Pirmas

NAUJIENA!


NAUJIENA!

Šiame numeryje

Miesto žinios
Kultūra
Renginiai
Skelbimai

Druskininkai

Organizacijos
Sanatorijos
Viešbučiai
Menai

Druskininkų apylinkės

Turauskų sodyba
Sodyba "Pas Rūtą"

Redakcija

Informacija


Reklama


Labai gera vieta Jūsų reklamai. Daugiau informacijos čia >>



  Pakrantes nuo gyvatvorių išvalys įstatymo pataisa, bet
  Vijūnėlės dvarui tai tikriausiai negalios



                                                                  Autorės nuotraukos

Viktorija KARSOKAITĖ, www.15min.lt

   Skandalingai pagarsėjęs Vijūnėlės dvaras stūkso už aukštos tvoros, šalia ežero, tačiau įstatymai Lietuvoje leidžia visiems norintiems prieiti prie vandens telkinio. Dvaro savininkai nuo tokių vaikštinėtojų saugojasi aukštomis tujomis, tačiau gegužės 1-ąją įsigalios įstatymo pataisos, kurios draus namų savininkams taip saugotis nuo pašalinių. Bet tai greičiausiai negalios jau anksčiau atsiradusiems brūzgynams.
   Aukšta tvora apjuostą Vijūnėlės dvarą gali apžiūrėti kiekvienas, jei tik įžiūrės per didelę tvorą ir tujas. Bet jei nori pasivaikščioti palei ežerą, dvarą reikia apeiti. Nors prie vandens telkinio ir nėra tvoros, tačiau pakrantėje reikia brautis per želdynus. Aplinkos ministerijos teigimu, pagal dabartinius teisės aktus tokie užvėrimai šiuo metu yra legalūs, tačiau jau greitai tai gali pasikeisti.
Šiandien brautis palei ežerą, ant kurio kranto stūkso Vijūnėlės dvaras, yra net rizikinga. Tokiu atveju nukentėtų ir rankos, ir veidas. Medeliai užsodinti taip, kad prašalaičiui nekiltų noras apeiti ežerą. Net ir prasibrovus pro želdynus gali apimti nejaukus jausmas, nes čia pat ant stulpų sumontuotos vaizdo stebėjimo kameros. Veikia jos ar ne, neaišku, bet tikrai atbaido ežero mėgėjus.

Kalba tik apie tvoras 

   Pagal dabar galiojantį Žemės įstatymo 21 straipsnį, leidžiama „asmenims praeiti paviršinio vandens telkinio pakrantės apsaugos juostomis“. Saugomų teritorijų įstatyme parašyta, kad pakrantės apsaugos juostoje draudžiama „tverti tvoras, išskyrus atvejus, kai aptverti numatyta normatyviniuose dokumentuose dėl eksploatavimo saugumo“. Aplinkos ministerijos Saugomų teritorijų ir kraštovaizdžio skyriaus vedėjo Vidmanto Bezaro teigimu, dabar galiojantis Saugomų teritorijų įstatymas visiškai neužkerta kelio kitais būdais nei tvoromis trukdyti praėjimą. „Tvora trukdo praeiti ir vizualiai teršia pakrantes. Dabar tvorų neturi būti visoje vandens apsaugos juostoje. Apsaugos juosta prie tokių telkinių kaip šis Druskininkuose yra apie 2,5 metro, o prie didesnių telkinių – iki 25 metrų. Dabartinis įstatymas kalba tik apie tvoras, bet ne apie kitus dalykus, tad kitais būdais ir užtveriamos teritorijos“, – 15min sakė specialistas.
   Anot jo, vadinamojo Vijūnėlės dvaro savininkai nepažeidžia šiuo metu galiojančio įstatymo – teoriškai pakrante juk galima praeiti. Tačiau žiūrint į kelių metų perspektyvą, tvenkinio pakrantė ties namu nebus pasiekiama, nebent pateksi pro vartus kaip svečias. „Viena vertus, tarp augalų lyg ir gali praeiti, kita vertus, – po kelių metų ten jau nebepraeisi. Pagal dabartinius teisės aktus išeitų, kad tvora neužtverta, praeiti galima, kaip kas takelį pramins. Čia dar atvejis ne iš blogiausių. Prie ežerų yra tokių vietovių, kur žmonės susiveža medienos atliekas, krūmus išrauna ir sutempia iš kitur. Prie dabartinių teisės aktų užtikrinti 100 proc. laisvą praėjimą nėra taip paprasta“, – komentavo V.Bezaras.

Keičiasi teisės aktai 

   Dabartiniai teisės aktai jau keičiami, o visų tvorų statytojų ir želdynų sodintojų pakrantėse laukia nelabai gera žinia. Nuo šių metų gegužės pirmos dienos įsigalioja naujos Saugomų teritorijų įstatymo pataisos. Jose rašoma, kad „pakrantėje 5 metrų atstumu nuo vandens telkinio kranto negali būti tveriamos tvoros, kitais statiniais, įrenginiais ar įveisiamais želdiniais, medžių ir krūmų liekanomis kliudoma pakrante eiti asmenims“. Aplinkos ministerija aiškina, kad dabar jau bus kalbama ne tik apie tvorą. „Nuo gegužės pirmos bus kalbama apie laisvą praėjimo užtikrinimą vandens apsaugos juostomis. Tvora jau nebėra tas vienintelis trukdis, galintis trukdyti laisvą praėjimą. Medžiai ir krūmai gali augti, bet jie neturi būti specialiai pasodinti tam, kad užtvertų. Apsaugos juosta prailginama iki 5 metrų“, – teigė Aplinkos ministerijos specialistas. Tiesa, ar dėl to teks iškirsti Vijūnėlės dvarą saugančius augalus, neaišku, mat želdynai pasodinti dar prieš įstatymo įsigaliojimą. „Kai įsigalios įstatymas, jį taikyti bus sunkoka, nes veiksmas vykdytas prieš įstatymo įsigaliojimą“, – svarstė V.Bezaras.

Istorija įstrigo teismuose 

   Druskininkų centre, kurortinėje zonoje, sudegusio valčių nuomos punkto vietoje, 2013 metais pradėtas statyti beveik 600 kv. m namas, vietos gyventojų pramintas Vijūnėlės dvaru. Statybai reikalingus leidimus davė Druskininkų savivaldybė ir vietos žemėtvarkininkai. Iš pradžių šis turtas priklausė Alytaus miesto gyventojui, vienos saugos firmos apsaugininkui Romui Baranauskui, vėliau – kauniečiams sutuoktiniams, verslininkui Žilvinui ir Zinai Poviloniams.
   Gindama viešąjį interesą 2014 metais Generalinė prokuratūra kreipėsi į Vilniaus apylinkės teismą, siekdama panaikinti visus su statybomis šioje teritorijoje susijusius dokumentus. Šis teismas atsisakė tenkinti prokuratūros reikalavimus. Tačiau Vilniaus apygardos teismas pernai metų gruodžio pabaigoje nusprendė, kad vadinamasis Vijūnėlės dvaras Druskininkuose turi būti nugriautas. Tai turi būti padaryta per pusmetį. Tai reiškia, kad šis sprendimas turėtų būti įgyvendintas iki birželio pabaigos. Teismas nusprendė atstatyti iki pažeidimo buvusią padėtį. Ieškovas šioje byloje yra Generalinė prokuratūra, atsakovas – Druskininkų savivaldybės administracija, Nacionalinė žemės tarnyba ir trys fiziniai asmenys.
   Kuris teismas buvo teisus – Vilniaus apygardos ar apylinkės – dabar spręs Aukščiausiasis teismas. Druskininkų meras Ričardas Malinauskas praėjusių metų gruodį žadėjo skųsti sprendimą Aukščiausiajam teismui. Kaip sakė, taip ir padarė. Aukščiausiojo teismo atstovė spaudai Dovilė Bružaitė 15min informavo, kad teisme kasacinis skundas yra priimtas, tačiau bylos nagrinėjimo data dar nėra numatyta. „Kasacinis skundas yra priimtas, tačiau bylos nagrinėjimo data nėra numatyta. Kasacinis skundas įrašytas į nagrinėjamų civilinių bylų sąrašą ir laukia paskyrimo“, – atsakė ji. 

Vyriausybė įklimpo dėl kurortinių zonų 

   „Teisėjų kolegija šį sprendimą motyvuoja tuo, kad šios statybos nebuvo galimos, nes jos vyko rekreacijai skirtoje kurorto apsaugos zonoje, antroje apsaugos juostoje. Pagal teisinį reglamentavimą, žemės sklypams, patenkantiems į Druskininkų miesto, kuriam suteiktas kurorto statusas, teritoriją, yra nustatyta specialioji žemės naudojimo sąlyga – kurorto apsaugos zona. Todėl į tai turėjo būti atsižvelgta rengiant Druskininkų miesto teritorijų planavimo dokumentus, šiuo atveju, rengiant detalųjį planą, sujungus žemės sklypus“, – skelbta Apygardos teismo pranešime.
   Užpernai Vyriausybė iš savo nutarimo išbraukė visą skyrių, kuris reglamentavo kurortų apsaugos zonas. Teisėsauga buvo pradėjusi ikiteisminį tyrimą, įtardama neteisėtą poveikį naikinant šį teisės aktą. Tyrimas nutrauktas, nes nerasta nusikalstamos veikos požymių. Tačiau paviešinus jame figūravusių politikų ir Vyriausybės narių pokalbių išklotines, paaiškėjo, kad kurortinių zonų panaikinimo siekė Druskininkų meras Ričardas Malinauskas, kuris tuo metu priklausė Socialdemokratų partijai.
   Dėl to jis ne kartą skambino tuometiniam aplinkos ministrui Kęstučiui Trečiokui, Vyriausybės kancleriui Alminui Mačiuliui, kitiems pareigūnams. Tuo metu teisme vyko viešojo intereso gynimo procesas dėl Druskininkų centre ant Vijūnėlės tvenkinio kranto statomo prabangaus gyvenamojo namo, praminto Vijūnėlės dvaru. Druskininkų savivaldybė šioms statyboms buvo davusi reikiamus leidimus, o prokuratūra siekė jas pripažinti neteisėtomis. Pernai metų liepą Konstitucinis Teismas pripažino prieštaraujančia pagrindiniam šalies įstatymui Vyriausybės darbo reglamento nuostatą, kuri leidžia Vyriausybės posėdžio darbotvarkę papildyti iš anksto nederintais klausimais. Teismas tuo pačiu nutraukė tyrimą, ar Vyriausybės nutarimas dėl kurortinių zonų panaikinimo prieštarauja Konstitucijai, nes Vyriausybė šį nutarimą jau atšaukė.



  Po sulaikymo – laikinas nušalinimas nuo pareigų
   Kaip jau rašyta praėjusią savaitę, Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) Kauno valdybos agentai balandžio 3 d. sulaikė Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Druskininkų skyriaus vedėją Andrių Augustinavičių. Taip pat sulaikytas kyšį valstybės tarnautojui davęs vienos UAB direktorius E. V. Sveikatos apsaugos ministerija „Druskoniui“ patvirtino, jog A.Augustinavičius yra nušalintas nuo pareigų nuo balandžio 5 d. iki gegužės 5 d. Kauno miesto apylinkės teismo nutartimi.
   STT agentai balandžio 3 d. sulaikė Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Druskininkų skyriaus vedėją A.Augustinavičių. Taip pat sulaikytas kyšį valstybės tarnautojui davęs vienos bendrovės direktorius E. V. Abiem asmenims pareikšti įtarimai. Jų darbo vietose ir gyvenamosiose patalpose buvo atliktos kratos. 
   Pasak naujienų portalo www.delfi.lt, pirminiais duomenimis, 54-erių metų valstybinės įstaigos filialo vadovas A. Augustinavičius įtariamas iš vienos Druskininkų bendrovės direktoriaus paėmęs kyšį. Pinigai esą buvo duoti ir paimti už tai, kad A. Augustinavičius suderintų ir pasirašytų verslininkui reikalingus dokumentus – statybos darbų užbaigimo aktą, paties objekto realiai neapžiūrėjus. 
   A.Augustinavičius – žinomas Druskininkų savivaldybės politikas. 2015 m. jis kandidatavo į Druskininkų savivaldybės tarybą visuomeninio rinkimų komiteto „Druskininkai“ sąraše. A. Augustinavičius yra ir vietos verslininkų suburto Druskininkų klubo narys. Šiam klubui priklauso ir savivaldybės meras R.Malinauskas. 
   Kokia pinigų suma galimai buvo duota A.Augustinavičiui kaip kyšis ir už kurio konkrečiai objekto statybų užbaigimo aktą, bylą tiriantys pareigūnai kol kas neatskleidžia. Į klausimą, kokios sulaikytiems druskininkiečiams buvo skirtos kardomosios priemonės, Generalinė prokuratūra „Druskoniui“ atsakė, kad dėl griežčiausios kardomosios priemonės – suėmimo – skyrimo įtariamiesiems ikiteisminį tyrimą kontroliuojantis prokuroras į teismą nesikreipė.“ Įtariamiesiems skirtos švelnesnės kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti“, - nurodė Generalinė prokuratūra.
   Sveikatos apsaugos ministerija „Druskoniui“ patvirtino, kad A.Augustinavičius šiuo metu yra laikinai nušalintas nuo pareigų: „Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Alytaus departamento Druskininkų skyriaus vedėjas A.Augustinavičius yra nušalintas nuo pareigų nuo balandžio 5 d. iki gegužės 5 d. Kauno miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 5 d. nutartimi. Jo pareigas NVSC direktoriaus įsakymu pavesta laikinai vykdyti Druskininkų skyriaus vyriausiajai specialistei Stasei Malokviejienei“. 
   „Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga pabrėžia, kad ligoninių, poliklinikų, Sveikatos ministerijai pavaldžių įstaigų vadovams taikomi aukščiausi skaidrumo reikalavimai, jie turi būti nepriekaištingos reputacijos. Todėl, ministro nuomone, darbas su prasižengusiais vadovais sunkiai įsivaizduojamas“, - „Druskoniui“ pabrėžė ministro patarėja Lina Bušinskaitė-Šriubėnė.

„Druskonio“ inf.

 

  „Jaučiamės nei pakarti, nei paleisti“
- sako Jolanta ir Kazimieras Jurkoniai, kurių bėdos dėl kaltinimo smurtu prieš paauglį sūnų vis nesiliauja. 

Iškėlė viešumon daug problemų 

   Druskininkiečių Jurkonių šeimos atvejis, kai autizmu sergantis paauglys apkaltino tėvą, kad jis išgėręs smurtauja prieš vaiką, jau buvo išsamiai analizuojamas „Druskonyje“. Šį atvejį su visomis pasekmėmis, kurios skaudžiausios šeimai, diskusijos socialiniuose tinkluose dalyviai pavadino „Arūno reforma“ pagal visą šalį sukrėtusią „Mato reformą“, kai po šiurpios savo 4-mečio sūnaus žmogžudystės Seimas priėmė įstatymą, draudžiantį smurtą ir fizines bausmes prieš vaikus. Be abejo, druskininkiečių Jurkonių šeimos istorija yra visiškai kitokia, nors irgi iškėlė viešumon daugybę problemų – pirmiausia valdiškų institucijų nekompetenciją, kaip elgtis su agresyviu vaiku, turinčių autizmo sutrikimų, bei pagalbos šeimoms, auginančioms tokius vaikus, stoką. Juolab Jurkoniai mūsų savivaldybėje ne vienintelė šeima, auginanti autizmo sutrikimų turintį vaiką. Kaip žinia, biudžetininkams buvo naujiena, jog autizmu sergantys vaikai šneka, kas papuola, todėl besąlygiškai tikėti jų kalbomis nederėtų. Deja, tiek „Atgimimo“ pagr. mokyklos darbuotojai bei Druskininkų savivaldybės Vaikų teisių apsaugos skyrius įtikėjo, jog paauglys gali būti skriaudžiamas, todėl jų pareiškimai atsidūrė policijoje. Tyrimas policijoje buvo nutrauktas, neradus tokio kaltinimo požymių. Deja, Druskininkų valdininkams ir biudžetininkams neįprasta prisipažinti, kad klydo, todėl svarstymų, tikrinimų, posėdžių seka nesiliauja iki šiolei. 

„Kas bus „atpirkimo ožys“?“ 

   „Arūno reformos“ teigiama reakcija – biudžetininkų pasiūla padėti paaugliui vaikų užimtumo dienos centro, sporto projekto, vasaros stovyklos ir kitų priemonių dėka, tačiau tąsymų po įvairias institucijas nualintai motinai, kuri tai vadina instituciniu smurtu, jau pačiai prireikė gydytojų pagalbos. „Nors jau vyko Vaikų teisių apsaugos skyriaus inicijuoti trys posėdžiai, kuriuose buvom svarstomi, jokio raštiško sprendimo sūnaus ir mūsų šeimos labui nesulaukėm, – sako J.Jurkonienė. – Balandžio 4 d. buvom iškviesti į posėdį „Atgimimo“ pagrindinėje mokykloje, kur susidūrėm su tenykščių vadovų, psichologės-asistentės, socialinio pedagogo, mokytojo padėjėjos arogancija tarsi iš tiesų būtumėm kalti, nors rašydami pareiškimą policijai mūsų visiškai neišklausė, o tėvą šįkart išvydo pirmąkart. Po beveik trijų valandų posėdžio mokyklos vadovybė lyg ir suprato, kad prieš pranešdami Vaikų teisių apsaugos skyriui apie kaltinimą mūsų atžvilgiu, visgi turėjo pasikviesti į mokyklą tėvus ir išsiaiškinti, kas iš tiesų įvyko. Mokyklos rašte Vaikų teisių apsaugos skyriui užfiksuota, jog mūsų šeimoje prieš sūnų smurtaujama jau treji metai, bet kažkodėl vajus prieš mus prasidėjo būtent šiemet, kai sukilo vadinamoji „Mato reforma“? Kas tai – noras pasiviešinti kokie jautrūs vaikų skundams Druskininkų pedagogai? Įdomu tai, jog 2015 metais mūsų šeimą kaip vieną pavyzdingiausių ir aktyviausių Druskininkuose surengtoje „Šeimos dienos šventėje“ apdovanojo tuometinė Seimo narė K. Miškinienė bei vicemeras L. Urmanavičius. Na, o šiandien esame kaltinami, kad neva smurtaujame prieš savo paauglį sūnų. Kas mums belieka – irgi rašyti pareiškimą dėl šmeižto? Pasirodo, kad esame įrašyti į stebimų šeimų sąrašą, bet mūsų šeimos „bylą“ Socialinių paslaugų centre susikomplektavau pati. Kas bus „atpirkimo ožys“ mūsų atveju? Mano manymu, primityviausias būdas valdininkams atsikratyti atsakomybės prieštaringų situacijų atvejais, tai rašyti pareiškimus policijai, o ne pradėti patiems aiškintis su tėvais. Beje, „Atgimimo“ pagr. mokyklos 2016 m. veiklos ataskaitoje pateikta, jog bene visi pedagogai tobulinosi ir kėlė kvalifikaciją stažuotėse, tačiau mūsų šeimos, auginančios autizmo požymių turintį vaiką, atveju iš jų kompetentingo patarimo neišgirdom. Be abejo, kitaip jaustumėmės ir nebūtume atsisakę pedagogo padėjėjos paslaugų, jei mokykla stažuotėmis būtų daugiau investavusi į apmokymus, kaip elgtis su specialių poreikių vaikais. Kita vertus, kiekvienas vaikas su atitinkama negalia yra vis kitoks, todėl pedagogų elgesys jų atžvilgiu irgi turi būti individualus. Nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės“. 
   „Ką šeimų, auginančių specialių poreikių neįgalius vaikus, gerovei nuveikė Savivaldybės administracijos direktoriaus paskirtas tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatorius ar tarpinstitucinė komanda, kurių paskirtis švietimo, socialinės paramos ir sveikatos priežiūros institucijų kompleksinė pagalba savivaldybės teritorijoje gyvenantiems vaikams ir jų tėvams? Vienintelė gauta paslauga yra tai, kad sūnus dabar lanko vieną iš daugelio Druskininkų vaikų dienos užimtumo centrų, kuris veikia tik nuo 13 val. Bet kaip mums, dirbantiems, užimti sūnų atostogų metu iki šio centro darbo pradžios?“ – viešumon kelia problemas J.Jurkonienė. 

„Druskininkiečių šeimos gali tik pasvajoti“ 

  
Ar ne dėl to savivaldybės administracijos tinklalapyje pasirodžiusią informaciją “Druskininkų savivaldybė ypatingą rūpestį skiria negalią turintiems mažiesiems druskininkiečiams” su sarkazmu pakomentavo tėvai, auginantys neįgalius vaikus. Šią savivaldybės informaciją, primenančią biurokratinį lozungą, įtaigiai feisbuke kovo 31-ąją pakomentavo druskininkietė Jurgita Bilinskienė: „ Kai visa Lietuva ūžė “Mato reformos“ spalvomis, Druskininkuose tyliai ramiai užgimė “Arūno reforma“. Nors Jolanta su šeima išgyveno ne pačias gražiausias gyvenimo akimirkas, tačiau, rodos, būtent jų išgyvenimai atneš permainas ir į Druskininkus. Kovo 27 dieną Druskininkų savivaldybė pakvietė Vilniaus ir Alytaus nevyriausybines organizacijas pristatyti savo veiklas. Pristatyti tai, apie ką iki šiol 82 druskininkiečių šeimos gali tik pasvajoti. Aušra Stančikienė pristatė Labdaros ir paramos fondo “Algojimas” ir “Pojūčių Klinikos” teikiamas paslaugas, Daina Šiekštelytė Valkerienė - asociacijos “Kitoks vaikas” teikiamas ABA terapijos paslaugas autizmu sergantiems vaikams ir juos auginančioms šeimoms, o alytiškė mergina “Harmonijos oazė” paslaugas. Buvom išklausyti su susidomėjimu, nes tokios paslaugos (tiesa sakant, ne tik tokios, greičiau jau - jokios paslaugos negalią turintiems vaikams, o šiuo atveju - raidos sutrikimų turintiems) pas mus niekada nebuvo teikiamos, o jų belaukdamas užaugo jau ne vienas vaikas. Rodos, dėl to abejonių nekilo nė vienam susitikimo dalyviui. Tikiuosi, kad produktyvus bendradarbiavimas startuos kaip galima greičiau ir išties be sarkazmo bus galima pasakyti, kad “Druskininkų savivaldybė ypatingą rūpestį skiria negalią turintiems mažiesiems druskininkiečiams.” 
   „Smagu, kad „Atgimimo“ pagr. mokykla pati ėmėsi iniciatyvos ir kartu su labdaros ir paramos fondu “Algojimas” pasiūlė Druskininkų savivaldybės įstaigoms kursus „Holistiniu (kompleksiniu) požiūriu grįstų paslaugų šeimoms, auginančioms raidos ypatumų ar negalią turinčius vaikus, plėtros galimybės“. Tačiau juose dalyvauti tepanoro tik dvi mūsų savivaldybės mokyklos, todėl kursai neivyko,“- pridūrė J.Jurkonienė. Nors Jurkonių šeimai vadinamoji „Arūno reforma“ atsiliepė sveikatos sutrikimais, jie neketina susitaikyti su Jolantos įvardintu „instituciniu smurtu“. Šią šeimą ištikęs atvejis kelia viešumon problemas, kurios aktualios auginantiems neįgalius vaikus ne vien mūsų savivaldybėje. 

„Druskonio“ inf.

 

  Nemuno pakrantę nukasęs sklypo savininkas jo valdų
  apžiūros metu tiesiog pabėgo



                                         Romo Sadausko-Kvietkevičiaus nuotr.

Romas SADAUSKAS-KVIETKEVIČIUS, www.delfi.lt 

   Balandžio 6 d. Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento Druskininkų agentūros vedėjas Sigitas Kvaraciejus drauge su Valstybinės miškų tarnybos pareigūnais apžiūrėjo Nemuno pakrantę Druskininkų savivaldybės Gailiūnų kaime, kur prieš savaitę buvo nustatytas šiurkštus aplinkosaugos ir miško įstatymo pažeidimas – privačiame sklype nukastas upės šlaitas ir iškirsti medžiai. 
   Sklypo savininkas, vilnietis Česlovas Stankevičius pripažįsta pasidarbavęs pakrantėje neturėdamas parengto ir suderinto projekto, bet ketina ginčyti gamtai padarytą žalą, nes, jo teigimu, pakrantėje nebuvo jokių medžių. 

Įtarė pasiruošimą nelegalioms statyboms

  
Apie Gailiūnų kaime, išsitęsusiame palei kairįjį Nemuno krantą, nukastą pakrantę balandžio 2 d. pranešė LRT televizijos naujienų laida „Panorama“. Rūtos Lankininkaitės reportaže buvo teigiama, kad už neteisėtus veiksmus sklypo savininkui gresia administracinė atsakomybė ir tūkstantinės baudos. 
   „Nuimta velėna, šlaitai ardomi, sudėti kelmai, išpjauti medžiai. Pagal pirminius duomenis, tai galima pasakyti, kad miško žemė čia yra. Matome, užpilta miško paklotė, pastatyti laikini statiniai, žodžiu, kažkas ruošė nelegalias statybas. Kelmai sukrauti, kad Nemunas patvinęs nuneštų, kadangi tiek nepatvino, tai kelmai liko“, – tuomet kalbėjo Druskininkų agentūros vedėjas Sigitas Kvaraciejus. Pareigūnas žadėjo šią savaitę nustatyti sklypo savininką ir išsiaiškinti, ar jis turi leidimus kirsti mišką, atlikti žemės ir statybos darbus.

Pripažįsta surizikavęs keisti reljefą be projekto

   Kol aplinkosaugininkai aiškinosi, kam priklauso Nemuno pakrantė, apsilankiau įvykio vietoje ir, vos pradėjus fotografuoti nukastą krantą, pats prisistatė sklypo šeimininkas. Vyras teigė esąs vilnietis Česlovas Stankevičius ir apgailestavo galimai pažeidęs įstatymus. Vieši informacijos šaltiniai patvirtina, kad toks asmuo iš teisų egzistuoja ir šiuo metu eina Vilniaus butų nuomotojų asociacijos prezidento pareigas. „Mano motina gyveno Druskininkuose prieš 45 metus. Dukra dabar susižadėjusi su druskininkiečiu, dirba su Vidaus reikalų ministerijos regioninės plėtros projektais. Ir aš galvojau, kad į kažką čia reikia investuoti. Nusipirkau du sklypus – vienas gyvenamosios statybos, o kitą žemės ūkio paskirties. Nuo kelio pusės savo lėšom darau nuovažą: projektas 300 eurų, 1300 eurų už darbus. Norėjau sutvirtinti šlaitus ir sutvarkyti aplinką. Čia paviršinis vanduo po lietaus nuo kaimyno sklypo su visu moliu teka kaip Niagaros kriokliai“, – pasakojo Č. Stankevičius.
   Jis teigia sklypus įsigijęs rudenį, medžių nekirtęs, bet kaip tik ketinantis užsodinti pakrantę pušimis, o lauko tualetą nusipirkęs iš Druskininkų savivaldybės paslaugų ūkio įmonės. Metaline tvora aptvertoje namų valdoje jau stovi vagonėlis.„Žinojau, kad, kol pradėsiu derinti, praeis pusė metų. O čia iš rudens padariau reljefo palyginimą ir viskas. Aišku, kad gailiuosi, prisipažįstu, kad surizikavau, nesuderinau, bet pats savo rankomis nieko nekirtau, „bobcatas“ palygino. Išmečiau čia pinigų nemažai. Mat jį bala, atkentėsim“, – sakė Č. Stankevičius.

Aplinkosaugininkai: pažeidimai akivaizdūs

   Balandžio 6-ąją Druskininkų aplinkosaugininkai Gailiūnuose tikslino prieš savaitę aptikto pažeidimo aplinkybes. Pasak S. Kvaraciejaus, šį kartą buvo tiksliai išmatuota, kiek vandens apsaugos juostos ir vandens apsaugos zonos pažeista.„Atvažiavusi buvo Valstybinė miškų tarnyba, vežėmės matininkus. Miškų tarnyba aiškinosi, kodėl tvenkinys miško žemėje iškastas ir išpjauti medžiai, kur buvo jų augimo riba. Matininkai pateiks išvadas, jau tada nustatinėsime tikslią žalą gamtai ir toliau bus byla tęsiama. Bus skiriama bauda, teks atlyginti gamtai padarytą žalą ir surašysime privalomą nurodymą atstatyti buvusią padėtį. Yra padaryta žala, viskas akivaizdžiai matosi“, – pasakojo Druskininkų agentūros vedėjas.Matininkų duomenys bus žinomi maždaug po dviejų savaičių.
   Paklaustas, ar sklypo savininkas dalyvavo jo valdų apžiūroje, S. Kvaraciejus sakė: „Buvo jis, paskui pabėgo“.

 

  Druskininkietis pakraupo pamatęs, kas padaryta artimųjų
  kapams












                                         Romo Sadausko-Kvietkevičiaus nuotr.

Romas SADAUSKAS-KVIETKEVIČIUS, www.delfi.lt 

   Senosiose Druskininkų kapinėse, kuriuose palaidoti Mikalojaus Konstantino Čiurlionio tėvai ir kelios žymiausių druskininkiečių kartos, prieš šv. Velykas pasidarbavo medkirčiai.
   
Kapines per šventes norėję aplankyti druskininkiečiai pasibaisėjo, pamatę, kuo virto jų artimųjų kapai. Už jų priežiūrą atsakingi Druskininkų savivaldybės paslaugų ūkio specialistai ramina, kad artimiausiu metu kapinės bus sutvarkytos. 
   Druskininkietis Romas Volungevičius ne juokais susijaudino, kai atėjęs į senąsias kurorto kapines pamatė savo artimųjų kapus užverstus nupjautų medžių rąstais ir šakomis. „Per Velykas iš Klaipėdos suvažiuoja mano vaikai, kaip kasmet, ketinome eiti kapų aplankyti, tai norėjau prieš tai po žiemos juos truputį aptvarkyti ir per šakas net negalėjau pamatyti, kiek nukentėjo antkapiai. Mačiau, kad gretimų kapų tvorelės išverstos arba sulankstytos, paminklai išvartyti. Vaizdas siaubingas, pats pasižiūrėkite,“ – drebančiu balsu pasakojo vyras. 
   Antradienio rytą du Druskininkų istorijos šimtmečius menančios kapinės išties atrodė panašesnės ne į amžinojo poilsio, o į medienos ruošos vietą. Didžioji dalis nupjautų pušų jau susmulkintos ir suverstos už tvoros, bet kapai, prie kurių jos buvo pjaunamos, gerokai nukentėjo. Centrinėje kapinių dalyje, už koplyčios, pušų kamienai vis dar buvo tiesiog suversti ant kapų. 
   „Aš už kapines esu atsakingas, nes esu kapų prižiūrėtojas. Senosiose Druskininkų kapinėse pjaunamos senos pušys, kurios buvo pažymėtos savivaldybės architektūros skyriaus specialistų. Savivaldybės administracija skelbė konkursą ir jį laimėjusi įmonė vykdo tuos darbus. Ji žada, kad dar iki Velykų bus sutvarkyta. Prižiūrėsiu, kad medžiai būtų supjauti ir išvežti iš teritorijos. Iš viso buvo pažymėtos 22 pušys. Ažiotažas kilo, nes artėja Velykos, šeimų susitikimai ir taip toliau. Jau dirba žmonės, valoma ta centrinė dalis, už koplyčios,“ – sakė Druskininkų paslaugų ūkio kapų prižiūrėtojas Darius Sirusas. 
   Druskininkų senosios kapinės įkurtos XIX amžiuje – pirmasis kurorto gyventojas čia buvo palaidotas 1858 m. Tai buvo iš Lenkijos karalystės kilęs Druskininkų bažnyčios elgeta. Vienoje kapinių pusėje buvo laidojami katalikai, kitoje stačiatikiai. Katalikų pusėje yra jau nebeveikianti vietinių turtuolių Kiersnovskių statyta neogotikinio stiliaus koplyčia. Kurorto turtuoliai, tiek katalikai, tiek stačiatikiai, buvo įsirengę didesnius šeimų ir net giminių kapus. Katalikų pusėje yra O‘Brien De Lacy, De‘ Nizo, Kiersnovskių, Grudzinskių ir kiti kapai. Seniausieji – šalia koplyčios. Kapinėse išlikęs 1864 m. palaidoto garsaus gydytojo Ksavero Volfgango kapas. Taip pat 1878 m. palaidoto kurorto populiarintojo daktaro Jono Pileckio kapas. Kapinėse palaidoti M. K. Čiurlionio tėvai Konstantinas ir Adelė Čiurlioniai. Kapinėse įkurtas simbolinis nacių nužudyto Druskininkų kunigo Boleslovo Valeikos kapas. Stačiatikių kapinių pusėje yra Druskininkų Šv. Arkangelo Gabrieliaus cerkvės griuvėsiai bei Erbšteinų–Džulijanių šeimos kripta. Spėjama, kad čia palaidoti buvusio Niujorko mero Rudolfo Džiulijanio protėviai.

 

  Sveikintojas – vėl humoro laidoje „Dviračio šou“ 



                                          LNK laidos “Dviračio šou” stop kadrai

    Filmuotus sveikinimus kiekvienai pasitaikiusiai progai kepantis ir į YouTube dedantis Seimo narys iš Druskininkų Zenonas Streikus vėl tapo Lietuvos humoristų taikiniu. Kai naujasis Seimo narys į internetą įkėlė savo sveikinimą Kovo 8-osios proga, Z.Streikaus parodija su jo sparnuotais posmais, kad be moterų vyrai taip ir netaptų žmonėmis, o be mylimųjų vyrijos gyvenimas būtų pliokščias, jau po kelių dienų pasirodė humoro laidoje „Dviračio šou“. Netrukus „Dviračio šou“ humoristai Z.Streikų vėl traukė per dantį, paaiškėjus, kad druskininkietis su dar dviem seimūnais nusprendė pamokyti žurnalistus, kaip dirbti. Kilus sujudimui, kaip valdžios vyrams bei moterims derėtų pasveikinti Vasario 16-osios aktą Vokietijos archyvuose suradusį profesorių L.Mažylį, „Dviračio šou“ komanda vėl neapsiėjo be video sveikinimais garsėjančio seimūno, kurį laidoje taikliai parodijuoja humoristas Artūras Orlauskas.
   „Dviračio šou“, neseniai parodijavusi seimūną iš Druskininkų dėl jo keistų sveikinimo tostų tarptautinės moterų solidarumo dienos proga, šįkart „Seimo narį“ pristatė kaip nepakeičiamą sveikintoją, ruošiantis Seime sutikti Vasario 16-osios aktą Vokietijos archyvuose suradusį profesorių L.Mažylį.
   „Kol Bumblauskas bumbsi, Mažylį jau pasveikino „Žalgirio“ fanai. Dabar sveikinti ruošiasi ir Seimas“, - balandžio 3 d. pranešė „Dviračio šou“ laidos anonsas. „Taip, taip. Savo gražų ir visai nepliokščią sveikinimą įrašinėsiu ir aš, Malinausko iš Druskininkų atsiųstas valstietis į Seimą, Kovo 8-osios Riteris Zenonas Streikus“, - įsitaisęs tarp orchidėjų žiedų, rimtu veidu praneša humoristo A.Orlausko parodijuojamas „Seimo narys“.
   Istorinio sveikinimo scena vyksta „Seimo pirmininko V.Pranckiečio“ kabinete. Kai „Seimo sveikintojas“ įvirsta pas „Pranckietį“ su savo scenine dekoracija - orchidėja, buvęs Agronomijos fakulteto dekanas, iki šiol Lietuvoje žinomas iš televizijos laidų, kuriose dalydavo patarimus sodininkams, žinoma, „mato“ tik ją. „Oi, kaip malonu jus matyti! Tikrai, džiaugiasi mano širdis, jus matydama. Kaip jūs gražiai atrodote!“, - rankomis skėsčioja „Seimo pirmininkas“. „Ačiū“, - patenkintas tokiu sutikimu, laimės neslepia „Seimo sveikintojas“. 
   „Aš čia apie orchidėją „Aleonopsis“, - išlemena „V.Pranckietis“, tik dabar pastebėjęs, kad už viso šio žydinčio grožio pūpso pažįstami juodi ūsai. - Oi, nepastebėjau, kad ir jūs kartu, Zenonai Streikau“. 
   „Ar galiu sutrukdyti, ponas Viktorai?“, - kabinetan su savo orchidėjų vazonu įvirsta „Seimo sveikintojas“. „Kreipkitės į mane – pirmininke“, - prašo „Pranckietis“. „Tai kad pirmininkas pas mus vienas. O čia gi ne kultūros komitetas. Čia viso labo – Seimo pirmininko kanceliarija“, - nusileisti nežada „seimūnas“ ir eina tiesiai prie reikalo. - Aš dėl Mažylio“. „O kas jam? Palikot šiltą dieną prie atviro lango?“, - natūraliai, viską pažodžiui, priima „Pranckietis“. „Nee. Aš apie profesorių Liudą Mažylį. Seime jį lyg ir sveikinsime, kad surado Vasario 16-osios aktą. Ten lyg ir specialią puokštę, atsiprašau, specialią premiją įteiksit“, - su savo orchidėja prie stalo bando įsiskiepyti „Seimo sveikintojas“. 
   „Taip, jau du puslapiai prisirašė į sveikintojų sąrašą. Net Landsbergis tars žodį“, - aiškina „Pranckietis“. „Kuris?“, - smalsauja „sveikintojas“. „Nežinau. Gal ir visi trys. Dabar jau negaliu pasakyti, tiek daug sveikintojų prisirašė. Net Kristina Brazauskienė“, - dėsto „Pranckietis“. „Brazauskienė? O kuo čia dėta Brazauskienė?“, - nesupranta „sveikintojas“. „Jos vyras jau ir tada dirbo Lietuvai. Matyt, nori pasakyti, kad jau tada Nepriklausomybės akto buvo ieškoma. Ir dar krūva parlamentarų užsirašė. Tik Irina Rozova paprašė nesuteikti jai žodžio“, - porina „Pranckietis“. „Kodėl?“, - stebisi „sveikintojas“. „Todėl, kad jinai niekada nešneka Seime“, - atšauna „Seimo pirmininkas“. 
   „O žinot, pirmininke, aš asmeniškai noriu pasveikinti profesorių Liudą Mažylį“, - praneša „sveikintojas“ apie savo nenumaldomą norą. „Juk sakiau. Sveikintojų Seime gyva galybė. Nusibos žmogui“, - „Pranckietis“ bando apraminti kolegą.
   „Paliaukit, ponas Viktorai. Į valdžią mes atėjom kaip profesionalai. Todėl ir sveikinimą Seime Mažyliui turėtų sakyti profesionalas, o ne tie jūsų liansdbergiai ar šimonytės. O kas yra profesionaliausias sveikinimų sakytojas Seime? Aišku, aš. Ir aš neaušinsiu burnos iš Seimo tribūnos, kaip visi. Mano sveikinimas, kaip jau įprasta, bus kitoks. Video“, - akiniais žaižaruoja „Seimo sveikintojas“ ir nė nebando sudėti ginklų. 
   „Koks dar video?“, - nesupranta „Pranckietis“. „Va, paimkite šitą telefoną ir nufilmuosime. Ten paspauskite raudoną mygtuką, ir filmuos, - „seimūnas“ moko pirmininką kaip darželinuką technikos pradžiamokslio. - Vienas, du trys – action!“.
   Paskendęs orchidėjų žieduose, „Seimo sveikintojas“ lieja banalybių posmus, adaptuotus istorinį dokumentą suradusiam profesoriui: „Gerbiami vyrai ir moterys. Visai nesvarbu, ką kalba profesorius Bliumbliauskas. Svarbiausia, kad yra gera proga mums išreikšti savo meilę, širdį ir pagarbą šalies istorijai. Pasveikinkim vieni kitus su nuostabia pavasario švente, nors vasaris ir yra baltos žiemos mėnuo. Be šio akto nebūtų mūsų pačių ir mūsų vaikų. Be šio dokumento mes taip ir netaptumėm laisvi, o taip ir liktumėm tarybiniais žmonėmis. Be akto mūsų gyvenimas būtų pilkas, pliokščias ir niūrus.      Nepamirškime, kad po Vasario 16-osios akto buvo ir Kovo 11-osios aktas – du aktai iš eilės. O tai rodo mūsų gyvybingumą, tvirtybę ir stiprybę. Aišku, pirmasis aktas visada yra nepamirštamas ir ypatingas. Todėl ir nuostabu, kad atsirado ir buvo atrastas jo originalas. Ir rado jį didis žmogus – Mažylis“. „Tačiau nepamirškime, kad prie šio akto suradimo prisidėjo ir kiti, ne tik profesorius Liudas, - šlovės spindulius į savo politinį katilą bando nukreipti „Seimo sveikintojas“. - Juk tik prie valstiečių valdžios buvo atrastas Vasario 16-osios aktas. Argi prie konservatorių ir socialdemokratų valdžios buvo atrastas aktas? Ne! Prie valstiečių, prie valstiečių valdžios tapo populiarūs autobusai į Lenkiją ir Vokietiją. Galėtume nepriimti profesoriaus Mažylio atradimo, sakydami „Kam mums tas dokumentas, jeigu mes šiandien kaip tik mažiname biurokratiją“, tačiau ponas Ramūnas Karbauskis taip nepasakė. Dėl to ir pasveikinkime poną Ramūną. Ir kaip druskininkietis aš kviečiu poną Liudą Mažylį į Druskininkus pailsėti, nes ne mažiau malonus už aktą yra geras poilsis po akto. Suradimo. Gal net ir mero pirtyje pasikaitinsit. Dabar ten Ratnyčėlė yra akmenimis užtvenkta. Išėjus iš pirties, iš karto galima atsitūpti į vandenį iki kaklo. Labai malonu. Su švente!“, – iki ausų patenkintas šitokiu „nebanaliu video sveikinimu“, „seimūnas“ kaip finalinį tostą į telefono kamerą tiesia vazoną su orchidėjomis. 
   „Tai pasakyk, kada jau galima spausti tą raudoną mygtuką. Jau kada pradėsim įrašą, - lyg šlapiu skuduru kerta telefoną rankose laikantis „Pranckietis“.- Parepetavai, na, tai jau sakyk – action ir filmuojam“.
   „Jobštararai! Tai jūs nepaspaudėt?“, - iš nevilties švokšti pradeda „Seimo sveikintojas“. „Gerai visi sako, kad tamsta tiktai Karbauskio štatyvas, stovas, ta prasme, statytinis. Duokit telefoną – pats nusifilmuosiu! Čia ir apšvietimas prastas, ir užuolaidos storiausios“, - burbėdamas iš „Pranckiečio“ kabineto iššauna istorinį sveikinimą į orą paleidęs „seimūnas“. 
   Jei kas nematėte šios „Dviračio šou“ laidos, pažiūrėti galite internete: http://lnkgo.alfa.lt/visi-video/dviracio-sou-16/ziurek-dviracio-sou-998

„Druskonio“ inf.

 


Paieška



Ar pritariate nuomonei: "Vagia, bet ir miestui duoda"
Pritariu
Nepritariu
Tai nusikaltimas


Siūlau klausimą skaitytojams
Siūlau temą rašiniui

Parduoda sausas spygliuočių ir lapuočių malkas, skaldytas ar supjautas kaladėlėmis.
Atvežimas nemokamas.
Tel. 860146179.


Parduodamas nekilnojamasis turtas (negyvenamosios patalpos - požeminės automobilių stovėjimo aikštelės, unikalus numeris 4400-1497-2314:5867, esančios Druskininkų g. 23, Druskininkai). 1 vietos pardavimo kaina 7000 Lt. Dėl išsamesnės informacijos kreiptis 861286008 arba elektroniniu paštu parduodamasturtas1@
gmail.com

Roletai 
plastikiniams
langams

Prašome
atsiliepti skaitytojus iš:
Kuveito, Hawaii, Filipinų
info@druskonis.lt


Greitas kreditas
internetu


Nebrangiai
šarvuotos durys butui,
lauko durys namui
,
plastikiniai langai

Langai






© 1997-2013 Druskonis.lt . Visa medžiaga pateikta šiame puslapyje yra laikraščio "Druskonis" nuosavybė.
Kopijuoti, platinti informaciją be laikraščio "Druskonis" sutikimo DRAUDŽIAMA!
Visas teises gina LR istatymai

Dizainas ir programavimas - Dana M. ir Aurimas A.