Pirmas

NAUJIENA!


NAUJIENA!

Šiame numeryje

Miesto žinios
Policijos žinios
Sportas
Renginiai
Skelbimai

Druskininkai

Sanatorijos
Viešbučiai
Menai

Druskininkų apylinkės

Turauskų sodyba
Sodyba "Pas Rūtą"

Redakcija

Informacija


Reklama


Labai gera vieta Jūsų reklamai. Daugiau informacijos čia >>



  Mero pavaldiniui teko nugriauti nelegalią tvorą, bet daržai
  valstybės žemėje dar vis žaliuoja
   Per keliolika mero, dabar jau buvusio socialdemokrato Ričardo Malinausko valdymo metų ėmė plisti jo aplinkos žmonių pastangos veltui susikombinuoti valstybinės žemės ir tvertis nelegalias tvoras. Išaiškėjo, jog pats R.Malinauskas „nežinia kada ir nežinia kieno“ statyta tvora prasiplėtė savo sklypą miesto centre, Turistų gatvėje, net daugiau nei 20-čia arų, taip pat miesto vadovą teismas įpareigojo griauti tvorą, įbridusią į Ratnyčios upelį, jam priklausančioje sodyboje Latežerio kaime. Mero pavaldiniai neatsilieka – neseniai savivaldybės administracijos Investicijų ir turto valdymo skyriaus vedėją Algirdą Svirską teismas privertė nugriauti tvorą aplink nelegaliai apsitvertą valstybinės žemės gabalą Birutės gatvėje.


A. Svirskas mėgsta apsirengti kapitono uniformą


Kas pasakys, jog šis žemės sklypas laisvas ir nenaudojamas?


Valstybės žemėje vešliai žaliuoja daržai


Sukrauti ūkio padargai


Anksčiau tvora tęsėsi iki pat gatvių kampo

Gavo skundą


  Ilgamečio savivaldybės tarnautojo Algirdo Svirsko galvos skausmas prasidėjo prieš trejus metus, 2013-ųjų pavasarį, kai Alytaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius gavo anoniminį pranešimą dėl savavališkai įrengtos tvoros laisvoje valstybinėje žemėje šalia privataus žemės sklypo Birutės g. 17A. Tuo metu tas nedidukas sklypas priklausė vienam svarbiausių savivaldybės administracijos skyrių vadovui A.Svirskui, ištikimam savo darbdavio mero R.Malinausko pasekėjui. Po metų A.Svirskas sklypą perrašė dukters Indrės Svirskaitės vardu.
   O tada, prieš trejus metus, statybos inspektoriai, siekdami išnagrinėti ir įvertinti pranešime nurodytas aplinkybes, faktinius duomenis patikrino vietoje. Kartu dalyvavo žemėtvarkininkai ir pats A.Svirskas. Tikrintojai nustatė, jog valstybinėje žemėje, šalia sklypo Birutės g. 17A, savivaldybės tarnautojas pastatė 53 metrų tvorą su betoniniu pamatu, surentė stoginę-malkinę, sublokuotą su tvora, šiltnamį. A.Svirskui buvo surašytas savavališkos statybos aktas. 

Apsitvėrė vientisa tvora

   Dabar reikėtų prisiminti seną istoriją, kaip Birutės gatvėje A.Svirskas įsigijo sklypus 17 ir 17A bei kaip atsirado laisvos valstybinės žemės trikampis Kalnų ir Birutės gatvių sankryžoje. Prieš keliolika metų A.Svirskas iš privataus asmens nusipirko 9 arų sklypą Birutės g., pasistatė namą. Tačiau šalia jo privačios valdos, Birutės ir Kalnų gatvių kampe, kažkodėl buvo likęs laisvas valstybinės žemės daugiau nei 6 arų gabalas. Žodžiu, normalus sklypas.
   A.Svirskui, anksčiau dirbusiam žemėtvarkininku, netrukus gimė planas. Jis turėjo šiek tiek žemės Varėnoje. Tada paėmė ir atsikėlė, kaip anksčiau būdavo galima, 3 arus į laisvą su jo valda besiribojančią teritoriją. Liko truputis daugiau nei 3 arai valstybinės žemės dviejų gatvių kampe. Tokiam plote savarankiško sklypo neįregistruosi – padorus namas netilps. O A.Svirskui šitų arų labai norėjosi. Žmonės kalba, neva tuometinis meras A.Maknys buvo įtikintas, jog tame laisvame plotelyje labai tiktų įrengti dviračių saugojimo ir autobusų sustojimo aikštelę. 
   Negana to, atsikėlęs 3 arus žemės iš Varėnos, valdininkas turėjo juos prijungti prie turimo sklypo Birutės g. 17, taip jį praplėsdamas. Tačiau jis to nepadarė, o atsikeltą gabaliuką įregistravo atskiru savarankišku sklypu, kuriam buvo suteiktas adresas Birutės g. 17A. Paskui apsitvėrė bendra tvora ne tik šiuos abu jam priklausančius sklypus, bet ir tą dalį valstybinės žemės, kurioje atseit turėjo būti dviračių aikštelė. Viskas virto vientisa teritorija , kurioje nekliudomai ėmė šeimininkauti savivaldybės tarnautojas A.Svirskas. 

Užėmė neteisėtai

   Po statybų ir žemėtvarkos pareigūnų patikrinimų A.Svirskui buvo išsiųstas raštas, reikalaujantis atlaisvinti valstybinę žemę ir panaikinti statybų padarinius.
   „Patikrinimo metu buvo nustatyta, kad dalis tvoros, šiltnamio, malkinės-stoginės pastatyta nesuformuotame valstybinės žemės sklype, - rašoma žemėtvarkininkų rašte. – Nuosavybės teise valdomi sklypai ir valstybinės žemės sklypas aptverti dvipuse medinių lentelių tvora su išbetonuotais pamatais. Laisvas valstybinės žemės sklypas pažymėtas riboženkliais (metaliniais strypais). Valstybinėje žemėje, besiribojančioje su jums nuosavybės teise priklausančiais sklypais, esančiais Birutės g. 17A ir Birutės g. 17, ne tik pastatyta dalis šiltnamio ir medinės malkinės, bet ir sukrautos statybinės medžiagos, įrengtas daržas, pasodintos obelys“. 
   „Nustatytos aplinkybės patvirtina, kad naudojamas (ūkinė veikla vykdoma) didesniame žemės plote, nei jums priklauso nuosavybės teise, neteisėtai užimta ir naudojama valstybinė žemė. Tokia veika atitinka Administracinių teisės pažeidimų kodekso 45 str. nurodytus požymius“, - dar griežčiau prabilo žemėtvarkininkai. 
   Statybos inspektoriai surašė A.Svirskui savavališkos statybos aktą ir įpareigojo iki 2013-ųjų lapkričio pašalinti pažeidimus. Nacionalinė žemės tarnyba atlaisvinti neteisėtai naudojamą valstybinę žemę, pašalinant joje atliktus neteisėtus veiksmus, paprašė iki tų pačių metų gruodžio pradžios. 

Bandė vilkinti ir įsigyti

   Atiduoti užsitvertos žemės A.Svirskas nenorėjo. Jis ėmė vilkinti reikalus. Kalbama, jog taip elgtis jam neva patarę savivaldybės teisininkai. Dėl to, kad tarnautojas nevykdė jų reikalavimų, statybos inspektoriai kreipėsi į Druskininkų teismą. A.Svirskas paprašė pratęsti duotą pašalinti pažeidimus terminą. Statybų prievaizdai nesutiko. Valdininkas apskundė juos Kauno apygardos administraciniam teismui. Šiam ieškinį atmetus, skundas jau skriejo į Vyriausiąjį administracinį teismą. 
   Kol sukosi teismų karuselė, nelegali tvora tebestovėjo. Pasikeitė mažojo 3 arų sklypo Birutės g. 17A savininkas. A.Svirskas perrašė jo nuosavybę dukrai Indrei. 2014 metų vasarį jau I.Svirskaitė kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą su prašymu leisti jai išsipirkti su jos privačiu sklypeliu besiribojančios žemės gabalą – tą patį, kurį šeimininkiškai jau apsitvėręs jos tėvas. Pasak Alytaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus pareigūnų, jei tas valstybinės žemės sklypelis taptų privačia nuosavybe, statybos padariniai būtų laikomi pašalintais, ir tada visas reikalas būtų laikomas išspręstu.
   Laikas bėgo, tačiau tėvo ir dukros Svirskų norams nusipirkti laisvos, bet jau apsitvertos žemės vis iškildavo kokios nors kliūtys. Galop skersai kelią stojo buvę žemės savininkai – paveldėtojai.

Sukliudė paveldėtojai

   Nacionalinės žemės tarnybos viešųjų ryšių skyriaus vedėjas Audrius Gelžinis informavo, jog 2015 m. gegužės 7 d. Indrė Svirskaitė kreipėsi į Druskininkų savivaldybės administraciją su prašymu suformuoti ir leisti išsipirkti laisvą valstybinės žemės plotą, esantį šalia žemės sklypo Birutės g. 17A. Savivaldybės administracija, ilgai nelaukdama, jau po savaitės kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos Druskininkų skyrių, klausdama, ar galima jį formuoti, kaip įsiterpusį valstybinės žemės sklypą, minėtoje vietovėje pagal I.Svirskaitės prašymą ir ar šioje vietoje yra atsiskaityta su buvusiais žemės savininkais ir pretendentais. 
Paaiškėjo, jog Druskininkų žemėtvarkininkai savivaldybę informavo, kad sprendžiant klausimą dėl laisvo valstybinės žemės sklypo formavimo šalia žemės sklypo, esančio Birutės g. 17A, Druskininkuose, konstatuotina, kad iki nacionalizacijos minėtoje vietoje buvo rėžių sistema, todėl čia suformavus laisvą valstybinės žemės sklypą, jis turėtų būti perduodamas pretendentams proporcingai likusiam grąžinti žemės plotui bendrosios nuosavybės teise, kaip tai yra numatyta įstatymuose.
   Atsižvelgiant į šias aplinkybes, Druskininkų žemėtvarkos skyrius pateikė išvadą, jog negalima formuoti laisvo valstybinės žemės sklypo, esančio šalia žemės sklypo Birutės g. 17A, kaip įsiterpusio, ir jo parduoti Indrei Svirskaitei, nes iki šiol nėra užbaigta žemės reforma, t. y. dar nėra atsiskaityta su piliečiais už jų protėvių nacionalizuotą žemę, buvusią tuometiniame rėžiniame kaime.

Pirma tvora, paskui - sklypas

   Kadangi A.Svirsko skundai apsuko ratą po visų instancijų teismus ir visi jį atmetė, Druskininkų apylinkės teismui neliko kliūčių nagrinėti civilinę bylą pagal Alytaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus ieškinį atsakovui A.Svirskui dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo valstybinės žemės sklype. Bylą praėjusių metų vasarą nagrinėjo teisėja Nina Butnorienė.
  Teismo posėdyje A.Svirskas aiškinosi, jog statiniai valstybinėje žemėje buvo pastatyti dar 2009 m., jam būnant komandiruotėje. Pasak jo, tuo metu tvorą tvėrę statybininkai suklydo ir užtvėrė ją pagal gretimo sklypo aptvėrimą. A.Svirskas, grįžęs namo ir pamatęs, kas nutiko, atseit iš karto kreipėsi į Druskininkų žemėtvarkininkus prašydamas praplėsti jo sklypą. Tačiau jo prašymas nebuvo tenkintas, nes teritorija šioje vietoje dar buvo nesuplanuota. Savivaldybės tarnautojo teigimu, jam buvo daug kartų žadėta, kad ši žemės sklypo dalis, atlikus tam tikrus projektų įgyvendinimo darbus bei patikslinus teritorijų planavimo dokumentą, galės būti parduota. A.Svirskas nesiginčijo, kad jo statiniai pastatyti valstybinėje žemėje, neturint tą leidžiančių dokumentų, ir paprašė teismo, ieškinį tenkinus, nustatyti, kad savavališkos statybos padarinius jis galėtų pašalinti iki šių metų balandžio 1 d.
   Nacionalinės žemės tarnybos atstovas teisme pabrėžė, jog minimas valstybinės žemės sklypas galės būti formuojamas, kaip įsiterpęs, tačiau galimybę įsigyti jį turės visi gretimų sklypų savininkai, kurių nuosavybė ribojasi su šia valstybine žeme. Anot jo, vien tai, kad valstybinės žemės sklypo dalis yra užtverta, nesuteikia pirmumo teisės jį įsigyti.
   Teismas įpareigojo A.Svirską per pusmetį nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis nugriauti savavališkai pastatytą tvorą, dali stoginės-malkinės ir sutvarkyti statybvietę. Atsakovui per nustatytą terminą nepašalinus savavališkos statybos padarinių, skirti jam 30 eurų baudą už kiekvieną uždelstą dieną. 
Teismo sprendimas įsiteisėjo 2015 m. rugsėjo 22 d. A.Svirskas jo neskundė.

Žemėtvarkininkai vėl tikrins

   Savivaldybės tarnautojui teismo susitvarkyti duotas pusmetis baigėsi šį pavasarį – kovo 22 d. Jis iš tiesų nugriovė malkinę ir tvorą, juosiančią valstybinę žemę. Tačiau joje vis dar vešliai žaliuoja daržai ir lyg niekur nieko sustatytos kelios laivų pervežimo priekabos. Niekam ne paslaptis, jog valdininko A.Svirsko šeima užsiima laivybos verslu. 
   - Išeina, kad nors ir be tvoros, jis vis dar sėkmingai naudojasi valstybine žeme? 
  
Tokį klausimą „Druskonis“ uždavė Valstybinės žemės tarnybos Druskininkų skyriaus vyriausiajam specialistui Mindaugui Kvietkauskui.
   - Mes jokio pareiškimo, prašymo, skundo, kad šiuo metu ta valstybinė žemė yra užimta ir ja naudojamasi neteisėtai, nesam gavę. Iš kitos pusės, ten yra nesuformuotas valstybinės žemės sklypas. Ten ne asfaltas, ne trinkelės, ne plytelės, o tiesiog žolė. Kiek man žinoma, tai, kad ant žolės negalima laikyti transporto priemonių, kontroliuoja aplinkosaugininkai. Mes uždrausti žmonėms vaikščioti ta valstybine žeme ar, tarkim, pasistatyti suoliuką ir grožėtis gamta neturime teisės. 
   - O prisisodinti valstybinėje žemėje, pavyzdžiui, kopūstų?
- Tokių aplinkybių mes nežinome. Jeigu tai tikrai yra, tai mes turėtume atlikti kontrolę ir nustatyti, ar tikrai valstybinė žemė toje vietoje yra užimta. Mes tai padarysime.
   - Jeigu Valstybinė žemės tarnyba nutarė tą žemės gabaliuką grąžinti paveldėtojams, ar negalima įtarti, kad pasimokęs iš savo darbdavio mero R.Malinausko patirties, jo pavaldinys R.Svirskas ketina kažkaip surasti „tinkamus“ paveldėtojus ir iš jų nupirkti tą rėželį žemės iš anksto sutarta kaina?
  
- Nacionalinė žemės tarnyba turi poziciją, kad mes iš esmės su žiniasklaida bendraujam, suderinę klausimus su savo vadovybe. Jeigu jūs išdėstysite savo klausimus raštu, pateiksite tarnybos Viešųjų ryšių skyriui ir jei jis mus įpareigos, mes atsakysime. Nes mano paties pozicija nėra oficiali tarnybos pozicija, o tik nuomonė. 
   - Ar gali būti taip, jog A.Svirsko apsisprendimas nuleisti rankas ir nebeskųsti teismo sprendimo buvo susijęs su tuo, kad aplink tuometinę Druskininkų žemėtvarkos skyriaus vadovę Vitaliją Balčienę jau tvenkėsi juodi STT tyrimo debesys?
  
- Dar kartą pasikartosiu, bet šis klausimas visiškai nėra susijęs su mano atliekamomis pareigomis ir kompetencija. Todėl nemanau, kad galėčiau ką nors komentuoti. Pateikite klausimus raštu, nes neturime ką slėpti, ko nepasakyti, tikrai esam atviri ir tikrai visą informaciją, kuri yra mūsų kompetencijoje, mes suteiksime. 

„Druskonio“ inf.



  Sureagavo į „Druskonio“ skaitytojo kritiką




   „O valdžia sako, kad „Druskonio“ neskaito. Skaito dar ir kaip“, - nusijuokė druskininkietis V.K., užsukęs į redakciją pranešti, kad po jo kritinės pastabos „Druskonyje“ apie pavojingą dviratininkams vietą prie naujojo tilto per Nemuną situacija pasikeitė į gerą pusę. Pasirodžius publikacijai, žiojėjęs atviras plyšys prie pat skardžio buvo užtvertas.
   „Balandžio 11-osios ryte dviračiu važiuodamas Veisiejų gatve link Baltašiškės, prie pat atnaujinto tilto per Nemuną vos nenugarmėjau žemyn aukštu skardžiu. Iš pirmo žvilgsnio atrodo, jog senasis tiltas rekonstruotas nepriekaištingai - atskirtos dalys pėstiesiems, dviratininkams, automobiliams, tačiau tilto prieigose, tarp laiptelių į apačią ir tilto turėklų paliktas apie 5 m tarpas, kuriuo nesunku nudardėti skardžiu, susižaloti arba amžinai atsisveikinti. Man taip vos neatsitiko, kai toje vietoje sumėtė dviratį. Tad dėl dviratininkų ir pėsčiųjų saugumo reikalauju, kad dešinėje pusėje būtų pratęsti turėklai užtveriant šią pavojingą atvirą vietą“ – balandžio vidury „Druskoniui“ rašė mūsų miestelio gyventojas V.K. 
Nepraėjus ir mėnesiui, prisiekęs dviratininkas prie tilto išvydo visai kitą vaizdą. Plyšys buvo saugiai užtvertas metaline sienele. Druskininkietis papasakojo ir apie tai, kaip jis pavasarį skambino į savivaldybės administracijos Ūkio skyrių, klausdamas, kodėl nesirūpinama dviratininkų saugumu centrinėje – M.K.Čiurlionio gatvėje, kurioje privalėtų būti nubrėžta atskira juosta dviratininkams. „Argi meras su savo aplinka nemato, kiek į gimnaziją šia gatve dviračiais važiuoja moksleivių, kiek į darbus dviračiais mina vietinių žmonių? Juk judria gatve važiuoti dviratininkams šitaip nesaugu! Dauguma dviratininkų dėl savo saugumo renkasi šaligatvį, tačiau tuomet pyksta pėstieji, siųsdami dviratininkus į gatvę. Kam, remontuojant M.K.Čiurlionio gatvę, reikėjo tokių plačių šaligatvių, kuriuose ir keturi žmonės galėtų susikibę eiti? Kodėl šitaip diskriminuojami dviratininkai centrinėje miesto gatvėje ir kaip savivaldybė ruošiasi išspręsti šią problemą?“ – Ūkio skyriaus darbuotojo dar pavasarį klausė V.K. 
   Priminęs, kad ši problema buvo plačiai aprašyta ir „Druskonyje“, druskininkietis pasakojo iš valdininko išgirdęs, esą „jie jo neskaito“. „Skaito dar ir kaip“, - nusijuokė druskininkietis V.K., specialiai atnešęs parodyti sutvarkyto tilto nuotraukas po kritinės publikacijos „Druskonyje“. 

„Druskonio“ inf.

 

  Nerado geresnės vietos vaikams už šiukšlių konteinerių
  kaimynystę?

Anksčiau pušų paunksmėje buvusi vaikų žaidimo aikštelė (viršuje) perkelta netoli šiukšlių konteinerių



   Į „Druskonį“ kreipęsi Ateities gyvenamojo kvartalo gyven tojai stebisi, ar kurorto savivaldybė Neravų gatvėje negalėjo rasti geresnės vietos aikštelei vaikams žaisti už šiukšlių konteinerių kaimynystę.
   Pušų paunksmėje, saugioje vietoje, netoli Deklaracijų tvarkymo skyriaus įrengta vaikų žaidimo aikštelė neseniai buvo perkelta į kitą vietą – prie parduotuvės „Vynoteka“, šalia Veisiejų ir Neravų gatvių sankryžos. Mažyliams skirta smėlio dėžė, sūpynės įrengtos šiukšlių konteinerių kaimynystėje: už maždaug penkių metrų iš vienos pusės įrengti stacionarūs, į žemę įkasti konteineriai, iš kitos – sustatyti šalia stovinčio pastato šiukšlių konteineriai, netoli žaidimų aikštelės – gatvė. Vaikų tėvai žurnalistams pasakojo, kad vaikai dažnai žaidžia sugedusių produktų tvaike, nes vėjui neįsakysi, kad nepūstų smarvės nuo konteinerių pusės. Pasak jų, buvusioje vaikų žaidimų aikštelės vietoje, prie Deklaracijų tvarkymo skyriaus, buvo žymiai saugiau ir tvarkingiau, todėl visiškai neaišku kodėl buvo nuspręsta pakeisti jos vietą.
   „Dėl kokių priežasčių vaikų žaidimo aikštelė, buvusi Neravų gatvėje, prie Deklaracijų tvarkymo skyriaus, perkelta prie “Vynotekos” parduotuvės? Ar savivaldybės administracija mano, kad vaikams žaisti šalia stovinčių stacionarių ir kilnojamų šiukšlių konteinerių, kur dažnai mėtosi šiukšlės ir aplink juos, vaikų žaidimų aikštelėje tvyro sugedusių produktų tvaikas, yra saugu?“, - „Druskonis“ paklausė savivaldybės administracijos direktorę V.Jurgelevičienę. Iš savivaldybės administracijos buvo gautas atsakymas, jog „sklypas šalia Deklaracijų tvarkymo skyriaus grąžintas savininkei D. Pugačiauskienei, kuri pareikalavo iškelti vaikų žaidimų aikštelę. Dėl to vaikų žaidimų aikštelė perkelta į kitą    vietą“.
Alytaus visuomenės sveikatos centro Druskininkų skyriaus vedėjas A.Augustinavičius „Druskoniui“ sakė, kad iki šiol įstaiga nėra gavusi gyventojų skundų. „Jei gausim raštu gyventojų pranešimą, nuvažiuosim, pažiūrėsim, - sakė jis. – Nes šiaip savivaldybė tokių dalykų neprivalo derinti su mumis, čia nei statinys, nei ką. Dabar atstumai nuo šiukšlių konteinerių nenormuojami, tuo labiau, jeigu jie požeminiai“. Pokalbio pabaigoje A.Augustinavičius vis dėlto pažadėjo kitą dieną nuvažiuoti pats ir įsitikinti, ar sąlygos vaikams žaisti ten tinkamos. 

„Druskonio“ inf.

 

  Miestą nusiaubė škvalas

Prie daugiabučių kaip šapeliai virto galingi medžiai




“Alkos” restoranas po škvalo


Vaizdas miške


Nukentėjo ir “Atgimimo” mokyklos stogas


Medžiai griuvo į JUC-o pastatą


Vėjas Neravuose nunešė namo stogą



   Gelbėtojų įspėjimai buvo vertingi, o sinoptikų prognozės pasitvirtino – praėjusį penktadienį Lietuvoje žemė maišėsi su dangumi, stichija itin siautėjo pietų Lietuvoje ir Druskininkuose. Laimei, sužeistų žmonių savivaldybėje nebuvo, tačiau nuostoliai patirti didžiuliai. Kurorte dviem valandom buvo dingusi elektra.

  
Artėjant birželio 17-osios škvalui, priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas perspėjo visus gyventojus pasirūpinti gyvybės ir turto saugumu. Sinoptikų prognozės penktadienio pavakarę kėlė nerimą: daugelyje rajonų buvo prognozuojama perkūnija, škvalas, vėjo gūsiai 20-25 m/s.
   Druskininkuose gyvenantys žmonės tądien 17 val. liko be elektros, vėtros išversti medžiai nutraukė elektros laidus. Po 19-valandos vakaro Druskininkuose buvo pagaliau atnaujintas elektros tiekimas. Nuniokotą Jaunimo užimtumo centro pastatą nuotraukose užfiksavęs ir naujienų portalui delfi.lt nusiuntęs savivaldybės tarybos narys Vilius Semeška sakė: „Labiausia gaila visai neseniai už ES bendrijos paramos lėšas įrengto Jaunimo užimtumo centro, kuris nemenkai apgadintas. Tikiuosi, kad vietos valdžia buvo apdairi, ir savivaldybės turtas yra apdraustas nuo stichijų bei kitų nelaimių, todėl nuostolius kompensuos draudimo bendrovė“.
   Miestas, atrodė, ką tik išgyveno karą. „Vyresni žmonės sako, kad tokį siaubą patyrė tik Antrojo pasaulinio karo metais“, – kalbėjo praeiviai.
   Škvalo metu buvo apgadintas ir „Atgimimo“ mokyklos stogas. Taip pat pažeistas „Snow Arena“ stogas.
   Neravų kaime siautėjęs vėjas į orą pakėlė skardinį Neravų g. 20B namo stogą, kuris nuskrido net į kaimyninį kiemą, apgadindamas tvorą, o kaminas pažiro plytomis kitoje gatvės pusėje.
  Iškart po škvalo Druskininkų ligoninės priimamojo skyriaus darbuotoja „Druskoniui“ patvirtino, kad medikai pranešimų apie audros metu sužalotus žmones negavo. „Viskas tvarkoje“, - sakė ji. 
   „Audra palietė Druskininkų savivaldybę, iš šio rajono jau sulaukta beveik 30 apsidraudusių gyventojų pranešimų apie audros žalas. Preliminariais duomenimis, nuostoliams atlyginti reikės apie 12 tūkstančių eurų“, – šios savaitės pradžioje informavo „Lietuvos draudimo“ atstovai. 
   Mieste buvo pasklidę gandai, kad škvalo metu gaisrininkai uždaroje slidinėjimo trasoje evakavo žmones, tačiau Druskininkų priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininkas Sigitas Matulevičius „Druskoniui“ šią informaciją paneigė. „Į Snow areną nebuvome kviečiami. Iš tiesų darbo turėjom daug - dirbom iki 4 val. ryto. Ugniagesiai dirbo ten, kur buvo grėsmingi medžiai arba reikėjo atlaisvinti pravažiavimus, praėjimus, o vejoje gulėję medžiai – čia jau komunalininkų reikalai. Mūsiškiai atlikinėjo tik gelbėjimo darbus“, - sakė jis. UAB „Druskininkų komunalinis ūkis“ direktorius Rytautas Jakulis „Druskoniui“ sakė, kad audros išverstus medžius planuojama sutvarkyti per savaitę: „Padeda ir paslaugų ūkis. Mes iš savo įmonės kitų padalinių perkėlėm papildomų pajėgumų, kad sutvarkytume škvalo padarinius“. Nors kai kurie „Druskonio“ skaitytojai pasakojo, kad po audros išlaužtus medžius žmonės pjaustė patys, nesulaukdami pagalbos, R.Jakulis tvirtino, kad komunalininkai dirbo ir savaitgalį. 

„Druskonio“ inf.

 

  Padėsime sutvarkyti vėjovartas
   Savaitgalio škvalas pridarė žalos ir miškuose. Daug pavienių nulaužtų ir išverstų medžių. Vietomis medžiai nulaužti ir išversti su šaknimis ištisais plotais, užversti miško keliai. Bendro naudojimo keliai jau pravažiuojami.
   Miško savininkai turėtų apžiūrėti savo miškus. Pavirtę, įkibę medžiai yra pavojingi, todėl apžiūrint savo mišką reikia būti atsargiems. Medžių tvarkymui geriau pasitelkti profesionalus, jei patys neturite pakankamai patirties. Tai pats pavojingiausias darbas miške.
   Pagal nustatytą tvarką be leidimo galima pjauti tik su šaknimis išvirtusius medžius ir ant žemės gulinčias nulaužtas stiebų dalis. Stuobriams ir nulenktiems medžiams reikia užpildyti pranešimą apie ketinimą kirsti (jo formą galima rasti Aplinkos ministerijos svetainėje: Miškai>Privačių miškų savininkiams). Pakanka susiskaičiuoti nulaužtus ir nulenktus medžius ir nurodyti apytikrį tūrį pagal medžių rūšis. Pranešimą reikia pristatyti Valstybinei miškų tarnybai arba išsiųsti registruotu laišku. Adresus ir kitus kontaktus rasite Valstybinės miškų tarnybos svetainėje (www.amvmt.lt). Jei negaunate neigiamo atsakymo per 14 dienų, galite kirsti, todėl išsaugokite siuntimo kvitą.
   Jei išpjovus kirstinus medžius liks retmė, didesnė kaip 1000 m2, tada galima kirsti ir likusius medžius, bet šiuo atveju būtina išsiimti leidimą miškui kirsti. Čia be specialisto vargu išsiversite, nes reikia parengti biržių atrėžimo dokumentus, pateikti Valstybinės miškų tarnybos specialistams, kad apžiūrėtų plotą ir surašytų aktą. Jei plyno sanitarinio kirtimo plotas bus didesnis kaip 0,5 ha, galite pasinaudoti ES parama miškui atkurti. Tik reikia tinkamai sutvarkyti dokumentus.
    Ilgai šių darbų neatidėliokite, nes mediena, ypač pušis, per kelias savaites praras savo prekinę vertę ir ją galėsite parduoti tik malkų kaina. Ilgiau pagulėjusiuose medžiuose apsigyvens liemenų kenkėjai, kurie puls šalia augančius medžius. Ne tik prarasite miško vertę, bet ir baudos galite sulaukti.
   Visais dokumentų tvarkymo, medienos tvarkymo ir ES paramos klausimais galime padėti. Skambinkite telefonais 868715351, 834322279, rašykite el.paštu info@miskodarbai.lt. Susitarus Jūsų mišką galime apžiūrėti ir Jums negalint dalyvauti. Mūsų šūkis: miškas Jūsų, rūpesčiai mūsų.

Vidmantas JUSAS
UAB “Miško darbai”

 

  Irūna Puzaraitė Druskininkuose ištekėjo už mylimojo
  kariškio Roko Čepononio


Karolis BANEVIČIUS, Žmonės.lt

   Šeštadienio popietę ištekėjo dainininkė, televizijos laidų vedėja Irūna Puzaraitė (26). Civilinę santuoką su mylimuoju kariškiu Roku Čepononiu (24) garsi pramogų pasaulio atstovė pasirinko įregistruoti Druskininkų santuokų rūmuose. 
   Pastaruoju metu po devyniais užraktais asmeninį gyvenimą slepianti Irūna Puzaraitė vestuvių išvakarėse nenoriai komentavo ir šį savo įvykį.
   Ir apie mylimąjį kariškį Roką Čepononį ji niekada neatviravo. Tik besiruošdama vestuvėms atskleidė, kad drauge jiedu jau šešerius metus.
   Viešumo vengiantis Irūnos išrinktasis vengė pozuoti fotografams ir savo vestuvių dieną.
   Jaunieji su artimiausiais šeimos nariais į vestuvių ceremoniją Druskininkuose atvyko su dviem nuotaikingais „Volkswagen T2“ markės autobusiukais.
   I.Puzaraitė vestuvių dieną pasipuošė Viktorijos Jakučinskaitės kurta balta nuotakos suknele, apnuoginančia pečius. Rankose jaunoji laikė ryškią gėlių puokštę.
   Ceremonijoje dalyvavusios pamergės pasipuošė vienodomis žėrinčiomis aukso spalvos suknelėmis. Prie jų derėjo ir Irūnos sesuo Ineta Žvagulienė, pasipuošusi blizgia bordo spalvos suknele. Ją atlydėjo vyras Ąžuolas Žvagulis.
   Svarbiausia gyvenimo švente nuotaka rūpinosi pati, jokių vestuvių planuotojos paslaugų jai neprireikė. Anksčiau I.Puzaraitė kalbėjo norinti, kad vestuvės būtų tradicinės, vien su artimiausiais žmonėmis jose.
   „Po vestuvių emocijos puikios. Jaudinausi ne tik iš vakaro, bet jau kokias dvi savaites“, – po ceremonijos Žmonės.lt teigė I.Puzaraitė.
   I.Puzaraitė po vestuvių pasirinko dvigubą pavardę.
Paklausta, kada planuoja šeimos pagausėjmą, Irūna nedaugžodžiavo: „Ateityje“.
   Kol kas pora nežino, ar leisis į povestuvinę kelionę, esą spaudžia laiko stoka. „Jeigu turėsime laiko, tada kažkur važiuosime, dabar nežinome“, – Žmonės.lt sakė ji.
   17 val. Irūnos ir Roko santuoka buvo palaiminta Švč. Trejybės bažnyčioje Liškiavoje.

Meilė iš pirmo žvilgsnio

   Irūnos teigimu, jos ir Roko pirmasis susitikimas buvo meilė iš pirmo žvilgsnio: vakarėlyje užsimezgusi pažintis pakeitė visą jos gyvenimą.
   Irūna džiaugiasi, kad nors jos vyras ir nepriklauso pramogų pasauliui, puikiai supranta dainininkės profesiją ir niekad nepriekaištauja dėl darbo naktimis ar pernelyg artimo kontakto su scenos partneriais.
   I.Puzaraitė prisipažįsta, kad būna laikas, kai su mylimuoju nesimato savaitėmis, o kartais net mėnesiais, tačiau jų santykiams tai neturi jokios įtakos.
   Jaučianti, kad atėjo metas sukurti šeimą, I.Puzaraitė kalbėjo ir metų pradžioje. „Pribrendau permainoms. Norisi labai šeimos, vaikų... Neslėpsiu, užkrėtė ir sesers Inetos pavyzdys. Nors man meilė vaikams ir šeimai – turbūt įgimta. Tai – didžiausias džiaugsmas“, – Žmonės.lt sakė Irūna.

Paieška



Kas, jūsų spėjimu, gyvens garsioje pilyje ant Vijūnėlio tvenkinio kranto?
Statytojas alytiškis A.Baranauskas
Kurorto meras R.Malinauskas
Princesė ant žirnio
Ten bus senelių prieglauda
Manęs tai nedomina


Siūlau klausimą skaitytojams
Siūlau temą rašiniui

Parduoda sausas spygliuočių ir lapuočių malkas, skaldytas ar supjautas kaladėlėmis.
Atvežimas nemokamas.
Tel. 860146179.


Parduodamas nekilnojamasis turtas (negyvenamosios patalpos - požeminės automobilių stovėjimo aikštelės, unikalus numeris 4400-1497-2314:5867, esančios Druskininkų g. 23, Druskininkai). 1 vietos pardavimo kaina 7000 Lt. Dėl išsamesnės informacijos kreiptis 861286008 arba elektroniniu paštu parduodamasturtas1@
gmail.com

Roletai 
plastikiniams
langams

Prašome
atsiliepti skaitytojus iš:
Kuveito, Hawaii, Filipinų
info@druskonis.lt


Greitas kreditas
internetu


Nebrangiai
šarvuotos durys butui,
lauko durys namui
,
plastikiniai langai

Langai






© 1997-2013 Druskonis.lt . Visa medžiaga pateikta šiame puslapyje yra laikraščio "Druskonis" nuosavybė.
Kopijuoti, platinti informaciją be laikraščio "Druskonis" sutikimo DRAUDŽIAMA!
Visas teises gina LR istatymai

Dizainas ir programavimas - Dana M. ir Aurimas A.