Pirmas

NAUJIENA!


NAUJIENA!

Šiame numeryje

Miesto žinios
Policijos žinios
Kultūra
Renginiai
Skelbimai

Druskininkai

Organizacijos
Sanatorijos
Viešbučiai
Menai

Druskininkų apylinkės

Turauskų sodyba
Sodyba "Pas Rūtą"

Redakcija

Informacija


Reklama


Labai gera vieta Jūsų reklamai. Daugiau informacijos čia >>



  Dvigubi standartai – veidmainystė neraudonuojant?




   Šią savaitę išplatinta skambi žinia, kad Druskininkų savivaldybė iškilmingame renginyje prisijungė prie Geros verslo praktikos, įvedant eurą, memorandumo. Šis memorandumas užgarantuoja, kad jį pasirašę subjektai nepasinaudos naujos valiutos įvedimu, pakeldami savo prekių ar paslaugų kainas. Kurorto valdžiai ranka, jį pasirašant, nesudrebėjo, nors vos prieš pusantro mėnesio, birželio pabaigoje, dėl euro įvedimo “pagalvės” mokestį Druskininkų savivaldybė padidino vos ne dvigubai – nuo 2 litų iki 1 euro.

   Druskininkų savivaldybė viena pirmųjų atsiliepė į Ūkio ministerijos iniciatyvą prisijungti prie Geros verslo praktikos memorandumo, taip pat ragino ir Druskininkų verslininkus, įmones, įstaigas bei organizacijas sąžiningai perskaičiuoti kainas pasitinkant eurą. „Valstybė, spręsdama aktualius gyventojams klausimus, visada pasitelkia savivaldą, kuri yra arčiausiai žmogaus ir tarnauja žmogui. To reikia, kad gyventojams rūpimi klausimai, – tarp jų ir euro įvedimas, daugiabučių renovacija, kiti įvairūs socialiniai reikalai, problemos – būtų sprendžiami kuo greičiau ir sklandžiau“, – skambiai pareiškė Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas, socialdemokratų partijos pirmininko pavaduotojas, Druskininkų meras Ričardas Malinauskas iškilmingame prisijungimo prie Geros verslo praktikos, įvedant eurą, memorandumo pradžią žyminčiame renginyje.
   Tačiau jis neprisipažino, kad visai neseniai, birželio 30-ąją, jo vadovaujama kurorto savivaldybės taryba miestą valdančių socialdemokratų balsų persvara patvirtino, jog Lietuvai įsivedus naują valiutą eurą nakvynės mokestis nuo kitų metų balandžio 1-osios bus padidintas nuo 2 litų iki 1 euro, t.y. iki 3,5 lito. Galima teigti, jog ženklus “pagalvės” mokesčio padidinimas daugiau nei 70 proc. yra ne atsitiktinis veiksmas, o gerai apgalvotas sprendimas. Mieste nuolat trūkstant pinigų, valdžia šitaip galės surinkti ir savo nuožiūra paskirstyti žymiai didesnes sumas nei dabar. Tačiau tokia praktika skatina ir kitus verslininkus, įstaigas bei organizacijas, prisidengiant euro įvedimu, padidinti prekių bei paslaugų kainas. Juolab, kaip rodo pastarieji įvykiai, viena ranka galima pasirašyti ir visa gerkle šaukti apie Geros valios memorandumo svarbą, o kita – neraudonuojant pasielgti priešingai: lyg niekur nieko pakelti kainą.
   Vilius SEMEŠKA, TS-LKD Druskininkų skyriaus pirmininkės pavaduotojas, rinkimų sąrašo lyderis:
   asociacijos prezidentas, praleido progą susilaikyti ir nepasireikšti. Kaip galima reikalauti iš verslininkų ne tik prisijungti prie Geros verslo praktikos, įvedant eurą, memorandumo, bet ir taikyti jiems baudžiamąsias akcijas už jo nesilaikymą, kuomet pati Druskininkų savivaldybės taryba, mero dominuojama, dviejų litų mokestį už naudojimąsi viešąja infrastruktūra perskaičiavo į vieną eurą? Kyla logiškas klausimas, ar tos kontroliuojančios institucijos, grasinančios verslininkams, pirmiausia nubaus ir Druskininkų savivaldybės politinę vadovybę? Jei taip, tai kokia bus bauda ir kas bus baudžiamas konkrečiai – perskaičiavimo autorius? Ar Premjeras, pažadėjęs kilti į kovą su verslininkais, išrašys papeikimą savo pavaduotojui partijoje? Mažų mažiausia neetiška dabar reikalauti iš verslo atstovų taikyti tuos standartus, kurių pati Druskininkų savivaldybės taryba, sudaryta iš socialdemokratų daugumos, nesilaikė ir pasirašytą Geros verslo praktikos, įvedant eurą, memorandumą tiesiog sutrypė, jam dar net negimus. 
   Juozas ŠARKUS, Druskininkų savivaldybės tarybos narys, opozicijos atstovas:
   - Labai puiku, kad daugelis verslo įmonių ir savivaldybių pasirašė Geros verslo praktikos, įvedant eurą, memorandumą. Tai moralinis įsipareigojimas nepagrįstai nedidinti kainų ir griežtai laikytis euro įvedimo įstatymo nuostatų. Tačiau Druskininkų savivaldybės mero R.Malinausko ir vietos socialdemokratų, sudarančių daugumą Taryboje, atžvilgiu tai kvepia dviveidiškumu ir cinizmu. Iki ausų įklimpusio į skandalų liūną mero R.Malinausko postringavimai apie moralinius įsipareigojimus nedidinti kainų, tuo pačiu inicijuojant vadinamojo „pagalvės” mokesčio perskaičiavimą iš dviejų litų į vieną eurą, yra labai toli nuo etikos ir moralės. Bet tai nieko nauja, kadangi moralė ponui R.Malinauskui – lyg ne šio pasaulio dimensija. 
   Valdas TRINKŪNAS, Sveikatingumo centro SPA Vilnius generalinis direktorius:
   „Kaip pavadinti tokį mūsų valdžios elgesį – vieną dieną pasirašo sąžiningumo deklaraciją, o kitą dieną 73-imis procentais padidina „pagalvės“ mokestį? Aš nesakau, kad nereikia branginti, jei išties yra rimtas reikalas. Bet tai įrodo patį požiūrį, kad branginama ryšium su euro įvedimu – jeigu bus įvestas euras, rinkliava didės. Manyčiau, tai yra vietinės valdžios spjūvis Lietuvos valstybei į veidą, nes toks Druskininkų valdančiųjų sumanymas tiesiogiai siejasi su euro įvedimo politika Lietuvoje. Druskininkų valdžios sprendimas nuo 2 litų iki 1 euro padidinti kurortinę rinkliavą neabejotinai paveiks apgyvendinimo paslaugų įkainius. Aš turiu omeny ne tiek didžiuosius viešbučius, sveikatinimo centrus, kiek masę mažųjų apgyvendinimo įstaigų – nebrangių svečių namų, privatininkų, kurie siūlo atvykėliams nakvynę po 40-30 litų. Jei nakvynė kainuoja 30 litų, kurorto rinkliavos mokestis paslaugos kainoje sudarys net 10 procentų! Tai jau yra didžiulis mokestis. Jeigu nesurenkamas biudžetas, reikia ieškoti protingesnių išeičių, o ne rinktis lengviausią – duoklės - kelią. Smulkiuosius verslininkus, kurie nuomoja kelis kambariukus, tokia valdžios taktika vers lįsti į pogrindį, visai nerodyti apyvartos. 

 

  Turistai iš Rusijos baiminasi, ar Lietuvoje jų niekas
  neskriaus 
Aida ŽURAUSKAITĖ, www.lrytas.lt

   Rusijos smūgius pajuto ne tik šalies maisto produktų gamintojai. Nuostolius ir tirpstančius turistų srautus iš šios kaimyninės valstybės skaičiuoja ir Druskininkai, kuriuose tiek vasarą, tiek per Naujuosius metus lietuvių kalbą goždavo rusų šnekos. Druskininkų verslininkai neslėpė: ši vasara kur kas liūdnesnė už praėjusią. Turistų iš Rusijos, kurie į kurortą vykdavo mėgautis sveikatinimo procedūromis, bus apie 15–20 proc. mažiau nei pernai. Tiesa, tragedijos kol kas nėra: kur kas gausesni būriai poilsiautojų atvyksta iš Baltarusijos, Latvijos, Vokietijos, dažniau čia lankosi ir patys lietuviai, rašo „Lietuvos rytas“.

   Druskininkų viešbučių ir kelionių agentūrų darbuotojams pastaraisiais mėnesiais neretai tenka tapti ramintojais, nes rusai teiraujasi, ar jiems Lietuvoje būsią saugu, ar gali jie poilsio į Baltijos šalis riedėti nuosavu automobiliu su rusiškais numeriais.

Tenka malšinti išgąstį

   „Ši vasara tikrai bus prastesnė. Kur kas mažiau turistų iš Rusijos. Priežastis – politiniai įvykiai“, – sakė Druskininkų viešbučio „Europa Royale“ direktorė Vilma Žibūdienė. Anot jos, svečių iš Rusijos gretos susitraukė apie 15 proc. V.Žibūdienė pasakojo, kad neseniai teko guosti jau 46 metus į Druskininkus pailsėti atvykstančią porą iš Sankt Peterburgo: sutuoktiniai baiminosi, kaip reikėtų grįžti namo, jei politinė įtampa tarp Lietuvos ir Rusijos sustiprėtų, jeigu dar kiltų ir karas.
   „Jie atvyko, tačiau sakė važiavę lydimi baimės. Tvirtino nežinantys, ar kitais metais čia ilsėsis“, – pasakojo V.Žibūdienė.
Kur kas ilgiau šiemet poilsio planus derino ir maskviečių grupė, kurios vadovai nežinojo, ar nereikės keisti krypties ir, užuot vykus į Druskininkus, keliauti į Krymą, rašo „Lietuvos rytas“.
Anot V.Žibūdienės, ne vienas rusas, planavęs ilsėtis Lietuvos kurorte, sudvejojo, kai Latvija uždraudė muzikos festivalyje „Novaja volna“ dalyvauti Rusijos dainininkų trijulei – Josifui Kobzonui, Valerijai, Olegui Gazmanovui. „Nenoriu visko piešti juodomis spalvomis, tačiau šįmet tikrai bus prasčiau“, – sakė viešbučio vadovė.
   Tiesa, Druskininkuose šiemet pagausėjo poilsiautojų iš Izraelio, tačiau jie dažniau nusprendžia nakvoti ne viešbučiuose.

Nubaidė atpigęs rublis

  
Sanatorijos „Eglė“ šios vasaros srautus skaičiuoja dviejuose kurortuose – Druskininkuose ir Birštone. Pirmajame vasarą visuomet gausiai sulaukdavo rusų, antrajame šis sezonas dar tik pirmas, kai sanatorija veikia visu pajėgumu. „Druskininkuose šią vasarą išties turime mažiau poilsiautojų. Tiksliau – rusų“, – neslėpė sanatorijų „Eglė“ rinkodaros vadovas Edgaras Briedys. Anot jo, klientų iš Rusijos šią vasarą mažiau apie 20 proc., tačiau bendras srautas sumažėjo tik 7–10 proc., mat dažniau į Druskininkus ilsėtis vyksta patys lietuviai, taip pat latviai, vokiečiai, baltarusiai. „Padėtis kelia nerimą. Tačiau žiūrime į kitas rinkas, ne tik į Rusiją“, – tikino E.Briedys.
   Turistus iš Rusijos atbaidė ne tik pastarojo meto politinė įtampa, bet ir jau kurį laiką reikšmingai pigęs rublis. Be to, rusai tapo atsargesni, nes pastaruoju metu bankrutavo kelios didelės šios šalies turizmo įmonės.
   „Mūsų ar mūsų partnerių jie dažnai klausia, ar viskas gerai, tikrina rezervacijas“, – pasakojo E.Briedys. Klausimų, ar niekas jų Lietuvoje neskriaus, „Eglės“ darbuotojai dažniau sulaukia iš tų, kurie į Lietuvą išsiruošia pirmą kartą. Nuolatiniams klientams abejonių kyla kur kas mažiau. Tiesa, pasikeitė rusų elgsena: anksčiau poilsiu Lietuvoje jie pasirūpindavo mažiausiai prieš mėnesį ar pusantro, o dabar, kaip ir lietuviai, planuoti imasi likus porai savaičių.

 

  Po purvą braidantys sodų gyventojai: “Savam mieste
  jaučiamės antrarūšiais žmonėmis”

Pagrindinė “Dainavos” sodų gatvė primena skurdžią Afriką, o ne klestintį kurortą


„Prie kelio gyvenam, tai turim visą frontą ir atlaikyti”, - sako B. Vaičiukynienė


Sodų bendrijos “Dainava” pirmininkas E. Urbanavičius

   "Valdžios supratimu mes, kolektyviniuose soduose gyvenantys žmonės, greičiausiai esame ne Druskininkų gyventojai, o kažkokie ateiviai iš kosmoso. Reikėtų visiems paklausyti, kaip su manimi kalbėjo ponia savivaldybės administracijos direktorė Vilma Jurgelevičienė ir Ūkio skyriaus vedėjas Valdas Kuleckas, kai prieš kelias savaites nuėjau prašyti, kad valdžia padėtų sutvarkyti sodų bendrijos „Dainava“ pagrindinę gatvę, kuri buvo išdarkyta vedant vandens ir kanalizacijos tinklus. Man buvo pasakyta, kad tai – „ne jų kelias ir ne jų reikalas“. Ar jie bent žino, kur ta gatvė yra, kaip ji atrodo, kiek daug druskininkiečių priversti braidyti po purvą, laužyti savo automobilius? Kiek žmonės dar kentės, tapę „svetimais“ savo mieste?“ Ar valdžiai tapsime „savi“ tik tada, kai ateis rinkimai?“, – stebisi sodininkų bendrijos „Dainava“ pirmininkas Eugenijus Urbanavičius.

Dirbtinė jūra – soduose?


   Už „Eglės“ sanatorijos, Neravų kaimo pusėje plytintys sodai jau seniai tapę Druskininkų gyvenamuoju rajonu, kuriame savo nuolatinį būstą turi daugiau kaip 500 druskininkiečių. Jie, kaip ir visi žmonės, nori padorių gyvenimo sąlygų – vandentiekio, kanalizacijos, apšviestos gatvės ir išasfaltuoto kelio. Elementarios socialinės aplinkos, kurią gyventojams privalo sukurti jų išrinkta ir jų išlaikoma vietos valdžia. 
   „Atvažiuokit ir pažiūrėkit, kaip mes gyvenam, kokiais keliais važinėjam“, - praėjusią savaitę „Druskonio“ žurnalistus į svečius pakvietė sodininkų bendrijos „Dainava“ žmonės. „Malinauskui nereikės jokios dirbtinės jūros daryti, galės čia atvažiavęs savo svečius maudyti“, - juokaudami gyventojai rodė vandeny skęstančią Dainavos gatvę. 
   Tačiau juokai greitai baigiasi, kai žmonės ima dėstyti metų metais nesibaigiančias savo bėdas. 
   Prieš ketverius metus sodininkų bendrijos „Dainava“ teritorija buvo įtraukta į projektą „Druskininkų vandenvalos įrenginių modernizavimas ir rekonstrukcija“. Nuspręsta į sodus atvesti vandentiekį ir kanalizaciją. 
   2010-aisiais prasidėjo vandentiekio tinklų įrengimo darbai. Rangovu tuomet buvo pasirinkta didžiuosius Druskininkų valdžios projektus kurorte stačiusi Alytaus statybos bendrovė „Skirnuva“. „Jie perkasė pagrindinę gatvę, užgriuvo žiema, grioviai liko, žmonės negalėjo pravažiuoti, ne vienas tada mašiną sugadino. 2011-ųjų pavasarį darbai vėl prasidėjo. Tik dirbo „Skirnuva“ keistai – tą pačią vietą po dešimt kartų atkasdavo ir vėl užkasdavo. Žmonėms tai buvo baisūs nepatogumai“, - dar prieš dvejus metus žurnalistams skundėsi tuometinė sodininkų bendrijos pirmininkė Danguolė Bušinskienė. 

Atvedė vandenį, sugadino kelią

   Šią pagrindinę sodų gatvę žmonės buvo išsiasfaltavę savo pinigais. Čia gyvenantys senbuviai puikiai prisimena, kaip tarybiniais metais jie rinko po 86 rublius nuo kiekvieno namo, kad turėtų padorias sąlygas saugiu asfaltuotu keliu nuvažiuoti į miestą ir grįžti atgal į savo sodus. Kai buvo nuspręsta sodininkams palengvinti gyvenimą – atvesti čia vandentiekį ir kanalizaciją, žmonės naiviai tikėjo, kad paklojus vandentiekio trasas, gatvės būklė bus atstatyta tokia, kaip buvusi. „Tačiau 2011-ųjų rudenį išgirdau, kad niekas mums tos gatvės neasfaltuos, kaip žadėjo valdžia, o tik sulopys atsiradusias duobes. Rašiau raštą merui, administracijos direktoriui ir už trasų vedžiojimą atsakingos savivaldybės įmonės – vandentiekio vadovui. Gatvės lopinimas vyko bet kaip, - apie statybininkų išmaltą gatvę 2012-aisiais pasakojo sodininkams vadovavusi D.Bušinskienė. – Žinojom, kad trasų objektą 2011-ųjų rudenį priėmė komisija. Netrukus žmonės pranešė, kad vėl kasa, vėl asfaltą ardo. Nustėrau – nieko nežinom, nieko neaiškina, nederina nei su bendrijos nariais, nei su pirmininke, daro, ką nori“. Pasak sodininkų, rezultatas – pagrindinė bendrijos gatvė skersai išilgai vėl buvo perkasta penkis kartus Po žiemos bet kaip užmestos žemės sukrito, automobiliai toliau lūžta. 

„Maudomės purve“

   Negalėdami pakęsti tokios situacijos, sodų bendrijos gyventojai pradėjo atakuoti vandentiekio įmonės vadus: „Pakliuvęs į duobę, sulaužiau mašiną, ką paduoti į teismą?“. Vandentiekis prisižadėjo pranešti statybininkams, bet vaizdas nepasikeitė iki šiol - nors pagrindiniu sodininkų keliu jau prieš dvejus metus buvo išvedžiotas vandentiekis ir kanalizacija, duobės Dainavos gatvėje žioji iki šiol.
„Prie kelio gyvenam, tai turim visą frontą ir atlaikyti. Mašinos kaip pasiutusios per tas duobes varo. Tai ar čia galima pasiilsėti ar išsimiegoti? Kaip pradeda nuo 6 valandų ryto riaumoti, visi drebam lovose, - sako viena iš Dainavos gatvės gyventojų Birutė Vaičiukynienė. – Kiek laukiam, prašom, kad sutvarkytų mūsų gatvę – jokio dėmesio. Kas iš to laikino aptvarkymo? Pripylėm į duobes žvyro, davė lietus, nuplovė viską ir vėl maudomės purve“. 

Žmonės siūlo taupymo išeitis

   Nuo 2012-ųjų „Dainavos“ soduose dukart spėjo pasikeisti bendrijos pirmininkai: D.Bušinskienę pakeitė S. Malaškevičius, o šįmet pavasarį sodininkų pirmininku išrinktas Eugenijus Urbanavičius. Tačiau nei vienam iš jų kol kas nepavyko įveikti giliųjų Dainavos gatvės duobių, po lietaus virstančių dirbtiniais ežerais.
   „Dainavos“ soduose gyvenantys žmonės šįmet kovą gavo savivaldybės administracijos direktorės Vilmos Jurgelevičienės pasirašytą raštą. „Informuojame, kad nuolat trūkstant lėšų viešųjų kelių priežiūrai ir remontui, savivaldybė neturi galimybių finansuoti Dainavos gatvės asfaltavimo darbų, nes už šios gatvės tvarkymą yra atsakinga sodininkų bendrija „Dainava“. Savivaldybė visada pagal galimybes stengiasi padėti savivaldybės gyventojams jiems rūpimais klausimais“, - dėstė V.Jurgelevičienė. „O kiek savivaldybės pinigų sukišta granito plytomis išklotai aikštei prie valdžios rūmų, kurioje kažkodėl stovi tik viena mašina 001? O štai gatvę, kuria važiuoja šitiek daug žmonių, sutvarkyti pinigų nėra? Dar paieškoti taupymo būdų? Jei jau taip striuka su pinigais, kodėl miestas nepuošiamas daugiametėmis gėlėmis – rožėmis ar pan., kad nereikėtų kasmet pirkti vis naujų vienmečių sodinukų? Juk šitiek sutaupytume. Ir kontrolės būtų daugiau“, - žodžių į vatą nevyniojo kalbinti sodininkai. 
   „Kai ateis rinkimai, tada jau turbūt vėl būsim jų žmonės. Dabar valdžia užimta – su žurnalistais kariauja, su opozicija kariauja. O gal kelių greitai visai nereikės – gondolomis skraidysime? Gal ir kokių skraidančių lėkščių mums valdžia užpirks?“, - juokėsi „Dainavos“ sodų gyventojai.

„Ne mūsų kelias“

   Dainavos gatvės duobės buvo nekart užpiltos žvyru, bet prasidėjus liūtims, vandens išplauta masė iškart nukeliauja į sodininkų sklypus, o gatvė vėl virsta karo lauku. 
   „Padarysiu viską, ką galiu. Tegul negalvoja, kad soduose gyvenantys žmonės yra kažkokie antrarūšiai, kurių problemos valdžiai „nepriklauso“, - sako prieš kelis mėnesius sodų bendrijos „Dainava“ pirmininku išrinktas E.Urbanavičius. 
   Vyras su sodininkų problemomis pasakoja pirmiausiai nužygiavęs pas savivaldybės „ūkininkus“ – už miesto gatves ir kelius atsakingo savivaldybės administracijos Ūkio skyriaus vedėją Valdą Kulecką. „Nuėjau ir pasakoju, kad dėl statybos broko ar projektavimo klaidų pagrindinė „Dainavos“ sodų gatvė primena karo lauką. Prašau, kad savivaldybė padėtų žmonėms ir klausiu, kada mūsų gatvė bus vėl sutvarkyta, išasfaltuota, kaip priklauso, nes ją sugadino ne čia gyvenantys žmonės: kelias gi buvo išdaužytas savivaldybės įmonei tiesiant vandentiekio ir kanalizacijos tinklus. Tačiau su V.Kulecku bendros kalbos tąkart taip ir neradau. Po savaitės kitos nuėjau pas ponią savivaldybės administracijos direktorę. Rezultatas buvo tas pats. „Čia ne mūsų kelias ir ne mūsų reikalas“, taip buvo man pasakyta. Žinokit, buvau pritrenktas tokio valdžios požiūrio į eilinių žmonių problemas, kalbos tono“, - atviravo E.Urbanavičius. 
   Sodų bendrijos pirmininkas pasakoja apie soduose gyvenančių žmonių problemas kalbėjęs ir su savivaldybės administracijos ūkio skyriuje dirbančiu R.Valenta. „Jo tėvai kaip tik gyvena prie tų duobių, patys mato, kaip čia trankosi mašinos ir po purvą braido žmonės. Pasiūlė „išeitį“, kad gatvėje reikėtų daryti šulinį, į kurį neva susės vanduo. Kas tą šulinį išvalys žiemą? R.Valenta man irgi sakė: „Tu nelįsk – čia reikia geodezijos, gatvės planų ir t.t.“. Sakau, kada tas bus? Po penkių, dešimt metų? Juk žmonėms dabar reikia važinėti“, - pasakoja E.Urbanavičius.

Įstatymas sako viena, realybė - kita

   Mums knieti išsiaiškinti pagrindinį klausimą – kam gi vis dėlto priklauso ta Dainavos gatvė ir kas ją turėtų tvarkyti: soduose gyvenantys žmonės ar savivaldybė? Kaip jau minėjome anksčiau, savivaldybės administracijos direktorė „Dainavos“ sodų bendrijai atsakiusi, kad „už gatvės tvarkymą yra atsakinga sodininkų bendrija „Dainava“. Bet ar tikrai taip? 
   Automobilius gadinantys sodininkų bendrijų gyventojai dar pernai išgirdo neprastą žinią: nuo 2013-ųjų sausio šiais keliais rūpinsis savivaldybės. Visoje Lietuvoje prasti sodus raižantys keliai iki šiol buvo didžiulis galvos skausmas. 2012-ųjų vasarą buvo palaimintos Sodininkų bendrijų įstatymo pataisos, kurios sodininkams turėjo būti kaip gaivaus oro gurkšnis. Mat buvo numatyta, kad nuo 2013-ųjų sausio bendrijų kelius turės valdyti ir tvarkyti savivaldybės. Bet sodininkų bendrijų gyventojų, kurie į savivaldos institucijas kreipiasi prašydami perimti kelius savo žinion, valdininkai kratosi kaip velnias kryžiaus. Mat jiems tokia prievolė reiškia didžiules papildomas išlaidas. 
   Savivaldybėms perimant kelius, reikia atlikti ir kadastrinius jų matavimus. Pagal įstatymo pataisas, šias išlaidas turi kompensuoti savivaldybės. Joms lėšų esą bus atseikėta iš valstybės biudžeto.  R.Malinauskas naujieną apie tai, kad sodininkų bendrijų kelius turės valdyti ir tvarkyti savivaldybės, tuomet pasitiko štai tokiu komentaru respublikinėje žiniasklaidoje: „Ne savivaldybėms prireikė sodininkų bendrijų kelių. Gaila, bet mūsų valstybės aukščiausioji valdžia mano, kad perkeldama rūpesčius kitiems viską išsprendžia (...) Savivaldybės priverstos savo darbuotojus savaitei ar kitai išleisti nemokamų atostogų, kad tik galą su galu sudurtų. Esant tokiam nepritekliui turėsime ir sodininkų bendrijų kelius prižiūrėti. Druskininkų savivaldybėje esančius sodų kelius ir anksčiau pažvyruodavome, užpildavome skaldos, kiek leisdavo mūsų finansinės galimybės. Bet neturime tiek lėšų, kad visas problemas išspręstume iš esmės. Visose savivaldybėse vargai tie patys – nėra pinigų. Jei patys bendrijų gyventojai prisidėtų ir darbu, ir pinigais, tokių bendrijų keliams atnaujinti turėtų būti skiriama pirmenybė”. 

Komunalininkai kažkodėl neskuba

   Sakot, pirmenybė? Bet paskaitykite toliau, ką apie tą „pirmenybę“ pasakoja „Dainavos“ sodų bendrijos pirmininkas E.Urbanavičius. 
   Nežadantis nuleisti rankų ir laukti, kol iš valdžios rūmų kada nors nukris mana ir į jų sodus, E.Urbanavičius prieš mėnesį kreipėsi į vandentiekio ir kanalizacijos tinklus jų gatve vedžiojusią savivaldybės įmonę UAB „Druskininkų vandenys“. Su bendrovės direktoriaus pavaduotoju Tadeušu Miškiniu E.Urbanavičius liepos pradžioje pasirašė raštą, kuriuo vandens tiekimo įmonė įsipareigojo sodininkams duoti 150 vienetų gatvės bortų. Ne fontanai, kaip sakoma, bet vis šiokia tokia pagalba 3 tūkst. 236 litų išraiška. Sodų bendrijos pirmininkas su keliais vyrais, pasiraitoję rankoves, per kelias dienas sudėjo bortus labiausiai duobėtoje gatvės vietoje, kad neplauktų į šonus supilta skalda. 
   „Kad jau valdžia su mumis taip kalba, nusprendėm patys savo lėšomis nusipirkti malto betono. Už 300 litų parsivežėm 10 tonų duobėms užkišti. Bet supylus žvyrą, kelią juk reikia sugreideriuoti. O tada ir prasidėjo labai keisti dalykai, - pasakoja E.Urbanavičius. – Nuvažiuoju aš į UAB „Druskininkų komunalinis ūkis“, kuri, kaip sakant, gyvena iš savivaldybės užsakymų – renka šiukšles, tvarko kelius ir pan. Prašau komunalininkų paslaugos – greiderio. „Gerai, - atsako man. - Kitą dieną atvažiuos greideristas“. Kaip ir buvom susitarę, laukiu ryte greiderio. Nėra. Nesuprantu nieko: juk susitarėm kaip suaugę žmonės? Nuvažiuoju į įmonę, susirandu greiderio vairuotoją. “O man valdžia davė komandą į Didžiasalį važiuoti“, - atsako jis man. Keista pasirodė, bet tiek to, numojau ranka. Pasisamdėm miškų ūkio urėdijos greiderį, išlygino kelią. Kad jau sutvarkyti viską iki galo, su gyventojais nutarėm žiauriausiai atrodančią gatvės dalį išasfaltuoti – maždaug 300 metrų kelio. Prieš kelias savaites nuvažiuoju į komunalinį ūkį, susirandu direktorių, pasakau, kad sodininkų bendrija savo lėšomis nori išasfaltuoti dalį gatvės. Sakau, pinigai va šitoj kišenėj, mums reikia tik žmonių, kad išasfaltuotų kelis šimtus metrų. Sutariam, kad bendrovė per kelias dienas paruoš sutartį ir sąmatą, kiek kainuos komunalininkų darbas. Laukiu dvi dienas, savaitę – jokių žinių. Kas čia per žaidimai vyksta? Kur čia šuo pakastas? Ar šiai privačiai bendrovei jau neberūpi klientai?“ – stebisi E.Urbanavičius. 
Kad jau taip, „Druskonis“ nusprendė padėti sodininkams išsiaiškinti, kodėl Druskininkų komunalininkai staiga pradėjo ignoruoti klientus ir jų užsakymus. Skambiname UAB „Druskininkų komunalinis ūkis“ direktoriui Rytautui Jakuliui. 
   - Kodėl nenorite asfaltuoti sodų bendrijos „Dainava“ gatvės? Kas atsitiko? Pirmininkas laukia sutarties, sąmatos, o jūsų kaip nėra, taip nėra. Laikas bėga, žmonės nekantrauja, kada jūs pradėsite darbus.
   - Net negaliu pakomentuoti. Pakartokit, ką jūs pasakėt?
   - Sodininkų bendrija „Dainava“, esanti netoli „Eglės“ sanatorijos, tarėsi su jumis, kad jūs, komunalininkai, išasfaltuosite dalį gatvės.
    - Nu tai buvo tokia šneka. Mano darbų vadovas buvo nuvažiavęs, apžiūrėjo. 

   - Tai kokios problemos? Pagal jūsų susitarimą jau seniai turėjote ir sutartį, ir sąmatą paruošti. 
   - Mes nespėjome. Galvojat, kad nieko neveikiam, tik ir laukiam sodų bendrijos „Dainava“? Bus paruošta sutartis, suderinsim, pasirašysim, tada ir darbus atliksim.
   - Tai kada planuojate tą sutartį pateikti sodininkams?
   - Manau, kad kitą savaitę pasirašysim tą sutartį. 
   - O darbus kada žadate pradėti?
   - Tai sutartyje numatysim visus terminus. 

Gyvena ir valdžios giminės

   Praėjo savaitė, įpusėjo kita, tačiau komunalininkai su savo sutartimi „Dainavos“ soduose taip ir nepasirodė. Užtat sodų bendrijos pirmininkas E.Urbanavičius, eilinį kartą nuvažiavęs pas komunalininkus ieškoti sutarties ir asfaltuotojų, kaip reikiant gavo velnių nuo komunalininkų valdžios. „Neskambinėk čia „Druskoniui“, - buvau piktai užsipultas ir pasiųstas namo toliau laukti jų sutarties. Su klientais juk taip nešnekama“, - stebėjosi sodų pirmininkas.
   - Tai kur čia šuo pakastas? – klausiam sodininkų pirmininko E.Urbanavičiaus. - Argi nekeista: ateina žmogus, siūlo pinigus, o komunalininkai nenori dirbti? 
   - Aš susidariau tokią nuomonę iš spaudos, iš pokalbių su žmonėmis, kad ši trejus metus besitęsianti problema užkabino pagrindiniu miesto šeimininku besijaučiantį poną, kurio požiūrį iškart perėmė pavaldiniai: „Jei mes čia sodininkams pradėsim daryti, tai visiškai užsikasim“. 
   - Betgi kelių ir gatvių priežiūrai šiems metams Druskininkų savivaldybei skirta 4 mln. litų. Tai negi nėra lėšų jūsų gatvelei, kuria važiuoja šitiek druskininkiečių?
   - Nežinau, kokiam ten fondui – kelių ar daržų, davė, bet kai vienas sprendžia už visus ir viską žino geriausiai, turim rezultatą... Mūsų soduose gyvena ir vicemero L.Urmanavičiaus uošvė, jis tai jau tikrai turėtų matyti, kaip mes atrodome ir kokiomis gatvėmis važinėjam. 
   - Tai galėtumėte su uošviene pasikalbėti, gal žentą įtikintų, kad soduose gyvenantys žmonės irgi turi teisę į visavertį gyvenimą?
   - Ji – puiki moteris, manau, kaip ir visi viską supranta, kas čia vadovauja... 

Ne vieni tokie

   Šiaulių sodininkai taip pat kyla prieš savo miesto valdžią, piktindamiesi, kad yra ignoruojamos jų teisės, nes sodų bendrijose nėra miestiečiams teikiamų privilegijų. Sodininkai reikalauja sodų bendrijose įrengti pilną infrastruktūrą – kelius, miesto vandentiekį, elektros tinklus, kadangi sodininkų bendrijos yra ne tik poilsio, bet ir daugelio žmonių gyvenamoji vieta. Sodai seniai nėra burokų auginimo teritorija – ten gyvena žmonės, todėl jie neturi būti diskriminuojami. Soduose gyvenantys žmonės nori tokių pat sąlygų, kaip ir miestiečiai – vandentiekio, kelių, privažiavimo gaisrinei, policijai, greitajai pagalbai. Sodų gyventojų manymu, bendrijos turi virsti gyvenamųjų namų kvartalais. 
   Kaip tai padaryti? Šiaulių sodininkams siūloma štai tokia išeitis: bendrijoms pirmiausiai įstatymiškai reikia nebebūti bendrijomis. Jeigu yra tikslas tapti gyvenamuoju kvartalu, pirmiausiai esą juridiškai reikia nebetekti bendrijos statuso. Tai yra būtina sąlyga miesto plėtros finansavimui iš Europos Sąjungos gauti. Soduose gyvenančių žmonių manymu, sodai turėtų būti integruojami į miestą kaip priemiesčio gyvenvietės su joms priklausančia infrastruktūra bei socialine aplinka. Anot žmonių, sodininkų bendrijų infrastruktūros plėtros klausimai turėtų būti sprendžiami rengiant teritorijų planavimo dokumentus, kuriuose pagal jų planavimo uždavinius ir tikslus nustatoma teritorijos vystymo koncepcija, sprendžiama susisiekimo, komunikacijų ir inžinerinės infrastruktūros plėtra. 

„Druskonio“ inf. 

 

  Paparčių painiava


   Sodininkų bendrijos „Papartis“ Vieciūnuose nariai informavo „Druskonį“, jog šalutinių gatvelių pervardijimas vienodais Paparčių pavadinimais tik skirtingais numeriais (pvz. Paparčių 16-oji ar Paparčių 28-oji) šioje bendrijoje pridarė painiavos ne tik paštininkams, sodininkų svečiams, bet ir patiems sklypų šeimininkams. Anksčiau iš pagrindinės asfaltuotos Paparčio gatvės išsišakojančios gatvelės buvo skirtingai pavadintos, tuo tarpu šiais metais joms suteikti panašūs Paparčių vardai - tik su skirtingais skaičiais. Negana to, daug kur šios iškabos pakabintos ne šalutinių gatvelių kryptimi, o ant pagrindinės Paparčio gatvės pastatų šalia jų numerių (žr. nuotraukoje). Tad painiojasi pagrindinės ir šalutinių gatvių skaičiai. Dėl tokių naujų gatvių pervardijimo taisyklių bendrijos „Papartis“ pirmininkė Roma Dobrovolskienė patarė kreiptis į Druskininkų savivaldybės administraciją, kur išsamiau išaiškintų, kodėl iš pagrindinės Paparčio gatvės išeinančios šalutinės gatvelės kairėje pusėje pavadintos lyginiais Paparčių numeriais (pvz. Paparčių 2-oji arba Paparčių 22-oji), o dešinėje pusėje – įvardintos nelyginiais Paparčių numeriais (pvz. Paparčių 10-oji arba Paparčių 23-oji). 
   Sodų bendrijos „Papartis“ narių, kurie kreipėsi į redakciją, pastebėjimu, kai kurie sodininkai nesilaiko atstumo tarp gatvės kelio ir sklypo ribos reikalavimų, todėl vaismedžių šakos taip užgožia pravažiavimo kelius, ypač šalutinėse gatvelėse, jog dviems automobiliams beveik neįmanoma prasilenkti. Tuo bei siaurais ir duobėtais šalutinių gatvelių keliais įsitikino „Druskonis“, šioje sodų bendrijoje lankydamasis liepos 23-ąją. Tądien kalbintieji „Paparčio“ sodininkai pritarė, kad šalutinių gatvelių pervardijimas tais pačiais paparčių vardais tik skirtingais numeriais iš tiesų įnešė painiavos ir patiems sodininkams. Norint susiorientuoti šioje Paparčių gatvių ir jų numerių painiavoje būtinai reikia bendrijos sodų plano prie įvažiavimo, deja, jo nėra, o gal netrukus bus? Stotelėje prie sodų bendrijos laukusios maršrutinio autobuso sodininkės jau seniai pasigenda jų eismo iškabinto tvarkaraščio. Belieka jų atvykimo valandas įsiminti arba užsirašyti. Negana to, priminė, kad šiuo metu sodų bendrijos vandentiekyje nėra vandens. Kai bandė teirautis, kodėl vandentiekis tuščias, išgirdo atsakymą, kai bus lietaus, bus ir vandens!?
   Be abejo, iniciatyvą prieštarauti kvailiems sumanymams ar susitvarkyti šalutinių gatvelių kelius, išspręsti vandentiekio ar kitas pačių sodininkų įvardintas problemas, tarkim, vaikų žaidimų aikštelių stoką, turėtų parodyti patys „Paparčio“ nariai, juolab pašaliečiui iš karto krenta į akis, jog bendro įdirbio šioje sodininkų bendrijoje – iki valios. 

„Druskonio“ inf.

 

  Kurortą reklamuoja ir sūriai















   Rugpjūčio 16-ąją, šeštadienį, Druskininkuose antrąkart surengtas Sūrių festivalis. Šįmet jis – gerokai gausesnis produktų asortimentu ir dalyvių skaičiumi. Sūrių festivalis, subūręs Lietuvos sūrininkus, prisiviliojo ir gamintojus iš kitų šalių. Pasidžiaugti sūrininkystės tradicijomis bei pasimėgauti sūrių įvairove į Vilniaus alėją nuo pat ryto plūdo minios žmonių.

   Prie kavinės „Velvetti“ druskininkiečiai ir kurorto svečiai stebėjo, kaip gaminamas sūris, degustavo sūrininkų kūrinius ir pirko labiausiai skonio receptorius sužadinusius gaminius. 
   Šiemečiame Sūrių festivalyje Druskininkuose dalyvavo keturiolika sūrininkų iš Vilniaus, Molėtų, Švenčionių, Varėnos, Prienų, Panevėžio, Tauragės ir Plungės rajonų, svečiai iš Lenkijos, Latvijos ir Jungtinių Amerikos Valstijų. Jų sūrinėse gaminami įvairūs švieži, brandinti, kieti ir puskiečiai, saldaus pieno, džiovinti, fermentuoti, rūkyti ir kepti sūriai iš karvių, ožkų ir avių pieno.
   Šįmet buvo pirmą kartą surengtas sūrių konkursas. Jame sūriai buvo vertinami pagal specialią metodiką, o vertinimo komisijoje dirbo sūrių specialistai: sūrinininkė, knygų autorė iš JAV Gianaclis Caldwell, sūrių technologas iš Lenkijos Miroslaw Sienkiewicz, “Vyno Žurnalas” atstovė Daiva Mumgaudienė, virtuvės šefas Deivydas Praspaliauskas, sūrininkas iš Dargužių kaimo Valdas Kavaliauskas. 
   Konkursui buvo pateikta 59 skirtingų rūšių sūrių. Jie buvo vertinami ir apdovanojami atskirose kategorijose. Festivalio Grand Prix atiteko avies pieno sūriui “Ūta” (Birutės ir Giedriaus Prakapavičių ūkis, Molėtų raj.).
   Vienas iš festivalio organizatorių ir pagrindinis renginio rėmėjas, kavinės „Velvetti“ savininkas Remigijus Žižys džiaugiasi festivalio sėkme. „Šįmet susirinko kur kas daugiau dalyvių ir žiūrovų. Renginys tapo žinomu visoje Lietuvoje. Jis garsina ne tik sūrius, bet ir Druskininkus“, - „Druskoniui“ sakė R.Žižys. 
   Tie, kurie nespėjo paragauti sūrių-festivalio nugalėtojų, nenusiminkite: jų rasite kavinės „Velvetti“ asortimente.
   Antrojo Sūrių festivalio Druskininkuose nugalėtojai:
festivalio Grand Prix: sūris “Ūta” , Birutės ir Giedriaus Prakapavičių ūkis, Molėtų raj.,
   geriausias avies pieno sūris: “Ūta”,
   geriausias karvės pieno sūris: “Briujeras”, sūrinė “Varinis puodas”,
   brandintas rūgštinis-fermentinis sūris: “Avies širdelė”, sūrinė “Varinis puodas”,
   geriausias ožkos sūris: puskietis ožkos sūris,Birutės ir Giedriaus Prakapavičių ūkis,
   geriausias kietasis sūris: “Briujeras”, sūrinė “Varinis puodas”,
geriausias puskietis sūris: ”Ūta” , Birutės ir Giedriaus Prakapavičių ūkis,
   geriausiais pusminkštis sūris: “Voila”, Laima Stankeviča, Latvija,
   geriausias šviežias rūgštinis-fermentinis sūris: “Maigums”, Laima Stankeviča, Latvija,
   geriausias tradicinis sūris: Jono Griciaus ožkų sūris,
   geriausias mėlynojo pelėsio sūris: “Ypatingasis”, Vaida Genienė.

 

  Prisiminkim – Baltijos keliui 25-eri





Vytautas VALENTUKEVIČIUS,
Druskininkų sąjūdžio Baltijos kelio organizatorius ir vadovas

   Lietuvių tauta visą sovietų okupacijos laikotarpį kovojo už savo laisvę ir nepriklausomybę – priešinosi įvairiomis formomis, būdais ir priemonėmis.
   Įvykiai Vengrijoje, Čekoslovakijoje, Lenkijoje paskatino žmones aktyviau ir ryžtingiau dalyvauti toje veikloje. Mitingas Vingio parke, steigiamasis Sąjūdžio suvažiavimas plačiai atvėrė laisvei vartus. Sujudo visa Lietuva. Per šalį nuvilnijo Birželio 14-osios paminėjimai. Ypač didingai tas įvykis paminėtas Druskininkuose.
Sąjūdininkai 1989 m. liepą ir rugpjūčio pradžioje aktyviai plušo prie parašų rinkimo akcijos, kad sovietų kariuomenė būtų išvesta iš Lietuvos teritorijos. Sąjūdis paskelbė, jog rugpjūčio 23 dieną vyks manifestacija, kurios tikslas – pasmerkti Molotovo-Ribentropo paktą ir parodyti laisvės siekio vienybę. Baltijos kelio akcija turėjo vykti kelyje Vilnius-Ryga-Talinas, trijų Pabaltijo šalių – Lietuvos, Latvijos ir Estijos gyventojams susikabinus rankomis, šitaip sudarant gyvąją 650 km grandinę.
   Įvyko Druskininkų sąjūdžio tarybos posėdis, įpareigojęs mane, kaip tarybos narį, organizuoti druskininkiečių dalyvavimą Baltijos kelio manifestacijoje. Druskininkiečiai turėjo užpildyti kelio Vilnius-Ukmergė 226-227 kilometrą. Teko pasijaudinti, kad sunku bus surinkti tokį kiekį norinčių vykti į akciją miesto žmonių, bet agitacija davė savo rezultatus. Rosita Kėrytė parengė septyniems autobusams dailius numerius, kad kolona atrodytų patraukliau. Link skelbtos susirinkimo vietos prie “Girios aido” rugpjūčio 23-ąją sutartą valandą autobusai ėmė riedėti vienas po kito. Susirinko 39-ios transporto priemonės, vežusios 2048 druskininkiečius. Prisijungė gausus būrys vykstančių lengvaisiais automobiliais. Mūsų koloną iki Ukmergės greitkelio mielai sutiko palydėti tuometinis kelių inspekcijos viršininkas J.Žuraulis. Ilga mašinų virtinė kelio vingiuose ir nuokalnėse atrodė didingai. Pravažiavę Paluknį sustojome poilsiui, atsigerti šulinio vandens. Žmonių nuotaika buvo puiki. Visi draugiški, susikaupę ir geranoriški. Pareigūnas J.Žuraulis džiaugėsi kolonos darna ir drausme.
Po signalo vėl pajudėjome. Pravažiavome Gariūnus, Lazdynus, Karoliniškes. Sustojome, įvažiavę į Vilniaus-Ukmergės greitkelį. Patikrinau, ar nėra atsilikusių. Pro autobusų vėdinimo angas buvo iškeltos trispalvės ir judėjome į mums skirtą vietą. Įsiminė, kad pakelės buvo pilnos žmonių. Visi ruošėsi Baltijos kelio iškilmėms.
   Atvažiavome. Gintaro Žilio ažūrinis kryžius tarsi nušvietė pakelę. Visi džiaugsmingai puolė prie jo. Vieni sodino gėles, kiti puošė kryžių. Dauguma laukė mitingo, gėlėmis puošė kelią. Prie kryžiaus būriavosi svečiai – prof. A.Buračas, Valkininkų klebonas A.Keina, Gerdašių klebonas Pr.Adomaitis, Sąjūdžio seimo narys V.Janonis. Kryžių pašventino Gerdašių klebonas. Aš pradėjau ir vedžiau mitingą.
   Po keleto minučių pasigirdo radijo signalai, pranešantys, kad reikia ruoštis iškilmingai Baltijos kelio akcijai. Žmonės rikiavosi dešinėje kelio pusėje. 19 valandą milijoninė minia susikabino rankomis ir ta grandinė nusitiesė nuo Gedimino bokšto Vilniuje iki germano bokšto Taline. Pabaltijo tautų žmonės pajuto vieningo širdžių plakimo ritmą ir vienybės galią. Magiška susikaupimo nuotaika. O džiaugsmo ir apsivalymo akcija truko tik kokias 15-20 minučių...
   Geranoriškų žmonių minia pajudėjo į namus. Greitkelio ruožuose Vilniaus kryptimi mašinos vietomis riedėjo 5-6 eilėmis, tačiau visi važiavo labai kultūringai ir draugiškai. Baltijos kelyje žmonės pasijuto turintys bendrus interesus. 
   Akcija Baltijos kelias 2009 metais buvo įrašyta į UNESCO tarptautinį registrą “Pasaulio atmintis”.


Paieška



Kas, jūsų spėjimu, gyvens garsioje pilyje ant Vijūnėlio tvenkinio kranto?
Statytojas alytiškis A.Baranauskas
Kurorto meras R.Malinauskas
Princesė ant žirnio
Ten bus senelių prieglauda
Manęs tai nedomina


Siūlau klausimą skaitytojams
Siūlau temą rašiniui

Roletai 
plastikiniams
langams

Prašome
atsiliepti skaitytojus iš:
Kuveito, Hawaii, Filipinų
info@druskonis.lt


Greitas kreditas
internetu


Nebrangiai
šarvuotos durys butui,
lauko durys namui
,
plastikiniai langai

Langai






© 1997-2013 Druskonis.lt . Visa medžiaga pateikta šiame puslapyje yra laikraščio "Druskonis" nuosavybė.
Kopijuoti, platinti informaciją be laikraščio "Druskonis" sutikimo DRAUDŽIAMA!
Visas teises gina LR istatymai

Dizainas ir programavimas - Dana M. ir Aurimas A.