Pirmas

NAUJIENA!


NAUJIENA!

Šiame numeryje

Miesto žinios
Policijos žinios
Kultūra
Renginiai
Skelbimai

Druskininkai

Organizacijos
Sanatorijos
Viešbučiai
Menai

Druskininkų apylinkės

Turauskų sodyba
Sodyba "Pas Rūtą"

Redakcija

Informacija


Reklama


Labai gera vieta Jūsų reklamai. Daugiau informacijos čia >>



  Dviračių žygis išsiraizgė po magiškiausias Druskininkų
  vietas


Kristupas NARAŠKEVIČIUS

   Gana ankstyvas šeštadienis. Laikrodis tuoj skelbs apie artėjančią 10 valandą – laiką, kuomet dviračių savininkai pajudės į Tėvynės Sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) organizuojamą dviračių žygį „Suk į dešinę, suk į Saulės taką“.
   Iš lovos ridenuosi sunkiai – darganotas oras už lango ir šilti patalai manyje kelią sumaištį. Pastarąją nugaliu šaltu vandeniu bei kavos puodeliu. Į kuprinę įsimetu buteliuką vandens, nuo dviračio nupučiu dulkes ir pasileidžiu į žygio starto vietą Druskonio ežero link.
   Pamatau į miško tankmę pajudančius dviratininkus ir suprantu, kad reikia vytis. Lekiu dviračių taku „Žvaigždžių orbita“ ir susiduriu su dilema – kelias išsišakoja į tris puses. Pirmąjį kartą pasirenku blogai ir sugaištu dar kelias minutes. Galiausiai susiprantu apie pralėkusią dviratininkų grupę paklausti šalimais sėdinčių turistų: gaunu kryptį, padėkoju ir skuodžiu toliau.
   Man pasiseka: labai greitai medžių fone pradeda mirgėti dviračiai bei jų šeimininkai. Kiek prakiuręs dangus nebegadina nuotaiko, ir aš pradedu mėgautis ką tik prasidėjusia kelione Druskininkų gamtos labirintuose. 
   Pirmasis sustojimas, pirmoji bendra keliauninkų nuotrauka, pirmasis pasisveikinimas. Prie manęs entuziastingai prišoka mūsų žygio vedlys – TS-LKD Druskininkų skyriaus narys Vilius Semeška. Draugiškas pokalbis galutinai išsklaido rytą jaukusį nedrąsumą ir į galvą plūsta tik teigiamos emocijos. Apžiūrime iš Vijūnėlės tvenkinio pumpuojamus dumblo rezervuarus ir pasileidžiame Švendurėn - Velnio akmens link. 
   „Po Velnio akmeniu yra praėjimas į nugrimzdusį Raigardo miestą“, – tokia legenda pasiekia mano ausį apie stūksantį mitologinį akmenį. Velnio (dar kitaip – Švendubrės) riedulys – dešimtas pagal dydį Lietuvoje. Akį traukia ir šalia stovinčios trys medinės skulptūros. Vėliau sužinau, kad jos turi vardus („Varpininkas“, „Piemenaitė“, „Raigardo legenda“) ir simbolizuoja akmens atsiradimo legendas. Dar vienas įsiamžinimas, dar vienas į kraitį įsidėtas įspūdis ir, kiek pailsėję, sulaukę pavėlavusio mūsų dviračių žygio dalyvio, važiuojame toliau – Švendubrės kaimo link.
   Kažkas pajuokauja, kad geriau būtų paslėpti TS-LKD atributiką, mat šioje apylinkėje per praėjusius savivaldos rinkimus laimėjo kita partija. To daryti neprireikia: vienos iš Švendubrės sodybų šeimininkai mus sutinka labai draugiškai. Gaivus šulinio vanduo, dar keli trumpi pokalbiai ir nedidelis dviratininkų karavanas juda toliau. 
   Pasukame miško link. Pagaliau suvokiu, kad kvėpuoju absoliučiai grynu oru ir mano plaučiai, pakankamai prisikentėję Vilniuje, šiuo metu tiesiog sveiksta. Sekantis mūsų taikinys – Juodasis kalnas – dar vienas legendomis apipintas lankytinas Druskininkų objektas. Eidamas link jo pastebiu šalia kelio esančius griovius. Atsakymų apie jų atsiradimo kilmę ilgai ieškoti netenka – vienas iš mūsų kelionės dalyvių pasakoja apie sovietų sužlugdytus vokiečių planus Antrojo pasaulinio karo metais šioje vietoje statyti tiltą per Nemuną. Pėdinanti virtinė netyli, tad labai greitai pasiekiame Juodąjį kalną. Tikima, kad kadaise čia stovėjo nedidelė gynybinė pilis. Dabar jos – nė kvapo, tačiau amą atima atsiverianti panorama – Raigardo slėnis, tolumoje vingiuojantis Nemunas, kalną dengiančios pušys. Nenustembu, kad būtent šioje vietoje kadaise įkvėpimo ieškojo Mikalojus Konstantinas Čiurlionis, Raigardo slėniui dedikavęs triptiką „Raigardas“. 
   Viena iš paskutiniųjų mūsų stotelių – Raigardo slėnis. Prieš apsilankymą jame dar padarome ledų sustojimą, kurio metu Vilius Semeška spėja pabendrauti su vietine senole apie Švendubrės kaimo problemas. Ši skundžiasi, kad kaimas neturi bendruomenės namų – jų nebuvo leista perdaryti iš kluono, įtraukto į kultūrinio paveldo sąrašą. 
   Stabtelėję prie 1990 m. Vytauto Urnevičiaus sukurto paminklo politinių kalinių ir tremtinių kančioms atminti, judame toliau Raigardo slėnio link. Samanų ir pušų apsuptyje laikas neprailgsta, ir labai greitai prieš akis atsiveria sunkiai į akiratį telpanti didinga erdvė. Kalbama, kad čia kadaise stūksojusio miesto gyventojai užrūstino Perkūną, tad šis Raigardą sugriovė. Miesto sienos ir gyventojai prasmego į žemę ir iki šiol pastarieji neranda kelio atgal. Tikima, kad sūrūs Druskininkų vandenys – pasmerktųjų ašaros. Mitologinis pasaulis, persipynęs su didingais vaizdais stulbinančia realybe, sužavi ir įstringa atmintyje.
   Apsukame savo dviračius ir riedame Druskininkų link. Įsimintinas dviračių žygis artėja į pabaigą, tačiau Druskininkuose, „Saulės take“, dar laukia diskusija pavadinimu „Kodėl Druskininkams reikia sukti į dešinę“. Jos svečiai – Seimo narys, istorikas, dr. Arvydas Anušauskas, žurnalistas Romas Sadauskas bei Europos gynybos agentūroje Briuselyje dirbantis Darius Šavolskis. 
   Likimas ar ne, tačiau kelionės Druskininkų link neatlaiko mano dviratis – pusvalandį trukęs taisymas grubiai žlugdo viltis sudalyvauti diskusijoje. Tačiau su įspūdinga miesto gamta susipažinau taip, kad darosi sunku galvoti apie grįžimą į Vilnių. Nedidelė, labai draugiška dalyvių kompanija, lengvas ir malonus riedėjimas dviračiu, galybė įdomios informacijos ausims ir akims – būtent toks buvo TS – LKD Druskininkų skyriaus organizuotas dviračių žygis.

 

  Druskininkiečių mėnuo
LIEPA 

   Praėjusį mėnesį susituokė 27 poros. Vyriausia ištekėjusi moteris buvo 78-erių metų, o vyriausias vedęs vyras – jos bendraamžis. Jauniausia nuotaka žiedus mainė 21-erių, o jauniausias jaunikis – 23-ejų metų. Pirmąjį kartą susituokė 20 vyrų ir 23 moterys. Antrąjį kartą vedė 7 vyrai ir ištekėjo 4 moterys.
   Išsituokė 5 poros. Vyriausias išsiskyręs vyras – 86-erių metų, jauniausias - 29-erių. Vyriausiai išsituokusiai moteriai – 77-eri, jauniausiai – 30 metų. Viena išsiskyrusi pora augino vieną nepilnametį vaiką. Ilgiausiai santuoka truko 25-erius metus, trumpiausiai – vienerius.
   Liepą gimė 26 vaikai: 14 berniukų ir 12 mergaičių.
Mergaitėms suteikti vardai: Olivija, Karina, Aušrinė, Rusnė, Gustė, Selestė, Sofiia, Martyna, Emilia, Adrija, Vesta, Rugilė. Berniukų vardai: Haris, Kevinas, Mantas, Evanas, Dominykas, Timas, Kęstutis, Ignas, Kristupas, Jonas Michelangelo, Martynas, Titas, Modestas, Augustas. Vyriausias naujagimio tėvas buvo 54-erių metų, vyriausia motina – 37-erių; jauniausiam tėvui – 25-eri metai, jauniausiai motinai – 19 metų.
   Įregistruoti 14 pirmagimių, 9-iose šeimose gimė antras vaikas, Po vieną – trečias, ketvirtas ir penktas. 
   Mirė 32 žmonės: 14 vyrų ir 18 moterų. Druskininkų mieste – 16 (5 vyrai, 11 moterų), Leipalingio seniūnijoje – 9 (5 vyrai, 4 moterys), Vieciūnų seniūnijoje – 5 (3 vyrai ir 2 moterys). Vyriausiam velioniui buvo 87-eri metai, vyriausiai mirusiajai – 94-eri; jauniausias mirė sulaukęs 56-erių, jauniausioji moteris mirė, sulaukusi 40-ties metų.

„Druskonio“ inf.

 

  Sustojo senojo tilto per Nemuną remontas: nėra pinigų






   Kol vietos valdžia savo kabinetuose postringauja apie skraidančias gondolas ir dirbtines jūras, vietiniai žmonės keikiasi, išgirdę, jog neaišku kuriam laikui sustabdytas senojo tilto per Nemuną remontas, nes tam esą nėra pinigų.
 
Laukia informacijos iki šiol


   Beveik prieš mėnesį netikėtai sustojo senojo tilto per Nemuną remonto darbai. Druskininkiečiai, kaistantys automobilių eilėse, kad trumpesniu keliu pasiektų Leipalingio kelią, ar sukantys didžiulį ratą centrinėmis kurorto gatvėmis, kad naujuoju tiltu pasiektų savo namus, užpylė skambučiais žurnalistus: „Kodėl išvažiavo tiltą remontavę darbininkai? Kodėl savivaldybė nieko nedaro? Kas jai svarbiau – atvykėliai ar vietiniai? Ką reiškia „nėra pinigų tiltui“, jei vien tik valdžios savigyrai ir propagandinio blizgučio leidybai per metus išmėtoma daugiau kaip pusė milijono litų? Apie kokius čia lyno keltuvus kalba, jei paprasčiausio tilto nesugebama laiku suremontuoti?“.
   Druskininkų valdžia apie netikėtai sustojusius tilto remonto darbus nesigiria. Opozicijos atstovui, tvarkiečiui Donatui Mizarui keista, kodėl savivaldybė, sustabdžius finansavimą „iš viršaus“, šitokiam svarbiam Druskininkų objektui nesugeba pati laikinai rasti maždaug pusės milijono litų – tiek reikėtų šiems metams, norint neatsilikti nuo darbų grafiko? „Jeigu jau giriamasi, kad „pas mus viskas taip gerai“, kokios priežastys savivaldybei trukdo pasiskolinti tokią sumą iš banko, vienos ar kitos biudžeto eilutės ar paieškoti kitų finansavimo šaltinių?“, - stebėjosi D.Mizaras. Politikas teigia sulaukęs ne vieno skambučio – žmonės nesupranta, kas čia darosi, kodėl vidurvasary išvažiavo tiltą remontavę darbininkai. Savivaldybės tarybos Ūkio ir kurorto plėtros komitetui priklausantis D.Mizaras konkrečių atsakymų į žmones kamuojančius klausimus tikėjosi išgirsti iš atsakingų savivaldybės administracijos specialistų, tačiau į Tarybos nario skambutį Ūkio skyriaus vedėjas Valdas Kuleckas sureagavo savaip. „Prieš gerą savaitę paskambinau V.Kuleckui ir paprašiau informacijos apie tilto remonto darbus. Pasakęs, kad yra užimtas, savivaldybės tarnautojas pažadėjo perskambinti ir numetė ragelį. Paskambinus antrąkart, išgirdau tą patį. V.Kulecko skambučio laukiu jau savaitę“, - keistu savivaldybės administracijos pareigūno elgesiu stebėjosi savivaldybės tarybos narys. 

Nesitiki užbaigti laiku

  
Senasis tiltas per Nemuną šiandien atrodo nykiai. Pusiau luptas, pusiau skustas kelias per upę jau senokai neliestas darbininkų rankų. Tilto apačioje esanti statybvietė, aptverta aukšta tvora, skendi visiškoje tyloje. Iki praėjusio penktadienio tiltas dar rodė šiokius tokius gyvybės ženklus. Druskininkiečiai, nuobodžiai laukiantys, kol žalią signalą pagaliau duos vienpusį eismą senuoju tiltu reguliuojantis šviesoforas, tingiai apžiūrinėdavo piktžolėmis vis tankiau apaugančius statybinio smėlio kauburius. Tačiau praėjusį penktadienį vairuotojai prie tilto išvydo raudoną plytą ir didžiulę tvorą – eismas tiltu buvo visiškai uždarytas. Kurorto centrą užtvindė didžiulis mašinų srautas, M.K.Čiurlionio gatve lėtai slinkęs naujojo tilto link. Aiškinama, kad senasis tiltas laikinai uždarytas saugumo sumetimais, nes liūtis išplovusi šlaitą ir jį reikia tinkamai sutvarkyti. Statybininkai tikino nuošliaužas sutvarkysiantys per kelias dienas. 
   Remonto darbus atliekančios bendrovės „Tilts“ filialo „Mo-24“ vadovas Ivanas Pavlovas „Druskoniui“ patvirtino, kad numatytu grafiku iki kitų metų rugpjūčio tilto nepavyks užbaigti. 
Kas vis dėlto atsitiko su senuoju tiltu per Nemuną? Kodėl Druskininkuose kaip iš pypkės rūkę darbai staiga ėmė ir sustojo?

Darbų vertė – virš 6 mln.lt

   Žurnalistų spaudžiama prie sienos, kodėl prieš geras tris savaites sustojo strateginio objekto remonto darbai, savivaldybė ginasi, jog automobilių kelių direkcija šiems metams neskyrė papildomų lėšų. Tiltą remontuojančios bendrovės vadovas prisipažino, jog miesto valdžiai buvo pasiūlyta finansavimo alternatyva, kad būtų galima toliau tęsti remonto darbus, tačiau savivaldybė su šiuo variantu nesutiko. Opozicijoje dirbantys Druskininkų politikai teigia, kad dėl savo žmonių ir jų gyvenimo kokybės vietos valdžia tikrai galėtų rasti išeitį. 
   „Atliekami senojo tilto per Nemuną važiuojamosios dalies ardymo darbai. Dėl remonto darbų senasis tiltas neuždaromas, tik ribojamas eismas paliekant vieną važiavimo juostą. Darbai vykdomi pagal pernai vasarą tarp Druskininkų savivaldybės administracijos ir ūkio subjektų grupės (UAB „Parama“ ir bendrovės „TILTS“), veikiančios jungtinės veiklos pagrindu pasirašytą rangos sutartį dėl tilto per Nemuną Druskininkų mieste ir Veisiejų gatvės, kuri sutampa su krašto keliu Druskininkai-Leipalingis-Seirijai, kapitalinio remonto darbų“, - šįmet sausį iškilmingai paskelbė kurorto valdžia. 
Tilto per Nemuną remontą ketinta užbaigti kitų metų rugpjūtį. Projektas finansuojamas Kelių priežiūros ir plėtros programos bei Druskininkų savivaldybės biudžeto lėšomis. Rangos darbų vertė siekia daugiau nei 6 mln. Lt.

“Siūliau faktoringą”

   - Žmonės skambina į redakciją, stebisi, kodėl sustojo senojo tilto per Nemuną remonto darbai. Kas čia atsitiko?“ – klausiame bendrovės “TILTS” filialo “Mo-24” vadovą Ivaną Pavlovą.
   - Darbai sustojo labai paprastai. Finansavimas sustojo. Gavome, kas buvo skirta iš kelių direkcijos – praėjusiais metais buvo 1 milijonas, šįmet – 1,2 mln.litų. Mes viską padarėm, ir dar darbų už 200 tūkst. litų liepą atlikome. Kelių direkcija savivaldybei neskyrė daugiau nei buvo prašyta. Dabar jūsų savivaldybė mums dar skolinga 300 tūkst. litų. Aš labai norėčiau dirbti, bet suprantate, ką reiškia dirbti į skolą? 
   - Esate pasiruošę ir norite dirbti, bet garantijos, kad tie pinigai bus, nėra? O kodėl savivaldybė – šio projekto užsakovas, jums nesuteikia tokios garantijos?
   - Aš jų prašiau, sutikau net su faktoringu, pasiimti paskolą įmonės vardu. Bet reikia savivaldybės garanto. Žinot, kas yra faktoringas – darai darbą, bankas apmoka, o kada ateina pinigai iš savivaldybės, grąžinama bankui. Sutikau net ir tuos procentus mokėti. Bet turi būti savivaldybės garantija, kad jie tikrai grąžins. Bet turbūt bankai jai gal neduoda, ar jie nenori imti. 
   - Savivaldybė atsisako tokios sutarties?
   - Na, jie šio klausimo neišsprendė. 
   - Ką tai galėtų reikšti? Gal jau tiek prisiskolinom, kad bankai nebeduoda?
   - Negaliu pasakyti. Bet man iškart pasakė – „Mes spręsim šitą dalyką“, o paskui pasakė konkrečiai – „Ne, mes negalim“. 
   - Pagal visus planus tilto remonto pabaiga turėtų būti kitąmet rugpjūtį?
   - Taip, bet mes nepadarysim, jeigu nepaleisim judėjimo toje pusėje, kurią padarėme. Reikia užkloti tą pusę asfaltu. Jeigu viskas užsitemps dar 2-3 mėnesius, be pavasario mes negalėsim pradėti darbų. Technologija neleis mums žiemą izoliacijos daryti, asfalto kloti. Mūsų įmonė daug praranda. Žiemai reikės užkonservuoti tiltą. 
  - Tapote kaip ir atpirkimo ožiu?
  
- Ne, mums sako – padarykit darbų už kokį milijoną ar kiek, ir mes tada stengsimės pramušti. Bet žinot... Nuo gruodžio mėnesio nemokėjo iki gegužės pabaigos. Buvo skolingi milijoną. Gavau tuos pinigus, bet irgi - negavau visų, už kiek esu padaręs darbų. Žinot, kaip yra tvirtinami pinigai. Valstybė skiria ministerijai, ministerija skiria kelių direkcijai, kelių direkcija skiria savivaldybei. Tai yra procesas, kuris užtrunka 5 mėnesius. Paskyrė sausio mėnesį, ir prasideda vaikščiojimai su popieriais per kabinetus. Vieni, antri, treti patvirtina. Kol ateina gegužės galas. Jei man pasakytų kas nors konkrečiai, kad pinigai bus po trijų mėnesių, aš su tokiu atidėjimu sutikčiau, betgi nėra garantijos. Yra garantija, kad gali būti pinigai tik kitąmet gegužę. Bet kiek tų pinigų bus, niekas nežino. Man darbų sustabdymas – grynas nuostolis. Aš daug prarandu: apsauga, šviesoforai. Žiemą reikės konservuoti, nes projektuotojai sako – negalima per šalčius tilto palikti tokiam stovyje. Mes savivaldybei parašėm laišką, kad tilto konservacija kainuos apie 300 tūkst. litų, bet ne dėl mūsų kaltės. 
  - Sakykit, o kokį vaidmenį šioje istorijoje atlieka alytiškių bendrovė „Parama“, kuri Druskininkuose turi itin daug užsakymų? Jūs bendrai su ja dalyvaujate šio objekto remonte?
  - Mes kartu su „Parama“.
   - O ta „Parama“ finansinės paramos laikinai negali suteikti? Ar paskolinti?
   - Nu ne... Ir jie, ką jie... Jie dirba per mus. Mes kaip vedantieji partneriai.
   - Palaukit, nelabai supratau. Tai jie jus samdo, ar jūs juos samdot?
   - Mes partneriai, čia – ne subrangovai. Pirma ranka - mūsų. 
   - O kiek mūsų savivaldybė yra įsipareigojusi pagal sutartį mokėti iš biudžeto, be kelių direkcijos lėšų?
   - Ten nedidelė suma. Pagrindinės - kelių direkcijos lėšos. 
   - Kokią išeitį jūs matote iš šios situacijos?
   - Jei man duotų garantinį laišką, kad užmokės, mes darytume. Bet niekas šito daryti nenori. Visi nori žodžiais... 
   - Bijot likti ant ledo?
   - Man jau pernai sakė – finansavimą išspręsim kovo pabaigoje. Tai kodėl aš turiu laukti balandžio, gegužės mėnesio? Jums reikia tilto, o ne man. Jie siūlo – dirbk, o paskui gausi... Yra sutartis, 60 dienų terminas ir sumokėk. Aš žinau, kad kitų metų gegužės mėnesiui jie turės pinigus, o kaip mums iki kitų metų pragyventi? Savivaldybė atlyginimus gauna, mano žmonės irgi turi gauti. 
   - Kiek lėšų savivaldybė prašė pernai ir kiek gavo iš Kelių direkcijos? Kiek prašė šįmet ir kiek gavo?
   - Šiems metams savivaldybė prašė, kad jiems duotų iki 3 mln. litų, davė 1,2 mln. litų. Pernai vykusiems darbams Druskininkai gavo 1 mln.litų.
  - Kiek trūksta šįmet lėšų, kad būtų galima užbaigti vieną eismo juostą ir toliau tęsti darbus žiemos metu?
   - Reikėtų maždaug 600 tūkst. litų. Na ir 300 tūkst. litų skola už pabaigtus darbus dar likusi. Gavę šiuos pinigus, užbaigtume vieną šoną ir drąsiai dirbtume kitame. Jei vieną pusę dabar užklotume, turėtume darbo ir šaltuoju laikotarpiu – betonavimo, daužymo ir t.t.
   - Kas jums apmokės tilto konservacijos išlaidas, jei pinigų savivaldybė taip ir nesuras?
   - Kaip tai kas? Savivaldybė turės dengti. Tilto konservavimas žiemai kainuos apie 300 tūkst. litų. 
   - Kiek šiame objekte Druskininkuose turėtų dirbti jūsų žmonių – jūs juos išleidote neapmokamų atostogų?
   - Prie šio objekto dirbo 15 darbuotojų. Juos teko paskirstyti po kitus objektus.
   - Kodėl praėjusį penktadienį buvo visiškai uždarytas tiltas per Nemuną?
   - Per liūtį nuplovė šlaitus, net asfaltą praplovė, todėl visai tiltą uždarė. Jei būtume dirbę, to nebūtų atsitikę. O dabar dar papildomi nuostoliai. Sustojus darbams, reikia važiuoti, budėti, šviesoforą reguliuoti. O mums už tai niekas nemoka. Ryt poryt paleisim tą judėjimą. Bet principe – reikia pinigų, reikia dirbti. 
   - Tai ką meras žadėjo, neseniai susitikęs su jumis?
   - Ką – pas ministrus eis, prašys pinigų. Ne merijos pinigai čia yra, jie skiriami kelių direkcijos. Šių metų pinigai baigėsi. Jie mums atidavė, kiek buvo skirta. Viskas atiduota. Tiltas kainuoja 6 milijonus, jie per dvejus metus gavo tik 2,2 milijono litų limitą. Žada, gal kažką tai pramuš. Prie manęs skambino į ministeriją, prašė. Stengiasi jie.
   - Sakot, nėra lėšų, o kaip tada suprasti mėtomus pinigus savivaldybės propagandiniam leidiniui, kaip randamos lėšos gatvėmis riedančiam traukiniui, skraidančioms gondoloms? 
   - Suprantat, kiekvieni pinigai turi savo lentyną...
   - Palaukit, gal nekalbėkim savivaldybės finansininkių lūpomis. Miestas juk renka kurortinę rinkliavą – po 2 litus nuo galvos už naktį, per metus jo surenkama apie 1,5 mln. litų. Rinkliava turėtų būti skirta viešajai kurorto infrastruktūrai. Kodėl savivaldybė negali apmokėti už darbus kad ir iš šios eilutės?
   - Jie neplanavo tilto remontuoti iš šitų pinigų. 
   - Bet kai yra ekstra atvejis, kai sustoja finansavimas, reikia sparčiai suktis, kad nestotų darbai. Tiltu per Nemuną susisiekimo ministras nevažiuoja, jam galvos dėl to labai neskauda. Juk tai – eilinių druskininkiečių, paprastų žmonių kelias į darbą ir namus. Kodėl turi kentėti šie žmonės? Juk mūsų pinigais išlaikoma valdžia tam ir išrinkta dirbti, kad suktųsi iš padėties. Trūkstant lėšų, ieškotų kitų variantų - iš vietos biudžeto, pasiskolintų iš banko. 
   - Aš siūliau faktoringą. 
   - Ar jūs sakėt mūsų valdžiai, kad sustojus darbams, kitų metų rugpjūčio mėnesiui šio objekto nepriduosite? Kad žiemą būsite priversti stovėti? 
   - Sakiau. Sakiau, kad reikės atidėti objekto pridavimo terminą, kad neliktų kalti statybininkai. 
   - Minėjot, kad sustojus darbams, savivaldybei teks iš mūsų biudžeto kloti už objekto konservavimo darbus – maždaug 300 tūkst. litų? 
   - Yra parašytas laiškas. 
   - Opozicijoje esantys politikai stebisi, kodėl savivaldybė negali rasti šiems metams tiltui būtinų lėšų – apie 600 tūkst. litų? Juk tai nėra tokia jau mirtina suma savivaldybei, kuri giriasi aplenkusi laiką?
   - Matyt, kitur yra skylės...
   - Bet gal reikia prioritetus sudėlioti, kas yra svarbiau miestui – gondolos ar tiltas, jungiantis gyvenamuosius rajonus?
   - Gal jūs ir teisūs. 

”Prieš pradedant reikia galvoti, kaip užbaigsi“ 

   - Kaip iš tikrųjų yra su tuo finansavimu? Mūsų savivaldybė aiškina, jog tilto per Nemuną remonto darbai sustojo dėl jūsų, kadangi neskiriate pakankamai lėšų, - „Druskonis“ paklausė Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos direktoriaus pavaduotoją Juozą Gedvilą.
   - Kelių direkcija neskirsto pinigų. Papildomas kelių priežiūros ir plėtros programos lėšas iš rezervo skirsto, skiria vyriausybė. Ministras finansavimą skiria. Druskininkų tiltui šįmet buvo skirta 1,2 mln. litų. Poreikis gal ir didesnis yra, bet kokios galimybės buvo, tiek ir skyrėm. Savivaldybių prašoma suma 5-6 kartus viršija galimybes. Jūsų savivaldybė dar papildomai kreipėsi, bet kadangi lėšos visos paskirstytos, kol kas nieko mes negalim ir padėti. 
   - Gal miestas, esant tokiai situacijai, galėtų ir pats rasti išeitį? Ar dabar ir privalom stovėti kaip įbesti, kol Vilnius neatriš naujo pinigų maišelio? 
   - Savivaldybė yra užsakovas ir ji yra pasirašiusi sutartį su rangovu. Taigi miestas galėtų ieškoti įvairių finansavimo šaltinių. Savivaldybė yra gavusi ir kitų lėšų, iš kurių taip pat galėtų skirti šiam objektui.
   - Turite omeny kelių priežiūros programą?
  
- Taip. Niekas nedraudžia. Kam panaudoti tas lėšas, pati savivaldybė sprendžia. Vienintelė mūsų sąlyga, kad būtų tinkama finansuoti pagal kelių priežiūros ir plėtros programą. 
   - O kiek jūs šįmet skyrėte Druskininkams iš šios programos?
  
- Ministro įsakymu buvo papildomai skirta 2,48 mln. litų, taip pat buvo papildomai skirta 1,45 mln.litų, iš jų kaimiškoms seniūnijoms – 567 tūkst. litų. Taigi bendrai Druskininkams šįmet buvo skirta 4 mln. litų keliams taisyti. 
   - Vadinasi, savivaldybė pati išeitį galėtų rasti?
  
- Yra įvairių variantų. Ir su rangovu galima kalbėti, ir pasiskolinti lėšų. Ar paieškoti finansavimo galimybių iš savo biudžeto, jei gerai renkasi. 
   - Mes juk turim ir garsųjį pagalvės mokestį, kurio šūkis kaip tik ir yra – „už naudojimąsi viešąja kurorto infrastruktūra“. 
   - Savivaldybės taryba sprendžia, kam panaudoti lėšas. Tiltas yra rimtas statinys, ir prieš pradedant reikia galvoti, kaip jį užbaigsi. 

„Druskonio“ inf. 

 

  Turgus irgi politikuoja: jau pardavinėjami marškinėliai
  „Caras chuilo“


   Žurnalistas Romas Sadauskas-Kvietkevičius į šeštadienį vietinių konservatorių organizuotą diskusiją „Kodėl Druskininkams reikia sukti į dešinę“ atvyko pasipuošęs juodos spalvos marškinėliais su ryškiai raudonos spalvos užrašu „Caras chuilo“. 
   Savaitraščio „Druskininkų naujienos“ redaktorius dėmesio centre atsidūrusius marškinėlius pasakojo nusipirkęs Veisiejų turguje, į kurį ketvirtadieniais suplaukia pusė Druskininkų. Kokybiškai pagamintas trikotažo gaminys jam kainavo dešimt litų. Panašius marškinėlius įsigijo ir R.Sadausko-Kvietkevičiaus žmona Irma. „Mano gražesni – išrašyti aukso raidėmis, kaip ir priklauso, pabrėžiančiomis visą carinę didybę“, - juokavo moteris. 
   R.Sadauskas-Kvietkevičius mano, kad įvykių Ukrainoje įkvėpti bei vietinei rinkai pritaikyti marškinėliai pretenduoja tapti populiaria turistine atributika, kuria galėtų prekiauti ir Druskininkų turizmo biuras. Jis specialiai neklausinėjo, kur pagaminta ši politinį atspalvį turinti apranga, bet įtaria, kad tai galėtų būti Dzūkijos krašto amatininkų produktas. 
   Ką reiškia užrašas ant šių marškinėlių? R.Sadauskas-Kvietkevičius šypteli į ūsą ir vietoj tiesaus atsakymo skelia anekdotą. „Maskvos milicija Raudonojoje aikštėje sulaiko čia bevaikštinėjantį rusą su didžiuliu plakatu rankose „Šalin chuilo!“. „Kaip drįsti užgaulioti mūsų brangųjį prezidentą, Vladimirą Putiną? Žinai, kas tau gresia už valstybės vadovo įžeidinėjimą?“, – stvėrę už atlapų, varguolį užsipuola pareigūnai. „O kur čia, plakate, parašytas žodis „prezidentas“ ar žodis „Putinas“?“, - nusistebi milicininkų tampomas vyras. „Neaiškink.Visi pas mus žino, kas yra „Chuilo“! – atrėžia vyrui uniformuotieji“.
    Kaip nurodo visažinis internetas, „Putin chuilo!“ yra šįmet per Krymo krizę ukrainiečių sukurta daina. Ši daina buvo perdaryta iš senos vieno futbolo klubo sirgalių skanduotės. Pirmą kartą ji nuskambėjo šįmet kovo 30-ąją per futbolo sirgalių demonstraciją prieš Rusijos karinę intervenciją Ukrainoje Charkove. Vėliau skanduotę perėmė plačioji Ukrainos visuomenė. Kai šią dainą gegužės pabaigoje viešai užtraukė Ukrainos politikai - vienas parlamento narys ir užsienio reikalų ministras, tai sukėlė Rusijos Federacijos pasipiktinimą ir diplomatinį skandalą. 
   Pasaulyje išpopuliarėjusi daina su slengo dalimi virtusiu šūkiu „Putin – chuilo“ tapo įkvėpimo šaltiniu ir akademinei bendruomenei. „Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas mūsų planetoje gali jaustis galingu lyderiu, tačiau kosmoso masteliais jis – tik trupinėlis. Ir dar užsitarnavęs nekokią reputaciją: ukrainiečiai astronomai, kartu su šios šalies aktyvistais, vieną žvaigždę pavadino „Putin-Huilo!“, - neseniai pranešė naujienų portalas www.lrytas.lt. - „Huilo“ (kartais dar rašoma „khuilo“ ar „chuilo“) yra ukrainietiškas terminas, reiškiantis žodžių „subingalvis“, „šiknius“ ir „bib**“ kombinaciją. Tačiau kilus Rusijos ir Ukrainos konfliktui žodis, kurį sakydami ukrainiečiai dažniausiai omenyje turėjo vyrišką lytinį organą, prilipo prie V.Putino. Naujas vardas žvaigždei KIC 9696936 suteiktas pasinaudojant „Pale Blue Dot“ projektu, kuris leidžia kiekvienam pervadinti žvaigždę sumokėjus 10 dolerių auką. Šios lėšos skiriamos tyrimams, kuriais siekiama rasti į Žemę panašių planetų. Ši žvaigždė yra tarp Gulbės ir Lyros žvaigždynų. „Pale Blue Dot“ organizacijos įkūrėjas Travis Metcalfe patvirtino, kad žvaigždės pavadinimas toks ir liks – panaikinti jo neketinama. „Žodžio laisvė jau įrašyta ir žvaigždėse, – sakė T.Metcalfe. – Mes neplanuojame cenzūruoti jokių žvaigždžių pavadinimų. Mes esame dėkingi už paramą mokslui“.
   Birželį žodis „khuilo“ buvo įtrauktas ir į internetinį slengo žodyną „Urban Dictionary“, kuriame pateikiamas toks jo paaiškinimas: „Khuilo yra Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas“.
   Įdomu, ar savo žvaigždę danguje turės ir „Caras chuilo“? „Kai nuvažiuosiu kitąkart į Veisiejų turgų, paklausiu. Žinoma, jeigu iki to laiko pardavėjų niekas nesusems“, – ironizavo žurnalistas. 
   R.Sadauskas-Kvietkevičius naujaisiais marškinėliais „Caras chuilo“ žada pasipuošti ne tik spaudos konferencijose, bet ir per didžiąsias kurorto šventes. 

“Druskonio” inf.

 

  Druskininkuose vyks antrasis Sūrių festivalis



   Šį šeštadienį, rugpjūčio 16 d., skverelyje šalia kavinės “Velvetti”, Vilniaus alėja 16, antrą kartą organizuojamas Sūrių festivalis suburs sūrininkus iš visos Lietuvos ir pakvies iš arčiau pažinti su pagarba ir atsakomybe valgytojui ir gamtai puoselėjamas sūrininkystės tradicijas bei pasimėgauti vietos gamintojų produkcijos įvairove. 
   „Šiandien Lietuvoje jau galima paragauti ne tik iš vaikystės prisimenamo varškės sūrio, bet ir vis įdomesnių fermentuotų sūrių bei kitų produktų. Sūrininkai šlifuoja gamybos technologijas ir sūrininkystė iš virtuvės kraustosi į ūkio cechelį“, – sako vienas festivalio organizatorių Audrius Jokubauskas. 
   Šiemet festivalyje pirmą kartą bus rengiamas sūrių konkursas. Jame, pagal JAV sūrininkų asociacijos pasidalintą metodiką, bus vertinami sūriai. Komisijai bus pateikta apie 30 sūrių.
   Konkurso apdovanojimai numatyti 15 val., o po jų vyks Dainavos krašto folkloro šventės koncertas. Paties Sūrių festivalio pradžia – 12 val.
   Į renginį atvyksta keturiolika sūrininkų iš Vilniaus, Molėtų, Švenčionių, Varėnos, Prienų, Panevėžio, Tauragės ir Plungės rajonų bei svečiai iš Lenkijos, Latvijos ir Jungtinių Amerikos Valstijų. Jų sūrinėse gaminami įvairūs švieži, brandinti, kieti ir puskiečiai, saldaus pieno, džiovinti, fermentuoti, rūkyti ir kepti sūriai iš karvių, ožkų ir avių pieno. 
   Festivalio svečiai turės galimybę stebėti sūrio gamybą, vyks degustacijos ir kūrybinės dirbtuvės vaikams.
   Sūrių festivalį organizuoja Lietuvos sūrininkų Asociacija ir kavinė „Velvetti“.

 

  Džiugios parapijos bendruomenės naujienos
Angelė PAULĖKAITĖ, 
Druskininkų parapijos namų administratorė

   Nors vasara - atostogų metas, Druskininkų švč. M. Marijos Škaplierinės parapijos bendruomenė džiaugiasi savanorių darbo rezultatais. Jau metai, kaip kiekvieną sekmadienį Parapijos namuose įsikūręs „Arbatos klubas“ kviečia visus parapijiečius ir svečius pabendrauti prie puodelio arbatos. Pradėję šią veiklą svarstėme, ar prigis šis sumanymas mūsų bendruomenėje? Kartais žmonių prigužėdavo pilna salė ir tekdavo dalintis paskutiniu pyrago gabalėliu, kartais arbatą gerdavome trise ar penkiese, o pyragus valgydavo pirmadieniais bažnyčią tvarkančios moterys. „Arbatos klube“ nesimeldžiama, nenagrinėjamos tikėjimo tiesos. Čia tiesiog bendraujama, kalbama apie vargus ir džiaugsmus, pasidžiaugiama vaikais ir anūkais, pasiskundžiama aptingusiais vyrais... Vieniši žmonės susiranda draugų, pasijunta reikalingi ir laukiami, išdrįsta pasipasakoti ir paprašyti pagalbos. Miesto svečiai taip pat labai nudžiunga, atradę vietą, kur gali užsukti ir pabendrauti su parapijiečiais. „Arbatos klube“ viskas vyksta spontaniškai, nieko iš anksto neplanuojant... Kažkas sėda prie pianino, ir pasigirsta giesmė, kuriai pritaria visi. Švenčiame vardines ir profesines šventes, dalijamės įspūdžiais iš piligriminių kelionių. Kiekvienas, pabuvojęs „Arbatos klube“, jau kitą sekmadienį atsiveda savo pažįstamą. Taip Parapijos namai tampa vis labiau savi ir prieinami daugumai parapijiečių.
   Liepą trys mūsų parapijos šeimų bendruomenės mamos suorganizavo stovyklą savo ir parapijos vaikams. Mamos kartu su vaikais sportavo, šoko, dainavo, darė kūrybinius darbelius, darbavosi virtuvėje. Visi patyrė daug gerų emocijų. Į svečius užsukę Krašto apsaugos savanoriai pasakojo vaikams apie savo darbą, parodė, ką nešiojasi savo kuprinėse, pokštavo ir žaidė su vaikais. Taip jau yra, kad geri darbai nelieka nepastebėti ir už juos būna atlyginta. Dėkojame UAB „Draugystės sanatorija“ Direktorei Violetai Kaubrienei ir gydytojui Algirdui Kaubriui bei visam sanatorijos kolektyvui už bažnyčiai padovanotą prabangų kilimą. Meldžiame jiems sveikatos ir Dievo palaimos.
   Artėjant Rugsėjo 1–ajai, mūsų parapijos Caritas skelbia gerumo akciją „Kelias į mokyklą – kelias į pasaulį“, kurios metu kviečia žmones aukoti mokyklines prekes. Jos bus skirtos sunkiai besiverčiančioms mūsų parapijos šeimoms. Prisiminkime, kaip kiekvienas mokslo metų pradžioje norėjome pasidžiaugti nauju penalu, kuprine ar paprasčiausiu rašikliu. Deja, ne kiekviena šeima šiandien gali įsigyti šių daiktų. Tad kviečiame žmones perkant mokyklines prekes savo vaikams, skirti kelis ar keliolika litų tiems vaikams, kurių tėvai neišgali pradžiuginti naujais pirkiniais. Rašymo bei piešimo priemones, spalvotą popierių, kartoną, sąsiuvinius, klijus ir kitus mokyklinius reikmenis galite atnešti į bažnyčią ir įmesti į akcijos dėžę. Akcija vyks rugpjūčio 3 - 31 d. 
  Rugpjūčio 17 d. minėsime 25–ąsias Carito metines. Ta proga sveikiname visas buvusias ir esamas caritietes, Carito rėmėjus, draugus ir savanorius. Kviečiame kartu švęsti gimtadienį. 12 val. Mišios Druskininkų bažnyčioje, po to gimtadienio šventė Parapijos namuose. Maloniai prašome dalyvauti.

Paieška



Kas, jūsų spėjimu, gyvens garsioje pilyje ant Vijūnėlio tvenkinio kranto?
Statytojas alytiškis A.Baranauskas
Kurorto meras R.Malinauskas
Princesė ant žirnio
Ten bus senelių prieglauda
Manęs tai nedomina


Siūlau klausimą skaitytojams
Siūlau temą rašiniui

Roletai 
plastikiniams
langams

Prašome
atsiliepti skaitytojus iš:
Kuveito, Hawaii, Filipinų
info@druskonis.lt


Greitas kreditas
internetu


Nebrangiai
šarvuotos durys butui,
lauko durys namui
,
plastikiniai langai

Langai






© 1997-2013 Druskonis.lt . Visa medžiaga pateikta šiame puslapyje yra laikraščio "Druskonis" nuosavybė.
Kopijuoti, platinti informaciją be laikraščio "Druskonis" sutikimo DRAUDŽIAMA!
Visas teises gina LR istatymai

Dizainas ir programavimas - Dana M. ir Aurimas A.