Pirmas

NAUJIENA!


NAUJIENA!

Šiame numeryje

Miesto žinios
Policijos žinios
Kultūra
Renginiai
Skelbimai

Druskininkai

Organizacijos
Sanatorijos
Viešbučiai
Menai

Druskininkų apylinkės

Turauskų sodyba
Sodyba "Pas Rūtą"

Redakcija

Informacija


Reklama


Labai gera vieta Jūsų reklamai. Daugiau informacijos čia >>



  Sąvartynas šalia renovuojamo daugiabučio




   Į „Druskonį‘ užsukę pensininkai, gyvenantys renovuojamame DNSB „Gojus“ devynaukštyje Šiltnamių g. 30, piktinosi netoli nuo jų daugiabučio, buvusioje šiltnamių ūkio teritorijoje, atsiradusiu statybinių ir medienos atliekų sąvartynu. Pasak gyventojų, rugsėjo pabaigoje vieną dieną čionykštėn vieton trim sunkvežimiais iš kažkur buvo suvežtos stambios gelžbetonio atliekos, o šiek tiek vėliau į tą pačią krūvą atgabentos medžių šakos. Viešai nepanorėję skelbti savo pavardžių pensininkai, kurių buto langai devynaukštyje Šiltnamių g.30 nukreipti į buvusią šiltnamių ūkio teritoriją, nepatenkinti sąvartyno vaizdu bei galimu gaisru, nes šakos gali lengvai užsiliepsnoti, jei kas nors pabandys padegti. Pasak jų, tokie padegimo atvejai buvo gana dažni apleistoje buvusio šiltnamių ūkio teritorijoje. ‚,Kokia prasmė renovuotis ir gražintis, kai tiesiog po langais kyla sąvartynas?“ – kelia klausimą pensininkai, nuo pavasario neramiai gyvenantys ne tik dėl statinio renovavimo darbų, bet ir nuo ankstyvo ryto klausydamiesi buvusioje šiltnamių ūkio teritorijoje burzgiančių traktorių. „Negi gelžbetonio ir šakų nebuvo galima vežti kažkur kitur arba toliau?“ - sako užsukusieji į „Druskonį“ Šiltnamių g.30 gyventojai. 
   „Druskonio“ pakalbintam DNSB „Gojus“ pirmininkui Vladui Jurošiui ši situacija puikiai žinoma. Į krūvą buvusioje šiltnamių ūkio teritorijoje, kuri dabar tapusi privačia kelių savininkų valda, suvežtų gelžbetonio bei medienos atliekų greitai nebeliks. Anot pirmininko, tai tik laikinai į vieną vietą suvežtos ir sukrautos jau anksčiau išmontuotų šiltnamių įrenginių atliekos – gelžbetonio stulpai, rėmai, strypai, na ir iškapotų krūmų šabakštynas. Kai šios atliekos bus išvežtos, visa privatizuota teritorija bus tvarkingai išlyginta. Jau dabar ryškios dabartinių savininkų užmačios sutvarkyti buvusį šabakštyną, kurias teigiamai vertina „Druskonio“ kalbinti aplinkiniai gyventojai. Kai karštos ir sausos vasaros savaitę traktoriuku buvo lyginama žemė, savininkai atsižvelgė į„Gojaus“ pirmininko prašymą laikinai susilaikyti nuo šių darbų, idant dulkės nenugultų ant renovuoto namo fasado. Tad bendrijos pirmininkas neabejoja renovuojamo devynaukščio kaimynų, privačių valdų savininkų, gera valia gražiai sutvarkyti apleistą teritoriją. 
   Gyvenamasis namas Šiltnamių g. 30 renovuojamas nuo pavasario. V. Jurošius pakartojo „Druskonyje“ viešėjusių pensininkų informaciją, jog pagal kredito sutartį su „Swedbanku“, tarkim, 2 kambarių buto savininkams renovavimo darbai kainuos iki 18 tūkst. Lt, suteikiant 40 proc. kompensaciją. 

„Druskonio“ inf.

 

  Trys partijos – kaip vienas kumštis



   Trijų politinių partijų: Tėvynės Sąjungos - Lietuvos krikščionių demokratų, Liberalų sąjūdžio bei partijos „Tvarka ir teisingumas“ Druskininkų skyrių pirmininkai spalio 7 d. oficialiai pasirašė bendradarbiavimo 2015 m. savivaldybių tarybų rinkimuose Druskininkų savivaldybėje sutartį. 

   Kitąmet kovo 1-ąją vyksiančiuose rinkimuose į savivaldybių tarybas trijų politinių partijų atstovai – Liberalų sąjūdžio Druskininkų skyrius, Tėvynės Sąjungos –Lietuvos krikščionių demokratų Druskininkų skyrius bei partijos „Tvarka ir teisingumas“ Druskininkų skyrius mes vieningą ir galingą iššūkį keturiolika metų socdemo R.Malinausko valdomai politinei linijai. Spalio 7 d. šių partijų Druskininkų skyrių pirmininkai bei rinkimų sąrašo lyderiai oficialiai pasirašė bendradarbiavimo sutartį būsimuose savivaldos rinkimuose.
   „Atsižvelgdami į susidariusią situaciją Druskininkų savivaldybėje, kai po ilgos socialdemokratų partijos daugumos veiklos savivaldybės taryboje išvešėjo teisinis nihilizmas, politinės korupcijos apraiškos, politinių oponentų įvairių formų persekiojimas, piktnaudžiavimas valdžia, didžiulis bendruomenės narių susiskaldymas bei kiti negatyvūs reiškiniai, suprasdami savo atsakomybę už Druskininkų savivaldybės bendruomenės keliamų klausimų savalaikį sprendimą, bendruomenės narių vienijimą ir pilietinės visuomenės ugdymą tikros savivaldos pagrindu, siekdami po 2015 savivaldos rinkimų sudaryti bendrą valdančiąją daugumą Druskininkų savivaldybės taryboje esamai padėčiai pakeisti, susitariame: 2015 savivaldybių tarybų ir tiesioginių mero rinkimų metu demonstruoti aukštą politinę kultūrą, tarpusavyje laikytis korektiškos ir sąžiningos rinkimų kovos principų; rinkimų agitaciją vykdyti pristatydami savo programines nuostatas bei propaguodami partijos vertybes; susitikimuose su Druskininkų bendruomenės nariais objektyviai akcentuoti pagrindines savivaldybėje susikaupusias problemas ir siūlyti šių problemų sprendimo būdus“, - teigiama pasirašytoje bendradarbiavimo sutartyje. 
   Liberalų sąjūdžio, Tėvynės Sąjungos –Lietuvos krikščionių demokratų bei partijos „Tvarka ir teisingumas“ Druskininkų skyrių pirmininkai pasiruošę remti vieną iš pasirašiusių šią bendradarbiavimo sutartį partijos kandidatą antrajame Druskininkų savivaldybės mero rinkimo etape tuo atveju, jeigu antrajame etape dalyvaus Lietuvos socialdemokratų partijos kandidatas ir vienas iš pasirašiusių šią bendradarbiavimo sutartį partijos kandidatas, išėjęs į antrą tiesioginių mero rinkimų etapą. Jie taip pat sutarė sudaryti šių trijų partijų darbo grupę bendradarbiavimo rinkimų metu bei porinkiminės koalicijos sutarties klausimams spręsti.
   „Mes tikime, kad Druskininkų savivaldybės bendruomenės narių dauguma nori esminių pokyčių savivaldybės tarybos bei mero veikloje, ir po šių savivaldos rinkimų pasirašiusios šį susitarimą partijos turės absoliučią daugumą Druskininkų savivaldybės taryboje, o geriausias mūsų pasiūlytas kandidatas bus išrinktas Druskininkų meru“, – teigia bendradarbiavimo sutartį pasirašę Liberalų sąjūdžio Druskininkų skyriaus pirmininkas dr. Juozas Šarkus, Tėvynės Sąjungos –Lietuvos krikščionių demokratų Druskininkų skyriaus pirmininkė Gražutė Kuneikienė, bei partijos „Tvarka ir teisingumas“ Druskininkų skyriaus pirmininkas Donatas Mizaras. 

„Druskonio“ inf. 

 

  Didžiausioje privačioje lietuviškų pinigų kolekcijoje – ir
  „žąsies kortelė“

Domininkas Kaubrys (viduryje) su savo artimaisiais - sūnumi Algirdu ir jo žmona Violeta bei anūku Gediminu ir jo žmona Ilona

Deividas JURSEVIČIUS, ww.lrt.lt

   Domininko Kaubrio lietuviškų pinigų kolekcijoje esanti „žąsies kortelė“ – tarpukario Lietuvoje išduotas vertybinis popierius, liudijantis apie valstybės tarnautojo atliktą prievolę, – itin retas ir labai įdomus reiškinys, sako profesorius, numizmatikos tyrinėtojas Stanislovas Sajauskas.

  
„Įvykdžius šią prievolę, visos „žąsies kortelės“ buvo sunaikintos, todėl jų praktiškai neišliko“, – tvirtina jis.
   Profesoriaus teigimu, minėta kolekcija yra pati didžiausia privati lietuviškų monetų kolekcija, D. Kaubrio pradėta rinkti šiam būnant 16 metų. Šiandien kolekcininkui – beveik 100 metų. „Jis surinko tikrai įspūdingą kolekciją. Ir reiktų pabrėžti, kad jo tikslas nėra iš kolekcionavimo pasipelnyti. Tai yra grynai idealistinis tikslas surinkti dalinai pilnesnę lietuviškų monetų kolekciją, siekiant ją užpildyti“, – apie unikalų reiškinį pasakoja S. Sajauskas.
   – Pone Sajauskai, gal pradėkime nuo to, kad Lietuvoje yra viena vertingiausių pasaulyje kolekcijų. Jos savininkas, jau garbaus amžiaus – 99 metų – D. Kaubrys. Kartu su juo Jūs esate išleidę knygą. Kas tai per kolekcija?
   – Turiu pasakyti, kad D. Kaubrio kolekcija yra trečioji pasaulyje po Nacionalinio Čiurlionio muziejaus kolekcijos Kaune ir Krokuvos nacionalinio muziejaus kolekcijos lietuviškosios dalies, nes jis gausiai rinko ir Lenkijos monetas, surinko didelę kolekciją. Ji yra didžiausia lietuviškų monetų privati kolekcija, privačiose rankose. Tiesa, toje kolekcijoje yra dar ir popieriniai pinigai, ne tik monetos.
   – Ar galima sakyti, kad šios kolekcijos savininkas – tikras kolekcininkas idealistas, paskyręs tam visą savo gyvenimą, žinant, kad D. Kaubriui, be kelių mėnesių, yra šimtas metų?
   – Tikrai taip. Jis kolekcionuoja nuo 16 metų. Jis surinko tikrai įspūdingą kolekciją. Ir reiktų pabrėžti, kad jo tikslas nėra iš kolekcionavimo pasipelnyti. Tai yra grynai idealistinis tikslas surinkti dalinai pilnesnę lietuviškų monetų kolekciją, siekiant ją užpildyti, visas spragas pagal katalogą (ar bent didesnę dalį) ir padidinti, kaip aš vadinu, jos mokslinę vertę. Kolekcija tarnauja daugiau mokslininkams, muziejininkams, bet galbūt mažiau kolekcininkams, nes tokią pilną ir pagal tokį principą mažai kas kolekcionuoja.
   – Šioje kolekcijoje galima sutikti ir tokių retų eksponatų, kaip, pavyzdžiui, „vienos žąsies kortelė“. Kas tai?
  – Jei kalbėtume apie monetas, ten jų yra labai daug, galbūt įdomesnių nei „žąsies kortelė“. Norėčiau paminėti, pavyzdžiui, Jogailos monetą, dinarą, kurį jis įsigijo visai neseniai, gal prieš penkerius metus. Jis leido atskleisti diskutuotinų heraldinių valstybinių simbolių, tokių, kaip ietigalis su kryžiumi ir slibinas, panaudojimo prasmę Lietuvos numizmatikoje.
   „Žąsies kortelė“ - tai yra specifinis vertybinis popierius, kuris liudija apie valstybės tarnautojo atliktą prievolę ir yra valstybės išduotas jam tarpukario laikotarpiu Lietuvos Respublikoje. Tokia prievolė buvo įvesta po to, kai Lietuvos teisingumas nuteisė Klaipėdos nacius, siekusius Klaipėdos priėjimo prie nacių valdomos Vokietijos. Tada Vokietija, sakykime, įžeista ar keršydama, atsisakė pirkti Lietuvoje užsakytas užauginti ūkininkams žąsis. Kilo problema, ūkininkai, neturėdami kur realizuoti užaugintų žąsų, kreipėsi į vyriausybę, ir ši nutarė jiems pagelbėti – įvedė visiems tarnautojams privalomą prievolę nupirkti vieną ar kelias žąsis, priklausomai nuo tarnautojo kategorijos. Įvykdžius šią prievolę, visos „žąsies kortelės“ buvo sunaikintos, todėl jų praktiškai neišliko. Tai itin retas ir, iš kitos pusės, labai įdomus reiškinys.
   – Ar galima šią kolekciją kur nors pamatyti?
   – Ji yra saugojama jau paveldėtojų, sūnaus ir anūko, Druskininkuose, privačioje patalpoje, viešbutyje. Ji yra paruošta, išeksponuota kaip labai aukšto lygio ekspozicija. Kai kilo klausimas, kaip galėtų susipažinti ne tik specialistai (kuriuos mielai priima, bankininkai lankėsi), bet ir plačioji visuomenė, kilo mintis išleisti šios kolekcijos pilną leidinį, aprašymą, kuris būtų tiražuotas, atspausdintas. Tokį leidinį mes išleidome, esu jo autorius. Vadinasi jis „Domininko Kaubrio lietuviškų pinigų kolekcija“, išleistas 2010 m. Jis ypač įdomus tuo, kad ten yra visa informacija: ne tik monetų viena pusė, kaip parodyta ekspozicijoje, bet nufotografuotos abi pusės. Visos monetos 100 proc. aprašytos. Ir ne tik jos – taip pat ir popieriniai pinigai. Tai yra įdomūs reiškiniai, apie kuriuos kalbėjome.
   – Gal mes per paprastai suprantame, kad numizmatika yra tiesiog pinigų, monetų rinkimas, kolekcionavimas? Gal per siauras toks numizmatikos suvokimas?
   – Be abejo. Iš tiesų numizmatika – tai ne tik kolekcionavimas, bet istorijos mokslo šaka, mokslas, tolygus archeologijai, heraldikai, archeologijai, epigrafijai. Tai pagalbinė istorijos mokslo šaka. Mano interesas numizmatikoje yra būtent mokslinis. Kartu su ponu D. Kaubriu esame išleidę dvitomį „Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės numizmatika“, katalogą, kuris, tarp kitko, buvo įvertintas Lietuvos banko Vlado Jurgučio premija. Jis sudaro minėtą pilną kolekcijos rinkinį. Tas rinkinys skirtas mokslininkų, muziejininkų poreikiams, bet ne tiek verslui.
   – Ar kolekcinė numizmatika yra pelningas verslas?
   – Man sunku spręsti apie pelną, nes aš pats su pinigais numizmatikoje nesusijęs, tai tik mano mokslinis interesas. Bet užsienyje tai yra labai intensyvi verslo sritis, vyksta labai daug aukcionų, ypač Vokietijoje, Jungtinėse Amerikos Valstijose, kiek mažiau – Lenkijoje. Tai yra sudėtingas verslas, kuris reikalauja labai daug žinių, jame gali „nudegti“ ir pralaimėti. Iš kitos pusės, renkant ypač retas monetas, gal ir galima praturtėti.

 

  Viktorinoje nugalėjo šauliai






   Spalio 1 d., trečiadienį, “Atgimimo” pagrindinėje mokykloje vyko viktorina “Ką žinai apie Lietuvos policiją?”. Šią viktoriną, kuri buvo skirta spalio 2-ąją dieną švenčiamai Angelų sargų - Policijos dienai paminėti, organizavo Druskininkų policijos komisariatas. 
   Viktorinoje susirungė penkios komandos, kurios buvo sudarytos iš “Saulės” pagrindinės (2 komandos), “Atgimimo” mokyklos (2 komandos) moksleivių ir, žinoma, iš nuolatinių policijos talkininkų - G.Matulionio 3-ios kuopos jaunųjų šaulių.
   Visos komandos turėjo atsakinėti į pateiktus klausimus apie Lietuvos policiją, jos struktūrą, iššifruoti trumpinius (VRM, FNTT, ONTT ir pan.), atspėti, koks policijos pareigūno daiktas ar aprangos dalis įdėta dėžėje ir t.t., išvardinti, kokie reikalavimai taikomi, norint tapti policijos pareigūnu.
   Susumavus gautų atsakymų rezultatus, paaiškėjo, jog nugalėjo šiame konkurse Lietuvos šaulių sąjungos karininko A.Juozapavičiaus šaulių 1-osios rinktinės Giedriaus Matulionio 3-ios kuopos jaunųjų šaulių komanda pavadinimu “Gilzės”, II ir III vietos teko ,,Atgimimo” mokyklos komandoms, o padėkomis buvo apdovanotos ,,Saulės” pagrindinės mokyklos komandos. 
   Visi džiaugiasi ,,Gilzių” komandos sėkme ir sveikina. Vertinimo komisijoje buvo Druskininkų policijos komisariato prevencijos poskyrio specialistė Edita Vaitkevičiūtė bei LŠS karininko A.Juozapavičiaus šaulių 1-osios rinktinės Giedriaus Matulionio 3-ios kuopos vadas Ramūnas Šerpatauskas. Komisijos darbą ir komandas kontroliavo projekto “Savanoriai-žmonių saugumui” savanoriai. Visos viktorinoje dalyvavusios komandos buvo apdovanotos renginio rėmėjų Druskininkų policijos komisariato, AB ,,Eglės” sanatorija, VšĮ Druskininkų turizmo ir verslo informacijos centro, Alytaus regiono kelių, UAB ,,Aledita” įsteigtais prizais. 

“Druskonio” inf.

 

  Saugaus eismo pamokos Viečiūnų pradinukams


   Siekiant, kad eismo įvykiuose nukentėtų kuo mažiau nepilnamečių, rugsėjo 26 d. Viečiūnų pagrindinėje mokykloje vyko saugaus eismo pamokos 1-4 klasių mokiniams. Net dvi pamokėles mokiniai buvo supažindinami su saugaus elgesio kelyje taisyklėmis. Mokiniai įgijo naudingų patarimų, kaip saugiai pereiti gatvę, buvo perspėti apie pavojų žaidžiant gatvėse ir šalia jų. Akcentuota atšvaitų naudojimo svarba esant blogam matomumui, priminta, kaip teisingai juos segėti. Moksleiviai įdėmiai klausėsi ir stebėjo rodomus saugaus eismo filmus, aktyviai dalyvavo diskusijose bei noriai dalinosi savo kelių eismo patirtimi. Alytaus regiono Kelių priežiūros ir saugaus eismo skyriaus inžinierė Neringa Bujakauskaitė, kuri glaudžiai bendradarbiauja su Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Druskininkų policijos komisariatu, surengė saugaus eismo viktoriną. Vaikams buvo padovanotos spalvingos knygelės „Saugokime vieni kitus kelyje“ ir atšvaitai, kuriuos mokinukai pažadėjo visada turėti su savimi ir nešiotis tik matomoje vietoje.

„Druskonio“ inf.

 

  Druskininkiečių mėnuo

Rugsėjis

   Praėjusį mėnesį Druskininkuose susituokė 16 porų. Vyriausias vedęs vyras – 39-erių metų, vyriausia ištekėjusi moteris – 37-erių. Jauniausias vedęs vyras buvo 21-erių metų, jauniausiai ištekėjusiai moteriai buvo 22 metai. 1-ąjį kartą susituokė 15 vyrų ir 14 moterų, 2-ąjį – 1 vyras ir 2 moterys. 
Išsituokė 5 poros. Vyriausias išsiskyręs vyras buvo 60-ies metų, jauniausias – 28-erių. Vyriausioji išsiskyrusioji moteris buvo 55-erių, jauniausia – 25-erių metų. 3 šeimos augino po 1 nepilnametį vaiką, 1 šeima augino 2 nepilnamečius vaikus. Ilgiausiai santuoka truko 31-erius metus, trumpiausiai – 4-erius metus. 
   Rugsėjį Druskininkuose įregistruota 18 naujagimių: 10 berniukų ir 8 mergaitės. 
   Vyriausias naujagimio tėvas buvo 47-erių, vyriausia motina – 37-erių metų. Jauniausiam tėvui 23-eji, jauniausiai motinai – 20 metų. 1-ojo vaiko susilaukė 11 porų, antrojo – 4 poros, trečiojo – 3 poros. 
   Berniukams suteikti tokie vardai: Matas, Naglis, Arnold, Danielis, Einoras, Lukas, Dominykas, Justinas, Vadzim, Daniil. Mergaitėms suteikti vardai: Goda, Gaudrė, Augustė, Emilija, Deimantė, Smiltė, Viltė, Austėja. 
   Rugsėjį mirė 28 žmonės: 10 vyrų ir 18 moterų. Druskininkų mieste mirė 16 žmonių (7 vyrai, 9 moterys), Viečiūnų seniūnijoje – 4 (1 vyras, 3 moterys), Leipalingio seniūnijoje – 7 (2 vyrai, 5 moterys), kitų savivaldybių – 1 moteris. 
Vyriausiam velioniui buvo 93-eji, vyriausiai velionei – 91-eri. Jauniausiam velioniui buvo 40 metų, jauniausiai velionei – 54-eri. 

 

  Vilniaus universiteto studentai druskininkiečiai dažnai
  pasiilgsta šeimos, mamytės paruošto maisto ir Druskininkų
  ramybės 

Juozas Dimša


Monika Kavaliauskaitė


Lukas Jasmontas

Justina Kraučelytė

Ignas Dudulis

Justina Kalėdaitė

Ūla JASIULEVIČIŪTĖ 

   Vilniaus universitetas – didžiausia mokslo šventovė Lietuvoje, įkurta 1579 metais. 435 metus turintis universitetas šiandien yra pripažintas geriausiu šalyje ir 549-uoju pasaulyje. Vilniaus universitete - 12 fakultetų, 7 fakulteto teises turintys institutai ir 4 tarpfakultetiniai studijų ir mokslo centrai.

   Seniausiuose centriniuose universiteto rūmuose po skliautuotomis lubomis knibžda įvairiausias kalbas studijuojantys filologai, filosofai ir istorikai. Žalioje tankiais medžių vainikais Čiurlionio gatvėje - gamtos mokslų ir medicinos fakultetai. Studentų miestelyje – vadinamame Saulėtekyje mokslą kremta ekonomikos, komunikacijos mokslų, teisės ir fizikos fakultetų studentai, pašonėj turintys moderniausią biblioteką Lietuvoje – Mokslinės informacijos ir komunikacijos centrą, kuris sesijos metu virsta antraisiais studentų namais. Visi šie ir kiti fakultetai iš viso talpina apie 21 tūkstantį įvairių pakopų studentų ir klausytojų iš visos Lietuvos. 
   Praleidę ramias vaikystės dienas kurortiniame mieste, universiteto studentai, kilę iš Druskininkų, dalijasi savo studijų teigiamais ir neigiamais įspūdžiais bei vaikystės ir jaunystės gyvenimo skirtumais Druskininkuose ir Vilniuje. Skirtinguose fakultetuose studijuojantys studentai, atsakę į vienodus klausimus, sutarė dėl vieno dalyko – labiausiai Vilniuje pasiilgsta šeimos ir mamos pagamintų naminių kotletų. 
   Apie pasirinktas studijų programas Vilniaus universitete papasakojo druskininkiečiai: Lukas Jasmontas, Matematikos ir informatikos fakulteto 2- ame kurse studijuojantis programų sistemas; Monika Kavaliauskaitė, Medicinos fakulteto slaugos specialybės trečiakursė; Justina Kalėdaitė, Teisės fakulteto penktakursė; skandinavistiką, tiksliau danų kalbą, studijuojantis 3-io kurso studentas Ignas Dudulis; kultūros istorijos ir antropologijos specialybės trečiakursis Juozas Dimša; Komunikacijos fakulteto 3-ame kurse archyvistiką studijuojanti Justina Kraučelytė. 
   - Kodėl pasirinkai būtent šią specialybę?
   I.Dudulis. Dar mokykloje tapo akivaizdu, kad patrauksiu į humanitarinių mokslų sritį. Kalbos ir literatūra visada buvo mano „arkliukas“. Pasidomėjęs ir pasiklausęs rekomendacijų, nusprendžiau mesti sau iššūkį – stoti į skandinavistiką, didžiausio stojamojo balo reikalaujančią filologinę specialybę Vilniaus universitete. Žinoma, įtakos turėjo ir stipri Skandinavijos šalių ekonominė situacija, galimybės, kurias atvertų vienos iš Šiaurės kalbų mokėjimas.
   J.Kraučelytė. Studijuoju archyvistikos studijas, nes visada domino knygos, knygotyra, tyrinėti knygas ne tik kaip kūrinius, bet ir kaip fizinius kūnus. Taip pat tvarkome ir tyrinėjame įvairius dokumentus - tiek senovinius, tiek šių laikų – elektronines versijas.
   J.Kalėdaitė. Teisės studijas pasirinkau todėl, kad teisininko profesija yra pati universaliausia. Šios studijos atveria galimybes dirbti advokatu, teisėju, prokuroru, antstoliu, notaru. Teisininkai reikalingi valstybės tarnyboje, privačiame sektoriuje ar netgi akademinėje veikloje. Svarbiausia, teisės studijos suteikia gebėjimą identifikuoti problemą bei ją racionaliai išspręsti – teisės žinių dėka nebelieka neatsakomų klausimų ar neįveikiamų užduočių. Šis gebėjimas yra plačiai pritaikomas bet kurioje situacijoje, todėl, baigus teisės studijas, leidžia pasirinkti bet kokią veiklos kryptį neprisirišant prie teisės. Taigi platus įgytų teisinių žinių pritaikomumas ir lėmė mano sprendimą studijuoti Vilniaus universiteto Teisės fakultete.
   - Nemažai studentų jau po pirmosios sesijos arba po pirmojo kurso nusivilia studijomis, jų kokybe, meta mokslus. Ar pasirinktos studijos pateisino Tavo lūkesčius?
   J.Dimša. Na, manau, su šia problema didžioji dalis studentų tikrai susiduria - aš taip pat ne išimtis. Man asmeniškai smarkiai rėžė tai, kad studijos neatitiko mano lūkesčių, nes tikėjausi daugiau nei vaikščiojimo po muziejus, archyvus ar 100 metų senumo ,,būtovės slėpinių“ laidų žiūrėjimo, tačiau, manau, kad dėl to pats esu kaltas, o ne dėstytojai ar programos kūrėjai. Nusivylimas kilo dėl to, kad stodamas studijuoti gerai nepersiskaičiau studijų programos aprašo ir nepasidomėjau, ką iš tiesų teks mokytis.
   M.Kavaliauskaitė. Atrodė, kad pirmieji studijų metai buvo ”beprotiškai” sunkūs. Vis skundėmės, kad mokomės lygiai tą patį, ką ir medicinos studentai, tačiau 2-ame kurse “paragavome” savo specialybės mokslo ir šiek tiek praktikos. Esu labai patenkinta studijų kokybe.
   J.Kalėdaitė. Taip, teisės studijos pateisino mano lūkesčius. Vilniaus universiteto Teisės fakultetas pasižymi aukšta studijų kokybe ir, žinoma, aukštos kvalifikacijos dėstytojais. Fakultete paskaitas skaito tokie žinomi teisininkai, kaip pagrindinis Civilinio kodekso rengėjas V. Mikėlėnas, Europos žmogaus teisių teismo teisėjas E. Kūris, Konstitucinio teismo teisėjai ir kt. Žinios, kurias įgijau iš žymiausių šalies teisininkų, yra neįkainojamos.
   - Kuo skiriasi mokslas mokykloje nuo mokslo universitete? 
   I.Dudulis. Būdamas 3-iame kurse, galiu drąsiai teigti – mokykla ir universitetas skiriasi kaip diena ir naktis. Skandinavistikos centro studentai gilinasi į dalykus, kurie yra jiems patiems įdomūs ir savanoriškai pasirinkti. Paskaitų, lyginant su kitais studentais, turiu mažiau, bet daug daugiau - savarankiško darbo. Ilgainiui supratau, kad mokykloje mokiausi, kad ją baigčiau. Universitete studijuoju, kad įgaučiau žinių, kurios yra būtinos mano potencialui išnaudoti. Universitete atskira tarp studento ir dėstytojo yra daug menkesnė nei mokinio – mokytojo. Dėstytojai į studentus kreipiasi kaip į kolegas, lengvai leidžiasi į intelektualias diskusijas. Negaliu teigti, kad mokykloje buvau nepatenkintas, tiesiog universiteto formatas yra visiškai kitoks.
   M. Kavaliauskaitė. Manau, kad bet kurios specialybės studentas privalėjo adaptuotis prie naujos tvarkos ir sistemos, nes mokykloje mokytojai mielu noru padėdavo ir duodavo mokymosi medžiagą. Universitetas išmokė būti labiau savarankiškais, mokymosi medžiagą ir konspektus dažniausiai susirasti patiems.
   - Kiekvienas studentas, atvykęs studijuoti iš kito miesto į sostinę, natūraliai gauna šiek tiek daugiau laisvės nei gimtajame mieste. Kuo skiriasi gyvenimas Vilniuje ir Druskininkuose? 
   L.Jasmontas. Vilniuje kiekvieną kartą atrandi kažką naujo. Jei turi lėšų – visada rasi ką malonaus nuveikti. Druskininkuose visada ramu. Gera grįžti savaitgaliais pailsėti nuo šurmulio. Labai patinka šis skirtumas, nes jaunam žmogui reikia tiek šurmulio, tiek ramumos.
   J.Kraučelytė. Man asmeniškai labai patinka gyventi Vilniuje. Čia daug lengviau realizuoti save, sutikti bendraminčių, užsiimti mėgstama veikla, pomėgiais. Žinoma, dideliame mieste dienos bėga greičiau, daugiau skubėjimo. Gyvenimas Druskininkuose ir Vilniuje labai skiriasi. 
  J.Kalėdaitė. Deja, mano atveju yra atvirkščiai – daugiau laisvės įgaunu gimtuosiuose Druskininkuose. Taip yra todėl, kad Vilniuje ne tik mokausi, tačiau nuo trečio kurso dargi dirbu advokatų kontoroje. Dažnai darbo diena baigiasi vėlai vakare, todėl atitinkamai gyvenimas sostinėje man siejasi su įtemptu gyvenimo ritmu – ilgomis darbo dienomis, kurias tuo pačiu metu turiu derinti su studijomis Teisės fakultete. Priešingai yra Druskininkuose, kur galiu sau leisti pailsėti, atsikvėpti nuo darbo ar mokslų, papramogauti. Šis skirtumas man patinka, kadangi padeda išlaikyti tam tikrą gyvenimišką balansą, o skirtingose aplinkose patiriamos būsenos neleidžia atsirasti monotonijai.
   - Ar dažnai grįžtat į Druskininkus ir ko labiausiai juose pasiilgstat?
   M. Kavaliauskaitė. Į Druskininkus grįžtu dažnai, kas antrą savaitgalį. Labiausiai pasiilgstu mamytės paruošto maisto, ramaus savaitgalio ir gaivaus oro, kurio taip trūksta Vilniuje.
   I.Dudulis. Dėl AIESEC (tarptautinės jaunimo organizacijos) veiklos ir įtempto studijų grafiko į Druskininkus galiu leisti sau grįžti kartą ar du per mėnesį. Druskininkų ramybė ir lėtas gyvenimo ritmas yra puiki atsvara sostinei. Nuo Vilniaus galiausiai pavargstu ir kurortas tampa išsigelbėjimu. O mamos maisto nei Vilnius, nei kitos vietos nepakeis. 
   J.Kraučelytė. Į Druskininkus grįžtu retai. Esu dirbanti studentė, todėl tam laiko atrasti vis sunkiau. Būnant Vilniuje, labiausiai trūksta šeimos. Sostinės šurmulį kartais norisi pakeisti į Druskininkų ramybę ir tylą. 
   - Ką planuojat veikti po studijų? Ar būtų galimybė pagal savo specialybę, įgytą aukštojoje mokykloje, susirasti darbą Druskininkuose?
  J.Dimša. Net nenumanau, ką veiksiu po studijų. Manau, nebūsiu išimtis ir, kaip dauguma, ieškosiu darbo. Žinoma, norėčiau susirasti darbą, kažkiek susijusį su įgautu išsilavinimu Istorijos fakultete, tačiau kaip bus – tiktai laikas parodys. Tenka nuliūdinti, tačiau tikrai negrįšiu į Druskininkus. Ne todėl, kad man šis miestas nepatinka, o todėl, kad su mano būsimu išsilavinimu kažin ar susirasčiau čia darbą. 
   J.Kraučelytė. Ateityje neplanuoju grįžti į Druskininkus. Gera grįžti į tėvų namus, stebėti kaip miestelis keičiasi, gražėja, bet visgi savo gyvenimą įsivaizduoju didmiestyje. 
   I.Dudulis. Baigęs neplanuoju tęsti magistro studijų. Vilioja AIESEC teikiamos stažuočių galimybės – svajoju atlikti praktiką Danijoje ir grįžti į Lietuvą. Tikiu, kad galimybes mes susikuriame patys ir nereikia jų laukti, todėl galėčiau atsiskleisti ir Druskininkuose. Visgi Druskininkų nelaikyčiau artimiausia gyvenimo stotele.
   J.Kalėdaitė. Po studijų ketinu išlaikyti advokato egzaminą bei tapti advokate. Kaip jau minėjau, teisininko profesiją pasirinkau dėl plataus įgytų žinių pritaikomumo. Dėl šios priežasties esu įsitikinusi, kad galimybė susirasti darbą pagal įgytą specialybę Druskininkuose visada egzistuoja.
   L.Jasmontas. Po studijų planuoju likti Lietuvoje, dirbti pagal specialybę. Nemanau, kad būtų galimybė rasti darbą Druskininkuose. Programavimo bendrovių širdis – Vilnius.
M.Kavaliauskaitė. Galimybė po studijų dirbti Druskininkuose pagal specialybę yra tikrai didelė, tačiau šiuo metu planuoju iškart po studijų išvykti į Norvegiją. Galbūt viskas susiklostys taip, kad po studijų liksiu Lietuvoje, tačiau tokiu atveju norėčiau likti Vilniuje.


Paieška



Kas, jūsų spėjimu, gyvens garsioje pilyje ant Vijūnėlio tvenkinio kranto?
Statytojas alytiškis A.Baranauskas
Kurorto meras R.Malinauskas
Princesė ant žirnio
Ten bus senelių prieglauda
Manęs tai nedomina


Siūlau klausimą skaitytojams
Siūlau temą rašiniui

Roletai 
plastikiniams
langams

Prašome
atsiliepti skaitytojus iš:
Kuveito, Hawaii, Filipinų
info@druskonis.lt


Greitas kreditas
internetu


Nebrangiai
šarvuotos durys butui,
lauko durys namui
,
plastikiniai langai

Langai






© 1997-2013 Druskonis.lt . Visa medžiaga pateikta šiame puslapyje yra laikraščio "Druskonis" nuosavybė.
Kopijuoti, platinti informaciją be laikraščio "Druskonis" sutikimo DRAUDŽIAMA!
Visas teises gina LR istatymai

Dizainas ir programavimas - Dana M. ir Aurimas A.