Pirmas

NAUJIENA!


NAUJIENA!

Šiame numeryje

Miesto žinios
Kultūra
Renginiai
Skelbimai

Druskininkai

Organizacijos
Sanatorijos
Viešbučiai
Menai

Druskininkų apylinkės

Turauskų sodyba
Sodyba "Pas Rūtą"

Redakcija

Informacija


Reklama


Labai gera vieta Jūsų reklamai. Daugiau informacijos čia >>



  Poreikis nebijoti savo nuomonės

   Spalio 14-ąją SPA Vilnius Sana salėje organizuota diskusija „Korupcijos problemos savivaldybėse“ su Seimo antikorupcijos komisijos pirmininku Vitalijumi Gailiumi pradėta pastebėjimu, kad tokios problemos savivaldybėse nuolat egzistuoja kaip gėrio kova su blogiu. 
   V.Gailius iškart kėlė klausimus, kodėl tokia diskusija gyvuoja, ar dideli korupcijos mastai Lietuvos mastu? Išvardijo pagrindinius prevencinius kovos prieš korupciją įrankius. Pirmiausia įvardijo stiprią institucinę sistemą, kurią savo ataskaitoje palankiai įvertino Europos Komisija, susipažinusi su šios srities įdirbiu mūsų šalyje. V.Gailius pridūrė, jog didelė bėda yra smulkioji korupcija, t.y. valdininkų piktnaudžiavimas tarnyba, todėl pagrindinė kovos su šia problema priemonė turi būti neatsparių korupcijai valdininkų šalinimas iš darbo. Jis paruošęs valstybės ir savivaldybės tarnautojo nepriekaištingos reputacijos projektą, kuriame valdžios ir savivaldybių atstovams, piktnaudžiaujantiems tarnybine padėtimi, numatytos ir represinės priemonės. Druskininkų savivaldybės tarybos narys Juozas Šarkus kalbėjo be užuolankų: „savivaldybėse korupcija – agresyvi ir ciniška“. Pasak jo, mūsų savivaldybėje korupcijos problema – sunki ir įsisenėjusi, o antikorupcinė sistema veikia tik formaliai. Savivaldybės antikorupcinės komisijos pirmininkas – pats meras. 
   Susitikime dalyvavęs Vilius Semeška buvo dar principingesnis valdžios atžvilgiu, išreiškęs nuomonę, kad savivaldybės galvos linkusios kurti bendrus planus su artimais verslo partneriais ir draugais. Tuo tarpu dauguma vietinių linkę susitaikyti, teigdami, jog „ir pats ima, ir miestui duoda“. Spa Vilnius savininkas Valdas Trinkūnas, pridūręs, jog politinis sezonas prasideda, pateikė pavyzdžių, įrodančių, jog netgi susitikimų su vietine bendruomene organizavimas neretai priklauso nuo savivaldybės mero valios.   „Bijome pasakyti savo nuomonę ir susikuriame mitus,“ – apibendrino jis. V.Trinkūnas apeliavo į teisėsaugos institucijas, jog vietinėje spaudoje pakanka faktų apie neteisėtus atvejus, į kuriuos visiškai nereaguojama. Poreikį nebijoti savo nuomonės, laisviau ir patogiau gyventi savo pasisakyme akcentavo ir savivaldybės tarybos narys Donatas Mizaras. 

„Druskonio“ inf. 

 

  Merui oponuojantys verslininkai buvo išmesti iš pranešėjų
  sąrašo
   Apie tai, kas valdo Druskininkus ir kokios čia galioja politinio žaidimo taisyklės, praėjusią savaitę įsitikino įstaiga „Versli Lietuva“, „Ryto“ gimnazijoje organizavusi renginį jaunimui „Verslas veža“. Renginio organizatoriai beveik paskutinę minutę iš lektorių sąrašo turėjo išbraukti Druskininkų merui oponuojančius verslininkus – vieną didžiausių kurorto darbdavių, sveikatingumo centro SPA Vilnius savininką Valdą Trinkūną bei jauną Druskininkų verslininką Karolį Kaklį. 

   Šis akibrokštas neliko nepastebėtas ir respublikinėje žiniasklaidoje. „Tai, kad merui R.Malinauskui oponuojantys vietos politikai savivaldybės organizuojamuose renginiuose yra nepageidautini, praėjusią savaitę teko įsitikinti ir Liberalų sąjūdžio Druskininkų skyriaus kandidatui į merus, SPA Vilnius savininkui Valdui Trinkūnui bei Druskininkų savivaldybės tarybos nariui liberalui Karoliui Kakliui, - savo straipsnyje rašė naujienų portalo www.15min.lt žurnalistė Vilma Danauskienė. - Įstaigos „Versli Lietuva“ Druskininkuose ketvirtadienį, spalio 9 dieną, organizuotame renginyje „Verslas veža“ lektorių sąrašuose neliko nei V.Trinkūno, nei K.Kaklio pavardžių. Pirmasis, kaip sveikatingumo ir kurorto SPA paslaugų lyderis Lietuvoje, turėjo dalintis patirtimi apie savo kelią į verslą, K.Kaklys – pasakoti, kodėl verta ir nuo ko jaunimui pradėti verslą. „Buvo ne tik suderintos pranešimo perskaitymo aplinkybės, bet netgi susitarta dėl SPA „Vilnius“ įsteigtų prizų aktyviausiems renginio dalyviams skaičiaus. Ir staiga, likus vos trejetui dienų iki numatytos renginio datos, man skambinusioji mergina puola manęs atsiprašinėti, kad „ netikėtai pasikeitus aplinkybėms, turiu Jums pranešti, kad šį kartą negalime Jūsų pakviesti dalyvauti renginyje „Verslas veža“, kuris vyks Druskininkuose spalio 9 d. Dar kartą Jūsų atsiprašau dėl šios situacijos. Ir ačiū Jums labai už Jūsų geranoriškumą bei skirtą laiką, kai viską derinomės“. Tai man nekyla abejonių, dėl ko tie lektoriai ir kam neįtiko“, – sakė V.Trinkūnas. Pasak V.Trinkūno, patys renginio organizatoriai „buvo šokiruoti tokiu savivaldybės elgesiu ir telefonu išreiškė emocingą požiūrį į situaciją Druskininkuose“. Anot K.Kaklio, renginio organizatorė telefonu informavo, kad dėl jo ir V.Trinkūno jaučia didelį savivaldybės spaudimą: „Jiems pareikšta, kad renginys atšaukiamas, nes pranešėjai netinkami, negaus mokinių, todėl, likus tik porai dienų, privalo keisti programą. Renginio organizatoriai sakė nesitikėję, kad bus prieita iki tokio lygio“. Ketvirtadienio, spalio 9-osios, vakarą paaiškėjo, kas dalyvavo valstybinės įstaigos „Versli Lietuva“ surengtame renginyje Druskininkų „Ryto“ gimnazijoje.   Druskininkų „Ryto“ gimnazijos „Facebook“ puslapyje paskelbtose nuotraukose matyti, kad moksleiviams verslo sėkmės istorijas porino ne tik viešosios įstaigos „Versli Lietuva“ steigėjo funkcijas einančios Ūkio ministerijos vadovas Evaldas Gustas, bet ir pats Druskininkų meras Ričardas Malinauskas – tas pats, kuris į susitikimą moksleivius kviečiasi ir penktadienį, pamokų metu.Vietoje „išbrokuotų“ Valdo Trinkūno ir Karolio Kaklio moksleiviams savo verslo patirtį skleidė pramogų pasaulio žvaigždės.
   „Verslas tikrai veža! Tuo visiškai įsitikinome sudalyvavę šiandien mūsų gimnazijoje vykusioje paskaitoje „Verslas Veža“. Savo sėkmės istorijomis dalinosi įžymūs ir gerą gyvenimą susikūrę verslininkai: Jurgis Didžiulis, Vytautas Medineckas – Ironvytas, Norbertas Pranckus ir Marina Žilinskienė. Įspūdžių kirba tiek daug, kad žodžiais sunku apsakyti, todėl geriau pažiūrėkit patys ir įsitikinsite“, – rašoma Druskininkų gimnazijos paskyroje socialiniame tinkle Facebook apie šį renginį“.
   *  *  *
   V.Trinkūnas „Druskoniui“ sakė nesistebintis tuo, kad jų pavardės buvo išbrauktos iš lektorių sąrašo. „Iškart sakiau organizatoriams: „Ar jums leis?“. „Na, to būti negali, - nepatikėjo jie manim. - Visoje Lietuvoje darom, ir niekur nekilo jokių problemų“. Ketvirtadienį (spalio 10 d.) turėjo vykti susitikimas, o pirmadienį vakare man skambina ir sako: „Žinote, labai atsiprašome, bet negalim pakviesti. Mums pasakė, kad ir salės neduos, ir publikos neduos“. 
   Daugelis tikriausiai pastebėjote, kad Druskininkų valdžiai oponuojančių politikų organizuojami renginiai pastaruoju metu vyksta tik sveikatingumo centro Spa Vilnius konferencijų salėse. „Kol kas leidžia susitikti pas mus, kol kas niekas neužplombavo mūsų durų, - juokavo V.Trinkūnas, stebėdamasis mieste tvyrančia baimės vietos valdžiai atmosfera. – Štai neseniai Reigano klubas darė susitikimą neformalioje aplinkoje. Organizatoriai buvo apstulbę: didžioji dauguma miesto kavinių, restoranų atsisakė uždarbio, klientų, kad tik jų patalpose nebūtų viešai kalbama apie mūsų poną. Vienos kavinės savininkas tiesiai pasakė – mes geriau tą dieną užsidarysim, negu leisim ką nors diskutuoti politine tema“.
   V.Trinkūnas pasakoja pats patyręs, ką reiškia suteikti erdvę kitai nuomonei. “Prisimenu, maždaug prieš septynerius metus, kai vyko rinkimai į Seimą, man paskambino Viktoras Uspaskichas, kurį šiek tiek pažįstu, ir sakys: „Druskininkuose mes norim organizuoti susitikimą su rinkėjais, pas tave salė yra, ar galėtum įleisti? Atsakiau pajuokaudamas: „Jei gerai mokėsi, aišku, kad leisim, ką čia dabar neleisim“. Mes pajuokavom, sutarėm, kad po savaitės jie atvažiuos. Kitą rytą man skambina pats mūsų miesto galva ir sako: „Ką, tau pinigų maža?“. Atsakiau, kad verslui pinigų visada maža, koks verslas be jų. Sako, ką čia Darbo partiją leidi, kad čia jie kalbėtų. Sakau, tai gerai, tegul jie diskutuoja, tegul ateina ir socdemai, ir kiti. Aš daviau žodį suteikti patalpas ir jo nekeisiu. Nepatiko. Padėjo ragelį. Vienu žodžiu, gavau velnių dozę nemažą, nors tada mes nei pykomės, nei ką, pabendraudavome. Supratau: kodėl įsileidžiu į diskusiją kokią nors kitą partiją, išskyrus socialdemokratus? Bet aš visuomet laisvas nuomonėms. Tegul žmonės renkasi, jie pasakys, kas jiems priimtina ir gera“. 
   Apie tai, kad Druskininkuose egzistuoja tik viena tiesa, socialiniame tinkle Facebook prabilo ir Seimo narė, konservatorė Rasa Juknevičienė, jog 2012 metų rudenį Druskininkuose jai buvo “uždrausta gimnazijoje skaityti paskaitą apie krašto saugumą, nes rinkimai“. Tuometinė krašto apsaugos ministrė Druskininkuose tada planavo susitikti su Druskininkų jaunimu.

„Druskonio“ inf. 

 

  Raginama neleisti savivaldybių įstaigoms leisti laikraščių
www.15min.lt

   Nacionalinė rajonų ir miestų laikraščių leidėjų asociacija kritikuoja Seimą, kuris nepritarė siūlymui uždrausti bankų ir savivaldybių įsteigtoms įmonėms ar įstaigoms būti viešosios informacijos rengėjais ar jų dalyviais.
   Tokį parlamentarų sprendimą asociacija ketvirtadienį, spalio 9 d., pavadino „akibrokštu žiniasklaidos laisvei“ ir grėsme regioninei žiniasklaidai.
   „Toks Seimo verdiktas yra akivaizdus akibrokštas žiniasklaidos laisvei ir akivaizdi grėsmė regioninei ir vietinei žiniasklaidai – turint omenyje dar ir tai, kad tiesioginiai merų rinkimai jiems suteiks daugiau galių, vadinasi, ir prielaidų nepaklusnią, kritišką vietos žiniasklaidą pakišti po padu“, – rašoma asociacijos laiške prezidentei Daliai Grybauskaitei, premjerui Algirdui Butkevičiui ir Seimo pirmininkei Loretai Graužinienei.
   Asociacija, kuri vienija 34 leidėjus, įsitikinusi, kad šios pataisos būtų leidusios išvengti paslėptos politinės reklamos, nedeklaruojamos savivaldybių švietimo įstaigų leidžiamuose laikraščiuose.
   „Be abejonės, tokia pataisa būtų sudariusi skaidresnę aplinką spaudos žiniasklaidos rinkoje, garantavusi sąžiningesnę konkurenciją bei demokratijos principų, o ne tik vietos valdančiųjų koalicijų ambicijų, įtvirtinimą vietos savivaldoje“, – nurodoma laiške.
   Pasak asociacijos, poreikis tokioms Visuomenės informavimo įstatymo pataisoms „buvo grindžiamas praktikoje jau įvykusiais kuriozais“.
   „Pastaraisiais metais ne tik kai kurie bankai (dabar jau bankrutavę Ūkio, „Snoro“), bet net kai kurios Lietuvos savivaldybės, prisidengusios savo švietimo įstaigomis, pasinaudojo Visuomenės informavimo įstatyme neaiškiai apibrėžta nuostata dėl galimybės leisti periodinius leidinius. Tarp tokių minėtos Druskininkų ir Raseinių savivaldybės, kuriose periodiškai biudžeto lėšomis buvo pradėti platinti laikraščiai „Mano Druskininkai“ ir „Mano Raseiniai“. (...) Kyla pagrįstas klausimas – ar LR Seimas, atmesdamas minėtas Visuomenės informavimo įstatymo pataisas, uždega žalią šviesą ir kitoms šalies savivaldybėms savaip traktuoti galimybę už mokesčių mokėtojų pinigus leisti periodinius leidinius, kurie galimai gali tapti netiesiogine ir dar nemokama valdančiųjų reklama?“, – teigė Nacionalinė rajonų ir miestų laikraščių leidėjų asociacija.
   Asociacijos valdybos pirmininkė Vilija Butkuvienė BNS sakė, kad viešu laišku asociacija siekia į Seimą sugrąžinti nepriimtą įstatymo projektą.
   Seimas antradienį, spalio 7 d., nesutiko svarstyti Visuomenės informavimo įstatymo pataisų, kuriomis siūlyta uždrausti bankų ir savivaldybių įsteigtos įmonėms ar įstaigoms būti viešosios informacijos rengėjais ar jų dalyviais.
   Už šį pasiūlymą balsavo 36 Seimo nariai, prieš šeši, susilaikė 33 parlamentarai. Vėliau 38 balsais prieš 32 pataisos buvo atmestos, neleidžiant autoriams jų tobulinti ir teikti vėl.
   Pakeitimų autoriai konservatoriai Jurgis Razma ir Arvydas Anušauskas teigė, kad pataisos leistų išvengti paslėptos politinės reklamos ir nedeklaruojamos paramos savivaldybių švietimo įstaigų leidžiamiems laikraščiams.
   Dabar įstatymas valdyti žiniasklaidos priemonę draudžia tik patiems bankams, partijoms ir savivaldybėms tiesiogiai.

 

  „Karaliukų“ laikraščiams – žalia šviesa. Atgal į praeitį?
Janina TILVIKAITĖ, „Gimtasis Rokiškis“, www.grokiskis.lt

Pripažinti pažeidę

   Nacionalinė rajonų ir miestų laikraščių leidėjų asociacija praėjusią savaitę išplatino viešą pareiškimą, taip pat kreipėsi į valstybės vadovus. Sunerimti nepriklausomai žiniasklaidai išties yra dėl ko. Ne tik sunerimti, bet ir skambinti pavojaus varpais. Yra duomenų, kad tokia „mada“ už mokesčių mokėtojų pinigus leisti periodinius leidinius, kuriuose šlovinami vietos savivaldybės vadovai yra ne tik Druskininkuose, Raseiniuose, bet plinta ir kitose šalies savivaldybėse. Jau ir Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba, ir teismai, nagrinėję Druskininkų švietimo centro leidžiamo laikraščio „Mano Druskininkai“ atvejį, yra pareiškę, kad toks vietinės valdžios oficiozas kaip „Mano Druskininkai“ eiti negali, jis leidžiamas pažeidžiant teisės aktus.
   Vienas iš asociacijos narių, Mažeikių rajono laikraščio „Santarvė“ leidėjas Alvydas Balčiūnas mano, kad po spalio 7 d. Seimo verdikto reikia laukti savivaldybių kontroliuojamų laikraščių kūrimosi rajonuose arba jau esamų perėjimo valdžios žinion bangos.

Šypsenos iš oficiozų

   „Tai ne kas kita, kaip grįžimas į „sovietus“. Kodėl Seimo nariai, balsavę prieš šias pataisas, nebenori matyti laisvos spaudos? Kodėl norima ją žlugdyti? Ir taip vietinė spauda sunkiai verčiasi po garsiosios naktinės mokesčių reformos, kai mokesčiai staiga padidėjo 140 procentų. Tačiau mes nepraradome savo skaitytojų, kurie gerbia profesionalius žurnalistus, pasitiki jų pateikiama informacija. Gal tai ir nepatinka tiems politikams, kurie užsimojo sunaikinti rajoninę spaudą? Juk savivaldybių leidiniams nereikės paisyti rinkos, be to, kaip būtų kontroliuojamos valstybinės lėšos, mokesčių mokėtojų pinigai, leidžiami partijų propagandai skleisti?
   Peršasi mintis, kad į savivaldybes srūvant europinėms lėšoms, stengiamasi rasti būdų, kaip jas taip „efektyviai“ įsisavinti, kad niekas nematytų, nekritikuotų, visi tik šypsotųsi iš „valdiško“ laikraščio puslapių. Suprantama būtų, kad savivaldybės leistų informacinius lankstinukus, o dabar užsimota savo laikraščius leisti. Ir dar nemokamus. Bet visi žinome, kad nieko nemokamo nebūna, nebent sūris pelėkautuose“, – kalbėjo A. Balčiūnas.
  Pasak leidėjo, yra žinomų žiniasklaidos priemonių, susijusių su kai kuriais politikais bei partijomis, tačiau ir šios turi paisyti rinkos bei konkurencijos sąlygų, o savivaldybių oficiozams kažkodėl tos taisyklės negalioja.

Procesas – pavojingas

   Visuomenės informavimo įstatymo pataisas, kuriomis siūlyta uždrausti bankų ir savivaldybių įsteigtoms įmonėms ar įstaigoms būti viešosios informacijos rengėjais ar jų dalyviais, Seimui pateikė svarstyti jų autoriai konservatoriai Jurgis Razma ir Arvydas Anušauskas.
   Už šį pasiūlymą balsavo 36 Seimo nariai, prieš – šeši, susilaikė 33 parlamentarai. Vėliau 38 balsais prieš 32 pataisos buvo atmestos, neleidžiant autoriams jų tobulinti ir teikti vėl. Prieš daugiausiai balsavo socialdemokratai, tvarkiečiai ir darbiečiai.
   „Kodėl Seimo nariai balsavo prieš? Gal nori prieš merų rinkimus atsirišti rankas? Rimtų argumentų nebuvo. Vieni klausė, kas čia per pataisos, kiti nesuprato, kodėl negali savivaldybės turėti savo informacijos šaltinio. Dabar įstatymas valdyti žiniasklaidos priemonę draudžia tik patiems bankams, partijoms ir savivaldybėms tiesiogiai. Tačiau Lietuvoje jau yra savivaldybių, kalba eina apie Druskininkų ir Raseinių, kurios, prisidengdamos įsteigtomis savo švietimo krypties įstaigomis, leidžia periodinius leidinius su užmaskuota politine reklama.
   Iš vietinės spaudos atimami reklamos užsakymai, iškreipiama žiniasklaidos rinka. Tai gana pavojingas procesas visuomenėje, kalbant apie laisvą spaudą ir demokratiją, taip negali būti. Kai buvo kuriamas įstatymas, jo kūrėjams neužteko tiek fantazijos nuspėti, jog vietos politikai ateityje gali rasti jame landų ir imti reklamuotis per savivaldybei pavaldžių švietimo ir mokslo įstaigų leidinius“, – „Vakarų Lietuvai“ sakė J. Razma.

Atmesti paskubėjo?

   Kai kurie Seimo nariai pripažįsta, kad pernelyg paskubomis ir nemotyvuotai atmetė šias pataisas, ir mano, kad įstatymą dar reikėtų pateikti svarstymui. Mažeikiškis Seimo narys tvarkietis Kęstutis Bartkevičius – vienas iš tokių. „Šią problemą vertinčiau dvejopai. Pritariu, jog nėra gerai, kai savivaldybės įstaigos ima leisti laikraščius ir juose politikai ima skelbti savo tiesą. Manau, reikėtų Seimui grįžti prie šių pataisų svarstymo. Bet kita vertus, ką politikams daryti? Jeigu nesi skandalistas ar mėgstantis pasipuikuoti, spauda apie tave nerašys. Nebent už tai susimokėčiau. Todėl, neturėdamas jokios tribūnos, važiuoju tiesiai pas savo rinkėjus, dalyvauju renginiuose, lankausi kolektyvuose.   Ir pastebiu daug gerų dalykų, kurie, deja, ne visada atsispindi vietinėje spaudoje. Joje dažnai pasigendu pozityvių naujienų“, – savo nuomonę dėstė parlamentaras K. Bartkevičius.
  Socialdemokratė Milda Petrauskienė ne iškart susigaudė, apie kokias įstatymo pataisas kalbėsime. „Tai juk dar svarstysime, juk buvo pateiktas tik projektas, dar nieko galutinai nenuspręsta“, – nustebo M. Petrauskienė. Priminus, kad pataisos valdančios daugumos buvo atmestos jų net nesvarsčius, Utenoje išrinkta Seimo narė pripažino gal irgi paskubėjusi balsuoti prieš. „Maniau, nieko blogo, jei savivaldybė išleidžia informacinio pobūdžio leidinį, kuriame pristatomi įvairūs projektai, savivaldybių tarybų sprendimai... Bet jeigu laikraštis su viena nuomone, tai jau negerai, absoliučios tiesos negali būti, turi būti pateikiamos skirtingos nuomonės, ir konkurencija tarp laikraščių turi būti. Manau, jei toks svarbus klausimas, reikia svarstyti jį vėl“, – teigė parlamentarė.
   Ne visi kalbinti Seimo nariai, balsavę prieš minėtas Visuomenės informavimo įstatymo pataisas, išdrįso pateikti savo argumentus. Viena pajūrio parlamentarė, paprašiusi atidėti pokalbį kitai dienai, tą dieną išvis išjungė telefoną, kita pažadėjo perskambinti ir išsakyti savo nuomonę, bet irgi... gal pamiršo. Tebūnie tai jų sąžinės reikalas. 

 

  Į Druskininkus atvyksta Eurobusas


   Savo kelionę po Lietuvą tęsia Eurobusas, kurio komanda kviečia gyventojus daugiau sužinoti apie euro įvedimą. Artimiausiu metu jis aplankys Druskininkų savivaldybę. Spalio 17 d. Eurobusas atvyksta į Druskininkus (10 val.), Leipalingį (13 val.) ir Viečiūnus (16 val.). Finansų ministerijos iniciatyva rengiamų Eurobuso kelionių tikslas – informuoti gyventojus apie svarbiausius su euro įvedimu susijusius klausimus. Gyventojai gali sužinoti, kur, kada ir kaip reikės išsikeisti litus į eurus, taip pat pamatyti, kaip atrodo euro banknotai, pasitikrinti savo žinias apie kitas euro zonos šalis.  Prie Eurobuso atėję verslininkai gali užpildyti specialią formą ir prisijungti prie Geros verslo praktikos įvedant eurą, t.y. memorandumo, įsipareigodami sąžiningai elgtis vartotojų atžvilgiu. Eurobusu po Lietuvą keliauja apmokyti, apie euro įvedimą informuoti specialistai, kurie pasirengę atsakyti į dažniausiai gyventojams kylančius klausimus. Eurobuso komunikacijų priemonių – viktorinų, interaktyvių žaidimų „Euro ekspertas“, „Atpažink euro banknotą“, „Europa“, „Euro pirkiniai“ – pagalba piliečiai gali pagilinti savo žinias ir gauti atsakymus į su euru susijusius klausimus. Žaidimų dalyviai gali laimėti ir prizų.
Apie Eurobuso keliones gyventojai informuojami ir žaidimų radijo stotyse metu. Klausytojai gali išgirsti žinomų visuomenės atstovų nuomonę apie euro įvedimą ir atspėti, kas jie tokie. Spalio 16 d. nuo 11 iki 12 val. radijo stotyje „FM99“ Druskininkų gyventojai galės sužinoti tikslią Eurobuso atvykimo vietą ir laiką savo mieste.
   Eurobuso komanda tęs savo turą spalio 18 d. Seirijuose (10 val.), Lazdijuose (13 val.) ir Veisiejuose (15 val.).
  Nuo rugsėjo 8 d. gyventojai ir verslininkai apie eurą gali sužinoti ir informaciniuose seminaruose. Jų metu į gyventojams ir verslininkams rūpimus klausimus atsakys Finansų ministerijos, Lietuvos banko, Ūkio ministerijos ir kitų institucijų atstovai. Spalio 22 d. 10.15 val. Druskininkuose seminarai gyventojams vyks Turizmo ir informacijos centre (Gardino g. 3), o verslo atstovams tuo pačiu metu Druskininkų savivaldybėje. 
   Euras Lietuvoje įvedamas nuo 2015 m. sausio 1 d. Lietuva taps 19-ąja euro zonos nare. Euro įvedimo kursas Lietuvoje – 3,4528 Lt už 1 eurą. 
   Lietuvos gyventojams aktuali informacija apie eurą teikiama interneto svetainėje www.euras.lt, taip pat nemokama telefono linija 8 800 34 528.

 

  Neįveikė Tiesos.lt



   Druskininkų meras, supykęs dėl portale www.Tiesos.lt spausdintų publikacijų ir prieš savo kritikus užsimojęs baudžiamuoju kodeksu, reikalaudamas pareigūnų kelti bylas dėl jo asmens šmeižimo, iš teisėsaugos atstovų sulaukė blogų žinių. Alytaus prokuratūra R.Malinauskui pranešė nutraukusi ikiteisminį tyrimą, motyvuodama tuo, kad nepadaryta nusikalstama veika. Tai reiškia, kad, prokurorų vertinimu, publikacijų autorius – buvęs Lietuvos kultūros ir švietimo ministras Darius Kuolys (nuotr.) neapšmeižė R.Malinausko, o tik pareiškė apie jį savo nuomonę.

Užkliuvo trys publikacijos


   R.Malinausko pralaimėjimu baigėsi beveik metus trukęs tyrimas dėl trijų buvusio Lietuvos kultūros ir švietimo ministro Dariaus Kuolio publikacijų pilietiniame portale www.Tiesos.lt. Alytaus apylinkės prokuratūra gegužės pradžioje nutraukė ikiteisminį tyrimą, motyvuodama tuo, kad nepadaryta nusikalstama veika. Tokį sprendimą R.Malinauskas skundė šios prokuratūros vyriausiajam prokurorui, tačiau jo nutarimu Druskininkų mero skundas buvo atmestas.
   Priminsime, jog istorija dėl portalo www.Tiesos.lt publikacijų prasidėjo beveik prieš metus. 
   R.Malinauskui užkliuvo 2012-ųjų gruodį portale www.Tiesos.lt publikuotos trys medžiagos. Viena iš jų - Viešas laisvųjų menininkų ir piliečių laiškas paskirtajam Ministrui Pirmininkui Algirdui Butkevičiui, kurį www.Tiesos.lt publikavo 2012 m. gruodžio 11 d.: “Pone Ministre Pirmininke, raginame Jus kuo greičiau sustabdyti socialdemokratų partijos tarybos nario, Jūsų pavaduotojo partijoje, Druskininkų mero Ričardo Malinausko brutalią savivalę. Šių metų (2012 m. – red.p.) liepos 3–4 dienomis Druskininkuose, Taikos ir Šv. Jokūbo gatvių skvere, Lietuvos socialdemokratų partijos vicepirmininkui, miesto merui Ričardui Malinauskui paliepus, buvo sunaikinta „Legenda“ – Atgimimo metais dailininko Antano Balkės iš juodo granito sukurta čiurlioniškos kompozicijos skulptūra. Tai gėdingas, atkurtoje Lietuvos Respublikoje precedento neturintis valdžios vandalizmo aktas, kuriuo socialdemokratų partijos vicepirmininkas Ričardas Malinauskas paniekino Druskininkų bendruomenę ir Lietuvos visuomenę, išsityčiojo iš šalies menininkų, jų kūrybos ir Mikalojaus Konstantino Čiurlionio atminimo. Todėl raginame Jus, Pone Ministre Pirmininke, imtis visų įmanomų priemonių, kad Jūsų partijos narys Ričardas Malinauskas nedelsiant viešai atsiprašytų skulptoriaus Antano Balkės, Lietuvos menininkų bei visuomenės ir kuo greičiau atkurtų sunaikintą meno kūrinį. Jūsų partijos kolegos akiplėšiškas vandalizmas privalo būti pasmerktas ir sustabdytas, o Lietuvos kultūrai padaryta žala atlyginta. Pagarbiai, skulptorė Joana Noreikaitė, dailininkas Gitenis Umbrasas, Tiesos.lt redaktorė Ramutė Bingelienė, rašytojas Liudvikas Jakimavičius, muzikologas prof. Vytautas Landsbergis ir kiti (viso – 160 žinomų kultūros žmonių pavardės)”. Panašaus pobūdžio informacija buvo paskelbta ir kituose dviejuose www.Tiesos.lt straipsniuose „Stabdykime barbarus – apginkime Atgimimo „Legendą“ ir “Premjeras raginamas stabdyti partijos draugo vandalizmą”.
   Apie druskininkiečio skulptoriaus A.Balkės „Legendos“ istoriją, plykstelėjusią menininkų protesto akcijomis, rašė ir “Druskonis”. 
    A.Balkės skulptūra „Legenda“, 24 metus stovėjusi Taikos ir Šv.Jokūbo gatvių skvere,2012-ųjų liepą buvo išmontuota vietos valdžios nurodymu. Skulptūros autoriaus nuomone, tai buvo primityvus kerštas jam, kaip buvusiam savivaldybės darbuotojui, už kritinę nuomonę apie kai kuriuos kurorte vykdytus ir planuojamus projektus, R.Malinausko vadovavimo stilių kaip autoritarinį ir bausmė dėl to, kad jis išdrįso kreiptis į teismą dėl atleidimo iš pareigų. 

Autorius prisipažino pats

   Pernai rugsėjo pabaigoje gavusi R.Malinausko skundą dėl minėtų portalo www.Tiesos.lt publikacijų, susijusių su skulptoriaus A.Balkės kūrinio “Legenda” likimu Druskininkuose, Generalinė prokuratūra, ilgai nedelsusi, pradėjo ikiteisminį tyrimą. Aiškintis, yra šiuose tiesos.lt straipsniuose šmeižto požymių ar ne, buvo pavesta Alytaus policijai ir jos tyrėjus kuruojantiems alytiškiams prokurorams. Svarbiausia Alytaus pareigūnų užduotis buvo išsiaiškinti, kas tuos straipsnius parašė. 
   Alytaus policija bylą tirti pradėjo, įpareigodama savo kolegas iš Druskininkų visų pirma apklausti skulptorių Antaną Balkę. 
   Pilietinio Tiesos.lt portalo bendradarbiai liko nemaloniai nustebę: apie galimai nusikalstamas ir dvejų metų įkalinimo vertas portalo publikacijas, apie Generalinės prokuratūros dėl jų pradėtą tyrimą jie sužinojo ne iš pačios teisėsaugos, bet iš policijos apklausto skulptoriaus A. Balkės ir „Druskonio“ žurnalistų.
   Nesulaukęs policijos klausimų, Tiesos.lt portalas nutarė elgtis pilietiškai – ateiti į pagalbą sunkiai dirbančiai Lietuvos teisėsaugai ir pats viešai apklausti rašinio autorių Darių Kuolį. 
   Portale www.Tiesos.lt buvo išspausdintas platus interviu „Darius Kuolys: Jaučiu baisią gėdą dėl nesutramdytos mero Malinausko barbarystės“, kuriame buvęs Lietuvos kultūros ir švietimo ministras patvirtino, jog tai jis rašė minėtą laišką: “Rašiau iš didelio gėdos jausmo. Pernai vasarą sužinojau, kad Druskininkuose sunaikinta Atgimimo metais dailininko Antano Balkės sukurta „Legenda“. Maniau, kad tuoj pat tokį barbarišką veiksmą pasmerks kultūros ministras, Seimo Kultūros, švietimo ir mokslo komitetas. Tikėjausi, kad Socialdemokratų partijos vicepirmininką sugėdins jo partijos bičiuliai, bent jau partijos garbės pirmininkas, Sąjūdžio žmogus Aloyzas Sakalas. Pribloškė kurtinanti atsakingų politikų tyla. O juk pirmąkart nepriklausomoje Lietuvoje, kerštaujant menininkui už pilietinę poziciją, buvo sunaikintas jo kūrinys. Kaip minėjau, sunaikinta skulptūra, sukurta Sąjūdžio metais, sukurta M.K.Čiurlionio kūrybos motyvais. Tyčiojantis iš menininko, jam net atsisakyta pranešti, kur jo kūrinio likučiai. Taip buvo peržengta riba. Civilizuoto gyvenimo taisykles drastiškai pamynė ir griebėsi barbariškos savivalės ne šiaip koks Dzūkijos miškuose užsilikęs liaudies gynėjas, bet socialdemokratų – vienos didžiausių šalies partijų – vicepirmininkas. Žmogus, nuolat reklamuojamas ir garbinamas oficialios žiniasklaidos. Tokia galingųjų savivalė griauna demokratinės valstybės pamatus, daro Lietuvą panašią į Baltarusiją. Kaip kultūros žmogus tuomet jutau ir dabar jaučiu baisią gėdą, kad šitoks valdžios vandalizmas atkurtoje valstybėje įmanomas, kad jis lieka nesutramdytas. Dar liūdniau – prieš tokį galingųjų vandalizmą viešai lankstomasi, jį mėginama pateisinti ir įteisinti. Maniau, kad atsakingiems politikams tylint, neturi teisės tylėti meno, mokslo žmonės, piliečiai. Nes tylėdami barbarybės akivaizdoje, barbarybei nesipriešindami išduotume savo Respubliką. Galvojau ir apie Druskininkų mokinukus, gimnazistus: jie turi pamatyti, kad vandališkas, negarbingas jų miesto mero elgesys nėra vienintelis galimas, nėra sektinas, kad jį galima ir reikia kritiškai vertinti. Štai todėl sėdau, parašiau laiško premjerui tekstą ir nusiunčiau jį draugams, pažįstamiems bei Tiesos.lt portalui. Esu dėkingas, kad šį tekstą paskelbėte ir pakvietėte norinčius pasirašyti. Ar savo tekstu siekiau apšmeižti valdančiosios partijos vicepirmininką, merą Malinauską? Tikrai ne. Tik viešai įvardijau tai, ką jis padarė. Kad Antano Balkės „Legenda“, stovėjusi Druskininkų skvere, yra sunaikinta, kad jos toje vietoje nebėra, mato Druskininkų policininkai, tuo gali įsitikinti ir Alytaus policininkai, ir Vilniaus prokurorai. Taigi tekste įvardijau akivaizdų ir daugeliui žinomą faktą, įvardijau tarnautojo padarytą klaidą ir kviečiau ją ištaisyti, dėl jos atsiprašyti. Nemanau, kad poną Malinauską norėjo apšmeižti laiškui pritarę ir jį pasirašę piliečiai: profesorius Vytautas Landsbergis, žinomi menininkai, mokslininkai.
   Atrodo, kad pirmąkart Lietuvos teisėtvarka ėmėsi ikiteisminio tyrimo dėl valstybės tarnautojui skirto viešo piliečių laiško. Dėl išsakytos pilietinės pozicijos. Tai yra akivaizdus persekiojimas už kritiką. Tokį persekiojimą draudžia Lietuvos Konstitucija. Nemanau, kad ikiteisminį tyrimą pradėję prokurorai ir policininkai to nesupranta. Jie žino, kad šiuo atveju valdžios užsakytas „tyrimas“ yra skirtas prieš valstybės tarnautojų ir pareigūnų savivalę maištaujantiems piliečiams pažeminti ir įbauginti. Būtent todėl paslaugi Druskininkų policija visų pirma stvėrė dailininką Antaną Balkę: kaip jis drįsta valdančių valiai nepaklūsti, tiesos ieškoti?“. 

„Atlikau savo pilietinę pareigą“

   Pareigūnų, uoliai tyrusių R.Malinausko pareiškimą dėl šmeižto, tyrimas užtruko. Į apklausas liudytojo statuse buvo iškviestas ne tik skulptorius A.Balkė, portalo www.Tiesos.lt vadovai, bet ir pats D.Kuolys. 
   Pagaliau gegužės pabaigoje D.Kuolį pasiekė trumpas laiškas iš Alytaus. Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūra savo rašte „Dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo“ D.Kuolį informavo, kad „ikiteisminis tyrimas byloje, kur jūs 2013 m. gruodžio 13 d. buvote apklaustas liudytoju, galinčiu duoti parodymus apie jūsų paties galimai padarytą nusikalstamą veiką, nutrauktas 2014 m. gegužės 9 d. Jums apie įtarimą byloje pranešta nebus“. 
   - Ir viskas? Daugiau jokių pranešimų iš pareigūnų negavote?
   - Ne, daugiau nieko. Apie pono R.Malinausko naujas kovas nieko neteko girdėti.
  - Kur jūs buvote apklaustas liudytoju – važiavote specialiai į Alytų ar buvote apklaustas Vilniaus policijoje pagal pavedimą?
   - Mane apklausė Vilniuje. 
   - Ko jie jūsų klausinėjo?
   - Buvau iškviestas į policijos poskyrį pagal gyvenamąją vietą. Policijos tyrėjas uždavė iš Alytaus jam persiųstus klausimus - kas ir kodėl parašė portale Tiesos.lt publikuotus tekstus. Priminiau, kad pats portalas seniai yra paskelbęs, kad aš parašiau menininkų ir mokslininkų pasirašytus tekstus. Savo autorystę dar kartą patvirtinau. Taip pat pastebėjau, kad Generalinės prokuratūros inicijuotas ikiteisminis tyrimas, kuriame dabar dalyvauja ir Vilniaus policija, yra antikonstitucinis veiksmas. Tai piliečių persekiojimas už valdžios kritiką, kurį Konstitucija draudžia. Priminiau, kad Lietuvoje dar nebuvo tokio nutikimo, kad už viešą laišką premjerui piliečiai būtų prokurorų ir policijos persekiojami. Paklaustas, kodėl rašiau, atsakiau, kad taip atlikau savo pilietinę pareigą: mačiau Druskininkuose brutalią savivalę ir jaučiau pareigą ją stabdyti. Tokį tekstą sudiktavau policijos protokolui ir jį pasirašiau. Apklausa truko, regis, daugiau nei pusvalandį. 
   - Kokios patirties įgijote per šį, beveik aštuonis mėnesius trukusį tyrimą?
   - Šis teisėtvarkos tyrimas tik vienas iš daugelio, kuriame pastaraisiais metais teko sudalyvauti. Sociologai turi tokį metodą – tyrimą veikiant, kai visuomenės struktūros stebimos ir pažįstamos aktyviai dalyvaujant gyvenime. Šiuo metodu remdamasis, pats aikštėse, gatvėse, tardytojų, kitų pareigūnų kabinetuose, teismo salėse tyrinėjau nomenklatūrinę mūsų valdžios mąstyseną, jos elgseną. Įgytos patirtys neįkainojamos. Tyrimo išvada nėra linksma: jei mėginsi Lietuvoje gyventi remdamasis Konstitucija, naudodamasis visomis tau Konstitucijos laiduotomis politinėmis teisėmis, esamos valdžios greitai būsi paverstas disidentu.
   - Neišsigandote, kad galite būti nubaustas? Juk drįsote sukritikuoti ne bet ką?
   - Matote, gana beviltiška gąsdinti ar bausti žmones, kurie turi šiek tiek daugiau gyvenimo šioje valstybėje patirties. Turi su atkurta Lietuvos valstybe šiek tiek kitokį santykį negu ponas Malinauskas ir visa dabartinė nomenklatūra. 
  - Jūsų kalbėjimo tonas dėl to nesušvelnėjo?
   - Tikrai ne. Man rūpi ši valstybė. Teko didelė laimė dalyvauti ją atkuriant, ir tikrai grumsiuos, kad nomenklatūros savivalė jos galutinai nepaverstų amoraliu, cinišku dariniu. 
   - Kokiais motyvais remiantis, buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas dėl R.Malinausko skundo? - „Druskonis“ paklausė bylą kontroliavusios Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės Lauros Mačiulytės-Valaitės. 
   - Nutraukiau todėl, kad nebuvo padaryta nusikalstama veika. Ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas dėl to, kad nebuvo šmeižimo. Įtarimai nebuvo niekam pareikšti. Buvo tik apklausti liudytojai. D.Kuolys pateikė nuomonę apie tai, kokios jam buvo žinomos aplinkybės dėl skulptūros demontavimo. 
   Kaip „Druskoniui“ patvirtino Alytaus apylinkės prokuratūros atstovė spaudai Rita Sabaitė, nutraukus ikiteisminį tyrimą, R.Malinauskas su skundu kreipėsi į šios prokuratūros vyr. prokurorą, tačiau jo nutarimu Druskininkų mero skundas buvo atmestas.

„Druskonio“ inf. 

 

  Vietoj pamokų – rinkimams besiruošiančio mero paskaita
  apie nuveiktus ir būsimus darbus
   Praėjusią savaitę vietos valdžios organizuotame renginyje – savivaldos savaitėje, neapsieita be skandalų. „Vietoj pamokų Druskininkų moksleiviai stumiami į susitikimą su meru Ričardu Malinausku“, - tokie pranešimai spalio 10-ąją pasipylė respublikinėje žiniasklaidoje.

   „Vietoj pamokų gimnazijoje – į susitikimą su rinkimų kampaniją į Druskininkų savivaldybės tarybą bei mero postą pradėjusiu socialdemokratu, vietos savivaldybės meru Ričardu Malinausku. Tokią „savanoriškai privalomą“ pasirinkimo galimybę spalio 10-ą dieną teturės Druskininkų savivaldybės švietimo įstaigų moksleiviai“, - dar renginio išvakarėse, spalio 9-osios vakare, naujienų portale www.15min.lt buvo publikuotas žurnalistės Vilmos Danauskienės straipsnis „Vietoj pamokų Druskininkų moksleiviai stumiami į susitikimą su meru Ričardu Malinausku“: „Spalio 10-oji Lietuvoje minima kaip Vietos savivaldos diena. Prisidengiant Vietos savivaldos savaitės renginiais, Druskininkų savivaldybės administracijos Švietimo skyrius savivaldybės tinklapyje ir vietos mokyklose išplatino informaciją apie būsimą moksleivių susitikimą su Druskininkų meru Ričardu Malinausku. 
   Į susitikimą pakviesti 11-12 kasių moksleiviai, dauguma kurių jau turi 18 metų ir teisę balsuoti rinkimuose. Renginys vyks Druskininkų savivaldybėje pamokų metu. 
   „Jokios politikos čia nematau. Kiekvienais metais rengiame tokius susitikimus, taip pat organizuojame mero paskaitas klasėse. Nereikia visur įžvelgti politikos. Tai ne politika, o elementarus bendravimas su gyventojais, su jaunais žmonėmis. Juk meras turi ir teisę, ir net pareigą informuoti apie savivaldybės problemas, darbus, supažindinti, kas tai yra savivalda. Jauniems žmonėms tai yra naudinga, juo labiau, kad turime ir politologijos pamokas, taigi žinios ir susitikimai visuomet naudingi“, – 15min.lt sakė renginio organizatorius, Druskininkų savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus vedėjas Jevgrafijus Samuchovas. 
   Redakcijos kalbinti moksleiviai sako net nesvarstę, kad į susitikimą galima neiti.„Mokytojai ir klasių auklėtojai pasakė, kad vietoj pamokų eisime į susitikimą su meru“, – sakė Druskininkų „Ryto“ gimnazijos moksleivė. 
   Tačiau savivaldybės Švietimo skyriaus vadovas, paklaustas, kodėl susitikimas su meru vyks pamokų metu, teigė, jog „vienuoliktokai ir dvyliktokai mokosi pagal individualius tvarkaraščius, jie turi daug „langų“ (laisvų pamokų – aut. past.), tai kas bus laisvi, tie ir pakviesti. Jokios prievartos čia nėra“, – teigė J.Samuchovas. Švietimietis tikino, kad tai yra „tradicinis renginys“. 
   Tačiau Druskininkuose leidžiamo savaitraščio „Druskininkų naujienos“ redaktorius Romas Sadauskas-Kvietkevičius, kurio dukra pernai baigė Druskininkų gimnaziją, taip nemano. „Iki šių metų jei ir būdavo kažkaip paminima Vietos savivaldos diena, tai tas praeidavo labai kamerinėje aplinkoje ir tikrai viešumon retai kokie renginiai išlysdavo. Tačiau lyg tyčia, savivaldybių rinkimams esant ant nosies, ima ir pasipila renginių savaitė. Peržiūrėjau visą „Savivaldos savaitės“ programą, ir neradau nei vieno renginio, tarp kurio dalyvių būtų paminėti ir opozicijos atstovai. Užtat numatyti mero ir jo pavaduotojo susitikimai ir su jaunimu, ir su kaimiškųjų seniūnijų bendruomenėmis. Ir jokios politinės reklamos, tik „pasikalbėjimai apie gerus darbus“. Man tai daugiau nei akivaizdu, kaip administraciniai savivaldybės resursai yra naudojami mero ir jo komandos politinei reklamai“, – sakė žurnalistas R.Sadauskas – Kvietkevičius“. 
   * * *
   Po šiuo naujienų portale www.15min.lt publikuotu straipsniu vienos moksleivės mama paliko štai tokį komentarą: „Grįžusi duktė pareiškė, kad susitikimas su meru privalomas, kitaip bus pamokos praleidimas. Atsakykit, ar jau grįžo sovietų laikai, kai buvo prievarta varoma į komunistų susirinkimus? Prievartinis veiksmas duoda atoveiksmį, gaila tik mokytojų, kurie dreba dėl savo darbo“.
   „Kodėl mes ten, į savivaldybę, buvome kviesti, visiems turbūt aišku. Juk ne maži vaikai esam, - pasibaigus susitikimui su R.Malinausku, „Druskoniui“ sakė viena „Ryto“ gimnazijos dvyliktokė. – Iš mokyklos į susitikimą su meru turėjome eiti, nesvarbu, net jei tuo metu kitiems ir nebuvo pamokų. Renginio išvakarėse portale 15min.lt pasirodė straipsnis, kad moksleiviai stumiami į susitikimą su rinkimų kampaniją pradėjusiu Druskininkų meru. Kitą dieną, prieš prasidedant pamokoms, mums jau buvo pasakyta: „Vaikai, jei nenorit, neikit“. Prieš renginį visi išžygiavome iš mokyklos, lydimi mokytojų. Savivaldybės tarybos salėje registracijos nebuvo. Meras pasakojo, kaip pasikeitė Druskininkai nuo 2000-ųjų, kai jis atėjo į valdžią, ką padarė, daro ir darys jo vadovaujama komanda. Partijos pavadinimo jis neminėjo, bet visi supratom, apie ką eina kalba“. 
   Dvyliktokė pasakojo, jog meras daug dėmesio skyrė sau: „Čia buvo kviesti ne tik moksleiviai, bet ir kolegijos studentai. Tie, kurie kovo 1-ąją turės rinkimų teisę. R.Malinauskas dėstė ne tik apie nuveiktus darbus, būsimus planus, tačiau nemažai pasakojo ir apie save. Jo išorinis ramumas baigėsi, kai prasidėjo diskusija ir moksleiviai buvo paraginti užduoti klausimus. Viena mergina paklausė, kodėl susitikimas su juo vyksta pamokų metu, juk moksleiviai šiuo metu turėtų sėdėti mokykloje. Į tai buvo atsakyta, jog meras, grįžęs iš Briuselio, esą rado tokį renginio tvarkaraštį.

„Gal čia tave kas atvijo?“

   Anot susitikime buvusios studentės Giedrės, diskusijos metu, kai moksleiviai pradėjo uždavinėti nepatogius klausimus, R.Malinausko kalbėjimo tonas pasikeitė. „Kai pakartotinai uždaviau klausimą apie miesto skolas, man buvo atrėžta: „Gal čia tave atvijo kas nors?“. Neatvijo. Esu studentė, ne mokinė, bet niekas netikrino, iš kur tu, kas toks, svarbu sėsk ir klausyk, ką aukštesni kalba. Turėjau laisvą dieną tai ir leidau sau nueiti. Meras įkvepiančiai kalbėjo apie tai, kokia graži yra mūsų savivalda, plačiai kalbėjo ir apie save, dabar žinau, kad nevartojo alkoholio iki 25 metų, bet dabar jau tenka, kad augino triušius, buvo uolus sportininkas ir jokiais būdais negalvojo tapti politiku. Gaila, kad kartais įvyksta tai, ko visai nenorėjai. Supažindino mokinius su tobulėjančiu miestu, jo infrastruktūra, visais nuveiktais darbais už pasiskolintus pinigus. Papasakojo apie ateities planus: lynų keltuvus, dirbtinę jūrą, pasaulinio lygio sporto kompleksą. “Problemų visada buvo, yra ir bus. Mes ir esam tam, kad jas spręstume”,- tokiais žodžiais diskusiją pradėjo jis. Publika nedrąsi. Paklausiu aš tuomet… - savo įspūdžiais iš susitikimo dalijosi mergina. - Kadangi meras pasiūlė problemas spręsti kartu - tai spręsim. Tik, deja, po šio įspūdingo Druskininkų pristatymo mokiniams, lyg jie nebūtų druskininkiečiai ir nieko nematytų kas aplink, nebuvo išgirsta nei viena problema, kurią reikia rauti lauk. Tiesiog nepaminėjo, gražiai apėjo, bandė įtikinti, kad problemoms laiko negaištam, o ypač gi mokinių pamokų laiku jų narplioti nedera. Netvėriau ir paklausiau gerbiamojo, kokie kompleksai kamuoja mus po šiuo gražiu makiažu. Meras atsakė šmaikščiai, kad problemas aš jau pasakiau. Sukikeno visi, nors juokinga nebuvo, ir tęsė toliau atsakymą. Bet tęsė jau ne meras, o šviesiaplaukė savivaldybės atstovė, kuri smulkiai išdėstė visas savivaldybės skolas, milijonas tam, milijonas anam. SKOLINTIS BŪTINA. Pasiskolini 8 milijonus, pridedi savo du ir štai turit lygius kelius, šaligatvius, mokyklas, darželius. Meras davė pavyzdį, kurį gal kokius tris kartus vėliau pakartojo. Tiesa, nesupratau aš ir po trečio karto, o skamba taip: „Ar skolintis du ir gauti aštuonis dovanų ir už dešimt padaryti, ar vaidinti neskolingą, palaukt ir pasidaryt kada nors už dešimt savų?“. Paklausus ta tema dar, sulaukiau nemandagaus atsakymo, kad „toks klausimas jau buvo, gal dar kas nors nori paklausti?“. Buvo drąsaus jaunimo, kuris į šviesą ištraukė klausimą „Kodėl pamokų metu?“. Kadangi meras tvarkaraščių nesudarinėja, jam grįžus prieš porą dienų iš Briuselio, esą tiesiog buvo pasakyta, kur ir kada teks sudalyvauti. Dar man mestelėjo: „Ar aš jūsų turėjau paklausti, ką jūs veiksit 10 valandą?!“. Žmogau, gi į mokyklą normalus jaunimas eina... Ai, dar apie traukinuką pasakojo. Bet, matyt, taip neįdomiai, kad neatsimenu ką“.
   Į žodžių dvikovą su R.Malinausku stojusi Giedrė juokėsi susitikimo metu nenoromis atsidūrusi dėmesio centre: „Įsisiūbavus diskusijai, jutau ne tik mano pusėn krypstančius moksleivių, mokytojų žvilgsnius, bet ir valdžios dėdžių bei tetų dėmesį. Mero žvilgsnio irgi nepamiršiu ilgam. Jaučiausi tarsi pasmerkta, lyg savo klausimais būčiau sugadinusi suplanuotąjį liaupsių vakarėlį“.

„Druskonio“ inf. 

 

  Druskonio ežero dugne išvydo ne lobius, o šiukšles 







   Vilius Semeška antradienio, spalio 14-osios, vidurdienį nėrė į Druskonio ežerą: povandeninio nardymo entuziastas geranoriškai atsiliepė į vieno vietinio jaunuolio prašymą iš vandens ištraukti nuskendusį elektrinį valties variklį. 
   Naro kostiumą vilkintis ir suspausto oro balioną ant nugaros užsidėjęs Vilius Semeška Druskonio ežero pakrantėje spalio 14-osios vidurdienį sukėlė tikrą sensaciją: moksleiviai iš Kauno, atvykę į ekskursiją po Druskininkus, didžiuliu būriu apsupo druskininkietį, fotografavosi su juo ir nepaleido vandenin tol, kol šis neatskleidė paslapties, ko gi jis ruošiasi ieškoti šaltame ežero vandeny. Užpiltas klausimais, koks ežero gylis, kokia vandens temperatūra ir kokius gi lobius slepia Druskonio ežero dugnas, V.Semeška pagaliau nėrė į šaltą ežero vandenį. 
   Druskininkietis tądien gelbėjo vieno vietinio jaunuolio turtą. Į V.Semešką šią savaitę kreipėsi jaunas druskininkietis Andrius, prašydamas iš ežero dugno ištraukti nuskendusį elektrinį valties variklį. Apie V.Semeškos pomėgį nardyti vaikinas buvo skaitęs straipsniuose viešojoje erdvėje. „Žinoma, kad sutikau jam padėti. Kiekvieno pareiga atsiliepti į pagalbos prašymą“, - sakė V.Semeška.
   Maždaug po penkių minučių operacija buvo baigta. Už dvidešimties metrų nuo kranto pasirodė geležies gabalą – valties variklį rankose laikantis V.Semeška. „Pasisekė – užkabinau plaukmenimis, maždaug 3-4 metrų gylyje, ieškoti ilgai nereikėjo“, - šypsojosi vyras. Ištrauktas valties variklis buvo apkibęs dumblu ir žvejybos priemonėmis – blizgėmis.
   Į krantą išlipęs V.Semeška pasakojo, jog Druskonio ežero dugnas – dumblėtas ir pilnas šiukšlių. „Ežero aplinka sutvarkyta, šiukšlės surenkamos, o į vandenį, deja, primesta visko“, - sakė nardymo entuziastas. Prie kranto savo nuskendusio turto lūkuriavęs vaikinas neslėpė džiaugsmo. Į klausimą, kiek jam skolingas už darbą, V.Semeška tik nusijuokė: „Nieko nereikia. Tiesiog padėkime vieni kitiems - geranoriškai. Tai ir bus geriausias atlygis“. 
   Laisvalaikio pomėgį nardyti V.Semeška atrado dar vaikystėje - Ašarinio ežere prie Kermošijos kaimo, taip pat Dusios ežere. Su modernia nardymo amunicija jis susipažino beveik prieš du dešimtmečius. Nardymo centre Filipinuose druskininkietis baigė specialius kursus ir tapo jūros nardymo meistru, vėliau PADI (tarptautinė nardymo instruktorių-profesionalų asociacija) instruktoriumi. Prieš dešimtmetį V.Semeška drauge su bendraminčiais įsteigė ne pelno siekiančią Lietuvos sportinio nardymo asociaciją „Propan divers“.

„Druskonio“ inf.

 

  Vaikai kviečiami padūkti


Izabelė ŪSIENĖ 

   Visiems suprantamas dalykas, kad mūsų vaikai pirmiausia paklūsta žodžiui ,,noriu“ ir nelabai pripažįsta, kad gyvenime egzistuoja ,,reikia“. Ypač maži. Galime juos nuolat įtikinėti, kad reikia daryti mankštą – kitaip kūnas deformuosis. Atsiras kompiuterinė kuprelė – stuburo iškrypimo pasekmė, rasis antsvoris, būsite sukumpę, ir taip toliau. Jiems nė motais. Nusikvatos ir vėl bėgs prie savo mėgstamų žaidimų. Ką daryti? Šito paklausiau Gediminą Grigelį – Druskininkų III amžiaus universiteto lektorių ir Sveikatos skyriaus vedėją. Bepigu su suaugusiais – jie (dažniau jos) sąmoningai supranta savo kūno kalbos ir bėgančių metų disbalansą. Pamačiau, kaip sklandžiai vyksta jo vadovaujama mankšta ,,Bočių“ draugijos moterims, kaip aiškiai ir suprantamai šis žmogus susieja teorinę ir praktinę dalis, kaip atsižvelgia į savo lankytojų sveikatos būklę, kaip diplomatiškai skatina neleisti kūnui atostogauti. Nestokoja žinių, humoro, žmogiškų savybių, kurios padeda išjudinti kūną iš stingulio ir sumažina daug negalavimų. Pati pradėjusi mankštintis, pamačiau, kad šiuos pratimus įveikti man ne visada pasiseka. Bet mes visos stengiamės – yra moterų, kurios gydomaisiais pratimais sumažino savo ligų simptomus, yra ir tokių, kurios sistemingų mankštų dėka išvengė rimtų ligos komplikacijų. Bet grįžkime prie klausimo, kurį uždaviau Gediminui. Jis nusišypsojo ir pasakė, kad su vaikais viskas daug paprasčiau, nereikia jų valdyti - tiesiog leisti jiems žaisi, o dar tiksliau - dūkti!.. Tuo ir nusprendžiau įsitikinti, įsiprašiusi pas Gediminą į mankštos ir kvėpavimo pamokėlę su ,,Žibutės“ darželinukais. Gedimino vaikai lankė šį darželį. Dabar jie užaugę, surimtėję, nors auklėtojos mažąjį Grigeliuką atsimena kaip didžiausią nenuoramą. Darželio administracija su G.Grigeliu sudarė konsultanto savanorio sutartį, ir dabar jis uoliai vykdo šią sveikatinimo misiją. Kaip vykdo? Šiandien, spalio 2-ą dieną, tą ir stebiu. 

Spiegia visi kartu 

  
Susitikimus su vaikais Gediminas kiekvienąkart pradeda vis kitaip. Šiandien salėje dviejų grupių vaikučiai. Prie galinės sienos kaip baravykiukai prisišlieję mažiukai – trimečiai. Ant suolelio drąsiai atsipūtę didieji – penkiamečiai. Vaikštinėja dvi auklėtojos: Inga Verkienė, Julė Masionienė bei pavaduotoja ugdymui Zita Valentukonytė, netoliese direktorės kabinetas. Na, ir šio straipsnio autorė. Priminsiu, kad mums, suaugusiems, skirta angelų sargų rolė – beje, šiandien iš tiesų yra Angelų sargų diena. Priminsiu, kad šios pamokėlės, trunkančios gerą pusvalandį, pavadintos ,,Dūkykla“. Vaikai kviečiami padūkti. Jie šito nori, o treneris ir pedagogas turi ir kitų tikslų - gimnastikos judesiai ir kvėpavimo pratimai turi būti įvilkti į mėgstamą pasaką. ,,Paplokim, patrepsėkim, pašvilpkim - šiandien mes būsime piratai“, - sako Gediminas tik įėjęs į salę. Vaikai ploja, energingai trepsi, o švilpti nemoka. Vaikams - piratams patariama taip sušvilpti, kad net burės pakiltų. Bando, nesiseka, kai kam ir išeina. Tada paprašoma surėkti, o kaip kitaip plaučius pravėdins. Šitą vaikai puikiai moka, - štai burės ir pakilo! Vaikai rėkia taip, kad viena mažoji ,,piratukė“ įsikimba Gediminui į ranką, ji kiek išsigandusi. Nieko. Ją motiniškai priglaudžia direktorė Rasa. O spiegti vaikai ar moka? Labai moka, mažieji piratai taip įsijaučia, kad, regis, jų niekas nesuvaldys - darosi vis smagiau. Įdomu, kuo čia viskas baigsis. Spiegia, kiek tik gali - net ausys linksta visiems angelams sargams. Bet auklėtojos tik šypsosi, žiūri ir nieko primygtinai nedaro. Jos čia kaip oras – nejaučiame, kaip jis mums reikalingas. Toliau atlieka viską kartu: paploja, patrepsi, pašvilpia, kas moka, spiegia visi kartu. Na, manau, kas gi čia bus toliau. Burės su visais laivais, ko gero, jau seniai pakilo... į debesis. Bet štai pasigirsta tylus Gedimino balsas - reikia tyliai tyliai eiti ir dar pusiau pritūpus, nes gudrūs piratai juk visada vaikšto naktį, tyliai sėlina ir viską mato, stebi. Tai pratimai koordinacijai lavinti. Paskui garsiai sušukti visiems kartu, kad priešai išsigąstų... Staiga vėl nutilo ir kūprina dairydamiesi. Paskui šaukia iš visų plaučių. Kiek pavargo trimetukai, juos globoja penkiamečiai – išdidžiai, valdingai. Tada vėl tylos akimirkos, bet ne tokios, kaip buvo - piratai turi pailsėti. Pavargę kaip lapai noriai sukrito ant grindų. ,,O gal kas moka piratų pasakų?“ - ramiai paklausė Gediminas. Net keli vaikučiai atsišaukė ir tyliai seka piratų pasakas. Žiūriu – gal jie skaito? Ne, patys kuria čia pat. Jie puikiai įsivaizduoja, ką tie piratai veikia ir kaip ta pasaka turi baigtis – tik gerai. Paskui vaikai poromis ,,paplaukioja, gelbsti vieni kitus, tempia už kojų į krantą“. Ir taip toliau. Spygaudami, krykštaudami, garsais inscenizuoja ,,tyliai“, ,,tyliai, bet grėsmingai“, garsiai gąsdina vadovą, visi suvirsdami į vieningą krūvą. Paskui susitinka Karalių ir piratiškai pasisveikina: įkvepia oro ir nusilenkdami garsiai iškvepia šaukdami: ,,Chu-chuu“. O kaip piratai atsisveikina? Labaai linksmai. Jie pašoka iškeltom rankomis, sušunka piratišką ,,chuu“, trepteli kojomis, pliaukšteli delniukais, mėto Gedimino kepurę. Vienos neužtenka, tai leidžiama pamėtyti savo kokį daiktelį, gerai tinka ir basutės. Jūs pamatytumėt, kaip žiba iš džiaugsmo jų akutės, juk čia viskas galima, ko jie labiausiai nori, - dūkti! Bet reikia išmokti ir gražiai atsisveikinti, nes tarpusavy netgi piratai yra draugiški ir išsiauklėję. Atsisveikina, pakartodami visus atliktus pratimus iš eilės. Visi kartu pašoka, atsitupia, susiima už rankų, palinguoja, pasižiūri vieni į kitus, sukerta delnais su Gediminu ir atsisveikina – iki kito susitikimo. Angelų sargų rolę tyliai atliko auklėtojos, direktorė ir pavaduotoja ugdymui.
   Žiūrėjau į šį žmogų, siekiantį tų pačių tikslų kaip ir su pagyvenusiais žmonėmis. Tik jis su vaikais buvo kitoks – jis persikūnijo. Su vaikais noriai žaidė, dūko, jautė tylą, triukšmavo, kūrė pasaką, gyvai bendravo. Kaip geras bitininkas nebijojo savo bitelių, žinojo, kad šios neįgels. Pasakysiu, kad taip elgiasi geri pedagogai, išmanantys vaikų psichologiją, mokantys su jais kartu taip norėti, kad tuose noruose ištirptų žodis ,,reikia“. Vaikai šioje pamokėlėje ypač lavino kvėpavimą, vikrumą, fantaziją, kūrybines kalbos galias, pakluso savajam ,,guru“, patys to nė nejausdami. Pamokėlė praėjo kaip akimirksnis. Šiandien jo laukia dar du ,,užplaukimai“ – šešiamečiai ir vėliausiai darželio auklėtojos, kurios irgi noriai dalyvauja sveikatinimosi veikloje. 

“Džiaugiuosi kiekviena diena” 

   Malonu šiandien kalbinti G.Grigelį. Žmogų, kuris žino, moka, kaip įtikinti kitus – nuo mažiausių iki garbaus amžiaus. Paprotinti savo kūną, kad šis netaptų tingus ir ligotas.
   - Druskininkuose esate jau 10 metų. Daug kas jus pažįsta kaip labai veiklų, iniciatyvų žmogų, nestokojantį idėjų, visuomenėje nuolat regimą ir pageidaujamą. Kada jums kilo noras padirbėti su vaikais, paaugliais ir jaunuoliais, kitaip sakant, paragauti ir pedagogo duonelės? Kada susidomėjote rytietiškais kūno lavinimo metodais ir kas jus paskatino?
   - Jaunystėje domėjausi alpinizmu, vieną kartą stipriai susižeidžiau stuburą, maniau, kad kalnų daugiau nebeišvysiu... Tada ir pradėjau studijuoti Ajurvedos mokslą, tyrinėti Rytų ilgaamžiškumo paslaptis, rinkti senoviškus mitybos receptus, praktikuoti Jogą ir Ki Hu (Qi Xue) kūno lavinimo gimnastiką. Tai padėjo man greitai atgauti jėgas ir vėl keliauti po pasaulį. Vėliau baigiau daugybę masažo, jogos ir kūno lavinimo kursų įvairiose šalyse, kad galėčiau padėti kitiems gerinti savijautą ir gyvenimo kokybę.
   - Žinau, kad esate veiklos žmogus. Kuri iš tų veiklų jums priimtiniausia ir kodėl?
   - Geriausiai išmanau tai, ką dabar ir darau: dalyvauju visuomeninėje veikloje, vedu sveikatinimo užsiėmimus, seminarus - perteikiu žmonėms žinių, įgytų per daugelį metų. Turiu savo SPA studiją, atlieku masažus, vedu kūno lavinimo pamokas. Kasmet dalyvauju praktiniuose seminaruose įvairiose Europos mokyklose, o labiausiai įdomu tyrinėti senoviškus sveikatingumo receptus ir juos įgyvendinti.
   - Kaip atsidūrėte tarp mažųjų ,,piratų“? Kaip jaučiatės šioje ypatingoje erdvėje?
   - Mano vaikai lankė tą patį darželį, buvo nevaldomi išdykėliai, auklėtojos gerai atsimena jų šunybes. Norėdamas joms padėti vaikus sudrausminti, sukūriau žaidimų, pagristų kvėpavimo, judesių ir koordinacijos lavinimo pratimais, tokių pratimų, kurie leidžia vaikams „naudingai“ išsidūkti, išlieti savo energijos perteklių. Pastebėjau, kad po tokių ,,dūkyklų“ mano vaikai pasidarė žymiai ramesni, kūrybiškesni, pagerėjo pažangumas ir bendravimas su suaugusiais. „Žibutės“ direktorė Rasa Vaisietienė mielai priėmė pasiūlymą „padūkti“ su darželinukais. O tarp vaikų jaučiuosi puikiai, galiu nusileisti iki jų lygio ir persikūnyti į piratų ar kitų pasakų veikėjų personažus.
   - Ar žadate plėsti šią savo labai reikalingos veiklos sritį ir kaip manote to siekti?
   - Šiais laikais didesnė dalis darbų prikausto žmogų prie kėdės, todėl žadu teikti visuomenei ir klientams judesio lavinimo ir laikysenos gerinimo pamokas, pagristas geriausiais Rytų technikų metodais. Turiu pasiūlymų dalyvauti konsultacinėje veikloje ir vesti seminarus kituose miestuose. 
   - Ką naujo sumanėte šiais mokslo metais III amžiaus universitete?
   - Šiais mokslo metais gaminsimės džiovintų grybų ir prieskonių mišinius, prieskoninių daržovių pastas ir aptepus, auginsimės ant palangės prieskonių lysvę, taip pat mokysimės rytietiškų gimnastikos būdų, studijuosim ilgaamžiškumo paslaptis.
   - Kokie kiti Jūsų laisvalaikio pomėgiai?
   - Naujausias projektas, kurį pristačiau III amžiaus universitete, istorinio pobūdžio – laisvu laiku tyrinėju senuosius Vytauto Didžiojo laikų Druskininkų apylinkių kelius, vedančius į Merkinę, Veisiejus, Gardiną. Kažkada čia virė audringas gyvenimas. Tiesa, daug statinių išnyko, tačiau labai įdomu prisiliesti prie istorijos įvykių, pabendrauti su senoliais, kurie dar atsimena istorijos pėdsakus, paliktus miško keliukuose, Nemuno skardžiuose, laukymėse ir kitose vietose. 
   - Paatviraukite, kas lemia jūsų optimistinį požiūrį į žmones, gyvenimą, tikslų siekimą?
   - Gerbiu žmogų tokį, koks jis yra, priimu jį visą su savomis ydomis ir privalumais, neketinu nieko keisti, nemokau gyventi... Bet jei jis nori lavinti savo kūną ir padėti sielai, jis gali tai daryti geriau už mane. Smagu valdyti savo kūną, nepaklusti jo diktatui. Džiaugiuosi kiekviena diena, esu laimingas, o gyvenimas yra nuostabus, pilnas netikėtų ir įdomių įvykių, iš kurių visuomet galima pasimokyti. Kasdieninis tikslas yra paprastas – džiugiai nugyventi šią dieną ir tuo džiaugsmu pasidalyti su kitais. Ateitis tuomet bus sėkminga, kai pasisems jėgų iš šios dienos.
   - Ko norėtumėte palinkėti vaikams, jaunimui, brandiems žmonėms ir senoliams?
   - Keičiasi tik išorė, viduje mes liekame tokie patys - jauni ir gražūs. Rytų filosofijos sako: ,,Nori būti laimingas, grįžk į vaikystę, ten slypi raktas nuo visų spynų!“. Vaikučiams palinkėčiau kuo daugiau dūkti, jaunimui siekti žinių ir lavinti protą, suaugusiems su meile kurti ir dalintis gyvenimo džiaugsmais ir našta, o senoliams skleisti gyvenimo išmintį. Ir visiems kartu džiaugtis gyvenimu, nes visi šioje žemėje esame Saulės vaikai...
   Pabendravusi su Gediminu per gydomųjų pratimų pamokas, pamačiusi, kaip lengvai ir paprastai jis bendrauja su vaikais ir suaugusiais, supratau šio žmogaus sėkmės formulės esmę. Būk savimi, suprask kitus, įeik į kitų žmonių gyvenimą be triukšmo ir skubos, leisk jam susivokti pačiam. Gal todėl Gedimino vedamos kūno lavinimo pratybos yra lengvai suprantamos. Tiesa, ne taip lengvai įgyvendinamos. Reikia susigrumti su nejudra, apatija, nusivylimais ir ... technologiniais mūsų laikų stebuklais. Kitaip sakant, išlikti savimi – žmogumi, kuris valdo savo kūną, o sieloje nuo to pasidaro šviesiau.

Paieška



Kas, jūsų spėjimu, gyvens garsioje pilyje ant Vijūnėlio tvenkinio kranto?
Statytojas alytiškis A.Baranauskas
Kurorto meras R.Malinauskas
Princesė ant žirnio
Ten bus senelių prieglauda
Manęs tai nedomina


Siūlau klausimą skaitytojams
Siūlau temą rašiniui

Roletai 
plastikiniams
langams

Prašome
atsiliepti skaitytojus iš:
Kuveito, Hawaii, Filipinų
info@druskonis.lt


Greitas kreditas
internetu


Nebrangiai
šarvuotos durys butui,
lauko durys namui
,
plastikiniai langai

Langai






© 1997-2013 Druskonis.lt . Visa medžiaga pateikta šiame puslapyje yra laikraščio "Druskonis" nuosavybė.
Kopijuoti, platinti informaciją be laikraščio "Druskonis" sutikimo DRAUDŽIAMA!
Visas teises gina LR istatymai

Dizainas ir programavimas - Dana M. ir Aurimas A.