Pirmas

NAUJIENA!


NAUJIENA!

Šiame numeryje

Miesto žinios
Policijos žinios
Kultūra
Renginiai
Skelbimai

Druskininkai

Sanatorijos
Viešbučiai
Menai

Druskininkų apylinkės

Turauskų sodyba
Sodyba "Pas Rūtą"

Redakcija

Informacija


Reklama


Labai gera vieta Jūsų reklamai. Daugiau informacijos čia >>



  Kai kuriuose rajonuose demokratija vis dar patiria rimtų
  problemų
Rasa JUKNEVIČIENĖ, Seimo narė, 15min.lt

  
Lietuva jau daugelį metų pasaulyje yra pristatoma kaip viena sparčiausiai demokratijos ir skaidrių rinkimų keliu žengusių iš po Kremliaus jungo išsilaisvinusių valstybių. Deja, šiandien, kai iki savivaldybių rinkimų liko vos keli mėnesiai, turime konstatuoti, jog mūsų demokratija vis dar patiria rimtų problemų.
   Druskininkai, o tiksliau – dabartinis miesto meras socialdemokratas Ričardas Malinauskas, yra gyvas pavyzdys tos senosios, priešmirtinėje agonijoje tebetrūkčiojančios, komunistinės nomenklatūros. Neseniai prasidėjusios rinkimų kampanijos pažeidimų mastas yra toks didelis, jog egzistuoja reali galimybė, kad galbūt pirmą kartą Lietuvos Respublikos istorijoje iš rinkimų bus pašalinta politinė partija ar jos kandidatas į merus. Aišku, jei Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) veiks principingai, atsižvelgdama į visus galiojančius įstatymus.
   R.Malinausko parankiniai, prasidėjus rinkiminės kampanijos laikotarpiui, net tik nesustabdė propagandinio socialdemokratų laikraščio leidybos „Mano Druskininkai“, tačiau atvirkščiai – padidino tiražą iki 10 tūkst. egzempliorių per savaitę. Tai sudaro net po du leidinius kiekvienai Druskininkų savivaldybėje gyvenančiai šeimai.
   Maža to, tai ne šiaip sau reklaminis R.Malinausko leidinys – jis finansuojamas savivaldybės pinigais. Kitaip tariant, visų savivaldybės gyventojų lėšomis.
   Nors „Mano Druskininkai“ žurnalistų etikos inspektorės ir Vilniaus Apygardos administracinio teismo sprendimais yra pripažintas tenkinančiu grupinius, politinius interesus, jis vis dar yra platinamas už savivaldybės pinigus: į rajono kaimus vežiojamas mokykliniais autobusiukais, dalinamas viešajame transporte, prekybos centruose ir pan.
   Visa ši situacija atrodo tarsi pasityčiojimas iš demokratijos, žodžio laisvės ir sąžiningos konkurencijos.
   Praėjusią savaitę trys Druskininkuose veikiančios visuomeninės organizacijos dėl šios socialdemokratų valdžios veiklos pateikė skundą VRK, kuriame pažymėjo: „Akivaizdu, kad gausiais straipsniais ir publikacijomis siekiama formuoti gyventojų (rinkėjų) teigiamą nuomonę apie Lietuvos socialdemokratų partijos narius, pabrėžiant jų nuveiktus darbus Druskininkams, talpinant būsimo kandidato į Druskininkų savivaldybės merus Ričardo Malinausko bei kitų Lietuvos socialdemokratų partijos narių nuotraukas bei skleidžiant neigiamą informaciją apie Lietuvos socialdemokratų partijos narių oponentus savivaldos rinkimuose“.
   Daugeliui akivaizdu, jog be socialdemokratų partijos vadovybės žinios bei palaiminimo R.Malinauskas nedrįstų elgtis taip įžūliai. Tad visa atsakomybė dėl rinkimų kampanijos įstatymo pažeidimų krenta ant Algirdo Butkevičiaus vadovaujamos partijos pečių.
   Tikimės, jog VRK į skundus reaguos atsakingai bei parodys principingumą valdančiajai partijai, o TS-LKD visada rėmė ir rems demokratinius procesus visuose Lietuvos regionuose.

 

  Straipsnis apie merą – politinė reklama?
   Daugelis nustebo, šeštadieniniame dienraščio “Lietuvos rytas” numeryje išvydę didžiulį straipsnį apie Druskininkų merą Ričardą Malinauską. Pirmajame laikraščio puslapyje po pavadinimu “Patyręs meras moteris plėšrūnes jaučia iš tolo” puikuojasi didelė R.Malinausko nuotrauka. Straipsnio tęsinys su fotografijomis užima 6-ąjį ir 7-ąjį leidinio puslapius. Analogiška publikacija su dar daugiau nuotraukų patalpinta ir internetinėje dienraščio versijoje. 
   Tačiau juk vykstant priešrinkiminei politinei kampanijai, rinkimuose dalyvaujantys politikai turi būti itin atsargūs, pasirodydami žiniasklaidoje. Tai numato įstatymas, draudžiantis bet kokią paslėptą reklamą, juo labiau pirmuosiuose leidinių puslapiuose. Tačiau, matyt, ne visi baiminasi įstatymo raidės.
   Druskininkietis konservatorius Vilius Semeška kreipėsi į Vyriausiąją rinkimų komisiją, prašydamas įvertinti minėtą “Lietuvos ryto” publikaciją ir pripažinti ją paslėpta politine reklama, kaltiems asmenims taikant administracinę atsakomybę. “Straipsnyje pagrindinis dėmesys skiriamas tiesioginiuose mero rinkimuose dalyvaujančiam dabartiniam Druskininkų merui R.Malinauskui, - rašo jis. – Akivaizdu, jog tokiu būdu siekiama formuoti išskirtinai teigiamą nuomonę apie socialdemokratų partijos narį ir būsimą kandidatą į savivaldybės merus”. Druskininkietis pažymi, kad politinė reklama, politinės kampanijos laikotarpiu nepažymėta pagal teisės aktų reikalavimus, laikoma paslėpta reklama ir yra draudžiama. Už jos skleidimą taikoma įstatymų nustatyta atsakomybė. 
   V.Semeška savo rašte atkreipė dėmesį, jog “Lietuvos ryto” spaustuvėje spausdinamas Druskininkų savivaldybės propagandinis leidinys “Mano Druskininkai”, o didžiausia savivaldybei priklausanti įmonė Vandens parkas reguliariai reklamuojasi šiame laikraštyje. Tai, politiko manymu, gali būti sietina su padidintu dėmesiu kurorto merui R.Malinauskui, galimai teikiant jam paslėptą, nepažymėtą politinę reklamą, kaip atlygį už savivaldybės įstaigų užsakymus “Lietuvos ryto” grupei.
Ar straipsnis respublikiniame laikraštyje pažeidė įstatymus, nagrinės Vyriausioji rinkimų komisija.

“Druskonio” inf. 

 

  Gynyba ir ekonomika
Darius ŠAVOLSKIS 

   Krašto apsaugos sistemą ir visus valstybės gynybos reikalams neabejingus piliečius pastarąjį pusmetį pasiekė geros žinios. Krašto apsaugos biudžetui dar šiais metais pažadėta skirti papildomus 130 mln. litų priešlėktuvinei ir prieštankinei ginkluotei įsigyti, o iki 2020 metų žadama pasiekti 2 procentų skiriamų krašto gynybai nuo bendro vidaus produkto rodiklį. 

  
Iki šiol Lietuva buvo gan kurioziškoje situacijoje. Mat, būdama „pafrontės“ valstybe, ji gynybai teskyrė 0,8 proc. nuo BVP. Mažiau už Lietuvą gynybai Europoje skyrė tik Airija, Malta ar Liuksemburgas. Natūralu, jog ir vakaruose pasigirdo balsų, klausiančių, kaip jie gali reikalauti saugumo garantijų, jei patys nesirūpina savo saugumu ir tikisi, jog už jį sumokės kiti.
   Europos ekonomikai smunkant, daugelis valstybių ėmė karpyti savo biudžetus. Kai kurios valstybės netgi visiškai atsisakė kai kurių karinių pajėgumų, pvz. Olandija išformavo paskutinį tankų batalioną. Nors neapsieita ir be kuriozų, štai ta pati Olandija, atsisakydama tankų, tuo pačiu metu baigė transportinio laivo, skirto tankų transportavimui, statybas. Netgi didesnėse šalyse sunkioji ginkluotė buvo gerokai apkarpyta (Prancūzijoje, Vokietijoje, Didžiojoje Britanijoje palikta po keletą šimtų tankų), sumažinti naujų strateginio transporto lėktuvų (A400M), naikintuvų (Eurofighter Typhoon), laivų (FREMM fregatų) užsakymai. 
   Konsultacinė Jungtinės Karalystės kompanija Jane‘s neseniai pranešė, jog iš 20 labiausiai pasaulyje mažėjančių gynybos biudžetų 13 yra NATO narių gynybos biudžetai. Aljanso gynybos išlaidos per keletą metų smuko beveik 93 milijardais dolerių. Prognozuojama, jog Rusija gali jau 2016 m. pagal gynybos išlaidas aplenkti vieną didžiausių Europos valstybių – Prancūziją. Žinoma, bendras skirtumas išlieka ir išliks labai didelis – 2012 m. NATO šalys gynybai skyrė 900 milijardų JAV dolerių, kai Rusija – 78.
Ukrainos įvykiai buvo tiesiog žadintuvo skambutis daugeliui Europos šalių. Iš daugelio jų pradėjo skrieti žinios apie didinamus gynybos biudžetus: Lietuva, Lenkija, Rumunija, Olandija, Suomija, Švedija. Tiesa, didžiosios kontinento valstybės (Prancūzija, Jungtinė Karalystė, Italija, Vokietija) vis dar yra labiau užsiėmusios finansų sistemos subalansavimu, tad jose gynybos finansavimas maždaug išlieka ir artimiausiais metais išliks toks, koks buvo.
Visų šių žinių kontekste skaitytojams turėtų būti įdomi 2013 m. užsakyta Europos Gynybos Agentūros studija apie gynybos išlaidų poveikį ekonomikai, kurią atliko konsultacinė įmonė „Europe Economics Research“, įsikūrusi Jungtinėje Karalystėje. 
Daugelis gynybų išlaidų didinimo kritikų pabrėžia, jog ekonomiškai tokios išlaidos neatneša jokios naudos ir geriau investuoti į kitas sritis, tokias kaip švietimą, transportą ir panašiai. Taigi Europos Gynybos Agentūros užsakytu tyrimu pabandyta apskaičiuoti, kokį efektą gynybos išlaidos turi ES ekonomikai ir palyginti tai su išlaidomis kitiems sektoriams, tokiems kaip transportas, švietimas, sveikatos apsauga. Tai buvo pirmoji studija, kurioje apskaičiuojamas gynybos išlaidų poveikis ekonomikai visos ES mastu.
   Nors pagrindinis gynybos išlaidų tikslas yra užtikrinti valstybės saugumą, kad ji galėtų tinkamai funkcionuoti, visgi visos tos išlaidos turi poveikį ir šalies ekonomikai. Studijos išvados turbūt nustebintų daugelį gynybos išlaidų kritikų. O jos yra tokios, kad, padidinus gynybos išlaidas 100 milijonų eurų, ES BVP pakyla 150 milijonų eurų, į iždą surenkama papildomai 40 milijonų eurų mokesčių. Tai yra labai panašu į poveikį kituose sektoriuose – transporto, švietimo ar sveikatos apsaugos. Kas dar svarbiau – tokia investicija sukuria apie 3000 darbo vietų, iš kurių 800 yra aukštų įgūdžių ir išsilavinimo reikalaujančios darbo vietos. 
Poveikis mokslinių tyrimų ir plėtros srityje investuojant į gynybą yra 12-20 kartų didesnis nei transporto, švietimo ar sveikatos apsaugos srityse. Tai ilgalaikėje perspektyvoje dar labiau padidina ekonomikos augimo perspektyvą. 
   Reikia atkreipti dėmesį ir į tai, jog investicijos į gynybos technologijas leidžia įmonėms tapti konkurencingesnėms ir gynybos sektoriaus pasiekimus perkelti į civilinį. Ypatingai tai akivaizdu aviacijoje. Bepiločiai orlaiviai sparčiai vystosi karinių technologijų dėka, bet ateityje jie bus kur kas plačiau vartojami civilinėje rinkoje. Aviacijos gigantai Airbus ar Boeing gamina tiek gynybai, tiek civilinei rinkai skirtus produktus. Tas pats pasakytina ir apie elektronikos gigantus, tokius kaip Thales, Safran ar SAGEM.
Reaktyviniai varikliai, internetas, palydovinė navigacija yra kasdien visuomenės naudojami produktai, ir visi jie išvystyti gynybos tyrimų dėka. 
   Žinoma, straipsnio tikslas nėra pavaizduoti, kad reikia viską investuoti į vieną ar kitą sritį, tačiau reikia rasti tam tikrą balansą tarp įvairių sričių. Kaip kiekvienas rūpinamės savo saugumu, taip ir valstybės turi rūpintis savuoju.
   Lietuvoje, kalbant apie vietinę gynybos pramonę, nevengiama saviplakos, kad tankų ar lėktuvų nesukursime. Nesukursime, tai yra tiesa, bet Lietuvos įmonės gali kurti komponentus ar kurti nišinius produktus ir būti stambių Europos gynybos įmonių tiekimo grandinės dalimi. Iki šiol buvome daugiausia tik pirkėjai ir nežiūrėjome į ekonominį naudingumą, bet verta gynybinius įsigijimus išnaudoti ir investicijomis į Lietuvos aukštųjų technologijų pramonę, kaip tai daroma beveik visose Europos šalyse.

delfi.lt

 

  „Ar gerumas – stebuklas, paklausit?“




   Kaip informavo projekto ,,Savanoriai-žmonių saugumui“ savanorė Vaida Grigelytė, gruodžio 5 d. į Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Druskininkų policijos komisariato posėdžių salę susirinko gausus būrys svečių paminėti Tarptautinei savanorystės dienai skirtą renginį „Dalinkis gerumu“. Tikslas – pasveikinti ir pagerbti sėkmingai vykstančio projekto „Savanoriai – žmogaus saugumui“ aktyviausius savanorius už nuoširdų darbą, geras idėjas ir policijos įvaizdžio gerinimą. Renginio pradžioje Druskininkų policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio specialistė Edita Vaitkevičiūtė priminė poetės Z. Budrienės žodžius: „Ar gerumas – stebuklas, paklausit? Taip, didesnio stebuklo nėra. Tad skubėkime patys jį jausti. Ir po žemę paskleisti...“. Taigi gerumas ištirpdo net ir labiausiai sušalusią širdį, įkvepia kilniems ir tauriems darbams, kuriuos svarbu skleisti po pasaulį, nes pats brangiausias papuošalas – tai kilnumo ir gerumo pripildyta siela. Renginio atidarymo proga susirinkusiuosius sveikino Druskininkų policijos komisariato viršininkas Vidmantas Kondrackis. Šis renginys surengtas Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato ir Druskininkų policijos komisariato iniciatyva. 
   Popietėje apie savo veiklą, savanorystės patirtį mintimis dalinosi Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnė Irena Rinkevičiūtė-Jevdokūnina ir projekto ,,Savanoriai – žmonių saugumui” savanoriai, Kauno apygardos probacijos tarnybos savivaldybių probacijos skyriaus Druskininkų miesto savivaldybės teritorijoje vyresnioji inspektorė Kristina Pilitauskienė, Švendubrės seniūnaitė ir Lietuvos paramos fondo „Maisto banko” organizacijos atstovė Edita Remeikienė, Druskininkų Socialinių paslaugų centro Leipalingio dienos užimtumo centro socialinė darbuotoja Saulė Rutkauskienė ir jos ugdytiniai, Lietuvos šaulių sąjungos karininko A. Juozapavičiaus šaulių 1-osios rinktinės Giedriaus Matulionio 3-iosios kuopos vadas Ramūnas Šerpatauskas, jaunieji šauliai, policijos rėmėjai ir kiti svečiai. Savanoriai svečiams pristatė savanorių sukurtą filmą ir pademonstravo skaidres, kuriose užfiksuotos akimirkos iš jų praktikos kartu su policijos pareigūnais. Savanorė Aušra kiekvienam svečiui įteikė po savo pačios pagamintą draugystės apyrankę.

„Druskonio“ inf. 

 

  Biržai gali tapti naujais Druskininkais

   Kataro, Jungtinių Arabų Emyratų bei Bahreino investicinių fondų konsorciumas vertina galimybę pastatyti Lietuvoje naują pasaulinio lygio kurortą ir investuoti iki 500 milijonų JAV dolerių. Investuotojų dėmesį patraukė Biržų rajonas, kur jau daugelį metų veikia Likėnų reabilitacijos ligoninė, turinti unikalius mineralinio vandens bei gydomojo purvo šaltinius. 
   „Fondų konsorciumo atstovai lankėsi Latvijoje, kur vertino galimybes investuoti šioje šalyje. Kalbama buvo apie sveikatingumo miesto statybą. Susitikimo metu atkreipiau investuotojų dėmesį į Lietuvos Biržų rajoną, turintį aibę privalumų ir perspektyvų tapti pasaulinio garso kurortu. Juk Biržų geografinė padėtis yra ideali. Nuo Rygos ir Šiaulių nutolęs tik 100, nuo Vilniaus – 200, nuo Kauno – 170, nuo Panevėžio – 60 kilometrų. Susisiekimas puikus, todėl visų šių miestų gyventojai gali būti potencialais naujo sveikatingumo miesto klientais. Būtent Biržų rajone yra mineralinio vandens bei purvo gydyklos, keli ežerai, upės, unikalūs istorijos objektai bei beprotiškai gražūs gamtos kampeliai. Visas šis potencialas nėra tinkamai išnaudojamas. Pritraukus ženklias investicijas, Biržai galėtų tapti naujais Druskininkais ar net Karlovų Varų lygio kurortu, kur stiprinti sveikatos ir pailsėti vyktų visos Europos gyventojai”, - sako buvęs Seimo narys, įmonių grupės „Voldemars” savininkas Valdemaras Valkiūnas. 
   Anot V. Valiūno, visame pasaulyje populiarėja sveikatingumo miestai, kurie statomi ekologiškai švariose vietovėse. Juose poilsiautojai gali rasti ne tik tradicinius SPA paslaugas siūlančius viešbučius, gydyklas bei sporto objektus, bet ir jogos bei harmonijos centrus. “Šiuolaikiniame gyvenime netrūksta streso ir triukšmo, todėl vis daugiau žmonių atostogas praleidžia ne tradiciniuose kurortuose, bet ramybe išsiskiriančiuose sveikatingumo miestuose”, - sako V. Valkiūnas. Jungtinių Arabų Emyratų, Kataro bei Bahreino investicinių fondų konsorciumas užsakė parengti Biržų sveikatingumo miesto studiją. Šiuos darbus finansuos V. Valkiūno įmonių grupė „Voldemars“. 
   2015 metais Jungtinių Arabų Emyratų, Kataro bei Bahreino investicinių fondų konsorciumo delegacija planuoja apsilankyti Biržuose ir vietoje priimti sprendimą dėl investicijų. „Jie pasiruošę investuoti iki 500 milijonų JAV dolerių. Sveikatingumo miestą sudarytų 20 skirtingo lygio viešbučių (vėliau jų skaičius išaugtų iki 50, palyginimui Druskininkuose apie 100 apgyvendinimo vietų), sporto, harmonijos bei jogos centrai, vandens pramogų parkas, mineralinio vandens bei purvo gydyklos, gamtos nuotykių parkai, žirgynas ir kiti objektai. Svarbiausia, kad, įgyvendinus tokį projektą, Biržų rajone bus sukurta apie 2000 naujų darbo vietų. Aišku, visa tai taps įmanoma, jei bus palaikymas iš Biržų savivaldybės ir Likėnų reabilitacijos ligoninės. Kalba ne apie pinigus, o apie greitą ir racionalų sprendimų priėmimą, juk konsorciumas rinksis iš 3-4 variantų. Unikalus Likėnų mineralinis vanduo bei gydomasis purvas suteikia Biržams akivaizdžių privalumų. Beje, Likėnai kurortu vadinami nuo 1890 metų, kai čia pradėjo veikti mineralinio vandens gydykla, tačiau oficialaus kurorto statuso miestelis iki šiol neturi“, - sako V. Valkiūnas, 1992 metais įkurtos įmonių grupės „Voldemars“ savininkas. Ją sudaro logistikos kompleksas „Valdo“, keli verslo centrai bei bakalėjos produktų gamykla. „Voldemars“ valdo populiarius maisto prekių ženklus „Valdo“, „Tautas“ ir „Draugu“. Metinė „Voldemars“ įmonių grupės apyvarta siekia 20 milijonų eurų. Grupės įmonės veikia Latvijoje bei Lietuvoje. 

„Druskonio“ inf.

 

  Druskininkiečių mėnuo
Lapkritis 

  Susituokė 5 poros.
Vyriausias vedęs vyras buvo 29-erių, vyriausioji ištekėjusi moteris – 34-erių metų. Jauniausias vedė 22-ejų, jauniausia ištekėjo – 19-os metų. Pirmą kartą susituokė 5 vyrai ir 4 moterys, 2-ąjį kartą – 1 moteris. 
   Išsituokė 9 poros. Vyriausiems išsiskyrusiems vyrui ir moteriai buvo po 53-ejus metus. Jauniausias išsiskyręs vyras buvo 24-erių, jauniausioji moteris – 22-ejų metų. Po vieną nepilnametį vaiką augino 4 išsiskyrusios šeimos, du nepilnamečius vaikus augino 2 šeimos. Ilgiausiai santuoka truko 33-ejus metus, trumpiausiai – 1-erius metus. 
  Gimė 24 naujagimiai:13 berniukų ir 10 mergaičių. Vyriausiam tėvui buvo 53-eji metai, vyriausiai motinai 39-eri. Jauniausias tėvas buvo 23-ejų, jauniausioji motina 19-os metų. Berniukams suteikti tokie vardai: Jonas, Vakaris, Aleksandras, Kristians, Marko, Kajus, Erikas, Airidas, Oskaras, Aironas, Gabrielius, Andrius, Matas. Mergaitėms suteikti vardai: Arina, Liuka, 2 Eglės, Liepa, Kamilė, Deivilė, Eva, Aušrinė, Emilė. 
   Mirė 25 žmonės: 14 vyrų ir 11 moterų. Druskininkų mieste mirė 16 asmenų (9 vyrai, 7 moterys), Viečiūnų seniūnijoje – 7 (3 vyrai, 4 moterys), Leipalingio seniūnijoje – 2 vyrai. 
   Vyriausiajam velioniui buvo 91-eri, vyriausiajai – 90 metų. Jauniausias anapus išėjo 39-erių metų, jauniausiajai velionei buvo 59-eri metai. 

 

  Įdomi Druskininkų statistika

   Šių metų pabaigoje Lietuvos statistikos departamentas paskelbė įdomius duomenis apie visos Lietuvos miestų bei savivaldybių gyventojus. Šioje suvestinėje paminėtas ir šių metų spalio mėnuo Druskininkų savivaldybėje, kai pas mus gimė 18 kūdikių, o mirė 26 asmenys, t. y. 8-iais daugiau nei gimė. Šis skirtumas įrodo mūsų savivaldybėje neigiamą natūralią gyventojų kaitą, kuri nuo 2014 metų pradžios iki šių metų lapkričio mėnesio buvo net minus 108, nes š.m. sausį-spalį Druskininkų savivaldybėje gimė 157 kūdikiai, o mirė 265 asmenys. 
   Lietuvos statistikos departmento duomenimis, 2014 m. pradžioje Druskininkų savivaldybėje iš viso gyveno 20 tūkst. 943 asmenys (0-15 metų amžiaus – 2 tūkst. 749 gyventojai; darbinio amžiaus – 12 tūkst. 768 asmenys; pensinio amžiaus – 5 tūkst. 426 žmonės). Iš visų mūsų savivaldybės gyventojų 2014 metų pradžioje vyrų buvo 9 tūkst. 241 (iš jų 0-15 metų amžiaus – 1 tūkst. 366; darbingo amžiaus – 6 tūkst. 166, pensininkai – 1 tūkst. 709). 2014 m. pradžioje mūsų savivaldybėje gyveno 11 tūkst. 702 moterys (iš jų 0-15 metų amžiaus – 1 tūkst. 383, darbingo amžiaus – 6 tūkst. 602; pensinio amžiaus – 3 tūkst. 717). 
   2014 m. pradžioje Druskininkų savivaldybėje 1 tūkstančiui vyrų teko 1 tūkst. 266 moterų, tuo tarpu Lietuvoje 1 tūkstančiui vyrų teko 1171 moterų. 
   Šių metų pradžioje Druskininkų savivaldybėje skaitlingiausia pagal amžiaus grupes buvo 50-54 metų grupė (1926 gyventojai); 45-49-erių metų druskininkiečių gyveno 1729 asmenys; 70-74-erių metų – 1146, 75-79-erių metų – 1024, 80-84-erių metų – 710, 85-erių metų ir daugiau gyveno 501 asmuo. 
   2014 m. pradžioje iš 20 tūkst. 779 mūsų savivaldybės gyventojų, kurių gyvenamoji vieta žinoma, Druskininkų mieste gyveno 13 tūkst. 614 asmenų, o kaimo vietovėje – 7 tūkst. 165 asmenys, tuo tarpu 2013 m. iš 21 tūkst. 21 mūsų savivaldybės gyventojų pačiuose Druskininkuose buvo įregistruota 13 tūkst. 968 asmenys, kaime – 7 tūkst. 53 žmonės. Lyginant 2011 metais mūsų savivaldybėje gyveno 21 tūkst. 660 žmonių: Druskininkų mieste – 14 tūkst. 615, o kaime - 7 tūkst. 45. 
   Pagal Lietuvos statistikos departamento duomenis praėjusiais 2013 metais Druskininkų savivaldybėje migracija buvo minus 137, nes išvyko iš savivaldybės 982 asmenys, o atvyko pas mus gyventi 845 žmonės. 
   2013 m. iš 10 tūkst. 743 moterų, gyvenusių Druskininkų savivaldybėje, ištekėjusių buvo 4873, išsituokusių – 1387, našlių- 2099, niekad nebuvusių santuokoje – 2384. Iš 8 tūkst. 323 druskininkiečių vyrų vedusių buvo – 4755, išsituokusių – 715, našlių – 317, niekad nevedusių – 2536. 
   Kaip rodo Statistikos departamento duomenys, užimtumas Druskininkų savivaldybėje nuolat mažėjo: jei 2010 m. užimti arba turėjo darbą daugiau nei 10,1 tūkst. gyventojų, tai 2013 m. – 8,4 tūkst. vietinių. 

„Druskonio“ inf. 

 


Paieška



Kas, jūsų spėjimu, gyvens garsioje pilyje ant Vijūnėlio tvenkinio kranto?
Statytojas alytiškis A.Baranauskas
Kurorto meras R.Malinauskas
Princesė ant žirnio
Ten bus senelių prieglauda
Manęs tai nedomina


Siūlau klausimą skaitytojams
Siūlau temą rašiniui

Parduodamas nekilnojamasis turtas (negyvenamosios patalpos - požeminės automobilių stovėjimo aikštelės, unikalus numeris 4400-1497-2314:5867, esančios Druskininkų g. 23, Druskininkai). 1 vietos pardavimo kaina 7000 Lt. Dėl išsamesnės informacijos kreiptis 861286008 arba elektroniniu paštu parduodamasturtas1@
gmail.com

Roletai 
plastikiniams
langams

Prašome
atsiliepti skaitytojus iš:
Kuveito, Hawaii, Filipinų
info@druskonis.lt


Greitas kreditas
internetu


Nebrangiai
šarvuotos durys butui,
lauko durys namui
,
plastikiniai langai

Langai






© 1997-2013 Druskonis.lt . Visa medžiaga pateikta šiame puslapyje yra laikraščio "Druskonis" nuosavybė.
Kopijuoti, platinti informaciją be laikraščio "Druskonis" sutikimo DRAUDŽIAMA!
Visas teises gina LR istatymai

Dizainas ir programavimas - Dana M. ir Aurimas A.