Pirmas

NAUJIENA!

Šiame numeryje

Miesto žinios
Policijos žinios
Renginiai
Skelbimai
Videolaidos

Druskininkai

Viešbučiai
Menai

Druskininkų apylinkės

Turauskų sodyba
Sodyba "Pas Rūtą"

Redakcija

Informacija


Reklama


Labai gera vieta Jūsų reklamai. Daugiau informacijos čia >>



  Aistros dėl naujo Druskininkų ženklo nerimsta: kurorto
  valdžiai pareikštas pretenzijas dėl galimo plagiato
  nagrinėjanti LATGA plečia tyrimą 


LRT laidos “Panorama” stop kadras


V. Kančauskas žurnalistams perdavė elektroninius laiškus – jo susirašinėjimą su „Montuotoju“, kuriuose kalbama apie gerokai mažesnę skulptūros kainą. „Montuotojo“ atstovas, direktoriaus pavaduotojas gamybai Antanas Škarnulis, skulptoriui V.Kančauskui pateikdamas 12-os metrų skulptūros gamybos ir įrengimo darbų kainą, el.laiške minėjo 104 tūkst. eur sumą be PVM. Skulptūros pasukimo mechanizmas ir jo montavimas, kaip minima laiške, nekalkuliuotas


V.Margelio ir V.Kančausko susirašinėjimas el. paštu

   Kilęs skandalas dėl naujo Druskininkų ženklo, kurorto mokesčių mokėtojams kainavusio beveik 300 tūkst. eur, netyla. Apie ieškinį Druskininkų valdžiai dėl galimo plagiato ir galimai pažeistų autorinių teisių prabilęs vilnietis skulptorius Vladas Kančauskas kreipėsi į Lietuvos autorių teisių gynimo agentūrą LATGA. Pastaroji pranešė gavusi Druskininkų valdžios atsakymą į agentūros išsiųstą pretenziją, tačiau kurorto savivaldybės atsakymas autorių teisių gynėjų neįtikino. LATGA patvirtino, jog klausimai pateikti ir ženklą stačiusiai bendrovei „Montuotojas“ , taip pat papildomas raštas bus išsiųstas ir Druskininkų valdžiai. 

Už ženklą – beveik 300 tūkst. eurų


   Dėl galimo plagiato ir galimai pažeistų autorinių teisių vietos valdžiai pretenzijų turintis vilnietis skulptorius V.Kančauskas kreipėsi į Lietuvos autorių teisių gynimo agentūrą LATGA. „Man - tai plagiatas, viens prie vieno mano darbas“, - savo nuomonę išsakė V.Kančauskas, pamatęs šią vasarą Druskininkuose pastatytą naują miesto ženklą.
   Prie įvažiavimo į Druskininkus, kelio į Vilnių ir Gardiną žiedinėje sankryžoje, sumontuotas kurorto ženklas, mums, mokesčių mokėtojams, kainavo beveik 300 tūkst. eur. Senais pinigais tai būtų daugiau kaip vienas milijonas litų. Už tokią sumą galima nupirkti mažiausiai šešis dviejų kambarių butus renovuotame daugiabutyje Druskininkų centre. 
  Pažymėtina, kad beveik 300 tūkst. eur Druskininkų biudžeto lėšų skirta tik miesto ženklui. Kelio sankryža buvo rekonstruota bei apvažiavimo žiedas įrengtas valstybės pinigais – Kelių direkcijos lėšomis, visa tai kainavo daugiau kaip pusę milijono eurų. 
   Druskininkų valdžia praėjusių metų pradžioje kreipėsi į bendruomenę, kviesdama pasidalinti mintimis ir idėjomis, koks galėtų būti naujasis Druskininkų ženklas. Pernai kovą baigėsi „idėjų pateikimo terminas“, bendruomenei buvo parodyti keli paveikslėliai su ženklo idėjomis ir pranešta, kad „gautos idėjos jau analizuojamos Druskininkų savivaldybės administracijos specialistų, ir bus kuriamas vienas Druskininkus reprezentuojantis ženklas“. 
   Tokius projektus paprastai kuria profesionalai – skulptoriai, meno žmonės, todėl paaiškinimas, kad „idėjas analizuos savivaldybės administracijos specialistai“, daugeliui sukėlė juoką. 
Kaip matyti iš sausio 23 d. R.Malinausko pavaldinės V.Jurgelevičienės pasirašytos beveik 300 tūkst. eur vertės statybos darbų rangos sutarties su Alytaus montavimo firma AB „Montuotojas“, kurorto ženklas turėjo būti sukurtas Druskininkų herbą sudarančių trijų stilizuotų pušų pagrindu kompozicijoje su tūrinėmis raidėmis „Druskininkai“. Kompozicija - maždaug 12 metrų aukščio, ant besisukančio pagrindo. 

Skulptorius pateikė vertinimą

   Pasirodžius informacijai apie valdžios ambicijas už beveik 300 tūkst. eurų (!) miesto prieigose įtupdyti tris besisukančias metalo pušis, kilo triukšmas ne tik dėl įtartinai didelės sąmatos. Vilnietis skulptorius V.Kančauskas dėl šio ženklo Druskininkų valdžiai pareiškė pretenzijas dėl galimo plagiato ir galimai pažeistų autorinių teisių. 
   V.Kančauskas teigia 2017 m. pateikęs kurorto savivaldybei būtent tokį Druskininkų ženklo modelį ir netgi pasiūlęs, kad jį įgyvendinti galėtų „Montuotojas“. Savo kūrinio bylą, darbo modelį ir aprašymą jis teigia įteikęs Druskininkų vyr. architektui Viliui Margeliui. Tačiau sutartis su skulptoriumi taip ir nebuvo sudaryta. „Jie ne tai, kad atsisakė mano paslaugų – jie tiesiog ignoravo. Pareiškiau raštu Druskininkų savivaldybei, jeigu jie darys tą ženklą pagal mano projektą, pagal mano pateiktą darbo modelį, aš pareikšiu pretenzijas teisminiu keliu, nes tuomet būtų pažeistos mano autorinės teisės“, - pasakojo V. Kančauskas. Tik pamatęs galutinį rezultatą, jau pastatytą žiedinėje sankryžoje, skulptorius sako supratęs, jog tai yra jo darbas. „Man tai – plagiatas, viens prie vieno mano darbas“, – savo nuomonę išsakė V. Kančauskas. Skiriasi tik kaina. Jo pateiktoje sąmatoje ženklą buvo siūlyta įrengti už 130 tūkst. eur. 
   AB „Montuotojas“ direktorius Klemensas Mitrulevičius „Druskoniui“ minėjo tik įvykdęs Druskininkų savivaldybės užsakymą. „Kieno tai buvo pateiktas variantas, aš negaliu pasakyti. Ne per mus tie dalykai ėjo. Mes atliekame tik techninį projektą ir darbus“, – šių metų pradžioje kalbėjo K. Mitrulevičius. Druskininkų savivaldybės administracija kaltinimus plagiatu atmetė, aiškindama, kad ženklo įrengimas bei projektavimas esą vyksta laikantis galiojančių teisės aktų. 

Valdžia aiškina, kad idėją pateikė gyventojai

   Pastačius skulptūrą, V. Kančauskas pirmiausiai kreipėsi į autorių teisių gynimo agentūrą LATGA. Pastaroji Druskininkų valdžiai išsiuntė pretenziją. Savo atsakyme kurorto savivaldybė atkakliai laikosi savo, aiškindama, esą V.Kančauskas nėra Druskininkų riboženklio autorius bei neturi į jį jokių turtinių ar neturtinių autorių teisių, o V. Kančausko pretenzijos, anot valdžios, yra „tikrovės neatitinkanti versija“. Kurorto savivaldybės šešių puslapių atsakyme autorių teisių gynimo agentūrai bandoma įrodyti, kad šio ženklo idėjos autorius – taip sakant, liaudis. Esą pernai kovo mėnesį gautos gyventojų idėjos „buvo pristatytos iš Druskininkų savivaldybės vadovų ir atsakingų administracijos specialistų sudarytai komisijai išanalizuoti, taip pat buvo paprašyta druskininkiečių ir miesto svečių išsakyti savo vertinimus pateiktoms idėjoms“. O po to, pasak valdžios, „savivaldybės administracijos darbuotojai, išanalizavę gyventojų pateiktas idėjas bei jų įvertinimus ir atrinkę daugiausiai druskininkiečių ir miesto svečių įvertinimų gavusią idėją, sukūrė bei kompiuterio programa sumodeliavo trimačius kompiuterinius Druskininkų riboženklio modelius, vaizduojančius Druskininkų herbą“. 
   Kurorto valdžia savo atsiliepime dėstė, esą „savivaldybės administracijos vadovai, darbuotojai ar kiti atsakingi savivaldybės tarnautojai viso Druskininkų riboženklio kūrimo, projektavimo bei įrengimo darbų proceso metu į V.Kančauską dėl Druskininkų riboženklio sukūrimo nesikreipė, jokių rašytinių ar žodinių sutarčių su šiuo asmeniu niekada nesudarinėjo“. Anot savivaldybės, „su idėjomis dėl Druskininkų riboženklio į savivaldybę buvo kreipęsis tik pats V. Kančauskas, tačiau jau tuo metu, kai visa Druskininkų riboženklio koncepcija buvo sukurta ir aprašyta“.
 
Skulptorius nesutinka su valdžios argumentais

   Gerai Lietuvoje žinomas skulptorius su tokia Druskininkų valdžios versija nesutinka. „2017 m. liepos mėn. lankiausi pas Druskininkų merą R.Malinauską su savo skulptūrų pasiūlymais Druskininkų parkui. Meras paprašė paruošti pasiūlymą miesto herbo skulptūrai, numatytai statyti prie miesto įvažiavimo. Po mėnesio, miesto architekto V.Margelio paragintas, atvykau į miesto sav. posėdį, kuriame dalyvavo visos objektą statančios organizacijos. Pateikiau savo gipsinį darbo modelį 1: 15 su aprašymu darbo eigos ir medžiagų kiekiais, - savo rašte autorių teisių gynimo agentūrai minėjo V.Kančauskas. - Meras turėjo pastabą, kad norėtų “Pušeles” padidinti - ne 9 metrų, o 12 metrų.  Su tuo visiškai sutikau. Po posėdžio darbo modelį su praktiniu skulptūros detalių aprašymu “bylą” palikau sav. architektūros skyriuje pas vyr. architektą Margelį. Keletą kartų jam skambinau ir raginau sudaryti sutartį tarp manęs, kaip autoriaus, ir savivaldybės. V.Margelis vis delsė sutartį sudaryti, sakydamas, kad dar ne laikas. Po kelių mėnesių atvykau ir atsiėmiau savo darbo modelį, o bylą su aprašymu palikau pas V.Margelį, vis tikėdamasis darbo sutarties. Pagaliau man V. Margelis pasiūlė sudaryti autorinę sutartį su Alytaus firma “Montuotojas”. Susisiekus su “Montuotoju” , jie atsakė, kad mano paslaugų jiems nereikia, nes Druskininkų savivaldybė jiems pateikė savo skulptūros variantą. Sužinojęs, kad Druskininkų savivaldybė stato savo miesto “Pušeles”, nustebau. Tai, manau, vienas prie vieno mano darbo modelis. Tik karūnos viršūnės kiek pakeistos. Todėl kaip profesionalas nesutinku su Druskininkų savivaldybės argumentais, esą jie patys iš esamo miesto grafinio herbo piešinio sukūrė trimatę skulptūrą. Jeigu taip naiviai būtų, tuomet bet kuri namų šeimininkė galėtų pagal piešinį, pasitelkusi trimatį metodą, kurti skulptūras, statyti namus ir t.t. Norint sukurti tūrinį objektą, reikalingas modelis (iškamša), iš kurio konstruktorius padaro konstruktyvo brėžinius, pagal kuriuos atlikėjas padaro objektą. Iš piešinio be konstruktyvo - tikslių brėžinių - niekas nesiims padaryti. Kas gali paneigti, kad Druskininkų savivaldybė ir konkrečiai jos architektūros skyrius su architektu V.Margeliu priešakyje nepasinaudojo mano darbo modeliu ir aprašymu, ypač kai pastatyta skulptūra atitinka mano darbo modelį vienas prie vieno?“.

LATGA: „Skulptūros autorius turi būti“

   „Savivaldybės motyvai, jog Druskininkų piliečiai savo nuomonę surašė į koncepciją, - gerai, tegul surašo, bet koncepcija nėra autorinės teisės objektas. Autorių teisės aiškina apie kūrinį. Mes kalbame apie vaizdinę medžiagą, o ne koncepciją, idėją. Jie (savivaldybė, - red.p.) teigia, kad miesto ženklo koncepciją, kokia turi būti, esą piliečiai numatė, ir tada atseit savivaldybės darbuotojai padarė. Ir kad tai esą yra herbas. Tai nėra herbas, tai jau yra skulptūra pagal herbą. Tai taip pat yra autorinės teisės objektas. Autorius vis tiek turi būti. Jie turėtų tiksliai parašyti, kas vis dėlto paruošė tą projektą, su kuo jie sudarė sutartį. Nes iš jų parašymo vis tiek neaišku, - Druskininkų valdžios atsakymą pakomentavo LATGA vizualiųjų menų poskyrio vadovė G.Naprušienė. - Išeina, kad idėja liaudies, darbuotojai papaišė pagal liaudį, ir kiti staigiai ėmė statyti. Taip nebūna. Aš irgi galiu papasakoti, kokį aš norėčiau turėti namą ir netgi galiu kažkiek papaišyti, bet aš nesu architektas, nesu projektuotojas. Aš galiu pasiūlyti, kad man norisi tokio namo užsakovui, bet nereiškia, kad aš būsiu architektas ir to namo autorius. Autorius vis tiek bus architektas, kuris suprojektuos viską tiksliai”. 
   „Kam tada savivaldybė tą V.Kančausko projektą bei modelį pasiėmė ir laikė? Būtų pasakę – ačiū, mes jau viską turime. Nes iš savivaldybės parašymo dabar išeina, neva V.Kančauskas post factum atnešė skulptūros modelį, kai pas juos jau viskas buvo. Tai jie sakytų jam, kad viską turi, o kam tada V.Margelis su „Montuotoju“ V.Kančauskui rašo elektroninius laiškus ir klausia apie skulptūrą? Tai reiškia, kad pagal jo projektą žiūrėjo? Tokių klausimų kyla,“ - minėjo G.Naprušienė. 
   Praėjusią savaitę LATGA kreipėsi į Druskininkų ženklą pastačiusią bendrovę „Montuotojas“. Klausiama, kokiomis sutartimis, kieno pateiktu projektu jie vykdė Druskininkų valdžios užsakymą. Druskininkų savivaldybės atsakymas, esą projektą padarė savivaldybės darbuotojai, po to architektas „pririšimą“ darė, kad projektus kurorto valdžia esą turėjo ir kad V.Kančauskas čia ne prie ko, autorių teisių gynimo agentūros neįtikino. “Įdomu, ką tas „Montuotojas“ sakys. Nes yra šios bendrovės atstovo rašytas elektroninis laiškas V.Kančauskui, kuriame klausinėjama atitinkamų su skulptūra susijusių dalykų. Tai ko jie tada klausinėja V.Kančausko? – minėjo G.Naprušienė. - Tada dar rašysim savivaldybei, įvertinę V.Kančausko ir „Montuotojo“ atsakymus“. 

„Druskonio“ inf. 

 

  Čia tai bent „pasiaukojimas“ dėl Vijūnėlės dvaro:
  Druskininkų valdžia antrąkart bando atnaujinti teismo
  procesą
   Druskininkų valdžia niekaip nenori susitaikyti su galutine ir neskundžiama Aukščiausiojo Teismo nutartimi, įpareigojusia nugriauti skandalingai išgarsėjusį Vijūnėlės dvarą. Kurorto parke neteisėtai išdygęs prabangus namas turėjo būti nugriautas dar iki praėjusių Kalėdų, tačiau visiems akis badantis dvaras vis dar tebestovi. Lietuvos teismai iki šiol užversti nesibaigiančiais statytojo skundais ir Druskininkų valdžios bandymais atnaujinti teismo procesą, primenančiais griebimąsi už paskutinio šiaudo. Druskininkų savivaldybės administracija šįmet žiemą jau nesėkmingai bandė įtikinti Vilniaus miesto apylinkės teismą iš naujo užsukti Vijūnėlės dvaro bylinėjimosi karuselę. Ėjimas nepavyko. Neseniai paaiškėjo, kad kurorto savivaldybė dėl dvaro vėl mėgina atnaujinti teismo procesą! Pirmos instancijos teisme vėl patirtas pralaimėjimas. Ir vėl skundas įteiktas apeliaciniam teismui. 
   Pernai gruodžio 22 d. suėjo terminas, iki kurio turėjo būti įvykdyta Aukščiausiojo Teismo nutartis ir nugriautas Vijūnėlės dvaras Druskininkuose. Tačiau visą Lietuvą savo statybų istorijomis šokiravęs prabangus privatus pastatas vis dar stovi kaip stovėjęs. 
   Dėl Vijūnėlės dvaro tiesiog galvą guldančiai ir su dvaru susijusioms byloms už mokesčių mokėtojų pinigus brangiai apmokamas advokatų kontoras samdančiai Druskininkų valdžiai jau vienąkart nepavyko iš naujo užsukti bylinėjimąsi dėl šio objekto statybos. Šįmet vasario 22 d. Vilniaus miesto apylinkės teismas priėmė nutartį netenkinti savivaldybės administracijos prašymo atnaujinti teismo procesą. R.Malinausko komanda tuomet nusprendė nebetęsti žygio dėl Vijūnėlės dvaro bylos atnaujinimo: Vilniaus miesto apylinkės teismas kovo mėnesį „Druskoniui“ patvirtino, kad Druskininkų savivaldybės administracija neskundė minėtos pirmos instancijos teismo nutarties. 
   Kaip paaiškėjo iš šios vasario 22 d. priimtos Vilniaus m. apylinkės teismo nutarties, Druskininkų valdžia kovoje dėl Vijūnėlės dvaro netgi bandė mojuoti viešojo intereso vėliava. Bet nesėkmingai: savivaldybės administracijos prašymą atmetęs pirmos instancijos teismas pabrėžė, kad tokiu atveju, priešingai, būtų apgintas privatus, o ne viešasis interesas.
   Druskininkų valdžia savo norus atnaujinti Vijūnėlės dvaro statybų bylą tuomet bandė grįsti argumentais, primenančiais griebimąsi už šiaudo. Paaiškėjo, kad savivaldybės administracija „naujai paaiškėjusią esminę bylos aplinkybę“ mėgino sieti su Seimo kanceliarijos pernai rugsėjį rašte išsakyta pozicija, liečiančia 1992 m. gegužės 22 d. Vyriausybės nutarimą, jo normų galiojimą laike ir kitokį nei nurodyta Aukščiausiojo Teismo nutartyje teisinį šios situacijos vertinimą.
   „Teismo vertinimu, tai, kad LR Seimo kanceliarija išreiškė kitokią nei išdėstyta kasacinio teismo (Aukščiausiojo Teismo, - red.p.) nutartyje poziciją teisės akto galiojimo klausimu, savaime nereiškia, kad paaiškėjo nauja bylai reikšminga aplinkybė. LR Seimo kanceliarijos kompetencijai nėra priskiriamas oficialus Vyriausybės priimtų nutarimų aiškinimas“, - vasario 22 d. nutartyje nurodė Vilniaus apylinkės teismas, pabrėžęs, kad minėtas Seimo kanceliarijos raštas „tik išreiškia jį priėmusios institucijos subjektyvią nuomonę ir tam tikrą teisinį situacijos vertinimą, kuris nėra nei privalomas, nei juo labiau sudarantis pagrindą atnaujinti bylos procesą“. 
   Neseniai paaiškėjo, kad kurorto savivaldybė dėl dvaro vėl mėgina atnaujinti teismo procesą. 
   Šįkart Druskininkų valdžia nesėkmingai bandė įrodinėti, neva „ Lietuvos Aukščiausiasis teismas netinkamai aiškino Konstitucinio Teismo 2016 m. liepos 8 d. nutarimą ir nepagrįstai rėmėsi juo darydamas išvadą dėl Vyriausybės nutarimo galiojimo automatinio atkūrimo“. Vilniaus miesto apylinkės teisme rugpjūčio 8 d. Druskininkų valdžios vėl laukė pralaimėjimas. Šis pirmos instancijos teismas “Druskoniui“ patvirtino, kad rugpjūčio 8 d. nutartis, kuria atmestas Druskininkų savivaldybės administracijos prašymas dėl proceso atnaujinimo, yra apskųstas Vilniaus apygardos teismui. Valdžia dėl dvaro bylinėjasi toliau - už mūsų visų, mokesčių mokėtojų, pinigus.
   Dėl Vijūnėlės dvaro reikalų skundais teismus užvertęs ir statytojas. Bylinėjimosi procesas Kauno apygardos administraciniame teisme dėl žalos atlyginimo kol kas yra sustabdytas, iki bus padėtas galutinis taškas kitose bylose. 
Vilniaus miesto apylinkės teismas dar 2014 m. lapkritį buvo pritaikęs laikinąsias apsaugos priemones – sustabdęs šio pastato statybas, kai statinio baigtumas buvo 36 proc., tačiau Vijūnėlės dvaras, spjaunant į teismo įpareigojimus, buvo statomas toliau. Dabar jau pastatyto pastato savininkas, padavęs į teismą valstybę ir savivaldybę, pareiškė sieksiantis prisiteisti daugiau kaip pusantro milijono eurų. 
   Kadangi Vijūnėlės dvaras vis negriaunamas, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija yra kreipusis į antstolį R.Budreiką. Šią savaitę Kauno apylinkės teisme turėjo būti nagrinėjama byla dėl baudos skyrimo Aukščiausiojo Teismo nutarties nevykdančiam Vijūnėlės dvaro statytojui. 

„Druskonio“ inf.

 

  Druskininkų konservatorių kandidatai Prezidento ir 
  Europos Parlamento rinkimuose



Sveikinimai Gintarui Žiliui (dešinėje) TS-LKD apdovanojimo sidabrinio „Lietuvos ąžuolo“ įteikimo proga


TS-LKD Druskininkų skyriaus lyderis Konstantinas Rečkovas

   Praėjusį savaitgalį Druskininkų Tėvynės sąjungos nariai rinkosi į visuotinį susirinkimą. Šį kartą jo pagrindinėmis temomis tapo artėjančių visuotinių – Prezidento ir Europos Parlamento rinkimų klausimai. 
    Susirinkimo pradžioje bendražygiai šiltai pasveikino TS-LKD apdovanojimo sidabriniu „Lietuvos ąžuolu“ laureatą Tėvynės sąjungos ilgametį narį, skulptorių ir fotografą Gintarą Žilį. Jam buvo įteiktas apdovanojimo sidabrinis ženklas. „Nors apdovanojimas man ir netikėtas, visuomet stengiausi daryti tai, ką laikau esant privaloma – būti sąžiningu, moraliu, padoriu žmogumi. Tokia ir mano politikos vizija“, - sakė padėkos kalboje G. Žilys. 
   Skyriaus lyderis Konstantinas Rečkovas pranešime apžvelgė politinę padėtį Lietuvoje ir Druskininkuose: „Susitinkame todėl, kad esame bendruomenė, kuriai rūpi Druskininkų krašto ir Lietuvos reikalai. Todėl, kad nesame pasakų klausytojai ar zadanijų vykdytojai. Mes turime apie ką kalbėtis, turime priimti svarbius sprendimus“. 
   Įdomiausia susirinkimo dalimi tapo kandidatų siūlymas. Po balsavimo rezultatų paaiškėjo, kad kandidatais gauti TS-LKD paramą Prezidento rinkimuose druskininkiečiai mato 4 kandidatus – Ingridą Šimonytę, Gitaną Nausėdą, Žygimantą Pavilionį ir Vygaudą Ušacką. Nors kandidato iškėlimui pakako 10 proc. dalyvavusiųjų visuotiniame susirinkime balsų, I. Šimonytės rezultatas išsiskyrė – ją palaikė daugiau nei keturi penktadaliai atėjusių skyriaus narių. Druskininkų pasiūlytais į Europos Parlamento rinkimų sąrašą politikais tapo Seimo nariai Andrius Kubilius, Rasa Juknevičienė, Radvilė Morkūnaitė, Arvydas Anušauskas bei buvusi partijos tarptautinė sekretorė Gintarė Narkevičiūtė. 
   „Mūsų šiandienos susirinkimas patvirtina, kad nesame užsisklendę vietinės reikšmės problemose – Druskininkų skyrius yra neatsiejama Tėvynės sąjungos dalis, aktyviai dalyvaujanti jos gyvenime. Sprendimai čia nėra primetami, bet priimami pačiuose skyriuose, mūsų bendruomenės žmonių. Kandidatų įvairovė atspindi nuomonių įvairovę, tačiau kartu ir aiškią tendenciją – didžioji dalis Druskininkų konservatorių nori matyti kandidate į Prezidentus būtent Ingridą Šimonytę. EP teikimuose visiems siūlymams buvo pritarta, nes tai žmonės, kuriuos gerai žinome ir kuriais pasitikime,“ – „Druskoniui“ sakė Druskininkų skyriaus pirmininkas K. Rečkovas.

„Druskonio“ inf.

 

  „Iš pirmojo AA susirinkimo išskridau kaip ant sparnų“
   Esu alkoholikas Marius, prieš 17,5 metų pradėjęs lankyti Druskininkų anoniminių alkoholikų susirinkimus ir nuo tol nevartojantis alkoholio. Deja, laikas iki pirmojo AA susirinkimo buvo skausmingais įvykiais ir praradimais paženklintas. 
   Vartoti alkoholį pradėjau ankstyvos jaunystės laikais. Paragavęs degtinės pasijutau laisvas nuo tėvų ir rūpesčių. Atsirado daugiau pasitikėjimo savimi ir, žinoma, drąsos. Alkoholio dėka tapau matomas. Pradžioje gerdavau retokai, nejausdamas pagirių. Laikui bėgant, išgėrimų ir tuokart pagirių vis daugėjo. Kai artimieji ir draugai priekaištaudavo, kad per daug geriu, pykdavau ir dar daugiau vartodavau. Besimokydamas profesinėje mokykloje, tęsiau savo alkoholizmo epopėją, nes toli nuo namų nebuvo kam sudrausminti, o ir bendraminčių kompanija gerokai padidėjo. Baigęs proftechninę įsidarbinau, o darbovietėje, kaip buvo įprasta sovietiniais laikais, atrodė, kad visi geria. Pagirių prastą nuotaiką neretai su kitais bendradarbiais stikliuku pasitaisydavom, o sulaukę darbo pabaigos vėl iš naujo pradėdavom. Save apgaudinėdavom, kad smagu patirti nuotykių, tačiau jie vis nuobodžiai kartodavosi. Iš darbo neišmetė, nes šefas, kaip ir kiti tuometiniai vadovai, pusgirčius darbuotojus toleruodavo. Daug bendradarbių užkibo ant alkoholio kabliuko ir anapus iškeliavo, nerasdami išeities. Matyt, teisingas pasakymas, kad beveik visa Baltašiškė nuo degtinės išmirė. Kai vedžiau, galvojau, kad mano gyvenimo būdas pasikeis, tačiau klydau. Nors sunkiai vertėmės nuomodamiesi kambarėlį, bet man „leisdavo sąžinė“ šildymui atidėtus pinigus pragerti. Žmonai meluodavau, kai paklausdavo, kur dingo uždirbti pinigai. Tikėjausi, kad mažiau gersiu sūnui gimus, tačiau nepavyko. Norėjau būti sūnui pavyzdžiu be alkoholio, bet grimzdau vis giliau, nė dienos be alkoholio neapsieidamas. Žmonai vis prisižadėdavau, kad daugiau negersiu, bet netrukus savo pasižadėjimus pamiršdavau. Dar nesusivokiau, kad sergu sunkia alkoholizmo liga. Buvau išdidus, kad dėl nuolatinių gėrimų esu pats pajėgus su savimi susitvarkyti. Neapsikentusi suirutės šeimoje, mane paliko žmona su kelerių metų sūnumi. Likęs vienas vėl „pyliau“, juolab niekas netramdė. Šiek tiek atsitokėjau, kai girtas kritau ir patyriau sunkią rankos traumą. Akistatoje, kad man beliko trys keliai (arba tapsiu valkataujančiu invalidu, arba grįšiu atgal į kaimą pas tėvus, arba bandysiu keltis iš alkoholio liūno), pasirinkau blaivybę. Šį mano pasirinkimą ypač sustiprino žmonos meilė. Su ja susitaikiau ir vėl grįžau į šeimą po metų išsiskyrimo. 
Pirmąjį Druskininkų AA susirinkimą, kuriame dalyvavau, puikiai prisimenu. Jame dalyvavo 6 žmonės, susirinkę į Druskininkų gėlininkų draugijos buvusį pastatą prie prekybos centro „Aidas“. Atsipalaiduoti ir atvirai išsipasakoti padėjo kitų panašaus likimo druskininkiečių atvirumas. Pajutau jų nuoširdumą ir vienybę padėti vienas kitam. 
   Iš pirmojo AA susirinkimo išskridau kaip ant sparnų – intuityviai suvokiau, kad mano gyvenimas tęsis kitaip nei iki šiol. Nuolatos susirinkdami, dalijamės savo rūpesčiais, sėkmėmis ir nesėkmėmis, padedam vienas kitam rasti išeitis iš keblių situacijų. Nors alkoholizmas yra nepagydoma ir progresuojanti liga, su ja galima išgyventi pagal 12 žingsnių programą, kuria vadovaujasi bendraminčiai alkoholikai, siekiantys blaivybės. Juk AA – tai draugija vyrų ir moterų, kurie dalijasi savo patirtimi, jėgomis ir viltimi, norėdami padėti sau ir kitiems sveikti nuo alkoholizmo. Vienintelė sąlyga būti draugijos nariu – noras mesti gerti.   Anoniminiai alkoholikai nemoka nei stojamojo, nei nario mokesčio. Mes išsilaikome iš savo pačių įnašų. AA draugija nesusijusi su jokiomis sektomis, tikėjimais, politika, organizacijomis ar įstaigomis, vengia bet kokių ginčų, neremia jokių judėjimų ir jiems neprieštarauja. Mūsų pagrindinis tikslas – būti blaiviems ir padėti kitiems alkoholikams pasiekti blaivybę. 
                                        *   *   *
   Rugsėjo 18 d., antradienį, 10 val. Druskininkų socialinių paslaugų centre (Veisiejų g. 17) vyks atviras anoniminių alkoholikų susirinkimas. 
   AA atvirame susirinkime gali dalyvauti kiekvienas pageidaujantis, nesvarbu, ar jis alkoholikas, ar ne. Kviečiame visus, kurie domisi Anoniminių alkoholikų judėjimu: alkoholikų artimuosius, žiniasklaidos atstovus, specialistus, dirbančius su žmonėmis, priklausančiais nuo alkoholio, ir visus kitus.

„Druskonio“ inf.

 

 Belieka dalyvauti Lietuvos grybavimo čempionate 


   Rugsėjo 11-ąją, sekmadienį, nuo 9-os ryto per dvi valandas Drapalių miške prisirinkęs pilnus krepšius grybų, Juozas Raulonis iš mūsų savivaldybės Barzdžiūnų kaimo tarsi paneigė visuotinę nuomonę, kad mūsų miškuose šį rudenį grybai nedygsta. Iš sekmadienio grybų laimikio – apie 50 baravykų, 6, 3 kg voveruškų, kurias priėmimo punkte pridavė, vokietukai, rudmėsės ir kt. Tai, žinoma, toli gražu iki Juozo asmeninio rekordo, kai Cimaniūnų miške per dvi valandas rado apie 200 baravykų. 
   Prityręs grybautojas J. Raulonis neatmeta galimybės atstovauti mūsų savivaldybei Lietuvos grybavimo čempionate Marcinkonyse rugsėjo 29-ąją. 

„Druskonio“ inf.

 


Paieška



Ką esate labiau linkę rinktis?
nemokamai dalijamą valdžios propagandą
kompensaciją už "gyvatuko" mokestį
nei vieno iš jų


Siūlau klausimą skaitytojams
Siūlau temą rašiniui

Prekyba lauko durimis

Vadovų paieška

IŠNUOMOJAMI STATYBINIAI IR FASADINIAI PASTOLIAI, PASTOLIAI MŪRO DARBAMS, BOKŠTELIAI, PAMATINIAI IR PERDANGOS KLOJINIAI.
Tel. (8-612) 40856


Svetainių kūrimas

IŠNUOMOJA 160 kv. m KOMERCINES PATALPAS Krėvės g. 5, Druskininkuose.
Tinka parduotuvei ir kitokiai įvairiai komercinei veiklai.
Kreiptis tel. 861240856.


Paminklai ir akmens
gaminiai


Parduoda sausas spygliuočių ir lapuočių malkas, skaldytas ar supjautas kaladėlėmis.
Atvežimas nemokamas.
Tel. 860146179.


Parduodamas nekilnojamasis turtas (negyvenamosios patalpos - požeminės automobilių stovėjimo aikštelės, unikalus numeris 4400-1497-2314:5867, esančios Druskininkų g. 23, Druskininkai). 1 vietos pardavimo kaina 7000 Lt. Dėl išsamesnės informacijos kreiptis 861286008 arba elektroniniu paštu parduodamasturtas1@
gmail.com

Roletai 
plastikiniams
langams

Prašome
atsiliepti skaitytojus iš:
Kuveito, Hawaii, Filipinų
info@druskonis.lt


Greitas kreditas
internetu


Nebrangiai
šarvuotos durys butui,
lauko durys namui
,
plastikiniai langai

Langai






© 1997-2013 Druskonis.lt . Visa medžiaga pateikta šiame puslapyje yra laikraščio "Druskonis" nuosavybė.
Kopijuoti, platinti informaciją be laikraščio "Druskonis" sutikimo DRAUDŽIAMA!
Visas teises gina LR istatymai

Dizainas ir programavimas - Dana M. ir Aurimas A.