Pirmas

NAUJIENA!

Šiame numeryje

Miesto žinios
Policijos žinios
Kultūra
Renginiai
Skelbimai
Videolaidos

Druskininkai

Viešbučiai
Menai

Druskininkų apylinkės

Turauskų sodyba
Sodyba "Pas Rūtą"

Redakcija

Informacija


Reklama


Labai gera vieta Jūsų reklamai. Daugiau informacijos čia >>



  Pasipildė mero „persekiotojų“ sąrašas: dabar jau blogi ir
  Alytaus aplinkosaugininkai
   Vietinę valdžią šlovinančiame leidinyje nese niai paskelbtos naujos R.Malinausko „persekiotojų“ pavardės. Nors iki šiol R.Malinauskas, savo mylimuose leidiniuose nuolat „demaskuojantis“ politinius oponentus ir gyventi jam ramiai neduodančius prokurorus, viešai koneveikti jo asmenines valdas tikrinusių Alytaus aplinkosaugininkų privengdavo, dabar jau ir jie įtraukti į „priešų“ sąrašą. Tarp jų atsidūrė ir Aplinkos apsaugos Alytaus departamento vadovas Stasys Vanagas bei Druskininkų agentūros vedėjas Sigitas Kvaraciejus. R.Malinausko kalbos apie aplinkosaugininkų „persekiojimus“ ir „politinių užsakymų vykdymus“ pasipylė po Kauno apygardos teismo sausio 18 d. priimtos nutarties, kurioje buvo pripažintos R.Malinauskui 430 eur baudą už suverstus į Ratnyčios upę akmenis skyrusių gamtos prievaizdų klaidos. Susipažinusiems su minėta teismo nutartimi iškart kilo klausimas, kaip čia suprasti mero pergalės šokį vietiniame valdžialaikraštyje, jei Kauno apygardos teismas, panaikinęs pirmos instancijos – Alytaus apylinkės teismo nutartį, viso labo bylą grąžino aplinkosaugininkams tirti iš naujo? Tuo metu į R.Malinausko klijuojamas „persekiotojų“ etiketes Alytaus aplinkosaugininkų vadovas S.Vanagas reaguoja ramiai. „Vyksta tyrimas iš naujo. O jis kaip nori, taip tegul vertina, turi galimybę pasakyti, turi savo laikraštį, tai ir sako“, - R.Malinausko kalbas apie „valstybės pareigūnų savivaliavimą“ komentavo S.Vanagas.

Skundė dėl 430 eur baudos

   Žiniasklaidoje nekart buvo rašyta apie tai, kad akmenys ir skalda Ratnyčios upėje bei pakrantėje prie R.Malinausko sodybos Latežerio kaime atsirado po to, kai teismas merui nurodė nugriauti dalį tvoros, paliekant laisvą 5 metrų priėjimą prie vandens. R. Malinauskas pustrečio metro tvoros nugriovė, tačiau tiek pat upės užvertė akmenimis, taip padidindamas pakrantės atstumą nuo gyvenamojo namo iki vandens, aiškindamas esą stiprinęs pažeistą erozijos upelio krantą.
   Kaip žinia, dėl Ratnyčios upelin supiltų akmenų R.Malinauskui aplinkosaugininkai ne tik surašė privalomą nurodymą atstatyti Ratnyčios upės vagą, bet ir už šį administracinį nusižengimą jį nubaudė 430 eur bauda. 
   Lapkričio 14 d. Druskininkų mero skundą dėl jam surašyto administracinio nusižengimo protokolo nagrinėjo Alytaus rajono apylinkės teismas. Pastarasis R.Malinausko skundo netenkino: Druskininkų meras čia pralaimėjo aplinkosaugininkams. 
Kaip nurodoma Alytaus teismo nutartyje, R.Malinauskas buvo nubaustas 430 eur bauda už pažeidimą dėl to, kad „laikotarpiu nuo 2017 m. kovo 24 d. iki balandžio 3 d. Ratnyčios upės apsaugos zonoje, esančioje prie jam nuosavybės teise priklausančio sklypo, neturėdamas Aplinkos ministerijos leidimo, Ratnyčios upės vagos šiaurrytiniame kampe supylė 13 kv.m ploto, o pietrytiniame kampe -21 kv.m ploto akmenų krūvas, kurios buvo užpiltos žvyro ir skaldos sluoksniu, dėl to pakeitė 16,70 m Ratnyčios upės kranto linijos ir pažeidė 37,21 m natūralios upės vagos“. 
   Teisme R.Malinauskas aiškino tą patį, kas jau buvo rašyta nekart, kad sodybą Latežerio kaime įsigijo 2012 m. iš savo močiutės, jog sklype buvo iškirsti menkaverčiai medžiai ir krūmai, augę šalia sklypo tekančios Ratnyčios upės, kad upė neva keitė savo tekėjimo vagą, artėdama link sklype pastatytų statinių - tvoros ir namo. Kadangi upės krantai esą buvo pažeisti erozijos, šio proceso sustabdymui bei savo turto apsaugai jis upės krantus ir sutvirtino akmenimis. R.Malinauskas tikino, kad akmenimis sutvirtintas plotas yra labai mažas, todėl jis neprivalėjo kreiptis į aplinkosaugininkus dėl leidimo tokiam darbui išduoti. Anot jo, pakrantės tvirtinimas akmenimis buvo atliekamas nuolat, o tokį pakrantės tvirtinimo būdą neva naudoja ir kitų šalia esančių sodybų savininkai. 
   R.Malinausko argumentus atmetęs Alytaus teismas pripažino, kad jo teiginiai dėl upelio erozijos niekuo nepagrįsti ir neįrodyti. Pasak teismo, „akivaizdu, kad pakeitus upės kranto liniją, buvo pažeista ir natūrali upės vaga, nes iš patikrinimo akte nurodytų matavimų matyti, kad šiaurės rytiniame sklypo kampe akmenimis nepažeistos upės vagos plotis - 8,33 m, o pietrytiniame - 4,49 m, kai vidutinis upės plotis pažeistame ruože (pažeistas ruožas sudaro 37,21 m) yra 10,30 m. Dėl tokių veiksmų buvo padaryta žala aplinkai. Tą, pasak teismo, patvirtina ir aplinkos apsaugos agentūros 2017 m. gegužės 5 d. raštas, kur nurodoma, kad „dėl akmenų supylimo į upės vagą šiose vietose upės vaga susiaurėjo ir padidėjo vandens tėkmė, kuri gali neigiamai paveikti kitą upės krantą, sukelti nepageidaujamus krantų erozijos reiškinius“. 
Anot teismo, akivaizdu, kad R.Malinausko atlikti darbai - akmenų supylimas upės pakrantės apsaugos juostoje bei upės vagoje ir šių akmenų užpylimas žvyro ir skaldos sluoksniu - pakeitė esamą kranto liniją ir natūralią upės vagą. 
   Lapkričio 14 d. bylą nagrinėjęs Alytaus rajono apylinkės teismas R.Malinausko skundo netenkino ir paliko nepakeistą Alytaus RAAD rugpjūčio 3 d. nutarimą, kuriuo R.Malinauskas nubaustas 430 eur bauda. 

Apeliacinis teismas gražino bylą atgal aplinkosaugininkams

   R.Malinausko advokato apeliacinis skundas dėl šios Alytaus teismo nutarties nukeliavo į Kauno apygardos teismą. Pastarojo teismo teisėjas Algirdas Jaliniauskas sausio 18 d. nutarime pripažino aplinkosaugininkų padarytas klaidas – esą buvo taikyti ne tie teisės aktai, panaikino Alytaus rajono apylinkės teismo nutartį ir bylą grąžino iš naujo tirti Aplinkos apsaugos Alytaus departamentui.
   „Kadangi Ratnyčios upė, kurios kranto linijos bei vagos pakeitimu buvo kaltinamas R.Malinauskas, į jam nuosavybės teise priklausančio sklypo ribas nepatenka, o tik ribojasi su Ratnyčios upe, galimos atsakomybės už institucijos nutarime nurodytus pažeidimus klausimas turi būti sprendžiamas, vadovaujantis ne Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygomis, o kitais teisės aktais“, - nurodyta Kauno apygardos teismo nutartyje, iš dalies patenkinusiame R.Malinausko advokato apeliacinį skundą ir bylą grąžinusiame iš naujo tirti Alytaus aplinkosaugininkams. 
Po minėtos Kauno apygardos teismo nutarties R.Malinauskas, vietiniame valdžialaikraštyje džiugiai pranešęs apie „pagaliau priimtą sprendimą, atitinkantį galiojančius teisės aktus ir svarbiausia – tiesą“, rėžė atitinkamą aplinkosaugininkų įvertinimą apie „persekiojimus“ ir „galimą politinį užsakymą“. Apie tai, kad Kauno apygardos teismas apeliacinį skundą patenkino tik iš dalies ir bylą grąžino tirti iš naujo, šioje „pergalės dainoje“ kažkodėl neužsimenama.
   Nors iki šiol R.Malinauskas viešai koneveikti jo asmenines valdas tikrinusių Alytaus aplinkosaugininkų privengdavo, dabar jau ir jie įtraukti į „priešų“ sąrašą. Po minėtos Kauno apygardos teismo nutarties tarp jų atsidūrė ir Aplinkos apsaugos Alytaus departamento vadovas S.Vanagas bei Druskininkų agentūros vedėjas S.Kvaraciejus. „Vertinu kaip akivaizdų persekiojimą, kaip galimą politinį užsakymą, - viešai dėjo R.Malinauskas. - Netikiu, kad jie, kaip specialistai, nemato Ratnyčios upės kranto erozijos ir nesupranta situacijos. Juolab pats S. Vanagas man patarė, kaip galima sutvarkyti, atstatyti erozijos pažeistą krantą, nurodė teisės aktus, kurie tai reglamentuoja“. R.Malinauskas aiškino manantis, kad S.Vanago nurodymu jam pavaldūs specialistai vieną po kito puolė rašyti protokolus, ieškodami pažeidimų, nes taip elgtis jiems neva buvo liepta, be to, jis įtariantis, „kad jie net galėjo patirti spaudimą iš tam tikrų veikėjų“.

Paaiškino, iš kur tokia drąsa

   Priminsime, kad skandalinga situacija neseniai buvo atskleista vienoje iš bylų, susijusių su R.Malinauskui priklausančia sodyba Latežerio kaime. Nagrinėjant bylą dėl Ratnyčios upės pakrantės apsaugos juostoje pilnai nenugriautos tvoros, paaiškėjo, kas R. Malinauską, pasak jo advokato, paskatino užversti upės vagą akmenimis. DELFI paskelbus vaizdus, kaip Druskininkų savivaldybės tarnautojai „talkininkavo“ tampydami akmenis į upę mero sodyboje, tai sukėlė aplinkos apsaugos ministro Kęstučio Navicko ir kitų politikų pasipiktinimą. Tačiau R. Malinausko advokatas teisme aiškino, neva keisti upės vagą jo klientą paskatino to paties K. Navicko pavaldinys – Alytaus aplinkos apsaugos departamento direktorius S.Vanagas. Advokato teigimu, užfiksuotu byloje, R. Malinauskas konsultavosi su S. Vanagu, kaip įvykdyti privalomąjį nurodymą atlaisvinti 5 metrus pakrantės, ir šis esą padavė atspausdintą aplinkos ministro 2014 m. gruodžio 16 d. įsakymą, kuriuo patvirtintas Paviršinių vandens telkinių tvarkymo reikalavimų aprašas. Juo vadovaudamasis R. Malinauskas teigė atlikęs „pažeistos upės pakrantės grunto atkūrimo ir erozijos židinių tvarkymo darbus – sudėjo akmenų metinius prie žemės sklypo šiaurės rytinio ir pietinio kampų“, nes „buvo suklaidintas Departamento direktoriaus S. Vanago“. Kauno apygardos teismas tokia gudrybe nepatikėjo ir nutartyje konstatavo, kad aplinkosaugininkų privalomuoju nurodymu R. Malinauskas „buvo įpareigotas atlikti konkrečius veiksmus, galimybė alternatyviai įvykdyti šį nurodymą nebuvo numatyta“, o pasakojimą apie suklaidinimą pavadino „jokiais objektyviais duomenimis nepagrįstais teiginiais“. 
   Savo ruožtu S. Vanagas žiniasklaidai paneigė liepęs politikui versti akmenis į upelį: „Aš konsultavau, kaip įvykdyti nurodymą, apie jokį akmenų vertimą tai čia šneka neina. Žodžio, kaip sakant, niekur nepridėsi, o raštiško jeigu nieko nėra, tai nėra“. 
Tačiau R.Malinauskas vis tiek viešai laikosi savo, esą jam patarinėjo, kaip „spręsti problemą“, ir davė tai reglamentuojančius dokumentus pats Alytaus aplinkos apsaugos departamento direktorius. Dėstydamas, kad „nė vienas nesame apsaugotas nuo tokio valstybės pareigūnų savivaliavimo“, jis paskelbė svarstysiantis „imtis teisinių priemonių“, nes „tol, kol už savo žodžius ir veiksmus niekas neatsakys, šis persekiojimas ir kai kurių pareigūnų piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi nesibaigs“.
Beje, panašių pasisakymų R.Malinauskas yra dėjęs ir apie kitus „persekiotojus“: viešąjį interesą teismuose ginančius prokurorus, jam ramiai gyventi neduodančius politinius oponentus - vietinius opozicijos narius ir kai kuriuos parlamentarus.

R.Malinausko reakcija neišgąsdino

   Kaip jau minėta, Kauno apygardos teismui sausio 18 d. nutarimu iš dalies patenkinus R.Malinausko advokato apeliacinį skundą dėl R.Malinauskui skirtos 430 eur baudos už Ratnyčios upės suverstus akmenis ir bylą grąžinus institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą, aplinkosaugininkai, taip sakant, principingumo egzaminą turės laikyti iš naujo. 
   „Ar pareigūnai šiuo metu ėmėsi, ir kokių veiksmų, susijusių su R.Malinausko sodybos reikalais - Ratnyčios upėn suverstais akmenimis?“ – „Druskonis“ praėjusią savaitę paklausė Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento direktoriaus S.Vanago. 
   - Procesas juda. Atliekame tyrimą iš naujo. 
   - Jei esate susipažinęs su sausio 18 d. priimtu Kauno apygardos teismo nutarimu, kaip jūs pakomentuotumėte priežastis, kodėl apeliacinės instancijos teismas pripažino aplinkosaugininkų klaidas ir panaikino R.Malinauskui nepalankią pirmos instancijos teismo nutartį dėl jam skirtos 430 eurų baudos?
   - Nesu smulkiai įsigilinęs, matomai, yra kažkas ne taip, pagal tą tvarką reikia kitus įstatymus taikyti dėl atsakomybės.
   - Kiek laiko truks iš naujo pradėtas tyrimas?
  
- Vyksta tyrimas, niekur šitie dalykai nepabėgs, senaties čia jokios nėra. 
   - R.Malinauskas, pasidžiaugęs Kauno apygardos teismo nutarimu, viešai išsisakė, kaip jį čia persekioja aplinkosaugininkai ir t.t. Kaltina jus kažkokiu piktnaudžiavimu ir pan. 
   - Na, jis taip sako. O iš tiesų yra normalus tyrimas, tuos veiksmus mes privalome atlikti ir juos atliksime bet kokiu atveju. O jis kaip nori, taip tegul vertina. Turi galimybę pasakyti, turi savo laikraštį, tai ir sako. 
   - Žmonės, skaitydami mero pasisakymus, kaip jis ketina dėl jūsų veiksmų imtis teisinių priemonių, juokiasi, galbūt jis čia tokiu būdu nori pagąsdinti, kad sėdėtumėte suglaudę ausis?
   - Negaliu už jį šnekėti, ką jis ten bando. Aš jį konsultavau teisingai, net pats sako, kad tuos dokumentus įteikiau, o jo nuomonė yra tokia... 
   - Neišgąsdino R.Malinausko kalbos, kad kovos su „persekiojimu“?
   - Ne, tikrai neišgąsdino. Matot, kiekvieno reakcija yra atitinkama. Mes su pažeidėjais susiduriame daug, vieni vienaip reaguoja, kiti kitaip, o ta reakcija yra tokia, kokia yra. 
   - Iš tiesų nieko čia labai netikėto. Juk esate ne pirmi ir ne paskutiniai – iš pradžių buvo opozicijos nariai, paskui „blogiečių“ sąrašą papildė prokurorai, „neteisingus sprendimus“ priėmę teisėjai. 
   - Procesas vyksta, ir, matyt, vyks ilgai, nes kiekvienas veiksmas yra apskundžiamas. Jo teisė tokia yra, nieko nepadarysi.

„Druskonio“ inf.

 

  Komentuodama šių metų biudžetą, R.Malinausko
  bendražygė atsivėrė: „Nėra lengva dalintis, kai tu 
  neturi ką“ 

„Tikras cirkas – vieną pranešėją dviem fotoaparatais įamžina dvi savivaldybės viešųjų ryšių specialistės. Valdžia propagandai pinigų negaili“, - vaizdelį iš tarybos posėdžio pakomentavo opozicijos narys Vilius Semeška

   Vasario 8 d. savivaldybės tarybos posėdyje patvirtintas 2018 m. Druskininkų savivaldybės biudžetas. 20 mln. 765 tūkst. eurų siekiantis pajamų ir išlaidų planas – šešiais procentais didesnis už praėjusį. Jį pristačiusi savivaldybės administracijos direktorė V.Jurgelevičienė dėstė, kad biudžeto rodikliai dar nepasiekė prieškrizinio 2008 m. lygio, ir tai nėra džiuginantis rezultatas. Opozijos lyderisV.Semeška, pasisakydamas dėl šių metų biudžeto, taip pat atkreipė dėmesį, ar savivaldybės administracijos direktorė V.Jurgelevičienė pasiruošusi išreikalauti sumas iš kaltų darbuotojų, jei biudžetas patirs išlaidas, susijusias su kompensacijomis dėl Vijūnėlės dvaro griovimo. „Na, ką dabar padarysi, matot, labai plačiai apėmėt nuo privataus sektoriaus iki valdiško, tiesiog nespėjot, tenka apgailestauti“, - V.Semeškos kalbą iškart po Vijūnėlės dvaro suskubo nutraukti R.Malinauskas, motyvuodamas dviejų minučių pasisakymo teise. 

Taupo ir „nėštukių sąskaita“

   Vasario 8 d. savivaldybės tarybos posėdyje 2018 m. biudžetą pristačiusi savivaldybės administracijos direktorė V.Jurgelevičienė dėstė, kad biudžeto rodikliai dar nepasiekė prieškrizinio 2008 m. lygio. Besigirdama sėkmingai surinktu praėjusių metų biudžetu, nerealiais savivaldybės sprendimais bei dėkodama savo pavaldiniams bei biudžetinių įstaigų vadovams už subalansuotą šių metų savivaldybės pajamų ir išlaidų planą, R.Malinausko bendražygė po pristatymo netikėtai atsivėrė: „Nėra lengva dalintis, kai tu neturi ką. Mažas biudžetas, poreikiai mūsų dideli, bet kažkaip sugebam (paskirstyti), ir metų bėgy gautas lėšas, manau, tikrai sugebėsim paskirstyti nustatydami kartu prioritetus“. 
   „Kitose savivaldybėse visai kitaip vyksta biudžeto svarstymai, planavimai, atpjovė sumą ir pasakė, į tą tilpsi, nieks nesuka galvos ir pan., o mes žiūrim prioritetus, sveriam, dėliojam, po tūkstantį eurų grabaliojam, ir stengiamės daryti, kad visi būtų patenkinti“, - apie biudžeto dėlionės procesą dėstė V.Jurgelevičienė.
   Opozicijos atstovas, konservatorius Antanas Balkė V.Jurgelevičienės paprašė pasiaiškinti, kas slypi po 1 mln. 200 tūkst. eurų išlaidų dalimi, kuri tiesiogiai nesusijusi su valdininkų ir savivaldybės darbuotojų darbo užmokesčiu. „Kiek pagal išlaidų rūšis mes vis tik kainuojam mokesčių mokėtojams už valdymą?“ – klausė A.Balkė.
   „Nežinau, iš kur ištraukėt tokį skaičių, nežinau kurią eilutę paėmėt. Jums pateikta programa turbūt iš 20 eilučių. Atsižvelgiama į biudžeto sandaros įstatymą, išskiriant sumas turtui ir darbo užmokesčiui. Suprantu, kad jus domina tam tikros smulkmenos, kiek mums kainuoja kuras, popierius ar dar kas nors, - ėmė aiškinti administracijos vadovė. - Ten yra ir tarybos narių išmokos, ir mero fondas, ir kuras, ir mūsų popierius, ir visa kita. Taupom žmonių stažo sąskaita, taupom žmonių nedarbingumo pinigų sąskaita ir pan“. Pradėjus kalbą apie tai, kad ne viskas šiame viešų pinigų sode rožėmis klota, o taupyti priversta net ir klestinčia save vadinanti savivaldybė, R.Malinauskas pridėjo, kad savivaldybė esą sutaupo dar ir „nėštukių sąskaita“, nes pastaruoju metu atsirado daug gimdančių.

Suskaičiavo kilometrus

   „Pratęsiant temą dėl išlaidų, noras matyti išklotinę būtų naudingas ne tik mums, tarybos nariams, bet ir visuomenei. Pasižiūrėjus į viešuosius pirkimus, kai kurios eilutės tikrai kelia atitinkamus klausimus. Pateiksiu keletą pavyzdžių apie kuro sąnaudas, - prie V.Jurgelevičienei užduoto klausimo apie biudžeto lėšų panaudojimą vėl grįžo A.Balkė. - Štai metų apimtis - 85 tūkst. eurų. Pavertus tą sumą kuru, darbo dienomis už tokį kiekį tektų pravažiuoti mažiausiai po 3 tūkst. kilometrų. Kitos panašios eilutės kaip, pavyzdžiui, pirkiniai (...)“. „Ačiū labai, jūsų laikas baigėsi“, - įdomiausioj vietoj opozicijos narį nutraukė R.Malinauskas. 
   „Kalbant apie išlaidas, manau, tikrai yra kur pasispausti. Skaičiau vakar žiniasklaidoje, Vyriausybė ženkliai mažina savo administracijas ir valdymo kaštus, ir savivaldybės iki liepos 1 d. yra įpareigotos duoti savo pasiūlymus. Pagal statistiką Druskininkų savivaldybėje mažėja gyventojų skaičius: kaimo vietovėse nesikeičia, bet Druskininkų mieste jis ženkliai ir tragiškai mažėja. Dabar, statistikos departamento duomenimis, turime tik 19 tūkst. gyventojų: ar savivaldybės administracija yra tiek adekvati, sakykim, kiek buvo anksčiau? – besiplečiančia valdininkų armija savivaldybėje stebėjosi opozicijos atstovas dr. Juozas Šarkus. - Kiek mes priimam sprendimus savivaldybės taryboje, praktiškai administracijos darbuotojų skaičius vis didėja. Dabar štai matau po salę su fotoaparatais vaikštinėjančias dvi savivaldybės administracijos viešųjų ryšių specialistes. Ar reikia tokiai mažai savivaldybei tiek daug tų atstovių spaudai? Ar čia prieš rinkimus tas yra, nežinau. Vienaip ar kitaip didžiulės lėšos yra metamos ir valdžios laikraščiui. Taigi tikrai yra ką taupyti“ . 
   „Panašaus dydžio savivaldybėse administracijų yra ir dvigubai didesnių – turi ir po 180 (žmonių), ir pan. Mes turim 107 darbuotojus. Kokias turim funkcijas, kokias apimtis, kiek projektų – jūs man parodykit nors vieną savivaldybę, kuri pati rengtų projektus?“, - su kitomis Lietuvos savivaldybėmis ėmė lyginti V.Jurgelevičienė.
   „Gyventojų skaičiaus sumažėjimas šimtu dviem ar trim tai nereiškia, kad sumažėjo savivaldybės funkcijos, ataskaitų kiekių teikimas, bendras krūvis, kaip bebūtų gaila“, - pavaldinei antrino R.Malinauskas.

Kalbos apie taupymą nesugraudino 

   „Labai svarbu, ar biudžete numatyta kompensacija už neteisėtai priimtus sprendimus, kaip pavyzdžiui, Vijūnėlės dvaro griovimą, to visiškai nesimato, - pasisakydamas apie biudžetą, pastebėjo V.Semeška. - Noriu paklausti, ar administracijos direktorė išieškos iš kaltų asmenų, kurie priėmė tuos neteisėtus sprendimus, kompensaciją, kuri teks biudžeto naštai? Tų su biudžetu susijusių klausimų yra labai daug, deja, mes jų negalėjom svarstyti, nes visa procedūra, kaip minėjau, yra labai keista ir (...)“. „Ačiū labai, jūsų greitaeigė nu nespėjo, na ką dabar padarysi, matot, labai plačiai apėmėt nuo privataus sektoriaus iki valdiško, tiesiog nespėjot. Tenka apgailestauti“, - V.Semeškos kalbą iškart po Vijūnėlės dvaro suskubo nutraukti R.Malinauskas, motyvuodamas dviejų minučių pasisakymo teise.
   „Manęs tos viešos aimanos apie taupymą nesugraudino. Ar moralu taupyti darbuotojų sąskaita, kai šitokios biudžeto lėšos plaukia valdžios propagandai, brangiai apmokamoms advokatų kontoroms, „auksiniams tualetams“ ir kitokiems pirkimams? Na, nelaikykite žmonių visiškais kvailiais“, - po 2018 m. biudžeto pristatymo stebėjosi V.Semeška. 

„Druskonio“ inf.

 

  Po kritikos – rezultatas: savivaldybės biudžetas sulauks
  dividendų iš vandens parko
   Valdžia, atrodo, įsiklausė į opozicijos narių kritiką, kodėl savivaldybei priklausantis vandens parkas nemoka dividendų į vietos biudžetą, tačiau sočiai remia gyventojams dykai kaišiojamą valdžios propagandą ir kitas rūmų užgaidas. Vasario 8 d. savivaldybės tarybos posėdyje R.Malinausko pavaldinė V.Jurgelevičienė patvirtino, kad šįmet iš vandens parko ketinama gauti 1 mln. eurų dividendų, kurie bus skirti konkrečiam tikslui – naujo kultūros centro įrengimui.
   Vasario 8 d. vykusiame savivaldybės tarybos posėdyje paaiškėjo, jog savivaldybei priklausantis vandens parkas šįmet ketina į vietos biudžetą pervesti 1 mln. eur dividendų. Opozicija, kaip žinia, ne vienerius metus kėlė triukšmą, kad ši savivaldybės įmonė uždirbtą pelną dividendų forma mokėtų į biudžetą, užuot rėmusi vietos valdžią šlovinantį leidinį. Į tai, vertindami Druskininkų savivaldybės veiklą, pernai pavasarį atkreipė dėmesį ir valstybės kontrolieriai visuomenei pateiktoje valstybinio audito ataskaitoje. 
   „Dividendų labai reikšminga suma. Vandens parko, mūsų labai svarbios įmonės, pelno skirstymas vyks balandžio mėnesį, pagal preliminarius rezultatus praėjusius metus ji užbaigė tikrai pelningai. Ketiname, skirstydami pelną, bent milijoną eurų skirti savivaldybės biudžetui tiksliniam tikslui – kultūros centro įrengimui, kad galėtume šįmet sklandžiai startuoti su statyba“, - pristatydama 2018 m. savivaldybės biudžetą, aiškino savivaldybės administracijos direktorė V.Jurgelevičienė. 
   Kaip žinia, Druskininkų valdžia buvusios „Nemuno“ sanatorijos koncertų salės vietoje žada pastatyti 6 tūkst. kv. m ploto, 1 tūkst. 200 vietų kompleksą, kuriame vyktų koncertai, spektakliai, didelės apimties konferencijos. Prieš kelerius metus skelbta, kad šis kurorto valdžios stumiamas 15 milijonų vertės megaprojektas Druskininkuose išdygs iki 2019 metų, tačiau iki šiol tiksliai taip ir neaišku, iš kokių šaltinių bus gautos tokios lėšos ir atitinkamai, kada konkrečiai bus pastatytas šis objektas. Prieš metus savivaldybės administracija su UAB „Uostamiesčio projektas“ pasirašė sutartį 145 tūkst. 200 eur sumai pastatų T. Kosciuškos g.4 ir Maironio g.7 rekonstravimo į Druskininkų kultūros centrą techniniam projektui parengti.
   Vasario 8 d. tarybos posėdyje svarstant savivaldybės 2018-2020 metų strateginio veiklos plano biudžetą, opozicijos atstovas dr. J.Šarkus atkreipė dėmesį, kad bendruomenei trūksta informacijos dėl šio statinio projekto. „Dėl kultūros centro projekto – mes nematėme nei techninės užduoties, nei kas ten daroma, nei visuomenė apie tai žino, nei mes, kaip tarybos nariai“, - minėjo J.Šarkus. „Buvo paskelbtas kultūros centro techninio projekto konkursas. Buvo teikiama Vyriausybei pripažinti šį projektą labai svarbiu, deja, nepavyko. Šiuo metu atliekamos šio techninio projekto ekspertizės, ir kai bus užbaigta, manau, viskas bus išsamiai pristatyta, - aiškino savivaldybės administracijos Investicijų ir turto valdymo skyriaus vedėjas A.Svirskas. - Reikia, kad visą šitą įvertintų ekspertai. Eiliniai žmonės, be jokios abejonės, turi vertinti, bet turi vertinti daugiau tą architektūrinį grožį, o ekspertai vertins tai, kas yra būtina - garsą, šviesą ir t.t.“. 
   Savivaldybės tarybos narys A.Balkė siūlė akyliau pasižiūrėti, kokie skaičiai nurodomi tame savivaldybės strateginio veiklos plano biudžete. „Štai kultūros centro eilutė 2018-2020 metų plane. 2018-iems metams įrašyta 107 tūkst. eur, 2019 m. – 3 mln., 2020 m. – 5 mln. eurų. Tuo tarpu 2017-2019 m. plane – jau 2018-iems metams įrašyta 3 mln. eurų, 2019 m. – 5 mln. Tai kas čia - klaidos ar neapsižiūrėjimas?“ – vardindamas keistus milijonų šuolius, stebėjosi A.Balkė. „Čia yra norai ir svajonės“, - konservatoriui atšovė posėdžiui pirmininkavęs R.Malinauskas.

„Druskonio“ inf.

 

  Skaučių viešnagė sutapo su Ligonių diena

Skaučių viešnagė Druskininkų parapijos namuose


Bendros dainos

   Praėjusį savaitgalį Druskininkuose svečiavosi Lietuvos skautų sąjungos Vilniaus krašto „Skaisčio tunto“ atstovės „laumės“, vyresniųjų skaučių draugovės sesės. Būtent taip išsamiai jos save vadinančios, tuo tarpu mums paprasčiau buvo į jas kreiptis tiesiog kaip į skautes. Kaip pačios prasitarė, kone atsitiktinai viešnagės savaitgalis sutapo su Ligonių diena, tad pirmiausia apsilankė Druskininkų ligoninės slaugos skyriuje, kurio pacientus gerais žodžiais ir dainomis stiprino. Sekmadienį po šv.Mišių jos kartu su giminingos labdaringos veiklos Druskininkų Švč. Mergelės Marijos Škaplierinės Bažnyčios parapijos „Caritu“ ir jo vadove Angele Paulėkaite, vietiniais maltiečiais ir jų vadove Asta Akromaite, moterų klubo „Gabija“ pirmininke Lolita Babiliene sukvietė mūsų parapijiečius susitikti ir pabendrauti parapijos namuose prie arbatos. Vilniaus skautės išsamiai papasakojo apie savo veiklą ir pagrindinius jos principus tarnauti Dievui, Tėvynei, Artimui. Prie trispalve atributika padabintų stalų parapijos namuose mezgėsi pokalbiai apie patriotiškumą, kurį ugdo skautų organizacija, pagalbą silpnesniajam, įvairaus amžiaus skautus vyrus ir moteris, bendras stovyklas, grūdinimąsi, įspūdžius mūsų mieste. Susibūrę vyresnio amžiaus druskininkiečiai smalsiai klausinėjo, sesės skautės kantriai atsakinėjo. Sužinojom, kad tai antroji jų bendra išvyka iš Vilniaus. Praėjusiais metais jos pabuvojo Panevėžyje, kur senutei padėjo susiremontuoti namus. Sostinėje jos dažnai įvairiais būdais talkina silpnesniesiems. Į Druskininkus daugiau nei dešimt jaunų moterų atvyko, atsiradus progai apsistoti laisvame bute, kur visos sutilpo. Kadangi stengiasi susitikti su vietinėmis bendruomenėmis ir skautijos idėjas propaguoti, tuo užsiėmė ir Druskininkuose. Galbūt ir mūsų miestelyje skautų rasis, nes artimiausias jų padalinys tėra Alytuje? 
   Sesės „laumės“ surengė vyresnio amžiaus parapijiečiams liaudiškų bei tautiškų dainų koncertėlį, kuriame darniai sutarė įvairių kartų balsai – tiek svečių, tiek ir mūsų giedorių. 
   Parapijos namuose buvo galima sudalyvauti specialioje maltiečių akcijoje „Lurdo žvakės“ įsigyjant pašventintą žvakę ir tokiu būdu paremiant neįgaliųjų piligriminę kelionę į Lurdą, garsėjantį stebuklingais išgijimais. Paprastai maltiečiai į Lurdą kartu su piligrimų grupe autobusu vežasi 12 neįgalių žmonių. Įsigyjantys pašventintą žvakę savo auka ne tik paremia jų kelionę, tačiau ir gali ant specialaus lapelio užrašyti savo intencijas, maldas, palinkėjimus, kurie vežami į Lurdą prie Mirabelle grotos. Norintys paremti neįgaliųjų kelionę į Lurdą, kuri įvyks gegužės pradžioje, ir įsigyti žvakelių tai gali padaryti sekmadieniais po šv. Mišių bažnyčioje. 

„Druskonio“ inf. 

 

  „Tik sveika tauta yra stipri“

J.Čepaitienė visiems priminė garsaus sveikatintojo K.Dineikos pratimus


J.Valskys mokė vaikus, kaip taisyklingai kvėpuoti


J.Čepaitienė ir G.Balčiuvienė

   Vasario 7-ąją „Saulės“ pagrindinės mokyklos mokiniai, mokytojai ir svečiai susibūrė į projekto „Mes dar galim būti dideliais – taip kaip rytas gali eiti į dieną“ (J.Marcinkevičius), skirto Lietuvos valstybės atkūrimo 100-osioms metinėms, renginį „Karolis Dineika – gimtojo krašto šauklys“, skirtą paminėti garsųjį fizinio lavinimo propaguotoją, pedagogą, psichologą, gydomosios fizinės kultūros parko ir respublikinio metodinio centro Druskininkuose įkūrėją, pasišventusį Lietuvos sveikatingumui. 

   5-8 klasių mokiniai ir jų vadovai, „Saulės“ pagrindinės mokyklos direktorė Ramutė Siliūnienė, renginio organizatorė, kūno kultūros mokytoja – metodininkė Janina Čepaitienė, pristačiusi svečius Druskininkų III amžiaus universiteto rektorių Joną Valskį bei buvusią mokyklos auklėtinę, o dabar Kauno lopšelio darželio „Vėrinėlis“ auklėtoją Gitaną Balčiuvienę, pirmiausia pakvietė visus pagerbti K.Dineikos atminimą tylos minute. 
   Kaip žinia, K.Dineika paliko didžiulės istorinės, gydomosios, kultūrinės išliekamosios vertės palikimą, kuriuo domėjosi projekto autorė J. Čepaitienė bei jos mokiniai, rinkdami ir apibendrindami medžiagą, aptardami kiekvieną nuostabaus sveikatos propaguotojo knygą. Šio projekto, skirto mokiniams ir būsimoms kartoms, metu per renginius, popietes, diskusijas stengtasi įprasminti K.Dineikos, dar vadinamo burtininku iš Druskininkų, išgydžiusio šimtus tūkstančių žmonių, sukurtą metodiką ir ją pritaikyti mokinių rytinėms mankštoms, judriesiems žaidimams, grūdinimuisi. Vaikai suprato, jog K.Dineikos sukurta gydomoji metodika įveikia ligas, sveikatina, stiprina mūsų dvasią ir pomėgį sportui. 
   Surinkta ir susisteminta K.Dineikos ir jo sveikatingumo parko medžiaga. Mokiniai turėjo galimybę dalyvauti renginiuose K.Dineikos parke. Susipažino su jo planu, pėdos akupunktūros baseinu, kaskadomis su termoprocedūromis, vertikaliomis voniomis ir „Saulės taku“, gydomąja parko baze – sporto aikštynais, bioklimatine aikšte, modernia aparatūra aprūpintu gydomosios fizkultūros dispanseriu. Vaikai įsitikino, kad fizinė kultūra ir tinkamas gyvenimo būdas yra pati geriausia profilaktika ir sveikata. Jos pagrindas – saulė, oras, vandens procedūros, mankšta, taip pat teigiamos emocijos. Mokiniai „Saulės take“ susipažino su aplinkine gamta, augmenija ir vaistažolėmis, jų nauda organizmui. Vaikams įsiminė Ratnyčėlės pakrantėje pastatytuose stenduose išdrožti P.Širvio, A.Mickevičiaus, R.Mozūriūno žodžiai apie gamtą. Poetas J.Marcinkevičius teigė, jei mes neprižiūrėsime gamtos ir jos netausosime, žmogus ir žemė ims kankintis. J.Čepaitienės mokiniai stabtelėdavo pailsėti netradicinėse šiaudinių stogų ir įdomių medžio šakų pavėsinėse ant suoliukų, sukurtų Vytauto Urnevičiaus. Stebino, žavėjo ir gerino nuotaiką medinės kompozicijos, tarsi įaugusios į gamtą. 
   Pasak mokytojos J.Čepaitienės, mokiniai sudarė sveikos gyvensenos medį „Darna su savimi, darna su gyvenimu“: tai gera dvasinė ir emocinė būsena, kai vaikas jaučia pilnatvės gerbūvį, gali pakelti liūdesį ir skausmą, gali kurti savo veiklą taip, kad džiaugtųsi pats ir aplinkiniai, priimtų spendimus, palaikytų gerus santykius ir atsakytų už juos. Gera dvasinė pusiausvyra, kai neskriaudi už save silpnesnių, žiūri į gyvenimą iš geranoriškos pusės, kuri ir palaikai gražius santykius su savo klasės draugais. Kuri grožį ir džiaugsmą. Kai esi sveikas, kupinas energijos, darbingas, kūrybingas, ištvermingas ir užsigrūdinęs vaikas.
   J.Čepaitienė pateikė K.Dineikos žodžius, kad „aktyvus ir sveikas žmogus paprastai jaučiasi ęsas jaunas ir siekia grožio - tiek fizinio, tiek dvasinio“. Knygoje „Moters grožis ir sveikata“ jis nagrinėjo neišsenkančią temą apie moters grožį ir sveikatą. Moteris yra graži, kai ji supranta savo didįjį pašaukimą „ ne tik turtinti gyvenimą darbu, bet ir taurinti jį švelnumu bei pasiaukojančia moteriška meile. Todėl ji turi būti stipri fiziškai ir dvasiškai. Jaunuoliai pirmiausia susižavi gražaus kūno sudėjimo mergaite. Be abejo, kūno grožis ir sveikata pasireiškia ankstyvojoje veikloje ir darbe. Vaikas, judėdamas ir būdamas aktyvus, yra sveikas ir darbingas. Nuolatos sportuojantis vaikas - geriau išsivystęs, ištvermingesnis. Bręstančiam vaikui turi įtakos – taisyklinga kūno laikysena, todėl per kūno kultūros pamokas mokytoja J.Čepaitienė itin daug dėmesnio skiria atitinkamiems K.Dineikos pratimams. Judėjimas yra gyvybės, vikrumo ir aktyvumo požymis.    J.Čepaitienė teigė, kad gėlės žydi visus metus: mokykloje, gatvėje, net ir šio renginio salėje. Norint, kad jos nenuvystų ir išliktų visada gražios, reikia – judesio. Norint džiaugtis gyvenimu ir gerai mokytis, reikia fiziškai lavintis, judėti, rasti jėgų ir valios fiziškai tobulintis. Judėjimas – neišsenkanti pasaulio pažinimo priemonė.
   J.Valskys, ilgametis K. Dineikos bendražygis ir bendradarbis, mokiniams aiškino, kad svarbiausia yra kvėpavimas ir judėjimas. Kiekvienas žmogus ateina į šią žemę su tam tikra misija ir išeina arba ją atlikęs, arba ne. Žmogaus gyvenimas verčia suktis planetas, banguoti vandenynus, keistis metų laikus. Gyvenimo dėsniai vieniems atneša džiaugsmą, o kitiems nelaimes ir nepagydomas ligas. Mes turime patys atsakyti ne tik už gamtos, bet ir už žmogaus, savo paties kūno, sielos ir dvasios teršimą bei pažeistą ekologiją. Privalom rūpintis jausmų ir minčių gyvatomis, kaupti teigiamas jėgas. J.Valskys pabrėžė, kad žmogaus kvėpavimas prasideda pirmu oro įkvėpimu ir baigiasi paskutiniu atodūsiu. Akcentavo, kad kvėpavimas - tai gyvenimas. Kvėpavimas yra svarbi gyvybinių organizmo procesų sudedamoji dalis. Kvėpavimo ritmas yra duotas gamtos. Su kvėpavimu tampriai susijęs širdies ritmas, kraujotaka ir vidaus organų veikla. Kvėpuodami įkvepiame ne tik deguonį, - paslaptingą energiją, kuri ne tik stiprina kūną, bet ir užtikrina organizmo veiklos harmoniją. Labai svarbu įprasti kvėpuoti per nosį bei laikytis pagrindinių taisyklingo kvėpavimo principų: įkvėpdami turime jausti, kaip išsipučia pilvas, po to - krūtinė. Neturime jausti įtampos. J.Valskys parodė mokiniams ir pakartojo su jais, kaip taisyklingai kvėpuoti, sujudinant visas čakras. Kvėpavimo pratimų kompleksas vaikams suteikė daug džiaugsmo. J.Valskys patarė mokiniams rytais būtinai apsipilti šaltu vandeniu ir apsitrinti rankšluosčiu. Labai svarbu atlikti rytinę mankštą, kuri sujudina smegenis ir kraujotaką bei suteikia energijos visai dienai. Svečias „Saulės“ pagr. mokyklos mokiniams palinkėjo puoselėti savo sveikatą, idant nesirgtų. 
   Buvusiai mokyklos auklėtinei, dabar Kauno vaikų lopšelio darželio „Vėrinėlis“ auklėtojai Gitanai Balčiuvienei renginys „Karolis Dineika – gimtojo krašto šauklys“ dar kartą įrodė, kad K.Dineikos sveikatinimo idėjos gyvos iki šių dienų. „Prisiminėme tuos laikus, kai drauge su mokytojos J.Čepaitienės mokiniais ir vaikų darželio „Bitutė“ (ten dirbau auklėtoja) ugdytiniais vykdėme bendrą projektą „Karolis ir Karoliukai“, - pasakojo G.Balčiuvienė. - Prabėgo daugiau kaip 20 metų, Druskininkus iškeičiau į Kauną, dirbu lopšelyje-darželyje „Vėrinėlis“. Tačiau požiūris į vaikų sveikatinimą yra aktualus ir šiandien. Nuo mažens pratiname vaikus dieną pradėti rytine mankšta, kuri pažadina kūną ir sielą. Darželio salėje organizuojamos gydomosios mankštos pamokėlės vaikams, turintiems laikysenos sutrikimų. Daug dėmesio skiriame judėjimui gryname ore, žaidžiame judriuosius žaidimus, rengiame sporto šventes, prisidedame prie akcijos „Diena be automobilio“. Dalyvaujame projektuose „Sveikatiada“, „Sveiki dantukai“. K. Dineikos žodžiai „Saulė, oras ir vanduo – sveikatos šaltinis“ - tai kelias, kuriuo vadovaujuosi dirbdama su vaikais“.
   Direktorė R.Siliūnienė patvirtino, jog K.Dineikos idėjos įgyvendinamos „Saulės“ pagrindinėje mokykloje mokinių mankštų, kūno kultūros pamokų, sporto užsiėmimų metu. 
   J.Čepaitienė priminė savo ankstesnius projektinius ir kūrybinius renginius „Judėjimas sveikatos šaltinis“, „Būk stiprus ir sveikas“, „Sveika mityba“, „Kaip tapti atspariam, „Moters grožis ir sveikata“, minint K.Dineikos 100-ąsias ir 110-ąsias gimimo metines. Jie puoselėjo bendravimo ir bendradarbiavimo įgūdžius, mokė vaikus savitarpio pagalbos ir rūpinimosi kitais, paslaugumo, gerųjų emocijų, atsakomybės už gamtą ir aplinką. „Stengiuosi, kad mokiniai suvoktų, jog sveikatos saugojimas ir stiprinimas, kūno ir dvasios tobulinimas yra visuotinas gėris, kurį galime ir privalome kurti patys, - priduria J.Čepaitienė. - Nuo jų kasdieninių pastangų priklauso ne tik dabartis, bet ir būsimi mūsų valstybės ir tautos istorijos įvykiai“. Mokytoja didžiuojasi, kad palaipsniui, lašas po lašo, sukaupta K.Dineikos sveikos gyvensenos patirtimi gali dalintis su mokiniais ir kartu su bendražygiais. „Druskininkai gali didžiuotis žmogumi, kuris išgydė šimtus, tūkstančių žmonių, kuris garsino ir mūsų miestą, ir šalį toli už jų ribų, - tęsia J. Čepaitienė. – Tęsti K.Dineikos darbus yra mano kaip mokytojos, mylinčios savo darbą, ir kaip savo šalies pilietės pareiga. Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį sutinku nuoširdžiu darbu, įgyvendindama K.Dineikos idėjas ir sukurtas metodikas, kurios sveikatina mano mokinius, padeda pasiruošti varžyboms, gerina jų fizinę būklę, jei, tarkim, prireiktų ginti laisvę, pamatinę vertybę. Linkiu, kad žiburių, kurių šviesą pamatytų kuo daugiau ateinančių, įsižiebtų kuo daugiau mokyklų, nes tik sveika tauta yra stipri“. 

„Druskonio“ inf.

 

  Pokalbis apie Lietuvą ir Druskininkus
   Lietuva, pasitinkanti valstybės atkūrimo šimtmetį, ir Druskininkai jos kontekste. Politikos suūkinimas ir sovietmečio istorinė refleksija, partizanų kovos ir prisitaikymo pasiteisinimas, savivaldos reikalai ir šiandienos pilietiškumas – apie visa tai kalbasi druskininkietis, Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) magistrantas, nacionalinės Jaunimo reikalų tarybos narys Konstantinas Rečkovas bei TSPMI docentė, filosofė, kultūrologė, rašytoja Nerija Putinaitė.



   Konstantinas Rečkovas: ...tas vadinamasis stiprios rankos ilgesys ir „ūkiškos“ brazauskinės politikos paklausa visuomenėje bei jos atspindžiai politikų retorikoje ir veiksmuose yra iš esmės susiliečiančios tendencijos. Tokia logika: yra vienas vadovas, jis nustato tvarką ir viskas vyksta sklandžiai. Tada jokie nukrypimai nėra leistini. Man atrodo, mes turime reikalą su iškreiptu paties valstybingumo suvokimu, negebėjimu priimti pilietiškumo kaip bendrosios atsakomybės dimensijos. Užvaldytų savivaldybių atvejai patvirtina, kad šios tendencijos yra gajos.



   Nerija Putinaitė: ...esminis dalykai, kurį paminėjote, yra atsakomybė. Būtent tos atsakomybės yra dažnai kratomasi, nes nežinoma, o ką gi su ja daryti. Ir tada atsiranda policinė valstybė, apie kurią kalbėjau. Nes tai yra iš esmės labai patogu. Tau nereikia galvoti. Tau pasako, ką daryti, parodo, ką daryti. Tu žinai, kaip turi būti, kaip neturi. Gali namuose šiek tiek paburnoti, bet tai yra tokia norma. Čia yra prisitaikymas – kuo labiau prisitaikysi, tuo mažiau būsi paliestas. Bet reikia suvokti, kad tas prisitaikymas yra gana žalingas – todėl, kad jis griauna ir pilietiškumą, ir politinį mąstymą.

   Visas pokalbio tekstas – kitame „Druskonio“ numeryje.

 

  Grikius auginantis ūkininkas papasakojo, kaip išgyvena

Antanas Vailionis

Romas SADAUSKAS-KVIETKEVIČIUS, www.delfi.lt 

   Galima tik spėlioti, kaip Antanas Vailionis visur suspėja – ūkininkauja, gamina medinius sodo baldus, užsiima visuomenine veikla, nors į kaimą atvažiavo beveik atsitiktinai. Gyvendamas mieste supykęs ant darbdavio trenkė pareiškimą ant stalo ir pabaigė darbinius santykius.

  
Teko ieškoti pragyvenimo šaltinio. Dabar darbas darbą veja. Todėl susitikimą su ūkininku teko atidėlioti ir vis iš naujo derinti tris dienas, kol pagaliau susėdome pasišnekėti šventą dieną, sekmadienį, Savanorių kaime, vienoje iš gerokai nutriušusių buvusių kolūkio fermų įrengtame poilsio kambaryje.

Netapo tikru kauniečiu

   Antanas gimė Alytuje, bet jo tėvai kilę iš Leipalingio seniūnijos Jovaišių ir Mažonių kaimų. 2002 m. baigė Alytaus Likiškėlių vidurinę mokyklą, studijavo Kauno technologijos universitete, dirbo vietinės vandens tiekimo įmonės padalinio vadovu ir jau buvo betampantis tikru kauniečiu, bet nutiko taip, kad gyvenimas, žinoma, ne be jo paties apsisprendimo, pasisuko visiškai kita kryptimi ir sugrąžino į tėviškę – vietas dar menančias pokario partizanų kovas, kuriose ir Vailionių giminės vyrai dalyvavo.Iš tėviškės jau buvo likusi tik sodybvietė, bet, prasidėjus žemės reformai, apie 1996 m., Vailioniai suskubo parengti sodybos atkūrimo projektą. Tačiau jis taip ir liko neįgyvendintas, nes pavyko nusipirkti kaimynų sodybą, sovietmečiu pastatytą ant nacionalizuotos Vailionių žemės. Tėvas atgautus 18 hektarų kasmet arė, sėjo rugius ir avižas, augino 5 melžiamas karves.
„Dirbamos buvo gal tik 12 ha, žinote, kaip Dzūkijoje būna – tai pelkė, tai miškelis, tai griovelis“, – pasakojo A. Vailionis.
   Dirbdamas vandentvarkos įmonės, pasak paties Antano, gražiai pavadintose pareigose, bet iš tikrųjų „nuo vairuotojo iki sąskaitų pasirašinėjimo“, pateko į apmaudžią situaciją, kai teko likti atsakingu už pavogtus iš sandėlio 3 tūkst. litų.
   „Kaip „honoravas“ žmogus pasakiau, kad esu ne vagis – pasiimate mano atostoginius, algas ir aš išeinu iš to darbo. Padėjau pareiškimą ant stalo ir 2004 m. atvažiavau į kaimą“, – sakė A. Vailionis, šiuo metu jau tapęs ir Lietuvos jaunųjų ūkininkų, ir jaunimo sąjungos vadovu.

Be paramos sunku

   Tuo metu senieji Vailioniai buvo suplanavę perduoti ūkį kitam sūnui, kuris dirbo Varėnos rajone, Matuizų plytinėje, ir neskubėjo grįžti į tėviškę.
   „Išgirdęs, kad grįžau, sako, jei nori, Antanai, perimk tu tą ūkį, baik mokslus. Kaip tik stojome į Europos Sąjungą, atsirado tiesioginės išmokos, parama jaunųjų ūkininkų įsikūrimui, kuria tikėjausi pasinaudoti, bet paraiškos taip ir neparašiau. Išėjau iš to darbo kaip stoviu, pajamos čia buvo 70 litų (apie 20 eurų) per mėnesį, džiaugiausi, kad į mašiną kuro įpilu“, – pasakojo A. Vailionis. 
   Jo teigimu, pradedančiam ūkininkauti jaunimui paramos tikrai reikia, bet dabartinė jos forma, kai reikia įsipareigoti vykdyti planą, o rūsti kaimo tikrovė gali viską gerokai pakoreguoti, gali tapti girnapuse ant kaklo.
   „Ir dabar aš sakau, padarykite, kad jaunųjų ūkininkų įsikūrimui gal mažesnė suma iš pradžių būtų duodama, bet beveik be jokių įsipareigojimų, svarbiausia, kad kaime gyveni, panašiai kaip daroma Lenkijoje, o paskui, po 3 metų, kai jau žinos, ką iš tikrųjų nori kaime daryti, kokią ūkio specializaciją rinktis, tada pridėkim pagrindinį paramos paketą“, – svarstė ūkininkas.
   Lenkijoje, pasak A. Vailionio, 80 proc. paramos gauna iki 40 metų amžiaus ūkininkai. O pas mus pasiima tie, kas turi didelius ūkius ir dar juos padidina, todėl atskirtis tik didėja.

Metų darbo rezultatas – 3 tonos grikių

   Jis prisimena pradėjęs auginti grūdus, išsinuomojęs apleistas kaimynų žemes – 46 ha. Pirmais ūkininkavimo metais Antanas pasėjo rugius, kurie dar šiaip taip užderėjo – prikūlė 1,5 tonos iš hektaro. Antraisiais metais pasėjo grikius, kurie užaugo piktžolėmis, o ekologiniame ūkyje jų nupurkšti herbicidais negalėjo. Iš 15 ha grikių prikūlė 2 priekabas, o kai išvalė žoles, liko viena – ne daugiau kaip 3 tonos.
   „Buvo pas mus toks vokiškas kombainiukas „Claas Mercur“ 1968 metų, ir dabar dar jis čia kažkur tai yra, bet jau reikėtų kaip antikvarinę techniką demonstruoti, o ne su juo dirbti. Kiekvienas, suprantantis apie guolius ir grandines, tokią techniką pats pasiremontuoti gali, bet dabar juk XXI a.“, – kalbėjo A. Vailionis.
Tuomet ūkininkas išarė savo laukus, užsėjo žolę ir ėmėsi gausinti karvių bandą, nors pieno kainos jau tada svyravo kaip pašėlę. Paėmęs paskolą iš „Vilkyškių pieninės“ Antanas įsigijo melžimo aparatą, aptvėrė ganyklas elektriniu piemeniu, kurį kaimiečiai vadino „kolchozo išmislu“, bet 46 karvių kiekvienos atskirai virvutėmis juk nepriraišiosi.
   „Šita ferma – tai ne mano, o mano gyvenimo moters istorija – jos senelis buvo 2018 m. savanoris ir gavo žemės Savanorių kaime, o paskui ji čia ūkininkavo, nusipirko vieną fermą, o paskui jau mes susiėjome, sumetėm draugėn tuos gyvulius, tada likusių fermų savininkas pardavė jas man. Jau kai šalia, visada sakau, kad man reikia, o paskui galvoju iš kur pinigų gauti“, – pasakojo A. Vailionis. 

Nustojo melžti karves

   2006-2007 m. Antano banda padidėjo iki 60 galvijų, per mėnesį už pieną gaudavo apie 6 tūkst. litų.„Atėjo krizė, pieno kainos krito, o man toliau investuoti reikia – atnaujinti melžimo įrangą, pirkti pašarus, važiuoti į ganyklą ryte ir vakare. Nustojau melžti karves ir palikau jas žindenėmis. Nes pienas kainavo tiek, kad jo tiesiog neapsimokėjo gaminti. Pradėjau ieškoti, kur parduoti veršiukus, bet supratau, kad supirkimo kainos ir sąlygos – tikra pajuoka. Tada pradėjau siūlyti tiesiogiai mėsos valgytojams, ir tai po truputį įsivažiavo. Šio metu auginu pusę metų – pavasarį atsiveda, o iki žiemos realizuoju. Ir beveik visą mėsą parduodu savo nuolatiniams pirkėjams be jokių tarpininkų, daugiausiai Kaune, Alytuje ir Marijampolėje“, – sakė A. Vailionis.
   Jo teigimu, kadangi pieninės karvės duoda daug pieno, veršeliai greitai auga ir gerai įminta – pirkėjai sako jų mėsos nėra ko nė lyginti su parduodama prekybos centruose. Toks ūkininkavimo būdas, pasak Antano, jau 5 metus jam leidžia padoriai užsidirbti, nes iš tiekimo grandinės nuo lauko iki stalo iškrinta visi tarpininkai.
Pirks mobilią skerdyklą
   „Jovaišių kaimo bendruomenė, mano iniciatyva, ketina įsirengti mobilią skerdyklą. Prieš 3 metus, kai sugalvojau tą idėją, nieko panašaus neteko matyti, o dabar jau matau skelbimus, kad kažkas tokias paslaugas teikia. Bet mūsų krašte, kur daugėja mėsinių galvijų augintojų, tokia paslauga bus labai paklausi“, – tikisi A. Vailionis.Ūkininko teigimu, mobilios skerdyklos reikia ir todėl, kad dabar smulkūs ūkiai užaugina galvijus, bet parduoda juos kartais net pigiau už savikainą, o miestiečiai skundžiasi neįperkantys veršienos ir jautienos.Toks tiesioginio valgytojo ir galvijų augintojo ryšys, pasak A. Vailionio, svarbus dar ir todėl, kad žmonės, ypač miestiečių šeimos, auginančios vaikus, nori žinoti, ką jie valgo, kokiomis sąlygomis buvo augintas gyvulys, ar jis ganėsi švariose Dzūkijos pamiškių pievose, ar buvo prikimštas papildų bei antibiotikų.
   „Asmeniškai atsakau už savo mėsos kokybę, kad ji bus kokybiška, visiškai ekologiška, šviežia be jokių konservantų“, – sakė Antanas.Pastaruoju metu jis susidomėjo mėsiniais hailendų veislės galvijais, 8 telyčaites jau spėjo įsigyti, bet greitai atnaujinti visą bandą neturi galimybių, o jų mėsos sako nė pats nespėjęs paragauti.

Paieška



Ar pritariate nuomonei: "Vagia, bet ir miestui duoda"
Pritariu
Nepritariu
Tai nusikaltimas


Siūlau klausimą skaitytojams
Siūlau temą rašiniui
Vadovų paieška

IŠNUOMOJAMI STATYBINIAI IR FASADINIAI PASTOLIAI, PASTOLIAI MŪRO DARBAMS, BOKŠTELIAI, PAMATINIAI IR PERDANGOS KLOJINIAI.
Tel. (8-612) 40856


Svetainių kūrimas

IŠNUOMOJA 160 kv. m KOMERCINES PATALPAS Krėvės g. 5, Druskininkuose.
Tinka parduotuvei ir kitokiai įvairiai komercinei veiklai.
Kreiptis tel. 861240856.


Parduoda sausas spygliuočių ir lapuočių malkas, skaldytas ar supjautas kaladėlėmis.
Atvežimas nemokamas.
Tel. 860146179.


Parduodamas nekilnojamasis turtas (negyvenamosios patalpos - požeminės automobilių stovėjimo aikštelės, unikalus numeris 4400-1497-2314:5867, esančios Druskininkų g. 23, Druskininkai). 1 vietos pardavimo kaina 7000 Lt. Dėl išsamesnės informacijos kreiptis 861286008 arba elektroniniu paštu parduodamasturtas1@
gmail.com

Roletai 
plastikiniams
langams

Prašome
atsiliepti skaitytojus iš:
Kuveito, Hawaii, Filipinų
info@druskonis.lt


Greitas kreditas
internetu


Nebrangiai
šarvuotos durys butui,
lauko durys namui
,
plastikiniai langai

Langai






© 1997-2013 Druskonis.lt . Visa medžiaga pateikta šiame puslapyje yra laikraščio "Druskonis" nuosavybė.
Kopijuoti, platinti informaciją be laikraščio "Druskonis" sutikimo DRAUDŽIAMA!
Visas teises gina LR istatymai

Dizainas ir programavimas - Dana M. ir Aurimas A.