Pirmas

NAUJIENA!

Šiame numeryje

Miesto žinios
Kultūra
Renginiai
Skelbimai
Videolaidos

Druskininkai

Viešbučiai
Menai

Druskininkų apylinkės

Turauskų sodyba
Sodyba "Pas Rūtą"

Redakcija

Informacija


Reklama


Labai gera vieta Jūsų reklamai. Daugiau informacijos čia >>



  „Milius išnaikino kaimo kiaules, o Malinauskas išnaikys
  kaimiečius“, -
rėžė pagyvenęs Gailiūnų kaimo gyventojas birželio 13-ąją Ricielių kaimo bendruomenės namuose vykusiame susitikime su vietos valdžia. Papasakoti apie pernykščius darbus ir rožines ateities svajones į Ricielius atvažiavęs R.Malinauskas su bendražygiais greičiausiai nesitikėjo sulauksiantis tiek kritikos dėl valdžios planų dalį Gailiūnų ir kitų Druskininkų savivaldybės kaimų gyventojų paversti miestiečiais. Kaip žinia, numatoma plėsti Druskininkų miesto teritoriją prijungiant dalį Neravų k., Gailiūnų k., Mizarų k., Jaskonių k., Ratnyčios k., taip pat Švendubrės k. dalis. Savivaldybės tarybai adresuotame kreipimesi daugiau kaip 70 Gailiūnų kaimo gyventojų rašo kategoriškai nesutinkantys tapti Druskininkų miesto dalimi, nes toks drastiškas miesto ribų praplėtimas, pasak jų, „tik pablogins jų gyvenimo sąlygas, padidės įvairūs mokesčiai, žmonės negalės netgi auginti vištų, kitų gyvūnėlių, verstis žemės ūkio veikla ir taip toliau“. 








Didesnis kurortas – daugiau pinigų iš valstybės biudžeto

   Birželio 13-ąją Ricielių bendruomenės namuose vykusiame susitikime su aplinkinių kaimų žmonėmis R.Malinauskas ne tiek gyrėsi nuveiktais ir būsimais darbais, kiek aiškinosi dėl valdžios planų dalį kaimiškų teritorijų paversti miestu. 
   „Viena iš priežasčių, kuri paskatino peržiūrėti, ne tik žmonių noras prisijungti prie miesto teritorijos, nes nuo to priklauso ir komunalinės paslaugos, ir jų tankumas, ir kiti dalykai, bet ir savivaldybės biudžetas, - susitikimo metu piniginę reformos esmę nurodė R.Malinauskas. - Savivaldybių biudžetai yra skaičiuojami pagal tam tikras metodikas, kurortams skaičiuojama ir didelę įtaką turi kurorto dydis. Tai jeigu Neringa ir Palanga - visos savivaldybių teritorijos skaitosi kurortas, tai Birštonas ir Druskininkai - kurortai yra tiktai patys miestai. Kuo miesto teritorija yra didesnė, tuo didesnis bus biudžetas, už tas lėšas bus galima kažką tai daugiau padaryti mieste, kaimiškose vietovėse“. Jo skaičiavimu, savivaldybės biudžetas dėl to galėtų padidėti maždaug 600 tūkst. eurų. 
   „Gyventojams nauda yra tokia, kad automatiškai pabrangs jų turtas, žemė, bet yra problema tokia, kad, sakykim, pabrangus žemei ir turtui, be abejo, didėja mokesčiai.Tai kad nedidėtų žmonėms mokesčiai, savivaldybė, kaip ir iki šiol, atleisdavo ir koreguodavo mokesčius, taip ir toliau tai darys, kad žmonės nepabrangtų dėl teritorijos išplėtimo, tai biudžeto sąskaita bus atleidžiama“, - pasigirdo štai toks R.Malinausko pažadas. 

Renka parašus

   Kategoriškai su šiuo savivaldybės sumanymu nesutinkančių Gailiūnų gyventojų pareiškimą perskaitęs gailiūniškis Vitas Balčius valdžiai įteikė lapus su žmonių parašais. Daugiau kaip 70 Gailiūnų kaimo gyventojų pareiškė protestą prieš Druskininkų valdžios planus kaimiškų teritorijų sąskaita plėsti miesto ribas ir tuo pagrindu gauti daugiau pinigų iš valstybės biudžeto. „Mes, žemiau pasirašę Gailiūnų kaimo gyventojai, kategoriškai nesutinkame, kad Gailiūnų kaimo sąskaita būtų praplėstos Druskininkų miesto administracinės ribos. Toks drastiškas miesto ribų praplėtimas tik pablogins mūsų gyvenimo sąlygas, padidės įvairūs mokesčiai, negalėsime netgi auginti vištų, kitų gyvūnėlių, verstis žemės ūkio veikla ir taip toliau. Primename, kad Z.Streikaus (Tarybos pirmininko) vadovavimo laikais jau bandė praplėsti Druskininkų miesto ribas, tik protingų tuo metu dirbusių savivaldybės darbuotojų dėka ši absurdiška svajonė nebuvo įgyvendinta“, - savivaldybės tarybai adresuotame kreipimesi nurodo gailiūniškiai.
„Kokie argumentai, kad nesutinkate?“ - pasigirdo vicemero klausimas. „Vištų negalės laikyti“, - ironiškai mestelėjo R.Malinauskas. „Prie ko čia vištos, mere. Pagal verčių žemėlapius pakils kainos, gyventojams pabrangs turtas, padidės mokesčiai“, - atkirto jam V.Balčius. „O jūs girdėjote paprastą paaiškinimą, kad į tai bus atsižvelgta?“, - pakilo R.Malinausko balsas. „Čia ne išeitis. Gal nemeluojam žmonėms“. „Ponas Balčiau, tiek, kiek jūs meluojat paprastai gyvenime, kiek tekę su jumis susidurti...“, - į asmeniškumus patraukė meras. „Kad mes mažai ir susidūrėm“, - nusijuokė jam V.Balčius.

Pasiūlė naudotis ES parama

   Gailiūnų kaime gyvenantis savivaldybės tarybos narys Vilius Semeška sakė esantis laimingas, kad jo sodyba nepateko į „reformos“ teritoriją. „Gyventojai surinko daugiau kaip 70 parašų. Išdrįso pasirašyti, nes nenori būti prijungiami, nenori mokėti didesnių nekilnojamojo turto mokesčių. Jūs čia pažadėjot kažkaip padaryti mažesnius mokesčius, bet galbūt po poros metų nebebūsit meras ir kiti nebežadės, arba jums neleis įstatymai, ir žmonės turės mokėti šimtus eurų už žemę, už nekilnojamąjį turtą. Vietoj to pasinaudokit ES parama ir atveskit žmonėms kanalizaciją, dauguma šiandien kaimuose kakoja į žemę, neturi tualetų, neturi vandentiekio.Štai kuo reikia rūpintis, o ne klaidinti žmones, kad čia dabar bus kurortas. Privalote įsiklausyti į gyventojų reikalavimus“, - kalbėjo V.Semeška. 
   „Visur apšviečia gatves kiek metų, o pas mus Gailiūnuose, pagrindinėj gyvenvietėj, nėra elektros, - skundėsi pagyvenęs gailiūniškis. - Problemų daug, ir kanalizacijos, ir vandentiekio neturime, ir apšvietimo. Senam kaime neapšviesta. Negrų kvartalan gyvenam“. „Kur čia pasirašyti? Mano šeima, ir pusbrolis, kurie šalia gyvena, pasirašytume“, - ėmė dairytis lapų su nepritariančiųjų savivaldybės planams parašais. 
   „Miesto teritorijoj pasidaro visai kiti reikalavimai tiek vandens tiekimui, tiek nuotekų šalinimui. Lengviau gauti lėšas tam padaryti. Ir antras dalykas. Jeigu mes taip neatsakingai vedžiotume kanalizacijas ir vandentiekius kaip kitos savivaldybės, tai šiandien dienai neturėtume pigiausiai geriamo vandens ir nuotekų šalinimo, - dėstė R.Malinauskas. - Tai jeigu eiti per laukus ir tiesti kanalizacijos vamzdynus, tai ruoškimės mokėti už vandenį ir nuotekas nebe 3-4 eurus, bet 15-20 eurų“. „Kaip pastebėjot turbūt, nei turto, nei žemės mokestis nedidėja 7 mažiausiai metai, kiek atsimenu“, - aiškino jis. 
   Nors ką tik, prieš kelias savaites, gegužės 30 d. Druskininkų savivaldybės tarybos posėdyje 2018-iems metams buvo patvirtintas jau vienu procentiniu punktu didesnis nekilnojamojo turto mokestis – nuo 0,5 iki 0,6 proc. statinio mokestinės vertės.
Paskatino imti pavyzdį iš gailiūniškių
   „Tai, ką pristatė meras, labai gražu: kurorto perspektyva, pripiešta daug gražių rojaus sodų, fontanų, koncertų salių ir t.t., bet kas liečia jus, kaimo gyventojus, tai, deja, realybė yra liūdna, - tiesiai šviesiai rėžė gailiūniškis Laurynas Okockis. - Džiaugiuosi, kad R.Malinauskas su savo pavaduotoju nepažadėjo, jog vandentiekis ir kanalizacija bus įvestas per kelis metus, nes to tikrai nebus. Nepamirškime, kad 2020 metais apskritai baigiasi ES parama.Tie, kas tikitės, jog bus įvestas vandentiekis ar kanalizacija, neverta dėti vilčių, nes tai nebus padaryta dėl finansinių lėšų. Dėl ko jūs dabar esate kviečiami prisijungti prie kurortinės zonos? Tai dėl to, kad tiesiog trūksta lėšų tiems gražiems miesto mero vizijų įgyvendinimams, tiems visiems projektams. Jūsų mokamų mokesčių dėka norima pagražinti Druskininkų miesto centrą, o kaimų gyventojai nuo to tikrai nieko nepajus“. „Tiesiog būsite užkrauti didesniais mokesčiais, - toliau tęsė L.Okockis. - Gaila, kad meras, tiek daug metų meraudamas Druskininkų savivaldybėje, netgi pamiršta kai kurių kaimų pavadinimus, kas jau turėtų būti taisyklė. Neatsimena, koks čia kaimas - Ringeliškės - yra visai šalia. Jis čia juokelį kalbėdamas mestelėjo, kad negalėsite laikyti vištų. Bet čia visai ne juokelis. 2015 m. spalio 23 d. savivaldybės administracijos direktorės priimtu įsakymu numatoma, kad Druskininkų miesto teritorijoje draudžiama laikyti daugiau kaip 10 vištų ar 10 broilerių, arba 10 ančių, arba 10 žąsų, arba 10 triušių, bei daugiau kaip vieną vienetą galvijų, t.y. arba vieną ožką, arba vieną arklį, arba vieną karvę. Tai čia kol kas - Druskininkų miesto teritorijoje. Bet jei prisijungsite ir tapsite kurortine zona, tai, manau, viskas bus dar griežčiau, ir negalėsit nieko laikyti. Todėl visus skatinu paimti pavyzdį iš Gailiūnų bendruomenės, rinkti parašus savo gyvenvietėse ir nepritarti, nes jūsų gyvenimui tikrai iš to nėra jokios tiesioginės naudos“. 
   „Tai yra toks veikėjas, kuris ir meru bando būti, ir Druskininkų politiku, bet vis nesigauna“, - nepatenkintas atkirto R.Malinauskas. „Kaip ir kiekvienas dokumentas, jis gali būti peržiūrėtas, jeigu yra toks poreikis“, - įvertino ir savo pavaldinės įsakymą. 

„Tiesiog nėra tų karvių“

   „Pereikim Ricieliuose senąja gave – kiek žmonių augina karves. Tiesiog nėra tų karvių“, - merui į pagalbą įsijungė tarybos narys Algis Bolys. „Kiek pas mane yra žemdirbių ir kas nori užsiimti žemės ūkiu? Mažai kas. Nenori žmonės laikyti kiaulių. Pajuto, kad jie gali lengviau pragyventi“, - dėstė žemės ūkio specialiste prisistačiusi moteris. 
   „Kaip dabar išeina. Milius išnaikino kaimo kiaules, o Malinauskas išnaikys kaimiečius“, - atsistojęs rėžė garbaus amžiaus gailiūniškis. „Kas čia šitą anekdotą sugalvojo?“ - kvatojant salei, atskriejo R.Malinausko klausimas. „Aš nesugalvojau. Važiavau šiandien iš Alytaus, o per kelią kokie 50 šernų pralėkė. Tai čia kiaulių maras?“ - ėmė porinti kaimo vyras. Aiškindamas, kad su tam tikromis sąlygomis „maras“ šiandien mūsų regione yra atšauktas, ir kiaules vėl galima auginti, R. Malinauskas pridėjo, kad jis „neišnaikino nei vieno kaimiečio, tai ir neišnaikins“. 
   Kaip žinia, vietos valdžia apie rengiamą reformą kaimų gyventojus informavo gegužės vidury. Pranešime „Dėl Druskininkų savivaldybės gyvenamųjų vietovių teritorijų ribų nustatymo plano“ aiškinama, kad šiuo metu rengiamu planu numatoma plėsti Druskininkų miesto teritoriją prijungiant dalį Neravų k., Gailiūnų k., Mizarų k., Jaskonių k., Ratnyčios k., taip pat Švendubrės k. dalis. „Padidėjus Druskininkų miesto teritorijai, bus daugiau galimybių plėtoti verslą, taip pat gerinti miesto infrastruktūrą“, - motyvus nurodo savivaldybė. Gyventojų apklausa dėl Druskininkų savivaldybės gyvenamųjų vietovių teritorijos ribų nustatymo prasidėjo gegužės 29 d. ir vyks iki liepos 3 d. 

„Druskonio“ inf.



  Tauta įvertino reglamento pataisas ir valdžios norą
  užčiaupti opoziciją: „O kiek laiko duoda orui įkvėpt ir
  iškvėpt?“
   Gegužės 30 d. savivaldybės tarybos posėdyje valdančioji dauguma priėmė tarybos regla- mento pataisas, kurios smarkiai nurėžė laiką, per kurį vietos politikai posėdžių metu gali užduoti jiems rūpimus klausimus ir išsakyti savo nuomonę. Opozicija griežtai pasisakė prieš šią R.Malinausko bendražygių iniciatyvą. „Tai yra akivaizdus noras užčiaupti opoziciją“, - reglamento pataisas posėdžio metu įvertino savivaldybės tarybos narys, konservatorius Vilius Semeška. Nuo šiol tarybos nariai savo klausimus turės spėti išsakyti per 30 sekundžių, o pasisakymus dėl priimamų sprendimų sutalpinti į vienos minutės limitą. 

Pasiūlymo autorius pripažino autorystę


   Paskutiniajame posėdyje priimtomis tarybos reglamento pataisosis drastiškai sutrumpintas vietos politikų pasisakymų ir užduodamų klausimų laikas. Nuo šiol savivaldybės tarybos narys savo vardu gali kalbėti tik iki 1 minutės, o frakcijos vardu – iki 2 minučių. Iki tol tarybos narys savo vardu galėjo kalbėti iki 3 minučių, o frakcijos ar grupės vardu - iki 5 minučių. Jei tarybos nario klausimas anksčiau privalėjo trukti ne ilgiau kaip 1 minutę, dabar ši galimybė sutrumpėjo perpus: suformuluoti savo klausimą nuo šiol vietos politikams leidžiama vos per 30 sekundžių. Kiek žodžių galima sutalpinti į tokį laiką, turint galvoje skirtingą žmonių kalbėjimo tempą ir minčių dėstymą? 
   „Kas čia yra to „genialaus“ pasiūlymo autorius?“ - posėdžio metu paklausė opozicijos narys, liberalas dr.Juozas Šarkus.
„Aš, savivaldybės meras, posėdžio pirmininkas“, - atšovė jam R.Malinauskas.
   „Paaiškinkite, ko jūs konkrečiai siekiate, apribodami klausimo laiką iki 30-ies sekundžių, o pasisakymų - iki 60 sekundžių? Ar manote, kad įmanoma išdėstyti savo poziciją per vieną minutę?“, - stebėjosi opozicijos lyderis V.Semeška.
   „Tikrai įmanoma. Pasižiūrėkite patys įrašus. Atmetus perteklinius kaltinimus ir užsipuolimus, pats klausimas trunka ne daugiau 10-15 sekundžių. Taigi 30 sekundžių kaip ir kitose savivaldybėse –Kauno, Panevėžio, yra tikrai užtektinas laikas suformuoti tinkamą klausimą“, - uoliai R.Malinausko iniciatyvą gynė sprendimo projektą pristatęs savivaldybės administracijos teisės skyriaus vedėjas R.Viščinis. 
   „Manau, tokia reglamento pataisa dar labiau varžytų ir taip minimalias tarybos narių teises“, - valdininkui atkirto tarybos narys, liberalas Karolis Kaklys.

Bandė įtikinti daugumą

   Konservatorius V.Semeška bandė įtikinti daugumos atstovus, kad nuo šių pataisų nukentės ir jie patys. „Tarp mūsų kolegų yra išsilavinusių žmonių - ir pedagogų, ir medikų. Ar jūs sutinkate, kad būtų ribojamos jūsų teisės – daugumos teisės, taip pat kaip ir mažumos, išsakyti savo nuomonę podėdžio metu? Ne paslaptis, kad šių pataisų iniciatorius ir autorius, siekdamas kerštauti opozicijai už jos aktyvią veiklą, siekia panaikinti galimybę išsakyti savo nuomonę, o tai yra pamatinė demokratijos vertybė, - piktinosi V.Semeška. - Juk mus taip pat rinko mąstantys Druskininkų žmonės, kurie siekia, kad mes jiems atstovautume. Todėl ribojimas pasisakyti ir klausti yra nesuvokiamas dalykas, kuomet šiam ribojimui pritaria ir jį inicijuoja pats Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas, kuris turėtų būti demokratijos garantas regionuose. Juk ar ne todėl iš regionų bėga žmonės dėl tokio nepakeičiamumo, nebaudžiamumo ir savivalės, kai tokiems regionams vadovauja toks prezidentas, kuris šiandien sėja antidemokratinę sėklą? Kolegos, siūlau gerai pagalvoti ir nebalsuoti prieš savo galimybę išreikšti poziciją. Juk tai yra toji vertybė, kurios jūs patys, dauguma, ketinate atsisakyti. Ir tas atsisakymas, akivaizdu, yra nukreiptas būtent prieš opoziciją. Tai yra nepriimtina, tai yra gėdinga. Manau, kad atitinkami administraciniai teismai tokią mero iniciatyvą įvertins. Taip pat kreipsimės ir į Seimą, kad būtų pažabota šita Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidento savivalė, t.y. jeigu žmogui yra duota galimybė suvokti demokratiją, ir jis jos nesuvokia, tuomet prašysime, kad per įstatymą būtų imperatyviomis normomis užtikrintos opozicijos teisės pasisakyti, turėti savo nuomonę, kontrolės komiteto pirmininką, etikos ir antikorupcijos komisijų pirmininkus. Gerbiamieji, siūlau tikrai gerai pagalvoti, šiandien jūs esate dauguma, rytoj galbūt būsite mažuma“.

„Ir arkliui aišku, kam čia taikoma“

   “Kaip sako žmonės tautosakoje, ir arkliui aišku, kam čia taikoma, kadangi iš esmės į tarybos bei komitetų posėdžius ateina tokia daugiau balsavimo mašina, kuri, kumyrui pasakius, vieningai balsuoja ir, matyt, kai kas netgi ir nepaskaito tų popierių, kurie čia pateikiami“, - diskusijos metu ironizavo liberalas dr. J.Šarkus.
Konservatorius Antanas Balkė tarybos daugumai pasiūlė alternatyvų balsavimą pasisakymų, klausimų laiką mažinti tik procentaliai, o ne dvigubai ir ne iš esmės. „Galėtų būti protingumo kriterijus taikytas šitam norui užčiaupti burnas opozicijai, - pabrėžė jis. - Dėl to siūlome tiktai po vieną minutę pasisakymams ir paliekant tą patį laiką klausimams“.
   „Tam, kad būtų siūlymas alternatyviam balsavimui, reikėjo pateikti projektą, už kurį mes galėtume balsuoti. Dabar aš jokios alternatyvos neišgirdau“, - opozicijos nariams atkirto R.Malinauskas.
   „Jūs taip pat atnešat tokių pasiūlymų“, - iš tokios jo replikos pasijuokė dr.J.Šarkus, priminęs, jog ankstesnių posėdžių metu išsakyti tarybos daugumos narių pasiūlymai kažkodėl be problemų būdavo teikiami balsavimui.
   Daugumos atstovai, kaip pasirodė, save laiko didžiais ekspertais, turinčiais teisę vertinti, kas yra tinkamas pasisakymas, o kas – bereikalingi „pliurpalai“.
   „Jūs ir atsakėte savo pasisakymuose į klausimą, kodėl to reikia. Iš tikrųjų tai yra tik žodžiai, tuščia kalba“, - opoziciją ėmė kritikuoti R.Malinausko dešinioji ranka L.Urmanavičius.
   „Manau, kad mes į tarybos posėdžius susirenkame dirbti, darbas turi būti efektyvus, greitas, kadangi žmonės čia visi dirbantys“, - atkirto ir daugumos atstovas R.Viniarskas.
   R.Malinausko bendražygis A.Skausmenis atvirai išklojo, kam iš tiesų sumanytos šios reglamento pataisos. “Buvo nuskambėję kaltinimai, kad mes varžome, ribojame. Iš tiesų noriu sutikti, taip, mes varžom, ribojam, tik varžom ne tą, ką jūs paminėjot, t.y. ne jūsų teisę pasisakyti ir teisę konstruktyviai paklausti. Bet ką mes ribojam – tai pliurpalus ir tuščiažodžiavimą, kas dabar ir vyksta. Ir dabar mes išgirdome pasisakymus apie nieką“, - rėžė jis opozicijai.

Seime – iniciatyva uždėti teisinį apynasrį

   Aiškėja, kad R.Malinausko iniciatyvai ir jo bendražygių sutartinai priimtoms tarybos reglamento pataisoms galimai bus uždėtas teisinis apynasris. „Druskininkų savivaldybės tarybos dauguma nubalsavo už smarkiai sutrumpintą pasisakymų ir klausimų laiką. Girdėjome, jog Seime ruošiamos įstatymo pataisos stabdyti savivaldybių tarybose esančios daugumos norą užčiaupti opozicijos narius?“, - „Druskonis“ paklausė Seimo narį Jurgį Razmą.
   „Nebe pirmas atvejis Lietuvoje, kai valdantieji, stokodami demokratiško mąstymo, pasakyčiau, nori užčiaupti burną opozicijai ir numato labai trumpus laikus pasisakymams, klausimams, kurie jau nebetelpa į sveiko proto rėmus, - sako parlamentaras J.Razma. - Ta aplinkybė iš tiesų mane paskatino rengti įstatymo pataisas, ir aš artimiausiu metu ketinu registruoti Vietos savivaldos įstatymo pataisą. Bandysiu detalizuoti tą straipsnį, kur sakoma, kad savivaldybės taryba dirba pagal savo patvirtintą reglamentą. Ketinu ten parašyti detaliau, kas tame reglamente turi būti, rėmus minėtų pasisakymų, klausimų trukmei. Tarkim, kad klausimui būtų numatoma ne mažiau kaip 1 minutė, atsakymui - ne mažiau kaip 2 minutės, pasisakymams dėl projektų - ne mažiau kaip 5 minutės ir pan. Šiuo atveju aš remiuosi Seimo praktika, kur Statute yra nurodytos atitinkamos trukmės. Manau, kad savivaldoje tas darbo laikas nėra toks brangus kaip Seime, ten laikai gali būti ir ilgesni pasisakymams, jeigu svarstomi sudėtingesni klausimai, kur daug nuomonių ir galimų neigiamų pasekmių. Nemanau, kad tą laiką reiktų taip suspausti, kad tarybos nariams nebeliktų galimybių nuosekliai išdėstyti tam tikrus argumentus, pagrįsti savo poziciją. Apsidraudžiant nuo piktnaudžiavimo kalbėjimu, gali būti, aišku, tam tikros ribos, bet jos turi būti akivaizdžiai ilgesnės, negu yra priimta Druskininkų savivaldybės taryboje reglamento pataisose“. 
   Socialiniuose tinkluose pasklidus vaizdo įrašui iš Druskininkų savivaldybės tarybos posėdžio, kuriame girdėti, kokiais argumentais diskusijose dėl trumpinamo pasisakymų laiko žongliruoja tarybos dauguma, žmonės savo komentaruose trumpai drūtai įvertino norą užčiaupti opoziciją ir jos narių darbo sąlygas posėdžių metu: „O kiek laiko duoda orui įkvėpt ir iškvėpt?“.
   Šią savaitę „Druskonis“ gavo informaciją, jog parlamentaras J.Razma jau parengė Vietos savivaldos įstatymo pataisas ir artimiausiu metu jas teiks Seimui. Siūloma papildyti įstatymą, jog vietos savivaldos reglamente turi būti nustatyta galimybė kiekvienam tarybos nariui pateikti klausimą iki 1 min., o pasisakyti - iki 5 min.

„Druskonio“ inf. 

 

  Po pasiūlymo pristatyti knygą išgirdo tą pačią mantrą:
  „Neturime galimybės“


   Seimo nariui, istorikui dr. Arvydui Anušauskui, kurio naujausia knyga “Išdavystė. Markulio dienoraščiai” pateko į negrožinės literatūros dešimtuką “Vagos” knygynų tinklo pardavimuose, Druskininkų viešoji biblioteka neseniai eilinį kartą atsisakė duoti erdvę susitikimui su skaitytojais. 

Atsakymą paviešino feisbuke


   „Retai sulaukiu laiškų iš Druskininkų, bet jie visada įkvepia, - savo feisbuko paskyroje gegužės vidury įrašą su „šypsena“ sakinio gale paliko Seimo narys, konservatorius Arvydas Anušauskas, ką tik išleidęs savo naujausią knygą „”Išdavystė. Markulio dienoraščiai”. - Su knygomis lankiausi bene visose Lietuvos viešosiose bibliotekose, tad pasiūliau pristatyti knygą ir Druskininkų bibliotekoje bet kurią birželio dieną ir valandą. Vertinu atvirumą“.
   A.Anušauskas čia pat pridėjo ir atsakymą iš Druskininkų. “Surengti knygos pristatymą bibliotekoje neturime galimybės. Su Jūsų naujausia knyga ,,Išdavystė. Markulio dienoraščiai“ ir kitomis knygomis bibliotekos lankytojai gali susipažinti apsilankę Druskininkų savivaldybės viešojoje bibliotekoje. Pagarbiai, l. e. direktorės pareigas Dalė Kalėdienė, Druskininkų savivaldybės viešoji biblioteka“. 
   Savo komentarą po šiuo A.Anušausko įrašu paliko ir Druskininkų savivaldybės tarybos narys, opozicijos lyderis Vilius Semeška: “Apgailėtina. Per metinę bibliotekos vadovės ataskaitą pasiteiravau, tai vicemeras atsakė, kad jis netiki tuo - ką Jūs rašote. Tuomet pasitvirtino spėlionės - kas yra miesto vyriausiasis bibliotekininkas“.

Atsakė taip pat

   „Druskonis“ domėjosi, kokiais argumentais remiasi kurorto viešoji biblioteka, ne pirmą kartą A.Anušauskui atsisakydama suteikti vietą susitikimui su skaitytojais. Paskambinus telefonu, pirmiausiai atsiliepė bibliotekos direktorė Laima Žėkienė. 
   - Kodėl naują knygą – istorinę knygą - išleidusiam parlamentarui biblioteka eilinį kartą nerado laiko susitikti su druskininkiečiais?
   - Nėra galimybių. Turime knygų, yra visos gerbiamo Seimo nario knygos, bet galimybių neturim. 
   - Prieš akis kompiuterio ekrane štai švyti jūsų įstaigos birželio renginių planas, bet ypatingo užimtumo jūsų įstaigos renginių kalendoriuje kaip ir nėra. 
   - Tai o vakar, užvakar, nematėt?
   - Bet birželį yra ir daugiau dienų. Laisvesnių.
   - Ne, žinokit, daugiau turim renginių. Mes ne viską pasiskelbę. 
   - Negi nerasit vietos knygos autoriui A.Anušauskui? Atskiriant politiką nuo kūrybos?
   - Suprantu, dabar tikrai neturim jokių galimybių.
   - O gal rugpjūčio mėnesį jam būtų kokia laisva diena?
   - Neturim, žinokit, jokios. Yra renginių planas sudarytas. Palaukit minutėlę, perduosiu ragelį kolegei D.Kalėdienei, atsakingai už renginių planą.
   Pokalbį tęsiam su Seimo nariui neigiamą atsakymą dėl susitikimo su skaitytojais nusiuntusia D.Kalėdiene.
   - Atsakėte A.Anušauskui, kad nėra galimybės surengti jo knygos pristatymą. Tai kokie gi motyvai?
   - Neturim galimybės ir tiek.
   - Bet vis tiek – motyvai tai yra, kodėl jūs negalit surengti tokį susitikimą.
   - Toks atsakymas – neturim galimybės.
   - Kuo jūs tai motyvuojate, kodėl?
   - Nu tai kaip, motyvuojame taip, kad nėra galimybės ir viskas. Neturiu daugiau, ką pasakyti. 
   - Argumentai juk privalo būti.
   - Ne, nieko negaliu komentuoti daugiau, yra jam atsakyta, neturim galimybės.
   - Kiti knygų autoriai kažkaip lengvai randa galimybę pasisvečiuoti Druskininkų viešojoje bibliotekoje, susitikti su savo skaitytojais. Kodėl čia A.Anušauskui tokia išimtis daroma?
   - Ne išimtis, jo knygos visos yra mūsų bibliotekoje, jos skaitomos, lankytojai gali ateiti, pasiimti, pasiskaityti. 
   - Bet yra ir skaitytojų teisė susitikti su autoriumi, užduoti jam klausimus.
   - Nu tai taip, jie gali susitikti. Ir biblioteka – ne vienintelė vieta, kur galima susitikti. 
   - Šiaip jau bibliotekos tuo užsiima. Daro susitikimus su knygų autoriais. 
   - Mes darom susitikimus ir su autoriais, ir su dailininkais, ir su menininkais. Kai yra galimybė, darome susitikimus. Su šiuo autoriumi nėra galimybės, jam yra atsakyta raštu ir visa kita, ir tiesiog daugiau nieko negaliu atsakyti. 
   - Jūs sakote „su šiuo autoriumi“. Vadinasi, čia ne galimybių, o autoriaus problema?
   - Ne, čia ne autoriaus problema. Bet aš turiu galvoj, kad mes atsakėm jam, kad nėra galimybės ir tiek. 

„Reikia tik valandos laiko“

   Druskininkų bibliotekos atsakymas Seimo nario A.Anušausko nenustebino. 
   - Kelintą kartą jau kreipėtės į Druskininkų viešąją biblioteką, norėdamas surengti susitikimą su skaitytojais, ir vėl gavote neigiamą atsakymą. 
   - Kadangi knyga susijusi su pokario laikais, pasiūliau surengti susitikimą su skaitytojais bet kurią birželio dieną, kadangi 14-oji yra Gedulo ir vilties diena, pristatyti knygą Druskininkų viešojoje bibliotekoje. Gavau neigiamą atsakymą, kad tokios galimybės nėra, kad galima susipažinti bibliotekoje lentynoje. 
   - Druskininkų viešoji biblioteka - vienintelė biblioteka, kuri atsakė jums?
   - Vienintelė. Tiesą sakant, kitoms bibliotekoms tai sukėlė juoką. Šiuo metu jau 20-yje Lietuvos bibliotekų pristačiau savo naujausią knygą. Ir kiek aš dalyvavau susitikimuose, dažnas pristatyme pasako: „Mes ne Druskininkų biblioteka“. Nėra kito nei miesto, nei rajono, nei viešosios bibliotekos. Čia jau išskirtinis atvejis. 
   - Bibliotekos administracija dėl jūsų mums irgi atsakė tą patį– „Nėra galimybių“.
   - Jokių galimybių nereikia. Reikia tik valandos laiko ir viskas. 
   - Ir mažiau baimių tikriausiai?
   - Manau, čia jau jų, o ne mano problema. Lygiai taip pat buvo, man atrodo, 2012 metais, kai išleidau knygą „Teroras“, ir birželio 14-ąją, Gedulo ir vilties dieną, man taip pat buvo atsakyta, kad irgi nėra galimybių. „O knyga „Teroras“ būtent apie tai. 
   - Tai buvo Druskininkuose?
   - Taip, Druskininkuose. Čia gi ne pirma, o ketvirta knyga, kurią atsako. Manau, čia yra grynai asmeniniai reikalai, „mero įsakymas“, jo problemos ir kitų baimės. Tie žmonės, gyvenantys su baimėm, manau, nesijaučia šitos valstybės piliečiais. 

„Nu aš tiesiog nežinau, kas čia nepristatinėjo“

   Priminsime, kad viešosios bibliotekos direktorė neišvengė opozicijos narių kritinių klausimų kovo pabaigoje vykusiame savivaldybės tarybos posėdyje dėl susitikti su skaitytojais norinčių knygų autorių „politinės selekcijos“. 
   „Argi nemalonu, kad bibliotekoje yra visos A.Anušausko knygos. Pristatymas, manau, ne problema, nereikia daryti didelės problemos, jeigu mes negalime surengti to pristatymo, bet mes turime puikų knygų fondą lentynose. Tai tiek manau“, - tuomet aiškino bibliotekos vadovė.
   „Kokių dar partijų atstovai pas jus pristatinėjo knygas?“, - įsiterpęs R.Malinauskas bandė „nukenksminti“ nepatogius opozicijos narių klausimus.
   „Nu tai kad visų... Jau nežinau, kokios čia nebuvo partijos, - tuomet iš tribūnos rėžė L.Žėkienė, tokiu atsakymu sukeldama salėje sėdinčių opozicijos narių juoką. - Ir Andrikienė pristatinėjo. Nu aš tiesiog nežinau, kas čia nepristatinėjo. Įvairiausių partijų“. 
   „Tai kaip supratau, tos opozicijos liberalų ir konservatorių ignoravimai tai nebuvo?“ - toliau klausimą „moderavo“ R.Malinauskas. „Nu taip, kad jau čia nežinau. Man pagrindas yra knyga viešosios bibliotekos fondų lentynose, tai čia yra pagrindas“, - kovo mėn. savivaldybės tarybos posėdyje dėstė bibliotekos direktorė.
   Druskininkų viešoji biblioteka taip pat ir 2015 m. pavasarį atsisakė suteikti galimybę A.Anušauskui pristatyti jo knygą „KGB. Visiškai slaptai“. „Su istoriko dr. Arvydo Anušausko naujausia knyga „KGB. Visiškai slaptai“ ir kitomis jo knygomis bibliotekos lankytojai gali susipažinti ir paskaityti apsilankę Druskininkų savivaldybės viešojoje bibliotekoje. Surengti knygos pristatymą neturime galimybės“, - tuomet pranešė L.Žėkienė. „Direktorę tik užjaučiu, juk meras tikrai nepaglostytų už knygos pristatymą“, - tuomet pakomentavo tokį atsisakymą istorikas, ne kartą išsakęs kritišką nuomonę apie Druskininkų savivaldybės vadovų veiklą. 
   Druskininkų viešoji biblioteka pernai užtrenkė duris ir TS-LKD partijos pirmininkui Gabrieliui Landsbergiui – atsisakė suteikti erdvę pastarojo susitikimui su druskininkiečiais, kuriame jis norėjo pristatyti naują Lietuvos švietimo planą bei pasidalinti idėjomis kultūros ir švietimo temomis. Tuomet bibliotekos direktorė susitikimą organizavusiam savivaldybės tarybos nariui V.Semeškai atsiuntė tik lakonišką atsakymą: „Susitikimo-diskusijos surengti neturime galimybės“. 
   Tačiau ne visiems politikams taip nesiseka: yra ir tokių, kuriems viešoji biblioteka svetingai atveria savo duris.Visuomenės sveikatos biuras, kurio steigėjas yra Druskininkų savivaldybė, viešojoje bibliotekoje pernai be problemų surengė susitikimą su mero vadovaujamo judėjimo „Už Druskininkus“ nariu Zenonu Streikumi. „Kai negali kovoti politiniu dialogu ar politiniu ginču, tai tada belieka tiktai drausti ir neleisti, ypač, kai kalbama apie tokias buitines problemas, kaip vieta“, - į klausimą apie svetingumą pagal politines spalvas, „Druskoniui“ tuomet sakė G.Landsbergis. 

„Druskonio“ inf.

 

  Konservatorių kandidatui į VRK - valdančiųjų kliūtys
BNS, „Lietuvos žinios“

   Seimo valdančiųjų iniciatyva – išplėsti asmenų, kurių pareigos nesuderinamos su Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) pirmininko ir narių pareigomis, sąrašą – gali paspęsti spąstus į rinkimų prievaizdus pretenduojančiam Druskininkų tarybos opozicijos lyderiui konservatoriui Viliui Semeškai.
   Kaip rašo „Lietuvos žinios“, pastarasis pretenduoja tapti VRK nariu. O registruota pataisa būtų draudžiama skirti VRK nariais savivaldybių tarybų narius. 
   Neoficialiai užsimenama, kad pataisa taikoma specialiai Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) pasirinktam kandidatui V. Semeškai, kuris išgarsėjo per vadinamąją Vijūnėlės dvaro istoriją. 
   Seimo socialdemokratų partijos frakcijos seniūno A. Palionio nuomone, politikoje dalyvaujantys asmenys negali būti VRK nariai. „V. Semeška – partijos deleguotas žmogus, jis yra savivaldybės tarybos narys. TS-LKD nėra maža partija, ji turi ir kitų asmenų, kurie galėtų dirbti VRK“, – „Lietuvos žinioms“ sakė parlamentaras. 
TS-LKD lyderis bei frakcijos Seime seniūnas Gabrielius Landsbergis tokias valdančiųjų iniciatyvas vertino neigiamai. „Jeigu VRK liko prie partinės sistemos, tuomet pati partija turėtų nuspręsti, kas geriausiai gali atstovauti jos interesams. Tikrai juokinga, kai dėl vieno žmogaus pradedami keisti įstatymai“, – tikino G. Landsbergis.
   „Matau norą kovoti prieš V. Semešką, bet tai neišmintinga. Jis yra kovotojas už teisingus reikalus, turi geros patirties, žino, kaip siekiama užgniaužti demokratiją regioninėse mažose savivaldybėse. Gal kam nors tai neparanku“, – pažymėjo G. Landsbergis. 
   V. Semeška prisipažino, kad žinia apie įregistruotą įstatymo pataisą buvo kaip žaibas iš giedro dangaus. „Tikrai šiandien negaliu atsakyti, ką rinkčiausi, reikėtų galvoti, pasitarti su kolegomis, nes taryboje esu kaip ir opozicijos lyderis“, – „Lietuvos žinioms“ sakė konservatorius. Jis teigė neabejojąs, kad kai kuriems Seimo nariams užkliuvo jo aktyvi veikla Druskininkuose. „Manau, kad ne visiems patinka mano kova už skaidrumą, atvirą ir sąžiningą politiką, kurios principingai siekiau ir siekiu Druskininkuose, atskleisti didieji mero skandalai“, – sakė V. Semeška. Jis svarstė, jog tokiu būdu gali būti siekiama, kad VRK partijoms atstovautų silpni kandidatai. „Bet demokratijai, visai rinkimų sistemai tik geriau, kai dirba stiprūs VRK nariai, dėl to visuose procesuose atsiranda daugiau skaidrumo“, – aiškino politikas.

 

  Mūsų turguje karaliauja braškės 

Žinoma ūkininkė Daiva Miliauskienė mūsų turguje turi nuolatinius braškių klientus 


Aivaro Dudzinsko parduodamos ekologiškai išaugintos braškės Vilkanastrų kaime


   „Druskonio“ viešnagė savaitgalį Druskininkų turguje patvirtino, kad pastarosiomis dienomis ten populiariausia ir perkamiausia prekė yra vasaros uogų karalienė braškė. 

   Mūsų turgaus prekystalius gausiai nuklojo savivaldybės ūkininkų auginamos braškės, turinčios nuolatinius klientus, vietinius gyventojus ir poilsiautojus. Nors mūsiškų braškių kilogramas kainuoja nuo 2,50 eur (smulkesnių) iki 5 eur (sultingesnių desertinių), savaitgalį savo braškes Druskininkų turguje išpardavė tiek Daiva Miliauskienė, auginanti šias uogas 60 arų plote Didžiasalyje, tiek Aivaras Dudzinskas, auginantis braškes 40 arų sklype Vilkanastrų kaime. Mūsų savivaldybės braškių augintojai mano, kad uogų kainos šį savaitgalį turėtų sumažėti, kita vertus, tai sunkiai prognozuojama, nes pardavimo įkainius reguliuoja turgaus rinka. Beje, mūsų turguje jau pasirodė ir vietinės žemuogės, kurių stiklinaitė kainuoja 4 eur. 
   Abu braškių augintojai sutaria, jog šiemetiniam mažesniam ir vėlyvesniam šių uogų derliui bei jo kainoms atsiliepė šalnos, kurių paskutinioji iki minus devynių buvo prieš kelias savaites ir pakirto dalį uogų. Ankstyvosioms braškėms šalti orai atsiliepė dar labiau. Joms kenkia ne vien šalnos, bet ir sausra, drėgmė, vėjai, paukščiai, žvėrys ir kt. Pasak „Saulės“ pagrindinėje mokykloje mokytoju dirbančio A.Dudzinsko, auginančio braškes, šilauoges, serbentus žmonos sklype Vilkanastruose, jų plotus nuo laukinės gyvūnijos viešnagių saugo tinklai ir tvoros. Žinoma mūsų savivaldybės ūkininkė D.Miliauskienė priduria, jog netrukus ketina atnaujinti 30 arų braškyno, nes tai daryti reikia kas 3-4 metai. Vis dėlto gali plušti neatsitiesdamas, tačiau pagrindinė gero braškių derliaus sąlyga ir tuokart investicijų grąža bei uždarbis – gamtos malonė. 
   Ant prekystalių pasirodžius lietuviškoms braškėms, lenkiškos atpigo iki 2 eur už kilogramą. Klausimą, kodėl lenkiškos braškės yra pigesnės nei lietuviškos, paaiškina atvežimo trukmė, kuri tęsiasi daugmaž 3-5 paras, kai uogos praranda šviežumą. Kaip žinia, braškes valgyti patariama kuo šviežesnes ir neapdorotas, nes po nuskynimo dviejų dienų jos praranda dalį vitaminų ir naudingųjų savybių. Paplitusi nuomonė, kad kaimyninėje šalyje braškės masiškai auginamos toli gražu ne ekologiškomis sąlygomis. Tuo tarpu mūsų savivaldybės ūkininkai šias uogas augina ekologiškai atvirame lauke, naudodami daug privalumų turinčias dvigubas plėveles, lašelinę laistymo sistemą ir kt. 
   Pasak pašnekovų, uogų karalienės braškės, garsėjančios vitaminais, antidepresantais, toksinų valymu ir medžiagų apykaitos gerinimu, auginimas yra delikatus ir kruopštus darbas, kurio rezultatai prognozuojami daugmaž tiek, kiek ir orai. 

„Druskonio“ inf.

 

  Reti paukščiai lėbautojų „rojuje“ 

Žieduotas žalvarnis prie Ašarinio ežero

   Į „Druskonį“ kreipėsi gamtos mylėtojas druskininkietis A.Z., susirūpinęs žalvarnių likimu prie Ašarinio ežeriuko, šalia Kermušijos kaimo, kur yra viena iš nedaugelio šių nykstančių paukščių veisimosi vietų Lietuvoje. Kaip žinia, vasaromis prie Ašarinio ežeriuko Lietuvos ornitologų draugija organizuoja tradicines stovyklas „Žalia varna“, kurių tikslas padėti masiškai Lietuvoje nykstantiems žalvarniams. „Deja, praėjusią vasarą ten buvo tokia galybė stovyklautojų su mašinomis, toks masinis jovalas, dergimas, triukšmas, kad žalvarniai gali negrįžti. Druskininkų miškininkai veja žalvarnius iš Ašarinio pakrančių, įrenginėdami ten pavėsines ir plėsdami kempingo teritoriją, nors patys ten iškėlė daug inkilų šiems retiems paukščiams perėti. Galbūt žalieji kartu su ornitologais galėtų įspėti miškininkus, kad ten ribotų atvykėlių skaičių, nes kyla grėsmė ne tik žalvarniams, bet ir pačiam ežerui bei jo retesniems gyventojams,“ – teigia „Druskonio“ skaitytojas. 
   Pakomentuoti tokią situaciją prie Ašarinio kreipėmės į neetatinį aplinkos apsaugos inspektorių, Žaliųjų partijos vietinio skyriaus vadovą Lauryną Okockį, kuris paantrino, jog žalieji jau pastebėję, kad Ašarinio ežeriuko pakrantės, kur veisiasi žalvarniai, tapusios stovyklautojų ir lėbautojų “rojumi”. „Nors ten šiems retiems paukščiams iškelti inkilai, vyksta jų stebėjimas, nemanome, kad miškininkai, įrenginėdami pakrantėje pavėsines ir plėsdami kempingo teritoriją, veja šį retą paukštį nuo Ašarinio, - teigia L.Okockis. - Žalvarnių paplitimas yra plačiau išsidėstęs ne tik Ašarinio (Ašarėlio) ežero pakrantėje. Ribojant atvykstančiųjų kiekį, teigiamų tikslų nepasieksime, nes žalvarniams yra vienodas stresas, ar ten groja viena automobilio magnetola, ar kelios. Esminių pokyčių būtų galima imtis, visiškai uždraudus žmonių lankymąsi ir įsteigus ten ornitologinį draustinį, bet visuomenė būtų labai pikta žaliųjų atžvilgiu, kad iš žmonių atėmė tokią puikią lankymosi vietą. Poilsiautojų nekultūringumą galima pažaboti pilietinės visuomenės atsakingumu ir miškininkų bei aplinkosaugininkų intensyvesniais reidais (patikromis). Jeigu žmonės, pastebėję triukšmą, laužomus medžius, ne nurodytoje vietoje kūrenamus laužus ar statomus automobilius, kiekvienąkart informuotų apie tai tel. 112, aplinkosaugininkai visada sureaguotų į tokius pranešimus. Tuomet jie ten dažniau lankytųsi, daugiau pažeidėjų nubaustų ir sutramdytų. O dabar daugeliui „dzin“, kad prie Ašarinio yra tokia situacija“. 

„Druskonio“ inf.

 

  Geriausias keturkojis pasienietis 

Belgų aviganis Grikis su kinologu Sigitu Sužiedėliu ir čempiono apdovanojimais Druskininkų „Atgimimo“ mokyklos stadione 

   Praėjusios savaitės tris dienas Druskininkuose vyko XIX Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) tarnybinių šunų meistriškumo čempionatas, kurio metu paaiškėjo geriausias keturkojis pasienietis. Mūsų mieste ir Jaskonyse vykusiame čempionate dalyvavo geriausi Lietuvos, Suomijos, Latvijos, Estijos, Lenkijos bei Baltarusijos pasieniečių tarnybiniai šunys.    Svarbiausiame metų VSAT kinologijos renginyje varžėsi Lietuvos pasieniečių šunys iš Ignalinos, Vilniaus, Varėnos, Pagėgių, Pakrančių apsaugos rinktinių bei VSAT Užsieniečių registracijos centro. Tai geriausi iš geriausių VSAT tarnaujančių keturkojų, kurie buvo pripažinti nugalėtojais atrankos varžybose savo padaliniuose. Iš viso Lietuvos valstybės sienos apsaugoje šiuo metu tarnauja 164 tarnybiniai šunys. Jie yra nepamainomi pagalbininkai sulaikant sienos pažeidėjus, kontrabandininkus ir kitus nusikaltėlius, taip pat aptinkant narkotines ir kitas draudžiamas medžiagas. Neretai pasieniečių keturkojų pagalbos prireikia dingus žmonėms ar aiškinantis vagystes.
   Po vietovės ir žmogaus paieškų, pėdsekystės rungčių pasieniečių tarnybinių šunų pasaulyje suspindo nauja žvaigždė — Varėnos rinktinėje tarnaujantis kinologo Sigito Sužiedėlio belgų aviganis Grikis. Pustrečių metų keturkojis jau yra vadinamas fenomenaliu — tą jis įrodė, be vargo pralenkęs daugybę kitų geriausių Lietuvos bei dar penkių užsienio valstybių keturkojų ir tapęs XIX Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) tarnybinių šunų meistriškumo čempionato nugalėtoju.
   Asmeninėje įskaitoje Grikis, su savo šeimininku tarnaujantis sieną su Baltarusija saugančios VSAT Varėnos rinktinės Specialiosios paskirties užkardoje, surinko 240 taškų.

„Druskonio“ inf.

 


Paieška



Ar pritariate nuomonei: "Vagia, bet ir miestui duoda"
Pritariu
Nepritariu
Tai nusikaltimas


Siūlau klausimą skaitytojams
Siūlau temą rašiniui

IŠNUOMOJAMI STATYBINIAI IR FASADINIAI PASTOLIAI, PASTOLIAI MŪRO DARBAMS, BOKŠTELIAI, PAMATINIAI IR PERDANGOS KLOJINIAI.
Tel. (8-612) 40856


IŠNUOMOJA 160 kv. m KOMERCINES PATALPAS Krėvės g. 5, Druskininkuose.
Tinka parduotuvei ir kitokiai įvairiai komercinei veiklai.
Kreiptis tel. 861240856.


Parduoda sausas spygliuočių ir lapuočių malkas, skaldytas ar supjautas kaladėlėmis.
Atvežimas nemokamas.
Tel. 860146179.


Parduodamas nekilnojamasis turtas (negyvenamosios patalpos - požeminės automobilių stovėjimo aikštelės, unikalus numeris 4400-1497-2314:5867, esančios Druskininkų g. 23, Druskininkai). 1 vietos pardavimo kaina 7000 Lt. Dėl išsamesnės informacijos kreiptis 861286008 arba elektroniniu paštu parduodamasturtas1@
gmail.com

Roletai 
plastikiniams
langams

Prašome
atsiliepti skaitytojus iš:
Kuveito, Hawaii, Filipinų
info@druskonis.lt


Greitas kreditas
internetu


Nebrangiai
šarvuotos durys butui,
lauko durys namui
,
plastikiniai langai

Langai






© 1997-2013 Druskonis.lt . Visa medžiaga pateikta šiame puslapyje yra laikraščio "Druskonis" nuosavybė.
Kopijuoti, platinti informaciją be laikraščio "Druskonis" sutikimo DRAUDŽIAMA!
Visas teises gina LR istatymai

Dizainas ir programavimas - Dana M. ir Aurimas A.