Pirmas

NAUJIENA!

Šiame numeryje

Miesto žinios
Kultūra
Renginiai
Skelbimai
Videolaidos

Druskininkai

Viešbučiai
Menai

Druskininkų apylinkės

Turauskų sodyba
Sodyba "Pas Rūtą"

Redakcija

Informacija




Reklama


Labai gera vieta Jūsų reklamai. Daugiau informacijos čia >>



  Prezidentas pasisakė dėl Vijūnėlės dvaro: „Įstatymams
  turime paklusti visi“
   Nesvarbu, ar esame pats mažiausias valstybės pilietis, ar esame prezidentai, visi turime paklusti įstatymams. Tokią nuostatą Vijūnėlės dvaro gelbėtojams iš Druskininkų, isteriškai įsikabinusiems neteisėtai pastatyto namo, praėjusią savaitę perdavė Prezidentas Gitanas Nausėda.
   Skersai kelio Aukščiausiojo Teismo sprendimui griauti neteisėtai pastatytą Vijūnėlės dvarą besigulanti Druskininkų valdžia niekaip nenori susitaikyti su realybe. Praėjusią savaitę savivaldybės tinklapyje vėl buvo garsiai skalambijama apie dar vieną Vijūnėlės dvaro gelbėtojų žygį į Seimą. R.Malinausko bendražygiai, seimūnas Z.Streikus ir kurorto meno mokyklos direktorė O.Olšauskienė Seimo pirmininką V.Pranckietį bandė įtikinėti, jog dvaras esą reikalingas mokyklos dailės skyriui, nes jam neva reikia patalpų, o čia kaip tik „aplink alsuoja Čiurliono dvasia“. Tačiau Seimo pirmininko reakcija į dvaro gelbėtojų planą buvo aiški: „Teismo sprendimai privalo būti vykdomi“. 
   Pavymui savivaldybės tarybos daugumos priimto kreipimosi, Vyriausybei išsiųstas dar vienas, dabar jau meno mokyklos raštas. Tokį patį turėjo gauti ne tik Seimas, bet ir Prezidentūra, taip pat kelios ministerijos. Tačiau dvaro gelbėjimui paleista „čiurlioniška migla“, atrodo, nesuveikė. 
   „Valstiečių“ lyderis R.Karbauskis praėjusią savaitę patvirtino, kad politikai į šį procesą kištis neturėtų. „Aš galvoju, kad vis dėlto tai yra teisinių ginčų objektas. Seimo nariai, politikai į teisinius procesus neturi kištis ir aš bet kokiu atveju suprantu, kad teismas, kuris priima vienus ar kitus sprendimus, yra ta institucija, kuri turi tuos sprendimus priiminėti“, – Žinių radijui sakė R.Karbauskis. 
   Premjeras Saulius Skvernelis jau anksčiau yra pareiškęs, kad teismo sprendimus reikia vykdyti. Ministras pirmininkas dar liepos pabaigoje pabrėžė, kad Vyriausybė laikysis teismo sprendimo griauti vadinamąjį Vijūnėlės dvarą Druskininkuose. „Vyriausybė laikosi pozicijos, kad galutiniai teismo sprendimai turi būti vykdomi. Tai tokios pozicijos ir laikysis“, – žurnalistams sakė S. Skvernelis.
   Praėjusią savaitę naujienų portalas www.delfi.lt pranešė, kad, atsakydama į Vyriausybės kanclerio pavedimą – išnagrinėti Druskininkų savivaldybės tarybos narių kreipimąsi į Vyriausybę dėl galimybės išsaugoti vadinamąjį Vijūnėlės dvarą, perimant jį Druskininkų savivaldybės administracijos žinion ir įkuriant ten meno mokyklos filialą, Teisingumo ministerija teigia nesiimsianti priimtų teisės aktų, šiuo atveju – Lietuvos Aukščiausiojo Teismo sprendimų, aiškinimo, nes tai nėra ministerijos kompetencija. 
Taip pat Teisingumo ministerija pranešė nesiimsianti iniciatyvų ieškoti galimybių šio gyvenamojo pastato Druskininkuose paskirties pakeitimo bei jo perėmimo valstybės ar savivaldybės žinion, sudarant su faktiniais pastato savininkais ir Druskininkų savivaldybės administracija taikos sutartį.
   Aplinkos ministras Kęstutis Mažeika teigė, kad jo vadovaujama ministerija nesvarsto galimybės sudaryti darbo grupės, kaip to prašė Druskininkų savivaldybė, nes, pasak ministro, „Lietuvos Aukščiausiasis Teismas aiškiai pasakė, kad minėtos statybos yra neteisėtos, ir nurodė vienintelį būdą, kaip ši neteisėta veika gali būti išspręsta – t.y. nugriaunant minėtą gyvenamosios paskirties pastatą Druskininkuose“. K. Mažeika taip pat priminė, kad „Lietuva yra teisinė valstybė, kur teisingumą vykdo teismai, ir jokie neteisėti atskirų institucijų, net ir valstybės, sprendimai negali ir neturi tapti pagrindu ieškant būdų, kaip išvengti atsakomybės ir mokesčių mokėtojų pinigais išpirkti privatų pastatą visuomenės reikmėms“.
   Nepasiduoti Vijūnėlės dvaro gelbėtojų spaudimui Vyriausybę paragino ir Druskininkų savivaldybės tarybos opozicijos nariai. „Remiantis viešai pateikiama informacija, Druskininkų savivaldybės meras R.Malinauskas yra tiesiogiai suinteresuotas Vijūnėlės dvaro bylos baigtimi (tai viešai yra pripažinęs pats R.Malinauskas). Dar daugiau – pagal žiniasklaidoje pateikiamą informaciją Druskininkų savivaldybės merui R.Malinauskui, taip pat ir jo patarėjui Aivarui Kadziauskui yra pareikšti įtarimai prekyba poveikiu ir papirkimu, veikiant organizuotoje grupėje, kadangi galimai buvo mokami kyšiai vadinamoje Vijūnėlės dvaro byloje, - rugpjūčio 4 d. išsiųstame rašte Vyriausybei pabrėžė savivaldybės tarybos nariai Antanas Balkė, Karolis Kaklys, Konstantinas Rečkovas ir dr.Juozas Šarkus. - Taip pat viešai pateikiama informacija atskleidžia, kad Vijūnėlės dvaro byloje buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės ir pastato statyba buvo sustabdyta, tačiau Vijūnėlės dvaras, pažeidžiant teismo taikytas laikinąsias apsaugos priemones, buvo statomas toliau ir užbaigtas. Akivaizdu, jog tokiu atveju visas pasekmes dėl tokio statinio nugriovimo turi prisiimti laikinųjų apsaugos priemonių nepaisę asmenys“.
   „Vertinant visą Vijūnėlės dvaro istoriją, faktų ir aplinkybių visumą, atkaklias mero pastangas bet kokia kaina išgelbėti šį neteisėtai pastatytą gyvenamąjį namą, nebekyla abejonės, kad objekto Turistų 13, Druskininkuose, plano sumanytojas, vykdytojas ir faktinis savininkas yra R. Malinauskas, - rašte Vyriausybei nurodė savivaldybės tarybos nariai A.Balkė, K.Kaklys, K.Rečkovas ir dr. J.Šarkus. - Matėme jo ypatingas ir neadekvačias pastangas panaikinti Vyriausybės nutarimą, daugkartinius savivaldybės administracijos bandymus - skundus pakeisti galutinę ir neskundžiamą Aukščiausiojo Teismo nutartį, tam naudojamą jam pavaldų administracinį resursą, nemažas biudžeto lėšas advokatų kontoroms, bandymą daryti poveikį Valstybės institucijų vadovams.Visa ši mero veikla vertintina kaip turinti aiškius korupcinius asmeninio intereso atstovavimo ir protegavimo požymius. R. Malinauskui ir A. Kadziauskui pareikšti įtarimai prekyba poveikiu ir papirkimu, ir su šiuo objektu susiję tarybos sprendimai neturi būti priimami R. Malinauskui esant mero pareigose“.
   Apie neteisėtai pastatytą privatų namą, dėl kurio vyksta šitokia isterija iš Druskininkų, pasisakė ir Lietuvos prezidentas. G. Nausėda atmeta vadinamojo Vijūnėlės dvaro gelbėjimo planą, kurį pasiūlė Druskininkų valdžia, prašanti sudaryti darbo grupę iš Vyriausybės, ministerijų ir kurorto savivaldybės atstovų, kad ši išnagrinėtų klausimą dėl dvaro perėmimo visuomenės poreikiams. „Gyvename teisinėje valstybėje ir turėtume suvokti, kad teisinėje valstybėje sprendimus priima teismai. Ir visi, nesvarbu, ar esame pats mažiausias valstybės pilietis, ar esame prezidentai, visi turime paklusti įstatymams“, – pareiškė prezidentas. 

„Druskonio“ inf.

 

  Valstybė nepasidavė šokdinimui: Vijūnėlės dvaras turi būti
  griaunamas


   Vijūnėlės dvaro gelbėtojai, šitaip įnirtingai kovęsi dėl Druskininkų parke neteisėtai pastatyto privataus namo, panašu, jau greitai galės pasiprašyti po gabalą atminimui, ant plytos ar čerpės paprašę autografo iš jo tikrojo šeimininko. Aplinkos ir Teisingumo ministerijos nusprendė, kad vadinamasis Vijūnėlės dvaras negali būti perimtas visuomenės reikmėms, o tai reiškia, kad pastatas turi būti griaunamas. Tokia išvada vasario 21 d. pateikta Vyriausybei. Aplinkos ir teisingumo ministrai žada, kad ilgai laukti griovimo darbų nereikės.
   Lietuvos Aukščiausiasis Teismas liepos viduryje antrą kartą paskelbė, kad Vijūnėlės „dvaras“ turi būti nugriautas, tačiau dvaro gelbėtojai vėl griebėsi kurpti planus, kaip išsaugoti neteisėtai pastatytą namą. Po liepos 12 d. priimtos Aukščiausiojo Teismo nutarties Druskininkų valdžia paknopstom surengė savivaldybės tarybos posėdį, kuriame buvo priimtas kreipimasis į Vyriausybę – šįkart su siūlymu dvarą perimti savivaldybei ir jame įrengti meno mokyklos dailės skyrių. Vyriausybė, gavusi tokį Druskininkų savivaldybės tarybos daugumos prašymą, jį išnagrinėti pavedė Aplinkos ir Teisingumo ministerijoms. 
   Aplinkos ministerija rugpjūčio 21 d. parengė išvadą, kad reikia vykdyti teismo sprendimą - griauti vadinamąjį Vijūnėlės „dvarą“ Druskininkuose. Vijūnėlės „dvaro“ išsaugojimas, kaip prašė pastatą perimti norinti Druskininkų savivaldybė, sukeltų prielaidas pažeisti įstatymus ir viešąjį interesą. Tokią nuomonę išsakė Aplinkos ministerija, įvertinusi Druskininkų valdžios prašymą perimti visuomenės reikmėms teismo nurodytą nugriauti Vijūnėlės „dvarą“. Ministerijos kanclerio Armino Mockevičiaus pasirašytame rašte pažymima, kad neteisėtai pastatytu statiniu disponuoti draudžiama, o įsiteisėję teismų sprendimai – visiems privalomi ir turi būti vykdomi. „Druskininkų savivaldybės ir Seimo narių siūlymas perimti ginčo pastatą savivaldybės nuosavybėn sudaro prielaidas Civilinio kodekso pažeidimui, o tai suteiktų pagrindo spręsti dėl imperatyvių įstatymų nuostatų ir viešojo intereso pažeidimo“, – sakoma rašte. Aplinkos ministerijos rašte nurodoma, kad Teisingumo ministerijos pateiktoje nuomonėje irgi pasisakoma, jog šiuo atveju turi būti atsižvelgta į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) sprendimą. 
   Tai reiškia, kad nei keli tūkstančiai Vijūnėlės dvaro gelbėtojų surinktų parašų Seimo pirmininkui, nei prašymai, regis, nepadės išsaugoti šio neteisėtai pastatyto namo. Aplinkos ir teisingumo ministerijos įvertino, kad Druskininkų savivaldybės siūlymai Vijūnėlės dvarą perimti visuomenės reikmėms nepagrįsti. Turės būti vykdomas teismų sprendimas – dvaras bus griaunamas.
„Turbūt reikėtų pasakyti, kas po tuo slypi. Tai slypi tai, kad savivaldybė siūlo pati išpirkti už 1,5 ar 1,8 mln. eurų tą pastatą iš to savininko, arba siūlo išpirkti kultūros ministerijai. Tai iš tiesų, tokia verslo praktika neturėtų būti taikoma ir, manome, kad nelegaliai pastatytas statinys, ką priėmė ir visų teismų institucijos, tai turi būti sprendimas vykdomas“, – sako aplinkos ministras Kęstutis Mažeika.
   Į šią Aplinkos ministerijos išvadą R.Malinauskas sureagavo savo stiliumi. „Lietuva kaip neteisinė valstybė su dvigubais standartais ir tokie, kaip aplinkos ministro pasisakymai, net nebandant sužinoti situacijos. Man yra didelė gėda už valstybę. Sėkmės“, – rugpjūčio 21 d. kalbėdamas telefonu LRT žiniose pratrūko R. Malinauskas, oficialiai jau dvi savaites, kaip skelbiama jo darbotvarkėje, esantis nedarbingume.
   Nepasiduoti Vijūnėlės dvaro gelbėtojų spaudimui Vyriausybę rugpjūčio pradžioje paragino Druskininkų savivaldybės tarybos opozicijos nariai. „Viešai pateikiama informacija atskleidžia, kad Vijūnėlės dvaro byloje buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės ir pastato statyba buvo sustabdyta (statyba buvo sustabdyta esant 36 proc. baigtumui, - red.p.), tačiau Vijūnėlės dvaras, pažeidžiant teismo taikytas laikinąsias apsaugos priemones, buvo statomas toliau ir užbaigtas. Akivaizdu, jog tokiu atveju visas pasekmes dėl tokio statinio nugriovimo turi prisiimti laikinųjų apsaugos priemonių nepaisę asmenys, - rašte Vyriausybei akcentavo savivaldybės tarybos nariai Antanas Balkė, Karolis Kaklys, Konstantinas Rečkovas ir dr.Juozas Šarkus. - Remiantis aukščiau nurodytomis aplinkybėmis, manytina, kad Druskininkų savivaldybės tarybos daugumos, vadovaujamos R.Malinausko, kreipimesi pateiktas pasiūlymas savivaldybei išpirkti Vijūnėlės dvarą yra dar vienas bandymas ne tik išvengti teismo sprendimo vykdymo, bet ir pasipelnyti savivaldybės sąskaita, kadangi kreipimesi nurodoma, jog už Vijūnėlės dvarą būtų mokama kaip už pilnai pastatytą statinį (nors tokio statinio statyba buvo sustabdyta). Pažymėtina ir tai, kad kreipimesi nurodomos žalos ir jų dydžiai yra hipotetiniai, niekuo nepagrįsti ir nurodomi visiškai nevertinant aukščiau nurodytų aplinkybių dėl laikinųjų apsaugos priemonių, tokiu būdu siekiant „sutirštinti spalvas“ dėl susidariusios situacijos“.
   Tiek teisingumo, tiek aplinkos ministrai sako nežinantys, kada tiksliai bus griaunamas dvaras, tačiau esą - laukti ilgai nereikės.
„Kada tikrai nepasakysiu, bet kitos pozicijos turėti negalime, kadangi kiekvienoje valstybėje galioja teisės viršenybės principas ir teismo sprendimus reikia vykdyti“, – rugpjūčio 21 d. duodamas interviu LTR žinioms, kalbėjo teisingumo ministras Elvinas Jankevičius.
   Premjeras Saulius Skvernelis ne sykį yra sakęs, kad teismo sprendimo turi būti laikomasi ir Vijūnėlės „dvaras“ turi būti nugriautas.

„Druskonio“ inf.

 

  Netrukus bus atversta byla ir dėl R. Malinausko sodybos
  Latežerio kaime: valdžios užsakytą ekspertizę apmokėjo
  miesto biudžetas


                    Romo Sadausko-Kvietkevičiaus nuotr., www.delfi.lt

   Kauno apygardos teismas rugsėjo 16 d. imsis ant Ratnyčios upės kranto, Latežerio kaime, stūksančios R. Malinausko sodybos. Kaip žinia, byla buvo sustabdyta dėl Druskininkų valdžios užsiprašytos kompleksinės ekspertizės: R.Malinauskui priklausančio statinio – pastato suprojektavimo – statybos vietos ir Ratnyčios upės pakrantės apsaugos juostos atkūrimo galimybės nustatymo ekspertizės. Šie nepigūs tyrimai apmokėti miesto biudžeto, t.y. mūsų visų pinigais. Kaip čia taip išeina, paklausite: problemos – mero, o pinigai už ekspertizę – mūsų?

Aiškino, kad paveldėjo iš močiutės


   Skandalas dėl prabangios sodybos statinių ant Ratnyčios upės kranto Latežerio kaime bei vandenin įbridusios tvoros kilo 2014 metų pavasarį, kai žiniasklaida paviešino informaciją, kad R.Malinausko sodybos tvora užtverta iki pat vandens, o pats namas stovi vandens apsaugos juostoje.
   Kilus skandalui, R.Malinauskas viešumoje puolė aiškinti, kad sodybą Latežeryje paveldėjo iš anapilin išėjusios savo močiutės. Neva ji statė šį statinį Latežeryje. Apie tai paklausti R.Malinausko kaimynai Latežerio kaime tik išsijuokė gyvenime jokios močiutės čia nematę. 
   Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija dar 2014 m. birželio pradžioje kreipėsi į Generalinę prokuratūrą, prašydama apginti viešąjį interesą ir perduoti teismui ieškinį dėl Druskininkų merui priklausančių statinių statybos pažeidimų. Tarnyba prašė pripažinti negaliojančiu Druskininkų savivaldybės 2006 metais išduotą statybos leidimą, taip pat panaikinti ir kitą R.Malinausko sodybos statinį „legalizavusį“ dokumentą – Alytaus apskrities viršininko administracijos 2008 metais priimtą statinių pripažinimo tinkamais naudoti aktą. Prokuratūros buvo prašoma įpareigoti R.Malinauską išardyti Ratnyčios upės apsaugos juostoje pastatytus statinius – gyvenamojo namo dalį, tvoros dalį, stoginę, lauko židinį, taip pat sutvarkyti statybvietę. 

Aiškino, kad upė priartėjo pati

   Kauno apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroras į Druskininkų teismą kreipėsi 2014 m. vasarą, prašydamas pripažinti negaliojančiais dokumentus, kurių pagrindu buvo vykdomos statybos šiuo metu R.Malinauskui priklausančiame žemės sklype Latežerio kaime. 
   R.Malinauską byloje atstovaujantis advokatas bandė įrodinėti, kad ne sodyba pastatyta neleistinai arti prie vandens, o esą pati upė pakeitė vagą ir priartėjo prie statinių. Teismo posėdžiuose kalbėję liudytojai prisiminė, kad prabangaus namo vietoje anksčiau stovėjo paprastas kluonas, kuris buvo nugriautas ir supjautas malkoms. Statant namą kiemas išlygintas, išlieti nauji pamatai, o upės vaga gilinta ekskavatoriumi. 
   Viešumoje pasklidus R.Malinausko dėstomai versijai apie tai, kaip esą „pati upė pakeitė vagą ir priartėjo prie statinių“, o jis esą „galintis būti pirmas Lietuvos gyventojas, kuris dėl tam tikrų gamtinių procesų, erozijos padarinių, turėtų griauti savo teisėtą sodybą“, žmonės netvėrė juoku. „Ale tai tokie stebuklai ant tos Druskininkų žemės! Keista, kad tik Malinauskui nutinka, - juokėsi vietiniai. – Tai meras nežino, kas jo namą ir gabalą valstybės žemės aptvėrė nauja tvora, kas tvenkinį toje valstybės žemėje iškasė, dabar jau Latežeryje upė prie jo sodybos ėmė pati ir priartėjo“.

Egzotiško Tailando vizija

   2015 m. vasarį „Druskonyje“ spausdintame straipsnyje „R.Malinausko rūmai Latežerio kaime – egzotiško Tailando vizija, už kurios projektavimą architektas tikina iki šiol negavęs pinigų“ garsiosios sodybos statybą prisiminė ir medinius rūmus Latežeryje projektavusios G.Kalyčio tyrinėjimų ir projektavimo įmonės atstovas. „Dėl statinio kalbėjomės ir reikalus tvarkėme su Ričardu Malinausku. Bendravau tiesiogiai su R.Malinausku. Močiutės aš niekada nemačiau, tik žinojau, kad projektas rengiamas jos vardu“, - minėjo jis. „Taip, rengiant projektą, derinom planus, siuntinėjom eskizus“, - atsakė jis į klausimą, ar namas buvo projektuotas pagal R.Malinausko pageidavimus. Norai, pasak projektuotojo, buvo tokie: pastato konstrukcija rąstinė, stogas su nendrių danga, terasa link upelio. Anot architekto, pateikta buvo ir fotonuotrauka, kurioje matėsi ant polių pastatyti mediniai namukai su terasomis, o po jomis tekanti upė. Greičiausiai tai buvo Tailando, kuriame poilsiavo R.Malinauskas, Kvai upės vaizdai.
„Žinoma, kad vandenyje „vilų“ statyti negalima, priklausomai nuo vandens apsaugos juostos pločio, kurioje negalima jokia veikla, kiti minimalūs atstumai nustatomi kiekvienu konkrečiu atveju pagal tos vietos sąlygas. Pastatas buvo projektuojamas už 5- 8 metrų nuo kranto, už vandens apsaugos juostos. Kaip jie statė toliau, kodėl pastatas atsidūrė prie pat vandens, mes nežinome. Prie upės turėtų būti nustatytas mažiausiai 5 metrų pločio servitutas, dažniausiai sutampantis su upės apsaugine juosta, kaip ir prie beveik visų vandens telkinių, kad žmonės turėtų laisvą praėjimą“, - minėjo projektuotojas. „Statybos vyko labai greitai. Kieno darbininkai statė aš nežinau, dirbo statybos technika ir statybininkai darbo rūbais, pažymėtais ženklais „Skirnuva“, pamatus sodyboje Latežeryje padarė greitai. Statybvietėje lankiausi tris kartus. Statant namą, ten darbus prižiūrėjo toks Vitoldas“, - atsakė jis į klausimą, kas atliko statybos darbus ir prižiūrėjo statybos eigą. 

Teismų maratonas

   Kauno apygardos teismas, tenkindamas prokuroro, ginančio viešąjį interesą, ieškinį, 2017 m. rugsėjo 28 d. buvo pripažinęs negaliojančiais atitinkamus Druskininkų savivaldybės administracijos išduotus dokumentus ir įpareigojo R. Malinauską nugriauti (išardyti) gyvenamojo namo dalį, tvoros dalį, stoginę, lauko židinį, esančius Ratnyčios upės pakrantės apsaugos juostoje, ir sutvarkyti statybvietę. Tačiau Lietuvos Aukščiausiasis teismas 2018 m. gegužės 24 d. dalį šios nutarties panaikino ir perdavė iš naujo nagrinėti Kauno apygardos teismui. 
   LAT teisėjų kolegija tuomet konstatavo, kad apeliacinės instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog R. Malinausko teisių pirmtakė vykdė ne statinio rekonstrukcijos, o naujo statinio statybos darbus. „Tokie statybos darbai, jei buvo išardytos (išmontuotos) visos pirminio statinio – ūkio pastato – konstrukcijos ir elementai ir vietoj jo pastatytas kitas statinys, yra naujo statinio statyba, o ne rekonstravimo darbai“, – paskelbė teismas. Teisėjų kolegija nurodė, kad, pripažinus statybą ar ją leidžiantį dokumentą neteisėtais ir dėl to reikalaujant statinio (jo dalies) nugriovimo, taikytinas aukštesnis įrodinėjimo standartas. „Tai reiškia, kad turi būti pateikti konkretūs, tikslūs, aiškūs, išsamūs, neprieštaringi ir patikimi įrodymai“, – nurodė LAT. 
   „Man patiko, kad Aukščiausiasis Teismas, grąžindamas bylos dalį apeliacinės instancijos teismui, aiškiai nutartyje pasisakė: “...apeliacinės instancijos teismas, nustatęs pagrindą taikyti Statybos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1–2 punktuose įtvirtintas neteisėtos statybos padarinių šalinimo priemones, turėtų išsiaiškinti ir atitinkamai argumentuoti, kas yra atsakingas (atsakingi) už neteisėtos statybos leidimo išdavimą pažeidžiant teisės aktų reikalavimus ir todėl privalo dengti išlaidas už statybos padarinių šalinimą”, - socialiniame tinkle Facebook priimtą LAT nutartį dėl garsiosios Latežerio sodybos tuomet komentavo druskininkietis, Vyriausiosios rinkimų komisijos narys Vilius Semeška. - Tai būtų puiki teismų praktika, kad nutartyse būtų ne tik konstatuojamas pats neteisėtų statybų faktas, bet tuo atveju ir nustatyti tie asmenys, kurie priėmė neteisėtus sprendimus - privalėdami padengti tam tikras išlaidas“.

Savivaldybė užsiprašė ekspertizės

   Kauno apygardos teismas, pernai lapkričio 5 d. iš naujo ėmęsis bylos dėl R. Malinausko sodybos namo dalies nugriovimo, su nagrinėjimu labai toli į priekį nepajudėjo. Mat teisme dėl R.Malinausko sodybos „besikaunanti“ Druskininkų savivaldybė iškart paprašė skirti kompleksinę statinio, pastato suprojektavimo, statybos vietos ir Ratnyčios upės pakrantės apsaugos juostos atkūrimo galimybės nustatymo ekspertizę.Teismas gruodžio 17 d. šį savivaldybės prašymą tenkino, įpareigojęs savivaldybės administraciją įmokėti avansą už ekspertizės atlikimą. Kauno apygardos teismas „Druskoniui“ tuomet patvirtino, kad pagal teismo nutartį šios kompleksinės ekspertizės išlaidas turės apmokėti Druskininkų savivaldybės administracija. Byla buvo sustabdyta iki minėtos ekspertizės atlikimo. 
   Birželio 3 d. prie R.Malinausko sodybos grįžęs Kauno apygardos teismas bylos nagrinėjimą atidėjo iki rudens - rugsėjo 16 d. „Teismas nori išgirsti papildomas pozicijas po gautų ekspertizės aktų. Proceso šalys norėjo tinkamai pasiruošti baigiamiesiems ginčams ir tą poziciją išsakyti“, - „Druskoniui“ teigė viešąjį interesą byloje ginantis prokuroras Marijus Šalčius. 
   „R.Malinausko privačios sodybos Latežeryje bylą nagrinėjantis Kauno apygardos teismas pernai gruodžio 17 d. patenkino Druskininkų savivaldybės administracijos prašymą skirti kompleksinę: statinio – pastato suprojektavimo – statybos vietos ir Ratnyčios upės pakrantės apsaugos juostos atkūrimo galimybės nustatymo ekspertizę, kuri apmokėta miesto biudžeto, t.y. mokesčių mokėtojų, pinigais. Kiek miesto biudžetui kainavo minėta ekspertizė? Kurie ekspertai konkrečiai (ekspertinė firma, specialistai) atliko minėtą užsakymą? Kodėl už šią ekspertizę neatsiskaitė pats R.Malinauskas, kurio asmeninis interesas ginamas šioje byloje, o už tai turėjo mokėti mokesčių mokėtojai?“, - „Druskonis“ paklausė savivaldybės administracijos. „Druskininkų savivaldybės administracija, dalyvaudama byloje atsakovės pozicijoje, pasinaudojo savo kaip atsakovo teise ir paprašė teismo skirti ekspertizę. Atkreipiame dėmesį, kad teismo procesas yra viešas, todėl su visa jus dominančia informacija galite susipažinti teisme“, - štai toks iš savivaldybės atėjo atsakymas į konkrečius klausimus, kiek biudžeto pinigų sumokėta už ekspertizę ir kas ją atliko.
   „Čia vyksta kova ne tiek dėl tvorų ar statinių. Čia vyksta kova, ar bus įteisintas “gyvulių ūkis” Lietuvoje, ar mes gyvensime pagal kitas, demokratinėse valstybėse priimtinas taisykles ir normas. Laikas parodys, kol kas kova tęsiasi“, - R.Malinausko bylinėjimosi epopėją anksčiau komentavo buvęs aplinkos ministras Valentinas Mazuronis.

„Druskonio“ inf.



  Druskininkiečiai Baltijos kelio 41-ame kilometre 

                                                                    Jono Bilinsko nuotr.

Vytautas VALENTUKEVIČIUS 

   Prabėgo 30 metų nuo tos dienos, kai teko vadovauti 39-ių autobusų kolonai, kuriais vyko 2009 druskininkiečiai į Baltijos kelio akciją. Prie kolonos prisijungė gausus būrys miestiečių, važiavusių ten savo lengvaisiais automobiliais. Vadovauti kolonai padėjo Druskininkų milicijos skyriaus Valstybinės kelių inspekcijos vadovai. Širdis tebevirpa ir šiandien nuo patirtų įspūdžių, nuoširdaus žmonių susiklausymo, savo vietos suradimo didžiulėje minioje. Žmonės viską darė be nurodymų ir komandų. Kiekvienas atvykęs mąstantis druskininkietis viską darė Dievo nurodymu. Oi, kaip reikia tokių žmonių šiandien... 
   Teko druskininkiečius vežti į Baltijos kelio 10-metį, 15-metį, 20-metį, ir visos kelionės buvo įspūdingos: skambėjo dainos, grojo kapelos. Susitikdavome su lazdijiškiais ir varėniškiais. Draugiškai papietaudavome, linksmindavomės, dalindavomės įspūdžiais. Pakeles išpuošdavome vėliavų gausybe. 
   Išskirtinai paminėjome Baltijos kelio 25-ąsias metines, kurias organizavo savivaldybės vicemeras Linas Urmanavičius. Minėjime dalyvavo pusšimtis Druskininkų visuomeninių organizacijų atstovų bei žiniasklaida. Vicemeras į Baltijos kelio istorijos vietinę knygą įrašė prasmingus žodžius, o Seimo atstovai man įteikė didelį duonos kepalą ir druskos ryšelį. Jubiliejinėje akcijoje linksmai ir šventiškai dalyvavo jaunimas, kuriam neteko patirti 1989 08 23 įvykių. Jų neslėgė jokie praeities išgyvenimai. Norisi priminti, jog poreikis pažymėti Molotovo- Ribentropo paktą kilo lietuvių Sąjūdžio, estų bei latvių liaudies frontų Baltijos asamblėjoje Taline. Galutinis sprendimas Lietuvos, Latvijos ir Estijos sostines sujungti gyva sukibusių rankų grandine priimtas 1989 m. liepos 15 d.  Baltijos tarybos posėdyje Pernu. Prasidėjo Baltijos kelio pasiruošimo darbai. Druskininkų Sąjūdžio taryba šį darbą atlikti pavedė Tarybos nariui Vytautui Valentukevičiui. Laiko buvo mažai ir patirties tokio masto renginiams neturėta. Net Sąjūdžio centre konsultantų tam nebuvo. Viską darėme pirmą kartą, bet mums talkino didžiulis noras. Rosita Kėrytė paruošė numerius 10-čiai autobusų, o jų prie „Girios Aido“ atvažiavo 39. Įvykių eigoje įrašinėjau duomenis į parengtą akcijos planą. Nerimavau, kaip tolygiai paskleisti žmones mums skirtame 41-ame (226) kilometre. Pagalbininkais paskyriau Bronislavą Janicką ir Algį Pūtį. 
   Į mums skirtą Baltijos kelio kilometrą atvykome ankstokai. Organizavau mitingą, kurį teko vesti kaip Druskininkų miesto grupės Baltijos kelio organizatoriui. Gintaro Žilio pastatytą kryžių šventino Gerdašių klebonas Pranas Adomaitis, dalyvavo kunigas Algimantas Keina. Mitingo metu pasisakė prof. Antanas Buračas, Sąjūdžio Seimo narys Vytautas Janonis ir kiti. Moterys puošė kryžių, sodino gėles. Susikibti rankomis pakvietė radijo garsai. Baltijos kelyje nuo Vilniaus iki Talino visi stovėjo veidu į Vakarus, o nugara – į Rytus, TSRS. Akcijos metu ties mūsų kilometru „lijo“ gėlėmis iš lėktuvo. Žmonės džiūgavo. Asfaltas nušvito žvakučių liepsnomis. 
   Nesitikėta, kad į Baltijos kelio akciją Lietuva pakils taip gausiai. Žmonės, įveikę visus sunkumus, pasiekė trokštamą tikslą - didįjį Baltijos kelią. Skubėjome pareikšti, kad nenorime gyventi pavergtoje tėvynėje. 1990 m. kovo 11 d. tautai ir pasauliui pareiškėme, kad atkūrėme Nepriklausomybę. Baltijos kelias gavo tarptautinį pripažinimą – 2009 m. trijų Baltijos šalių siūlymu jis įregistruotas į Jungtinių Tautų Švietimo, mokslo ir kultūros organizacijos UNESCO globojamą programos „Pasaulio atmintis“ tarptautinį registrą. 
   Džiaugiuosi, kad man teko garbė aktyviai dalyvauti Baltijos akcijoje. 

   Rugpjūčio 23 d. 16 val. Druskininkų viešojoje bibliotekoje (V.Kudirkos g.13) įvyks fotografijų parodos, skirtos Baltijos kelio 30-mečiui, pristatymas. Ateikite. Prisiminkite, kokie buvote prieš 30 metų.

 

  Geri norai gali pakenkti 

Kukutis, aptiktas ant asfalto prie Latežerio

   „Birželio mėnesio vakarą automobiliu išvažiuodami iš Latežerio, viduryje asfaltuoto kelio pastebėjome stovintį retą kuoduotą paukštį kukutį, kuris nė nemanė trauktis, nors šalia skuodė mašinos. Sustoję nesunkiai jį paėmėm ranka, nes nepaskrido. Gal sužalotas sparnas, o gal tai neseniai apsiplunksnavęs jauniklis, dar nepramokęs skraidyti? Ką daryti toliau, kaip padėti retam paukščiui, įtrauktam į Raudonąją knygą? Pavežėti iki Druskininkų ir parodyti veterinarams? Nesaugiai palikti šalikelėje? Telefono skambučiu sulaukėm žinovo patarimo palikti kur nors miške, nes šis gražuolis jam neįprastoje namų aplinkoje gali nesulaukti rytdienos veterinaro konsultacijos. Kita vertus, žmonių norai padėti laukiniams paukščiams dažnai nusižengia gamtos dėsniams, kurie nepriklauso nuo žmogaus valios. Nors kukutis nepaskrido, paleidom jį striksėti Druskininkų prieigose. Nežinia, ar išgyveno... Kaip vis dėlto tokiu atveju reikėjo pasielgti?“ – klausia druskininkiečiai, papasakoję apie šį atvejį. 
   Druskininkietis ornitologas Jonas Bilinskas, į kurį „Druskonis“ kreipėsi patarimo, priminė gerai žinomą tiesą, jog gamtą turi savo tvarką, pagal kurią laukiniai paukščiai privalo gyventi laisvėje. Tad nuvežti jį veterinarams ar gamtosaugininkams apžiūrėti reikia tik kraštutiniais atvejais, kai akivaizdžiai įsitikinama, jog paukštis yra sužeistas. Nepasitarus su veterinaru, negalima savarankiškai paukščio gydyti ar šerti, nes neteisingas gydymo būdas ir lesalas gali sparnuotį pražudyti. Kitais atvejais, ypač aptikus bejėgius jauniklius, juos reikia palikti, kur radote, arba kartais pernešti į saugesnę vietą netoliese, nes tėvai jų nepalieka likimo valiai. Jei radote ant kelio, patartina paukštį perkelti į kuo arčiau radimo vietos esančią saugią vietą. Nedera kištis į laukinę gamtą, nes ji yra protingesnė nei žmogaus norai padėti. 
   „Daugumos ornitologų nuomone, net ir susižeidusį, į mašiną ar į lango stiklą, į laidus atsitrenkusį ar kitaip susižeidusį paukštį reikia palikt ten, kur buvo, o nesistengt jo pagydyt ar vežt pas veterinarą, - pridūrė J.Bilinskas. - Gal iš šalies tai atrodo žiauru, bet taip vyksta evoliucija. Žioplesnis ir silpnesnis tampa maistu kitiems maitinimosi grandinėj, o išgyvenę stipresnieji susilaukia stipresnių palikuonių, jų silpnesni vaikai vėl neišgyvena ir t.t. Gamta per milijonus evoliucijos metų išsilaikė be žmogaus pagalbos, o įsikišimas tik iškreipia tvarką“.
   Susidūrę su panašiais atvejais išsamesnę informaciją apie tai galite gauti visą parą Gyvūnų globėjų asociacijos telefonu 8 686 44828.

“Druskonio” inf.


Paieška



Koks vietovardis Jums tinkamiausias ?
Vieciūnai
Viečiūnai


Siūlau klausimą skaitytojams
Siūlau temą rašiniui

T-shit
onita.lt

Prekyba lauko durimis

Vadovų paieška

IŠNUOMOJAMI STATYBINIAI IR FASADINIAI PASTOLIAI, PASTOLIAI MŪRO DARBAMS, BOKŠTELIAI, PAMATINIAI IR PERDANGOS KLOJINIAI.
Tel. (8-612) 40856


Svetainių kūrimas

Ieškomi skrajučių platintojai Druskininkų mieste.
Darbo pobūdis: Reklaminės medžiagos (skrajučių, lankstinukų) platinimas į daugiabučių namų pašto dėžutes.
Darbas būtų papildomas, derinant prie pagrindinio darbo.
Darbo patirtis būtų privalumas.
Susisiekti galite
el. paštu:
personalas@avaneta.lt arba
tel.+370 694 09040
.


Paminklai ir akmens
gaminiai


Parduoda sausas spygliuočių ir lapuočių malkas, skaldytas ar supjautas kaladėlėmis.
Atvežimas nemokamas.
Tel. 860146179.


Parduodamas nekilnojamasis turtas (negyvenamosios patalpos - požeminės automobilių stovėjimo aikštelės, unikalus numeris 4400-1497-2314:5867, esančios Druskininkų g. 23, Druskininkai). 1 vietos pardavimo kaina 7000 Lt. Dėl išsamesnės informacijos kreiptis 861286008 arba elektroniniu paštu parduodamasturtas1@
gmail.com

Roletai 
plastikiniams
langams

Prašome
atsiliepti skaitytojus iš:
Kuveito, Hawaii, Filipinų
info@druskonis.lt


Greitas kreditas
internetu


Nebrangiai
šarvuotos durys butui,
lauko durys namui
,
plastikiniai langai

Langai






© 1997-2013 Druskonis.lt . Visa medžiaga pateikta šiame puslapyje yra laikraščio "Druskonis" nuosavybė.
Kopijuoti, platinti informaciją be laikraščio "Druskonis" sutikimo DRAUDŽIAMA!
Visas teises gina LR istatymai

Dizainas ir programavimas - Dana M. ir Aurimas A.