Pirmas

NAUJIENA!


NAUJIENA!

Šiame numeryje

Miesto žinios
Policijos žinios
Sportas
Kultūra
Renginiai
Skelbimai

Druskininkai

Sanatorijos
Viešbučiai
Menai

Druskininkų apylinkės

Turauskų sodyba
Sodyba "Pas Rūtą"

Redakcija

Informacija


Reklama


Labai gera vieta Jūsų reklamai. Daugiau informacijos čia >>



  Druskininkiečių peticija įveikė valstybės tarnus: pagaliau
  imtasi naikinti „moškes“ 
   Aplinkos ministerijos tinklapyje šį trečiadienį išplatinta informacija apie pradėtus naikinti upinius mašalus. Šią savaitę į Nemuną ties Varviškės kaimu Lazdijų rajone pradėtas pilti biologinis preparatas „VectoBac 12AS“ kraujasiurbių upinių mašalų lervutėms naikinti. Jo bus išpilta 6,5 tūkst. litrų. 

   Šalies valdžia pagaliau išgirdo druskininkiečių kančias dėl vasaros pradžioje kurortą pjaunančių kraujasiurbių mašalų. Pernai vasarą opozicijai priklausančio savivaldybės tarybos nario, konservatoriaus Viliaus Semeškos inicijuota peticija, po kuria pasirašė 1 tūkst. 300 žmonių, valstybės tarnams atmerkė akis: šią savaitę pagaliau pradėti naikinti kraujasiurbiai mašalai.
„Bendruomenės skiepai valdžią vis dėlto veikia, - sako peticijos iniciatorius V.Semeška. - Kraujasiurbiai mašalai pernai birželį išvaikė poilsiautojus, su turizmo rinka susiję gyventojai, įmonės prarado daug pajamų. Peticiją pasirašę žmonės išjudino valdžią, kurių pareiga – tarnauti žmogui, o ne atvirkščiai“. 
   Upinių mašalų naikinimo funkciją perdavus savivaldybėms, nuo 2010 metų į Nemuną nebepiltos biologinės medžiagos, naikinančios šių kenkėjų lervas. Nuo moškių ypatingai kenčia Druskininkų kurortas, nes turistai atsisako poilsio kraujasiurbių mašalų draugijoje. Praėjusių metų birželis akivaizdžiai parodė, kiek problemų turizmo rinkai gali padaryti skraidančios muselės. 
1 tūkst. 300 žmonių balsas, apie kurį rašė beveik visos šalies žiniasklaidos priemonės, vis dėlto pramušė valdžios tarnų ausis. Po to, kai pernai Druskininkų opozicijos inicijuota peticija nuskambėjo visoje Lietuvos žiniasklaidoje, aplinkos ministras davė žodį, kad kitą vasarą „moškių“ aukomis gal jau nebebūsime. 
   Buvo operatyviai įregistruotos aplinkos apsaugos rėmimo programos įstatymo pataisos, kuriomis numatyta kasmet įvertinti upinių mašalų populiaciją ir finansuoti šios populiacijos reguliavimo priemones. 
   Pernai pagaliau iš mirties taško pajudėjus klausimui dėl lėšų muselėms naikinti, vietos valdžia suskubo skaičiuoti savo raštus ir vizitus pas ministrus kraujasiurbių mašalų reikalu. Kai praėjusių metų rugpjūtį vykusiame savivaldybės tarybos posėdyje liberalas dr. Juozas Šarkus padėkojo kolegai V.Semeškai už peticijos iniciatyvą, tuomečių socdemų dauguma neištvėrė: prasidėjo mūšis, kas šioje istorijoje labiausiai vertas medalio. „Esą specialistai nieko nesprendė ir niekas nedirbo, važiavimų pas ministrus, seimo pirmininkus nebuvo. Atsirado staiga veikėjai, kuriems parūpo ir jie staiga viską išsprendė!“ – įsikarščiavęs tuomet aiškino R. Malinauskas. 
   Aistros, kas dėl „moškių“ stengiasi labiau (lyg valdžios rūpinimasis mašalų naikinimu būtų ne savaime suprantama jos pareiga, o kažkoks žygdarbis) neslūgo visus metus, kuomet upinių mašalų naikinimo klausimai buvo svarstomi aukščiausiu lygiu.
Šią savaitę prie Nemuno upėn pilamo biologinio preparato „VectoBac 12AS“ pakrantėje nuotraukai su R.Malinausku pozavęs aplinkos ministras K.Trečiokas dėstė savo apsilankymo tikslą. „Atvažiavau į Varviškę, kad savo akimis pamatyčiau, kaip preparatas pilamas į Nemuną. Pagaliau po penkerių metų pertraukos vėl panaudotas šis biologinis ginklas prieš kraujasiurbius upinius mašalus, kurie kas vasarą kankina Dzūkiją. Pakeitus Aplinkos apsaugos rėmimo programos įstatymą, šiemet ministerija jau galėjo skirti pinigų preparatui įsigyti iš šios programos lėšų,“- gamtosaugininkų pranešime spaudai cituojamas K.Trečiokas. 
   Biologiniam preparatui „VectoBac 12AS“ pirkti Aplinkos ministerija skyrė 70 tūkst. eurų. Dar 30 tūkst. eurų skyrė penkios Pietų Lietuvos savivaldybės – Druskininkų, Varėnos, Lazdijų ir Alytaus miesto bei rajono. Kiekviena – po 6 tūkst. eurų. Preparato išpylimo darbus organizuoja Druskininkų savivaldybė.
   Pasak ministro, būtų naivu tikėtis, kad, panaudojus preparatą, nebeliks nei vieno kraujasiurbio upinio mašalo. Tačiau patirtis rodo, kad panaudojus „VectoBac 12AS“, paprastai žūva dauguma šių mašalų lervučių.
   „Gaila, K.Trečiokas negavo „zadanijos“ prie Nemuno pasikviesti 1300 druskininkiečių, kurie savo parašais ir išjudino visus. Būtų ministras su meru padėkoję žmonėms už pilietinę iniciatyvą, paspaudę visiems rankas. O dabar - kam čia tie asmeniniai „selfiai“ prie baktokulicido statinių?“, - juokėsi V.Semeška, komentuodamas Aplinkos ministerijos pranešimą apie trečiadienį pradėtą pilti į Nemuną preparatą. 

„Druskonio“ inf.



  Poliklinika suskaičiavo pernykštį derlių
   Druskininkų pirminės sveikatos priežiūros centras (PSPC) skelbia, jog praėjusiais metais įstaiga fiksavo 157 tūkst. 876 apsilankymus. Tokią jūrą interesantų turėjo atlaikyti 32 šios įstaigos gydytojai. 

   Informuojama, kad iš bendro apsilankymo kiekio dėl ligos Druskininkų poliklinikoje pacientai apsilankė 104 tūkst. 352 kartus, 50 tūkst. 727 apsilankymai pas įstaigos medikus buvo dėl profilaktikos. Patys gydytojai pas ligonius namuose pernai lankėsi 8 tūkst. 775 kartus. 
   Druskininkų PSPC, liaudyje populiariai vadinama poliklinika, dirba 145 darbuotojai. Iš jų – 32 gydytojai, 53 darbuotojai su spec.viduriniu išsilavinimu, 8 specialistai su aukštuoju universitetiniu išsilavinimu; 10 specialistų su aukštuoju neuniversitetiniu išsilavinimu; 42 – tarnautojai, ūkio dalis ir kitas personalas.
   Prisirašiusių prie įstaigos asmenų skaičius 2015 metais siekė 17 tūkst. 680, iš jų 16 tūkst. 671 drausti privalomuoju sveikatos draudimu (2014 m. buvo 18 tūkst.18, iš jų 16935 drausti PSD). Prisirašiusiųjų skaičius pernai, lyginant su 2014 metais, sumažėjo 264 gyventojais. Didžiausias gyventojų skaičiaus mažėjimas stebimas 18 – 49 metų amžiaus grupėje (sumažėjo 233). Savivaldybėje gimė 234, mirė – 310 žmonių.
   Didžioji dauguma įstaigos klientų – 18 – 49 m. pacientai ( 6 tūkst.274 asmenys), pacientai virš 65 metų - 3 tūkst. 641 asmenys, 50 – 65 m. gyventojai – 3 tūkst. 564, 7 – 17 m. druskininkiečiai - 1908 asmenys, 1 – 4 m. vaikai - 711, 5 – 6 m. vaikai - 392, kūdikiai iki 1 m. - 181.
   Pernai Druskininkų PSPC fiksavo 157 tūkst. 876 apsilankymus. Pas odontologus praėjusiais metais būta 22 tūkst. 383 apsilankymų, pas psichiatrus – 4 tūkst.995, ginekologus – 15 tūkst.236 apsilankymai. Pas šeimos gydytoją 2015m. fiksuoti 114 tūkst. 38 apsilankymai, pas chirurgą – 1 tūkst. 224.
   Vidutinis šeimos gydytojo darbo krūvis 4,3 apsilankymo per 1 valandą. Pas atskirus gydytojus valandinis darbo krūvis svyravo nuo 3,1 iki 6,5 apsilankymų.
   Pagal amžių reikėjo paskiepyti 922 vaikus, paskiepyta 906, tai yra 98,26 proc. Gripo vakcina paskiepyti 853 asmenys.
   Pagal Druskininkų PSPC pateikiamus sergamumo psichikos ligomis duomenis iš viso įskaitoje yra 996 asmenų, iš jų 22 vaikai: iki 15 metų – 12 , 15-17 metų – 10.
   Metadono programoje dalyvavo 9 pacientai. Psichikos ir elgesio sutrikimais, vartojant opioidus, registruota 39 asmenys. Psichologas pravedė 682 seansus. 
   Druskininkų PSPC duomenimis, onkologinėmis ligomis sergančiųjų 2015 metais buvo 383 asmenys, naujai išaiškinta - 21, iš jų 11 ankstyvoje stadijoje.
   2015 metais moterų konsultacijoje diagnozuota 11 atvejai piktybinių auglių, iš jų 7 atvejai - ankstyvose stadijose. Dėl ginekologinių susirgimų stebėtos 524 moterys, iš jų dėl auglių 204, kas sudaro 38,9 proc. Nėščiųjų buvo stebėta 261. Iš viso pagimdė 234. Gimdyvių mirčių nebuvo, negyvai gimusių naujagimių taip pat pernai nebuvo. 
   Druskininkų PSPC pernai vykdė įvairias programas ir projektus. Atrankinės mamografinės krūties vėžio profilaktikos programa (50 – 69 m., kas 2 metai): patikrintos 466 moterys. Išaiškinti 2 nauji krūties vėžio atvejai ankstyvose stadijose. Vyrų priešinės liaukos vėžio prevencinė programa (50 – 75 m., kas 2 metai): patikrinti 469 vyrai. Diagnozuoti 2 prostatos vėžio atvejai. Gimdos kaklelio piktybinių navikų prevencinė programa (25 – 60 m., kas 3 metai): pakviestos dalyvauti programoje ir patikrintos 827 moterys.   Diagnozuoti 7 gimdos kaklelio vėžio atvejai. Asmenų, priskirtų širdies kraujagyslių ligų didelės rizikos grupei, atrankos ir prevencijos programa (40-55 m. vyrams ir 50-65 m. moterims, atliekama programa vienąkart per metus): patikrinti 1 tūkst.111 asmenų. Storosios žarnos vėžio ankstyvosios diagnostikos programa: patikrinti 668 asmenys, o, įtarus vėžį, 63 pasiųsti detalesniam ištyrimui, ir diagnozuoti 2 vėžiniai susirgimai.
Vaikų krūminių dantų dengimo silantinėmis medžiagomis programa: 1 tūkst. 140-čiai vaikų šia medžiaga padengti 3 tūkst. 426 dantys. 
   Druskininkų PSPC dirbantys gydytojai vidutiniškai uždirba 1039 eur, vid.med. personalas – 710 eur. Bendras darbo užmokestis įstaigoje pernai siekė 728 eur. 
   PSPC skelbia, kad įstaigos vidutinis darbuotojų darbo užmokestis ataskaitiniais metais, lyginant su praėjusiais padidėjo 4,6 proc.. Gydytojų - 6,8 proc., viduriniojo personalo - 3,8 proc.   Darbuotojams buvo išmokami priedai už skatinamąsias paslaugas, prevencinių programų vykdymą ir mokamas sveikatos priežiūros paslaugas.

„Druskonio“ inf.

 

  Greitoji darbo turėjo užtektinai
   Druskininkų pirminės sveikatos priežiūros centrui (poliklinikai) priklausantis greitosios medicinos pagalbos skyrius pernai turėjo darbo per akis: 2015-aisiais iškvietimų skaičius siekė 5 tūkst. 942, t.y. 135 daugiau nei užpernai. Greitosios medikai praėjusiais metais turėjo 156 melagingus iškvietimus. Tai 37-iais iškvietimais daugiau nei 2014 m.

   2015 metais greitosios medicinos pagalbos skyriuje dirbo 21 darbuotojas: (21,9 etato): 9 et. bendruomenės slaugytojai; 0,5 et. bendrosios praktikos slaugytojos, 0,75 et. slaugos administratorės; 9,9 et. vairuotojai; 1 et. paramediko; 0,75 et. valytoja.
   Pernai iškvietimų, finansuojamų iš privalomojo sveikatos draudimo fondo skaičius, siekė 5 tūkst.316. Komerciniai sudarė 626: tarp jų buvo 422 iškvietimai į sanatorijas ir reabilitacijos centrus, 68 – į ligoninę, 67 – į Snow areną, 28 – į vandens parką, 17 - į sveikatingumo centrą Grand SPA Lietuva, 2 – į One parką. 
Daugiausiai iškvietimų pernai registruota dėl ūmios būklės ir susirgimų (4 tūkst. 394). Nelaimingi atsitikimai siekė 747, ligonių pervežimai – 764, gimdyvių pervežimai – 27.
   2015 metais greitosios medicinos pagalba buvo suteikta 394 vaikams. Pagal amžiaus grupes daugiausiai tai buvo vaikai iki 14 metų (321). Mažiesiems druskininkiečiams greitoji buvo kviesta dėl ūmios būklės ir susirgimų (196 iškvietimai), nelaimingų atsitikimų (64 atvejų). Greitosios medikai 2015 metais pervežė 61 ligoniuką. Tarp 15-17 metų amžiaus druskininkiečių greitosios pernai prireikė 73 paaugliams. 39 iškvietimai buvo dėl ūmios būklės ir susirgimų, 23 - dėl nelaimingų atsitikimų, 11 nepilnamečių ligonių buvo pervežti į kitas gydymo įstaigas.
   Mieste įvykdytų skubių kvietimų skaičius pernai siekė 4 tūkst. 508 (2014 m. buvo 3 tūkst. 867). Iškvietimai iki 15 minučių sudarė 4 tūkst. 492, daugiau kaip 15 minučių - 16. Į kaimo vietoves greitosios ekipažai skubėjo 1 tūkst. 321 kartą: iškvietimai iki 25 minučių sudarė 1 tūkst. 316, daugiau kaip 25 minutes – 11. 
2015 metais greitosios medicinos pagalbos automobiliais į kitas Lietuvos gydymo įstaigas buvo pervežta 218 druskininkiečių: į Vilniaus ligonines – 55 žmonės, Kauno medikams pristatyti taip pat 55 ligoniai, į N.Vilnios psichiatrijos ligoninę nuvežti 34, Alytaus apskrities ligoninę – 70, Lazdijų ligoninę – 3 druskininkiečiai, Ukmergės ligoninę – 1 ligonis. 

„Druskonio“ inf. 

 

  Kelios siaubo minutės Druskininkų padangėje: lynų keltuvo
  durys atsidarė pačios

Keliantis atsidarė Druskininkų keltuvo durys
              15min skaitytojos nuotr.
Violeta GRIGALIŪNAITĖ, 15min.lt

   Puikūs vaizdai iš aukštai ir siaubas, patirtas kylant lynų keltuvu. Tokius įspūdžius iš Druskininkų parsivežė viena poilsiautoja, kai kylant itin reklamuojamu keltuvu staiga atsidarė jo durys. Keltuvą prižiūrinčios bendrovės atstovai tikina, kad gedimo tikrai nėra. Esą durys galėjusios šiek tiek prasiverti, bet ne visiškai atsidaryti. Kelionė išgirtuoju keltuvu turėjo būti įspūdinga ir įsimintina. Tokia ir tapo, tačiau ne tiek dėl nuostabių atsiveriančių vaizdų, kiek dėl patirto išgąsčio, kai danguje atsidarė keltuvo durys.

  
Kaip 15min sakė savo vardo nenorėjusi skelbti moteris, besikeliant durys tiesiog atsidarė.
   „Nusileidę parodėme budėjusiems darbuotojams nuotraukas, jie susinervino ir puolė kažkam skambinti. Žinoma, šįkart nieko nenutiko, bet jeigu ten būtų stovėjęs vaikas? Tai galėjo baigtis tragiškai“, – kalbėjo moteris. Jai buvo pasiūlyta nuotraukas perduoti keltuvą eksploatuojančios bendrovės vadovams, tačiau moteris nusprendė dėl laimingai pasibaigusio incidento niekur nebesikreipti.
   Gal todėl jos papasakota istorija, nors ir iliustruota incidentą įrodančia nuotrauka, sukėlė įtarimų keltuvą įrengusios bendrovės „Kautros keltuvai“ serviso vadovui Ruslanui Levenkai.
„Nieko konkrečiai mums nepasakė, žadėjo ir filmukus atsiųsti, bet nieko nepastebėjome, – sakė R.Levenka. – Darbuotojai neminėjo, kad nuotraukas būtų matę.“
   Ar tai galėjęs būti koks nors gedimas? „Kautros keltuvų“ serviso vadovas nebuvo linkęs sutikti. Esą keltuvas nuolat tikrinamas, durys galėjo prasiverti apie 10 cm, bet visiškai atidaryti jų neįmanoma ir iškristi grėsmė esą nekyla. „Spyna užsifiksuoja ir plačiai atidaryti durų negalima, tik iki 10 cm“, – tikino vadovas. Vis dėlto jis neslėpė, kad antradienio rytą keltuvas buvo patikrintas, tačiau esą viskas veikė tvarkingai. „Kiekvieną rytą darome patikras ir tikrai reaguojame į kiekvieną klientų pastebėjimą, pasakymą. Buvo sureaguota ir į tai, bet negavome vaizdinės medžiagos jokios“, – tikino R.Levenka.
   Tai – ne pirmas incidentas, kilęs naujajame Druskininku keltuve. Pernai lapkričio 27 dieną pradėjęs veikti keltuvas sugedo jau tą pačią dieną. Gruodžio vidury keltuvui sugedus apie 20 žmonių daugiau nei valandą buvo įstrigę jame.
   Kalėdų savaitgalį keltuvas vėl neveikė – kilo problemų dėl automatinių sistemų, kurios reguliuoja gondolų įvažiavimą į „stoteles“.
  Druskininkų lynų kelias – pirmasis tokio tipo keltuvas Lietuvoje. Lynų keltuvo projekto vertė – 3,9 mln. eurų. Didžioji dalis – 1,4 mln. eurų – gauta iš Klimato kaitos specialiosios programos, kitus pinigus skyrė bendrovė „Kautra“, su kuria Druskininkų savivaldybė sudarė keltuvo nuomos ir priežiūros sutartį 30 metų.



  Laukinių ančių ir gulbių „valgykla“ prie Vijūnėlio
   Vedami kilnių tikslų padėti laukiniams gyvūnams bei paukščiams, žmonės kartais persistengia. Ypač maitindami laukinę fauną vasarą, kai visi šie bėgiojantys, šliaužiantys ar skraidantys gyviai motulės gamtos išmokinti susirasti maisto patys. Bandymai iškreipti gamtos dėsnius nieko gero neatneša, o dažnai gali ir pakenkti.
   Pakalnės ir Sodų gatvių gyventojai neramiai žiūrį į vienoje Pakalnės g. sodyboje, įsikūrusioje visiškai šalia Vijūnėlio tvenkinio kranto, gyvenančios pensininkų šeimos pastangas šerti laukines antis ir gulbes visus metus. Pasak kaimynų, ši šeima specialiai perka avižas, kviečius maišais ir barsto tvenkinio pakrantėje. Žiemą toks rūpestis suprantamas, tačiau pavasarį, vasarą? „Šiltu metų laiku, manau, tikrai nereikėtų tų laukinių paukščių maitinti, nes jie nusipeni ir atėjus rudeniui niekur neišskrenda“, - pastebėjo vienas Sodų g. gyventojas. 
   Paukščiai nuolat būriuojasi ties „labdaros valgykla“, trypia pakrantę, tuštinasi, teršia aplinką. Nuo tos vietos sklinda nemalonus kvapas, ypač atšilus orams. Netoli Vijūnėlio gyvenantys žmonės ir poilsiautojai džiaugiasi komunalininkų sutvarkyta aplinka, asfaltuotais takais, į tvenkinį nutiestais liepteliais, kuriuos dabar, deja, apdergdamos atakuoja laukinės antys. „Manytume, kad žmonėms reikėtų leisti gyventi laukiniams gyviams įprastą jų gyvenimą, tada nebūtų teršiama aplinka, nesklistų bjaurus išmatų kvapas“, - kalbėjo sutikti pasivaikščioti aplink tvenkinį mėgstantys poilsiautojai.
   Druskininkų aplinkos apsaugos agentūros vedėjas Sigitas Kvaraciejus prisipažino žinantis apie šią paukščių šėryklą. Aplinkosaugininkai lankėsi toje vietoje. „Teisės akto, draudžiančio šerti laukinius paukščius vasarą, nėra. Galiu įspėti, bet ar klausys? Žmonės patys turi susivokti, kad negerai jaukinti laukinius paukščius, suprasti, jog šitaip jie tampa nesavarankiški, patys maisto neieško ir rudenį niekur neišskrenda, todėl gali žūti“, - pabrėžė S.Kvaraciejus.
   Aplinkosaugininkai apie šį atvejį pranešė už švarą ir tvarką mieste atsakingam savivaldybės administracijos vyr. specialistui civilinei saugai Albinui Žaliaduoniui. „Porą kartų kalbėjomės su šia šeima, - sakė tarnautojas. – Jie pažadėjo taip nesielgti. Bet matyti, kad paukščius šeria toliau. Apskritai šiltuoju metų laiku laukinių paukščių maitinti nepageidautina“. Tam pritaria ir Lietuvos ornitologų draugijos narys, paukščių žinovas Laurynas Okockis: „Laukinių paukščių lesinti negalima šiltuoju metų laiku – vėlyvą pavasarį, vasarą ar ankstyvą rudenį. Šiuo laikotarpiu maisto jie susiranda patys. Kai kurių žmonių pomėgis lesinti dažniausiai miestų teritorijose gyvenančias antis ar gulbes šiems paukščiams tik kenkia. Žmonių įprastai siūlomi duonos gaminiai ar kiti kepiniai nėra pilnavertis maistas vandens paukščiams, be to, jie pripranta nuolat gauti maisto ir, atėjus žiemai bei stojus šalčiams, nesiruošia išskristi į pietus, kaip tai daro kiti jų giminaičiai. Vandens telkiniui pamažu užšąlant, žmonių prijaukinti paukščiai neskuba pasitraukti, todėl nerietai įšąla į ledą, o šitaip įkalinti speiguotomis naktimis mirtinai sušąla ir žūsta arba būna sudraskomi plėšriųjų žvėrių ar palaidų sulaukėjusių šunų.Taip pat svarbu pabrėžti, kad šiltuoju metų laiku, o ypač vasarą, paukščiams natūraliai pakanka maisto, jiems neprireikia įdėti daug papildomų pastangų jo beieškant. Jie minta įvairiais dumbliais, žolėmis, sraigėmis, vabzdžiais bei kitais organiniais, baltymais prisotintais natūraliai gamtoje surandamais produktais. Todėl vasarą žmonių siūlomi grūdai ar kitos maistinės medžiagos paukščius į nuolatines šėrimo vietas vilioja tik iš įpročio. Jie nesipuola į jiems pabertą maistą, o esant šiltai oro bei vandens temperatūrai šie produktai greitai rūgsta ir pūva, taip užteršdami vandens telkinius ir jų pakrantes.Trečia ir, beje, blogiausia šio veiksmo pasekmė yra tai, kad paukščiai prilesę vandenyje prarūgusios duonos gaminių, grūdų, kruopų ar kitų organinių produktų, dažnai suserga, o to pasėkoje ir žūsta. Taip gali nugaišti ištisos vados vandens paukščių jauniklių. Mylėkime gamtą, rūpinkimės ja, bet tik tuomet, kai jai yra būtina žmogaus pagalba, nes dažnai nutinka taip, kad tam tikrų specifinių gamtos dėsnių nežinojimas ir neišmanymas padaro didesnę žalą gamtai nei duoda jai naudą”. 

„Druskonio“ inf.


Paieška



Kas, jūsų spėjimu, gyvens garsioje pilyje ant Vijūnėlio tvenkinio kranto?
Statytojas alytiškis A.Baranauskas
Kurorto meras R.Malinauskas
Princesė ant žirnio
Ten bus senelių prieglauda
Manęs tai nedomina


Siūlau klausimą skaitytojams
Siūlau temą rašiniui

Parduoda sausas spygliuočių ir lapuočių malkas, skaldytas ar supjautas kaladėlėmis.
Atvežimas nemokamas.
Tel. 860146179.


Parduodamas nekilnojamasis turtas (negyvenamosios patalpos - požeminės automobilių stovėjimo aikštelės, unikalus numeris 4400-1497-2314:5867, esančios Druskininkų g. 23, Druskininkai). 1 vietos pardavimo kaina 7000 Lt. Dėl išsamesnės informacijos kreiptis 861286008 arba elektroniniu paštu parduodamasturtas1@
gmail.com

Roletai 
plastikiniams
langams

Prašome
atsiliepti skaitytojus iš:
Kuveito, Hawaii, Filipinų
info@druskonis.lt


Greitas kreditas
internetu


Nebrangiai
šarvuotos durys butui,
lauko durys namui
,
plastikiniai langai

Langai






© 1997-2013 Druskonis.lt . Visa medžiaga pateikta šiame puslapyje yra laikraščio "Druskonis" nuosavybė.
Kopijuoti, platinti informaciją be laikraščio "Druskonis" sutikimo DRAUDŽIAMA!
Visas teises gina LR istatymai

Dizainas ir programavimas - Dana M. ir Aurimas A.