Pirmas

NAUJIENA!


NAUJIENA!

Šiame numeryje

Miesto žinios
Policijos žinios
Renginiai
Skelbimai

Druskininkai

Organizacijos
Sanatorijos
Viešbučiai
Menai

Druskininkų apylinkės

Turauskų sodyba
Sodyba "Pas Rūtą"

Redakcija

Informacija


Reklama


Labai gera vieta Jūsų reklamai. Daugiau informacijos čia >>



  Senojo tilto per Nemuną remontas: tai dirba, tai nedirba


   Šią vasarą, po kritinių straipsnių žiniasklaidoje apie sustojusį senojo tilto per Nemuną remontą ir opozicijos sukelto triukšmo, jog valdžia turėtų rūpintis eiliniams žmonėms svarbiais objektais, o ne postringauti apie skraidančias gondolas ir dirbtines jūras, darbai ant tilto lyg ir pajudėjo. Tačiau darbininkai, apie mėnesį pasikrapštę ant senojo tilto, vėl dingo. O vietiniai žmonės keikiasi toliau, gaišdami automobilių eilėse ir klausydami kalbų, jog neaišku kada bus suremontuotas senasis tiltas per Nemuną, nes tam esą nėra pinigų.
  

   Vidurvasarį netikėtai sustoję senojo tilto per Nemuną remonto darbai kaip reikiant supykdė žmones. Druskininkiečiai, kaistantys automobilių eilėse, kad trumpesniu keliu pasiektų Leipalingio kelią, ar sukantys didžiulį ratą centrinėmis kurorto gatvėmis, kad naujuoju tiltu pasiektų savo namus, užpylė skambučiais žurnalistus: „Kodėl išvažiavo tiltą remontavę darbininkai? Kodėl valdžia nieko nedaro? Kas jai svarbiau – atvykėliai ar vietiniai? Ką reiškia „nėra pinigų tiltui“, jei vien tik valdžios savigyrai ir propagandinio blizgučio leidybai per metus išmėtoma daugiau kaip pusė milijono litų? Apie kokias čia skraidančias gondolas kalba, jei paprasčiausio tilto nesugebama laiku suremontuoti?“.
   Aiškintis priežasčių, kodėl sustojo senojo tilto per Nemuną remonto darbai, ėmėsi ir opozicija. Klausimą dėl sustabdytų darbų viename iš savivaldybės tarybos posėdžių uždavęs tvarkietis Donatas Mizaras išgirdo, neva nėra pinigų - neskyrė kelių direkcija. Tačiau politikui toks atsakymas sukėlė abejonių: kodėl savivaldybė, sustabdžius finansavimą „iš viršaus“, šitokiam svarbiam Druskininkų objektui nesugeba pati laikinai rasti maždaug pusės milijono litų – tiek reikėtų šiems metams, norint neatsilikti nuo darbų grafiko? „Jeigu jau giriamasi, kad „pas mus viskas taip gerai“, kokios priežastys savivaldybei trukdo pasiskolinti tokią sumą iš banko, vienos ar kitos biudžeto eilutės ar paieškoti kitų finansavimo šaltinių?“, - tuomet stebėjosi D.Mizaras. Politinei opozicijai priklausantis savivaldybės tarybos narys, dr. Juozas Šarkus spaudoje pareiškė, jog teisintis lėšų stoka šiuo atveju yra pats lengviausias kelias: “Mano nuomone, savivaldybės bendruomenės tarnai - meras R.Malinauskas su savivaldybės administracijos vadovais - gali rasti įvairių variantų, kaip dar šiais metais užbaigti tilto vienos pusės remonto darbus. Žinoma, jeigu jie to nori ir tikrai šiam objektui skiria prioritetą“. 
   Remonto darbus atliekančios bendrovės „Tilts“ filialo „Mo-24“ vadovas Ivanas Pavlovas „Druskoniui“ dar vasarą patvirtino, jog, sustojus finansavimui, numatytu grafiku iki kitų metų rugpjūčio tilto nepavyks užbaigti. Tiltą remontuojančios bendrovės vadovas teigia, jog miesto valdžiai buvo pasiūlyta finansavimo alternatyva, kad būtų galima toliau tęsti remonto darbus, tačiau savivaldybė su šiuo variantu nesutiko: „Prašiau jų, sutikau net su faktoringu, pasiimti paskolą savo įmonės vardu. Bet reikia savivaldybės garanto. Žinot, kas yra faktoringas – darai darbą, bankas apmoka, o kada ateina pinigai iš savivaldybės, grąžinama bankui. Sutikau net ir tuos procentus mokėti. Bet turi būti savivaldybės garantija, kad jie tikrai grąžins. Bet turbūt bankai jai gal neduoda, ar jie nenori imti“. 
   Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie susisiekimo ministerijos direktoriaus pavaduotojas Juozas Gedvilas „Druskoniui“ rugpjūtį teigė, jog miestas, esant tokiai situacijai, galėtų ieškoti įvairių finansavimo šaltinių: „Savivaldybė yra gavusi ir kitų kelių priežiūros programos lėšų, iš kurių taip pat galėtų skirti šiam objektui. Niekas nedraudžia. Kam panaudoti tas lėšas, pati savivaldybė sprendžia. Vienintelė mūsų sąlyga, kad būtų tinkama finansuoti pagal kelių priežiūros ir plėtros programą. Bendrai Druskininkams šįmet buvo skirta 4 mln. litų keliams taisyti. Yra įvairių variantų. Ir su rangovu galima kalbėti, ir pasiskolinti lėšų. Ar paieškoti finansavimo galimybių iš savivaldybės biudžeto, jei gerai renkasi. Savivaldybės taryba sprendžia, kam panaudoti lėšas. Tiltas yra rimtas statinys, ir prieš pradedant reikia galvoti, kaip jį užbaigsi“. 
   - Matėm, kad vasarą, po kritinių publikacijų spaudoje ir opozicijos sukelto triukšmo savivaldybėje, kodėl netvarkomas strateginis miesto objektas, senojo tilto per Nemuną remonto darbai lyg ir pradėjo judėti. Darbininkai rugpjūčio pabaigoje pasisukiojo kurį laiką, o paskui ir vėl išvažiavo. Automobiliai stovi eilėse, žmonės piktinasi. Kokia šiandien situacija su mūsų senuoju tiltu? – „Druskonis“ paklausė remonto darbus atliekančios bendrovės „TILTS“ filialo „Mo-24“ vadovą Ivaną Pavlovą. 
   - Mes užasfaltavom vieną tilto pusę, bet kol kas judėjimo neleidžiam. Paleisti judėjimą per abu šonus neapsimoka, nes reikia pradėti ardyti kitą šoną. Savivaldybė tikisi pramušti pinigų lapkričio mėnesį. Jeigu pramuš pinigus, mes pradėsim dirbti, bet vėlgi – bus atidarytas naujas šonas, o senas - uždarytas. Viskas priklausys nuo valdžios žygių gauti pinigus. Jeigu nebus pinigų, tai mes nedirbsim. 
   - Po to, kai vasarą buvo sustoję darbai, miesto valdžia rado nors kiek pinigų, sumokėjo jums skolą?
   - Nuo gegužės mėnesio likusi skola 280 tūkst. Lt, mokėjimo daugiau nebuvo.
   - Rugpjūtį, sustojus tilto remonto darbams, jūs tuomet kalbėjote, jog parašėte laišką savivaldybei, jog negavus pinigų, būsite priversti stabdyti darbus ir žiemai konservuoti tiltą, o tai savivaldybei papildomai kainuotų apie 300 tūkst. Lt. Kokį gavote atsakymą?
   - Jie mus įkalbėjo atlikti būtinus darbus, mes įlindom į dar didesnę skolą ir užklojom vieno šono asfaltą.
   - Tai kokia dabar savivaldybės skola jūsų bendrovei?
   - 280 tūkst. Lt ir už papildomai dabar atliktus darbus. Padarai darbą, darbų aktą parašai: pinigų nėra, o valstybei mokėti reikia mokesčius – PVM, gaunasi dvigubas įlindimas. Maža to, kad negavai pinigų, dar savais pinigais turi užmokėti mokesčius tai pačiai valstybei. Mes dabar padarėm darbus dar 150 tūkst. Lt sumai, jie mus įkalbėjo, mes truputį pasikrapštėm, padarėm. Žada, kad duos mums pinigus lapkritį, o duos ar neduos, žinot...
   - O jei neduos, kas tada bus?
   - Tada stovėsim. Jei šiais metais negaus pinigų, tai pinigai ateis tik gegužės mėnesį. 
   - Darbų nedarysit iki gegužės, kol neatgausit?
   - O kaip darysi, jau ir taip beveik pusės milijono litų skola? Atvirai pasakius, jei būčiau žinojęs apie tokią situaciją iš anksto... Čia reikia labai galingos organizacijos, kuri turi milijonus užnugaryje. Jie gal taip sutiktų. Turi milijonus, padaro darbus, paskui praeina metai, kiti, treti, ir po truputį su jais atsiskaitoma. Bet taip neturėtų būti, argi čia normalu? Žmonės tai turi gauti atlyginimus, uždirbti. Jeigu jūs norite padaryti sau gera, tai imkit ar kreditą, kažką darykit, spręskit, kaip finansuoti...
   - Tai niekas kaip ir neišsisprendė nuo rugpjūčio vidurio? 
   - Savivaldybė įtikino, kad mums reikia padaryti dalį darbų, pasiruošti žiemai, juk būtų sugriuvę tas, kas padaryta, suprantat. Šaltis, viskas. Tai mus įtikino, kad reikia padaryti, kad gadinsis tie darbai, kuriuos mes esame padarę. Ir mes sutikom su tuo, bet įlindom į dar didesnę balą. Žada, jei lapkričio mėnesį kažkas išeitų, jeigu jie pramuš tų pinigų – pusę milijono ar kiek, tada atsiskaitys skolas, bet tada mes pradėsim lįsti vėl į naują... Vėl reikia uždaryti kitą tilto pusę, o kad ją uždaryti ir pradėti griauti, vėl reikia 700-800 tūkst. Lt. Beveik milijono. Po truputį padaryti, po nedidelę sumą – tokių darbų nėra. Juk visa technologija yra – reikia išdaužyti, armatūrą, blokus sudėti, užbetonuoti. Darbų eiga tokia pati, kaip ir anoj, sutvarkytoje tilto pusėje. O darbai siekia iki milijono litų. Dabar turim pusės milijono skolą, dar milijonas... Na, nėra tų pinigų... 
   - Jei valdžia rastų pinigų skolai padengti, žiemą dirbtumėte?
   - Taip, pradėtume kitą tilto pusę. Matėt, turėklų nėra, sustatyti mediniai atitvarai. Norint metalinius atitvarus sustatyti, kainuoja apie 150 tūkst. Lt. Kad pasiruoštume, kad mašinos galėtų važiuoti naująja puse. Net asfalto paskutinio sluoksnio mes neklojom, tik apatinis išlyginimas yra paklotas. Juo galima važinėti, o paskui jau švariai visas tiltas užsiasfaltuotų. 
   - Tai situacija tokia – geranoriškai rugpjūtį kurį laiką dirbote iš savų resursų, savų pinigų?
   - Taip, bet ar tai normalu?
   - Ar visur Lietuvoje jūsų bendrovė susiduria su tokiomis finansavimo problemomis?
   - Mes Šakiuose, pačiam miesto centre, šįmet pilnai darėm tiltą. Gegužės mėnesį pradėjom darbus, jau pridavėm tiltą, rytoj važiuojam, komisija priiminės. Žinoma, ten tiltas ne per Nemuną, mažiukas, bet vis tiek darbų vertė buvo 2 mln. litų. Padarėm viską per keturis mėnesius. Ten finansavimas buvo kelių direkcijos, o ne savivaldybės. Skambino žurnalistai, gyrė mus už gerą darbą, sakė, jei visi dirbtų taip, tai ir Lietuva klestėtų. Padarėm labai greitai – nugriovėm, pilnai naują pastatėm. Kas nuo mūsų priklausė, viską padarėm. Nors ten finansavimas buvo kelių direkcijos, o ne savivaldybės, bet Šakių savivaldybė buvo dar sumaniusi laikiną tiltą, surado lėšų ir padarė. 

„Druskonio“ inf. 

 

  Mūsų žalieji įgijo didelį pasitikėjimą 

Lietuvos žaliųjų partijos aktyvūs nariai druskininkiečiai (iš kairės): Aušra Klebonienė, Laurynas Okockis, Gintarė Pileckaitė, Gintaras Čepauskas

   Praėjusį savaitgalį Vilniuje vykusiame 4-ajame Lietuvos žaliųjų partijos suvažiavime Druskininkų skyriaus nariai įgavo didelį partijos narių pasitikėjimą, o mūsų skyriaus pirmininkas Laurynas Okockis išrinktas Lietuvos žaliųjų partijos pirmininko pavaduotoju. 
   Suvažiavimo metu Lietuvos žaliųjų partijos skyrių deleguoti atstovai, išreikšdami pasitikėjimą, partijos pirmininku perrinko iki šiol jai dvejus metus vadovavusį Seimo narį Liną Balsį. Taip pat perrinktas ir Tarybos pirmininko pareigas ėjęs žinomas žaliosios energetikos atstovas Remigijus Lapinskas.
   4-ajame Lietuvos žaliųjų partijos suvažiavime vienu iš 5-ių partijos pirmininko pavaduotojų išrinktas šios partijos Druskininkų skyriaus pirmininkas L.Okockis. Valdybą papildė žinomi savo srityse ekspertai, nevyriausybinių organizacijų atstovai, visuomenininkai, taip pat 2 druskininkiečiai – L.Okockis, partijos Druskininkų skyriaus bei Pilietinių iniciatyvų komiteto pirmininkas, bei Gintaras Čepauskas, vienas partijos steigėjų ir aktyviausių mūsų skyriaus narių. Taip pat Druskininkų žalieji L.Okockis, G. Čekauskas bei aplinkosaugos ekspertė Gintarė Pileckaitė išrinkti Lietuvos žaliųjų partijos Tarybos nariais, o Aušra Klebonienė nuo šiol užims labai svarbias ir atsakingas Žaliųjų partijos Etikos komisijos narės pareigas.
   „Per pastaruosius metus prie Lietuvos žaliųjų partijos prisijungė daugybė jaunų, iniciatyvių, savo srityje daug nuveikusių žmonių. Džiaugiuosi, jog aktyviausi iš jų šio suvažiavimo metu papildė Lietuvos žaliųjų partijos valdybą“, – sakė L. Balsys.
   Lietuvos žaliųjų partijos suvažiavimo delegatus sveikino Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos, aplinkosauginių nevyriausybinių organizacijų atstovai.

„Druskonio“ inf.

 

  “Dainavos” bendrija pirmininko rinkimų laukia su nerimu


   “Dainavos” sodų bendrija, įsikūrusi prie “Eglės” sanatorijos – lyg užkerėta. Jos žmonėms niekaip nepavyksta susitvarkyti visų reikalų ir atsipūsti gyvenant ramioje, saugioje ir sveikoje aplinkoje. Tai kai kurie sodininkai vienus kelius neleistinose vietose pasidaro, kitus užtveria, tai statybininkų sudarkyto pagrindinio kelio niekaip nepavyksta sutvarkyti, tai įtarimai, kad bendrijos pirmininkas kažin kokias nederamas machinacijas išdarinėja, apninka. Įtarinėjamą pirmininką pakeitė, išrinko kitą, ne-trukus tas kažkodėl atsistatydino, dabar vėl laukia rinkimai. Ar atneš jie ramybę “Dainavos” sodininkams?

Kilo įvairiausių įtarimų

   Kol “Dainavos” sodų bendrijai aštuonerius metus pirmininkavo Danguolė Bušinskienė, viskas buvo palyginti ramu. Bendrijos kasoje gulėjo keliolika tūkstančių litų, visi kartu tarėsi, ką pirkti, kokius darbus reikia nudirbti ir kiek už tai užmokėti. Tačiau 2012-ųjų pradžioje Danguolė pareigų nutarė atsisakyti. “Nebegalėjau ir dėl sveikatos, ir dėl užgriuvusių artimųjų netekčių, - pasakojo moteris. – Pati sušaukiau bendrijos narių susirinkimą ir pasiūliau mane perrinkti.”
   Prie sodininkų bendrijos vairo stojo Stasys Malaškevičius. Tiesa, jis nebuvo bendrijos narys, tik jo žmona, bet žmonės tikėjosi, jog viskas bus gerai. Pirmininkavo S.Malaškevičius dvejus metus, bet tiek užteko, kad sodininkams kiltų įvairiausių įtarimų. “Bendrijoje elgėsi taip, kaip savo nuosavame dvare”, - kalbėjo “Dainavos” soduose gyvenanti žinoma gėlininkė Onutė Gaudinskienė. 
   Palaipsniui bendrijos nariai ėmė įtarti, kad nesuderinęs su sodininkais pirmininkas galimai švaisto bendrus pinigus. “Susirinkimo metu reikia pasiūlyti ir klausimo sprendimas priklauso nuo sodininkų sutikimo”, - teigė D.Bušinskienė. Tačiau S.Malaškevičius, pasak jos, to nepaisė. Tuoj panorėjo kompiuterio, buveinės jam ir buhalterei, tačiau bendrijos nariai nesutiko. Kompiuterį pirmininkas visgi nusipirko. Pasirinko sau buhalterę Liną Černiauskę. S.Malaškevičius netgi leido sau buhalterę ir kai kuriuos jam palankius bendrijos žmones premijuoti. Susirinkime tai išgirdę sodininkai šoko piestu, kad nebūtų jokių premijavimų iš bendrų lėšų. O ką į tai pirmininkas? “Nieko. Visai net nešnekėjo, - pasakojo D.Bušinskienė. – Pinigus mokėjo, kaip kam norėjo, be darbų atlikimo aktų. Sugalvojęs pirko žvyrą, benziną, guminius batus ir t.t. Baisu. Bendrijos sąskaita liko tuščia”.

Visai negražus vaizdas

  Nuo žmonių akių ilgai nepasislėpsi. Įtarimų apnikti sodininkai pradėjo pirmininką spausti. Šių metų pavasarį S.Malaškevičius atsistatydino. Priežastis – pablogėjusi sveikata. 
   Daugmaž tuo metu bendrijos nariai nusprendė sudaryti komisiją ir patikrinti savo pirmininko ir buhalterės veiklą. Išsamios ūkinės – finansinės revizijos, jie, aišku, neturėjo galimybės atlikti, tiesiog pasirinktinai patikrino kai kuriuos finansinius dokumentus ir bendrijos materialines vertybes.
   Nors tikrino tik pasirinktinai, prieš komisijos narių akis tarsi kaleidoskopas vėrėsi visiškai negražus vaizdas. Tarkim, nors įstatymas įpareigoja visas bendrijos išlaidas ir pajamas pagrįsti apskaitos dokumentais, tačiau komisija nerado jokių popierių, įrodančių, kad darbai, už kuriuos buvo skirti ir išmokėti priedai, buvo būtini ir iš tiesų atlikti. Tikrintojams taip ir netapo aišku, kas nusprendė ir kodėl nusprendė kažką taisyti, įsigyti ir pan. už bendrijos pinigus, ar ir kuo buvo pagrįstas toks poreikis, už kokius papildomus darbus buvo paskirti bei išmokėti pinigai. 
   Komisijai nebuvo pateiktas vandentiekio tinklų defektų nustatymo aktas, užtat jų šalinimo aktas atsirado. Šiame akte, kurį pasirašė neva darbus atlikę J.Žukauskas, P.Zapareckas ir pirmininkas S.Malaškevičius, užfiksuota tiesos neatitinkanti aplinkybė, liečianti vieną iš pirmininko veiklą tikrinusios komisijos narių. Kadangi šio žmogaus šeima pati savo jėgomis atkasė bei užkasė vamzdžius, surado ir atvežė santechniką, leido naudoti elektrą suvirinimo darbams, komisija padarė prielaidą, kad anksčiau paminėta trijulė įformino realiai jų neatliktus darbus kaip savo ir pasiėmė už tai pinigus.
   Komisijai kilo įtarimas, jog defektų akto nesurašymas rodo, jog tiek ūkinė, tiek finansinė bendrijos veikla buvo vykdoma neūkiškai ir aplaidžiai, o gal ir turint asmeninių tikslų. Įtarimus sustiprino aplinkybė, kad defektų šalinimo aktų nėra pasirašę tų sklypų, kuriuose buvo taisomi (arba ne) vandentiekio vamzdžiai, savininkai.

Guminiai batai ir žvyras

   Visokias prekes “Dainavos” bendrijos vardu pirkdavęs pats S.Malaškevičius. Tačiau visos prekės nepagrįstos jų panaudojimo ataskaitomis, t.y. neaišku, kokiems tikslams jos buvo pirktos. Pradėjus aiškintis, pirmininkas parodė, kur kai kurie daiktai yra, o štai guminiai batai, jų padukai, 10 metrų žarnos ir prailgintojas, kainavę iš viso beveik 170 litų, neva prapuolė. S.Malaškevičius nepateikė ir jų panaudojimo ar nurašymo aktų. Bendrijos valdybos narių susirinkime klausinėjamas, kaip čia atsitiko, pirmininkas teisinosi, jog šie daiktai yra ir jis juos atiduosiąs. Ar iš tiesų atidavė, kol kas neaišku.
   Neapgalvotais veiksmais S.Malaškevičius pridarė bendrijai bėdos. Komisija išsiaiškino, jog jis be valdybos pritarimo ir neatsižvelgdamas į netinkamai įrengtus kelio dangos nuolydžius, neįrengdamas lietaus vandens surinkimo sistemos, ko gero, savavališkai atliko darbus kelio juostoje – ant asfalto ir kelkraščiuose užpylė malto betono skaldos, žvyro-grunto mišinių, tuo sugadindamas kelią. Tam, anot pirmininko, buvo panaudota apie 30 tonų žvyro plius dar apie 23 kub. m žvyro, apie 12 tonų skaldos, apie 2 tonas šlako ir išleista 9302 litai bendrijos lėšų.
Bendrovė “Rideka”, kaip rodo jos išrašyta sąskaita, pernai turėjo atvežti “Dainavai” 20 tonų žvyro, tačiau jo panaudojimo akto nėra. Todėl neaišku, kur toks žvyro kiekis buvo išpiltas. Komisija padarė išvadą, jog 720 litų bendrovei už žvyrą sumokėti galimai nepagrįstai. Negana to, norint tinkamai suremontuoti kelią, teks nugramdyti užpiltą žvyrą, skaldą, šlaką, juos išvežti, įrengti lietaus vandens surinkimo sistemas. Tam vėl reikės pinigų iš bendrijos kasos. Komisija įtarė, kad S.Malaškevičius, pats sau vienas priimdamas tokį sprendimą, padarė 9302 litų žalą bendrijai.

Dirbo ir vertino patys

   “Dainavos” sodų bendrijoje nėra atliktų darbų ir suteiktų paslaugų priėmimo komisijos. Tikrintojams pateiktus kai kurių darbų priėmimo aktus pasirašė pirmininkas S.Malaškevičius ir tie patys jau minėti J.Žukauskas ir P.Zapareckas. Kadangi jokie kiti asmenys padarytų darbų nevertino, galima manyti, jog taip buvo sudaromos galimybės nesąžiningam bendro turto ir lėšų naudojimui. 
   Komisija gavo praėjusių metų liepos 12 dienos bendrijos kasos išlaidų orderį, pagal kurį valdybos nariui J.Narkevičiui sumokėti 750,20 litų “už paslaugas”. Kokios tos paslaugos buvo, liko neaišku. Tikrintojams kilo įtarimas, kad jokių paslaugų J.Narkevičius galėjo ir nesuteikti, nes sutarties su juo nėra, tačiau pinigus gavo ir greičiausiai neatskaičius “Sodros” bei gyventojų pajamų mokesčių.

Naujas ir senas siurblys

   Bendrijos valdyba buvo nutarusi ieškoti bendrovės, kuri iki šių metų balandžio kuo pigiau atliktų vandens gręžinių ir siurblio diagnostiką. Kas ir kokiu būdu rinko, neaišku, bet buvo pasirinkta bendrovė “Artva”. Komisijai beliko padaryti išvadą, kad buvo pasielgta neūkiškai ir, ko gero, už paslaugas, įskaitant naują giluminį siurblį, jo transportavimą bei sumontavimą, sumokėta per didelė kaina – 9299 litai.Be to, komisijai nebuvo pateiktas vandens gręžinių ir siurblio defektų, būtinybės juos remontuoti ar keisti aktas. Tai privertė tikrintojus nuspręsti, kad pirmininkas galimai piktnaudžiavo savo padėtimi, parinkdamas bendrovę, neapklausus kitų rangovų kainų, pasirašydamas nepagrįstą darbų sąmatą ir perdavimo-priėmimo aktą bei skirdamas 650 litų priedą J.Žukauskui “už pagalbą” montuojant naują vandens siurblį. Kokia ta pagalba, žinoma, liko neaišku.
   Įdomu, jog senas vandens siurblys nebuvo pajamuotas kaip bendrijos turtas. Komisijai paprašius parodyti tą siurblį, S.Malaškevičius raštu patvirtino, jog šis yra išvežtas patikrinti. Tik neaišku, kur ir kokiu pagrindu, nes jokio akto nėra. Tikrintojai taip ir nesulaukė pirmininko pastangų susigrąžinti senąjį siurblį, kurį bendrija galėtų parduoti kaip metalo laužą, pinigus įnešdama į savo kasą. O gal tai padarė pats S.Malaškevičius su buhaltere?

Viską sprendė vienas

   Komisija aptiko, kad bendrijoje nėra žinoma kai kurių tikslinių mokesčių skaičiavimo tvarka, pvz. už elektrą, sunaudotą vandeniui siurbti, - skaičiuojama nuo sklypo ar pagal turimų arų skaičių? “Kam kaip norėjo, tam taip ir skaičiavo”, - patikslino D.Bušinskienė.
   Ne valdyba, o pats S.Malaškevičius priiminėjo sprendimus dėl darbuotojų priėmimo, sutarčių pratęsimo, priedų skyrimo. Nei ant vieno pirmininko pasirašytų įsakymų, pvz., dėl darbo sutarties su buhaltere L.Černiauske pratęsimo neterminuotam laikui, dėl atlyginimų ar priedų skyrimo J.Žukauskui ar P.Zapareckui nėra bendrijos valdybos raštiško pritarimo. Tai gal S.Malaškevičius galėjo piktnaudžiauti savo padėtimi ir, tarkim, nustatyti per didelius atlyginimus ar priedus ir taip bendrijai padaryti žalos? Komisijai samdomų darbuotojų etatų sąrašas ir jų pareigybių nuostatai pateikti nebuvo.
   S.Malaškevičius pats sugalvojo ir penkis kartus skyrė nuo 200 iki 650 litų priedus J.Žukauskui, kaip elektrikui, už papildomai atliktus darbus. P.Zapareckas atlyginimą iš bendrijos gavo tris kartus – 680, 1000 ir 300 litų. Kur ir kokius darbus šie asmenys atliko – niekur neužfiksuota. 

Nenuskriaudė ir savęs

   Toks dosnus jam palankiems žmonėms, S.Malaškevičius neskriaudė ir savęs. Bendrijos pinigais jis sumokėjo aplinkosaugininkų jam, kaip fiziniam asmeniui, skirtą baudą. Už bendrijos lėšas pirko kurą savo asmeniniam automobiliui, nors jokios nuomos ar panaudos sutarties nebuvo sudaręs. 
   Prašymą nuo gegužės 21 dienos atleisti S.Malaškevičių iš pirmininko pareigų, pablogėjus sveikatai, visuotinis bendrijos narių susirinkimas patvirtino. Tačiau, nežiūrint to, valdybos narys J.Narkevičius pasirašė įsakymą suteikti S.Malaškevičiui dar ir atostogas nuo gegužės 22-osios iki birželio 30 dienos, mokant 100 proc. jo buvusios algos vidurkio, ir atleisti jį iš pareigų liepos 1-ąją, pasibaigus atostogoms. Tikrintojai tokio žingsnio nesuprato. Juk įstatymai nenumato nepanaudotų atostogų suteikimo asmeniui, su kuriuo darbo sutartis jau nutraukta. O kadangi gegužės 7-ąją naujai išrinktas pirmininkas po keliolikos dienų buvo įregistruotas Registrų centre, bendrijoje tam tikrą laiką buvo lyg ir du pirmininkai.

Jau apsiskelbė pirmininku

   Kai taip negražiai nutiko su buvusiu pirmininku S.Malaškevičiumi, pirmininkauti bendrijai pasisiūlė Eugenijus Urbonavičius ir pažadėjo dirbti be atlyginimo. Gana greitai vyras jau turėjo naudingų sumanymų – paversti bendriją bendruomene, kas finansiškai yra parankiau, sumažinti sodininkų mokesčius ir pan. Jam tikrintojų komisija pateikė ir ankstesniojo pirmininko veiklos patikrinimo aktą. Tačiau veiksmų, gal kreiptis į atsakingas institucijas, E.Urbonavičius nespėjo imtis.
   Bendrijoje susibūrė S.Malaškevičiaus palaikymo iniciatyvinė grupė, ieškojusi kuo čia apkaltinus naująjį pirmininką. Jie ėmė rinkti sodininkų parašus, kad vandentiekiui skyrus kelkraščių bortelius, E.Urbonavičius pats ėmėsi juos kloti, blogai paklojo ir šitaip atseit išplovė pinigus. Pavykus surinkti daugiau nei 30 parašų, jie buvo parodyti E.Urbonavičiui. Žmogus nutarė atsistatydinti. “Mūsų bendrijoje yra 300 sklypų, turi būti du trečdaliai parašų, kad atstatydintų pirmininką”, - pabrėžė D.Bušinskienė. Pasak jos, niekas netikrino, kokie ir ar išvis yra nuostoliai, įrodymų niekam nepateikė, o gal jų ir nebuvo. Tai įvyko spalio pradžioje. 
  Visuotinis bendrijos narių susirinkimas dar nevyko, tačiau buvęs valdybos narys J.Narijauskas pasiskelbė pirmininku, apie tai pranešė “Sodrai” ir į darbą priėmė tą pačią buhalterę L.Černiauskę. “Koks jis gali būti pirmininkas, jeigu įstatai numato, kad pirmininką balsuodami renka visi bendrijos nariai, - stebėjosi D.Bušinskienė. – Spalio 29 d. vyks atseit pakartotinis susirinkimas. Pirmasis neva vyko spalio 15-ąją, tačiau E.Urbonavičius jame nedalyvavo ir apie rinkimus nebuvo jokios kalbos”.
   “Jeigu pirmininkauti ateis J.Narijauskas, vėl vadovaus S.Malaškevičius su L.Černiauske. Vėl tas pats dėsis. Kai pasakiau, kad viskas vyksta neteisėtai ir nebūdamas pirmininkas jis neturėjo teisės priimti į darbą buhalterės, J.Narijauskas liepė pabučiuoti jam šiknon. Tikimės, kad sodininkai pažiūrės tiesai į akis”, - pridūrė moteris.

“Druskonio” inf.

 

  Politikos įtaka Druskininkų nekilnojamojo turto rinkai: ar
  rusai masiškai parduoda butus?

UAB “Dzūkas” vadovas 
V. Šanturovas

Agentūros „Ober Haus“ ekspertė Alina Leminskaitė

   Geopolitinė krizė dėl įvykių Ukrainoje stabdo ne tik rusų turistų srautus Druskininkuose, tačiau ir nekilnojamojo turto įsigijimo aktyvumą, pastebi kai kurių kurorto nekilnojamojo turto agentūrų atstovai.

Sumažėjo rusų poilsiautojų


   „Iki karo Ukrainoje Rusijos piliečiai Druskininkuose, kaip ir visoje Lietuvoje, gana aktyviai pirko nekilnojamąjį turtą. Dabar to nėra“, – sako „Druskonio“ kalbinti kurorto nekilnojamojo turto agentūrų darbuotojai.
   Dėl situacijos Ukrainoje egzistuojanti įtampa bei Rusijos vykdomas informacinis karas prieš Lietuvą pristabdė ir rusų norą įsigyti nekilnojamąjį turtą, ir norą savo įsigytuose būstuose apsistoti. Tą ypač jaučia Druskininkai: šįmet ne tik ženkliai smuko rusų turistų skaičius, bet ir sustojo būsto pirkimo sandoriai. Rusai ne tik neperka butų kurorte, bet dalis stengiasi jau ir parduoti įsigytą nekilnojamąjį turtą Druskininkuose. Ar tiesa, kad rusai kurorte masiškai parduoda butus? – paklausėme Druskininkuose dirbančių nekilnojamojo turto agentūrų vadovų. Kai kurie iš jų prognozuoja, jog pardavimų aktyvumas dėl besitęsiančios geopolitinės krizės gali sulėtėti ir dar labiau, tačiau vietiniai nekilnojamojo turto ekspertai masinio rusų noro parduoti įsigytą būstą ir jų bėgimo iš Druskininkų teigia nematantys.
   Būstą poilsiautojams nuomojančių druskininkiečių pažįstamų, gyvenančių Rusijos didmiesčiuose, teigimu, šalyje juntamos dvejonės ir baimės dėl to, kas tarp mūsų valstybių darosi. Kaimynystėje šalia privatų būstą įsigijusių rusakalbių gyvenantys vietiniai žmonės pastebėję, kad jų kaimynai kartais padiskutuoja, ar tai buvo teisingas žingsnis. „Rusai yra labai patenkinti Lietuva, sako, kad jiems čia labai patogu ir gerai, nes jie gali su vietiniais susikalbėti rusų kalba. Tačiau informacinis karas ir skleidžiama propaganda prieš Lietuvą, Ukrainą daro savo: neigiama informacija veikia žmones, dėl to butų pardavimai rusų tautybės asmenims, tikėtina, kažkiek smuks“, - kalba druskininkiečiai. Ne vienas iš jų pasakoja kalbėjęs su maskviečiais, kurie teigia esantys išsigandę lietuvių požiūrio į rusus, todėl turistines keliones atideda.
   Rusijos piliečiai kurorte iki šiol pirko vadinamuosius „antruosius namus“ poilsiui. Populiariausi, pasak NT agentūrų, yra dviejų-trijų kambarių poilsio apartamentai.
„   Dažniausiai jie rinkdavosi sutvarkytus butus, prestižinėje vietoje, geresnį, prabangesnį būstą. Jie galėjo sau leisti mokėti tokias kainas, kokios yra mūsų kurorte“, – kalba Druskininkų NT vystytojai. 

Kainos kol kas nekrenta

   UAB „Ober-Haus“ nekilnojamasis turtas, Druskininkų skyriaus NT ekspertė Alina Leminskaitė teigia, kad kalbos, jog Rusijos piliečiai Lietuvoje atsisakinėja nekilnojamojo turto ir neperka būsto – pagrįstos: „Druskininkuose situacija tokia, kad kai kurie rusai grįžta parduoti to, ką nusipirko prieš dvejus – trejus metus“. NT ekspertė šio reiškinio nevadina masišku. „Viskas priklauso nuo politinės situacijos, ji daug ką pakeitė. Yra tokių, kurie domisi, ieško NT, kurį galėtų įsigyti, tačiau yra ir tokių, kurie nori parduoti anksčiau įsigytą turtą ir taip atgauti bent dalį investuotų pinigų – juk buto išlaikymas yra gana brangus, ypač senos statybos namuose“, – teigia ji.
   NT ekspertės vertinimu, būsto rinkos pulsas Druskininkuose šiek tiek skiriasi nuo padėties visoje Lietuvoje. Rusijos piliečiai šiandien jau nėra pagrindiniai pirkėjai, šiek tiek jaučiasi pirkimo sąstingis. A. Leminskaitė teigimu, būsto kainos kurorte kol kas nekrenta: „Nebent derybų principu, bet iš esmės kainų kritimo tendencijos kol kas nėra“.
   NT ekspertė neskuba prognozuoti ateities, kaip atrodys NT rinka Druskininkuose po Naujųjų metų, įvedus eurą. „Mes stengiamės prognozuoti labai atsargiai – viskas priklausys nuo infliacijos. Manome, kad maksimaliai kainos gali kisti iki 5 proc. Kainų kilimo neprognozuojame“, – sako A. Leminskaitė.
   „Situacija labai neaiški. Žiūrime į Latviją, Estiją – esame panašios valstybės, manome, kad situacija pas mus turėtų būti panaši, kokia buvo kitose Baltijos šalyse įvedus eurą. Žinoma, Druskininkai – kurortas, gana populiarus, tai sąlygoja truputį kitokią rinkos specifiką nei visoje Lietuvoje“.

„Visi pristabdė pirkimus“

  
NT agentūros „Druskininkų svaja“ direktorius Kęstutis Kvilonskas požymių, kad rusai masiškai pardavinėtų Druskininkuose įsigytą NT, teigia irgi nematantis. „Turistų srautai iš Rusijos sumažėjo, tačiau NT rinkoje kol kas neigiamų pokyčių nejaučiame. Pardavimų aktyvumas nedidėja, tačiau ir nemažėja“, - sako K.Kvilonskas.
   Kalbėdamas apie dabartinį Rusijos ir Ukrainos konfliktą, K.Kvilonskas sakė, kad kol kas NT rinkai jis neatnešė didelių pokyčių: „Taip nėra, kad rusai masiškai atsisakinėtų, pardavinėtų anksčiau įsigytus butus. Mes tik vieną tokį butą turim. Tokio dalyko, kad masiškai rusai bėgtų, pardavinėtų turtą, to nėra“.   Pasak jo, įtakos NT prekybos apimtims kurorte turi smukę rusų turistų srautai. „Dėl įvykių Ukrainoje labai sumažėjo atvykstančių skaičius. Sumažėjo rusų turistų labai stipriai. To visi nenuneigs. Jau gal ne 50, o turbūt 80 procentų jų nėra“, - kalbėjo K.Kvilonskas.
   „Dabar žmonės tiesiog laukia. Nežinomybė. Bet nėra, kad kažkas labai blogai būtų“, - dėstė „Druskininkų svajos“ vadovas. 
Jis pasakoja turįs tik vieną rusę klientę, kuri, įsisiūbavus Rusijos ir Ukrainos konfliktui, pareiškė norinti atsisakyti įsigyto turto Druskininkuose. „Ji parduoda sklypą centre, prie Nemuno sanatorijos, ir vieną butą. Daugiau neturim. Pas mus kaip tik Baltašiškėje sklypą rusai nori pirkti. Butus, va, žiūrisi“, - aiškino K.Kvilonskas. 
   „Druskininkų svajos“ vadovas kol kas ramiai žiūri į NT rinką ir jos perspektyvas kurorte. „Kol kas nekrenta. Nukris po Naujųjų metų, įvedus eurą, o paskui pakils. Kol kas lietuviai bandys apsipirkti paskutiniais mėnesiais. Kainos laikosi“, - sakė K.Kvilonskas. 
   Pasak jo, einamiausias būstas Druskininkuose rusakalbiams – 2-3 kambarių butai. 2 kambarių butas senos statybos name kurorte kainuoja vidutiniškai 130 tūkst. Lt, naujos statybos name – 300-350 tūkst. Lt. Už 3 kambarių butą senos statybos name prašoma 160-165 tūkst. Lt, naujos statybos name – 520 tūkst. Lt. 1 kambario butą Druskininkuose galima įsigyti už vidutiniškai 90 tūkst. Lt, naujos statybos name – 228 tūkst. Lt. 
   „Rinkoje – stiprus sąstingis. Niekas kol kas nieko neperka. Tačiau masinio rusų bėgimo nėra. Visi laukia, visi pristabdė pirkimus“, - kalba K.Kvilonskas. 
   Sumažėjusį Rusijos piliečių aktyvumą Druskininkų NT rinkoje teigia pastebintis ir NT agentūros „Dzūkas“ direktorius Vladimiras Šanturovas, tačiau jis teigia, kad rusai turimų Druskininkuose butų neskuba pardavinėti. „Mūsų klientai nepardavinėja. Tokios tendencijos nepastebėjau. Mažiau perka – tai taip, bet kad parduoda masiškai – ne. Žiauriai sumažėjo pirkimas“, - teigė V.Šanturovas. Pasak jo, NT sandoriai pradėjo kristi nuo gegužės. „Rusai mažiau važiuoja, nenori, matyt. Įtakojo politinė situacija, ir rublis atpigo, o dėl to jiems viskas pabrango“, - apie priežastis kalbėjo „Dzūko“ vadovas. 
   Jis sutiko, kad dabartinę Druskininkų NT būklę galima pavadinti stagnacine. „Lietuviai kaip pirko, taip perka. Rusų turistų sumažėjo“, - aiškino V.Šanturovas. Pasak jo, būsto kainos kol kas nekrito, laikosi tos pačios. „Niekas nežino. O aš nesu aiškiaregys“, - nusijuokė jis, paklaustas, ką prognozuoja NT rinkai kitąmet, Lietuvoje įvedus eurą.
   Apie sąstingį Druskininkų NT rinkoje kalba ir Druskininkų notaras Juozas Paliulis: „Nei perka, nei parduoda“. Sandorių skaičius, palyginus su praėjusiais metais, šiek tiek sumažėjo. „Butų mažiau parduota šiek tiek“, - teigia jis. Pasak jo, būsto kainos kurorte laikosi maždaug tos pačios. „Pirkimas kaip ir nevyksta, bet kaina nekrenta. Gal prieš euro įvedimą tokia tendencija. Gal laukia, jog kas nors pasišvaistys pinigais prieš Naujuosius metus“, - svarsto J.Paliulis.
   Jo nuomone, NT rinkai įtakos dalinai turi ir daugiabučių renovavimas. „Galbūt žmonės laukia, kol baigsis renovacija, paskui pirks. Tada žmogus žinos, kokio šiltumo būstą jis įsigijo. Bet apie renovacijos darbų kokybę bus galima kalbėti po metų kitų, tada žmonės matys, ar sienos nepelyja, ar bus šilta, ar dar kas nors“, - kalbėjo J.Paliulis. 
   Jis teigia nematantis požymių, kad rusai masiškai pardavinėtų turtą ir trauktųsi iš Druskininkų.
   „Net vieną kitą bendrabutį įsigyja pirkėjai iš Baltarusijos, nes jiems reikalingos vizos. Kaip žinia, jie akcines bendroves steigia arba perka nekilnojamąjį turtą, kad lengviau gautų vizas“, - teigė notaras. 
   Jo nuomone, butus Druskininkuose įsigiję rusai nepanikuoja. Anot J.Paliulio, Druskininkuose antrąjį būstą daugiausiai įsigiję rusiškas pavardes turintys žydų kilmės rusai: „Patys rusai čia nelabai daug būsto ir nusipirkę. Žydų tautybės žmonės mato toliau ateitį, žino, ką daryti“. 
   Notaro teigimu, sustojusią NT rinką Druskininkuose rodo ir tuštoki naujos statybos namai. „Neravų gatvėje laisvi butai, ir kainos prieinamos: jei būtų paklausa, tai būtų turbūt išpirkta. Gardino gatvėje pristatyta namų – stovi tuštoki. Butų Druskininkuose yra nemažai tuščių“, - teigė J.Paliulis. 
   Jei žmogus nori parduoti butą, jis paprastai būna paveldėtas. „Parduoda pigiau, tada atsiranda ir pirkėjas, pigiau nusiperka, deda apie 20 tūkst. Lt remontui, priklausomai nuo buto būklės, bet žmogus turi gerą butuką, kad ir senos statybos name. Pastarasis patikrintas laiko, nusistovėjęs, įtrūkimų nebus“, - apie būsto rinką kalbėjo J.Paliulis. 

„Druskonio“ inf. 

 

  „Kazachijoje mano gyvenimas prasidėjo iš naujo“ 

R.Moždžerius (antras iš kairės) anatomijos paskaitoje su grupiokais


Pasiruošimas egzaminui


Robertas (viduryje) su geriausiais studijų draugais uzbekais Arslanu ir Merdanu


Su šeimos drauge Dana Ali Kazachijoje


Gorkio parkas Almatoje


Almatos miesto verslo centras

   Kalbiname 20-metį druskininkietį Robertą Moždžerių, studijuojantį mediciną tolimosios Kazachijos Almatos mieste, kuris, pasak jo paties, labai primena Azijos Niujorką. 

   - Praėjusiais metais baigęs Druskininkų „Ryto“ gimnaziją, pasiryžai rusų kalba studijuoti mediciną Gardino valstybinio medicinos universiteto užsieniečių fakultete. Kaip šovė į galvą toks sprendimas? 


   - Nuo vaikystės laisvai šneku ir skaitau rusiškai, todėl studijos rusų kalba nebuvo didelė problema. 
   Apsisprendimą lėmė ir studijų užsieniečiams kaina, kuri buvo daug mažesnė nei Lietuvoje, ir nedidelis atstumas nuo namų. Kita vertus, Gardino miestas man buvo labiau pažįstamas, todėl saugesnis nei Vilnius ar Kaunas. 

  - Kaip į tavo sprendimą studijuoti Baltarusijoje reagavo tėvai, bendraklasiai, draugai? 

  
- Mano bendraklasiai dažnai pasijuokdavo, kai sužinojo, jog važiuoju studijuoti į Baltarusiją. Mokytojai irgi nustebdavo. Suprantu tokias reakcijas, nes dauguma važiuoja mokytis į Europą, o aš atvirkščiai - iš ES į Baltarusijos respubliką, kur viskas kitaip nei pas mus. Kaip bebūtų keista, daug ką gyvenime darau atvirkščiai. Labiausiai mano pasirinkimu piktinosi mama, nes ji buvo apskritai nusiteikusi prieš mano medicinos studijas, nors vėliau su tuo susitaikė. Mamos nuomonė turėjo įtakos. Ji pati baigusi felčerio-laboranto studijas Gardino valstybiniame medicinos koledže, todėl žinojo, kad bus sunku, kad galiu nepatempti, nors vėliau kartu pasvarstėme ir nusprendėme, kad medicina yra perspektyvu ir nėra ko bijoti sunkumų.

   - Ar Gardino valstybinio medicinos universiteto užsieniečių fakultete sutikai daugiau lietuvių studentų? 

  
- Mano 12-os žmonių grupėje buvau vienintelis lietuvis tarp turkmėnų, tadžikų, azerbaidžaniečių, sirų. Kai supratau, kad atsidūriau musulmoniškoje aplinkoje, susidūriau su problema, ar sugebėsiu ją priimti. Buvo keista, kai grupiokai privalėdavo išeiti į koridorių melstis ar iš anksto atsiprašyti iš paskaitų, nes mečetėje mula skaito koraną. 

   - Kokios patirties įgavai, būdamas su jais? Ar netrikdė skirtingi mentalitetai ir kultūros? 

  
- Atradau tai, kas mūsų europietiškoje aplinkoje šiek tiek nunyko, t.y. pagarba vyresniam, nesvarbu, ar jis vyresnis 10 metų, ar vos keliais mėnesiais, šventa pagarba mokytojui – iki šiol prisimenu, kai jie mane, norintį paprieštarauti dėstytojui, sudrausmindavo. Jiems šventas dalykas - duona, kurios net trupinį, numestą gatvėje, pakelia ir padeda aukščiau, nes, kaip jie patys sakė, duona voliotis negali, ne tam ji skirta. Tai buvo didžiausias skirtumas tarp mūsų, nes man, augusiam europietiškoje aplinkoje, tai neatrodė svarbu. Suprantama, musulmonų mūsų fakultete buvo ir daugiau, todėl švenčių dienos pas mus buvo pagal islamo religiją. Lyginant kartais buvo skaudu, kad mes savo katalikiškoms šventėms skiriam tiek mažai dėmesio. 
Labiausiai mane nustebino grupiokų svetingumas. Kadangi Gardine negyvenau bendrabutyje, vaikščiodavau ten pas juos į svečius.   Visada, kai tik svečiuodavausi, jie specialiai mano viešnagės proga pagamindavo plovą, manti ir kitų nacionalinių gardumynų. Tokio svetingumo, manyčiau, mums reikėtų pasimokyti. Atvirai kalbant, mūsų mentalitetai ir kultūros skiriasi, tačiau mūsų grupėje buvo tokia atmosfera, jog esame lygūs ir turime teisę vienas kitam patarti, padėti ir pasakyti, kas nepatinka ir į ką reikia atsižvelgti. 
Gardine privalėjau išmokti turkmėnų kalbą, kadangi daugiau nei pusė mano kursiokų buvo iš Turkmėnijos. Vieno studento turkmėno mama taip ir pasakė, kad Gardino universitete pagrindinė kalba turėtų būti turkmėnų, nes aplink visur ją galėjai išgirsti. 
   Jau mokslo metų pradžioje universiteto bibliotekoje gavau rusų-turkmėnų kalbų vadovėlį. Kai buvau išrinktas savo grupės bei kurso seniūnu, tai įpareigojo mokytis turkmėnų kalbos, nes kai kurie studentai iš Turkmėnijos praktiškai nešnekėjo rusiškai arba taip silpnai, kad negalima buvo suprasti. O fakulteto naujienas, dekano pranešimus, kitą informaciją reikėjo jiems taip perpasakoti, kad suprastų ar žinotų. Na ir šiaip, kad užsitarnaučiau pagarbą, turėjau nors minimaliai šnekėti turkmėnų kalba. Galiausiai mokslo metų pabaigoje aš jau galėjau suprasti, ką jie nori man pasakyti, ir gana laisvai kalbėjau šnekamąja turkmėnų kalba. Ji lietuvių kalbai yra visai svetima, tačiau visos vidurio Azijos kalbos yra minimaliai panašios, tad dabar, besimokant kazachų kalbos, man tai yra didelis pliusas. Grupiokų iš Azijos tradicijas perpratau – sužinojau jų švenčių dienas, kaip reikia su jais elgtis prie stalo, kokius pajuokavimus jie supranta, o ką geriau nutylėti. Pavyzdžiui, kaip kurso seniūnas, iš anksto pateikdamas pageidavimus dėl paskaitų tvarkaraščio, aš žinojau, kad penktadienį paskaitos privalo baigtis iki 15 valandos, nes vėliau mečetėje prasideda pamaldos. 

   - O kaip atsidūrei Kazachijos nacionaliniame medicinos universitete? 

  
- Po pirmojo kurso Gardino medicinos universitete gavau finansuojamą vietą Kazachijos Almatos Asfendijarovo vardo nacionaliniame medicinos universitete ir, ilgai negalvodamas, sutikau ten studijuoti. Gaila buvo palikti Gardino medicinos universitetą, tačiau studijų kaina ten kyla kiekvienais metais, o Almatoje – visiškai nemokamai. Visada norėjau aplankyti Kazachstaną, kadangi ten gyvena geri šeimos draugai, kurie daug kalbėdavo apie šią šalį ir jos kultūrą. O čia dar atsirado galimybė ne tik aplankyti, bet ir studijuoti. Pirmiausia man šovė į galvą, kaip pasakyti apie tai mamai, nes iš anksto žinojau, kad tuo ji patenkinta nebus, bet dėkoju Kazachijos nacionalinio menų universiteto fortepijono katedros doc. Danai Kudaibergenovnai, kuri mano mamos nuomonę pakeitė. Vėliau, kai viskas sugrįžo į įprastas vėžes, pasibaigė vasaros sesija ir paskaitėme apie mediciną Kazachstane, apie mokslo ten privalumus bei universiteto laimėjimus, buvom maloniai nustebinti, nes šis universitetas yra be galo modernus, garsus visame pasaulyje, turintis turtingus ryšius su Europos, Amerikos bei kitais universitetais. Tiesą pasakius, pirmą kartą matau, kad studijų dėmesys taip būtų sukoncentruotas į kiekvieno individualius poreikius. Mano studijos iki šiol yra derinamos tarp rusų ir kazachų kalbų. Didžiąją dalį medicinos dalykų mokausi rusų, o humanitarines disciplinas, pvz. politologiją, kazachų kalba. Verta pridurti, kad Almatos universitete esu vienintelis iš Europos. 
   Dar reikėtų pridurti, kad ir Almatos miestas yra garsus bei žinomas visame pasaulyje. 

   - Bičiuliams prasitarei, kad Kazachijoje tavo gyvenimas prasidėjo iš naujo...

  
- Reikėtų pradėti nuo išvykimo į Kazachiją dienos. Kai ji pradėjo artėti, atsirado baimė, kildavo minčių atsisakyti studijų Almatoje ir grįžti atgal į Gardino medicinos universitetą. Tačiau draugai ir mama tikino, kad reikia pabandyti. Jei nepatiks, bet kada galiu grįžti atgal. Šia mintim raminau save. Kai atvykau į Almatos oro uostą ir pamačiau, kiek ten žmonių, o dargi aplinkui visi užrašai kazachų kalba, pirmoji mintis, šovusi į galvą, buvo “Aha, lėktuvas vis tiek tuoj skris atgal, einu pirkt bilieto atgal“. Staiga už nugaros išgirdau savo vardą ir atsisukau – pasitikti atvažiavo mano draugai. To nesitikėjau. Tik dabar supratau, jog Kazachstanas yra toks milžiniškas ir 1000 km tarp miestų įveikti yra smulkmena. Buvau labai laimingas. 
   Per kelias dienas Almatos universitete susitvarkiau dokumentus, perėjau visas procedūras ir buvau paskirtas į mokymosi programą - bendroji ir katastrofų medicina. Beliko viena diena susipažinti su aplinka. Supratau, kad, be šeimos ir pažįstamų arti, viskas - svetima. Tačiau atėjo suvokimas, kad viskas, ko noriu, turiu pasiekti, nebijoti ir eiti toliau. Bendrabučio bloke gyvenu su vietiniu vaikinu, kuris pataria, kokioms disciplinoms teikti prioritetus, o kurios yra mažiau svarbios, taip pat reikalavimai yra daug stipresni nei buvo. Didžiausią nuovargį teikia katastrofų medicinos dalykai, kurie reikalauja ne tik mąstymo, bet ir fizinių jėgų. Nežiūrint į tai, lieka laiko susitikti su naujais draugais, pasivaikščioti po miestą. Dabar mano pagrindinis tikslas yra nuvažiuoti į Medeo ir pačiužinėti pačiūžomis. 
   O kodėl naujas etapas? Akivaizdu, papuoliau ten, kur esu “naujai gimęs“, privalau iš naujo įprasti prie kultūros, šalies specifikos, pažinti žmonių mentalitetą. 

   - Be abejo, studijuodamas Gardine, Druskininkus dažniau aplankydavai nei dabar būdamas tolimoje Kazachijoje. Kokius sentimentus gimtajam miesteliui jauti dabar – iš taip toli? Ar palaikai ryšius su bendraklasiais, kurie veikiausiai išsibarstę po visą pasaulį? 

  
- Studijuodamas Gardine, grįždavau kiekvieną savaitgalį, o dabar planuoju sugrįžti jau po Naujųjų metų, bet manau, kad tai yra daugiau nei neįmanoma, todėl laukiu vasaros. Druskininkų iš tiesų labai pasiilgstu. Tikriausiai tik būnant taip toli, milijoniniame mieste, pradedi suprasti ir suvokti gimtojo miesto svarbą. Aš labai pasiilgstu savo mamos ir geriausio draugo Konrado - tikriausiai tai yra pats stipriausias ryšys, kuris mane sieja su Druskininkais ir su mūsų regionu. Be to, tai juk ryšys su miestu, kuriame užaugau ir kur kiekvienas kampelis pažįstamas. Neseniai per paskaitą vadovėlyje radau Druskininkų nuotrauką, kur mūsų miestelis paminėtas kaip gydomųjų šaltinių kurortas. Man tai sukėlė tokias emocijas, kad į tą nuotrauką galėjau žiūrėti be galo. Negaliu drąsiai pasakyti, kad su bendraklasiais nuolatos palaikau ryšius, nes dėl laiko skirtumo bei užimtumo mažai tenka prisėsti prie kompiuterio. Tikiuosi, kad jiems viskas klojasi gerai. Jiems iš visos širdies linkiu, kad būtų taip, kaip jie nori. 

   - Ar po studijų ketini sugrįžti? Kokie tavo tolimesni planai? 

  
- Sugrįžti ketinu atostogoms, labai to laukiu. O jeigu rimtai, sunku pasakyti, kas bus rytoj, o mąstyti apie ateities planus iš viso sudėtinga. Aišku, ateities planai yra baigti universitetą ir pradėti dirbti. Vienas iš norų - grįžti į Druskininkus (tikiuosi, mūsų ligoninė iki to laiko dar išliks). Manyčiau, protingai sudėliojus strategiją, Druskininkai yra perspektyvus kurortas jauniems specialistams, baigusiems medicinos studijas. 

Kalbėjosi Arūnas ZURLYS 

 

  Kaip jaunimas gyvena už gimtojo miesto ribų?

Rolandas


Naurimas


Ovidijus

Kristupas NARAŠKEVIČIUS

   Dažnas vidurinį išsilavinimą įgijęs druskininkietis susiduria su pasaulį aukštyn kojomis verčiančiomis naujovėmis. Studijos kitame mieste – gana didelius pokyčius gyvenime reiškiantis procesas. Nepažįstamos gatvės, nauji žmonės, nutolę širdžiai artimi dalykai – kaip su šiomis aplinkybėmis sekasi tvarkytis jaunuoliams iš Druskininkų?

   Devyniolikmetė Dominyka, pasirinkusi Pramogų industrijų studijų programą Vilniaus Gedimino technikos universitete, sako, kad džiaugiasi persikėlimu gyventi į Lietuvos sostinę. Tiesa, prie kai kurių dalykų merginai priprasti sunku. Vienas iš jų – keturiasdešimties minučių kelionė autobusu iki universiteto (Druskininkuose Dominyka mokyklą pasiekdavo per penkias minutes). Džiugu tai, kad ne itin malonius trūkumus užgožia daug sostinėje pastebėtų perspektyvų, didelis draugų būrys ir Dominykos gebėjimas nuolat susirasti naujos veiklos. Į klausimą, ko šiuo metu jai trūksta labiausiai, mergina atsako paprastai: „Labiausiai pasiilgau savo lovos, augintinių ir, žinoma, šeimos“ (šypsosi – red. past.). Nors sostinė Dominykai paliko teigiamą įspūdį, ji savo gimtojo miesto nepamiršta: mergina teigia, kad Druskininkai – gražiausias Lietuvos kurortas, kuriame būti - paprasčiausiai gera. Taip pat studentė žada balsuoti artėjančiuose Druskininkų mero rinkimuose – mergina jau turi savo favoritą.
   21 metų Naurimas taip pat pasirinko Vilnių. Vaikinas baigė vizualinės komunikacijos studijas Tarptautinėje teisės ir verslo aukštojoje mokykloje. Šiuo metu jis – šviesų technikas, dirba renginių apšvietimo srityje. Derėtų paminėti ir tai, kad Naurimas yra komandos, kuriančios įvairias reklamas, vaizdo klipus, narys. Vaikinas puikiai prisimena savo atvykimą į sostinę: „Buvau labai patenkintas tuo, kad vienas gyvensiu kitame mieste, tai – malonus iššūkis“. Tiesa, jaunuolis taip pat susidūrė su šiokiais tokiais sunkumais – Vilnius vaikinui pasirodė gana klaidus. Nepaisant to, šiandien vaikinas džiaugiasi galimybėmis, kurias atvėrė Lietuvos sostinė: Naurimas gali toliau sėkmingai tobulėti apšvietimo mene, Vilniuje jis susirado daug šios srities pažįstamų, jam teko dalyvauti krūvoje įvairių renginių – festivaliuose, miesto šventėse, koncertuose bei privačiuose renginiuose. Nepamiršdamas savo gimtojo miesto, vaikinas priduria, kad jam labai trūksta Druskininkų ramybės ir kurorto gatvių, kurios – atnaujintos ir pasikeitusios, tačiau vis dar maloniai primenančios vaikystę.
   O štai pirmo kurso studentas Dovydas kalba trumpai. Aštuoniolikmetis druskininkietis pasirinko politikos mokslų studijas Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute. Vaikinas teigia, kad atvykimas į Vilnių jam nesukėlė jokių problemų, viskas vyko sklandžiai, ir jis yra viskuo patenkintas. Dovydas šiuo metu turi puikias galimybes dalyvauti įvairiose konferencijose ir susipažinti su naujais žmonėmis, tad Druskininkų jam pernelyg netrūksta. Tiesa, derėtų pridurti, kad druskininkiečiui jo gimtinė yra ypatinga: „Švariu oru ir tuo, kad čia gyvenimas vyksta savo ritmu, žmonės neskuba ir juo mėgaujasi“.
   Dvidešimtmetis Rolandas, lygiai taip pat kaip ir anksčiau paminėti jo kraštiečiai, mokosi Vilniuje. Vaikinas pasirinko grafinio dizaino studijas Vilniaus technologijų ir dizaino kolegijoje. Nepaisant mokslų, druskininkietis dar sugeba dirbti automobilių plovimo įmonėje. Su ypatingais sunkumais, susijusiais su persikėlimu gyventi į sostinę, Rolandas nesusidūrė. Druskininkietis pamini, kad teko priprasti prie naujo miesto, mokymosi aplinkos, gyvenimo bendrabutyje, tačiau Vilniuje jis greitai susirado užsiėmimų, ir šiandien vaikinas yra patenkintas gyvenimu čia. Rolandas domisi sportu, o Vilnius tam – puiki vieta. Nepaisant to, Rolandas pasiilgsta Druskininkų ramybės. Sostinė yra triukšmingas miestas, tad vaikinas nepraleidžia progos grįžti į gimtinę atsipūsti nuo garsų maišalynės bei įtemptų mokslų. Studentas, kaip ir anksčiau kalbinta Dominyka, planuoja balsuoti Druskininkų mero rinkimuose.
   Paskutinysis „Druskonio“ pašnekovas – dvidešimt vienerių metų Ovidijus, pasirinkęs Europos studijas Kauno technologijos universitete. Tiesa, ši studijų programa – įprastinė, o šiuo metu druskininkietis su ERASMUS programa yra pusmečiui išvykęs į Bukareštą. Ten studentas mokosi viešojo administravimo Nacionalinėje politikos mokslų ir viešojo administravimo mokykloje (SNSPA). Vaikinas teigia, kad vienintelis sunkumas, su kuriuo jam teko susidurti išsikraustymo iš Druskininkų metu – nauja aplinka. Šį sunkumą jis įveikė be pernelyg didelių pastangų. Po kelių dienų Ovidijus priprato prie naujų gyvenimo sąlygų. Druskininkietis tiek Bukarešte, tiek Kaune pasigenda ramybės, lėto gyvenimo ir švaros. Būtent dėl šių bruožų jo gimtinė yra ypatinga. Netolimuose vaikino planuose – grįžimas į Druskininkus švenčių metu: Ovidijui svarbu 2015-uosius sutikti su draugais.
   Jaunuoliai išsibarstę, tačiau gimtojo miesto jie tikrai nepamiršo. Druskininkų švara, ramybė ir lėta gyvenimo tėkmė – unikalus žavesys, nuolat primenantis apie šį Lietuvos kurortą. Dėkojame pašnekovams už pokalbius ir linkime sėkmės.

 

  Leipalingiečiai parodė puikias žinias apie eurą


Leipalingio pagrindinės mokyklos mokytojai ir mokinei už puikius atsakymus apie eurą įteikti diplomai


Eurobuso ekipa Druskininkuose


   Informacinę kampaniją apie euro įvedimą Lietuvoje vykdantis Eurobusas lankėsi Druskininkų savivaldybėje. Į Druskininkus, Leipalingį ir Viečiūnus atvykusi specialistų komanda suteikė gyventojams aktualią informaciją, kvietė dalyvauti interaktyviose veiklose. 
   Leipalingio miestelio pagrindinės mokyklos mokiniai atvyko prie Eurobuso kartu su savo mokytoja Ramūne Lesevičiūte. Mokiniai, dalyvaudami interaktyviame žaidime, parodė savo puikias žinias apie eurą ir buvo apdovanoti diplomais. Geografijos ir ekonomikos mokytoja atskleidė, kad mokiniai apie eurą žino iš tiesų daug: „Mūsų mokiniai labai aktyvūs, ieško patys informacijos, o ekonomikos pamokose žaidimų metu susipažįstame su šia valiuta ir tikimės, kad gauta informacija jie pasidalins su savo tėvais, artimaisiais ir draugais“. Po Lietuvos miestelius keliaujančio Eurobuso tikslas – informuoti gyventojus svarbiausiais su euro įvedimu susijusiais klausimais. Gyventojai gali sužinoti ne tik kur, kada ir kaip reikės išsikeisti litus į eurus, bet ir pamatyti, kaip atrodys euro banknotai, pasitikrinti savo žinias apie kitas euro zonos šalis. 
   Pagrindinių Eurobuso komunikacinių priemonių pagalba: viktorinų, interaktyvių žaidimų „Euro ekspertas“, „Atpažink euro banknotą“, „Europa“, „Euro pirkiniai“ piliečiai gali pagilinti savo žinias ir gauti atsakymus į su euru susijusius klausimus. 
   Euras Lietuvoje įvedamas nuo 2015 m. sausio 1 d. Ji taps 19-ąja euro zonos nare. Euro įvedimo kursas Lietuvoje – 3,4528 lito už 1 eurą. Lietuvos gyventojams aktuali informacija apie eurą teikiama interneto svetainėje www.euras.lt, taip pat nemokama telefono linija 8 800 34528.

„Druskonio“ inf.


Paieška



Kas, jūsų spėjimu, gyvens garsioje pilyje ant Vijūnėlio tvenkinio kranto?
Statytojas alytiškis A.Baranauskas
Kurorto meras R.Malinauskas
Princesė ant žirnio
Ten bus senelių prieglauda
Manęs tai nedomina


Siūlau klausimą skaitytojams
Siūlau temą rašiniui

Roletai 
plastikiniams
langams

Prašome
atsiliepti skaitytojus iš:
Kuveito, Hawaii, Filipinų
info@druskonis.lt


Greitas kreditas
internetu


Nebrangiai
šarvuotos durys butui,
lauko durys namui
,
plastikiniai langai

Langai






© 1997-2013 Druskonis.lt . Visa medžiaga pateikta šiame puslapyje yra laikraščio "Druskonis" nuosavybė.
Kopijuoti, platinti informaciją be laikraščio "Druskonis" sutikimo DRAUDŽIAMA!
Visas teises gina LR istatymai

Dizainas ir programavimas - Dana M. ir Aurimas A.