Pirmas

NAUJIENA!


NAUJIENA!

Šiame numeryje

Miesto žinios
Kultūra
Renginiai
Skelbimai

Druskininkai

Organizacijos
Sanatorijos
Viešbučiai
Menai

Druskininkų apylinkės

Turauskų sodyba
Sodyba "Pas Rūtą"

Redakcija

Informacija


Reklama


Labai gera vieta Jūsų reklamai. Daugiau informacijos čia >>



  Lietuvos kariuomenės pirkimuose išnyra naujas
  pavadinimas 

                                                                          Vilmos Danauskienės nuotr.

Ugnė KARALIŪNAITĖ, Vilma DANAUSKIENĖ, www.delfi.lt 

   Dešimčių milijonų eurų vertės valstybiniai užsakymai iš ministerijų ir valstybinių įstaigų bei institucijų – tokia sėkme per paskutinius trylika metų gali pasigirti viename Druskininkų kurorto daugiabučio bute registruota įmonė, vadovaujama bendrovės savininko ir direktoriaus Voldemaro Marčiausko.

   UAB „Čitas“ biurą daugiabutyje Druskininkuose žymi vienintelis atributas – laiptinėje kabanti pašto laiškų dėžutė su flomasteriu užrašytu bendrovės pavadinimu. Portalas DELFI į bendrovę „Čitas“ atkreipė dėmesį po to, kai žurnalistams atsivėrė vienas verslininkas, norėjęs dalyvauti Lietuvos kariuomenės viešųjų pirkimų konkursuose. Jis teigė, kad kai kurių konkursų techninė specifikacija pirkimams kelia klausimų. Pavyzdžiui, verslininką nustebino konkurso sąlygos apatiniam trikotažui.
   „Atrodo, atsiprašau, kažkokios kosminės kelnaitės! Na, suprantama, kad jos turi būti neblogos kokybės, gera sudėtis, kad kariai nešaltų, patogiai skalbiamos, na, bet jūs perskaitykite visas sąlygas, taip sakant, triusikams. Yra perlų: „duobiamasis stipris, kPa“, „atsparumas pumpuravimuisi (po 30 min), laipsnis“, – atviravo verslininkas. Būtent Lietuvos kariuomenės apatinių drabužių pirkimo konkursą ir yra laimėjusi UAB „Čitas“. 

Nežino nei firmos, nei vadovo 

   Kai ieškojome šios įmonės biuro Registrų centro nurodytu adresu Ateities g. 11-25, Druskininkuose, vieninteliu ženklu apie šios įmonės buveinę viename Druskininkų centre įsikūrusiame daugiabutyje buvo tik laiptinėje kabanti pašto korespondencijai skirta metalinė dėžutė. Šis butas registruotas bendrovės „Čitas“ nuosavybe. Ne ką daugiau apie bendrovę ir jos vadovą bei savininką Voldemarą Marčiauską žinojo ir apklausiami druskininkiečiai – verslininkai, politikai, žurnalistai. „Nieko nesako – nei pavardė, nei įmonės pavadinimas“, – tikino žinomi kurorto verslininkai. Tiesa, vienas iš jų prisiminė girdėjęs, esą firma dirba su baldų gamintojais – tiekia baldininkams gobeleną. Viena įdomi detalė – didmenine prekyba tekstilės ir odos gaminiais bei audiniais užsiimančią bendrovę „Čitas“ V. Marčiauskas įkūrė tuomet, kai dirbo rinkodaros direktoriaus pareigose vėliau bankrutavusioje ir Alytaus miestą į didžiulio nedarbo gretas įstūmusioje bendrovėje „Alytaus tekstilė“. Dar mažiau apie dabartinę V. Marčiausko veiklą pavyko rasti Alytuje. Čia vienintele žinia apie verslininką buvo viešai rasta informacija apie jo dalyvavimą Alytaus miesto teniso klubo „Šiluma“ valdyboje.
   Turimais duomenimis, iš Alytaus kilęs V. Marčiauskas kurorte labiau žinomas ne verslo gabumais, o kaip neprastas teniso žaidėjas, rengiantis garsius teniso turnyrus su ne mažiau garsiomis jų žaidėjų pavardėmis. Žaisti teniso į Druskininkus atvyksta nemažai garsių šalies verslo magnatų, politikų, žurnalistų. Druskininkų savivaldybės mero Ričardo Malinausko vardo teniso turnyrai – vieni populiariausių šios sporto šakos turnyrų Lietuvoje. Ar gali būti, jog pažintys teniso kortuose yra tas aitvaras, kuris leidžia laimėti ne vieną pelningą valstybės užsakymą? 

Laimi milijoninius užsakymus 

   Būtent V. Marčiausko bendrovę, turinčią, viešai skelbiamais duomenimis, vos šešis darbuotojus, sėkmė lydi milijoninės vertės viešuosiuose pirkimuose, kurių užsakovai – Lietuvos Vyriausybės Krašto apsaugos ir Vidaus reikalų ministerijos ar joms pavaldžios institucijos bei valstybinės įmonės. Kaip matyti iš Viešųjų pirkimų tarnybos pateiktos informacijos, iš viso 2003-2016 m. UAB „Čitas“ laimėjo viešųjų pirkimų už 19,17 mln. eurų. Dosniausia šiame pirkėjų sąraše – ministro Juozo Oleko vadovaujamai Krašto apsaugos ministerijai pavaldi Lietuvos kariuomenė, per 2003-2016 metus sudariusi sutarčių su UAB „Čitas“ už 11,53 mln. eurų. Didžiausi pirkimai – 2015 m. laimėtas 3,98 mln. eurų vertės konkursas tiekti Lietuvos kariuomenei apatinius drabužius. Taip pat - 2,38 mln. eurų vertės konkursas kojinėms ir pirštinėms Lietuvos kariuomenei tiekti 2016 m. Ne ką mažiau dosni šiai bendrovei yra ir Vidaus reikalų ministerija. Štai vien 2015 m., vadovaujant ministrui Sauliui Skverneliui, ministerijai pavaldus Policijos departamentas sudarė sutartį su UAB „Čitas“ už 3,33 mln. eurų. Už šiuos pinigus buvo pirkta avalynė Lietuvos policijos pareigūnams.
   Sekasi bendrovei „Čitas“ ir Valstybinio mokslinių tyrimų instituto Fizinių ir technologijos mokslų centro skelbiamuose viešuosiuose pirkimuose. Čia V. Marčiausko bendrovė per trejus metus laimėjo sandorių už daugiau nei 3, 72 mln. eurų: 2012 m. laimėtas konkursas už 1,77 mln. eurų, 2015 m. – už 696 tūkst. eurų, o šiemet – už 1,25 mln. eurų. Už šiuos beveik 4 mln. eurų UAB „Čitas“ valstybinei įmonei tiekia verpalus. Beje, Valstybinis mokslinių tyrimų instituto Fizinių ir technologijos mokslų centras – taip pat dalyvauja viešųjų pirkimų konkursuose. Jam yra pavykę laimėti Lietuvos kariuomenės skelbiamus konkursus audiniams ir jų gaminiams pirkti. Šių metų balandžio mėnesį Lietuvos kariuomenė su Valstybiniu mokslinių tyrimų instituto Fizinių ir technologijos mokslų centru sudarę sutartį audiniams uniformoms už 520 tūkst. eurų. Sausį sudaryta sutartis audiniams uniformoms pirkti už 124,8 tūkst. eurų. Praėjusių metų gruodžio pabaigoje – sutartis už 984,7 tūkst. eurų lauko uniformos komplektams pirkti.

Patys nei mezga, nei siuva 

   Grįžtant prie UAB „Čitas“, pati V. Marčiausko bendrovė – nei kojines mezga, nei apatines trumpikes siuva. Milijonus eurų jai suneša tarpininkavimo verslas. 2015 m. bendrovėje, viešai skelbiamais duomenimis, dirbo 4 darbuotojai. 2016 m. rugsėjo 6 d., „Sodros“ duomenimis, UAB „Čitas“ dirbo 6 apdraustieji.
   Kaip skelbiama viešai, bendrovė užsiima didmenine prekyba tekstilės ir odos gaminiais bei audiniais, taip pat teikia subkontraktorių paslaugas. Bendrovė didžiausias savo pajamas generuoja iš tarpininkavimo verslo: pigiau nuperka – brangiau parduoda. Tuomet šešetui firmos darbuotojų belieka svarbiausia užduotis – rasti dosnų pirkėją, geriausia – valdiškais pinigais besitaškantį, kad milijonai eurų byrėtų į daugiabučio bute Lietuvos pakraštyje registruotos bendrovės sąskaitas. Kaip matyti iš Viešųjų pirkimų tarnybos pateiktų duomenų, pavyzdžiui, 2015 m. už daugiau nei 2,2 mln. eurų buvo pirkta įvairių kojinių ir pirštinių: kojinių – 424 tūkst. porų, pirštinių – 24 tūkst. porų. Viešai skelbiamais duomenimis, šiuo metu Lietuvos kariuomenėje tarnauja daugiau kaip 15 tūkst. karių, dar apie 2 tūkst. – savanorių. Viena pora kojinių atsiėjo nuo 3,85 iki 8,40 euro. Jas Lietuvos kariuomenei, kaip matyti iš konkurso laimėtojo UAB „Čitas“ konkursui pateiktų dokumentų, pagamino Lietuvos bendrovė „Skinija“. Kariuomenei parduodamų prekių bendrovė „Čitas“ pirko ir iš „Utenos trikotažo“, kitų įmonių. 

Vienam kariui – 6 poros kojinių 

   Lietuvos krašto apsaugos ministerijos pateiktame komentare portalui DELFI dėl kojinių pirkimo ministerija pabrėžia, kad minėta viešųjų pirkimų konkurso beveik pusei milijono porų kojinių pirkti sutartis yra preliminarioji. Šiuo atveju sutartis galioja ketverius metus. „Be to, pagal sutarties sąlygas kariuomenė neįsipareigoja nupirkti viso sutartyje nurodyto kiekio kojinių. Šiais metais Lietuvos kariuomenė įsigijo gegužės mėnesį 39 tūkst. kojinių ir rūgpjūčio mėnesį 69 tūkst. kojinių, iš kurių šiemet bus pristatyta kariuomenei 55 tūkst. kojinių, o likusios 14 tūkst. - 2017 m.”, - rašoma Krašto apsaugos ministerijos pateiktame atsakyme. Pagal galiojančias normas kariams kiekvienais metais priklauso po tris poras dviejų rūšių kojinių (iš viso 6 poros), o greitojo reagavimo pajėgų kariams bei vykstantiems į tarptautines misijas kariams priklauso papildomai dvi poros dar vienos rūšies kojinių (iš viso 8 poros). Kaip jau minėta, su portalu DELFI bendravęs ir tapatybės nenorėjęs viešai atskleisti verslininkas skundėsi itin sudėtingais ir specifiniais techniniais reikalavimais perkant apatinį trikotažą Lietuvos kariams. Jis stebėjosi, pavyzdžiui, reikalavimais trumpikėms, kurias vaizdingai pavadino kosminiais triusikais. Į šiuos verslininko nusistebėjimus Krašto apsaugos ministerija atsakė taip: „Reikalavimai skirti užtikrinti, kad Lietuvos kariuomenei būtų tiekiamos tik kokybiškos prekės. Pažymėtina, kad itin aukšti reikalavimai prekėms yra dėl Lietuvos kariuomenės vykdomos veiklos specifikos – perkamos prekės turi būti tinkamos naudoti tiek esant įprastoms, tiek ekstremaliomis sąlygomis“. Ministerijos teigimu, visi tiekėjai turi teisę teikti pastabas tiek techninių specifikacijų svarstymo stadijoje, tiek konkurso procedūrų vykdymo metu. „Tačiau Lietuvos kariuomenė labai retai sulaukia pagrįstų siūlymų dėl techninėse specifikacijose nurodytų prekių savybių“, - rašoma ministerijos komentare. Pasiteiravus, kokiais principais remiantis formuluojami reikalavimai karių drabužiams, Krašto apsaugos ministerija teigė, kad tai daroma, siekiant užtikrinti gaminio funkcines savybes, atsižvelgiant į Lietuvos kariuomenės turimą tokių prekių pirkimo patirtį, jų dėvėjimosi charakteristikas ir eksploataciją įvairiomis sąlygomis. „Pažymėtina tai, kad Lietuvos kariuomenėje naudojamos prekės bet kuriuo metu turi būti tinkamos naudoti ekstremaliomis sąlygomis, joms keliami itin aukšti kokybės, patvarumo ir ergonomiškumo reikalavimai“, - pridedama ministerijos atsakyme.
 
Tikina su partijomis ryšių neturintis 

   Portalui DELFI susisiekus su UAB „Čitas“ akcininku ir vadovu Voldemaru Marčiausku, šis teigė, kad tikrasis bendrovės biuras yra įkurtas Vilniuje, o Druskininkuose tik registruota įmonė. „Mūsų filialas ir sandėliai yra Vilniuje“, – teigė jis. Pasak pašnekovo, bendrovė perka daug audinių iš Rytų (Azijos) ir parduoda Lietuvoje. „Mes devyniolika metų užsiimame tik tekstile“, – kalbėjo verslininkas. Pasak jo, su tekstile jis pradėjo dirbti tik baigęs mokslus. „Niekur kitur ir nedirbęs. Dirbau valdiškoje įmonėje, išėjau, susikūriau savo“, - kalbėjo jis. Paklaustas dėl lietuviškų bendrovių („Skinija“, „Utenos trikotažas“), kurių gaminius Lietuvos kariuomenei tiekia bendrovė, V. Marčiauskas atsakė, kad su šiomis įmonėmis dirba jungtinės veiklos sutartimis. „Bendros jungtinės veiklos sutartį pasirašėme, įdėjome į konkursą sutartį. Jie gamina, mes marketinginį darbą atliekame“, – kalbėjo pašnekovas. Į klausimą, ar įmonės pagrindinės pajamos yra iš laimėtų viešųjų pirkimų konkursų, V. Marčiauskas atsakė: „Ne. Mūsų pagrindinis pelnas – audinių pardavimas siuvykloms Lietuvoje“. Kokią dalį įmonės pajamų sudaro pajamos iš viešųjų pirkimų konkursų, įmonės vadovas negalėjo atsakyti. Pasak jo, tai priklauso nuo metų. Registrų centro duomenimis, pernai UAB „Čitas“ pardavimo pajamos siekė 3,168 mln. eurų. Pardavimo savikaina 2,22 mln. eurų. 2014 m. atitinkamai 1,74 mln. eurų ir 1,3 mln. eurų. Primename, kad 2015 m. bendrovė laimėjo viešųjų pirkimų konkursų už daugiau nei 9 mln. eurų. Tiesa, dalis sutarčių – preliminarios. Pastebėjus, kad kai kurių įmonių laimėtų viešųjų konkursų vertė ypač išaugo artėjant dabartinės valdžios kadencijos pabaigai (UAB „Čitas“ laimėtų didelės vertės konkursų vertė per metus (2014-2015 m.) išaugo daugiau nei 7 kartus, iki 9,27 mln. eurų.; į auksinių šakučių skandalą įsivėlusios UAB „Nota bene“ laimėtų konkursų vertė per metus (2014-2015 m.) išaugo daugiau nei 2 kartus, iki 14,28 mln. eurų), V. Marčiauskas teigė: „Galiu drąsiai teigti, kad mes neturime ryšių nė su viena partija. Dirbome ir prie konservatorių, ir kitų. Nebendraujame su jokia partija ir neturime kontaktų, nei su kuo. Nebuvau partinis ir nebūsiu“. Tiesa, internete Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) puslapyje galima rasti informacijos, kad tarp Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų Vilniaus miesto rinkimų apygardoje kandidatų Savivaldybių tarybų rinkimuose sąrašo aukotojų sąraše yra ir Voldemaro Marčiausko pavardė. Pernai vasarį paaukota 1448 eurai. 

Bylos teisme laimėti nesutrukdė 

   Lietuvos teismų priimtų teisės aktų paieškos sistemoje DELFI žurnalistai aptiko įdomų Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gegužės 26 d. priimtą sprendimą, kurio turinys atskleidžia apie bendrovės „Čitas“ veiklą. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Gasiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Audronės Jarackaitės ir Dalios Kačinskienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Eisiga“ apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2014 m. liepos 16 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Eisiga“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Čitas“ dėl nuostolių atlyginimo. Trečiasis asmuo šioje byloje buvo Lietuvos kariuomenė. Šiuo sprendimu buvo priimtas sprendimas dar 2008 m. kilusiame teisminiame ginče, kuriame Lietuvos kariuomenė bylinėjosi su uniformų tiekėja „Eisiga“. Į teismą tuomet su civiliniu ieškiniu dėl nuostolių atlyginimo Lietuvos kariuomenė kreipėsi po to, kai nutraukė sutartį su uniformų tiekėja „Eisiga“. Sutartis buvo nutraukta, kai buvo nustatyta, jog dalis iš bendrovės „Eisiga“ pateiktų uniformų neatitinka kokybės. Būtent Lietuvos kariuomenės vadovybė, patikrinusi viešuosius pirkimus, pareiškė pretenziją kareiviškų uniformų tiekėjai – siuvimo bendrovei iš Šalčininkų rajono „Eisiga“ dėl pateiktų nekokybiškų uniformų. Audinį bendrovei „Eisiga“, iš kurio buvo siuvamos uniformos Lietuvos kariuomenei, tiekė Druskininkuose registruota UAB „Čitas“. Pralaimėjusi bylą ir netekusi pelningo užsakymo bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo įpareigota atlyginti Lietuvos kariuomenės patirtą daugiau nei 230 tūkst. tuometinių litų žalą, 2013 m. rugpjūčio 29 d. bendrovė „Eisiga“ į teismą regreso tvarka padavė UAB „Čitas“, trečiuoju asmeniu įtraukdama ir Lietuvos kariuomenę. Pirmos instancijos Kauno apygardos teismo sprendimas 2014 m. liepos 16 d. ieškovui UAB „Eisiga“ nebuvo palankus. Teismas jų ieškinį dėl daugiau nei 400 tūkst. tuomet galiojusių litų patirto nuostolio atlyginimo atmetė. Tačiau „Eisiga“ nepasidavė ir apeliacine tvarka apskundė Kauno apygardos priimtą sprendimą. Skundą išnagrinėjusi teisėjų kolegija ieškinį tenkino iš dalies: priteisė iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Čitas“ ieškovui uždarajai akcinei bendrovei „Eisiga“ 124 830,54 Eur nuostolių atlyginimo, 6 procentų metines palūkanas, skaičiuojamas už priteistus 124 830,54 Eur nuo bylos iškėlimo teisme 2013 m. rugpjūčio 29 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir 4 175,78 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose. Nepatvirtintais duomenimis, šis sprendimas apskųstas Lietuvos Aukščiausiajam Teismui, tačiau byla dar neišnagrinėta. „Eisiga“ nenorėjo DELFI plačiau komentuoti bylos detalių. Sutapimas, tačiau būtent tuo metu, kol vyko teisminiai ginčai ir bylinėjimaisi, ir ypač po 2014 m. priimto Kauno apygardos teismo sprendimo bendrovės „Čitas“ naudai, pastarajai bendrovei ėmė neįtikėtinai sektis Lietuvos kariuomenės viešuosiuose pirkimuose. Lietuvos kariuomenė nematė pagrindo į konkursus neįsileisti jau kartą jos rangovams nekokybiškas prekes įbrukusių tiekėjų ir milijonai už trumpikes, pirštines ir kojines Lietuvos kareiviams plaukė iš tarpininkų į viešųjų pirkimų laimėtoją virtusios UAB „Čitas“ iš Druskininkų sąskaitas.



  Druskininkiečių mėnuo
Rugpjūtis 

   Druskininkuose susituokė 50 porų.
Vyriausias vedęs vyras buvo 81-erių metų, vyriausia ištekėjusi moteris – 68-erių metų. Jauniausiam vedusiam vyrui buvo 21-eri, jauniausia nuotaka - 20-ies metų. Pirmąjį kartą susituokė 38 vyrai ir 39 moterys, 9-iems vyrams ir 11-ai moterų tai buvo 2-oji santuoka, 3 vyrai vedė 3-iąjį kartą. 
   Išsituokė 6 poros. Vyriausias išsiskyręs vyras - 66 metų, vyriausiai išsiskyrusiai moteriai buvo 61-eri. Jauniausias išsiskyręs vyras - 30-ies metų, jauniausia išsiskyrusi moteris buvo 27-erių. Vieną nepilnametį vaiką augino 2 šeimos, 2 nepilnamečius vaikus – 1 šeima. Ilgiausiai santuoka truko 25 metus, trumpiausiai – 2 metus. 
    Įregistruoti 28 naujagimiai: 16 berniukų ir 12 mergaičių. 1-ojo vaiko susilaukė 14 porų, 2-ojo – 9, 4-ios poros susilaukė 3-iosios atžalos, 1-ai porai tai buvo 4-asis vaikas. Vyriausias tėvas - 46 metų, vyriausia motina – 40-ies metų, jauniausiam tėvui – 21-eri, jauniausiai motinai – 20 metų. 
   Berniukams suteikti vardai: 2 Nojai, 2 Nedai, Vytautas, Ignas, Emilijus, Dante Nojus, Dominic, Emil, Meinardas, Damilius, Augustas, Jokūbas, Oskaras, Dominykas. 
   Mergaitėms suteikti vardai: Liepa, Ieva, Anabela, Gytė, Lauryna, Emilia, Anastasia, Kaetana, Emma, Karina, Luna, Rusnė. 
   Mirė 26 žmonės: 16 vyrų ir 10 moterų. Druskininkų mieste – 21 (13 vyrų, 8 moterys), Viečiūnų seniūnijoje – 2 vyrai, Leipalingio seniūnijoje – 1 vyras, kitose savivaldybėse – 2. 
   Vyriausiam velioniui buvo 92 metai, vyriausiai velionei – 90 metų. Jauniausiam mirusiam vyrui buvo 58-eri metai, jauniausiai velionei – 52 metai. 

Paruošta pagal Teisės ir civilinės metrikacijos skyriaus duomenis

 

  Kova už viešumą: opozicijos narys tarybos posėdį pradėjo
  transliuoti per feisbuką paprastu telefonu
   Opozicija nusprendė padėti Druskininkų valdžiai, kritikuojamai dėl savivaldybės interneto puslapyje dingusių tarybos posėdžių archyvų ir stringančių tiesioginių transliacijų. Rugpjūčio 30-osios posėdyje savivaldybės tarybos narys, konservatorius Vilius Semeška, iš žurnalistų gavęs informaciją, jog nevyksta tiesioginė posėdžio transliacija, paprastu telefonu pradėjo gyvai feisbuke rodyti, kas dedasi tarybos salėje. Tik po to, kai opozicijos narys įrodė, kad rinkėjai politikų kalbas girdi ir mato buitinėmis priemonėmis, tiesioginė posėdžio transliacija pagaliau pasirodė ir savivaldybės interneto svetainėje. 

   „Šiandien posėdžiauja Druskininkų savivaldybės taryba, bet druskininkiečiai jau ne pirmą kartą negalėjo stebėti ir klausytis viso posėdžio internetinės transliacijos. Dėl jos ir kai kurių svarstomų klausimų tarybos posėdžių salėje įsiplieskė valdančiosios daugumos ir opozicijos ginčas. Tik baigus svarstyti antrąjį posėdžio klausimą posėdis pradėtas tiesiogiai transliuoti internete“, - apie rugpjūčio 30-osios posėdyje kilusį sąmyšį dėl viešumo druskininkiečiams tądien pranešė „Kurorto radijas“. 
Iš žurnalistų gavęs informaciją apie nevykstančią posėdžio transliaciją, opozicijos atstovas, konservatorius V.Semeška išsitraukė savo mobilųjį telefoną ir ėmė gyvai feisbuke rodyti, kas dedasi posėdžių salėje. 
   „Rinkėjai rašo ir žiniasklaida domisi, kodėl mūsų posėdžiai nėra transliuojami – net mažų savivaldybių tarybų posėdžiai yra transliuojami, archyvuojami. Kam tuomet savivaldybė įsigijo brangią aparatūrą? – į kolegas kreipėsi opozicijos narys. - Štai yra galimybė net ir paprastu telefonu tiesiogiai jus dabar transliuoti – per feisbuką, live. Nejaugi savivaldybei įsigijus tokią brangią įrangą, mes negalim transliuoti posėdžių? Ko jūs bijote, pasakykite? Jūs viešumos bijote? Ar jus erzina, kad visi pamatys patyčių kultūrą, kurią propaguojate? Aš siūlyčiau įjungti kameras ir leisti posėdį patogiai žiūrėti rinkėjams, žiniasklaidai, domėtis žmonėms visuomeniniu - politiniu gyvenimu. Išjungiu telefoną, kad netrikdyti posėdį, bet tai yra pavyzdys, kad gyvename 21 amžiuje, o ne, gerbiamas posėdžio pirmininke, 19 ar 18 amžiuje, ar dar kokioje nors baudžiavoje“. 
   Iš pradžių pamojavęs į atsuktą V.Semeškos mobiliojo telefono kamerą, R.Malinauskas netrukus atrėžė, kad savivaldybės interneto svetainėje „transliacijos vyksta, kaip numatyta įstatymuose“. „Nevyksta“, - nenusileido konservatorius. „Sekantis klausimas“, - diskusiją nukirto R.Malinauskas. 
   Konservatoriaus pastangos viešinti posėdžius mobiliuoju telefonu, jei jau taip „stringa“ savivaldybės aparatūra, vis dėlto davė vaisių. Po to, kai V.Semeška telefonu pradėjo feisbuke transliuoti tarybos posėdį, pagaliau įsijungė ir savivaldybės kameros.

„Druskonio“ inf.

 

  Ričardas Malinauskas apie susitikimą su Šviniumi: su kuo
  noriu, su tuo bendrauju

15 min skaitytojo nuotr./ Arūnas Pukelis ir Ričardas Malinauskas

Skirmantas MALINAUSKAS, www.15min.lt

   15min pasiekė rugsėjo 3 dieną darytos Druskininkų mero Ričardo Malinausko nuotraukos. Politikas šalia Vijūnėlės dvaro užfiksuotas besikalbantis su prieštaringos reputacijos verslininku Arūnu Pukeliu, plačiau žinomu Šviniaus pravarde.
   15min pavyko susisiekti su R.Malinausku, tačiau šis susitikimo detalių komentuoti nepanoro. 
   – Mūsų redakciją pasiekė praėjusią savaitę darytos nuotraukos. Norėtume sužinoti, ką pas jus veikė Arūnas Pukelis–Švinius? 
   – Labai atsiprašau, o koks kieno klausimas?
   – Nuotraukos darytos prie Vijūnėlės dvaro. Jūs politikas, meras, viešas asmuo. Tai buvo oficialus susitikimas? Koks šio susitikimo kontekstas? 
   – Mielieji, jūsų reikalas, koks jūsų kontekstas. Dieve brangus, su kuo noriu, su tuo bendrauju. Jūs man esat tiesiog juokingas. 
   R.Malinauskas padėjo ragelį. 
   Vienoje iš nuotraukų taip pat užfiksuotas ir „Kauno grūdų“ savininkas Tautvydas Barštys. 
   15min pavyko susisiekti su A.Pukeliu, kuris patikino, kad specialiai su R.Malinausku nesusitikinėjo. Druskininkuose jis lankėsi su savo draugu T.Barščiu, su kuriuo stebėjo triatlono varžybas, kuriose dalyvavo T.Barščio sūnus. „Dalyvavome renginyje. Ten susitikome ir su miesto vadovu, bet specialiai pas jį nevažiavau. Tai buvo greičiau atsitiktinumas. Aplink Vijūnėlės dvarą vaikščiojome, nes tai plačiai aprašytas statinys, buvo įdomu pažiūrėti, bet ten jokių interesų neturiu“, – teigė pašnekovas.
   A.Pukelis Lietuvoje siejamas su kriminaliniu pasauliu. Jam praeityje ne kartą pareikšti įtarimai dėl turto prievartavimo ir smurtinių veikų. Taip pat Švinius prisimintas po to, kai savo automobilio bagažinėje iš naktinio klubo išsivežė Henriko Daktaro sūnų Enriką, kuris įžeidė Šviniaus žmoną. Iš bagažinės Enrikas buvo išleistas sumuštas. Tačiau teisme jis nebeturėjo A.Pukeliui jokių pretenzijų, ir šis išsisuko nuo baudžiamosios atsakomybės. Šiuo metu Švinius aktyviai veikia Baltarusijoje. Teisėsaugos pareigūnų duomenimis, ten jis bando legalizuoti savo kapitalą, vadovauja kelioms kompanijoms. Teigiama, kad jis artimas Baltarusijos prezidento Aliaksandro Lukašenkos šeimai ir nuo jo priklauso Lietuvos verslininkų sėkmė šioje šalyje. A.Pukelis bando savo reputaciją pataisyti ir Lietuvoje. Jis vadovauja Tauragės apskrities futbolo federacijai.

 

  Valstybinės žemės prievaizdai vėl ėmėsi tvoros prie
  R.Malinausko namo




   Pirmadienio, rugsėjo 12-osios, rytas prie prabangaus R.Malinausko namo Turistų gatvėje prasidėjo neįprastu sujudimu. Po krūmus prie Druskininkų mero kiemo ribos braidė nacionalinės žemės tarnybos Druskininkų skyriaus darbuotojai, stebimi į patikrinimą iškviestų savivaldybės atstovų. Pasižiūrėti, kaip atliekami užtvertos valstybinės žemės matavimai, atvyko ir opozicijai atstovaujantis savivaldybės tarybos narys, konservatorius Vilius Semeška.

   Pirmadienį atlikti matavimai turėtų parodyti, ar bešeimininke pripažinta tvora riboja priėjimą prie Vijūnėlės parko dalies. NŽT Druskininkų skyrius pranešė, kad matavimų metu bus atlikta žemės naudojimo valstybinė kontrolė, kurios metu pareigūnai „patikrins, ar Druskininkų savivaldybei suteiktas panaudos teise valstybinės žemės sklypas, kuriame stovi minima tvora, naudojamas nepažeidžiant panaudos sutartyje bei kituos teisės aktuos nurodytų sąlygų“. 
   Rugsėjo 12-osios rytmetį prie R.Malinausko namų mindžikavo į patikrinimą iškviestų savivaldybės administracijos tarnautojų trijulė: miesto vyr.architektas Vilius Margelis, juridinio skyriaus vedėjas Renaldas Viščinis ir ūkio skyriaus vedėjo pavaduotojas Rimas Valenta. Susirinkusieji stebėjo, kaip du NŽT Druskininkų skyriaus atstovai atlieka užtvertos valstybinės žemės matavimus. 
   Kaip „Druskoniui“ sakė beveik valandą trukusiame patikrinime dalyvavęs savivaldybės tarybos narys V.Semeška, žemėtvarkininkai atliko savo darbą, pažadėję apie išvadas visuomenę informuoti viešai per spaudos tarnybą. Opozicijos narys minėjo buvęs nustebintas valdžios atstovų elgesio. „Specialiai paklausiau netoliese stovėjusio miesto vyr. architekto V.Margelio, kada pagaliau griausim tą tvorą? Taigi parko teritorija, „bešeimininkė“ tvora, per teismus atitekusi savivaldybei. Tegul kitapus tvoros gyvenantis ponas apsitveria savo teritoriją, jeigu jam reikia, – „Druskoniui“ pasakojo V.Semeška. - V.Margelis taip ir išstovėjo kaip kurčnebylys, nors ir anie bendrauja gestų pagalba, visiškai nebendravo. Palaukit, sakau jam, aš, kaip savivaldybės tarybos narys, su kurčnebyliu kalbuosi, ar su miesto architektu? Jeigu jau atvažiavote čia, tai dėstykit savo mintis. Deja, V.Margelis nepratarė nei žodžio. Stovėjo it musę kandęs ir tiek“. 
   V.Semeška sako pastebėjęs, kad jo dalyvavimas žemėtvarkininkų patikrinime mero pavaldinius akivaizdžiai erzino. „R.Viščinis buvo labai nepatenkintas mano dalyvavimu apžiūroje, pradėjo mane fotografuoti, ko aš čia vaikštau palei tą tvorą. Kiek girdėjau, žemėtvarkininkams V.Margelis su R.Viščiniu bandė įrodinėti, kad tvenkinys neva reikalingas „vandeniui surinkti“, kad jis veikia kaip „melioracinis griovys“. Koks čia griovys? – neištvėriau ir aš. – Plika akim matyti, kad tas tvenkinys iškastas grynai dėl grožio“, - apie patikrinimą pasakojo savivaldybės tarybos narys. „Stebina savivaldybės tarnautojų požiūris į visą šitą istoriją. Jie jau seniai turėjo duoti nurodymus pašalinti tą tvorą, užtvėrusią dalį parko teritorijos. Juolab, kad po ilgų teisminių procedūrų savivaldybė tą tvorą su šitokiu uolumu prisiėmė savo nuosavybėn. Nors visi puikiai supranta, kas čia per „niekieno“ tvora. Ji iš šventosios dvasios juk neatsirado. Klausimas tik, kiek mes dar toleruosim šitokias pasakas?“, - stebėjosi V.Semeška.
   V.Semeška patvirtino sąžiningai apžiūrėjęs savivaldybei atitekusią „bešeimininkę“ tvorą: „Apžiūrėjom tik išorę, į vidų nebuvo galimybės patekti. Ten įmanoma pakliūti tik per pagrindinius R.Malinausko namų vartus“. 
   Skandalas dėl 25 arų valstybės žemės, vientisa naujoviškų konstrukcijų tvora apjuostos kartu su mero privačiu sklypu Turistų gatvėje, kilo dar 2012 metų rudenį. Šio tyrimo tuomet ėmėsi ne tik žemėtvarkininkai, bet ir specialiųjų tyrimų tarnyba, o visa ši istorija pavirto tikru „stebuklų lauku“. Prabangų namą turintis meras puolė aiškinti, kad jis nežino, „kas ir kada“ aptvėrė nauja žalia tvora valstybės žemę, o kartu su ja ir jo privačią valdą, nežino, „kas ir kada“ toje aptvertoje valstybės žemėje po jo namo langais iškasė didžiulį tvenkinį bei prisodino nemažai kainuojančių želdinių. Mero pavaldiniai tuomet reagavo atitinkamai. Savivaldybės administracijos direktorė V.Jurgelevičienė 2013 m. gegužę R.Malinauskui griežtai “uždraudė” vykdyti nacionalinės žemės tarnybos įpareigojimus atlaisvinti neteisėtai užtvertą ir naudojamą valstybės žemę, t.y. nugriauti tvorą, pašalinti želdinius bei užkasti valstybinėje žemėje tyvuliuojantį tvenkinį. V.Jurgelevičienė merui nurodė, kad šis neturi “teisės demontuoti ar perkelti kitur tvoros, užkasti tvenkinio ir pašalinti želdinių”, kadangi R.Malinauskas esą nėra šių objektų savininkas. 
   Per daugiau nei trejus metus „niekieno“ tvora, perėjusi valdžios inicijuotą „bešeimininkio turto pripažinimo“ procedūrą, per teismus atiteko savivaldybei, tačiau iš vietos nepasistūmėjo nei milimetru. Įvyko tik permainos „susiliejusioje“ valstybės žemėje: ten savivaldybės iniciatyva buvo skubiai suformuoti du žemės sklypai po 9 arus. Jie buvo grąžinti paveldėtojams, tačiau jokie naujakuriai po R.Malinausko namo langais neįsikūrė. Naujai suformuoti sklypai tyliai suplaukė į vienas rankas. Tikriausiai numanote, kokias? Galime tik svarstyti, už ką R.Malinauskas 2013-ųjų gruodį sumokėjo 87 tūkst. 500 litų, 2014-ųjų balandį – 124 tūkst. litų, nes interesų deklaracijoje pirkinių pavadinimų ir pardavėjų pavardžių meras nenurodė. Kaip ten bebūtų, įpusėjus teismo dėl tvoros pripažinimo bešeimininke procesui, paaiškėjo, kad gabalas jos jau atsiradęs R.Malinausko privačios žemės ribų viduje. Tačiau iš 25 arų valstybės žemės atėmus 18 arų privačia valda pavirtusią teritoriją, vis tiek lieka užtverti 7 arai valstybinės žemės, priklausančios Vijūnėlės parkui.
   Bus labai įdomu sulaukti, kokiais dabar argumentais dangstysis savivaldybės administracijos klerkai, valstybinės žemės prievaizdams vėl pradėjus aiškintis, kodėl ta, dabar jau savivaldybei atitekusi tvora vis dar stovi užtvėrusi gabalą Vijūnėlės parko, ir ką toje valstybės žemėje veikia dirbtinis, pasak mero, „nežinia kieno iškastas“ tvenkinys. 
Įtikinėjimais, kad ta bala kažkokiu būdu gelbsti Vijūnėlės parko ekosistemą, valdžiai vargu ar pavyks prasisukti. STT agentai dar 2013-ųjų rudenį į miltus sumalė savivaldybės administracijos direktorės V. Jurgelevičienės argumentus dėl šio valstybinėje žemėje tyvuliuojančio dirbtinio tvenkinio. 
   STT agentai, tyrę savivaldybės administracijos direktorės „techninius“ argumentus, kad užtvertoje valstybinėje žemėje po R.Malinausko langais suformuotas vandens telkinys „funkcionuoja kaip atviras paviršinio vandens surinkimo įrenginys“, atitinkantis „vasarinio polderio“ sąvoką, išsiaiškino, jog šis V.Jurgelevičienės teiginys neatitinka tikrovės. Kompetentingi nepriklausomi ekspertai iš UAB „Valstybinė projektų ir sąmatų ekspertizė“ paaiškino, kad toks atviras paviršinio vandens surinkimo „įrenginys“ tokios funkcijos neatlieka. Ekspertai taip pat paneigė ir V.Jurgelevičienės rašte minimus teiginius, kad šalia R.Malinausko namo iškastas vandens telkinys kartu su kitais šalia esančiais vandens telkiniais esą sudaro „vieningą drenažo sistemą“. 
   Specialistai paneigė ir R.Malinausko pavaldinės argumentus, kad užkasus valstybinėje žemėje savavališkai atsiradusį vandens telkinį, „pavasarinio polaidžio metu būtų užliejama nemaža dalis Vijūnėlės parko teritorijos, kuri pelkėtų ir taip būtų daroma reikšminga žala parkui ir jame esantiems želdiniams“. STT tyrimo išvadose akcentuojama, kad šis teiginys minėtų ekspertų taip pat buvo paneigtas.

„Druskonio“ inf.


  Pramogos kurorte baigėsi liūdnai: 7 poilsiautojams prireikė
 medikų pagalbos
Parengė Giedrė ARMALYTĖ, www.DELFI.lt

   Druskininkų valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) inspektoriai, gavę informacijos iš Nacionalinio visuomenės sveikatos centro apie septynis susirgusius asmenis, kurie ilsėjosi UAB „Grand Spa Lietuva“ (V. Kudirkos g. 45, Druskininkai), nedelsiant pradėjo tyrimą. Pirminiais duomenimis, ligoniams buvo diagnozuotas ūmus gastroenteritas, rašoma pranešime spaudai. Atlikus patikrinimą įstaigos maitinimo filiale nustatyta, kad patalpoms trūko tvarkos ir švaros, dalis valymui skirto inventoriaus buvo nekokybiškai išplauta. Siekiant išsiaiškinti galimas susirgimų priežastis ir įvertinus pavojų infekcijai išplisti, Druskininkų VMVT laikinai sustabdė maitinimo filialo veiklą, kol bus atliktas patalpų ir gamybos inventoriaus generalinis valymas bei dezinfekcija. Be to, atrinkti maisto produktų, vandens, nuoplovų nuo darbinių paviršių mėginiai laboratoriniam ištyrimui, įmonės darbuotojai, dirbę su maistu, taip pat nukreipti sveikatos patikrinimui. 
   Tyrimas tęsiamas toliau, aiškinamasi, ar infekciniai susirgimai kilo dėl netinkamo maisto tvarkymo maitinimo bloke, ar buitinio kontakto metu.
   DELFI trečiadienio rytą susisiekus su Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Alytaus departamento Užkrečiamųjų ligų skyriaus vedėja Janina Dvilinskiene, ji teigė neturinti duomenų, kad šiuos apsinuodijimus jungtų ta pati priežastis. „Ligoninėje hospitalizuotų asmenų nebuvo. Jie kreipėsi į Priėmimo skyrių, buvo paleisti. Jų negalavimai tai buvo viduriavimas, pykinimas, vėmimas, penki jų - karščiavo. Pradėtas tyrimas, imtasi visų infekcijos plitimą ribojančių priemonių. Sunku pasakyti priežastį, nes bendro, pacientus vienijančio faktoriaus nėra - jie valgė įvairų maistą“, - teigė skyriaus vedėja. Pašnekovės teigimu, šie 7 žmonės sunegalavo pirmadienį. 
   „Grand SPA Lietuva“ direktorius Šarūnas Abramavičius DELFI atsiųstame paaiškinime patvirtino, kad nuo nuo pirmadienio vakaro 7 viešbučio svečiai pajuto negalavimo simptomus ir kreipėsi medicininės pagalbos.„Kol kas šių negalavimų priežastis nenustatyta, tačiau ėmėmės visų įmanomų priemonių, kad padėtume sunegalavusiems klientams ir apsaugotume kitus savo svečius. Visų pirma glaudžiai bendradarbiaujame su visuomenės sveikatos centro specialistais ir Druskininkų maisto ir veterinarijos tarnyba, remiamės jų rekomendacijomis ir vykdome jų nurodymus. Nedelsiant dezinfekavome susirgusių klientų kambarius, vieno restorano gamybinėse patalpose atlikome generalinį patalpų valymą ir pasamdėme profesionalią dezinfekavimo įmonę, kuri atliko pilną šių patalpų ir įrangos dezinfekciją. Taip pat dedame visas pastangas, kad patikslinti klientų negalavimo priežastį: yra paimti pakartotiniai vandens ir nuoplovų mėginiai, taip pat besiskundžiančių klientų ir visų virtuvės darbuotojų mėginiai mikrobiologiniams tyrimams atlikti“, - teigė jis. Š. Abramavičiaus žiniomis, šiuo metu naujų negalavimo atvejų nėra, vakar besiskundę klientai yra ambulatoriškai prižiūrim ir šiandien jaučiasi žymiai geriau.

 

  Druskininkų bažnyčioje pokemonus gaudęs paauglys
  įsiutino internautus 

Druskininkų bažnyčioje pokemonus gaudęs magų DiArchy vaikas sukėlė internautų pyktį (nuotr. YouTube)

www.tv3.lt

   Internete patalpintas „Youtube“ vaizdo įrašas, kuriame nufilmuotas Druskininkų bažnyčioje pokemonus gaudantis paauglys sukėlė tikrą pasipiktinimo audrą. Į naujienų portalą tv3.lt kreipėsi pasipiktinusi skaitytoja, kuri atsiuntė minėtą vaizdo įrašą su prierašu apie pasityčiojimą iš tikinčiųjų. Netrukus šį vaizdą pradėjo aptarinėti ir „Facebook“ bendruomenė. Žmonės ne tik skubėjo smerkti tokio paauglio poelgio, bet ir gana greitai išsiaiškino, kas yra tas vaizdo įraše matomas jaunuolis. Pasirodo, kad pokemonus bažnyčioje gaudė puikiai Lietuvoje žinomo mago Arvydo Gaičiūno sūnus. 

Pritrūko sėkmės? 

  
Vaizdo įraše paauglys pasakoja, kad Rusijoje už pokemonų gaudymą šventose vietose skiriamos didelės baudos bei gresia net įkalinimas, tuo tarpu Lietuvoje tas nėra reglamentuota įstatymiškai. „Tad nusprendžiau padaryti tai (gaudyti pokemonus) bažnyčioje. Kodėl gi ne? Lekiame į bažnyčią“, - vaizdo įraše kalbėjo paauglys. Bažnyčioje paauglys įsijungė žaidimą ir iš tikro pradėjo gaudyti pokemonus. Viskas buvo filmuojama. „Mano manymu viskas buvo gerai, pagavau 3 arba net 4 pokemonus ir niekas net neprikibo. Gaila, kad nepavyko pagauti paties rečiausio pokemono – Jėzaus. Kalbama, kad tokio net nėra. Ką padarysi“, - savo žygdarbį vaizdo įraše apibendrino paauglys. 

Suskubo pašalinti įrašą 

   Portalas tv3.lt susisiekė su minėto jaunuolio teta Diana Gaičiūniene. Moteris iš pradžių teigė nieko nežinanti apie sūnėno patalpintą vaizdo įrašą: „Reikia išsiaiškinti“. Po pokalbio praėjus nedaug laiko, vaizdo įrašas buvo pašalintas iš „Youtube“ sistemos. 
Po kurio laiko D. Gaičiūnienė susisiekė su tv3.lt redakcija. „Nėra ko neigti, tame vaizdo įraše buvo Arvydo sūnus. Iš karto sureagavome ir ištrynėme šį vaizdo įrašą. Noriu pasakyti, kad berniukas tokiu poelgiu tikrai nieko nenorėjo įžeisti, užgauti. Tiesiog žaidė ir viską nufilmavo bei paskelbė. Tiek jis, tiek mes patys atsiprašome, jeigu kažką tai galėjo įžeisti. Tai įvyko per klaidą. Vaikas nesitikėjo, kad bus sulaukta tiek reakcijos“, - pasakojo D. Gaičiūnienė.

Pasityčiojimo neįžvelgė 

   Dominikonas brolis Pijus per daug šios istorijos nesureikšmino: „Šiuo atveju yra sąmoningumo klausimas. Paauglys nepagalvojo ir tiek. Kur žaidimas jam rodė eiti, ten ir ėjo. Nemanau, kad čia kažkas tyčiojosi iš tikinčiųjų, tiesiog vaikas gaudė tuos pokemonus ir viskas.“ Anot jo, maldos namai visuomenėje yra pripažįstama kaip vertybė, kurią reikia gerbti, bet šis atvejis tikrai neprimena piktybiško siekio iš kažko išsityčioti.

 

  Apie mokinių priklausomybę nuo telefono
Ramunė KARLONIENĖ

   Tikriausiai prieš gerą dešimtmetį retas suaugęs žmogus būtų pagalvojęs apie telefoninę priklausomybę. O štai šiandien mobilusis ne tik kiekvieno - jauno ar seno – pašonėje, dar blogiau – mintyse. Ir nemeluokime sau: dažnas jaučiasi it nesavas, sutrikęs, jei, neduokdie, skubėdamas namuose pamiršo savo mobilųjį. Taigi kas kaltas – nevaldoma informacinių technologijų invazija į mūsų smegenis ar žmogaus nesąmoningas noras būti valdomam? 
   Paradoksaliai skamba mintis, kad mąstančią būtybę valdo daiktas. Vis dėlto realybė tokia. Apie mokinių priklausomybę nuo telefono pasiteiravome druskininkiečių, t.y. gimnazistės, studento, mokytojos ir abiturientės mamos, nuomonių. 



Atsako Gabija Raškauskaitė,“Ryto” gimnazijos abiturientė

  
- Jei reikėtų išskaidyti paros laiką ir pasakyti, kiek gi iš tavęs atima „veikla“ telefonu, kiek valandų suskaičiuotumei?
  
- Spėju, kad žvilgčiodama į telefoną pasitikslinti, kiek valandų, skaitydama bei atrašinėdama į žinutes, naršydama internete, praleidžiu apie valandą, kartais daugiau, jei neatrandu jokios kitos veiklos, o kartais ir mažiau.
   - Ką dažniausiai veiki, kaip dabar įprasta sakyti, telefone?
- Dažniausiai naudoju telefoną pagal paskirtį : susisiekiu su kitais žmonėmis žinutėmis ar skambučiais. O kadangi gyvename tokiame amžiuje, kai telefonai išmanumu prilygsta kompiuteriams, tai, žinoma, ir naršau internete, ir žaidimus žaidžiu... Telefoną naudoju ir muzikos klausymui.
   - Nors gimnazijos taisyklės draudžia naudotis telefonais per pamokas, vis dėlto jų nesilaikoma. Ką manai apie galimybę griežtai uždrausti naudojimąsi telefonais per pamokas?
   - Iš tiesų nelabai suprantu, kodėl mokiniai jaučia tokį poreikį per pamokas naudotis telefonais, ir dar taip įžūliai. Juk pamokos skirtos ne tam, jos skirtos mokytis. Suprantu – kartais išties svarbu parašyti žinutę, jei nutiko bėda ar panašiai. Bet juk bėdos nenutinka kiekvieną pamoką, visus metus iš eilės, ar ne? 
Tačiau yra ir kita medalio pusė. Jei mokiniai per pamokas yra „sulindę į telefonus“, tai tik parodo, jog jiems neįdomu, jie nėra suinteresuoti mokymusi. Tad galgi ir geriau, kad jie užsiimtų žaisdami telefonais, ramiai prasėdėtų visą pamoką ir niekam netrukdytų, negu trukdytų kitiems susikaupti plepėdami tarpusavyje, šoktų mokytojams į akis, norėdami įrodyti savo tiesą, kad jaučiasi suvaržyti mokykloje, kad tuoj jiems viskas bus uždrausta ir t.t. Juk tai jų pasirinkimas, ar gerai išlaikys egzaminus, ar gerais pažymiais baigs mokyklą ir ar išvis ją baigs. Tad sunku apsispręsti, ar palaikau šią idėją, ar ne. Vis dėlto labiau norisi tarti „už“ dėl pačių mokinių gerovės.
   - Kokios prisirišimo prie šiojo stebuklingo daikto priežastys?
   - Nors pati nesu ypač prisirišusi prie jo, bet vieną žinau tikrai: reikia pabrėžti prisirišimą ne prie paties telefono, o prie programėlių, esančių jame. Nes be jų telefonas būtų tik susisiekimo priemonė, žmonės galėtų tik skambinti ir rašyti. Žinoma, tai yra labai svarbi funkcija, be kurios mes sunkiai galėtumėme išsiversti, bet juk ne dėl to žmonės nepaleidžia telefonų iš rankų...
   - Ar telefonų paplitimas turi įtakos tendencijai, kad šiandien vis daugiau mokinių atsisako skaityti grožinę literatūrą?
   - Kompiuteriai, telefonai...Taip, iš dalies. Juk visiems dabar svarbiau pasitikrinti Facebook‘ą, nei atsiversti knygą. Bet yra ir daugybė kitų priežasčių.
   - Įsivaizduok, kad šiais mokslo metais tapai mokyklos vadovu. Kokių priemonių imtumeisi, kad tavo įstaigos mokiniai pakeistų požiūrį į besaikį naudojimąsi telefonu?
   - Nežinau, ar dar įmanoma pakeisti dabartinių paauglių požiūrį į tai.



Atsako Gediminas Anza, University of East Anglia 1-o kurso studentas 

  
- Tiesmukiškas klausimas – kas tau telefonas – draugas ar priešas?
  
- Aš laikau telefoną savo bičiuliu, kuris man tikrai pagelbėja daugybėje gyvenimo situacijų. Man mobilusis telefonas yra vienas iš tų prietaisų, be kurių negaliu įsivaizduoti savo gyvenimo. Netgi neturint kompiuterio, telefonu galima atlikti visas reikalingas funkcijas ir dar daugiau. Vis dėlto - kaip ir kiekvienas technologinis prietaisas - jis turi ir neigiamų pusių. Susitelkęs į telefoną žmogus neretai pamiršta šalia esančius artimuosius ar apskritai pradeda žiūrėti į gyvenimą, kaip sakoma, per telefono ekraną. 
   - Ar norėtumei, kad tavo vaikas ateities mokykloje naudotųsi mobiliuoju telefonu?
   - Norėčiau, bet tik tuo atveju, jei jis būtų naudojamas tik gerais tikslais.
   - Kokia, tavo manymu, reali naudojimosi telefonais grėsmė bręstančiam jaunam žmogui?
   - Didžiausia grėsmė yra įgyti tokią priklausomybę, dėl kurios jaunas žmogus iškreiptai matytų realų pasaulį.



Atsako „Ryto“ gimnazijos lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja Ramutė Janulevičienė

  
- Telefonais naudodamiesi per pamokas, vaikai pirmiausiai kenkia sau. O ar nekenkia kitiems?
  
- Manau, kad taip: tyrinėjimai rodo, kad mes vaikštome su ,,elektrinę radiaciją skleidžiančiu prietaisu. Mobilieji telefonai veikia mikrobangų, kurias organizmo audiniai maksimaliai sugeria, pagalba - mobiliųjų telefonų spinduliuojama radiacija prasiskverbia iki smegenų.“ Be to, naudojami per pamokas (ne mokymosi tikslu) mobilieji telefonai blaško mokinių dėmesį, atitraukia nuo mokymosi proceso.
   - Mokinių branda neabejotinai skiriasi. Kokiu tikslu dažniausiai telefonais naudojasi skirtingo amžiaus vaikai?
  
- Mažiems vaikams telefonas daugiau reikalingas pažintinei veiklai - žaidimams, o vyresniems - komunikacinei bei informacinei veiklai.

Atsako Arina Meškerienė, abiturientės mama 

   - Kad telefonas trukdo normaliai mokytis mokykloje, aišku ir taip. O ką manote apie laiką, praleidžiamą įnikus į mobiliojo ekraną, po pamokų, namuose?
   - Nesaikingas naudojimasis mobiliaisiais – tai jau nebe epidemija, o pandemija... Dauguma mobiliųjų telefonų yra išmanieji, jų funkcijos gerokai išplėstos (ne tik paskambinti ar parašyti žinutę), tad ir poreikis bei galimybės jais naudotis gerokai padidėję. Laikas, įnikus į ekraną (po pamokų ir namuose), dažnai leidžiamas neprasmingai: besaikis žinučių rašymas, naršymas socialiniuose tinkluose, žaidimai... Nekokybiška namų darbų ruoša (jeigu tuo pačiu metu bendraujama mobiliaisiais). Pasekmės sveikatai taip pat akivaizdžios: nervingumas, nuovargis, nemiga, „žinučių kaklas“, kuris išsivysto dėl nuolatinio lenkimosi jos didenybei Telefonui, galvos skausmas, emociniai sutrikimai ir kt.
   - Kaip elgtis mokytojui ir tėvams, kai šiandien vaikų teisės svarbiau už pareigas? Bausti ar pasigailėti?
   - Priemonės kovai su nesaikingu mobiliųjų naudojimu galėtų būti pokalbiai, straipsnių rekomendavimas, tam tikros taisyklės, pavyzdžiui, nesinaudoti telefonais bendraujant su namiškiais ar valgant, ruošiant namų darbus (sunkiausia įgyvendinti) ir kt. Labai svarbus suaugusiųjų pavyzdys. Rezultatyviausios priemonės – aktyvi, dominanti veikla, pareigų atlikimas, betarpiškas bendravimas! Svarbiausia – nenuleisti rankų.
   Na, o kaip elgtis mokytojui mokykloje? Nelengva sugalvoti adekvačią bausmę. Reikalauti, kad per pamokas mobilieji telefonai būtų išjungti ir laikomi kuprinėse (mažiau pagundų bus juos paimti į rankas). Tai turi būti įrašyta mokinių elgesio taisyklėse. Svarbu įvairiomis priemonėmis ugdyti vaikų sąmoningumą.

* * *

   Mokslo metai prasidėjo. O mokykloje verda dvigubas gyvenimas: gyvenimas mokantis ir gyvenimas su telefonu. Girdėjau, užsieniuose jau seniai su tuo nesitaikstoma. Ar neverta paskubėti su išvadomis ir mums?


Paieška



Koks vietovardis Jums tinkamiausias ?
Vieciūnai
Viečiūnai


Siūlau klausimą skaitytojams
Siūlau temą rašiniui

Parduoda sausas spygliuočių ir lapuočių malkas, skaldytas ar supjautas kaladėlėmis.
Atvežimas nemokamas.
Tel. 860146179.


Parduodamas nekilnojamasis turtas (negyvenamosios patalpos - požeminės automobilių stovėjimo aikštelės, unikalus numeris 4400-1497-2314:5867, esančios Druskininkų g. 23, Druskininkai). 1 vietos pardavimo kaina 7000 Lt. Dėl išsamesnės informacijos kreiptis 861286008 arba elektroniniu paštu parduodamasturtas1@
gmail.com

Roletai 
plastikiniams
langams

Prašome
atsiliepti skaitytojus iš:
Kuveito, Hawaii, Filipinų
info@druskonis.lt


Greitas kreditas
internetu


Nebrangiai
šarvuotos durys butui,
lauko durys namui
,
plastikiniai langai

Langai






© 1997-2013 Druskonis.lt . Visa medžiaga pateikta šiame puslapyje yra laikraščio "Druskonis" nuosavybė.
Kopijuoti, platinti informaciją be laikraščio "Druskonis" sutikimo DRAUDŽIAMA!
Visas teises gina LR istatymai

Dizainas ir programavimas - Dana M. ir Aurimas A.