Pirmas

NAUJIENA!


NAUJIENA!

Šiame numeryje

Miesto žinios
Policijos žinios
Kultūra
Renginiai
Skelbimai

Druskininkai

Organizacijos
Sanatorijos
Viešbučiai
Menai

Druskininkų apylinkės

Turauskų sodyba
Sodyba "Pas Rūtą"

Redakcija

Informacija


Reklama


Labai gera vieta Jūsų reklamai. Daugiau informacijos čia >>



  Kada R.Malinauskui bus išrašyta bauda už upėn įbridusią
  tvorą Latežeryje? 




   Liepos 15 d., kaip žinia, baigėsi aplinkosaugininkų nustatytas terminas, iki kurio turėjo būti nugriauta Druskininkų mero Ričardo Malinausko sodybos, esančios Latežerio kaime, tvora, įbridusi į Ratnyčios upę. Iki nustatyto termino tvora ne tik nenugriauta, bet ir pasipuošė spygliuotos vielos raizginiu. Tačiau aplinkosaugininkai mosikuoti baudos kvitais prieš įtakingą socialdemokratą neskuba.

Akcijos ir realybė


   Oficialų nurodymą nugriauti tvorą iki liepos 15 d. Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento Druskininkų aplinkos apsaugos agentūros vadovas Sigitas Kvaraciejus surašė ir registruotu laišku išsiuntė R.Malinauskui šių metų gegužės 28 d., po susitikimo su tuometiniu aplinkos ministru Valentinu Mazuroniu.
   Skandalas dėl tvoros prasidėjo kovą, žiniasklaidoje paviešinus R.Malinausko sodybos nuotraukas, kuriose akivaizdžiai matėsi, kad jos tvora užtverta iki pat vandens. Aplinkos ministerija kaip tik tuo metu buvo paskelbusi karą nelegalioms tvoroms prie vandens telkinių ir pradėjusi akciją „Tvora”. 
   Liepos 15-osios rytą kurorto mero sodybos tvora vis dar tebestovėjo ir nesimatė jokių požymių, kad kas nors būtų bandęs ją ardyti. Mero sodyba, žvelgiant nuo upės pusės, atrodė lygiai taip pat, kaip prieš mėnesį, tik į upę išsikišęs tvoros galas dar ir apraizgytas spygliuota viela.
   Aplinkos ministerija skelbia, kad akcijos „Tvora” metu aplinkos apsaugos pareigūnai surašo privalomuosius nurodymus, įpareigojančius asmenis pašalinti žalos aplinkai padarinius. Jei per nurodytą terminą nepašalinami žalos aplinkai padariniai, skaičiuojamas žalos aplinkai dydis – po 500 Lt už kiekvieną tiesinį tvoros metrą. Kiekvieną mėnesį, kol nebus pašalinti žalos aplinkai padariniai, šis dydis bus didinamas po 500 litų už tiesinį tvoros metrą.

Griauti neketina

   Vykdydami patikrinimą dėl Ratnyčios upėn įbridusios mero tvoros, aplinkosaugininkai suabejojo, ar ir pats R.Malinausko namas pastatytas teisėtai. Atlikusi tyrimą Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija birželio 4 d. kreipėsi į Generalinę prokuratūrą, prašydama apginti viešąjį interesą, pripažinti negaliojančiu Druskininkų savivaldybės 2006 metais išduotą statybos leidimą ir įpareigoti R. Malinauską išardyti Ratnyčios upės apsaugos juostoje pastatytą gyvenamojo namo dalį, tvoros dalį, stoginę, lauko židinį, taip pat sutvarkyti statybvietę. Kauno apygardos prokuratūros ieškinys dėl viešojo intereso gynimo liepos 10 d. buvo įteiktas Druskininkų miesto apylinkės teismui, kuris bylą nagrinės greičiausiai rudeniop. 
Pats R. Malinauskas dar gegužės pabaigoje išplatino pranešimą, kad tvoros neketina griauti, o su aplinkosaugininkais žada aiškintis teismuose.

Kaip teismas pasakys

  Na ir ką gi uolieji gamtos tarnai nudirbo visuomenės, t.y. mūsų visų labui, paaiškėjus, kad įstatymų kaip ir mes visi privalantis laikytis ir dar mums visiems rodyti pavyzdingo piliečio pavyzdį R.Malinauskas ne tik nepajudino piršto dėl Ratnyčios upėn įbridusios tvoros, bet ir pareiškė nesiruošiantis jos griauti? Gal principingieji aplinkosaugininkai tvoros griauti nenorinčiam socdemų partijos vicepirmininkui jau išrašė kvitą su solidaus dydžio bauda? (skaičiuojant, jog metras nelegalios tvoros įkainotas 500 Lt bauda, išeitų, jog meras valstybės biudžetą per mėnesį turėtų papildyti 5-iais tūkst. litų). Nejuokaukite. Ir skaitykite toliau, kaip, žurnalistų ir bendruomenės įspausti į kampą, bando suktis uolieji aplinkosaugininkai, likę be savo principingojo vadovo – buvusio aplinkos ministro Valentino Mazuronio priežiūros. 
Paaiškėjo, kad mosuoti baudos kvitais prieš įtakingo socialdemokrato nosį Dzūkijos aplinkosaugininkai neskuba ir greitu laiku to daryti nesiruošia. Gamtos prievaizdus nuo šios nesmagios pareigos, kaip aiškėja, gelbės teismai ir jų ilgi bylinėjimosi procesai. Ir visiems gerai: laikas eina, vielom spėjusi apaugti tvora mero vasarnamį ir toliau saugo nuo pašalinių akių, baudų skaitiklis nesisuka... 
   - Kaip žinia, gegužės 28 dieną išsiųstas Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento Druskininkų aplinkos apsaugos agentūros vadovo Sigito Kvaraciejaus nurodymas Druskininkų merui R.Malinauskui iki liepos 15 dienos nugriauti tvorą taip ir liko neįvykdytas. Kokių veiksmų imtasi dėl aplinkosaugininkų reikalavimo nevykdymo? Ar piliečiui R.Malinauskui pareigūnai jau išrašė reikalavimą sumokėti baudą už Ratnyčios upėn įbridusią tvorą? – „Druskonis“ paklausė Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento direktorių Stasį Vanagą. 
   - Dėl privalomo nurodymo R.Malinauskas kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą. Mes teismo prašome, kad sustabdytų bylos nagrinėjimą iki kol bus išnagrinėta kita byla (dėl viešojo intereso gynimo), tada bus ženkliai paprasčiau.
   - Tai jūs patys prašote, kad bylą stabdytų?
   - Taip, kadangi mes dalyvaujame ir aname bylinėjimosi procese, tai gautųsi nei šiaip, nei taip. Teismas gali nuspręsti vienaip, kitaip, anoji byla apima daugiau aspektų, nors ir šitą (tvoros nugriovimo epizodą) pereina, bet laiko atžvilgiu tai bus tas pats. Teismo paprašėme, kad bylą sustabdytų. Šiuo metu vyksta šio dalyko svarstymas, kol bus išspręsta byla dėl viešojo intereso gynimo, dėl statinių, tvoros nugriovimo. Toje byloje taip pat prašoma ją nugriauti. 
   - Ar jūs Dzūkijoje esate dar susidūrę su šitokiu požiūriu į įstatymo reikalavimus? 
   - Na, yra... Ir tame pačiame kaime, man rodos, yra prašymas panaikinti privalomą nurodymą.
   - Tikisi žmonės stebuklų? Ar galvoja, kad jie gali būti lygesni už kitus? 
   - Matot, yra tokios galimybės, suteikiančios teisę gintis. Teisinėje valstybėje turi būti išklausyti abiejų pusių interesai. Pirmas žingsnis buvo privalomo nurodymo apskundimas mums (aplinkos apsaugos departamentui), o paskui jau teismas. 
   - O jūs seniai gavote tą R.Malinausko skundą?
   - Jau seniai. Iškart po privalomo nurodymo, per nustatytą 10 dienų apskundimo terminą. 
   - Jūs palikote galioti S.Kvaraciejaus nurodymą R.Malinauskui nugriauti upėn įbridusią tvorą ir atverti bendruomenei priėjimą prie upės. Kokia tolesnė buvo šios istorijos eiga?
   - Mūsų sprendimas buvo apskųstas Kauno apygardos administraciniam teismui.
   - Vadinasi, biudžetas greitu laiku nepasipildys R.Malinausko pinigais už norą turėti upėn įbridusią tvorą? Beje, įstatymas numato dar ir baudos didinimo dydžius, jei pažeidėjas ir toliau nevykdo aplinkosaugos reikalavimų.
   - Teismo sprendimuose bus kažkas tai nuspręsta. Nuo kada įsigalios, nuo tada mes ir skaičiuosim, to tiksliai aš nežinau.
Gal naujasis aplinkos ministras Kęstutis Trečiokas dėl šalies paupes užtvėrusių tvorų nusiteikęs ryžtingiau už savo pavaldinius ir seks savo pirmtako Valentino Mazuronio pavyzdžiu, kurį kova su gamtosaugos įstatymų nesilaikančiais piliečiais padarė vienu populiariausių šalies politikų? Apie R.Malinausko tvorą Latežerio kaime K.Trečiokas žino puikiai, tačiau ar jis taip pat principingai laikysis nuostatos, kad pagarba teisei yra aukščiau politinių interesų, kol kas sunku pasakyti. 
    Visai neseniai pakeitęs į Briuselį išvykusį buvusį aplinkos ministrą Valentiną Mazuronį naujasis ministerijos vadovas Kęstutis Trečiokas žiniasklaidai teigė nesistengsiąs populiarumu aplenkti savo pirmtaką. Visgi jis pažadėjo, kad jo veiklos rezultatai nebus kuklesni.
   - R.Malinauskui neįvykdžius privalomo aplinkosaugininkų nurodymo iki liepos 15 dienos nusigriauti Ratnyčios upėn įbridusios tvoros dalį ir šį nurodymą apskundus Kauno apygardos administraciniam teismui, jūsų pavaldiniai, užuot greitai ir operatyviai išnagrinėjus bylą ir pareikalavus į biudžetą sumokėti baudą už žalą aplinkai, nusprendė stabdyti bylos nagrinėjimą, kol bus išnagrinėta kita byla dėl viešojo intereso gynimo, kurioje Kauno apygardos prokuratūra reikalauja nugriauti dalį R.Malinausko sodybos pastatų, taip pat ir praėjimą prie upės užtvėrusią tvorą. Kaip, gerb. ministre, vertinate tokią situaciją - ar čia surasta patogi išeitis iš keblios situacijos: tegul su R.Malinausko tvora aiškinasi prokurorai, o jau aplinkosaugininkai savo veiksmus modeliuos pagal viešojo intereso bylą, kuri gali baigtis ir po kelių metų? Juk sprendimas dėl aplinkosaugininkų privalomo nurodymo nugriauti tvorą būtų priimtas gerokai anksčiau. Ar gamtosaugininkai išsigando įtakingojo socialdemokrato? – „Druskonis“ paklausė aplinkos ministro Kęstučio Trečioko. Pastarojo atsakymas skamba štai taip:
   - Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamentas neatsisakė ir neketina atsisakyti reikalavimo šioje byloje dėl tvoros nugriovimo, kurią apeliacine tvarka nagrinėja Kauno apygardos administracinis teismas. Laikinai stabdyti bylą ar ne – tai teismo kompetencija. Alytaus RAAD tik informavo Kauno apygardos administracinį teismą, kad yra pradėta kita susijusi byla Druskininkų apylinkės teisme. Pastarasis teismas nagrinės Kauno apygardos prokuratūros prašymą, pateiktą ginant viešąjį interesą, įpareigoti dabartinį sodybos savininką – Ričardą Malinauską – nugriauti ne tik tvoros dalį, bet ir dalį gyvenamojo namo, kai kuriuos kitus sodybos statinius. Kaip greitai bus išnagrinėtos abi bylos, priklauso tik nuo minėtųjų teismų.
   - Pone ministre, ar tęsite V. Mazuronio pradėtą kovą su nelegaliais tvorų tvėrėjais? Ar bus ryžtasi nugriauti nelegalią Druskininkų mero Ričardo Malinausko tvorą? – aplinkos ministro šią savaitę užklausė ir grynas.lt žurnalistai.
   - Visuomenė tikrai turi prieiti prie vandens telkinių. Bet yra ir žemės savininkai, kurie irgi turi tam tikras teises. Žmonės dažnai nuniokoja, priteršia. Kažkas tai turi sutvarkyti. Nemanau, kad buvęs ministras taikėsi konkrečiai į R. Malinausko tvorą. Dėl vieno kito nepatenkinto teisės aktų neatšaukinėsiu. Bet suprantu, kad reikia pagalvoti apie tam tikras išimtis. Žinau, kad šiuo metu pradėtas įstatymo pakeitimo procesas tam, kad viskas būtų smulkiau reglamentuota. Apskritai turi įsivyrauti tvarka. Negali būti taip, kad ištisos teritorijos taptų neprieinamos. Aš manau, kad R. Malinauskas ir visi kiti ras sprendimą. Ir jis turės atitikti galiojančius teisės aktus. Visuomenės interesas yra svarbiau.
   Štai tokį pažadą davė naujasis gamtos sargų vadas. Pagyvensim, pamatysim, kas vis dėlto svarbiau sėdintiems politikos olimpe – savi ar visuomenės interesai.

„Druskonio“ inf.

 

  A.Kubilius su bendražygiais kurortą aplankė dviračiais 




   Dviračių žygio dalyviai kartu su druskininkiečiais aplankė M.K. Čiurlionio memorialinį muziejų. Vėliau pagerbtas paminklas Karaliui Mindaugui, aplankytos gydyklos ir atsigaivinta Druskininkų mineraliniu vandeniu. Prie paminklo M.K. Čiurlioniui įvyko susitikimas su druskininkiečiais ir kurorto svečiais. Druskininkų TS-LKD savivaldos rinkimų sąrašo lyderis Vilius Semeška pasveikino žygio dalyvius ir pasidžiaugė, kad užsukta į Druskininkus, gražiausią bei geriausią kurortą ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje. “Galbūt nuo šiol visa savivaldybė suks į dešinę”, - kalbėjo V.Semeška, o žygio vadovas ir opozicijos lyderis Seime, TS-LKD partijos pirmininkas Andrius Kubilius, sveikindamas susirinkusiuosius, palinkėjo būti ne tik meno miestu, aukštos kokybės paslaugas teikiančiu kurortu, tačiau ir aukštos politinės kultūros vieta, ko Druskininkas dar labai trūksta. Vėliau žygio dalyviai svetingai buvo priimti Leipalingyje, Jono ir Elenos Reitelaičių namuose. Pasitikti su duona, sūriais, medumi ir kitais dzūkiškais skanumynais, prie paminklinio akmens tremčiai atminti sugiedoję Tautinę giesmę, svečiai numynė dviračiais toliau į Lazdijų rajono savivaldybę.

 

  ES paramos skirstymas: Druskininkuose ir pas kaimynus








Darius ŠAVOLSKIS 

   2014 m. yra gan ypatingi metai Europos Sąjungai. Ne tik dėl to, jog neseniai praūžė Europos Parlamento rinkimai, ir senieji komisarai kraunasi daiktus, tad Briuselyje šią vasarą galima jausti tam tikrą valdžios vakuumą, štilį. Visi laukia naujų vėjų, naujojo Parlamento ir naujosios Komisijos. Šie metai Sąjungai ypatingi ir tuo, jog prasidėjo naujoji finansinė perspektyva. Paaiškinsiu kiek daugiau - ES biudžeto krepšelis sutariamas ir padalijamas 7-eriems metams į priekį, tad šiuo metu jau yra aišku, kiek Lietuva gaus ES pinigų nuo 2014 iki 2020 metų. Praėjusiais metais pasibaigė ir 2007-2013 m. finansinė perspektyva. Nors kai kurie projektai vis dar vykdomi, bet visi ES paramos pinigai, skirti šiam laikotarpiui, jau paskirstyti. Galima įvertinti, kiek ES paramos gavo ir naudos turėjo Druskininkų ar kaimyninės Lazdijų ir Varėnos rajonų savivaldybės. 

   Iš viso Lietuva per 2007-2013 metus gavo 23 milijardus Lt paramos iš ES (palyginimui Lietuvos biudžeto pajamos 2014 m. turėtų siekti 22,5 milijardus Lt). Sėkmingai paskirstytos buvo visos lėšos. Tikėtina, jog visos lėšos taip pat bus ir baigtos įsisavinti. Be Europos Sąjungos paramos krizė Lietuvai būtų smogusi gerokai skaudžiau. 

ES parama savivaldybėse

   Tinklapio ES parama.lt duomenimis, ES finansavimas projektams Druskininkuose yra 158,5 milijono Lt (visa projektų vertė 289 milijonai Lt). Šis finansavimas buvo paskirstytas 70-čiai projektų. Apie pusę šios sumos teko savivaldybės administracijos projektams (apie 80 milijonų Lt). Didžiausias šio periodo projektas Druskininkuose buvo uždarų slidinėjimo trasų kompleksas, kuriam teko ketvirtadalis visų projektams Druskininkuose paskirstytų ES lėšų (apie 40 milijonų Lt). Palyginimui - metinis savivaldybės biudžetas siekia apie 60 mln. Lt.
   Lentelėje galima matyti, kiek ES lėšų buvo skirta projektams kaimyninėse Lazdijų ir Varėnos rajonų savivaldybėse (atitinkamai apie 80 ir 60 milijonų Lt). Tuo tarpu gyventojų skaičiumi kiek mažesnio Palangos miesto savivaldybėje projektams skirtas panašus kiekis lėšų, kaip ir Druskininkuose (apie 155 milijonus Lt).
   Vertinant, kiek ES lėšų buvo skirta projektams šiose savivaldybėse pagal gyventojų skaičių, tai daugiausia ES paramos teko palangiškiams (daugiau nei 14 tūkst. vienam gyventojui), druskininkiečiams teko vos kiek mažiau nei 14 tūkst. Lt paramos vienam gyventojui, Varėnos ir Lazdijų rajonai gan ženkliai atsiliko (apie 5000 tūkst. Lt paramos vienam gyventojui). 
Stambiausi ES finansuojami projektai
   Kokie gi buvo didžiausi projektai ir kurie privatūs paramos gavėjai gavo daugiausia ES lėšų minimose savivaldybėse? Didžiausi paramos gavėjai buvo savivaldybės. Kaip jau minėjau, Druskininkuose savivaldybės administracija vykdė ar tebevykdo projektų už 80 milijonų Lt. Be slidinėjimo trasų, kurioms teko pusė ES lėšų, kiti didžiausi projektai yra unikalių senųjų tradicijų atgaivinimas istoriniame Sveikatingumo parke (skirta 4 mln. Lt ES paramos), universalaus sporto aikštyno (stadiono) įrengimas Ateities gatvėje (skirta apie 3,5 mln. Lt). Vijūnėlės tvenkinio vandens būklės gerinimui skirta taip pat apie 3,5 mln. Lt. 
   Iš didesnių viešųjų subjektų, be savivaldybės administracijos projektų, dar 3 milijonus Lt 2-iems projektams gavo Druskininkų ligoninė, daugiau nei 2 milijonus Lt - Druskininkų poliklinika. Apie 6,6 milijonus Lt gavo vaikų ligoninės vaikų reabilitacijos skyrius Druskininkuose (buvusi sanatorija „Saulutė”). Šie projektai daugiausia skirti renovacijai bei infrastruktūros plėtrai. 
   Iš privačių įmonių daugiausia lėšų skirta sveikatingumo centro „Radnyčėlė“ gydykloms rekonstruoti (10 milijonų Lt ES lėšų), UAB „MCT” Reabilitacijos centro statybai (7,5 milijono Lt), UAB „Akvavita” mineralinio vandens gavybai ir pilstymui Vieciūnuose (6,8 milijono Lt), UAB „Grand SPA Lietuva” konferencijų centrui įrengti (apie 5,5 milijono litų). Daugiausia ES paramos iš privačių subjektų susižėrė Druskininkų šilumos ūkį ilgam laikotarpiui išsinuomojusi monopolininkė UAB „Litesko” - daugiau nei 15 milijonų Lt skirta šilumos tinklams rekonstruoti ir biokuro katilui įrengti (iš viso 5 projektai). Parama „Litesko” sudarė apytiksliai ketvirtadalį visiems privatiems subjektams, įmonėms skirtų ES lėšų projektams Druskininkuose. 
   Vertinant kaimyninius Varėnos ir Lazdijų rajonus, tai juose didžiausi vykdomi projektai buvo nukreipti į infrastruktūros plėtrą, žmonių gyvenimo kokybei gerinti (vandens tiekimo ir nuotėkų sistemos plėtra, miestų ir miestelių infrastruktūros plėtra - Lazdijų rajone; vandens tiekimo ir nuotėkų plėtra, viešųjų pastatų renovacija, miestelių infrastruktūros tvarkymas - Varėnos rajone). Kiek liūdina, kad šiose kaimyninėse savivaldybėse nebuvo projektų, skirtų verslo plėtrai. 
   Tuo tarpu kitoje kurortinėje Palangos savivaldybėje didžiausi paramos gavėjai, be savivaldybės projektų, buvo: UAB „Energetikas” turizmo ir reabilitacijos infrastruktūrai modernizuoti skirta 9,2 milijono Lt bei tarptautinio Palangos oro uosto keleivių teminalo plėtrai skirta 7,4 milijono Lt. 
   Jei palygintume, kuriai iš šių savivaldybių administracijų projektų skirta daugiausia ES lėšų, tai neabejotina lyderė būtų Druskininkų miesto savaivaldybė, kita vertus, jei atmestumėme komercinį slidinėjimo trasų projektą, tai pagal savivaldybių projektams skirtas lėšas pirmautų Lazdijų rajono savivaldybė, kuri labiausiai koncentravosi į rajono inftrastruktūros gerinimą. 

Atlyginimai atsilieka nuo vidurkio 

   Galiausiai galima pateikti daug skaičių, kiek milijonų įsisavinta, bet pagrindinė ES paramos panaudojimo esmė yra ta, kad remiamų regionų gyventojai pasivytų turtinguosius regionus pagal savo pajamas, turtą ir galimybes. Jei vienu iš rodiklių pasirinktumėme gyventojų atlyginimus, tai pažvelgę į statistiką pamatytumėme, jog, palyginus su 2007 m., jie vidutiniškai pakilo 400-500 Lt (prieš mokesčius), tačiau vis dar ženkliai atsilieka nuo Lietuvos vidurkio. 
   Nors Druskininkai ir Palanga įsisavino daugiau ES lėšų palyginus su Lazdijų ar Varėnos rajonais, savivaldybių gyventojų atlyginimai itin ženkliai jose nesiskiria ir visos savivaldybės gan žymiai atslieka nuo Lietuvos vidurkio. ES paramos panaudojimo efektyvumas visuomet kelia daug klausimų tiek politikams, tiek ES tarnautojams, tiek ekonomistams ir akademikams, tiek paparastiems žmonėms. Nors ES parama yra neabejotinai naudinga tiek Lietuvai, tiek visoms savivaldybėms, visgi projektų ekonominis ir socialinis efektyvumas gali gan žymiai skirtis.  Gyventojai paprastai nori augančių atlyginimų, gerėjančios infrastruktūros. ES parama, tinkamai ją įsisavinant, gali tam padėti. 

Be Vilniaus

   Dar vienas svarbus aspektas. 2014-2020 m. yra bene paskutinis laikotarpis, kai visa Lietuva kaip vienas regionas gali gauti gan didelę paramą. Po 2020 m. situacija tikėtina, jog keisis, mat didžiausia parama skiriama toms šalims ir regionams, kurių bendras vidaus produktas- BVP (vienas iš pagrindinių rodiklių, rodančių šalies ekonomikos išsivystymo lygį) nesiekia 75 proc. ES vidurkio. Kad ir kaip daugelis lietuvių niurzga, gyvenimas mūsų šalyje po truputį gerėja ir mes vejamės vakarų europiečius. Jei neatsitiks nieko netikėto, 2020 metais, kuomet vėl vyks derybos dėl ES paramos naujam laikotarpiui, visa Lietuva negalės pretenduoti į labiausiai remtinų valstybių bei regionų grupę, nes jos BVP viršys 75 proc. ES vidurkio (2013 m. jau buvo 74 proc.). Taigi tikriausiai teks atskirti Vilnių, kaip administracinį paramos regioną, nuo likusios Lietuvos vien tam, kad likusios Lietuvos BVP būtų mažesnis negu 75 proc. ir gautume didesnę ES paramą. Vilnius sukuria kone 40 proc. Lietuvos BVP, nors jame gyvena mažiau nei 20 proc. šalies gyventojų. Taigi Vilniaus miestas nuo 2021 m. tikėtina, jog gaus gerokai mažesnę paramą. Panašią taktiką taikė ir kitos valstybės, pvz. Čekija, Vokietija, Rumunija. Jose, skirstant paramą, sostinės figūruoja kaip atskiri regionai. Verta paminėti, jog šiuo finansiniu laikotarpiu projektams Vilniuje teko apie 40 proc. ES paramos (9,1 milijardo Lt iš 23 milijardų ES paramos).   Tikėtina, jog po 2021 m. parama kitiems Lietuvos regionams, išskyrus Vilnių, gali kiek padidėti. Mūsų sostinei tai, žinoma, yra papildoma paskata šiuo laikotarpiu įsisavinti kuo daugiau ES lėšų. 
Vėl turės progą pasinaudoti 2014-2020 m. 
   2014–2020 m. ES sanglaudos politikos tikslams įgyvendinti Lietuvai yra skirta maždaug 23,56 mlrd. Lt iš ES struktūrinių fondų, t.y. šiek tiek daugiau negu praėjusį kartą. Lietuvos savivaldybės vėl turės gerą progą pasinaudoti šia parama. 
   Tai, kad ES parama prisidėjo prie miesto, miestelių išgražėjimo, naujų objektų atsiradimo nesuabejos turbūt niekas. Tiesa, socialiniai rodikliai savivaldybėse galėtų būti ir geresni. Jie, žinoma, nepriklauso vien tik nuo ES lėšų įsisavinimo, bet vienas pagrindinių ES paramos - tikslų yra kelti besivystančių regionų gerovę. Tikėsimės, jog po 7-erių metų, protingai naudojant ES paramą, galėsime pasidžiaugti dar gražesniais miestais ir miesteliais, didesniais atlyginimais, geresne gydymo bei švietimo kokybe.

 

  Renovacija vėl iš naujo? 

Antanina DELKIENĖ 

   Valdžios atstovai daro didžiulį spaudimą gyventojams, kad renovacija įgytų kuo greitesnį tempą. Tačiau gyventojai šiuo atžvilgiu nėra geranoriškai nusiteikę. Kodėl? Juk žadami mažesni mokesčiai už šildymą, jaukesni ir šiltesni namai. Labiausiai žmones baugina prisidėti prie renovacijos finansiškai. Kaip nebaugins, jei ir taip vos suduria galą ir galu. Neveltui sakoma „Sotus alkano neužjaučia“. Mes, Leipalingio miestelio gyventojai, irgi „įsipynėme“ į šviesesnį rytojų. Mūsų daugiabutis Melioratorių g. 14, irgi renovuotas, gražus – turime ką parodyti. Gaila, kad šios renovacijos organizatoriai nekreipė dėmesio į gyventojų pageidavimus pradėti renovavimą nuo pamatų ir rūsių, kurie nuolatos užliejami, bei atnaujinti santechnikos bei šilumos įrenginius. Pasirodo, mes, naivuoliai, nesupratome, kad tokia renovacija per brangiai kainuotų. Paaiškėjo, kad pačių gyventojų problema yra tame gražiame name nuolatos užsikemšantys santechnikos mazgai bei 1-ųjų aukštų butų voniose ir tualetuose besiveržiantys dvokiantys skysčiai. Butų ūkio įmonė, kuriai priklauso šis daugiabutis, tik susirenka mokesčius už namo priežiūrą. Matyt, gyvatukas, įmontuotas mano vonioje, irgi atgyveno savo veiklos amžių, nes jo vamzdžiuose – didžiulis vandens šniokštimas ir ūžesys. Mano miegamojo siena yra bendra su vonios, todėl tas triukšmas neleidžia užmigti ir išveda iš pusiausvyros. Kryžiaus kelius perėjau, besikreipdama į butų ūkio įmonę ir negalėdama įtikinti, kad tai didelė problema. Norint įsitikinti, galima atsukti vonioj kranus ir eiti miegoti. Kai jau dėl nervinės įtampos patekau ligoninę, kreipiausi į savivaldybės administracijos Ūkio skyrių ir ten man padėjo.Reikalai pajudėjo – truputį pritildė tą didžiulį triukšmą, o butų ūkio administracijoje pažadėjo, kad keis detales, gal net varikliuką. Aš tuo patikėjau, tačiau pažadėti darbai – iki šiol nebaigti, nors pati butų ūkio direktorė neseniai informavo, kad būtina pakeisti varikliuko detalė jau nupirkta. „Pažadėsi – patiešysi, neištesėsi – negriešysi“ – taip dzūkai apibūdina panašų darbo principą. Už neištesėtus pažadus atsakingi, matyt, nudžiugo sužinoję, kad vaistinėje nusipirkau guminius ausų kamštukus, su kuriais miegu. Jeigu mūsų namas būtų renovuotas iš esmės, tokių bėdų nebūtų. Atsiprašau, bet jau atliktą renovaciją mūsų name vadinu šū.. po skrybėle. 
   Nors aplinkos ministro įsakymu nurodyta, kokios gyventojų grupės galėtų būti nuo renovacijos mokesčių atleistos, pas mus tai negalioja tarsi visi būtume jauni, sveiki ir darbingi, pajėgūs mokėti lygiai su visais. Aš taip pat patenku į sąrašą asmenų, kurie turėtų būti atleisti nuo renovacijos mokesčių, bet buvo pareikalauta, kad tūkstantuką susimokėčiau. Gal geriau tokiu atveju susimokėti advokatui nei būti apgautam? Nespėjome atsikvėpti nuo šių mokesčių, jau mums paruoštas naujas dar didesnių mokesčių projektas. Pasirodo, neįtinka mūsų katilinės biokatilas ir vietoj jo siūloma įvesti hermoterminį šildymą įsiskolinant bankui apie 20 metų. Kaip tai suprasti? Viešoj erdvėj valdžia seniausiai agituoja įsigyti biokatilus ir kūrenti vietine mediena – mes ir turim tokį ES lėšomis renovuotą katilą, kuris visąlaik buvo kūrenamas pjuvenomis, šakomis, vietine mediena, o netinka?! Juk mokėdami už šildymą atsiskaitydavom ne šildymo mediena, o dujų kainomis? Mums pareigūnai aiškina, kad Leipalingyje mažai daugiaaukščių namų, todėl „Litesko“ nepasimoka mus aptarnauti. Reiškia, vietinėje šildymo politikoje aptarnaujančiųjų interesai yra prioritetas, o beturčiai žmonės, jiems brangiai mokantys už šildymą, skurdinami dar labiau. 
   Negana to, iškilo dar viena problema, susijusi su naujovėmis ir gyventojų finansiniais įsipareigojimais. Pasirodo, aplink mūsų namo pamatus turi būti nuklota trinkelėmis, kurių kaina 16 tūkst.Lt. Ir vėl, jau antrą kartą, atkasama žemė aplink namą, trypiamos pasodintos ir pirmosios renovacijos metu išsaugotos gėlės ir kt. Mano atveju bus nuimti laipteliai iš balkono į kiemą, be kurių aš dėl sveikatos problemų negaliu apsieiti. Kodėl tuomet pirmąsyk neparūpo viską atlikti iki galo? Pakloti trinkeles, iškelti kolektyvinę anteną, įrengti automobilių stovėjimo aikštelę? Dabar, kai jau baigėm užmiršti renovacijos, trukusios 3-ejus metus, nepatogumus, mes vėl grąžinami atgal į praeitį. Nejaugi visų atnaujinimo darbų nebuvo galima atlikti iš karto? Įdomu tai, kad renovacijos organizatoriai pasiūlė gyventojams susirasti žmogų, kuris surinktų parašus, jog visi pritaria trinkelių klojimui ir apmokestinimui. Jeigu iš tikrųjų taip, tai žmogus jau negali turėti net savo nuomonės, o reikalingas tik tam, kad vykdytų valdininkų įpareigojimus. Kai ateis rinkimai, visi politikai vieningai kartos, jog žmogus – jiems svarbiausia, deja, kasdienybė įrodo, kad tuo jau mažai kas tiki. O gal ES tiek mažai pinigų atseikėjo, kad prie kiekvieno valdininkų sumanymo turi prisidėti nuskurdę Lietuvos gyventojai? 

 

  Druskininkų meras į Palangą atskrido su žavia palydove





                                                                                                     T.Bauro nuotr.



lrytas.lt, 2014-07-18

   Gegužę su antrąja žmona išsiskyręs Druskininkų meras Ričardas Malinauskas, regis, laiko veltui neleidžia. Politikas į Palangoje vykstančias 1000 kilometrų lenktynes atskrido verslininko Tautvydo Barščio malūnsparniu. Tiesa, merą lydėjo ne tik pats T.Barštys, bet ir žavi rudaplaukė.
   Ar ši jauna moteris - nauja R.Malinausko simpatija, belieka tik spėlioti. Tačiau mergina neatsitraukė nuo politiko nė žingsniu.
Kaip lrytas.lt jau rašė, apie savo apsisprendimą skirtis su Ineta Malinauskiene meras pranešė gegužės pradžioje.
   „Žmonai per sunku buvo būti politiko žmona. Kai esi politikas, turi daug ką iškęsti. Kliūva ir artimiesiems, ir ne visi tai pakelia”, – portalui lrytas.lt kalbėjo R.Malinauskas.
   Druskininkų meras patikino, kad skyrybų procesas vyksta tikrai ne dėl trečio asmens ar turtų.
   Socialdemokratas žadėjo ir toliau rūpintis buvusia žmona ir vaikais.
   R.Malinauskas su 17 metų jaunesne Ineta susituokė 2010 m. gruodžio mėnesį. Politikas su žmona 2011-ųjų pavasarį susilaukė sūnaus Ričardo.
   Su pirmąja žmona Daiva R.Malinauskas susilaukė dviejų dukterų ir sūnaus.
   * * *
   Liepos 18 d. oficialiame Druskininkų savivaldybės tinklalapyje, mero darbotvarkėje, buvo įrašytas vienas žodis –„Išvykęs“. Nesiteikiant informuoti, kur ir kokiu tikslu darbo dieną iškeliavo iš mokesčių mokėtojų pinigų algą gaunantis vietos politikas. Jei R.Malinauskas atostogaudavo, jo darbotvarkėje paprastai figūruodavo įrašas apie apmokamas arba neapmokamas atostogas. Kaip tuomet suprasti pasiskraidymą privačiu sraigtasparniu į pramogines lenktynes eilinę darbo dieną? „Druskonis“ uždavė kelis klausimus R.Malinauskui apie praėjusio savaitgalio išvyką: 
   - Liepos 18 d. buvęs jūsų darbotvarkės įrašas „Išvykęs“ liudija, kad tądien buvote tarnybinėje komandiruotėje. Kokio dydžio darbo užmokestis ir komandiruotpinigiai tamstai buvo ar bus priskaičiuoti už šią darbo dieną?
   - Portalas lrytas.lt paskelbė, kad liepos 18 d. jūs į Palangoje vykusį pramoginį renginį – automobilių lenktynes buvote atskraidintas prabangiu „Kauno grūdų“ savininko T.Barščio sraigtasparniu ir žavia palydove. Kiek Druskininkų savivaldybei kainavo toks jūsų pasiskraidymas? Jeigu tai nieko nekainavo savivaldybei, kas sumokėjo už jūsų skrydį?
   - Kaip Palangoje vykusios lenktynės susijusios su Druskininkų savivaldybe ir jos reikalais, ar jums neatrodo, kad pramogauti turėtumėte atostogų, o ne darbo metu?
   - Už kokius nuopelnus esate šitaip globojamas įtakingo šalies verslininko Tautvydo Barščio?
   Išsamių atsakymų iš geltonųjų rūmų taip ir nesulaukėme. Mero priimamojo specialistė liepos 23 d. pavakary teatsiuntė vieną sakinį, jog “liepos 18 dieną, penktadienį, meras R. Malinauskas buvo išvykęs nemokamų atostogų sąskaita”. 

„Druskonio“ inf.

 

  TS-LKD partijos sąskrydyje - gausus druskininkiečių būrys


   Liepos 19 d. Visuomenės harmonizavimo parke vyko tradicinis TS-LKD partijos visos Lietuvos skyrių vasaros sąskrydis. Pabendrauti, pasivaržyti sportinėse rungtyse, pasidalinti naujienomis iš įvairių šalies regionų susirinko tūkstančiai žmonių. Druskininkams atstovavo gausus būrys TS-LKD Druskininkų skyriaus narių, kurie ne tik garbingai rungtyniavo futbolo, krepšinio, virvės traukimo rungtyse, tačiau ir muzikavo, svečius iš kitų miestų ir sostinės vaišino dzūkiškais skanumynais. Buvimas tarp visuomeniškai aktyvių, neabejingų savo šaliai ir jos ateičiai bendraminčių suteikia įkvėpimo dirbti Lietuvos labui, veikti atsakingai, kad nepriklausoma Tėvynė Lietuva būtų laisva ir demokratiška, stipri europietiškų valstybių šeimos narė. Tylos minute pagerbti už Ukrainos laisvę bei vientisumą žuvę kovotojai verčia būti ypač budriems ir susitelkusiems, nes tik vienybėje yra mūsų tautos galybė.

TS-LKD Druskininkų sk. inf.


Paieška



Kas, jūsų spėjimu, gyvens garsioje pilyje ant Vijūnėlio tvenkinio kranto?
Statytojas alytiškis A.Baranauskas
Kurorto meras R.Malinauskas
Princesė ant žirnio
Ten bus senelių prieglauda
Manęs tai nedomina


Siūlau klausimą skaitytojams
Siūlau temą rašiniui

Roletai 
plastikiniams
langams

Prašome
atsiliepti skaitytojus iš:
Kuveito, Hawaii, Filipinų
info@druskonis.lt


Greitas kreditas
internetu


Nebrangiai
šarvuotos durys butui,
lauko durys namui
,
plastikiniai langai

Langai






© 1997-2013 Druskonis.lt . Visa medžiaga pateikta šiame puslapyje yra laikraščio "Druskonis" nuosavybė.
Kopijuoti, platinti informaciją be laikraščio "Druskonis" sutikimo DRAUDŽIAMA!
Visas teises gina LR istatymai

Dizainas ir programavimas - Dana M. ir Aurimas A.