Pirmas

NAUJIENA!


NAUJIENA!

Šiame numeryje

Miesto žinios
Policijos žinios
Kultūra
Renginiai
Skelbimai

Druskininkai

Organizacijos
Sanatorijos
Viešbučiai
Menai

Druskininkų apylinkės

Turauskų sodyba
Sodyba "Pas Rūtą"

Redakcija

Informacija


Reklama


Labai gera vieta Jūsų reklamai. Daugiau informacijos čia >>



  Ar premjero klausys verslas, jei neklauso partiečiai


Jurgis RAZMA, Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūno pirmasis pavaduotojas 

   Maždaug prieš porą savaičių Vyriausybės valandos Seime metu Ministro Pirmininko Algirdo Butkevičiaus paklausiau, ar jis ruošiasi kaip nors reaguoti į Druskininkų savivaldybės Tarybos ketinimą nuo kitų metų gerokai padidinti rinkliavą viešbučiams, vadinamąjį „pagalvės mokestį“, nuo dabar esančių 2 Lt iki 1 euro. Keldamas šį klausimą akcentavau, kad tai gali būti blogas pavyzdys verslui, paties Premjero raginamam nedidinti kainų po euro įvedimo.
   Tačiau jei savivaldybė, kuri, ne paslaptis, yra visiškai kontroliuojama mero, įtakingo socialdemokrato Ričardo Malinausko, padaro tokį veiksmą, manau, kad iš moralinės pusės bet kuris verslininkas gali paklausti: „Ko Jūs iš mūsų reikalaujate, jei Jūsų pačių partiečiai elgiasi visiškai priešingai“.
   Atsakydamas į šį klausimą, Premjeras tada kažką neaiškiai sumurmėjo, kad taip gal dar nebus nuspręsta, kad dėl šio mokesčio taryba dar diskutuoja...
   Matome, kad birželio 30 d. Druskininkų savivaldybės Taryba nusprendė, kad nuo 2015 m. balandžio bus renkama vieno euro dydžio vietinė rinkliava, skaičiuojama nuo apgyvendinimo paslaugos gavėjams suteiktų nakvynių skaičiaus. Kitaip patariant – vieno euro „pagalvės mokestis“ – už vieną nakvynę asmeniui.
   Argumentuojant tokio mokesčio įvedimą, pradiniame sprendimo projekto tekste nurodyta, kad naujas mokesčio dydis nustatomas, jei bus įvestas euras. Lyg ir tiesiogiai visuomenei signalizuojama, kad štai įvedus eurą atsiranda pareiga didinti paslaugų tarifus. Tai negeras ženklas visam verslui, raginamam nedidinti prekių ar paslaugų kainų, kviečiamam pasirašyti Gerosios verslo praktikos įvedant eurą memorandumą, kad nebūtų diskredituotas visas procesas, taip pat ir gąsdinamam baudomis, jei tokių veiksmų bus pastebėta.
   Kita vertus, šis pavyzdys parodo, kad įtakingi socialdemokratai, matyt, gali visiškai nepaisyti savo partijos pirmininko, dabartinio premjero pozicijos, turbūt žinodami jo charakterio savybes ir negebėjimą pareikalauti tam tikrų sprendimų.
   Tokie pavyzdžiai nenuteikia pernelyg optimistiškai laukiant Lietuvai istorinės euro įvedimo datos. Kyla abejonių, ar Premjeras apskritai sugebės suvaldyti visus galimus negatyvius procesus ir sutramdyti tuos, kurie būtų linkę papiktnaudžiauti valiutų virsmo laikotarpiu.
   Premjero bejėgiškumo pavyzdys sprendžiant vienos savivaldybės klausimus kelia daug abejonių dėl jo gebėjimo suvaldyti globalesnius procesus. Tarkim, Vyriausybės vadovas niekaip negali susitvarkyti su šiuo metu iškilusia politine krize sprendžiant kai kurių viceministrų tinkamumo eiti pareigas klausimą. A.Butkevičius pataikauja koalicijos partneriams, nesugebėdamas jiems pasipriešinti dėl akivaizdžiai netinkamų viceministrų kandidatūrų. Ir nenuostabu, nes jei nesugeba suvaldyti savo pavaduotojo partijoje R.Malinausko, tai kaip gebės pasipriešinti kitų partijų lyderių sprendimams.

www.alfa.lt

 

  Politika be kultūros – norma ar anomalija? 
Konstantinas REČKOVAS,
politikos mokslų studentas


   Druskininkai – garsių dailininkų, kompozitorių, poetų, skulptorių, filosofų, politikos veikėjų gimtasis miestas, turintis garbingą kultūros istoriją, vertą saugojimo ir puoselėjimo. Atrodytų tai turėtų implikuoti ir dabartinių savivaldybės vadovų, kuriems druskininkiečiai patikėjo šias pareigas, garbingą elgesį, tačiau, deja, tai lieka tik teorinėse vizijose. 

   Pavyzdžių atrandame kasdien. Ne taip seniai Druskininkų savivaldybės tinklalapyje atsirado galimybė stebėti savivaldybės tarybos posėdžius tiek tiesiogiai, tiek peržiūrėti jau įvykusių archyvą. Atrodytų, sveikintina iniciatyva, leisianti savivaldybės gyventojams gauti tiesioginę informaciją apie tarybos darbą, tačiau vos prieš kelias dienas prie įrašų archyvo atsirado prierašas: „Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką Druskininkų savivaldybės administracijos sutikimą“. Kyla pagrįstas klausimas – jeigu taikoma inovacija, siekiant paversti savivaldybės darbą skaidresniu, kodėl taikomi tokie viešumos baimę akivaizdžiai atskleidžiantys apribojimai? Matyt, todėl, kad techninės inovacijos nekeičia politinio bendravimo kultūros ir nepataiso akivaizdžių jos spragų. ”Filosofo Richardo Rorty teigimu, „žmones nuolat lydi žodžiai, pateisinantys jų veiksmus, įsitikinimus ir gyvenimą“, ir šie žodžiai susiformuoja į specifinį žodyną. „Kakly, koks tu juokingas“, „Su tokiais, kaip tu, aš nei ganiau, nei ganysiu gyvenime“, „Mano manymu, jūs atrodot pakankamai kvailai“, „Patylėk, nes dabar aš kalbu“ – šias savo komunistinę praeitį su nostalgija menančių partijos kolegų B.Bradausko ar A.Skardžiaus kolūkio pirmininko stiliaus frazes išgirdome iš savivaldybės vadovo vos per du paskutinius posėdžius. Liūdna stebėti, kaip dažniausiai jos buvo palydimos tarybos daugumos, ne itin pasižyminčios aktyvumu diskutuojant dėl darbotvarkės klausimų, pritarimo juoku. Būtent tokie išsireiškimai, „Youtube“ klipų pavidalu plintantys internete, padaro Druskininkams milžinišką antireklamą – jos neužgožia kurorto paslaugas reklamuojantys filmai, stendai ir lankstinukai. Tai kita – politinio komunikavimo kultūros sritis, kuri, deja, yra svetima nemažai daliai tarybos narių. Su pasišlykštėjimu matau, kad siūlymai savivaldybės kontroliuojamos įstaigos vadovui nekreipti dėmesio į opozicinius savivaldybės tarybos narius, pašaipūs komentarai jų atžvilgiu, biografijų viešas naršymas su įžeidžiančiais komentarais (eikvojant ir tarybos posėdžių laiką) – Druskininkų savivaldybės tarybos darbo kasdienybė. 
   Atskira tema – laikraštis „Mano Druskininkai“, viešai pristatomas kaip informacinis leidinys arba, cituojant savivaldybės vadovą, „žmonių laikraštis“. Šį kartą neminėsiu jo finansavimo aplinkybių, jau nė kartą aprašytų tiek nepriklausomoje Druskininkų, tiek nacionalinėje spaudoje. Neverta kalbėti ir apie elementaraus rašymo stiliaus ir kalbos kultūros stoką laikraščio straipsniuose.  Verčiau atkreipkime dėmesį į turinį, į tai, kokia informacija pasiekia druskininkiečius. Taigi reguliariai gaunantis „Mano Druskininkus“ savivaldybės gyventojas turėtų priprasti, kad vietinės valdžios išlaikomos žiniasklaidos norma tapo nuolatiniai pagiežingi Lietuvos žurnalistų sąjungos Etikos komisijos pripažintos pažeidus Lietuvos žurnalistų ir leidėjų Etikos kodeksą Druskininkų savivaldybės viešųjų ryšių specialistės rašinėliai, kuriuose, neturint rimtų kaltinimų aptarinėjamas vietinės opozicijos lyderių amžius, išsilavinimas, pajamos ar įžeidimų persunktas ir ne savo srities medicininės diagnozės nustatymu paženklintas makabriškas savivaldybės tarybos nario - gydytojo straipsnis, kurį Lietuvos bioetikos komitetas pripažino netinkamu gydytojo profesinės etikos aspektu. Norma yra ir (šį kartą, atrodo, visai nuoširdus) pasipiktinimas neabejingais druskininkiečiais, kurie išdrįso surengti turistų iš Rusijos pamėgtame mieste solidarumo su Ukrainą akcija – tuomet „Mano Druskininkų“ pašnekovams teko pasakoti skubiai parengtas graudžias istorijas apie neva rusofobišką Druskininkų jaunimą. Savivaldybės vadovo žodžiais, minėtas leidinys tapo „kelrode žvaigžde žmonėms“. Reiškia, tokia yra ir „Jų Druskininkų“ vizija, kurioje geriausiomis politinių intrigų meistro Machiavelli tradicijomis tikslas pateisina priemonę, moralumas yra apsimestinė kaukė, o norint susidoroti su politiniais oponentais ar nepriklausoma žiniasklaida, lengvai pasirenkamas šmeižto ir įžeidimų kelias.
   Galiu patikėti, kad toks politinės kultūros lygis ir jį nuolat demonstruojantis elgesys yra priimtinas itin negausiai bendruomenės daliai, nostalguojančiai sovietinės „tvarkos“, tačiau taip pat esu įsitikinęs, kad jis nėra priimtinas tūkstančiams Druskininkų rinkėjų, ypač jauniems žmonėms, daugelis kurių kitąmet pirmą kartą balsuos savivaldos rinkimuose.

 

  Neatsakyti klausimai dėl vandens parko
   Savivaldybės posėdyje birželio 30 d. UAB “Druskininkų sveikatinimo ir poilsio centro AQUA”, kuris valdo ir vandens parką, vadovas pristatė bendrovės veiklą 2013-aisias metais. Paaiškėjus, jog įstaiga uždirbo 3 mln. litų ikimokestinio pelno, direktoriaus buvo paklausta, o kodėl nebuvo mokami dividendai, jei savivaldybei net algoms išmokėti tenka skolintis. Sekė atsakymas – nebuvo tokio akcininkų sprendimo. Tačiau žinant, kad visos iki vienos “Druskininkų sveikatinimo ir poilsio centro AQUA” akcijos priklauso savivaldybei, kyla noras paklausti – tai kurgi vienintelis akcininkas nusprendė panaudoti vandens parko pelno pinigus?
   Savivaldybės tarybos nariui, atstovaujančiam opozicijai, dr. Juozui Šarkui po minėto Tarybos posėdžio taip pat liko neatsakytų klausimų. Jis išguldė juos ant lapo ir adresavo Druskininkų savivaldybės administracijos direktorei Vilmai Jurgelevičienei ir “Druskininkų sveikatinimo ir poilsio centro AQUA” vadovui Edmundui Antanaičiui. Kopijos perduotos Seimo Antikorupcinės komisijos pirmininkui Vitalijui Gailiui bei Vyriausybės atstovei Alytaus apskrityje Jolantai Kručkauskaitei.
   Tarybos narys vandens parko bendrovės vadovą ir administracijos direktorę paprašė pateikti įmonės finansinių ataskaitų rinkinį už 2013-uosius metus kartu su audito ataskaita ir išvada. “Įmonės direktoriaus 2013 metų ataskaitoje pažymėta, jog tais metais pasiektas 3 mln. litų ikimokestinis pelnas. Pagal įstatymų reikalavimus įmonės vadovas turi parengti ir kartu su įmonės metinių finansinių ataskaitų rinkiniu pateikti įmonės savininkui sprendimo dėl įmonės paskirstytojo pelno paskirstymo projektą. Prašome pateikti šį labai slepiamą nuo mūsų dokumentą bei kažkieno priimtą sprendimą dėl įmonės pelno paskirstymo. Kas šį sprendimą priėmė? – klausia politikas. – Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatyme pažymėta, kad įmonės savininko sprendimai turi būti įforminami raštu. (...) Uždavus klausimus apie įmonės pelną savivaldybės tarybos posėdyje birželio 30 d., išsamių atsakymų nesulaukta, o Tarybos nariai, priklausantys opozicijai, posėdžio pirmininko – mero Ričardo Malinausko buvo visaip užgaliojami, ką girdėjo ir posėdyje dalyvavusi Vyriausybės atstovė Alytaus apskrityje J.Kručkauskaitė”. 
   J.Šarkus primena, jog Žurnalistų etikos inspektorės praėjusių metų gruodžio 3 d. sprendime dėl leidinio “Mano Druskininkai” konstatuota, kad šis leidinys leidžiamas pažeidžiant Visuomenės informavimo įstatymą. Šio leidinio leidyba ir platinimas yra finansuojami iš gautos paramos lėšų, vadovaujantis paramos sutartimi tarp vandens parką valdančios bendrovės ir Švietimo centro, kuris tą leidinį leidžia bei platina. Politikas tikisi sužinoti, kas ir kada priėmė sprendimus remti neteisėto savivaldybės leidinio leidybą ir platinimą. J.Šarkus paprašė pateikti sutarčių dėl paramos teikimo 2013 metais kopijas bei Valstybinei mokesčių inspekcijai teikiamas mėnesines ir metinę ataskaitas dėl paramos 2013-aisiais. “Galbūt šios paramos dėka mažinamas bendrovės apmokestinamasis pelnas”, - domisi Tarybos opozicijos atstovas.

“Druskonio” inf.

 

  Mokėsi jaunieji šauliai


   Liepos 1 dieną baigėsi savaitę trukę Jaunųjų šaulių III pakopos ugdymo kursai. Juose dalyvavo per 80 jaunųjų šaulių - būsimų karių. Tarp jų buvo ir aštuoni jaunieji šauliai iš Druskininkų (7 kursantai ir būrio vadas).
   Per kursų pratybas jauniesiems šauliams tenka parodyti ne tik fizinius sugebėjimus, bet ir pasitikrinti praktines žinias, parą laiko praleisti lauke, nepaisant koks oras - ar giedra ar lietus. Pratybas stebėjo ir Lietuvos šaulių sąjungos Karininko Antano Juozapavičiaus I rinktinės vadas.
   Šiose jaunųjų šaulių III pakopos ugdymo pratybose dalyvavo šauliai iš viso Alytaus regiono, Marijampolės bei Kauno. 
   Geriausia kursante tapo druskininkietė jaunoji šaulė -Adelė Liaukevičiūtė, kuri teorinės dalies teste surinko daugiausiai balų - 65 iš 67-ių galimų. Kvalifikacinių pažymėjimų įteikimo metu A.Liaukevičiūtė gavo netik kurso baigimo pažymėjimą, bet ir rinktinės vado dovaną - termopuodelį su Šaulių sąjungos atributika. 

“Druskonio” inf.

 

  Valstybės diena Druskininkuose: su meru R.Malinausku
  kovojantis V.Trinkūnas rado išrautas tujas, slėpusias
  savivaldybės pastatytus šiukšlių konteinerius ties
  verslininko namo langais


Vilma DANAUSKIENĖ, 15min.lt


   Po savaitgalio kelionės sekmadienio, liepos 6-osios, vakarą į namus Druskininkuose grįžęs vienas didžiausių Druskininkų savivaldybės darbdavių – SPA Vilnius SANA – generalinis direktorius Valdas Trinkūnas nustėro, pamatęs ties jo namo sklypu esančioje pievelėje išrautus tujų krūmus. 
   Išrovus sodmenis, iš verslininko namo atsivėrė ne itin estetiškas vaizdas į prie gatvės vietos savivaldybės komunalininkų sumontuotus tris didžiulius atliekų konteinerius.
   Kas ir kada tujas išrovė – neaišku. Verslininkas V.Trinkūnas sako iš namų Sodų gatvėje, Druskininkuose, išvykęs anksti penktadienį. Tuomet medžiai dar augo savo vietoje.
   „Penktadienį ryte išvažiavau į Vilnių, o popietę pasiekiau Anykščius, kur savaitgalį kartu su Druskininkų „Rotary“ klubo broliais šventėme prezidentų rotacijos šventę. Viskas buvo savo vietose!
   Tik va dabar, sugrįžęs į namus Druskininkuose, pamačiau eilinį vandalizmo faktą. Ten, kur kažkada po tujų gyvatvorės išrovimo ir šiukšlių konteinerių įkasimo po mano namo langais, druskininkiečiai organizavo talką ir apsodino naujomis tujomis, dabar matau, kad tos gražiai žaliavusios tujos šviežiai išrautos ir aš vėl galiu „grožėtis“ pro langą mero šiukšliadėžėmis“, – ironizavo kalbintas V.Trinkūnas.
   V.Trinkūnas sako, kol kas nuo platesnių nuo komentarų susilaikantis.
   „Nuo komentarų bandau susilaikyti, tik noriu su jumis pasidalinti šia „džiugia“ naujiena... Šių konteinerių antžeminė dalis – tik trečdalis to, kas įkasta žemėje”, – ne itin kurortišku vaizdu „grožisi“ V.Trinkūnas.
   Su Druskininkų savivaldybės meru socialdemokratu Ričardu Malinausku ir jo diktatoriškais sprendimais kovojantis verslininkas V.Trinkūnas teigė, kad daug skaudžiau, jog šis vandalizmo aktas sutapo su Valstybės diena.
  „Apie kokią valstybę tuomet mes kalbame čia, Druskininkuose?“ – retoriškai klausė V.Trinkūnas.
   Minėtoje vietoje medžiai išrauti jau antrą kartą. Pirmąsyk tai padarė Druskininkų savivaldybės vadovybės nurodymus vykdę vietos komunalininkai.
   Pernai metų rugpjūtį, prisidengiant želdinių priežiūros taisyklėmis bei atliekų konteinerių išdėstymo taisyklėmis, trys dideli požeminiai atliekų konteineriai, iki tol stovėję kitoje gatvės pusėje, už automobilių stovėjimo aikštelės, buvo iškasti ir perkėlus keliolika metrų, įkasti tiesiai ties verslininko V.Trinkūno gyvenamojo namo langais. Tai buvo atlikta už mokesčių mokėtojų pinigus.
   Pasipiktinę tokiu vietos valdžios elgesiu ir požiūriu į oponentus, spontaniškai socialiniuose tinkluose susibūrę druskininkiečiai pernai metų lapkritį organizavo V.Trinkūno palaikymo akciją ir atsodino išrautas tujas.
   Atsivežę tujų sodinukų ir įrankių druskininkiečiai darbavosi valandą. Atsodintų tujų eile šiukšlių konteineriai buvo atskirti nuo V.Trinkūno gyvenamojo namo kiemo.
   Toks Druskininkų savivaldybės žingsnis – neįtinkantiems oponentams rasti subtilų būdą įgelti, nepraslydo pro akis ir vietos meno žmonėms. Atliekų konteinerius ties V.Trinkūno namu savo paveiksle įamžino žinomas dailininkas Gerardas Raitas Šatūnas. Ilgą laiką Olandijoje gyvenęs menininkas stebėjosi, kad demokratinėje nepriklausomoje Europos valstybėje galimas toks valdžios vandalizmas.
   Sekmadienį kalbintas verslininkas Valdas Trinkūnas apmaudžiai sakė, kad oficialiai dėl išrautų tujų sodinukų negali kreiptis net į policiją, kad vandalai būtų nustatyti, surasti ir nubausti – oficialiai tujos augo valstybinėje žemėje.
   „Net jei kas ir matė kas, kas rovė – vargiai pasakys. Jei tai padarė savivaldybė, kaip kad buvo su konteinerių įkasimu po pat mano namo langais, – bus rastas koks nors formalus teisės aktas, pvz., savavališkai pasodinta ar kas nors panašiai. Kita vertus, jei tai padarė išdykaujantys praeiviai, tai vietos policijai nebus sunku juos rasti – visas Druskininkų miestas yra stebimas policijos vaizdo kameromis“, – neslėpė sekmadienio vakarą kalbinamas V.Trinkūnas.
   „Ar taip Druskininkuose pasveikintas su Valstybės diena vienas iš didžiausių darbdavių ir mokesčių mokėtojų? Apgailėtinas jau pats konteinerių perstatymo faktas, bet pasirodo – to dar negana. Lyg kokiame Lietuvos separatistiniame regione, kur sava tvarka ir savi įstatymų taikymai,“, – kalbintas vietos konservatorių lyderis Vilius Semeška neslėpė neabejojantis, kad šis vandalizmo aktas kvepia politika.

 

  Restauruojamas Druskininkų bažnyčios stogas 


   Druskininkų Švč. Mergelės Marijos Škaplierinės bažnyčioje prasideda stogo tvarkybos (restauravimo) darbai. Atsilaupęs ir skylėtas bažnyčios stogas bus perdengtas maksimaliai naudojant išlikusias čerpes. Restauratorių taip pat sulauks nuo erozijos ir kito gamtos poveikio pažeistas ir apiręs karnizų, frontonų ir piliastrų mūras, stogo laikančiosios konstrukcijos, bokšteliai ir pasvirę kryžiai. Bus sutvarkyta ir lietaus nuvedimo sistema. 
   Šiems darbams Kultūros paveldo departamentas skyrė daugiau kaip 510 tūkst. Lt iš Lietuvos Respublikos ir Šventojo Sosto sutarties dėl bendradarbiavimo švietimo ir kultūros srityje 2014 m. programos. Dar 200 tūkst. Lt skyrė Vilniaus arkivyskupijos ekonomo tarnyba su Druskininkų Švč. Mergelės Marijos Škaplierinės parapija. Restauravimo projektą parengė UAB „Archinova“ ir UAB „Senamiesčio projektai“ (projekto vadovas R.Buitkus).
   Numatyti darbai yra būtini kultūros paveldo objekto ir jo kuriamos gyvenvietės tapatybės išsaugojimui. Švč. Mergelės Marijos Škaplierinės bažnyčia yra viena gražiausių Druskininkų senamiesčio formančių, galinti pasigirti ir labai įdomia istorija.   Šiemet prasidėsiantys darbai bus baigti 2016 m. Druskininkų bažnyčia yra iškilaus lenkų architekto Stefano Šilerio kūrinys. Jos istorija siekia XX a. pradžią. Pirmoji mūrinė bažnyčia šioje vietoje iškilo XIX a. viduryje, tačiau kurortui augant ir atvykstant vis daugiau poilsiautojų ši bažnyčia tapo per ankšta – jos vietoje nuspręsta statyti naują. Statant naująją, mažesnė senoji atsidūrė naujosios viduje ir buvo nugriauta tik ją pastačius 1931 m. 
Bažnyčios statyba pradėta 1912 m., ji suprojektuota neogotikinių formų, jos architektūrai turėjo įtakos Nyderlandų, Pamario ir Lietuvos gotika. Dar nebaigta statyti ji buvo apgriauta – nors po karo šiek tiek suremontuota, dėl lėšų stygiaus S. Šilerio projektas iki galo taip ir neįgyvendintas. Naująją bažnyčią buvo pamėgęs Lenkijos maršalka Juzefas Pilsudskis, kalbininkas Juozas Balčikonis, rašytojas Vincas Mykolaitis–Putinas ir daugelis kitų žymių žmonių. 

„Druskonio“ inf. 

 

  Pasaulinio lygio stebuklas Druskininkų miškuose nepavyko 

Pasaulio ralio čempionato trasoje prie Druskininkų

   Pasak mūsų šalies žiniasklaidos įvairių šaltinių, pirmą kartą Lietuvoje vykęs Pasaulio ralio čempionatas paliko itin slogų įspūdį ir vietoj galimybės užsitarnauti gerą vardą tarptautinėje arenoje patirta gėda. 

Istorinis sporto įvykis

  
Birželio 27-ąją Druskininkus ir aplinkinius kelius sujudinęs Pasaulio ralio čempionato WRC etapas, persikėlęs iš Lenkijos į Lietuvą, iš anksto buvo įvardijamas kaip aukščiausio pasaulinio lygio varžybos, kur kovoja pajėgiausi planetos sportininkai, o lenktynės transliuojamos „Eurosport“ kanalo grupės bei daugumos kitų pasaulio televizijų. „Tai ne tik istorinis įvykis ir labai didelė Lietuvos reklama, bet ir didžiulė atsakomybė,“- sutartinai kartojo ralio organizatoriai, šias lenktynes prilygindami svarbiausiam šių metų sporto renginiui Lietuvoje. „Džiaugiuosi, kad Lietuva gali prisidėti organizuojant tokio aukšto lygio Pasaulio ralio čempionato varžybas. Tai istorinis atvejis, kai mūsų šalyje ralio žvaigždės susirinks į Druskininkų regioną. Manau, tai didelė šventė ne tik Lietuvos automobilių sporto entuziastams, bet ir visiems Lietuvos žmonėms“, - sakė premjeras A.Butkevičius, džiaugdamasis, kad kaip šių varžybų globėjas gali prisidėti prie šio istorinio mūsų šalies sporto įvykio. Lietuvos automobilių sporto federacijos prezidentas G.Furmanavičius antrino, jog ministro pirmininko dėmesys parodo, kad tai – ypatingai svarbus įvykis ne tik automobilių sporto gerbėjų bendruomenei, bet ir visai šaliai.

Klimpo ne tik automobiliai 

   Keturis greičio ruožus įveikę Lenkijoje, Mikolaikų apylinkėse, birželio 27-ąją pasaulio lenktynininkai atvažiavo į Lietuvą.   Kapčiamiesčio greičio ruožas dar prieš etapo startą dėl prastos kelio dangos buvo sutrumpintas nuo 34 km iki 13 km. Tačiau, jį pravažiavus, dėl galimo pavojaus dalyviams ir žiūrovams buvo visiškai atšauktas, kaip ir antrasis Margionių greičio ruožas, kurio ilgis buvo 18 km. Lietuvoje iš viso planuota įveikti daugiau kaip 100 km distancijos, tačiau Kapčiamiesčio ir Margionių greičio ruožuose galiausiai nuvažiuota tik 31 km. Tad įveikę du greičio ruožus iš planuotų 4-ių Lietuvoje, pasaulinio lygio lenktynininkai po pertraukos laikinose serviso zonose, kurios buvo įrengtos Druskininkuose, vėl persikėlė lenktyniauti į Lenkiją.
  Organizatorių teigimu, tam buvo dvi priežastys - nesaugiai po trasą lakstantys žiūrovai, nesilaikę saugumo reikalavimų, bei prieš tai buvusiuose greičio ruožuose Druskininkų apylinkėse suniokoti keliai. Jie buvo labai prastos dangos, todėl lengvai susidarė provėžos, kurios ralistams tapo nesaugios. „Siaubinga, kelias labai pavojingas. Pataikęs į vėžes nebegalėjau valdyti automobilio“, „Automobilio dugnas dažnai liečia žemę. Kitam važiavimui turėsime pakelti automobilį“, „Baisu ir labai pavojinga. Visur vėžės. Labai sudėtinga posūkiuose,“ – savo nuomonę išreiškė ralio lyderiai iš įvairių pasaulio šalių. Pravažiavus pirmiesiems sportininkams, reikalai ėmė klimpti dar giliau abiem prasmėmis. Abiejuose greičio ruožuose susidarė tokios provėžos, kad lenktynininkams teko rūpintis, kaip neįklimpti ir neįsirėžti į puriame žvyre slypinčius akmenis ar miško trasose į medžių šaknis. Nemažai ralio stebėtojų stovėjo per porą metrų nuo trasos ar posūkių išorėje, o akivaizdžiai nepatyrę apsauginiai visiškai nesugebėjo suvaldyti apgirtusių žiūrovų.

Pasigedo informacijos 

   Ralio žiūrovai, atvykę stebėti varžybų iš daugelio Lietuvos vietų bei užsienio ir užsisakę iš anksto tam viešbučius Druskininkuose, pasigedo išsamesnės informacijos bei žemėlapių, kuriuose būtų nurodyta stebėjimo zonos, saugumo perspėjimai, automobilių statymo vietos ir kt. Link greičio ruožų važiuojančius žiūrovus pasitiko tik flomasteriu ant kartono ranka nubrėžtos rodyklės su užrašu WRC, už automobilių statymą 20 Lt sumokėję žmonės turėjo pėsčiomis kulniuoti porą kilometrų iki trasos, o greičio ruožų žemėlapių nebuvo nei dalijamų dykai, nei pardavinėjamų. Druskininkiečiai, buvę miškuose, turėjo aiškinti po mūsų šilus klaidžiojantiems užsieniečiams tai, ko patys nežinojo. Atšaukus greičio ruožus, šią blogą žinią žiūrovai sužinojo ne iš organizatorių, o iš išmaniuosiuose telefonuose įjungto oficialaus WRC puslapio.     Taip pat buvo neaišku, ką daryti su beverčiais bilietais - jokių žinių apie bilietų grąžinimo sąlygas. Ralio Lietuvoje išvakarėse vis dar nebuvo jokios informacijos apie bilietus ar tikslius būsimus greičio ruožus, neatsirado lietuviška renginiui skirta svetainė. Visą informaciją apie ralio etapą Druskininkų apylinkių miškuose žmonės rankiojosi iš oficialaus WRC puslapio anglų kalba arba lenkiškos etapo svetainės, kurioje yra ir lietuviams skirta sekcija.   Po WRC renginio Lietuvoje interneto svetainėse pasirodė nuotraukos apie jo palikimą - išmuštus ir išakėtus mūsų miškų kelius, besimėtančias šiukšlių krūvas, alaus skardines, pakabintas ant miško medžių tarsi žaisliukus per Kalėdas. 

Pamiršo patikrinti greičio ruožus? 

   Lietuvos lenktynininkas D.Matijošaitis, WRC etape užėmęs 24-ąją vietą, prisipažino, jog jam dėl tokio prasto WRC ralio etapo Lietuvoje organizavimo jau starte buvo gėda prieš užsienio sportininkus, nes jų atsiliepimai apie ruožus Druskininkų miškuose nebuvo geri. „Tai protu nesuvokiami arimai, kurie, duok Dieve, dakariniam džipui pritaikyti. Ir tai ne visi. Žemiems raliniams automobiliams čia nėra ką veikti. Lenkai juokavo: „Gerą reklamą pasidarėt savo šaliai“. Ką padarysi. Negaliu sakyti, kad esu piktas dėl tos lietuviškos dalies ralyje. Manau, žodis „nusivylęs“ yra daug stipresnis žodis nei „piktas“. Tiesiog tai atrodė labai graudžiai. Mes atsivežėm, atsiviliojom aukščiausio lygio pilotus ir techniką į Lietuvą tam, kad apsijuoktume. Manau, atsakingi žmonės tokiose situacijose turi priimti atsakingus sprendimus. Druskininkų regiono miškuose jau lietuviškų ralių metu, pravažiavus 10 automobilių, būna tragedija. Tai kaip gali tas pats ruožas išlaikyti 50 aukščiausio lygio lenktyninių automobilių? Tai yra elementari logika, kuria kažkas kažkodėl nesivadovavo. Natūralu, kad už viską, kas vyko Lietuvoje, lietuviai ir yra atsakingi. Visi, bent kažkiek suprantantys ralį ir važiavę keliuose renginiuose, tokį scenarijų galėjo numatyti iš anksto. Dabar, žinoma, lengva man šnekėti, tačiau tą scenarijų mes numatėm dar prieš ralį. Smagu, kad tokie renginiai vyksta, bet pasitempti organizatoriams dar tikrai yra kur: saugumas, žiūrovų informavimas (apie atšauktus GR sužinojome per vėlai) ir vietos sutvarkymas po renginio nesužavėjo“, – pasakojo D.Matijošaitis. Lenktynių entuziastas ir žurnalistas T.Digaitis antrino, jog jau kelios dienos iki starto visa ralio bendruomenė kalbėjo ir buvo aišku, kad keliai absoliučiai netinkami WRC etapui, tik niekas nedrįso garsiai to pasakyti. 
   WRC etapas Lietuvoje tapo skandalu tarptautinėje automobilių sporto arenoje. Net per oficialią WRC apžvalgą, kurioje paprastai nieko blogo nesakoma apie rengėjus, buvo minėtas prastas Lietuvos pasiruošimas. Itin prastu organizavimu ir nepasiruošimu tokio masto renginiui lietuvius kaltino ne tik žiūrovai, kurie kantriai laukė ir pirko bilietus, bet ir Tarptautinė ralio vairuotojų asociacija, kuri Lietuvos etapą įvardino kaip katastrofą. Tuo tarpu vienas iš dalyvių Krisas Meeke apie mūsų šalyje organizuotus greičio etapus išrėžė viską, ką galvojo: „Idėja surengti ralį Lietuvoje yra gera, bet kažkas pamiršo patikrinti ruožus. Tai visiškas laiko švaistymas. Šis etapas sugriovė man lenktynes“. 

Organizatoriai teisinosi

  „Žinoma, apmaudu, jog geriausi pasaulio ralio lenktynininkai Lietuvoje galėjo įveikti tik du greičio ruožus iš keturių planuotų. Taip nutiko dėl oro sąlygų, prieš ralį žemę ilgai merkė lietus, lenktynininkams pravažiavus pirmąjį kartą, kelio danga tapo nebetinkama tolimesniam važiavimui, joje atsirado provėžos.   Būtent dėl didelio kritulių kiekio dar prieš ralį teko dvigubai sutrumpinti Kapčiamiesčio greičio ruožą. Niekas negalėjo numatyti, jog gamta iškrės tokią išdaigą. Situacijos, kai dėl sugadintos kelio dangos tenka sutrumpinti ar atšaukti greičio ruožus, Pasaulio ralio čempionate nėra retenybė. Ši patirtis – didžiulė galimybė pasimokyti ir tokią pamoką panaudoti ateityje“, - teigė renginio organizatorius A. Poteliūnas. LASF prezidento G.Furmanavičiaus teigimu, svarbiausia - neužmiršti, jog renginys įvyko, susirinkę žiūrovai turėjo galimybę savo akimis pamatyti geriausius pasaulyje ralio pilotus ir jų įspūdingą techniką. „Labai gaila, kad teko ruožus atšaukti dėl lenktynininkų ir jų automobilių saugumo. Turime ir kuo pasidžiaugti, nes Tarptautinė automobilių federacija , pagrindinis WRC organizatorius, nepateikė jokių pastabų ar nusiskundimų dėl teisėjų darbo ir serviso zonos, o automobilių sporto žvaigždės mūsų trasas apibūdino kaip labai greitas, sudėtingas ir įdomias važiuoti. Žiūrovai galėjo savo akimis išvysti, kaip trasa skrieja ypač galingi automobiliai, apsilankyti serviso zonoje Druskininkuose“, - pasakojo G. Furmanavičius. 
   Kūno kultūros ir sporto departamentas šioms varžyboms organizuoti skyrė 200 tūkst. Lt. Pasak oficialaus ralio rengėjo A. Poteliūno, visos WRC dalies Lietuvoje rengimas kainavo 0,5 mln. Lt. Tačiau žmones stebino ne tik tai, kad per tokį svarbų renginį nuorodos į trasą buvo nupaišytos ant kartono gabalėlių, o žiūrovams trūko šiukšliadėžių ir tualetų. Pasak vietinių, išrausti vieškeliai buvo ilgai nesutvarkyti, o šiukšles iš pakelių surinko ir išvežė patys gyventojai. Anot ralio organizatorių, dar 80-90 tūkst. Lt kainavo serviso zonos Druskininkuose įrengimas, panaši suma sumokėta ir saugumą užtikrinusiems specialiųjų tarnybų atstovams. 

Atsiprašė žiūrovų 

   Liepos 2 d. spaudos konferencijoje WRC rengėjai Lietuvoje atsiprašė nuviltų žiūrovų. LASF vadovas G.Furmanavičius tvirtino suprantantis visas buvusias klaidas ir prisiimantis atsakomybę už jas. A.Poteliūnas taip pat atsiprašė į varžybas suvažiavusių žmonių. Tačiau ralio rengėjai neketina grąžinti pinigų žiūrovams, kurie atvyko tik į atšauktus greičio ruožus ir nepamatė nė vieno ralio automobilio. Pasak varžybų organizatoriaus, Lietuvoje buvo parduota vos apie tūkstantį bilietų į greičio ruožus, kurių kiekvienas kainavo po 50 Lt. Jis teisinosi, jog Tarptautinės automobilistų federacijos FIA atstovai iš anksto buvo perspėti, kad ruožus Lietuvoje galima važiuoti tik po vieną kartą, tačiau jie patys Lietuvoje pasirinko būtent šiuos, kurie vėliau buvo atšaukti. G.Furmanavičius užtikrino, kad kitais metais WRC Lietuvoje taip pat įvyks, gali keistis tik renginio data. Svarstoma galimybė jį perkelti į rudenį. A.Poteliūnas sutiko, kad daug smulkesnių nesklandumų šįmet atsirado dėl nepatyrimo ir darbuotojų stokos. Pasak jo, lietuviams pagal sutartį nebuvo leidžiama turėti atskiros interneto svetainės ralio informacijai, todėl žiūrovams jos teko ieškoti kur kas išmano. Garsiąsias kartonines rodykles į greičio ruožus nupiešė bilietų pardavėjai, supratę, kad žmonės blaškosi ir nežino kur važiuoti, o jaunus apsauginius parinko ir apmokė saugumu besirūpinęs „Ajags“ klubas. Tuo tarpu vienų iš populiariausių Lietuvoje ralio varžybų, kasmetinio 300 ežerų ralio organizatoriai gavo vos 25 tūkst. Lt paramos, tačiau per šias varžybas netrūksta nei aiškių nuorodų bei trasos schemų, nei bendros tvarkos. Kūno kultūros ir sporto departamentas neslėpė nusivylimo WRC debiutu Lietuvoje. Nevykę Pasaulio ralio čempionato (WRC) etapo ruožai Lietuvoje papiktino automobilių sporto mėgėjus ir sukiršino profesionalus. LASF vadovas G. Furmanavičius teigia, kad, nepaisant fiasko, WRC mūsų šalyje matysime dar bent dvejus metus. Automobilių sporto autoritetai Lietuvoje ir užsienyje įsitikinę priešingai, jie WRC Lietuvoje rengėjus kaltina nekompetencija.WRC organizatoriai Lietuvoje savo didelės kaltės neįžvelgia ir ketina ištaisyti buvusias klaidas. Dėl fiasko Lietuvoje jie kaltę vertė Tarptautinei automobilių federacijai (FIA), kuri nesiklausė perspėjimų, kad keliai šalia Druskininkų neatlaikys. 

Prarado progą pasirodyti 

   Ne tik Lietuvos lenktynininkai, bet ir Latvijos sporto bendruomenės žmonės įsitikinę – padaryta didžiulė žala ne tik Lietuvos, bet ir visų Baltijos šalių įvaizdžiui. Latvijoje vykstančio Europos ralio čempionato (ERC) organizatoriai norėjo prisidėti prie WRC Lietuvoje surengimo, tačiau jų, kaip ir kitų Lietuvos ralių organizatorių, niekas nei kvietė, nei prileido. Latvijoje ERC organizuoja visa šalies ralio bendruomenė. Vienas labiausiai patyrusių Lietuvos lenktynininkų V.Švedas kalbėjo, kad Lietuva tiesiog prarado progą pasirodyti pasaulyje, išnaudoti savo gerąsias savybes ir padaryti įspūdį lenktynininkams ir tūkstančiams iš Europos atvykusių mechanikų, žiūrovų, žurnalistų. Tiek 300 ežerų ralio organizatorius A.Gimžauskas, tiek V. Švedas buvo įsitikinęs, kad vien tai – WRC Lietuvoje – yra stebuklas ir drauge sakė, kad stebuklai, deja, nesikartoja. Tą patį skelbė ir vokiečių spauda. 

„Druskonio“ inf. 

 

  “Tautiška giesmė” kartu su Karaliumi Mindaugu Valstybės
  dieną




 

 

  Pavėsio gatvės gyventojų tradicija 


Dalia DULKIENĖ

   Margaspalviuose gėlynuose ir sodrioje žalumoje skendinčios Pavėsio gatvės Ratnyčioje gyventojai draugiškai paminėjome Lietuvos valstybės ir Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo dieną. Sutikti šią šventę draugiškame būryje jau tapo mūsų gatvės žmonių tradicija. Džiugu, kad mūsų gretas papildė naujas dar tik 1 mėnesio gyventojas Bernardas Vytautas, į šventę atkeliavęs ant mamytės rankų. Tautinės vėliavos spalvomis ir tautinėmis juostomis pasipuošę susirinkome į gražų būrį. Norisi pasidžiaugti maloniu Pavėsio gatvės gyventojų bendravimu tiek kasdienybėje, tiek šventėse.
   21 valandą visi nuoširdžiai sugiedojome Valstybės tautinę giesmę. Džiaugsmo ašaros sužibo akyse. Juk pušų viršūnėmis nuplaukusi Lietuvos valstybės himno melodija įsipynė į gražią pagarbos ir padėkos visų Lietuvos žmonių giesmę. Širdyse visi linkėjom Tėvynei Lietuvai klestėti, stiprėti, žydėti, puoštis gražiais žmonių darbais ir poelgiais.

 

  Druskininkiečių mėnuo
Birželis 

   Susituokė 22 poros. Vyriausia ištekėjusi moteris buvo 44-erių metų, o vyriausias vedęs vyras – 48-erių. Jauniausia nuotaka žiedus mainė 20-ies, o jauniausias jaunikis – 21-erių metų. Pirmąjį kartą susituokė 17 vyrų ir 18 moterų. Antrąjį kartą susituokė po 4 vyrus ir moteris, 3-iąjį – 1 vyras.
   Išsituokė 3 poros. Vyriausias išsiskyręs vyras – 58-erių metų, jauniausias - 27-erių. Vyriausiai išsituokusiai moteriai – 57-eri, jauniausiai – 28-eri metai. 1 išsiskyrusi pora augino 1 nepilnametį vaiką. Ilgiausiai santuoka truko 37-erius metus, trumpiausiai – 3-ejus metus.
   Gimė 15 vaikų: 8 berniukai ir 7 mergaitės. Mergaitėms suteikti vardai: Gabrielė, Liepa, Polina, Evelina, Rasa Kotryna, Goda, Margarita. Berniukų vardai: Bernardas Vytautas, Tauras, Nojus, Matas, Aironas, Marc, Deividas, Jokūbas. Vyriausias naujagimio tėvas buvo 49-erių metų, vyriausia motina – 40-ies; jauniausiam tėvui – 25-eri metai, jauniausiai motinai – 22-eji metai.
   Įregistruoti 7 pirmagimiai, 6-iose šeimose gimė 2-as vaikas, 1-oje – 3-as, 1-oje šeimoje – 5-as vaikas. 
   Mirė 20 žmonių: 11 vyrų ir 9 moterys. Druskininkų mieste – 14 (8 vyrai, 6 moterys), Leipalingio seniūnijoje – 4 (1 vyras, 3 moterys), Vieciūnų seniūnijoje – 2 vyrai. Vyriausiam velioniui buvo 91-eri metai, vyriausiai velionei – 92-eji; jauniausias mirė sulaukęs 45-erių, jauniausioji mirusi moteris – 55-erių metų.

„Druskonio“ inf.


Paieška



Kas, jūsų spėjimu, gyvens garsioje pilyje ant Vijūnėlio tvenkinio kranto?
Statytojas alytiškis A.Baranauskas
Kurorto meras R.Malinauskas
Princesė ant žirnio
Ten bus senelių prieglauda
Manęs tai nedomina


Siūlau klausimą skaitytojams
Siūlau temą rašiniui

Roletai 
plastikiniams
langams

Prašome
atsiliepti skaitytojus iš:
Kuveito, Hawaii, Filipinų
info@druskonis.lt


Greitas kreditas
internetu


Nebrangiai
šarvuotos durys butui,
lauko durys namui
,
plastikiniai langai

Langai






© 1997-2013 Druskonis.lt . Visa medžiaga pateikta šiame puslapyje yra laikraščio "Druskonis" nuosavybė.
Kopijuoti, platinti informaciją be laikraščio "Druskonis" sutikimo DRAUDŽIAMA!
Visas teises gina LR istatymai

Dizainas ir programavimas - Dana M. ir Aurimas A.