Begėdiškai švaistantys mokesčių mokėtojų pinigus propagandiniam valdžios leidiniui Mano Druskininkai miesto valdantieji ir toliau šiurpina Lietuvą savo sprendimais.
Savivaldybės administracija, diriguojama R.Malinausko, taip įsijautė į leidybos verslą už mokesčių mokėtojų pinigus, kad nuo šiol laikraščius galės leisti visos Druskininkų mokyklos ir vaikų darželiai. Paskutiniajame Tarybos posėdyje buvo paknopstom keičiami visų savivaldybės švietimo įstaigų nuostatai visos, be išimties, mokyklos ir vaikų darželiai įsirašė naujas veiklos kryptis laikraščių leidyba, žurnalų ir periodinių leidinių leidyba, reklama ir pan. Dėl ko visas šis cirkas?
Šis juoką keliantis mokyklų ir darželių leidybinis vajus, žinoma, šiaip sau neatsirado. Akivaizdu, kad tų nuostatų joms nebūtų reikėję keisti šimtą metų, jei ne kilęs skandalas dėl R.Malinausko komandos ambicijų turėti SAVO propagandinį organą už mūsų visų pinigus. Gal geltonajame valdžios rūme sėdintiems savivaldybės vadovams atrodo, kad jie gyvena kvailių ir baudžiauninkų mieste, betgi taip nėra. Kai dėl neteisėtos savivaldybės laikraščio leidybos bei vietos valdžios siekio sunaikinti Druskininkuose laisvą žodį ir nepriklausomą spaudą sujudo visa Lietuva, R.Malinausko palaiminti jam ištikimieji suprato, kad žodiniai vado įsakymai rimtiems pasiteisinimams juk netiks, reikia dar ir kokį tai popierių turėti. O su popieriais reikalai labai prasti.
Nors savivaldybės propagandinis periodinis leidinys leidžiamas neteisėtai, pažeidžiant Visuomenės informavimo įstatymą, vietos valdžia vis dar svaigsta savo pačios priimtuose sprendimuose. R.Malinauskas greičiausiai taip supranta teisę išsileidau įsakymą ir aš teisus. Kokie čia dar gali būti kiti įstatymai mano karalystėje?
Štai šitame nuostatų keitimo kadrilyje, kai leisti laikraščius staiga (!) panoro visos devynios švietimo įstaigos, ir paaiškėjo nuoga tiesa. Pasirodo, savivaldybės biudžetinės įstaigos Druskininkų švietimo centras, leidžiančios druskininkiečiams smegenis plaunantį (už jų pačių pinigus!) savivaldybės laikraštį Mano Druskininkai, nuostatuose iki šiol nebuvo numatyta jokia laikraščio leidyba. O tai reiškia, kad ši biudžetinė įstaiga jau pusantrų metų lyg ir neteisėtai užsiima veikla, nenumatyta šios įstaigos nuostatuose. Tuo pačiu, manau, tai reiškia, kad įstaigai atliekant neteisėtą veiklą, iššvaistytos ir tebešvaistomos biudžeto lėšos savivaldybės propagandiniam laikraščiui (net iki 50 tūkst. litų per mėnesį) privalėtų būti grąžintos atgal į savivaldybės biudžetą, o kalti asmenys nubausti.
R.Malinausko iniciatyva įkurtas, leidžiamas ir socialdemokratus su visa savivaldybės valdžia biudžeto pinigais šlovinantis laikraštis Mano Druskininkai vietos valdžiai toks gyvybiškai svarbus, kad šio leidinio ji laikosi įsikibusi tiesiog absurdiškomis priemonėmis, galimai kurdama įvairias įstatymų apėjimo schemas. Kaip jau minėjau, balandžio 26 d. vykusiame savivaldybės tarybos posėdyje buvo priimta šūsnis sprendimų, susijusių su savivaldybės švietimo įstaigų - mokyklų, vaikų darželių bei to paties Druskininkų švietimo centro nuostatų papildymais. Visos Druskininkų švietimo įstaigos(!) esą panoro užsiimti laikraščių ir periodinių leidinių leidyba, todėl jų įstatai papildyti naujais punktais. Neva visos mokyklos ir vaikų darželiai - net devynios įstaigos - lyg drauge susitarusios, kreipėsi į savivaldybės administraciją su prašymais leisti joms vykdyti šią leidybinę veiklą.
Akivaizdu, jog visas šis leidybinis vajus svarbus tik Druskininkų švietimo centrui, tuokart (o gal ir specialiai) pakeičiant ir visų Druskininkų švietimo įstaigų nuostatus. Papildytuose Druskininkų švietimo centro, kaip ir mokyklų bei darželių nuostatuose, jau surašyta visa iki smulkmenų leidybinė veikla: laikraščių leidyba, žurnalų ir periodinių leidinių leidyba, atsirado ir reklama, rinkos tyrimai bei viešosios nuomonės apklausa. Tarp švietimo įstaigos veiklos sričių bei tikslų įrašytos ir skambios propagandinės frazės - vykdyti pilietinės visuomenės plėtrą, konstitucinių vertybių propagavimą, žinių apie žmogaus teises sklaidą.
Tarybos posėdyje griežtai pasisakiau prieš tokias politikų manipuliacijas mokiniais ir vaikais. Kaip Druskininkų valdžioje sėdintys socialdemokratai drįsta savo propagandos pateisinimui apsauginiu skydu naudoti švietimo įstaigas, mokyklas, vaikų darželius? Baisu, kai į nešvarius politinius žaidimus įveliami moksleiviai, mokytojai, kurių straipsneliai tame savivaldybės laikraštyje tėra naivi priedanga tikriesiems mūsų valdžios ponų tikslams turėti propagandos organą savo ir savo partijos narių liaupsėms, kitą nuomonę turinčių politikų niekinimui ir taip ruoštis rinkimams už mūsų visų, mokesčių mokėtojų, pinigus.
Didžiuojuosi savo nuomonę turinčiais pedagogais, moksleiviais ir visais druskininkiečiais, puikiai suprantančiais visą šį politinį farsą ir tikrąją nemokamų valdžios malonių prasmę. Apie Druskininkų valdžios sukurtą ir biudžeto pinigais išlaikomą propagandinę schemą kritiškai pasisakė ir situaciją Druskininkuose puikiai žinantis Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius. Jo teigimu, jei savaitinis leidinys leidžiamas Druskininkų valdžios iniciatyva, o leidinį leidžia tos pačios savivaldybės įsteigta biudžetinė įstaiga ir leidinys finansuojamas iš tai pačiai savivaldybei priklausančios įmonės lėšų, tai net ir labiausiai save gerbiantis žurnalistas ar kitas asmuo vengs iš principo bendrauti ar bendradarbiauti su tokio tipo propagandiniu ruporu. Nes toks veiksmas reiškia kolaboravimą su valdišku ruporu, o tai prieštarauja esminėms demokratinės ir teisinės šalies vertybėmis. Pritariu gerb. Dainiaus nuomonei ir sakau tą patį: Nenoriu, kad mūsų uždirbtais pinigais valdžia mums dar ir smegenis pudrintų!.
Trumpai noriu jums pristatyti ir Vyriausybės atstovės Alytaus apskrityje J.Kručkauskaitės atsakymą į mūsų paklausimą dėl leidinio Mano Druskininkai. Ji rašo: ...Pagal Druskininkų savivaldybės administracijos... pateiktą informaciją nustatėme, kad Druskininkų savivaldybės taryba, Druskininkų savivaldybės administracijos direktorius nėra priėmę teisės aktų dėl leidinio Mano Druskininkai leidybos, finansavimo, platinimo. Tokiu atveju peršasi išvada, kad iešmininkas yra Švietimo centro direktorius V.Gintutis, kuris lyg tai pats priėmė sprendimus leisti, finansuoti ir nemokamai platinti leidinį Mano Druskininkai. O tai juk jau kvepia kriminalu. Taigi tokiu atveju visi lieka švarūs, o visa atsakomybė tenka iešmininkui V.Gintučiui, kuris matomai už tokius veiksmus turėtų atsakyti tiek finansine, tiek teisine prasme. Va taip ir veikia savivaldybės vadovai, Druskininkų socialdemokratai su caru priešakyje.
Vyriausybės atstovė J.Kručkauskaitė taip pat informavo, kad savivaldybės biudžeto lėšų ar kitų piniginių išteklių naudojimas leidžiant ir nemokamai platinant leidinį Mano Druskininkai perduotas nagrinėti Druskininkų savivaldybės kontrolieriui, o Druskininkų savivaldybės tarybos 2013.03.21 sprendimo Dėl Druskininkų švietimo centro teikiamos paslaugos kainos tvirtinimo atitikimą Konkurencijos įstatymo 4 straipsniui nagrinės Konkurencijos taryba.
Gal geriau - nemokami autobusai?
O juk pas mus irgi galėjo taip būti, - kilo mintis, respublikinėje žiniasklaidoje perskaičius žinutę, jog trys nedideli Lenkijos miestai nutarė įvesti nemokamą važiavimą visuomeniniu transportu. Apie nemokamus miesto autobusus buvo prabilęs ir mūsų meras. Tiesa, tai buvo pernai spalį, prieš pat Seimo rinkimus. Matyt, todėl R.Malinausko žodžiai taip ir nupleveno vėjais, pavirsdami rožiniais priešrinkiminiais pažadais, kurių greičiausiai niekas ir neketino vykdyti.
Nuolaidos vietiniams ir švarus oras
Pirmiausia idėja padaryti visuomeninį transportą nemokamą Estijos sostinėje prisiregistravusiems piliečiams kilo Talino savivaldybei. Šis sprendimas įkvėpė ir kelių Lenkijos miestų vadovus. Pirmoji estų eksperimentą pakartojo netoli Varšuvos esančių Zombkų savivaldybė. Tiesa, 29 tūkst. gyventojų turinčio miestelio gatvėmis rieda tik du vietos autobusai, kiti veža į Varšuvą ir priklauso sostinės autobusų parkui. Zombkų meras tokiu būdu nusprendė paskatinti miestelio gyventojus registruotis čia, o ne sostinėje. Miestelyje gyvenamąją vietą deklaravę ir mokesčius mokantys piliečiai gauna specialią magnetinę kortelę, su kuria gali nemokamai važinėti vietos autobusais ir gauti nuolaidų parduotuvėse, kavinėse, baseine. Paskaičiuota, jog dviejų autobusų išlaikymas miesteliui per metus kainuos apie 1 mln. litų, tačiau savivaldybė viliasi, jog nemokamas transportas bei kitokios nuolaidos sumažins gyventojų emigraciją į didesnius miestus. Druskininkiečiai juk irgi neatsisakytų tokios kortelės, išskiriančios juos iš poilsiautojų srauto ir leidžiančios pajusti, kad kurorte vietiniams gyventi yra gera, ar ne?
Nysos miesto vadovai nemokamai važinėtis autobusais pasiūlė tik turintiems nuosavą automobilį. Nesijuokit, čia slypi gili mintis tokiu būdu siekiama sumažinti mieste transporto spūstis ir oro taršą. Nysos merė tikisi, jog galimybė nemokamai važiuoti miesto transportu paskatins dalį gyventojų rinktis autobusą, o ne automobilį. Mūsų kurortui tai irgi aktualu. Argi negirdėjom poilsiautojų nusiskundimų, kad visur prisigrūdę dūmijančių automobilių, o autobusai dažnai važinėja pustuščiai? Ar nenorėtume pagarsėti kaip ekologiškas kurortas, kuriame oras švarus net prie pagrindinės gatvės?
Lenkai ėmė ir padarė
Drąsiausią ir rizikingiausią eksperimentą nusprendė vykdyti Lenkijos miestas Žoros. Nuo kitų metų absoliučiai visi ne tik čia gyvenantys, bet ir atvykėliai galės nemokamai važinėti miesto autobusais. Žorų meras neslepia, jog išlaidos keleiviams vežioti padidės trečdaliu, tačiau naudos būsią daugiau. Miestelio gatvės bus ne tokios užkimštos, oras taps švaresnis, o sutaupytus pinigus žmonės išleis apsipirkdami vietos parduotuvėse. Žorų savivaldybė pripažįsta, kad dėl brangstančių bilietų autobusai važinėja vis tuštesni, tad jeigu jau miestas moka transporto įmonėms kompensacijas, tai geriau, kai autobusai pilni, o žmonės patenkinti. Ką jums primena Žorų miestelio situacija? Druskininkus? Mums irgi. Skirtumas tik toks, kad lenkai ėmė ir padarė, o druskininkiečiai buvo priversti klausytis priešrinkiminių R.Malinausko pažadų.
Beje, Krokuvoje, Varšuvoje, Gdanske, Kališe daugėja politikų, raginančių ir čia suteikti teisę nemokamai naudotis viešuoju transportu. Tokius siūlymus remia ir ekologinės organizacijos, tad netolimoje ateityje galbūt ir didieji Lenkijos miestai ryšis pakartoti Talino eksperimentą.
Nenorim tuščių pažadų
Todėl prieš rinkimus Druskininkų mero iškelta idėja atrodė net ir labai viliojanti. Tačiau po balsavimo vietinei socialdemokratų atstovei Kristinai Miškinienei patekus į Seimą, R.Malinauskas paskubėjo pareikšti, jog nemokamiems autobusams biudžete nėra pinigų. Ne juokas visi skaitėme, kad lėšų kurortas pristigo net ir valdininkų atlyginimams. Teks skolintis. Tuo įdomiau šitam kontekste atrodo faktas, kad kam, kam, bet nemokamam valdžios laikraščiui pinigų savivaldybė vis dėlto sėkmingai randa. Ar teikėsi kas nors paklausti rinkėjų kas, jūsų nuomone, būtų vertingiau kurortui: nemokami miesto autobusai ar nemokama valdžios propaganda už mūsų visų pinigus? Rinkimai baigėsi, mielieji, kokios čia dar apklausos? Nusiraminkite, prieš kitus rinkimus dar ką nors pažadės!
Druskininkuose iš kiekvieno čia nakvojančio atvykėlio renkamas pagalvės mokestis vėliau, pasak valdžios, padalinamas kurorto infrastruktūrai gerinti ir teigiamam įvaizdžiui kurti. Nemokamas miesto transportas, be kitų anksčiau išvardintų dalykų, pats taptų važinėjančiu teigiamu įvaizdžiu. Ar už kiekvieną naktį po du litus paklojantis poilsiautojas nebūtų patenkintas, iš atokiau įsikūrusios sanatorijos dykai galėdamas nuvažiuoti į turgų lašinių nusipirkti? Ypač tokį savivaldybės žingsnį įvertintų svečiai iš Izraelio, kaip žinome, pasižymintys ypatingu taupumu ir dažniausiai esantys vyresnio amžiaus. Iš lūpų į lūpas pasklistų žinios, kad Druskininkuose poilsiauti dar labiau apsimoka čia autobusai nemokamai vežioja! O va, mokesčių mokėtojų pinigus ryte ryjančio nemokamo valdžios laikraščio poilsiautojai, deja, neskaito. Kaip nežiūrėjo ir valdiškos vietinės televizijos. Pinigai sukišti į balą, ir visi žinom, kuo tas eksperimentas baigėsi.
Tad geriau jau meras nežadėtų. Neviliotų rinkėjų rožinėmis iliuzijomis, subyrančiomis tarsi kortų namelis. Neaukotų mokesčių mokėtojų pinigų savo ambicijoms patenkinti. Žmonės laukia eksperimentų, naudingų visiems gyventojams, o ne merui su jo komanda, žūtbūt siekiantiems išsilaikyti prie valdžios lovio.
Druskonio inf.
Kaip išgydyti valdžią nuo savivalės?
Mes turim daug argumentų šiandien atsitiesti. Ir dėl savo vaikų, ir dėl Lietuvos ateities, - kalbėjo Darius Kuolys
Balandžio 30-ąją sveikatingumo centre SPA Vilnius SANA vyko vieša diskusija Piliečiai ir valdžia: kaip susikalbėti?, kurioje dalyvavo kultūros istorikas, visuomenininkas Darius Kuolys, Seimo narys Naglis Puteikis, skulptorius Antanas Balkė, Druskininkų savivaldybės tarybos nariai Juozas Šarkus, Donatas Mizaras ir kiti.
Sovietinis valdymo stilius
Diskutuota buvo apie ribas, kurių mes negalim leisti valdžiai peržengti, apie tai, kad politinis elitas Lietuvoje vis dar neturi demokratijos instinktų, o demokratija, piliečių teisės, laisvės ir reali savivalda nebėra vertybė, kaip buvo Sąjūdžio laikais. Kalbėta buvo ir apie būdus priešintis valdžios savivalei, pastangas diegti civilizuotesnes demokratines normas į valdžios ir piliečių santykius, kurti Lietuvoje pilietinį lauką, kuriame būtų galima keistis informacija, vienas kitą palaikyti, informuoti ir protestuoti prieš valdžios savivalės veiksmus, kurie neturėtų būti toleruojami demokratinėje visuomenėje. Pagrindinė šios diskusijos ašis buvo Druskininkų valdžios fenomenas kerštu ir bauginimais primetamos vienvaldystės sąlygos, neapykanta kitaip mąstantiems, noras susidoroti su nelogiškus valdžios sprendimus kritikuojančiu verslu ir nepriklausoma žiniasklaida.
Druskininkų valdžios elgsena, kai nuo savo žmonių užsitveriama stiklinėmis durimis ir apsaugos vyrais, kai demonstratyviai rodoma galia ir paskelbiamas karas visiems, kas drįsta suabejoti jos neklystamumu, toks valdymo stilius yra tipiškas anų kompartijos laikų modelis. Kadangi Druskininkuose niekada nebuvo tvirtos opozicijos, viskas ir išsivystė iki tokio lygio, - pripažino Druskininkų savivaldybės tarybos narys Juozas Šarkus. Valdžia kalba apie kažkokius klestėjimus, o žmonės gyvena skurde. Socialines pašalpas gauna 65 proc. Druskininkų gyventojų. Bedarbystė - viena didžiausių Lietuvoje. Jei žiūrėsime atlyginimų statistiką, pasigirti tikrai negalim. Šilumos kaina Druskininkuose viena didžiausių Lietuvoje. Tai ir kyla klausimas kas padaryta žmogui, kuris čia gyvena? O ne tik tam, kuris čia atvažiuoja. Savivaldybės biudžetas pirmąjį šių metų ketvirtį tesurinktas vos 85 proc., gyventojų mažėja, vietinio verslo plėtra merdi, todėl ir mokesčiai nesurenkami. Situacija su viešaisiais miesto finansais labai sudėtinga. Biudžetinių įstaigų darbuotojai negauna laiku algų. Ir vietoj to, kad taupytų lėšas, R.Malinausko komanda drįsta biudžeto pinigus švaistyti savo propagandiniam leidiniui! Tarybos posėdžiuose pasistato po du sargybinius, už apsaugą mėto mokesčių mokėtojų pinigus. Nuo ko ta mūsų valdžia saugosi kelių žurnalistų, mūsų, keturių opozicijos narių? Žinoma, yra padaryta ir gerų dalykų Druskininkuose, mes nesakom, kad čia viskas blogai, bet akcentuojame, kad Druskininkuose įsišaknijęs autokratizmas peržengė visas sveiko proto ribas.
Kur darbo vietos?
Meras deklaruoja, kad į Druskininkus investuota apie 1 milijardas litų. Nepamiršiu dabartinio mūsų premjero A.Butkevičiaus žodžių, kad milijardas sukuria 20 tūkstančių darbo vietų. Druskininkuose, jei jau tiek įdėta, kiekvienas druskininkietis turėtų turėti darbą, gyventi gražiai, be problemų. Tačiau to nėra. Ir kai kalbama apie valdžios tarnavimą žmonėms, iš tikrųjų to tarnavimo nėra, - pripažino ir savivaldybės tarybos narys Donatas Mizaras. - Žmonės per mažai reikalauja iš valdžios. Didelė problema, manau, yra žmonių vienybėje. Labai norėtųsi, kad žmonės būtų pilietiški ir aktyvesni.
Į Druskininkų valdžios nemalonę pakliuvęs verslas ignoruojamas, su juo nesiskaitoma, kuriamos dirbtinės kliūtys ir absurdiškos intrigos. Ką reiškia būti įtrauktam į vadinamuosius R.Malinausko priešų sąrašus, įsitikino ir vieno didžiausių Druskininkuose sveikatingumo centrų SPA Vilnius SANA savininkas Valdas Trinkūnas. Į šią įstaigą, kurioje buvo nemokėti atlyginimai 8 mėnesius, mes su bankų pagalba įdėjome apie 46 mln. litų. Mokame darbuotojams didžiausius atlyginimus Lietuvoje pagal mūsų paslaugų sektorių. Pernai vidutinis atlyginimas SPA Vilnius SANA, kuriame dirba 260 žmonių, siekė 2 tūkst. 680 litų, kai šalies viešbučių, spa ir visų kitų apgyvendinimo įstaigų vidutinė alga tebuvo apie 1 tūkst. 300 litų. Kadangi mūsų nuomonė skiriasi nuo savivaldybės pozicijos, mes jau nesame nei patys geriausi, nei vieni iš geresnių, nors prieš porą metų lyg ir buvome tokie, valdžia teikdavo įvairius apdovanojimus, diplomus, kartais pakviesdavo ir į kokį nors renginį, - Druskininkų valdžios požiūriu į verslą dalijosi V.Trinkūnas. Dabar kurorto valdžiai mes tartum neegzistuojame. Tokio demonstratyvaus ignoravimo priežastis prieš kelis metus viešai paskelbta abejonė dėl vieno valdžios sprendimo naudos. Tik tiek. Viešai pasakėme, kad kurortinės rinkliavos mokestis nėra geriausias kelias surinkti pinigus. Kur kas geresnis būdas yra darbo vietų kūrimas, atlyginimų kėlimas, - per tai galima gauti kur kas didesnes biudžeto įplaukas. Ir dėl šios pozicijos tapome valdžios rūmų priešais.
Stebina tvyranti baimė
Situacija nėra normali. Ir tokios atmosferos senokai neteko patirti, kai žmonės iš tikrųjų bijo. Man baisu, kai druskininkiečiai vienas su kitu kalba kaip sovietmečiu, kai visi šventėm Kalėdas, kitas šventes, - dėl viso pikto užsitraukę užuolaidėles. Tie laikai grįžta. Kai svečiai, atvažiavę į Druskininkus dviem dienoms, pagiria: Gražiai tvarkotės, žinoma, aš linguoju galva pritardamas, bet jei pažįstamas tai sako, aš jo paklausiu, kada paskutinį kartą jis buvo Minske? Ten lankiausi prieš 8 mėnesius. Man susidarė įspūdis, kad ten dar gražiau gatvės sutvarkytos, namai nudažyti, visur gražu, tvarkinga, vyksta statybos. Bet žmonės ten gyvena nuolatinėje įtampoje, baimėje, atviro režimo sąlygomis. Atvažiuoja iki Lietuvos sienos žiguliuku, jį čia palieka, persėda į džipą ir važinėja patogiai po Europą... Anksčiau galvojau, kad druskininkiečių kalbos apie baimę dėl valdžios keršto atsitiktinumai. Bet kai vienas žmogus, su kuriuo rašėm raštą savivaldybei dėl kurortinės rinkliavos, prisipažino negalintis pasirašyti, nes jo vaikas tais metais turėjo baigti vidurinę mokyklą, sakydamas Aš žinau, ką tai reiškia. Tos rankos labai ilgos, mane tada apėmė siaubas, - buvo atviras V.Trinkūnas. - Negalėjau įsivaizduoti tokio dalyko, ir dabar dar sunkiai įsivaizduoju, kad taip gali būti Lietuvoje, tiek metų praėjus nuo nepriklausomybės atkūrimo! Gal mes esame iš prigimties bailoki, ne visi drįstam pasakyti tiesos. Bet kito kelio nėra. Jeigu leisim užlipti ant mūsų galvų, gali visko būti. Dar gerai, kad galim garsiai kalbėti. Nemanau, kad čia viskas taip ir bus amžinai, nes visi autokratiniai režimai anksčiau ar vėliau žlunga.
Darbo vietų nereikia?
Ar jūs girdėjote, kad valdžia viešai dėkotų verslui už sukurtas darbo vietas, už mokamus gerus atlyginimus vietiniams žmonėms, už priimamus poilsiautojus, kurie atvažiavę čia palieka kiekvieną dieną po 300 litų? Mes su Eglės sanatorijos direktoriumi R.Domarku prieš kelis metus lankėmės savivaldybėje, diskutavome, tuomet dar tikėdami, kad Druskininkų valdžia nori, jog būtų pigesnė šiluma, kuriamos naujos darbo vietos, remiamos iniciatyvos. Štai ką mes išgirdome savivaldybėje: Su jūsų tom darbo vietom ir su jumis tik daugiau problemų. Mes parašom raštą Socialinių reikalų ir darbo ministerijai, ir kiek reikia tų pašalpų, tiek mes gaunam. Tokia oficiali pozicija buvo išsakyta mums, verslininkams, kurie rūpinasi, kad būtų tos darbo vietos, kad žmonės uždirbtų. Yra toks posakis jėga pripažįsta tik jėgą. Jei mes sėdėsim ir nieko nesakysim, nieks mūsų ir nelaikys už rimtą konkurentą, - pripažino V.Trinkūnas. - Kartais kyla noras pagalvoti galbūt laikas nusispjauti į tą nenormalią situaciją ir važiuoti. Duonai juk užteks. Bet kai pagalvoji gaila tų žmonių. Tie dzūkai - geri žmonės, kaip jie gali šitai pakęsti? Nežinau, jei žemaičius valdžia šitaip niekintų ir išnaudotų, tai su šakėm, vantom ar su šluotom į gatves išeitų. O dzūkai jie geri, nulenkia nugarą, gauna per veidą ir sutinka. Pavyzdžių apstu. Druskininkų sveikatingumo įstaigų asociacijai, kuriai aš vadovauju, visą laiką priklausė būrys garbingų žmonių kai R.Malinausko valdžia mus pavertė savo priešais, jie išėjo. Sako, suprask, niekur nenorim iš čia išvažiuoti, norim darbą turėti. Likom trise. Tikiu, kad pokyčiai prasidės ir Druskininkuose. Nors didelė dalis mūsų bendruomenės vienokiu ar kitokiu būdu yra priklausoma nuo vietinių institucijų švietimas, medicina, akvaparkai, visos kitos institucijos, sudarantys apie 70 proc. darbo vietų, yra tiesiogiai arba labai artimai susiję su vietos valdžia, tačiau ten irgi dirba mąstantys žmonės, puikiai suprantantys, kas čia vyksta iš tikrųjų.
Valdžia ir juodosios erdvės
Pats amoraliausias valdžios elgesys, kai ji ima mus šmeižti vienas kitam mus pjudydami. Jeigu mes valdžios nepriversim įgyti demokratinės elgsenos, būsim valdiniai. Yra ribos, kurių mes negalim leisti valžiai peržengti. Valdžia negali mūsų niekinti, - V.Trinkūnui antrino Darius Kuolys. Viena moteris nustebo, kodėl šioje diskusijoje nėra valdžios? Mes panašias diskusijas organizavom prieš Seimo rinkimus. Kvietėme ir Druskininkų vicemerę K.Miškinienę, ir pagrindinį jos oponentą prieš antrąjį rinkimų turą Vaidą Šalaševičių. Susitikimas tuomet vyko taip pat šiose patalpose. Skambinam vicemerei išgirstam klausimą, kur tai vyks. Sakom čia, SPA Vilnius SANA. K.Miškinienės atsakymas Į tokią erdvę aš neinu. Tai yra valdžios žmogus, kuris negali sakyti, kad Druskininkuose yra juodųjų erdvių, kur aš nekelsiu kojos. Ji yra išrinkta druskininkiečių, ji negali šitaip elgtis. Ar mes jai leisim šitaip elgtis? Žinoma, neturim leisti.
Klausantis diskusijos dalyvių, mintyse surezgiau du laiškus. Pirmas: Lietuvos socialdemokratų skyrių pirmininkams. Gerbiami socialdemokratai, mes, pabuvę ekskursijoje Druskininkuose ir susipažinę su Europos Sąjungoje negirdėta politinio valdymo forma, kai žurnalistai neįleidžiami į salę, o opozicija nešaukiama į Tarybos posėdžius, siūlome jums rinkti merą R.Malinauską LSDP partijos pirmininku, nes jis labai puikiai atlieka betonavimo ir kitus statybos darbus, ir tokiu būdu pakels Lietuvą iš demokratinės duobės į kitas statybines aukštumas, - juodo humoro doze diskusiją pagyvino Seimo narys Naglis Puteikis. - Antras laiškas. Skelbimas laikraštyje. Jungtinis demokratinis judėjimas kviečia klaipėdiečius į Druskininkus. Programoje vandens parkas, sniego arena, ir trečias sustojimas Grūto parkas II. Eisim į savivaldybę, ten gausime lazdų nuo apsaugos, kai pareikšime, kad norim pamatyti savivaldybės tarybos posėdį.
Atsitieskim vardan ateities
Stebėjau, kaip keitėsi mano draugai, kolegos, su kuriais daug metų dirbom savivaldybės administracijoje. Kaip jie pradėjo atsisakyti savo nuomonės, savo pozicijos, kad tiktai viskas vyktų taip, kaip reikia, kad nekiltų jokių problemų, - pasakojo už savo kritinę nuomonę ir tvirtą poziciją iš darbo savivaldybėje atleistas buvęs Druskininkų vyr.dailininkas, skulptorius Antanas Balkė. - Man buvo labai keistas tas absoliutus pataikavimas, to vieno žmogaus aukštinimas. Toks susitaikymas su aplinka buvo tik tarybiniais laikais, kai žmogus norėjo posto, kai stojo į partiją. Bet dabar, praėjus šitiek metų, negi žmonės savo orumą gali taip žemai padėti dėl elementarios darbo vietos ir uždarbio? Stebėjau to žmogaus politinį brendimą ir ėjimą autokratijos link. Paskutiniais metais susiformavo sistema, kai autokratinis valdymas tapo tarsi efektyvus: visi, kurie prieštarauja, čia pat nubaudžiami, išmetami, išvalomi. Kiti mato, kaip elgiamasi su tais, kurie nesutinka. Žodžiu, pamoka visiems. Ta sistema pagavo pagreitį, ir mes Druskininkuose jau turim tam tikrą beviltiškumą. Bendruomenė gal ir nelabai žino visus dalykus. Kai kurie liaupsina tuos piniginius ES lėšų įsisavinimo faktus. Taip, jie yra, bet pinigai turi turėti rezultatą naujas darbo vietas, gerus atlyginimus, socialinę gerovę. O ką mes turime? Gėrimės gėlynais ir naujais šaligatviais. Betgi valdžia ir privalo tvarkyti miesto viešą aplinką, juk visų valdžių priedermė tai daryti. Kodėl už tai reikia iškart kelti į padanges? Situacija Druskininkų valdžioje iš tiesų pasiekusi tokį lygmenį, kai bendruomenė turėtų labai stipriai sunerimti ir kiekvienas prisidėti prie demokratijos palaikymo.
Mes turim daug argumentų šiandien atsitiesti. Ir dėl savo vaikų, ir dėl Lietuvos ateities, - padėkojęs druskininkiečiams už drąsą ir atvirumą, šviesia mintimi diskusijas užbaigė Darius Kuolys.
Druskonio inf.
Vieciūniškę apdovanojo Prezidentė
B.Marcinonienė su dukra Veronika
Arūnas ZURLYS
Gegužės 3-ąją Prezidentė Dalia Grybauskaitė Motinos dienos proga ordino Už nuopelnus Lietuvai medaliais apdovanojo 46-ias daugiavaikes motinas, pagimdžiusias, išauginusias ir gerai išauklėjusias 7-is ir daugiau vaikų. Iš jų ir vieciūniškę Bronislavą Marcinonienę, išauginusią 7 vaikus, kuri, deja, dėl silpnos sveikatos negalėjo atvykti į Prezidentūrą. Iš viso Bronislava pagimdė 8 vaikus, tačiau vienas iš jų mirė tik gimęs, 2-iejų mėnesių amžiaus.
Neprarado šmaikštumo
Mielos mamos, savo vaikams atidavėte visa, ką turite geriausio, visas jėgas ir visą širdį. Šios stiprybės pasisemti galėtume ne vienas, nes su Jumis daugiau šviesos ir daugiau gerumo. Didžiuojamės, kad savo gausiomis šeimomis puoselėjate ir stiprinate Lietuvą, - kreipėsi į apdovanotas motinas šalies vadovė. Be abejo, B.Marcinonienei ordino Už nuopelnus Lietuvai medalis vienaip ar kitaip bus įteiktas jos sodyboje Senųjų Vieciūnų g. 15, kur beveik visą savo gyvenimą praleido, o dabar ten su dukra Veronika apsistojusi. Ko gero, pati Prezidentė į šią gražią sodybvietę nebeatkaks, tačiau kas nors iš Vieciūnų seniūnijos ar Druskininkų savivaldybės jai medalį perduos. Nors nuo šių metų pradžios 92-iejų metų B.Marcinonienė sveikatos mažokai beturinti ir iš lovos beveik nesikelianti, senolė nestokoja nei šmaikštumo, nei geros atminties, nei šviesių minčių.
Panemunės gandrai atnešė
B.Marcinonienė vaikus nuo vyriausiojo iki jauniausiojo pradeda rikiuoti, pirmiausia paminėdama, kad, be jų, dargi 15 anūkų ir 9 proanūkius turinti. Vyriausioji iš visų 7-ių vaikų, 60-ies metų Birutė Milutienė, vienintelė iš jų išėjusi amžinybėn. Tai įvyko prieš 10 metų Druskininkuose, kur ji gyveno ir 3 vaikus augino. Pagal amžių toliau seka Veisiejuose gyvenantis 64-erių metų sūnus Jonas, 3 vaikų tėvas bei 4-ių anūkų senelis. Jovaišiuose apsistojęs 62-iejų metų sūnus Juozas išaugino 4 vaikus. Mamą gimtojoje sodyboje globoja 55-erių metų dukra Veronika Marcinonytė, išauginusi 2 vaikus, turinti anūkę. 53-ejų metų dukra Danutė Kairevičienė, 2-iejų vaikų motina, dirba finansininke Kaune. Jauniausios iš dukrų, 50-ies metų druskininkietės Zitos Gurskienės šeimoje 1 vaikas išaugo. Jauniausias iš sūnų ir visų vaikų, 46-erių metų Edvardas Marcinonis užsiima sporto periodinės spaudos leidyba Vilniuje.
Į klausimą, kaip tik dviejų vaikų šeimoje išaugusi Bronislava tokiam atžalų būriui pasiryžo, senolė tik nusijuokia, link panemunės pievų, kur gandrų varlinėja daugybė, ranka modama. Nuo mažumės Marcinonių vaikai tikėjo, kad brolius ir seseris nuolatos panemunės gandrai atneša.
Kilusi iš anapus Nemuno
Vieneriais metais jaunesnis vyras Bronius, su kuriuo 62-ejus metus šioj gražioj senųjų Vieciūnų sodyboj B.Marcinonienė kartu išgyveno, prieš 9-erius metus anapusybėn išėjo. Pajuokaujam, kad ne dėl tokio paties vardo 21-erių metų Bronislavą Dzenkauskaitę iš anapus Nemuno, Liškiavos, vieciūniškis Bronius Marcinonis į žmonas paėmė. Tais laikais nei pati Bronislava, nei kiti liškiaviečiai neabejojo, kad ji už gudo išteka. Abiejų jaunavedžių Broniaus ir Bronislavos Marcinonių vaikystės ir jaunystės metais šalia sodybos tekantis Nemunas dvi valstybes skyrė. Nuo mažumės aname Nemuno krante, t.y. Lietuvoje, augusi Bronislava, kaip ir kiti liškiaviškiai, Vieciūnų krantą Gudija vadino. Liškiavos vaikai pasieniečius, budėjusius šiame krante, iš kitos Nemuno pusės tiek išerzindavo, gudais ir gerokai riebesniais žodeliais pravardžiuodami, kad šie netgi ginklu pagrasindavo. Tokiais atvejais išsigandę Liškiavos vaikai panemunės pievomis į namus skuosdavo.
Valtimis į kitą krantą
Apskirai šis Vieciūnų pakraštys visada su Liškiava buvo itin susijęs. Nors Marcinonių sodybvietė, vyro Broniaus mamos tėviškė, kurioje namas vietoje sudegusio kažkada seniai iškilo, dabar Ratnyčios parapijai priklauso, tačiau Marcinoniai ir Liškiavos bažnyčioje tuokėsi, ir vyresniuosius vaikus ten krikštijo. Kadangi netoliese jokio tilto niekad nebuvo, visi vietiniai gyventojai turėjo nuosavas valtis, kurioms kitą krantą pasiekdavo. B.Marcinonienė į gimtąją Liškiavą jau ankstyvą pavasarį pradėdavo irkluoti, neretai tarp judančių Nemuno ledų laviruodama. Didžiausias galvos skausmas mamai būdavo, kai vaikai į aną krantą per judantį ledų ižą bandydavo pereiti.
Ir dabar pro kambario, kuriame gulinti, langus Bronislavai gražus Liškiavos bažnyčios ir vienuolyno vaizdas atsiveria. Kai meldžiasi, atrodo, tarsi būtų pačioje bažnyčioje, į kurią nuo mažumės eidavo. Na ir, be abejo, priduria, jog daugiavaikei motinai ne tik vyras, bet ir Dzievulis vaikus auginti padėjo.
Visko buvo
Gyvenimas, atrodo, labai greitai prabėgo, atsigręžia atgalios į savo patirtį B.Marcinonienė, prisimindama savo buvusias darbovietes vietiniame tarybiniame ūkyje, Drobės fabrike, ligoninėje, na, ir rūpesčius, kad vaikai būtų sotūs. Apie 10 kilometrų mama pėsčiomis nešdavo daugmaž 8 litrus pamelžto iš nuosavos karvės pieno iki pat Druskininkų Nemuno sanatorijos, kur buvo turgelis jam parduoti; ilgokai eilėje laukdavo nors vieno duonos kepaliuko, kurį arkliu kinkytas vežimas užveždavo; pati apsirūpindavo malkomis, medieną iš miško parsitempdama, ją pjaudama, kapodama. Mamai niekad sunkių darbų nebūdavo, pastebi dukra Veronika. Visko buvo, - atsidūsta besišypsodama Bronislava, vis dėlto atmintyje daugiau gero nei blogo išsaugojusi. Kadangi vyras nuolatos įvairiose darbovietėse buvo užimtas, beveik visi vaikų auginimo rūpesčiai daugiavaikei motinai teko, ir ji su tuo ramiai susitaikė, likimui ir Dievuliui dėkodama, kad vaikai dorais žmonėmis išaugo.
Tualetinių mainų įkaitai
Šiame bendrabutyje 18-a metų gyvenusi Mizerų šeima po tualetinių mainų buvo perkelta į naują butą, tačiau valdžia jo neleidžia privatizuoti lengvatinėmis sąlygomis
Jau vienuolika metų prabėgo nuo garsiosios tualetinių mainų istorijos, kai Druskininkų valdžia, diriguojama R.Malinausko, puikioje vietoje, ant Ratnyčios kranto, prie SPA Vilnius SANA, esantį apleistą pastatą su aštuoniais arais žemės išmainė į požeminį tualetą Vilniaus alėjoje, priklausiusį mero partijos bendražygiui, socdemui Vytautui Andruškevičiui.
Į viešumą 2002 m. iškilus skandalui dėl tokių neadekvačių mainų, mundurą bandęs skalbtis R.Malinauskas bendruomenę tuomet įtikinėjo, kad vandentiekio įmonei priklausęs pastatas paupy avarinės būklės, o viešas tualetas kurorte centre - verkiant reikalingas. Kitaip tariant, tualetas buvo išmainytas visų mūsų labui, t.y. visuomenės poreikiams.
Tapo mainų įkaite
Į šią mainų istoriją prieš savo valią tuomet buvo įvelta ir Ginto bei Rimos Mizerų šeima, su dviem mažamečiais vaikais gyvenusi tame avarinės būklės vandentiekio bendrabutyje ant Ratnyčios kranto. Valdžia šeimą tuomet iškėlė į savivaldybei priklausantį 3 kambarių butą Druskininkų gatvėje. Tačiau žmonėms nuo to gyventi lengviau nepasidarė. Šeima jaučiasi valdžios dėka pasmerkta amžinų kampininkų likimui ir tapusi šios tualetinių mainų istorijos įkaite. Mizerai iki šiol priversti iš savivaldybės nuomotis naująjį butą kurorto valdininkai šiems žmonėms nenori leisti lengvatinėmis sąlygomis privatizuoti jų būsto, o pirkti butą rinkos kainomis žmonės neturi iš ko. Valdžia greitai pamiršo savo kalbas: dabar ji drebia šeimai į akis, kad buvęs bendrabutis ant Ratnyčios kranto nebuvo įrašytas į avarinių namų sąrašą, taip pat jo esą nebuvo ir tarp tų, kuriuos reikėjo paimti visuomenės poreikiams. Tai su kokiais interesais, sakykite, tuomet buvo susiję tie tualetiniai mainai?
Neprižiūrėjo, bet niekam nerūpėjo
Lygiai prieš vienuolika metų, 2002-aisiais,valdžia nusprendė pirkti privatų viešąjį požeminį tualetą Vilniaus alėjoje, priklausiusį tuometiniam savivaldybės Tarybos nariui Vytautui Andruškevičiui. Kadangi Savivaldybė norėjo šį tualetą įsigyti, o savininkas nepageidavo jo parduoti, jam buvo pasiūlyti mainai.Valdžios motyvai tuomet buvo paprasti: kurorto senamiestyje, prie pramogų aikštės, kur nuolat vyksta masiniai renginiai, trūksta viešo tualeto. Požeminis tualetas aikštės pakraštyje veikė visada, tačiau jis tuomet, 2002-aisiais, buvo privatus, bet apgailėtinos būklės.V.Andruškevičiui buvo pasiūlyti mainai - keisti tualetą į buvusią vandentiekio siurblinę Sausojoje g. 14a. Šis pastatas siurbline vadinosi tik oficialiai, mat tokiu pavadinimu jis buvo įregistruotas Registrų centre. O iš tikrųjų šį namą visi vadino savivaldybei priklausančio Druskininkų vandentiekio bendrabučiu. Šis pastatas taip įvardijamas ir įmonės dokumentuose.
Daugelį druskininkiečių, sužinojusių apie mainus, toks sandėris nustebino. Buvusios vandentiekio siurblinės 2-jų aukštų pastato su garažu plotas - 342 kv. m. Aplink ją suformuotas 8,164 arų žemės sklypas. Siurblinė stovi unikalioje kurorto vietoje, prie pat Ratnyčėlės upelio. Tiesa, likutinė jos vertė buvo tik 9 tūkst. Lt. Kiek buvo vertas V.Andruškevičiaus tualetas - niekas nežino. Pasak valdininkų, šis objektas privatus, todėl savininkas galėjo prašyti už jį kiek nori. Aplink tualetą 1995 m. buvo suformuotas 3,21 aro sklypas, kurį savininkas nuomojo.
Pastate Sausojoje 14a, kurio 2-ajame aukšte ilgai buvo UAB Druskininkų vandentiekis žinybinis bendrabutis, mainų metu gyveno 4 asmenų šeima.
Kalbose pastatas avarinis
R.Malinauskas tuomet puolė aiškinti, kad V.Andruškevičius tualeto vietoje norėjo statyti viešbutį, o jo atsiradimas esą būtų sugadinęs visą parką, ir taip būtų prarasta galimybė renovuoti visiems reikalingą objektą - viešąjį tualetą. Sklypą su buvusiu viešuoju tualetu nuspręsta keisti į buvusios siurblinės pastatą (Sausoji g. 14a), kurios veikla buvo nutraukta 1983-1984 m. Tais pačiais metais Savivaldybės sprendimu šiame pastate įrengtas ir užregistruotas 4 kambarių bendrabutis. Ten gyvenanti šeima kreipėsi dėl iškėlimo į kitą gyvenamąją vietą, kadangi 1984 m. įrengtas bendrabutis yra avarinės būklės, neatitinka gyvenamosioms patalpoms keliamų buitinių ir higieninių reikalavimų. Savivaldybė kartu su UAB Druskininkų vandentiekis nutarė minėtai šeimai suteikti kitas patalpas, gerinant jos gyvenimo sąlygas. Taigi, kaip ir viešasis tualetas, taip ir buvusi siurblinė su 4-ių kambarių bendrabučiu, reikalauja kapitalinio remonto ar pilnos rekonstrukcijos, norint juos eksploatuoti, - 2002 metų gegužę Druskonyje teigė R.Malinauskas, patvirtinęs, kad vandentiekio bendrabutis, kuriame aštuoniolika metų nuo 1984-ųjų iki 2002 metų gyveno Rima Mizerienė su šeima, buvo avarinės būklės, o tualetiniai mainai esą buvo daromi visuomenės poreikiams.
Gyveno nešildomi
Kaip matyti iš vandentiekio įmonės dokumentų, bendrabutis, kuriame gyveno mūsų šeima, Sausoji g.14a-4, buvo vadinamos kaip gyvenamosios tarnybinės patalpos, tačiau Registrų centre pastatas buvo registruotas kaip siurblinė. Pasinaudojus tokia situacija, mūsų nuomotos patalpos buvo parduotos visuomenės poreikiams dėl miesto viešojo tualeto, iškeliant mūsų šeimą, nepalikus galimybės privatizuoti gyvenamąsias patalpas, - sako Rima Mizerienė.
Vandentiekio įmonės bendrabutyje gyvenau nuo 1984-ųjų. Mokėjome visus nuomos mokesčius, darydavome einamuosius remontus, apšiltinome koridorių, rūpinomės visu bendrabučio pastatu. 2001-ųjų žiemą neperspėjus buvo atjungtas šildymas, nors už šilumą visuomet atsiskaitydavome laiku, - pasakoja R.Mizerienė. Tuomet kreipiausi pas merą R.Malinauską.
Skundžiausi: dukra tik 11 metų, prižiūriu seną mamą, o kambariuose minusinė temperatūra, užšalęs vanduo, kanalizacija. Meras mane guodė, jog žino, kad 1984-aisiais įrengtas bendrabutis yra avarinės būklės, neatitinka gyvenamosioms patalpoms keliamų reikalavimų, kad mums suteiks kitas patalpas gerinant gyvenimo sąlygas. Netrukus iš straipsnio Druskonyje sužinojome, kad mūsų bendrabutis jau tapo negyvenamosiomis patalpomis, o mūsų pastatas parduotas V.Andruškevičiui už 9 tūkst. litų.
Namas tapo neavarinis
2002-ųjų spalį į savivaldybės butų fondui priklausantį būstą 3 kambarių butą Druskininkų g.12 iškelta Mizerų šeima tapo savivaldybės nuomininke. Mokėti už nuomą, tiesa, reikia simbolinius mokesčius, bet Mizerai nori gyventi kaip visi normalūs žmonės: būti tikraisiais savo buto šeimininkais. Šeima įsitikinusi, kad jiems priklauso teisė lengvatinėmis sąlygomis privatizuoti butą pagal Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams modernizuoti įstatymą, kuris ir numato tokią teisę žmonėms, iškeldintiems iš avarinių gyvenamųjų patalpų ir patalpų, įrašytų į griaunamų namų sąrašą, arba įrašytų į visuomenės poreikiams paimamų pastatų sąrašą.
Dar 2005-aisiais Mizerai kreipėsi į savivaldybę su prašymu leisti jiems privatizuoti butą Druskininkų g.12 lengvatinėmis sąlygomis. Savivaldybės investicijų ir turto valdymo skyriaus vedėjas Algirdas Svirskas R.Mizerienei tuomet atsakė, kad patalpos Sausoji g.14a-4, kurioje šeima gyveno, niekada nebuvo įtrauktos į savivaldybės avarinių gyvenamųjų patalpų ir patalpų, kurios yra griautinuose namuose, sąrašą arba visuomenės poreikiams paimamų pastatų sąrašą.
Toks atsakymas man buvo kaip šlapias skuduras per veidą: nuo 1984-ųjų aštuoniolika metų kentėjome tame šaltame avariniame bendrabutyje, remontuodami jį savo pinigais, tiek pat metų stovėjome eilėje normaliam butui gauti, o valdžia, nei klaususi, nei tarusis, iškeitė mus į viešąjį tualetą, padarė amžinais nuomininkais ir žinokitės, - pasakoja R.Mizerienė. Savivaldybė liepia kreiptis į teismą. O iš kur pinigų teismams, advokatams imti?.
Nori gyventi kaip žmonės
2010-ųjų liepą R.Mizerienė savivaldybei parašė prašymą dėl šeimai skirto nuomojamo buto Druskininkų g.12 remonto. Reikėjo žūtbūt keisti nesandarius langus, pasenusią vonią, kambarių ir balkono duris, atlikti kitus būtinus remonto darbus, - sako Rima. Žinojau, kad už visa tai reikės susimokėti patiems, bet kreipiausi, kad vėliau nebūtų kokių nesusipratimų. Kaip ir reikėjo tikėtis, buto savininkė savivaldybė Rimai žaibiškai atsakė, kad nuomininkai nesapnuotų niekas čia nešvaistys biudžeto pinigų savivaldybei priklausančio būsto remontams: Nuomininkai turi nuolat remontuoti bei tvarkyti savo lėšomis.
Butą susiremontavome savo lėšomis. Tačiau pernai gavome sąskaitas apmokėti už mūsų daugiabučio namo bendro koridoriaus langus ir duris. Nors nuomininkams tokios išlaidos lyg ir neprivalomos, be kalbų apmokėjome ir jas. Be to, šiuo metu ruošiamas Druskininkų g.12 namo renovavimo projektas. Gavome balsavimo biuletenį. Ką mums daryti? Norime gyventi renovuotame name, prisidėti prie šio projekto, būti tikrais savo būsto šeimininkais, - sako R.Mizerienė.
Maža ko jūs norit
Džiaukis, kad tada jūsų neišmetė į gatvę, kad jums buvo suteiktas butas. Ką, norite įsigyti butą už 2 tūkstančius?, - pakeltu balsu su manimi pradėjo kalbėti Investicijų ir turto valdymo skyriaus vedėjas A.Svirskas, kai prieš kelias savaites užėjau į savivaldybę vėl paklausti dėl leidimo privatizuoti butą lengvatinėmis sąlygomis, pasakoja moteris. Apstulbau iš jo išgirdusi, kad visai be reikalo už bendrojo naudojimo langus ir duris pernai paklojau 455 litų. O kas tau liepė mokėti? nusistebėjo A.Svirskas. - Eik, rašyk prašymą, kad grąžintų pinigus. Štai taip. Paklaustas, ką daryti dėl artėjančios daugiabučio renovacijos, vedėjas atsakė, kad savivaldybė apmokės, čia ne jūsų reikalas.
Moteris nesiginčijo ne jos pečiams įrodinėti valdžiai, kad ši su žmonėmis prieš dešimt metų pasielgė kaip su nereikalingais daiktais.
Gal jie specialiai mums taip daro? svarsto R.Mizerienė - Dar 2001-aisiais, kai žiemą tame bendrabutyje atjungė šildymą, valdžios prašėme ką nors daryti. Mums tada buvo pasiūlę kraustytis į Leipalingį, Vieciūnus. Atsisakiau tuomet keltis kažin kur. Sakiau jiems, tai į Igarką tuomet iškelkit... Gavau paskyrimą dirbti į Druskininkus, visą laiką gyvenome kurorto senamiestyje, dukra lankė mokyklą, - ar žmones taip galima stumdyti, bloginti gyvenimo sąlygas? Maža ką jūs norit, - tuomet buvo atsakyta mums.
Savivaldybė 2002 metais prestižinėje kurorto vietoje esantį 342 kv. metrų namą su aštuoniais arais žemės, kaip jau minėta, V.Andruškevičiui pardavė už centus devynis tūkstančius litų. Tiek, kiek buvo sumokėta už požeminį tualetą Vilniaus alėjoje. Per dešimt metų piršto prie buvusio bendrabučio Sausojoje g.14a neprikišęs V.Andruškevičius už šį avarinį turtą šiandien prašo 1 mln.350 tūkst. litų.
Gyveni ir bijai
Aštuoniolika metų šalome, kentėjome tame avarinės būklės bendrabutyje, stovėjome eilėje valdiškam butui gauti, o po tokių tualetinių mainų tapome kuo - amžinais savivaldybės nuomininkais? atsidūsta moteris. Kuo mūsų padėtis, sakykime, skiriasi nuo kito buvusio vandentiekio įmonės bendrabučio Kurorto g.10? Ten irgi gyveno žmonės, juos taip pat iš ten iškėlė, tačiau jie savo naujuosius būstus sėkmingai privatizavo lengvatinėmis sąlygomis. Galbūt šiems druskininkiečiams pasisekė, nes jų buvo tiesiog daugiau, o mes su valdžios vėjo malūnais turime kovoti vieni? Jūs neįsivaizduojate, koks yra sudėtingas nuomininko gyvenimas! Jei pasikeiti, sakykim, viryklę, senąją privalai saugoti. Nuoma labai suvaržo gyvenimą negali išvykti ir gyventi kitur tiek, kiek nori. Vyras buvo išvažiavęs pas dukrą, padėjo jai įsikurti Anglijoje. Tai savivaldybė atsakė, jog jis neturi teisės išvažiuoti iš Lietuvos ilgesniam kaip 6 mėnesių laikotarpiui, nedeklaravęs apie gyvenamosios vietos pasikeitimą. Gyveni ir bijai, kad dėl menkiausios klaidos gali būti išmestas į gatvę.
Garsiųjų tualetinių mainų istoriją teks prisiminti ir buvusiai Druskininkų vicemerei K.Miškinienei. Mizerai kreipėsi pagalbos į Seimo nare tapusią K.Miškinienę, kad ši padėtų Druskininkuose likusiems kolegoms suprasti, kad svarbiausia yra žmogus, o ne patogi vieta jam nusičiurkšti.
Druskonio inf.
Paieška
R.Malinauskas įpareigotas nugriauti tvorą ir atlaisvinti 25 a užimtos valstybės žemės.Kaip galvojate
