Pirmas

NAUJIENA!

Šiame numeryje

Miesto žinios
Renginiai
Skelbimai
Videolaidos

Druskininkai

Viešbučiai
Menai

Druskininkų apylinkės

Turauskų sodyba
Sodyba "Pas Rūtą"

Redakcija

Informacija


Reklama


Labai gera vieta Jūsų reklamai. Daugiau informacijos čia >>



  Vandens parko istorijos: po STT įtarimų – stulbinantis
  direktoriaus algos šuolis

   Savivaldybės taryboje dirbantys opozicijos nariai visuomenei siūlo įminti mįslę: kur čia pakastas šuo, kad STT pradėjus tyrimą dėl galimo piktnaudžiavimo ir 2015-ųjų spalį pareiškus įtarimus savivaldybei priklausančio Vandens parko – UAB „Druskininkų sveikatinimo ir poilsio centras „Aqua“ direktoriui Edmundui Antanaičiui (nuotr.) , 2016 metais bendrovės vadovui priskaičiuotos sumos, susijusios su darbo santykiais, pakilo daugiau kaip 50-čia procentų, palyginus su 2015 m.? Opozicijos lyderis Vilius Semeška praėjusią savaitę kreipėsi į savivaldybės administracijos direktorę Vilmą Jurgelevičienę, reikalaudamas paaiškinti, kodėl „Aqua“ centro valdyba, į kurią įeina keturi jos pavaldiniai - savivaldybės administracijos darbuotojai, užuot E.Antanaitį nušalinę nuo pareigų, kol vyksta STT tyrimas, laimino šitokį bendrovės vadovui priskaičiuotų sumų, susijusių su darbo santykiais, šuolį 2016 metais? 

Klausimai vietos valdžiai

   Praėjusios savaitės pradžioje savivaldybės tarybos Mišrios frakcijos vadovas V.Semeška kreipėsi į savivaldybės administracijos direktorę V.Jurgelevičienę, prašydamas pateikti informaciją, susijusią su savivaldybei 100 proc. priklausančios bendrovės UAB „Druskininkų sveikatingumo ir poilsio centras Aqua“ direktoriaus E.Antanaičio darbo užmokesčiu ir kitais klausimais, susijusiais su vandens parko finansine veikla bei personalo formavimo politika. 
   Kaip jau rašyta žiniasklaidoje, 2015 m. spalį po atliktų kratų bendrovės patalpose ir savivaldybėje STT buvo sulaikiusi UAB „Druskininkų sveikatingumo ir poilsio centras Aqua“ direktorių E.Antanaitį. Pareigūnai, gavę duomenų apie galbūt neteisėtai naudojamas savivaldybės bendrovės lėšas ir turtą, pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl šios bendrovės direktoriaus galimo piktnaudžiavimo, o E.Antanaičiui pareiškė įtarimus. STT atliekamas tyrimas vyksta iki šiol.
   Savivaldybės taryboje dirbančius opozicijos narius nustebino gauta informacija, kad 2016-aisiais vandens parko direktoriui stulbinamai pakilo priskaičiuotos sumos, susijusios su darbo santykiais, palyginus su 2015-aisiais metais, kurių pabaigoje STT kaip tik ir pradėjo per visą Lietuvą nuskambėjusį ikiteisminį tyrimą, tebevykstantį ir šiuo metu. 
   Raštą savivaldybės administracijos direktorei V.Jurgelevičienei nusiuntęs savivaldybės tarybos narys V.Semeška pareikalavo atsakyti, kuo remiantis savivaldybei priklausančios UAB „Druskininkų sveikatingumo ir poilsio centras Aqua“ vadovui 2016 metais daugiau kaip 50-čia procentų padidėjo darbo užmokestis, palyginus su 2015 metais priskaičiuotomis pajamomis, susijusiomis su darbo santykiais? „Kodėl tuo metu, kai STT pradėjo ikiteisminį tyrimą ir E.Antanaičiui suteikė įtariamojo statusą, bendrovės valdyba, kurią sudaro keturi savivaldybės administracijos darbuotojai, įmonės direktoriui pakėlė atlyginimą – nuo 2015 m. per metus priskaičiuoto 21 tūkst. 505 eurų darbo užmokesčio (apie 1 tūkst. 792 eur per mėnesį), 2016-aisiais per metus bendrovės vadovui buvo priskaičiuotos 50-čia proc. didesnės sumos, susijusios su darbo santykiais - 32 tūkst. 478 eurų (per mėnesį – vidutiniškai 2 tūkst. 707 eurus)? Galbūt taip atsidėkota už galimą tam tikrų duomenų ar faktų nuslėpimą?“ - R.Malinausko pavaldinės paklausė V.Semeška. 
   Opozicijos lyderis V.Semeška taip pat paklausė V.Jurgelevičienės, kodėl savivaldybė nėra patvirtinusi savivaldybės įmonių vadovų, jų pavaduotojų ir vyriausiųjų buhalterių darbo apmokėjimo tvarkos aprašo, kas leistų sumažinti korupcijos pasireiškimo tikimybę?
   „Kaip paaiškintumėte faktą, kad savivaldybei 
priklausančioje bendrovėje įdarbinti aukščiausias pareigas savivaldybės administracijoje užimančių vadovų vaikai – mero R.Malinausko dukra, administracijos direktorės V.Jurgelevičienės sūnus bei mero pavaduotojo L.Urmanavičiaus sūnus?“ - kreipimesi į vietos valdžią klausia V.Semeška.
   Savivaldybei priklausančio Aqua centro 2016 m. veiklos ataskaitoje skelbiama, kad 2016 m. vidutinė faktiškai priskaičiuoto darbo užmokesčio suma, tenkanti vienam darbuotojui buvo 705,17 Eur. 2016 m. gruodžio 31 d. įmonėje dirbo 350 darbuotojų. 2016 m. vidutinis statistinis skyriaus darbuotojo 1 etato darbo užmokestis per mėnesį buvo: administracijos darbuotojo – 1259,78 Eur; SPA centro darbuotojo – 732,26 Eur; IT skyriaus darbuotojo – 1122,04 Eur; techninės priežiūros skyriaus darbuotojo – 995,30 Eur; pirčių skyriaus darbuotojo – 847,05 Eur; viešbučio registratūros darbuotojo – 800,58 Eur; vandens parko klientų aptarnavimo skyriaus darbuotojo – 707,25 Eur; viešbučio patalpų švaros ir priežiūros skyriaus darbuotojo – 597,33 Eur; vandens parko patalpų švaros ir priežiūros skyriaus darbuotojo – 558,81 Eur.

Savivaldybės atsakymas


   Galbūt paslaptis apie savivaldybei priklausančio vandens parko vadovo darbo užmokesčio šuolį vietos valdžia bendruomenei atskleis greičiau nei opozicijos nariams? „Druskonis“ klausimus apie bendrovės direktoriaus darbo užmokestį pateikė savivaldybės administracijos direktorei V.Jurgelevičienei. 
   - Kokiu pagrindu ir ir dėl kokių priežasčių savivaldybei priklausančios UAB “Druskininkų sveikatinimo ir poilsio centras Aqua” direktoriui 2016 metais ženkliai padidėjo priskaičiuotos sumos, susijusios su darbo santykiais, palyginus su 2015 metais bendrovės vadovui priskaičiuotomis sumomis? Kaip jūs pakomentuotumėte situaciją, kad bendrovės valdyba, kurią sudaro savivaldybės administracijos tarnautojai, bendrovės vadovui darbo užmokestį pakėlė po to, kai E.Antanaičiui 2015 metų pabaigoje STT pareigūnai pareiškė įtarimus dėl galimo piktnaudžiavimo?
   - Ar savivaldybė, Specialiųjų tyrimų tarnybai pradėjus tyrimą, svarstė klausimą dėl E.Antanaičio nušalinimo nuo pareigų? Kodėl, iki šiol vykstant tyrimui, jis nenušalintas nuo pareigų, o priešingai – bendrovės vadovui pakelta alga?
   - Kodėl savivaldybės taryba nėra patvirtinusi savivaldybės įmonių vadovų darbo apmokėjimo tvarkos aprašo, kas leistų sumažinti korupcijos pasireiškimo tikimybę?
   Savivaldybės administracijos vadovės taip pat buvo paklausta dėl žiniasklaidoje ne kartą skelbtos informacijos, kad Druskininkų savivaldybei priklausančioje bendrovėje įdarbinti visų trijų aukščiausias pareigas savivaldybės administracijoje užimančių valdžios atstovų vaikai – mero R.Malinausko dukra, administracijos direktorės V.Jurgelevičienės sūnus bei mero pavaduotojo L.Urmanavičiaus sūnus, ir jų įdarbinimo aplinkybių.
„Informuojame, kad UAB ,,Druskininkų sveikatinimo ir poilsio centras AQUA“ veiklą vykdo vadovaujantis LR akcinių bendrovių įstatymu. Jos vadovui atlyginimą nustato bendrovės valdyba šio įstatymo nustatyta tvarka. UAB ,,Druskininkų sveikatinimo ir poilsio centras AQUA“ darbuotojų atranka nepriklauso Savivaldybės administracijos kompetencijai ir Druskininkų savivaldybės administracija neorganizuoja bei nedalyvauja minėtos bendrovės darbuotojų atrankose“,- štai toks tebuvo gautas savivaldybės administracijos atsakymas. 

Klausimai direktoriui

   „Druskonis“ pateikė klausimus ir UAB “Druskininkų sveikatinimo ir poilsio centras Aqua” direktoriui Edmundui Antanaičiui.
   - Kokiu pagrindu ir ir dėl kokių priežasčių, STT pradėjus ikiteisminį tyrimą ir jums pareiškus įtarimus, savivaldybei priklausančios UAB “Druskininkų sveikatinimo ir poilsio centras Aqua” direktoriui 2016 metais ženkliai padidėjo priskaičiuotos sumos, susijusios su darbo santykiais, palyginus su 2015 m. sumomis, t.y. nuo 2015 m. per metus bendrovės vadovui priskaičiuoto 21 tūkst. 505 eurų darbo užmokesčio (apie 1 tūkst. 792 eur per mėnesį) iki 2016 m. priskaičiuotų 32 tūkst. 478 eurų per metus (per mėnesį – vidutiniškai 2 tūkst. 707 eurus)? 
  - 2015 m. rudenį STT pradėjus ikiteisminį tyrimą, jūs buvote pusei metų nušalintas nuo pareigų – nuo 2015 m. spalio 15 d. iki 2016 m. balandžio 15 d. Pagal Darbo kodekso 123 str. 2 dalį už šį laikotarpį jums neturėjo būti mokėtas darbo užmokestis. Jei jums už šiuos šešis mėnesius nebuvo priskaičiuotos sumos, susijusios su darbo santykiais, kiek jums konkrečiai buvo priskaičiuota už laikotarpį nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2015 m. spalio 15 d. ir nuo 2016 m. balandžio 15 d. iki gruodžio 31 d.? Kiek tokiu atveju už šį laikotarpį buvo priskaičiuota laikinai direktoriaus pareigas ėjusiam darbuotojui? 
   - Ar į 2016 m. bendrovės vadovui priskaičiuotas sumas, susijusias su darbo santykiais, - 32 tūkst. 478 eurus (per mėnesį – vidutiniškai 2 tūkst. 707 eurus) - įeina tik darbo užmokestis, ar jums 2016 metais buvo taip pat mokėtos premijos, priedai ar priemokos, jei taip, tai kokio dydžio?
Į UAB „Druskininkų sveikatinimo ir poilsio centras Aqua“ viešai skelbiamu raštinės el.paštu admin@aquapark.lt šį pirmadienį išsiųstus klausimus, adresuotus bendrovės direktoriui, atsakymo kol kas nesulaukėme.

“Nenoriu”

  R.Malinausko aplinkos palaikymą turintis E.Antanaitis rėžė nesakysiantis, kokią gauna algą, gegužės 30 d. savivaldybės tarybos posėdyje, kuomet pristatinėjo 2016 metų bendrovės veiklos ataskaitą. 
   „Sakykit, koks buvo jūsų, kaip vadovo, mėnesinis atlyginimas 2016 metais ir ar buvo jums išmokėtos premijos ar kitos išmokos?“ - E.Antanaičio tuomet paklausė V.Semeška. „Neatsakysiu į šitą klausimą“, - atrėžė jam savivaldybei priklausančios bendrovės vadovas. „Kodėl?“ – tokiu atsakymu nusistebėjo savivaldybės tarybos narys. „Nenoriu“, - dėjo atsaką E.Antanaitis. „Jūs privalote“, - pabrėžė jam V.Semeška.  „Nubauskit mane“, - matydamas tarybos daugumos užnugarį, opozicijos nariui atšovė E.Antanaitis.
   „Ką tik iš vandens parko direktoriaus išgirdome absurdišką atsakymą. Galbūt direktoriui gėda prisipažinti prieš paprastus darbuotojus, kurie sunkiai dirba prie vandens parko pirčių, prie chloruoto vandens, kvėpuoja tais garais, valo patalpas ir gauna žemesnius nei Lietuvos vidurkis atlyginimus. Neįsivaizduotina, kad savivaldybei priklausančios įmonės direktorius atsisako savo steigėjams, savo akcininkams, įvardinti savo atlyginimą!“ –Vandens parko direktoriaus elgesiu gegužės 30 d. tarybos posėdyje piktinosi opozicijos lyderis V.Semeška.

„Nebijokit, senatis nesueis“

   Jau dvejus metus Druskininkų vandens parko istoriją tirianti Specialiųjų tyrimų tarnyba „Druskoniui“ patvirtino, kad ikiteisminis tyrimas yra tęsiamas. „Tęsiant tyrimą, atliekami būtini veiksmai, siekiant išsiaiškinti visas aplinkybes ir patraukti baudžiamojoj atsakomybėn kaltuosius asmenis. Atliekant ikiteisminį tyrimą, įtarimai yra pareikšti vienam įtariamajam. Išsamesnės informacijos apie tyrimo veiksmus, ekspertų išvadas ir pan. pateikti negalime, nes tai yra ikiteisminio tyrimo duomenys“, - „Druskoniui“ atsakė Generalinė prokuratūra. 
Su Vandens parku susijusį ikiteisminį tyrimą kontroliuojantis Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras Valentinas Alekna, kalbėdamas su „Druskoniu“, taip pat nuo platesnių komentarų susilaikė. 
   - Netrukus bus jau dveji metai, kaip vyksta su Aqua centru susijęs tyrimas. Visuomenė, natūralu, stebisi, kodėl visa tai trunka šitaip ilgai?
   - Galiu pasakyti tik tiek, kad atliekami proceso veiksmai, tyrimas tęsiamas. O kokie būtent proceso veiksmai, tai tikrai su visuomenės informavimo priemonių atstovais nediskutuosime. 
   - Viešojoje erdvėje apstu informacijos apie kitą jūsų kontroliuotą tyrimą dėl Vijūnėlės dvaro. Pernai pavasarį spaudos konferencijoje su kolegomis pranešėte nutraukę ikiteisminį tyrimą, kuriame buvo aiškintasi galimas neteisėtas poveikis rengiant Vyriausybės nutarimą dėl kurortinių zonų panaikinimo, arba vadinamosios Vijūnėlės dvaro istorijos. Tuomet buvo labai reikšmingai akcentuota, jog minėtas tyrimas truko beveik tris mėnesius. Čia gi trunka beveik dvejus metus, tačiau visuomenei informacija apie tyrimą nesuteikiama. 
   - Kiekviena byla yra individuali. Anoje byloje buvo labai aiškūs proceso dalyvių veiksmai, pokalbiai, kaip po to paaiškėjo, ir ten sprendimas buvo priimtas greitai, taip sakant, nebuvo labai ką dirbt. O čia yra kitokia situacija, čia yra juridinis darinys, yra savivaldybė, yra tiriamos veikos, ir kiekviena veika pagal savo pobūdį gali būti skirtinga. Priklausomai nuo jos pobūdžio, atitinkamą kiekį veiksmų būtina atlikti, atitinkamų išvadų galbūt reikia ir t.t. Aš čia kalbu hipotetiškai. Byla baudžiamoji, ne viešas tyrimas. Po to, kai bus baigtas tyrimas, tą informaciją mes kiek galėsim, daugiau jos pateiksim. O šiuo metu yra kaip yra.Yra aiškus principas – ikiteisminio tyrimo duomenys neskelbiami.
   - O senaties terminas dėl atsakomybės, bėgant metams, nestuktels?
   - Nebijokit, senatis nesueis. Dar ilgai jinai truks, prailginta.

„Druskonio“ inf.



  Gyvenimas renovuotame name: butą siaubia pelėsiai

Neseniai renovuotas daugiabutis M.K.Čiurlionio g. 74


Ventiliacijos anga su voratinkliais

  Druskininkietė Onutė Berškienė pasakoja, jog, negalėdama ramia širdimi žiūrėti, kokiomis sąlygomis po atliktos renovacijos M.K.Čiurlionio g.74 daugiabutyje gyvena jos 81-erių metų mama, dar žiemą išsikvietė butų ūkio įmonės specialistus ir savivaldybės atstovus. Pastariesiems, sako moteris, buvo parodyta nuo drėgmės pelėsiais apaugęs butas, jog karštas vanduo pradeda bėgti tik nuleidus du-tris kibirus. Svečiai pažadėjo, kad problemos bus išspręstos pavasarį. Dabar jau – tuoj žiema, tačiau, pasak Onutės, sunkiai vaikštanti senolė vis dar gyvena kaip anksčiau – kvėpuodama pelėsiais. Neapsikentusi dukra bandė iki valdžios prisibelsti viešu kreipimusi socialiniame tinkle, tačiau teigia nesulaukusi jokios reakcijos. 

„Viskas apėję pelėsiu“


   O.Berškienės mama – garbaus amžiaus druskininkietė 
gyvena prieš kelerius metus renovuoto M.K.Čiurlionio 74 daugiabučio 1-ajame aukšte. „Sunku apsakyti, kokios čia gyvenimo sąlygos. Visame bute – kambariuose, virtuvėje, vonioje – dėl nuolatinės drėgmės įsisiautėjęs pelėsis, nes renovacijos metu taip ir nebuvo sutvarkyta ventiliacijos anga. O karštas vanduo iš čiaupo pradeda bėgti, tik nuleidus 2-3 kibirus“, - sako dukra. 
   Pasak Kazlų Rūdoje dabar gyvenančios Onutės, pelėsis mamos bute atsirado po renovacijos. „Ventiliacijos angose, kiek mums sakė, priversta plytų. Nuolat vėdiname kambarius, atidarę langus, tik kas iš to? Pelėsiai auga toliau. 81 metų mama sunkiai paeina, vos po kambarį vaikšto, į lauką viena neišeina. Jai buityje padeda kiti artimieji, o aš atvažiuoju kiekvieną mėnesį, nes reikia mamai vaistus išrašyti. Žinokit, situacija žiauri - nuo to pelėsio neįmanoma būti viduje. Mama, nors ir turi skalbimo mašiną, nenaudoja, kadangi neturi kur džiauti. Kambary gi nedžiaus, ir taip jau drėgna, - pasakojo Onutė. – Nusivežu į namus jos patalynę skalbti, tai mane net dusina tas pelėsis. Įsivaizduokit, atidarai buto duris, o nuo pelėsio net meta atgal. Mamos butas, kaip sakoma, senos kartos remonto – koridorius ir virtuvė dažyta aliejiniais dažais. Pasiėmusi atsivežu chemijos, t.y. valymo priemonių, įpilu į kibirą, užsidedu ant šepečio skudurą ir plaunu tas sienas. Jūs pamatytumėte, kas ten darosi – vienas pelėsis. Stalo kojos apipelijusios, sofa, viskas apėję pelėsiu. Net kilimas prie durų apipelijęs“. 

Išsikvietė specialistus

   Moteris pasakojo dar apie vieną didžiulę problemą. „Karštas vanduo bute iš čiaupo pradeda bėgti, tik nuleidus 2-3 kibirus. Ir čia vadinasi gyvenimas renovuotame name?“ - stebisi Onutė. 
   Pasak moters, neapsikentusi tokių mamos gyvenimo sąlygų, ji šią žiemą paskambino į savivaldybės administraciją ir butų ūkio bendrovę, prašydama imtis priemonių, kad būtų sutvarkytos ventiliacijos angos ir pastatytas vandens siurblys. „Buvo atvažiavęs savivaldybės administracijos atstovas V.Daugevičius ir trys vyrai iš butų ūkio įmonės. Kai jie atėjo, namie buvo viena mama. Kad aš tuo metu būčiau buvusi, būtų buvę kitaip. Negalėjau tuomet pati atvažiuoti, nes sirgau. O jie nuo kaimynės pusės pamatavo sienos drėgnumą ir sakys: „Na, truputį daugoka“. Betgi butas kampinis, kodėl matavo ne nuo kampinės, t.y. lauko sienos? Nuėję į vonią, virtuvę, patys pamatė, kad visur pelėsis. Sakau, nuplaunu sienas, po mėnesio - vėl tas pats. Tai pas jus, sako, nėra gartraukio. Nupirkau tą prietaisą garams traukti. Įstatėm.  Bet kad ten nieko netraukia. Užkūriau laikraštį ir pridėjau prie tos ventiliacinės angos virtuvėje: nieko netraukia, nes ta anga užkišta. Tuomet buvo išaiškinta mums taip: rūsy yra sandėliukai, tai per juos skyles gali pramušti ir išvalyti tas ventiliacijos angas. Išdėstė, kad taip įmanoma padaryti, jog būtų normalus vėdinimas, - pasakoja moteris. – Žadėta buvo, kad per vasarą jie sutvarkys tuos liukus, jog būtų normali ventiliacija, kad išspręs bėdą ir dėl karšto vandens“. 

Sako, jog reakcijos nesulaukė

  „Antrame aukšte butą turinti moteris retai būna, ji tą butą nuomoja poilsiautojams, trečias ir ketvirtas aukštai praktiškai negyvenami, butus ten supirko Kauno ir Vilniaus gyventojai. Per visą laiptinę nuolat gyvena gal tik kokiuose keturiuose-penkiuose butuose. Taigi viršutiniuose aukštuose praktiškai labai mažas karšto vandens suvartojimas. Mama turi ilgai laikyti, paleidusi karšto vandens čiaupą, kol pagaliau pradeda bėgti karštas vanduo lėkštėms suplauti ar apsirausti. O kas mums kompensuos visas šitas išlaidas?“ - sakė senolės dukra. 
„Viskas taip ir liko pažadais. Sakė, darys kovo mėnesį. Praėjo ir kovas, ir balandis, ir gegužė. Liepą skambinau – visai nekėlė ragelio. Ar mano telefono numerį įsivedė, ar kas, nežinau. Dukart skambinau - jokios reakcijos, neperskambino. Niekas nieko nedarė, nei siurbliuko pastatė, nei ką. Jie daugiau akių nerodė“, - atsakė O.Berštienė į klausimą, kokių darbų ėmėsi jos mamos butą aplankiusi specialistų komanda.
   Paklausta, kas buvo atlikta renovacijos metu, moteris pasakojo, jog daugiabučio renovacija prasidėjo apie 2014-uosius, truko metus. „Buvo senas namas, statytas 1961 metais, vadinama “chruščiovka”. Jį apdailino, sudėjo tą išorės pagražinimą ir tiek. Mamai dar plastikinį langą įstatė. Ji net balkono neturi, nes pirmas aukštas. Tai va čia tokia renovacija buvo. Aš nežinau, kam tada tokia renovacija reikalinga? Mano manymu, juk turėjo būti pakeisti ir radiatoriai? Kai buvau jauna, ėjau į mokyklą, tie radiatoriai net pleškėdavo, nes niekas netaupė. Tada tokie jau laikai buvo. Bet kai atsukdavai čiaupą, tai bent vanduo bėgdavo karštas. Mums tada atėję žiemą tie specialistai iš savivaldybės ir butų ūkio aiškino, kad turi pastatyti siurbliuką, kuris varinėtų tą vandenį. Aš nesuprantu, kodėl iki šiol tai nepadaryta: ar jau taip brangu, ar taip jau absoliučiai nėra noro, ar čia taip žiūrima į senus žmones? – stebėjosi O.Berštienė. - Bandžiau prisibelsti iki valdžios, internete rašiau – jokio atsakymo. Mamai, kaip pensininkei, už renovaciją mokėti nereikia. Suprask, jei valdžia už tave moka, tai žmogus turi tylėti? Bet kaip tylėti, jei mama kosti, jai akys operuotos ir nuolat ašaroja, nuo uždegimo nuolat vaistus perkam? Nuo spaudimo ji beveik saujom geria vaistus, dar ir dėl akių vaistus vartoja, dabar dėl to kvėpavimo pelėsiu jau ir nuo dusulio reikia vaistų“. 

Butų ūkio atsakymas

   Redakcija dėl M.K.Čiurlionio g.74 name gyvenančios senolės buto problemų klausimus pateikė savivaldybės administracijai ir savivaldybei priklausančiai UAB „Druskininkų butų ūkis“:
   - Kodėl iki šiol nesiimta priemonių išspręsti M.K.Čiurlionio g. 74-15 buto gyventojų nurodytas problemas ir kas už tai atsakingas? 
   - Kada konkrečiai bus sutvarkytas minėtas statybos brokas M.K.Čiurlionio g.74 daugiabutyje? 
   - Kokių konkrečiai priemonių bus imtasi, sprendžiant gyventojų nurodytas problemas?
   Atsakymą redakcijai atsiuntė UAB “Druskininkų butų ūkis” projektų administravimo vadovas Tomas Staskevičius: „Namo atnaujinimo (modernizavimo) metu visi ventiliacijos kanalai buvo išvalomi ir dezinfekuojami, kaip buvo numatyta butų savininkų patvirtintame investicijų plane bei parengtame techniniame darbo projekte. Namo renovacijos metu apie šių darbų įvykdymą buvo surašytas aktas. Yra suprantama, kad ypač po renovacijos 2-3 metus (namo renovacija baigta 2015 m. rudenį), yra juntama liekamoji “statybinė” drėgmė, ir todėl šiuo laikotarpiu yra būtina aktyvi buto ventiliacija atidarant langus, kad būtų oro pritekėjimo užtikrinimas, kuris po to ištraukiamas per natūralios ventiliacijos kanalus. Tokiu būdu suaktyvinama ventiliacija bute.  Butuose drėgmę didina didelis kiekis auginamų augalų, vandens garai verdant bei naudojantis dušu, džiovinant skalbinius ir kt. Šiai drėgmei pašalinti yra būtina aktyvi buto ventiliacija, atidarant 2-3 kartus per dieną po 10-15 min. plačiai langus. Tai privalo daryti tiek šio buto savininkė, tiek visi daugiabučių namų butų savininkai, kurie butuose nėra įsirengę papildomų priemonių oro pritekėjimui į butą. UAB “Druskininkų butų ūkis” ir Druskininkų sav. administracijos atstovams lankantis šiame bute 2017 m. vasario 13 d., buvo užfiksuota, kad, vos patekus į butą, buvo juntamas stiprus nevėdintos patalpos tvaikas, ventiliacijos kanalų grotelės apraizgytos voratinklių ir kitų nešvarumų. Matėsi jau įsisenėjęs pelėsis, kuris buvo ant vonios patalpos plastikinių lentučių lubų, ant kambario vidinės sienos. Jautėsi, kad butas nėra ventiliuojamas atidarant langus. Karštas vanduo, atsukus čiaupą, atbėgo į šį butą palyginus greitai, kadangi tai yra pirmas aukštas. Dabar esanti šiame name (ir visuose kituose to tipo namuose) karšto vandens sistema yra įrengta namo statybos metu. Renovacijos metu keisti karšto vandens sistemą butų savininkai nebuvo priėmę sprendimo, kadangi butų savininkai nesutiko, kad jų butuose būtų vykdomi vamzdynų montavimo darbai. Apsilankius UAB “Druskininkų butų ūkis” atstovui 2017 m. spalio 10 d., situacija šiame bute nepasikeitusi - tvyro nevėdintos patalpos tvaikas (bute gyvena 80 metų moteris), ventiliacijos grotelės vonios patalpoje “apaugusios”, taupumo sumetimais vonioje pastoviai laikomas sklidinas kibiras vandens (neuždengtas), kuris pastoviai garuoja, ant plastikinių lentelių lubų vonios patalpoje matosi pelėsis. Dar pelėsio pėdsakai matosi ir ant sienos buto kambaryje, kuri nėra lauko siena, o ribojasi su kaimyniniu butu. Tai parodo, kad pelėsis atsirado ne nuo lauko sienų (kurios renovacijos metu apšiltintos) peršalimo ar perdrėkimo, o pelėsis atsirado nuo netinkamo patalpų eksploatavimo. Atsukus karšto vandens čiaupą, karštas vanduo pradėjo bėgti tą patį momentą. Esanti buto situacija nėra namo atnaujinimo (modernizavimo) metu atliktų darbų pasekmė, o tai yra netinkamos buto priežiūros ir esančios buto antisanitarinės būklės rezultatas. Namo atnaujinimo (modernizavimo) metu buvo atlikti visi tie darbai, kuriuos patvirtino butų savininkų dauguma (daugiau kaip 60 proc.) ir kurie buvo numatyti patvirtintame investicijų plane bei techniniame darbo projekte. UAB “Druskininkų butų ūkis” iniciatyva papildomai užsakė ventiliacijos kanalų traukos patikrinimą šiame bute, kuri bus atlikta iki 2017 lapkričio 1 d.“.

„Druskonio“ inf.



  Konfliktai dėl užtvankos per upelį

Zita Ambrazevičienė prie upelio nusekusios vagos buvusio tvenkinio vietoje


Išgriauta užtvanka


Pirtelė Jaskonių upelio pakrantėje


Nikolajus Kopendacha parodė bebrų pagraužtus paupio medžius

   Jaskonyse, Paupio g. 4, savo dukters viloje “Vita” vasaromis apsistojanti Zita Ambrazevičienė pastaruoju metu palyginti dažnai sulaukia aplinkosaugininkų dėmesio. 

Parūpo užtvanka 


   Dar 2014 metais „Druskonyje“ rašėme, kad vietiniai aplinkosaugininkai susidomėjo užtvanka per vadinamą Ratnyčėlės arba Jaskonių upelį, esantį šalia ponios Zitos dukters Aidos Paulauskienės sodybos. Jiems užkliuvo, kad gelžbetoninė užtvanka trukdo žuvų migracijai. Tuomet ponia Zita aiškino, kad ši užtvanka su krokliuku pastatyta prieš daugiau nei 60 metų, kaip ir gyvenamasis namas pamiškėje, kuris dabar restauruotas ir pavadintas vila „Vita“. Z.Ambrazevičienė atviravo, jog šią sodybą Jaskonių pamiškėje prieš beveik keturis dešimtmečius įsigijo būtent dėl užtvankos krokliuko, prie kurio ramiai užmigdavo mažametė dukra, be to, buvusi fizinio lavinimo dėstytoja Zita, praktikuojanti sveiką gyvenimo būdą, po krintančiu užtvankos vandeniu nuolatos atsigaivindavo, kaip ir upelio pakrantėje suręstos pirtelės lankytojai. 
   Pastaruoju metu mūsų aplinkosaugininkams vėl aktyviai parūpo, jog užtvanka, esanti ant Jaskonių upelio, šalia A.Paulauskienei, Z.Ambrazevičienės dukrai, priklausančio 60, 59 arų ploto žemės sklypo, riboja žuvų migraciją bei kelia vandens lygį. 

Kreipėsi į ministeriją užtarimo 

   Šių metų balandžio mėnesio pradžioje sklypo Jaskonyse savininkė A.Paulauskienė kreipėsi į Aplinkos ministeriją užtarimo, nes Druskininkų savivaldybės administracija, vadovaudamasi Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento Druskininkų agentūros raštu, prašė leisti nuversti apie 2,5 m pločio ir apie 1 m aukščio užtvanką per upelį arba tai patiems padaryti adresu Paupio g.4. Druskininkų agentūra į savivaldybės administraciją kreipėsi pagalbos „rasti galimybę nugriauti ir sutvarkyti savavališkai pastatytas patvankas, kad toliau nebūtų darkomas kraštovaizdis, upelyje esančios patvankos neribotų žuvų migracijos, nekiltų upelio vandens lygis“. Sodybos Jaskonyse savininkė vilnietė A.Paulauskienė Aplinkos ministerijos pareigūnams aiškino, jog užtvanka per upelį tuometinių valdžios atstovų sprendimu, t.y. ne savavališkai, buvo pastatyta apie 1960 m., kai sodyba priklausė kitam asmeniui. Pasak jos, per 50 metų nebuvo problemų, kad užtvanka ribotų žuvų migraciją. „Padidėjus upelio užterštumui, žuvims išnykus, jų migracijos problema iškilti tikrai negalėjo, – teigia A.Paulauskienė. – Vandens lygio ši užtvanka taip pat nekelia, o priešingai – visais metų laikais palaiko pastovų. Kadangi užtvanka pastatyta labai seniai, ji visa apaugusi medžiais ir krūmais, todėl vos matoma aplinkinių ir kraštovaizdis nėra darkomas. Be to, šią sodybą pirkome, nes ši užtvanka leidžia maudytis upelyje, naudoti vandenį laistymui, ją išardžius, būtų suardyta pakrantė, neteks prasmės ką tik išvalytas tvenkinys, išrauti mūsų pasodinti augalai ir tiek metų puoselėta aplinka. Mano manymu, priežastys nugriauti užtvanką nėra pakankamai motyvuotos, todėl prašome leisti užtvanką palikti ir/arba nurodyti, kokiais būdais galėtume šią užtvanką įteisinti“. Prie prašymo Aplinkos ministerijai A.Paulauskienė pridėjo žemės sklypo Paupio g.4 planą, sudarytą 2003 metais, kuriame pažymėtas ir Jaskonių upelio tvenkinys, ir užtvanka. Jame užfiksuota, kad visame 6059 kv. m sklypo plote 175 kv.m užima vandenys. 

Nesutiko griauti 

   Z.Ambrazevičienė tuomet, pavasarį, antrino, jog gamta per tiek metų prie užtvankos prisitaikė, todėl jos išgriovimo atveju atsakingos institucijos privalės prisiimti atsakomybę ir kompensuoti nuostolius, nes teks keisti Registrų centre esančius dokumentus, t.y. iš naujo sudaryti žemės sklypo planą, kuriame pažymėta ir užtvanka, ir tvenkinys. „Užtvankos griovimo darbai reikalautų poveikio aplinkai vertinimo, kuris paprastai užtrunka gana ilgai, - tvirtino ponia Zita. – Svarbu atrasti sprendimą, kuris nekenktų gamtai ir būtų naudingas žmogui“. 
   Sklypo Paupio g.4 savininkė A.Paulauskienė nesutiko griauti šios užtvankos savo lėšomis bei pasinaudoti jos sodybos teritorija, kad šiam tikslui aplinkosaugininkų pasamdytas traktoriukas privažiuotų iki užtvankos. Šiemetinio birželio pabaigoje savo sutikimų griauti pastarąją užtvanką bei leisti iki jos per savo sklypą privažiuoti technikai griovimo tikslais atsisakė ir kitapus upelio esančios 70 arų namų valdos Paupio g.2 savininkas Nikolajus Kopendacha, pridūręs, jog ankstesnius sutikimus šių metų gegužės ir birželio mėnesiais dėl šalia savo sklypo esančios užtvankos griovimo pasirašė spaudžiant gamtosaugininkams, įspėjusiems, jei neleis, tai griauti teks pačiam savo lėšomis. Persigalvojo, nes suprato, kad šalia jo valdos esanti užtvanka niekam netrukdo, bet yra naudinga tiek sausros atveju, tiek sveikatai. Alytaus aplinkos apsaugos departamento Druskininkų skyriui 79-erių metų pensininkas Nikolajus raštiškai patvirtino, kad tam neprieštarauja valstybinės institucijos, pvz. Seimas ir savivaldybė. Apie tai jį informavo kaimynė Z.Ambrazevičienė. 

Patikrino visus paupės kaimynus 

   Druskininkietį N.Kopendachą netrukus aplinkosaugininkai nubaudė administracine 60 eur bauda už Jaskonių upelio pakrantės apsaugos juostoje be leidimų iškirstus tris medžius, nors ir pats valdos savininkas, ir kaimynai Jonas Čebatorius, Ona Valiulienė, Zita Ambrazevičienė liudijo, jog tos tuopos buvo bebrų pagraužtos ankstyvą šių metų pavasarį. Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento Druskininkų agentūros vedėjas Sigitas Kvaraciejus nuotraukomis įrodinėja, jog šios tuopos yra nukirstos. Be to, valdos savininkui priskaičiuota 414 eur už gamtai padarytą žalą. Ponas Nikolajus su tokiais kaltinimais nesutinka, juolab leidimus kirsti šiuos medžius jis netrukus gavo. Kitas Paupio gatvės kaimynas Jonas Čebatorius tą pačią šių metų birželio 27-ąją aplinkosaugininkų buvo nubaustas 150 eur administracine bauda, kad sulygino to paties upelio pakrantę. Vėlgi tą pačią dieną, kai aplinkos apsaugos inspektoriai Jaskonyse organizavo savo reidą, A.Paulauskienė buvo nubausta 150 eur administracine bauda už apsauginės juostos pribetonavimą upelio užtvankoje. Pasak S.Kvaraciejaus, šį reidą tą pačią birželio 27 dieną Jaskonyse aplinkosaugininkai sumanė, nes upelio kaimynai vienas į kitą baksnodavo, kodėl vienam skirta bauda už gamtai padarytą žalą, o kitam – ne, tad nusprendė patikrinti beveik visus, bandydami įrodyti, kad visi prieš įstatymą yra lygūs. Kadangi pažeidimų aptiko visuose patikrintuose sklypuose, vadinamo Ratnyčėlės arba Jaskonių upelio vaga ir pakrantėmis aplinkosaugininkai ketina pasidomėti išsamiau, ypač vietinėje sodų bendrijoje esančia užtvanka. 

Užmačias realizavo 

   Pasak užtvankos kaimynų, šių metų liepos 27 d., jiems nesant savuosiuose sklypuose, neprisistatę asmenys paupio ruožu nusigavo iki užtvankos ir ją dalinai išgriovė. Be abejo, tai buvo aplinkosaugininkai, kurie savo užtvankos griovimo užmačias patys atliko. „Išdžiūvo upelis, nors ši vasara buvo lietinga, - komentuoja Z.Ambrazevičienė. – Aplinkosaugininkų gąsdinimai, abejotinai traktuojant įvairius teisės aktus, kaimynų kiršinimai bei baudos be įspėjimų atsiliepė sveikatai, patyrėme moralinę ir materialinę žalą“. Ponia Zita prisipažino, kad dėl tokios įtampos šią vasarą gulėjo ligoninėje. Ji neprieštaraujanti praėjusių metų rugsėjo mėnesį priimtam aplinkosaugininkų sprendimui, jog Paupio g.4 namų valdoje, tvenkinio vietoje, buvo iškasta, išgilinta ir išplatinta upelio vaga. Tuomet, praėjusiųjų metų rugsėjį, už tai sklypo savininkei buvo skirta 434 eur bauda, priskaičiuota gamtai padaryta žala už daugmaž 2 tūkst. 686 eur. Tačiau nuolatiniai mūsų aplinkosaugininkų patikrinimai pernelyg daug sveikatos ramioje Jaskonių pamiškėje apsistojančiai Z.Ambrazevičienei kainuoja, todėl ji jau ir apie emigraciją pagalvoja. 

„Druskonio“ inf. 



  Baikim apie tą Margirį ir Pilėnus – pakalbam apie
  degančias ES milijonų pilis


Rimvydas VALATKA, www.DELFI.lt 

   Archeologai, tyrinėję Bilionių piliakalnį, tikisi čia radę kunigaikščio Margirio pilį. Pilėnai yra keisčiausias mūsų mitas. Paskleistas lenko Kraszewskio, puoselėtas tarpukariu, bruktas sovietų okupantų per pasakas apie matrosovus, jis kalte kala, kad žmogaus gyvybė – nieko verta, palyginti su ideologija, ar tai būtų pagonių, ar Marxo-Lenino.

   Istorikai (D. Baronas ir D. Mačiulis) seniai nustatė, kad Pilėnai – ne tai, kuo didžiuotųsi mūsų protėviai žemaičiai ir lietuviai. Ir vieni, ir kiti mokėjo ginti savo pilis. O pilį su savo žmonėmis sudeginęs Margiris buvo tiesiog nevykęs karo vadas. Kurį net pagonis Karbauskis turėtų išpeikti, nes kunigaikštis buvo įjunkęs į svaigiuosius gėrimus. Kai kryžiuočiai apsupo pilį, įkaušęs Margiris pasimetė, susiriejo su kariauna, besimušdami užkliudė deglą, kilo gaisras, ir po Pilėnų.
   Kaip ir kiekviena yda, taip ir Margirio dvasia, niekur nedingo. Ypač ji pasireiškia kas ketveri metai per rinkimus. Ištraukiant iš praeities šiknaskylės vis naujus margirius. Kurie nieko kito, kaip susideginti, prieš tai degėsiais pavertę vieną kitą pilį, daugiau nesugeba.
   Jeigu ne archeologams, o sociologams reikėtų ieškoti Pilėnų, tai moderniausia stovi Druskininkuose.Ne, tai ne Vijūnėlės dvaras. 2014 m. birželį čia už 805,5 tūkst. eurų buvo pastatytas Viešbučių ir restoranų sektorinio praktinio mokymo centras. Rekonstruotos patalpos, įrengta virtuvė, patalpos kavinei. Virėjams, konditeriams, padavėjams ir barmenams moderniai mokyti.
   Įsidėmėkite šį pilininką – Žirmūnų darbo rinkos mokymo centras. Jis, kaip ir garsioji Anužienė su Karaliaus Mindaugo profesinio rengimo centru – patys tikrieji margiriai. Pusantrų metų tviskantis mokymo centras stovėjo tuščias. Užrakintas. Štai taip: sukišo beveik milijoną, pripirko įrangos ir užrakino. Kodėl? Nes nebuvo mokinių. Nė vieno.
   Kodėl nebuvo mokinių? Todėl, kad mokytojų nebuvo. O kodėl nebuvo mokytojų? Nes nebuvo mokinių. Užkliuvo už varčios, ir vėl iš pradžios? Tik iš kur galėjo būti mokinių, jei čia pat veikė Druskininkų amatų mokykla. Kuri lyg tyčia ruošė virėjus, konditerius, padavėjus ir barmenus. Tai kodėl jie čia įkišo 0,81 milijono? Tiksliau, jau daugiau, nes net nevažinėjantis „golfukas“ ir tas genda, o čia mokymo centras, jį saugoti reikia, dulkes valyti. Galima spėti iš vieno karto. Žirmūnų margiriai parašė projektą, ministerija patvirtino, ir turim mokymo pilį, ant kurios galima kabinti spyną. Kur žiūrėjo asilai iš Švietimo ir mokslo ministerijos?  Jie ką, nežinojo, kad Druskininkuose veikia tokia pat amatų mokykla? Margirio dvasios esmė – susideginti, o ne rengti gynybos planą. Tą dar ministrė Pitrėnienė su podružke Anužiene visiems mums gražiai parodė.
Tik prasidėjus 2015-ųjų mokslo metams, ministerija pagaliau suteikė užrakintam centrui licenziją mokyti. Jau gerai? Baikit, ne. Druskininkų amatų mokykla tai nedingo. O jos ir Žirmūnų centro filialo vadovai sako, kad jiems nepavyko susitarti dėl bendro mokinių mokymo naujose patalpose. Einančių į virėjus, konditerius ir barmenus skaičius irgi liko toks. Iš čia – naujos „chemijos“ poreikis: kaip „apiforminti“ mokiniais tuos, kurie nė neplanavo mokytis? Bet gal tai vienintelis atvejis? Na, kaip tie patys Pilėnai? Ko nepasitaiko šalyje, kur saulei dar nepatekėjus visi ima sukti galvą, kaip nugvelbti ES milijoną? Ne, ne vienintelis. Tai – gerai organizuota pinigų krematoriumų sistema. Apie kurią vargšė švietimo ir mokslo ministrė Petrauskienė žalio supratimo neturi. Padėkime jai susigaudyti.
   2012–2015 m. atidaryti 42 sektoriniai praktinio mokymo centrai. Į juos sukišta 118 mln. eurų. Sprendžiant iš Valstybės kontrolės audito, dešimtis milijonų teks grąžinti. Kaip grąžinsime 28 mln. eurų už „Lietuvos geležinkelių“ išardytą gelžkelį į Latviją.
   Įvertinę 26 centrus, auditoriai nupiešė paveikslą, kiek primenantį ketvirtąjį Apokalipsės raitelį vardu Mirtis. Kuris joja ant palšo žirgo, o paskui jį seka pragaras. Europiniai pinigai čia deginami ne banknotais, kaip kartais daro mafijozai, prisidegdami cigarą. Paketais. Nors kainavo 118 mln. eurų, 60 proc. centrų mokymas vyksta tik po 5 valandas. Nė vienas nepasiekė planuotų 16 valandų. Gal gana ir 5 valandų? Gal ir pakaktų. Bet jų kūrimo koncepcijoje įrašyta: įranga bus naudojama 16 valandų. Ir trečioji rakštis: pusėje centrų mokinių skaičius po investicijų nepadidėjo.
   O ką reiškia faktas, kad įranga naudojama mažiau kaip trečdaliu apsukų? Tai, kad jei ūkiškai, tai gal būtų pakakę ir 40 milijonų. Likusius sudegino. Maždaug 80 mln. eurų. Bet ir tai dar ne visa suma. Dar 2,8 mln. eurų įkišta į „ūkio poreikius tenkinančio profesinio mokymo turinio“ kūrimą. Už tokius pinigus sukurta 10 profesinių standartų ir 60 modulinių profesinio mokymo programų. Nesigilinkim, ką tai reiškia. Ir taip skaitant kontrolierių ataskaitą apima depresija. Bėda, kad nė vienas šių standartų dar nėra įteisintas ir nė viena programa neveikia. Tik 9 pradėtos bandyti. Ir jau aišku, kad dalį modulinių mokymo programų teks taisyti. Nebeatitinka reikalavimų.
   Prieš ieškodami valerijono ar ko stipresnio, paklauskime savęs, kas yra mokykla? Ar tai yra pastatai ir įranga? Ar vis dėlto mokykla = mokiniai + mokytojai? Kaip galime kada nors turėti modernų švietimą, jei visi pinigai kišami į pastatus, kurie po to užrakinami, nes, o, Dieve, nėra mokinių?Kai 1915 m. vokiečiai iš Lietuvos išstūmė Rusijos armiją, Lietuvoje nebuvo likę jokių mokyklų. O ir iki tol rusiškose pradžios mokyklose, kurių būta 535, mokėsi tik procentas vaikų. Tai štai: per vieną mėnesį lietuviai įsteigė per 1000 lietuviškų pradžios mokyklų. Iki metų pabaigos – ir 6 gimnazijas. Plius visokie mokytojų kursai, šaltkalvių ir santechnikų mokyklos.
   Nebuvo mokytojų, vadovėlių, programų. Nebuvo ir ministerijos, rajonų švietimo skyrių. Ir etatų nebuvo. Visa tai padarė šimtas intelektualų, supratusių, kas yra edukacija ir kas yra mokykla. Jie nepastatė nė vieno pastato. Tik rado mokytojų. Ir stebuklas: į Vasario 16-ąją Lietuva atėjo su 36 gimnazijomis, 304 mokytojais ir 6081 mokiniu. Per pustrečių metų! Nuo nulio. Vykstant baisiam karui, rusams išsivežus fabrikų įrangą, o vokiečiams apdėjus kraštą žiauriomis rekvizicijomis.
  Kažkaip net nepatogu lyginti 1917-uosius su 2017-aisiais. Ūkis kyla. Pinigai upeliais plaukia iš Briuselio. Už 118 mln. eurų atidaryti net 42 sektoriniai praktinio mokymo centrai. Bet jie tušti. Tai kokio velnio jūs juos statėte, jei net mokinių nesugebat suskaičiuoti? Su kuo galim palyginti 118 mln. eurų? Už tiek 15 mėnesių visų universitetų dėstytojams algas galima padvigubinti.42 piliakalniuose dega Margirio pilys su mūsų milijonais. Ką daro Švietimo ir mokslo ministerija? Stabdo pinigų krematoriumų – sektorinių centrų steigimą? STT dešimtimis gaudo anužienes ir kitus naujamargirius? Nė velnio. Pilėnų pinigų pilių deginimo sistema didina pagreitį.
Nepaisant to, kad dauguma tų centrų dirba tik po 5 val. vietoj 16-os, valdžia vykdo planą iki 2020 m. (švietimo ir mokslo ministro įsakymas Nr. V-380) sukišti dar 49 mln. eurų į sektorinius praktinio mokymo centrus! Plius 8 milijonai – naujiems profesiniams standartams ir modulinėms programoms. Ant virtualaus Bilionių piliakalnio dar 57 mln. eurų dega mėlyna liepsna. O blaivininkus vaizduojantys mūsų karo vadai Margirio pavyzdžiu lyg paskutiniai alchašai šeštą mėnesį aiškinasi, kas yra valdančioji dauguma, o kas ne.
  Savivaldybės štampuoja baseinus, lajų takus ir apžvalgos bokštus. Ar bent vienas meras pagalvojo, kas bus, kai tie bokštai surūdys, o juk surūdys. Kiek tie bokštai kainuos ateity? O kaip jums patinka faktas, kad muziejinių vertybių, įkainuotų simboliniu euru, perkainavimas mūsų muziejuose užtruks iki 2020 metų? Liks ką perkainuoti? Biznio planas: pradanginau, sumokėjau eurą, ir parduodu už tikrą kainą. O kaip faktas, kad, nepaisant to, jog kreditai seniai atpigo, „Sodra“ ir toliau Finansų ministerijai moka baisias palūkanas taip, tarsi apie perfinansavimą niekas nebūtų girdėjęs? Čia ne Pilėnai, kai Finansų ministerija uždirba iš „Sodros“, kurios skola – kone 4 mlrd. eurų? O turimas laisvas lėšas, (pasirodo, pinigų kartais nėra kur dėti), Finansų ministerija saugo Lietuvos banke, už saugojimą valstybinei įstaigai mokėdama milijonus.
   Jau visiški Pilėnai yra, kai „Sodros“ viešieji ryšiai džiūgaudami skelbia, jog kitąmet jos pajamos viršys išlaidas 218 mln. eurų. Puiku, tik kas tie jūsų 218 milijonų, palyginti su 4 mlrd. skola? Tas pats kaip girtis, kad Druskininkuose pastatėme puikią virėjų ir konditerių mokyklą ir čia pat ją užrakinome. Jūs ne girkitės, o geležiniu vilku staukite, kaip finansų ministrai „Sodrą“ apiplėšinėja.
   Tuo metu, kai Klaipėdos archologai džiaugėsi aptikę Margirio piliavietę, prezidentė atėmė ordiną iš tik kokį 100 tūkst. eurų sudeginusio valstybinio vadybininko Molio. Faktas, kad ordinai dalijami pinigų degintojams net įtariausios pasaulyje prezidentės rankomis, nebeleidžia abejoti: Pilėnų susideginimo dvasia nugalėjo. Kaip dabar nesusirgti depresija? Vienintelį vaistą, ir tą Pilėnų apologetai valdžioje bando užraukti.



  Senjoriada kūnui lavinti ir tinginiui išvaryti 

Senjoriados dalyviai


Karolio Dineikos taurės laimėtoja Laimutė Radinienė su Druskininkų TAU rektoriumi Jonu Valskiu ir treneriu Algiu Pūčiu treneriu Algiu Pūčiu


Trenerė Laimutė Butkevičienė su turkais


Senjoriados vyr. teisėjas Jonas Burokas su svečiais iš Turkijos

Izabelė ŪSIENĖ


  Spalio 4-ąją dieną dangus, ,,įtūžęs kaip Otelo“, blaškė juodus debesis. Žadėjo lietų čia ir tuojau pat. Vis dėlto Karolio Dineikos parke įprasta veikla ginė šalin juodas mintis. Ir gerai - žadėta Druskininkų trečiojo amžiaus universiteto (TAU) senjoriada įvyko. Šįkart tai trečiasis sportininkų susibūrimas, peraugęs į tarptautinį.


   Po mankštos prie Ratnyčėlės linksmu šurmuliu atklegėjo tie ir tos, kurie jau kelinti metai ištikimi įpročiui kūną lavinti ir tinginį išsivaryti kiekvieną dieną 10 valandą. Yra nuolatinių lankytojų ir, žinoma, epizodinių veikėjų. Vis tiek gerai. Kaip sako Gediminas Grigelis: ,,Atėjai, parėjai – jau ir pasimankštinai. Nors minimaliai, bet naudos turėsi.“ Būta ir tokių vasaros dienų, kai vietos neužteko, teko mankštintis takeliuose - sulaukta ir poilsiautojų. Jie stebisi, kai kurie įsijungia, kiti ateina beveik kasdien, kol baigiasi jų atostogos ar gydymasis. Treneriai liko tie patys: Algis Pūtys, Gediminas Grigelis, Jonas Burokas, o šokių su zumbos elementais pamoko Greta Burdulytė.
   Sulaukta ir svečių – į penkiakovės varžybas atvyko dalyvių iš Varėnos TAU, netgi iš tolimosios Turkijos bei stebėtojas iš kaimyninės Lenkijos. Įteikimo ceremoniją paįvairino Druskininkų TAU dainininkės, kartojusios Karolio Dineikos himną po kiekvieno apdovanojimo. Turkų komanda pagal amžiaus grupes medalių negalėjo pelnyti.   Šioje šalyje TAU dalyvauja daug jaunesnių žmonių, amžiaus cenzo ten nepaisoma. Užtat stebėti, bendrauti, džiaugtis kartu su mumis jiems irgi buvo didelis malonumas. Juolab tokios gamtos kaip Lietuvoje spalvų paletės Turkijoje tikrai neaptiksi. Na ir, žinoma, mūsų miesto sporto aistruoliai. Juk ir varžybos ypatingos – jas vainikuos Karolio Dineikos pereinamoji taurė. Varžybų turinys – sporto šakų pentatlonas. Beje, šį terminą surado ir pritaikė J.Burokas, šių varžybų vyr. teisėjas. Kiti entuziastai: vyr. treneris A.Pūtys, projekto ,,Judėk pats ir išjudink savo miestą“ koordinatorius G.Grigelis tam pritarė. Šis sportinis terminas pritaikytas – tebūnie. Paprastai tariant, penkios sporto rungtys, ir tiek. Apie jas detaliau.
   Pasagėlių mėtymo rungtį ,,išrado“ ir pritaikė šviesios atminties sporto entuziastas Jonas Čiginskas. Gražiai prigijo ir tapo kiekvienų varžybų tradicine rungtimi. Kita rungtis – smiginis – taip pat gerai žinoma ir nenusileidžia populiarumu. Trečia – smūgiavimas koja į vartelius, kurie imituoja futbolą. Penktoji populiarėjanti rungtis – hel – pongas. Lietuviškai tariant – padūkęs tenisas – irgi sulaukė norinčių laimėti. Gerai organizuotos varžybos gerai ir baigėsi – suspėta iki lietaus ir parungtyniauti, medalius draugiškai pasidalyti, o svarbiausia – išsiaiškinti Karolio Dineikos taurės laimėtoją. Buvo atsižvelgta ir į ankstesnių metų laimėjimus bei visuomeninę veiklą, propaguojant K.Dineikos sveikatingumo idėjas. Taurė atiteko Laimutei Radinienei, Druskininkų TAU lankytojai, įvairių varžybų dalyvei, šios dienos varžybų nugalėtojai, vertėjai į anglų ir lenkų kalbas. Nuotaiką gerino atvykėliai iš Varėnos - dainininkės ir akordeonininkas atliko keletą dainų, kvietė ir pašokti. Tradicinis ,,balius“ – kava ir saldėsiai, kaip visada. Būna gardu, nes moterys suneštiniam paįvairinti vis kažką nauja sugalvoja. Spėta visko paragauti.
Bebaigiant visą programą, prapliupo lietus – prieš vėją nepapūsi. Vėlgi lietus – turto ir gausos ženklas lietuvių pasaulėjautoje – sveikatos, darbų, užmojų ir naujų idėjų.

Paieška



Koks vietovardis Jums tinkamiausias ?
Vieciūnai
Viečiūnai


Siūlau klausimą skaitytojams
Siūlau temą rašiniui

IŠNUOMOJAMI STATYBINIAI IR FASADINIAI PASTOLIAI, PASTOLIAI MŪRO DARBAMS, BOKŠTELIAI, PAMATINIAI IR PERDANGOS KLOJINIAI.
Tel. (8-612) 40856


IŠNUOMOJA 160 kv. m KOMERCINES PATALPAS Krėvės g. 5, Druskininkuose.
Tinka parduotuvei ir kitokiai įvairiai komercinei veiklai.
Kreiptis tel. 861240856.


Parduoda sausas spygliuočių ir lapuočių malkas, skaldytas ar supjautas kaladėlėmis.
Atvežimas nemokamas.
Tel. 860146179.


Parduodamas nekilnojamasis turtas (negyvenamosios patalpos - požeminės automobilių stovėjimo aikštelės, unikalus numeris 4400-1497-2314:5867, esančios Druskininkų g. 23, Druskininkai). 1 vietos pardavimo kaina 7000 Lt. Dėl išsamesnės informacijos kreiptis 861286008 arba elektroniniu paštu parduodamasturtas1@
gmail.com

Roletai 
plastikiniams
langams

Prašome
atsiliepti skaitytojus iš:
Kuveito, Hawaii, Filipinų
info@druskonis.lt


Greitas kreditas
internetu


Nebrangiai
šarvuotos durys butui,
lauko durys namui
,
plastikiniai langai

Langai






© 1997-2013 Druskonis.lt . Visa medžiaga pateikta šiame puslapyje yra laikraščio "Druskonis" nuosavybė.
Kopijuoti, platinti informaciją be laikraščio "Druskonis" sutikimo DRAUDŽIAMA!
Visas teises gina LR istatymai

Dizainas ir programavimas - Dana M. ir Aurimas A.