Pirmas

NAUJIENA!

Šiame numeryje

Miesto žinios
Policijos žinios
Kultūra
Renginiai
Skelbimai
Videolaidos

Druskininkai

Viešbučiai
Menai

Druskininkų apylinkės

Turauskų sodyba
Sodyba "Pas Rūtą"

Redakcija

Informacija


Reklama


Labai gera vieta Jūsų reklamai. Daugiau informacijos čia >>



  Įžūliai statyto namo pasakos pabaiga: teismas neleido
  jokių Vijūnėlės dvaro „rekonstrukcijų“ 


   R.Malinauskas su savo bendražygiais vėl patyrė teisinį nokdauną dėl jų taip ginto Vijūnėlės „dvaro“, privataus namo, dėl kurio Druskininkų valdžia, už mūsų visų pinigus pasisamdžiusi brangiai apmokamus advokatus, įnirtingai kaunasi ne vienerius metus. Vilniaus apygardos teismas spalio 30 d. atmetė namo statytojo skundą dėl vadinamojo Vijūnėlės dvaro rekonstrukcijos. Bandymas iš gyvenamojo namo pavirsti „poilsine“ neišdegė. Dabar laukia pastato griovimo reikalai: žodį netrukus turi tarti antstolio reikalavimus nagrinėsiantis Kauno apylinkės teismas. Kauno apygardos administraciniame teisme taip pat atnaujintas bylos dėl žalos atlyginimo nagrinėjimas. Įdomu, į kokio dydžio „nuostolių atlyginimą“ galėtų pretenduoti neteisėtai išdygusio dvaro šeimininkas, kurio statybą teismas buvo sustabdęs, kai statinio baigtumas tebuvo 36 procentai?

Bandė netgi atnaujinti procesą dėl statybų


  Sunku ir besuskaičiuoti, kiek buvo kelta bylų ir išleista pinigų teisminiams procesams dėl nežabotų ambicijų bet kokia kaina išsaugoti centriniame miesto parke neteisėtai išdygusį privatų rūmą. Vilniaus miesto apylinkės bei Vilniaus apygardos teismai buvo „užpilti“ prašymais ir skundais dėl Vijūnėlės dvaro bylos - pradedant statytojo skundais dėl griovimo termino atidėjimo, paskirties keitimo, nutarties išaiškinimo, laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, ir baigiant nesėkmingais Druskininkų valdžios bandymais atnaujinti teismo procesą dėl paties dvaro statybų. Neišdegė niekas – 2017 m. birželio 22 d. priimta Aukščiausiojo Teismo nutartis, įpareigojusi nugriauti neteisėtai pastatytą Vijūnėlės dvarą, galioja ir privalo būti vykdoma.
   Kaip žinia, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pernai birželio 22-ąją paskelbė neskundžiamą nutartį, kad vadinamasis Vijūnėlės dvaras Druskininkuose turi būti nugriautas per šešis mėnesius. Teismas konstatavo, kad, pastačius gyvenamosios paskirties pastatą rekreacinėje teritorijoje kurorto apsaugos zonos antrojoje juostoje, buvo pažeisti Lietuvos įstatymai. 
   Gruodžio 22 d. suėjo terminas, iki kurio turėjo būti įvykdyta minėta Aukščiausiojo Teismo nutartis, tačiau visą Lietuvą savo statybų istorijomis šokiravęs prabangus pastatas vis dar stovi. 
   Vykstant teismo procesui, dėl Vijūnėlės dvaro itin „plėšėsi“ R.Malinauskas ir jo bendražygiai: Vilniaus apygardos teismui dar 2016 m. gruodžio 30 d. nusprendus, kad Vijūnėlės dvaras turi būti nugriautas, R.Malinauskas iškart pareiškė, kad Druskininkų savivaldybė teismo sprendimą būtinai skųs Aukščiausiajam Teismui; buvo organizuojama „ginamoji“ spaudos konferencija Vilniuje, rašomi skundai generalinei prokuratūrai, bandant įrodinėti, kad tokiu atveju neva reikėtų griauti ir dalį Palangos. 

O statant dvarą technika parkui nekliudė?

   Dirbama, taip sakant, buvo visais teisiniais frontais. Visą pusmetį nuo 2017 m. birželio 22 d. Aukščiausiojo Teismo nutarties nepajudėjus nei plytai nuo dvaro, savininkas kreipiasi į Vilniaus apylinkės teismą su prašymu leisti atidėti namo griovimo darbus– esą nesulaukia Druskininkų savivaldybės leidimo sunkiasvore technika atlikti darbus parko teritorijoje. Neva „pastato griovimo darbų vykdymas, neįvertinus Druskininkų savivaldybės iškeltų abejonių, gali sukelti žalą Vijūnėlės parko teritorijai ir joje įrengtai infrastruktūrai“. Teismas tokių statytojo norų netenkina. Vijūnėlės dvaro statytojas užsuka bylinėjimosi procesą – įteikia skundą aukštesnės instancijos teismui, paskui po kelių savaičių skundą jau atsiima. Toks elgesys – laukiu, skundžiu, paskui skundą atsiimu – tik sustiprina įtarimus, kad taip greičiausiai bandoma tempti laiką.
   Šį pavasarį Vilniaus miesto apylinkės teismui įteikiamas naujas Vijūnėlės dvaro statytojo prašymas – dabar jau dėl alternatyvių priemonių taikymo vietoj griovimo. Juridinis savininkas prašo pakeisti sprendimo vykdymo tvarką - vietoje dvaro griovimo ir statybvietės sutvarkymo –rekonstruoti pastatą „pagal rekreacinėje zonoje leidžiamų statinių paskirtį“. 
   Vilniaus miesto apylinkės teismas šio savininko noro net nenagrinėja, atsakydamas, kad į visus šiuos klausimus jau yra atsakę Vijūnėlės dvaro istoriją išnagrinėję teismai – Vilniaus apygardos teismas bei galutinį žodį taręs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Teismas savo sprendimą grąžinti skundą Vijūnėlės dvaro statytojui motyvuoja tuo, kad klausimas dėl alternatyvų jau buvo išspręstas ankstesnių teismų sprendimuose, kurie vienareikšmiškai pasisakė, kad kito būdo, išskyrus dvaro nugriovimą, nėra. 

Teismai pasisakė aiškiai 

   „Atkreiptinas dėmesys, kad bylą nagrinėję teismai taip pat pasisakė ir dėl sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo galimumo, o būtent - Vilniaus apygardos teismas 2016 m. gruodžio 23 d. sprendime dėl neteisėtos statybos padarinių šalinimo - nugriovimo konstatavo: „Proporcingumo ir teisėtų lūkesčių apsaugos principų aspektu teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamo ginčo atveju pažeistas viešasis interesas nusveria statytojų ir statinius nusipirkusių asmenų interesą įgyti nuosavybės teisę į ginčo pastatus, kurie, kaip minėta, negali būti nuosavybės teisės objektais, nes pastatyti nesilaikant teisės normų nustatytų reikalavimų“, - kovo 30 d. nutartyje akcentavo Vilniaus miesto apylinkės teismas. Joje taip pat cituojama ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 22 d. nutartis, jog „Pažymėtina, kad nustatyti ginčo žemės sklypo naudojimo ribojimai inter alia, (gyvenamosios statybos leistinumo aspektu) kurorto statusą turinčio miesto centrinėje dalyje nėra savitiksliai, jie nulemti rekreacijai tinkamo ir dėl to svarbaus kurortui sklypo pobūdžio, pagrįsti būtinumu užtikrinti tokios teritorijos racionalų ir tikslingą naudojimą. Rekreacijai tinkamos teritorijos mieste ištekliai yra riboti, todėl negali būti naudojami ne pagal paskirtį. Rekreacinio pobūdžio teritorijoje pastačius gyvenamąjį namą ir valstybinės žemės sklypą naudojant jam eksploatuoti, sudarkoma visos viešai rekreacijai tinkamos teritorijos naudojimo vienovė - dalis poilsiui skirtos teritorijos tampa neprieinama visuomenei. Taigi, vadovaujantis Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 9 dalies 1 ir 2 punktų nuostatomis, nagrinėjamu atveju nėra galimybės pašalinti neteisėtos statybos padarinius pastato nenugriaunant“.

Gynybai buvo pasitelkti ir ekspertai

   Ši kovo 30 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis, kaip ir reikėjo numanyti, buvo apskųsta. Skundą išnagrinėjęs Vilniaus apygardos teismas medžiagą persiuntė atgal pirmos instancijos teismui, nurodęs išnagrinėti skundo priimtinumo klausimą. Vilniaus miesto apylinkės teismas, priėmęs ir išnagrinėjęs dvaro statytojo prašymą dėl alternatyvių priemonių taikymo vietoj griovimo, birželio 29 d. priėmė dvaro statytojui vėl nepalankią nutartį – norų pakeisti vykdymo tvarką netenkino. Dvaro statytojo skundas vėl nuskriejo į Vilniaus apygardos teismą. Kol įsuktas bylinėjimosi procesas, laikas bėga, dvaras tebestovi. 
   Apeliacinėje instancijoje kovotojų dėl Vijūnėlės dvaro vėl laukė pralaimėjimas. Nepadėjo ir Druskininkų valdžios įtikinėjimai, pasitelkus netgi ekspertus. Ką tik - spalio 30 d. priimta nutartimi Vilniaus apygardos teismas paliko galioti pirmos instancijos teismo nutartį, atmetęs Vijūnėlės dvaro statytojo skundą dėl šio privataus rūmo rekonstrukcijos.
   Savo skunde rūmo statytojas aiškino, esą Aukščiausiasis Teismas „pažymėjo, kad būtent gyvenamosios paskirties pastatas negali eksploatuojamas rekreacinės paskirties teritorijoje“, o tai, Vijūnėlės dvaro šeimininko nuomone,“nekliudo pertvarkyti pastatas į poilsio paskirties ir jį įteisinti“.
   Kaip savo atsiliepime nurodė viešąjį interesą ginanti Generalinė prokuratūra, „teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgė į statybos pagal neteisėtai išduotus statybą leidžiančius dokumentus sukeltų padarinių aplinkai ir visuomenės interesams mastą, padarinių šalinimo pasekmes, įvertino turtines teises įgijusių asmenų sąžiningumą. Tenkinus prašymą ir pakeitus sprendimą, leidus jį rekonstruoti, būtų pakeista ne tik sprendimo rezoliucinė dalis, bet ir įsiteisėjusio ir vykdytino sprendimo esmė“.
   Nacionalinė žemės tarnyba taip pat prieštaravo dvaro statytojo prašymui leisti rekonstruoti esamą pastatą.
   Dėl dvaro tiesiog galvą guldanti Druskininkų savivaldybė savo atsiliepime įtikinėjo, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra „nepagrįsta ir neteisėta“. Teismui netgi buvo įteikta „eksperto išvada“, esą “yra galimybė ginčo pastatą pertvarkyti jį pritaikant rekreacinei paskirčiai, ir to pastato pertvarkymas neprieštarautų Druskininkų savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendiniams“.

Prioritetas – visuomenės poreikis

   Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija savo atsiliepime, taip sakant, „sudėjo visus taškus ant i“ dvaro gynėjų nenaudai: „Pažymėtina, kad LR aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. D1-878 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai, suteikiantys teisę rekonstruoti arba remontuoti statinius“, išduodami tik nustatyta tvarka užbaigus šių statinių statybą. Nagrinėjamu atveju ginčo statinio statyba nebuvo ir nėra užbaigta (baigtumo procentas 36 proc.), bei buvo pripažinta neteisėta ir dokumentai, kurių pagrindu buvo sukurtas daiktas, panaikinti. Teisė būti statytoju gali būti įgyvendinama tik įvykdžius visas sąlygas, nustatytas Statybos įstatymo 3 straipsnyje. Pagal Statybos įstatymo 3 str. 2 d., statytojo teisė įgyvendinama, kai: statytojas žemės sklypą, kuriame statomas statinys, valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais LR įstatymų nustatytais pagrindais; statytojas turi statybą leidžiantį dokumentą (kai jis privalomas); statytojas statinį (jo dalį) valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais LR įstatymų nustatytais pagrindais – statinio rekonstravimo, remonto ir griovimo atvejais. Nagrinėjamu atveju teismui pripažinus negaliojančia nuo sudarymo momento žemės sklypo nuomos sutartį, apeliantai, nei teoriškai, nei praktiškai neturi teisinio pagrindo naudotis žemės sklypu ir jame vykdyti statinio rekonstrukcijos ar kokių nors kitų statybos darbų, susijusių su statiniu. Kadangi teismo sprendimas jau yra įsiteisėjęs ir nevyksta bylos nagrinėjimas iš esmės, dėl statinio nugriovimo nagrinėjamu atveju nėra galimybės pašalinti neteisėtos statybos padarinius pastato nenugriaunant“. 
   Vijūnėlės dvaro statytojo skundą atmetęs Vilniaus apygardos teismas spalio 30 d. nutartyje pažymėjo, kad „parenkant būtent tokį neteisėtos statybos pasekmių šalinimo būdą (nugriauti – red.p.) teismo sprendime buvo įvertinti ir kiti kriterijai, susiję su statybos proceso dalyvių sąžiningumu bei visuomenės poreikiu išsaugoti šią teritoriją kaip viešų erdvių pasyvios rekreacijos teritoriją ir kaip miesto rekreacinius bei bendro naudojimo želdynus“. Trumpai tariant, parko teritorija, kurioje išdygo prabangusis namas, turi tarnauti ne privačiam vieno pono, bet viešajam - visų žmonių interesui. Visiems akivaizdu, kad šioje Vijūnėlės tvenkinio vietoje būtina išplėsti miesto paplūdimį, nes dabartinio dydžio pliaže žmonės tiesiog netelpa – karštomis vasaros dienomis čia grūdasi kaip silkės statinėje. Tik ar vietos valdžiai, taip įkvėptai ginančiai prie pat pliažo išdygusį privatų rūmą, tai rūpi?

Teismui sustabdžius statybą, namas kilo toliau

   Po minėtos Vilniaus apygardos teismo nutarties Vijūnėlės dvaro tema Temidės rūmų salėse ir žiniasklaidoje dar tikrai skambės. Kauno apygardos administraciniame teisme lapkričio 26 d. bus atnaujintas bylos dėl žalos atlyginimo nagrinėjimas. Dvaro savininkas, kaip žinia, prašo priteisti daugiau kaip pusantro milijono eurų.
   „Statytojai puikiausiai žino, jog statybos sustabdytos, ir jie tą daro (tęsia statybas) savo rizika, pilnai suvokdami, kad jeigu ateityje bus priimtas teismo sprendimas dėl statinio nugriovimo, tai jie neturės galimybės reikalauti nuostolių atlyginimo iš valstybės institucijų, kurios išdavė neteisėtus statybos leidimus, trumpai tariant, jie tą daro visiškai savo rizika, pažeisdami teismo taikytų laikinųjų apsaugos priemonių nurodymus stabdyti statybą“, - dar 2015 m. rugpjūčio mėn. „Druskoniui“ sakė viešąjį interesą teisme gynusi Generalinės prokuratūros prokurorė Deimantė Nikitinienė. 
Taigi įdomu, į kokio dydžio „nuostolių atlyginimą“ dabar galėtų pretenduoti neteisėtai išdygusio dvaro šeimininkas, kurio statybą teismas buvo sustabdęs, kai statinio baigtumas tebuvo 36 procentai?
   Šie duomenys, kaip jau minėta, įvardinti ir spalio 30 d. priimtoje Vilniaus apygardos teismo nutartyje: statybos prievaizdų atsiliepime aiškiai nurodyta, kad Vijūnėlės dvaro statyba teismo nutartimi buvo sustabdyta, kai jos baigtumas tebuvo 36 proc. 

Laikas atsakys ir į kitus klausimus

   Anksčiau ar vėliau išlįs atsakymai ir į kitus Vijūnėlės dvaro istorijos klausimus. 
   „Ir nors sodyba Druskininkų centre, vadinamasis Vijūnėlės dvaras, priklauso sutuoktinių porai iš Kauno, būtent politikas R. Malinauskas buvo ir iki šiol yra tas asmuo, kuris labiausiai išgyvena dėl tokio sprendimo, vis dar ieškodamas būdų, kaip išvengti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties vykdymo. Viešais savo pareiškimais dėl Vijūnėlės dvaro baigties R. Malinauskas tik sustiprina įspūdį, kad jis ir yra tikrasis Vijūnėlės dvaro šeimininkas“, – rašoma 2017 m. rugsėjo 29 d. Vilmos Danauskienės straipsnyje „Druskininkų merui R. Malinauskui – dar vienas kirtis: teks griauti ir Latežerį“, kuris buvo publikuotas naujienų portale www.delfi.lt.
   Spalio 30 d. Vijūnėlės dvaro gelbėtojų pralaimėjimu pasibaigęs Vilniaus apygardos teismo verdiktas, matyt, kaip reikiant sujaukė valdžios rūmų nuotaiką. Kitądien, spalio 31 d., vykusiame savivaldybės tarybos posėdyje dalyvavę opozicijos nariai, klausydami, kaip įniršęs R.Malinauskas vieną iš jų apšaukė „neeilinio lygio aferistu, veidmainiu, melagiu ir dar visokiu kitokiu“, replikavo, kad šiam „nelaiko nervai visai“. Posėdžio pabaigoje savivaldybės tarybos narys Karolys Kaklys, atsikirsdamas į R.Malinausko postringavimus apie opozicijos narių „nuodėmes“, jam rėžė tiesiai šviesiai: “Jūs čia apie kažkokius įrodymus kalbat, bet labai užsiėmęs Vijūnėlės dvaro statybom“. 
   „Koks tavo reikalas?“, - pasigirdo R.Malinausko atsakymas.

„Druskonio“ inf.

 

  Kelios valandos gamtoje ir tyloje 

Prie Jono Čečiotos kapo Ratnyčioje

Izabelė ŪSIENĖ 

   Paskutinę spalio dieną, prieš pat Vėlines, negausus Karolio Dineikos atminimo sergėtojų būrelis nusprendė pagerbti ir Joną Čečiotą, palaidotą Ratnyčios kapinėse. Šįkart vietoje kasdienės mankštos Jonas Burokas pasiūlė turistinį žygį su lazdomis ar be jų. Iš viso – 9-i kilometrai, patrumpinus kelią - 6 kilometrai. Juolab gamta teberodė stebuklus – bobvasaris įsisiautėjo. Neskubiai ir gėrėdamiesi žengėme parko takeliais, skaičiavome akmenis, žyminčius ,,Saulės tako“ kelią. Nutolo miesto garsai, o takeliai su nukritusiais lapais skleidė tą ypatingą šnaresį, kurio neišgirsi mieste, šaligatvių ir asfaltuotų kelių apglėbtą. Jeigu kas nors bandė tylos ir gamtos terapiją, tai šiais takeliais jie dar vaikštinėja. 
Mūsų vadovas J.Burokas yra tas žmogus, kurio išsilavinimo ,,koeficientas“ išties aukštas. Baigęs ekonomikos mokslus, o puikiai išmano Lietuvos istoriją, sporto dalykus, domisi iškiliomis asmenybėmis. Su juo įdomu bendrauti. Iš panagių išstudijavęs Karolio Dineikos sveikatingumo metodikas, jas praktiškai taiko rytinėse mankštose. Bet tądien mus pakvietė nukeliauti į Ratnyčios kapines, uždegti žvakelę ant J.Čečiotos kapo, prisiminti jo pėdsakus, paliktus Lietuvos žemėje ir ne tik.
   Lapų kilimas palei Ratnyčios upę, mediniai tilteliai, ,,Saulės tako“ skulptūros ir neskubus pasivaikščiojimas. Dar Jono komentarai, pastebėjimai apie ,,Saulės tako“ kūrėjus, jų gražų indėlį į Druskininkų kurorto išskirtinumą. Iš Šiaulių neseniai atsikėlusi gyventi į Druskininkus Gita Urbienė negali atsidžiaugti mūsų kurortu. ,,Na tiesiog gražus miestas miške. Čia esu tik keli mėnesiai, bet jau spėjau pajusti gyvenimo privalumus.“ Ji entuziastingai įsitraukė į dineikiečių veiklą, sveiką gyvenimo būdą. Tad žengiame ir mėgaujamės paskutiniais bobvasario džiaugsmais prieš pat Vėlines. O gal ir ne paskutiniais – gamta pastaraisiais metais kaip įnoringa panelė – tiesiog neprognozuojama. Kvėpuojame, kaip Algis Pūtys liepė – 8 (įkvėpk) – 4 (palaikyk) – 8 (iškvėpk, iki kiek gali). Žingsniuojame ,,Saulės tako“ vingiais, jaukiai šnekučiuodamiesi, jau grožimės Ratnyčios bažnyčios bokštais - gretimai prigludusi klebonija su kryžiumi. Jonas skuba paaiškinti, kad ne visos klebonijos gali puikuotis kryžiaus ženklu – tik tos, kuriose įrengta koplyčia. Gerai prisimename, kaip klebonijos koplyčioje Šv. Mišias aukojo kardinolas Juozas Audrys Bačkis. Jauku ten, ir mintys nejučia kyla dangop.
   J.Čečiotos kapą surasti nesunku – jis čia pat, prie takelio nuo bažnyčios. Susiburiame aplink paminklą, o Jonas tęsia pasakojimą apie šio iškilaus kūrėjo ir žmogaus pėdsakus, paliktus Dzūkijos žemėje. Užrašas ant paminklo - lenkiškas. Pamąstome, kad tiktų ir lietuviškas prierašas, galbūt prie tvorelės įtvirtintas. Išklausome Jono pasakojimą – išties pasigilinta, pastudijuota. Malonu, kad prisimintas ir Adomas Mickevičius – didis lenkų poetas, parašęs svarbiausius kūrinius Lietuvos tema. Apie J.Čečiotą internetinėse laikmenose parašyta daug, o mes, išklausę pasakojimo, pasitikriname svarbiausius faktus. Jis gimė 1796 m. netoli Naugarduko, Malušicuose. Buvo visuomenės veikėjas, poetas, tautosakos rinkėjas, Filomatų draugijos narys. Iškentėjęs tremtį, vargą, išgyvenęs vos 51-erius metus. Kilęs iš smulkiųjų bajorų, patyręs gyvenimo nepriteklių, visgi studijavo Vilniaus universitete kartu su Adomu Mickevičiumi, kuriam likimas buvo palankesnis kūrybai išvystyti ir išplėtoti. Šiemet sukanka 222 metai nuo J.Čečiotos gimimo ir 220 m. nuo A.Mickevičiaus gimimo. J.Čečiotos studijos – mokslas Naugarduko Domininkonų kolegijoje 1809 – 115 m., vėliau Vilniaus universitete 1815 – 16 m. Su A. Mickevičiumi buvo mokslo draugai, jis redagavo A. Mickevičiaus pirmuosius poezijos rinkinius, turbūt jo paskatintas įstojo į Filomatų draugiją. Su kitais slaptų draugijų nariais buvo ištremtas į Orienburgo guberniją. 1831 m., Rusijos valdžiai jau leidus, apsigyveno Lepelyje – Baltarusijoje. Čia plėtojosi ir jo talentas: rinko baltarusių tautosaką, rašė eilėraščius, kūrė dainų tekstus. 1841 – 44 m. tvarkė A. Chrebtavičiaus bibliotekos archyvą Ščiorsuose, netoli Naugarduko. Savo ruožtu A.Mickevičius įamžino J.Čečiotos atminimą savo poemos ,,Vėlinės“ III dalyje. Mirė J.Čečiota Druskininkuose, atvykęs gydytis, jau sunkiai sirgdamas džiova 1847 m. 1858 metais Leopoldo Valickio lėšomis ir pastangomis Ratnyčios kapinaitėse buvo pastatytas paminklas, jis tebestovi iki šiol. Paminklas įtrauktas į kultūros paveldo objektų registrą, jis tvarkomas ir prižiūrimas savivaldybės, jį nuolat lanko žmonės iš Lietuvos, Baltarusijos ir Lenkijos.
   Uždegėme žvakelę, pasidalijome įspūdžiais, dar aplankėme Sakralinių skulptūrų parką prie bažnyčios. Jį įkūrė čia beveik 9-erius metus šioje parapijoje kunigavęs jaunas ir energingas klebonas Žydrius Kuzinas. Jo kunigystės metais iškilo ir naujosios klebonijos pastatas, pažymėtas kryžiaus ženklu. Sėkmingai buvo leidžiamas parapijos laikraštis ,,Žodis“. 
   Sako, kad žiedas ar lapas gražiausi, kai krinta. Tyliai šiuršeno lapų auksas. Kelias valandas praleidome gamtoje ir tyloje - kiekvienas savaip apmąstydami Vėlinių rimtį.

Paieška



Koks vietovardis Jums tinkamiausias ?
Vieciūnai
Viečiūnai


Siūlau klausimą skaitytojams
Siūlau temą rašiniui

Prekyba lauko durimis

Vadovų paieška

IŠNUOMOJAMI STATYBINIAI IR FASADINIAI PASTOLIAI, PASTOLIAI MŪRO DARBAMS, BOKŠTELIAI, PAMATINIAI IR PERDANGOS KLOJINIAI.
Tel. (8-612) 40856


Svetainių kūrimas

IŠNUOMOJA 160 kv. m KOMERCINES PATALPAS Krėvės g. 5, Druskininkuose.
Tinka parduotuvei ir kitokiai įvairiai komercinei veiklai.
Kreiptis tel. 861240856.


Paminklai ir akmens
gaminiai


Parduoda sausas spygliuočių ir lapuočių malkas, skaldytas ar supjautas kaladėlėmis.
Atvežimas nemokamas.
Tel. 860146179.


Parduodamas nekilnojamasis turtas (negyvenamosios patalpos - požeminės automobilių stovėjimo aikštelės, unikalus numeris 4400-1497-2314:5867, esančios Druskininkų g. 23, Druskininkai). 1 vietos pardavimo kaina 7000 Lt. Dėl išsamesnės informacijos kreiptis 861286008 arba elektroniniu paštu parduodamasturtas1@
gmail.com

Roletai 
plastikiniams
langams

Prašome
atsiliepti skaitytojus iš:
Kuveito, Hawaii, Filipinų
info@druskonis.lt


Greitas kreditas
internetu


Nebrangiai
šarvuotos durys butui,
lauko durys namui
,
plastikiniai langai

Langai






© 1997-2013 Druskonis.lt . Visa medžiaga pateikta šiame puslapyje yra laikraščio "Druskonis" nuosavybė.
Kopijuoti, platinti informaciją be laikraščio "Druskonis" sutikimo DRAUDŽIAMA!
Visas teises gina LR istatymai

Dizainas ir programavimas - Dana M. ir Aurimas A.