Pirmas

NAUJIENA!

Šiame numeryje

Miesto žinios
Kultūra
Renginiai
Skelbimai
Videolaidos

Druskininkai

Viešbučiai
Menai

Druskininkų apylinkės

Turauskų sodyba
Sodyba "Pas Rūtą"

Redakcija

Informacija


Reklama


Labai gera vieta Jūsų reklamai. Daugiau informacijos čia >>



  Kitų metų valstybės biudžete pinigų Druskininkų valdžios
  naujam megaprojektui nėra


   Pastaraisiais metais R.Malinausko uoliai žarstomi pažadai apie greitai Druskininkuose iškilsiančius 1 tūkst. 200 vietų (!) kultūros ir kongresų rūmus vis neatskleidžia svarbiausio dalyko – UŽ KIENO PINIGUS išdygs tas kurorto valdžios stumiamas 15 milijonų vertės megaprojektas? Neseniai Druskininkuose lankęsis premjeras S.Skvernelis „Druskoniui“ patvirtino, kad kitų metų valstybės biudžete šiam kurorto objektui lėšų nenumatyta. Tai už kokias, atsiprašant, sagas, vietos valdžia ruošiasi įgyvendinti šią nepigią idėją? „Druskininkams kaip oro reikia modernios teatro-koncertų salės. Apie tai valdžiai sakome jau seniai. Tik klausimas – ar pretenzijos į „moderniausią centrą Europoje“ nenuves į finansinę aklavietę? Ar Druskininkams neužtektų tiesiog normalaus, šiuolaikiško ir mažiau pinigų reikalaujančio objekto? Iš kur R.Malinauskas žada paimti tuos 15 mln. eurų? - svarsto opozicijos lyderis V.Semeška. – Jeigu jis su savo ambicijomis nenusileis ant žemės, manau, lėšų bus ieškoma dar ilgai. Nes bet kuris investuotojas, taip pat ir pati valstybė, iš kurios valdžia tikisi gauti pinigų, paklaus tų pačių klausimų dėl tokio objekto rentabilumo ir ekonominio pagrįstumo“. 

Dėl būtinybės ginčo nėra, klausimas - kaina

   Lapkričio 17 d. Druskininkuose viešėjusiam premjerui S.Skverneliui savivaldybės administracijoje kaip vienas iš prioritetinių kurorto tikslų buvo patiektas naujo kultūros centro projektas. Valdžialaikraštyje R.Malinauskas pasigyrė, kad garbiam svečiui buvo pristatytas „mums itin reikšmingas ir Druskininkams būtinas kultūros centro projektas“, tačiau kokio atsakymo iš S.Skvernelio sulaukė dėl paties objekto finansavimo, R.Malinauskas kažkaip nesukonkretino. „Iš Premjero išgirdome, kad mūsų problemas išgirdo ir ieškos galimybių padėti jas spręsti“, – pasakė tik tiek.
   Kaip jau skelbta anksčiau, Druskininkų valdžia buvusios „Nemuno“ sanatorijos koncertų salės vietoje iki 2019 metų žada pastatyti 6 tūkst. kv. m ploto, 1 tūkst. 200 vietų kompleksą, kuriame galėtų vykti koncertai, spektakliai, didelės apimties konferencijos ir būtų rodomi filmai.
„Druskininkų kultūros centras – svarbus kultūrinės industrijos objektas ne tik Druskininkams, bet ir visai Lietuvai. Šis objektas papildys ir Lietuvos, ir kaimyninių šalių kultūros infrastruktūrą, nes jame bus organizuojami didelės apimties, profesionalaus lygio šalies ir tarptautiniai renginiai. Druskininkuose jau yra sukurta visa masiniams renginiams reikalinga infrastruktūra, kuriai išbaigti trūksta minimo objekto“, – savo atsakymuose žiniasklaidai aiškina savivaldybės administracija.
   „Mūsų ponas pramušinėja objektą už 15 mln. eur, kai Palanga štai pasistatė kultūros salę beveik dvigubai pigiau – už 9 mln. eur! Kai paprašiau parodyti projektą, man pasiūlė jį ... pasiieškoti internete. Kyla klausimas, ar jiems apskritai svarbi druskininkiečių nuomonė? Dar reikia sukurti vieną savivaldybei pavaldų monstrą? Mes visada pasisakėme už tai, kad būtų statoma kultūros, teatro salė, o ne gigantomaniškas konferencijų, t.y. biznio centras, konkuruosiantis su privačiu verslu“, – dar pernai, pasibaigus spalio mėnesį vykusiam savivaldybės tarybos posėdžiui, svarstė V.Semeška. Jis tuomet atkreipė dėmesį, kad miesto valdžia, lakstydama po kitas Europos šalis pasidairyti, kaip atrodo tenykštės kultūros salės, galėjo pasidomėti kitų Lietuvos miestų pavyzdžiu: „Kažkuris iš jų gyrėsi, kad važinėjo į Vokietiją ar Olandiją, tačiau nesugebėjo nuvykti iki Palangos, pasižiūrėti, kaip atrodo ką tik pastatytas pajūrio kurorto kultūros centras. Čia ką – ambicijos neleidžia, reikia būtinai nuvažiuoti į užsienį?“.
   „Visiškai neturiu jokių žinių. Praėjusią Seimo kadenciją, atsimenu, meras su administracijos atstovais buvo mūsų komitete, pristatė kažkokias vizijas, bet tuo ir baigėsi. O šioj kadencijoje neteko tokio klausimo svarstyti. Mūsų komitete pastaruoju metu nebuvo jokio klausimo apie Druskininkų kultūros centrą“, - „Druskoniui“ praėjusią savaitę minėjo parlamentaras, Seimo Kultūros komiteto narys V.Juozapaitis. Pasak jo, Druskininkuose vienareikšmiai reikalinga teatro, koncertų salė. „Kokio ji turėtų būti dydžio, kokios apimties, čia jau kitas klausimas. Bet kad tokio lygio mieste, M.K.Čiurlionio mieste, nėra teatro-koncertų salės, tai čia tikrai neįtikėtina, - pridūrė jis. - Jei meras ar savivaldybė kiek užaukština poreikius, čia jau kiti klausimai, bet pats principas, kad kultūros centras yra būtinas Druskininkuose. Nes ta būdelė, kur išeina į lauką scena, ten yra neįmanoma, o visa kita - privačios erdvės, kurios taip pat yra nepritaikytos nei koncertams, nei spektakliams”. 

Kaina nustebino ir Palangos merą

   Apie Druskininkų valdžios sumanymą statyti 15 mln. eur vertės kultūros centrą dar pernai pasisakė ir Palangos meras Š.Vaitkus: „Manau, kad 15 mln. eur - tai iš tiesų nereali suma. Aš nežinau, iš kur tokios kainos? Mes pasistatėme kultūros salę už 9,45 mln. eur, ir mūsų statyba buvo labai sudėtinga, kadangi visą požeminį aukštą turėjome daryti po žeme, o Palangoje nuo 2,5 metrų prasideda gruntinis vanduo“.
   „Naujas Druskininkų megaprojektas: kultūros centras už 270 butų kainą“, - apie kurorto valdžios ambicijas pernai rašė ir naujienų portalas www.15min.lt, paskaičiavęs, kad už 15 mln. eur, skirtų 6 tūkst. kv. m ploto kompleksui, pavyzdžiui, galima pastatyti 270 naujutėlių butų. 
   Viešųjų pirkimų tarnybos vadovė D.Vilytė 15min.lt tuomet pripažino kol kas nuosaikiai vertinanti Druskininkų planus už 15 mln. eur pastatyti kultūros centrą. „Skamba labai sodriai“, – svarstė D.Vilytė. Vis dėlto ji užsiminė kiek abejojanti, ar Druskininkai kompleksą sugebės aprūpinti pakankamu lankytojų srautu. Kaip analogiją, VPT vadovė pateikė šalį užgriuvusią baseinų statybos karštinę. „Po Europos krepšinio čempionato liko arenos. Po Rūtos Meilutytės pergalės – puolėme statyti baseinus. (...) Aišku, norėtųsi, kad visi lietuviai mokėtų plaukti, neskęstų ir auksą parvežtų. Bet kažkaip reikia racionaliai žiūrėti į emigruojančią Lietuvą, į gyventojų skaičių, į potencialą“, – 15min teigė D.Vilytė. „Lietuva – statybininkų kraštas. Iš pradžių statoma, paskui galvosim: kas išlaikys, kas prižiūrės, kiek tai valstybei kainuos, kiek tai savivaldybei kainuos, ar tikrai tai bus pridėtinė vertė. Bet pastatom – ir užsidedam pliusą, kad pastatėm“, – pridūrė ji. D.Vilytės teigimu, VPT stebės projekto eigą. Dabartinėje stadijoje jį vertinti esą dar anksti.
   Spalio 7 d. Druskininkuose lankėsi kultūros ministrė Liana Ruokytė-Jonsson. Į “Druskonio” klausimą, ar pažadėjo ką nors ir ką konkrečiai kurorto valdžiai dėl minėto objekto, ministrė atsakė, kad šiuo metu būtina užbaigti šalyje pradėtus kultūros projektus, ir tik tada bus imtasi naujų. “Kultūros ministrė visuomet pabrėžė, jog geriausiai problemas regionuose žino patys žmonės. Kiekviena savivaldybė turi specifinius poreikius, tad Vyriausybės ir šiuo atveju Kultūros ministerijos užduotis – stengtis padėti tuos poreikius įgyvendinti. Žinoma, yra ypatingai svarbu, kad visi projektai būtų įgyvendinami skaidriai, o lėšos panaudojamos efektyviai. Kalbant apie valstybės investicijų programą, šios Vyriausybės prioritetas yra užbaigti pradėtus ir kai kur daugiau nei dešimtmetį besitęsiančius projektus. Apie tai buvo kalbėta ir su Druskininkų savivaldybės vadovybe. Tik užbaigus projektus, kurie buvo pradėti buvusiųjų Vyriausybių, bus imtasi naujų projektų“, - minima kultūros ministrės išsakytoje pozicijoje.

Premjeras konkrečių pažadų nedalijo

   Kaip žinia, pernai kurorto valdžia kreipėsi į Vyriausybę dėl šio Druskininkų projekto pripažinimo svarbiu valstybei, tačiau kūnu ši idėja nepavirto: sprendimo projektas net nebuvo svarstytas Vyriausybės posėdyje. Klausimas, kokiomis lėšomis bus statomas šis objektas, iki šiol taip ir kybo ore.
   Ar davė ir kokių davė vaisių prieš dvi savaites Druskininkuose vykęs ministro pirmininko vizitas? Ar valstybė prisidės prie šio 15 mln. eurų projekto? Klausimus apie tai „Druskonis“ uždavė premjerui S.Skverneliui.
   - Niekam nekyla abejonių dėl šio objekto būtinumo, keliamas tik vienas klausimas – ar reikia tokiam mažam, kameriniam kurortui tokio gigantiško 15 mln. eurų vertės objekto, ypatingai vertinant lankytojų srautus? Kokia premjero nuomonė, ar prasminga Druskininkuose atidaryti 1 tūkst.200 vietų, 6 tūkst. kv. metrų kultūros ir kongresų rūmus, ar čia reikėtų statyti modernų, bet kuklesnės apimties objektą, kuris ir kainuotų žymiai mažiau? Kaip premjeras vertina šio objekto finansinę pusę - Druskininkų valdžios stumiamą 15 mln. eurų projektą, kai, sakykim, Palanga, pasistatė dvigubai daugiau vietų turinčią salę už 9 mln. eurų?
   - Neabejotinai Druskininkų kultūros centro finansavimo klausimas buvo iškeltas ir premjero vizito metu Druskininkų savivaldybėje. Ką premjeras atsakė Druskininkų valdžiai dėl šio objekto finansavimo iš valstybės biudžeto, kokių galbūt pasiūlė ieškoti kitų finansavimo šaltinių?
   - Savivaldybė šių metų pradžioje pasirašė 145 tūkst. eurų sutartį su projektuotojais dėl šio objekto techninio projekto, kuris atliekamas šiuo metu, tačiau klausimas, iš kur ir kada bus gautos lėšos paties kultūros centro statybai, lieka neaiškus. Kokia premjero nuomonė, ar, neturint lėšų paties objekto statybos finansavimui, yra racionalu ir protinga daryti statinio techninį projektą? Ar tai nėra savotiškas spaudimas valstybei, kad pinigų objektui reikėtų būtent tiek, o ne mažiau?
   - Kokia premjero nuomonė dėl Druskininkų savivaldybės planų statyti kultūros ir konferencijų centrą, t.y. teikti tiek viešąsias (kultūros) paslaugas, tiek komercines (pelną nešančių konferencijų paslaugas, kurias teikia beveik visi privatūs sveikatingumo centrai Druskininkuose). Ar savivalda turėtų dalyvauti konkurencinėje rinkoje su privačiu verslu?
   - Ar būsimų metų šalies biudžete numatytos kokios nors lėšos šiam Druskininkų objektui?

   „Kokie objektai reikalingi vienam ar kitam miestui, sprendžia ne Vyriausybė, o vietos savivaldybės. Vyriausybė neturi teisės nurodyti, koreguoti ar pan. Vyriausybės požiūriu, svarbiausia, kad būtų kruopščiai išanalizuota situacija, tinkamai įvertintas poreikis, galimybės ir perspektyvos, taip pat atsižvelgta į visuomenės/ bendruomenės nuomonę bei poziciją, - „Druskoniui“ buvo perduota premjero pozicija. - Kalbant apie šį konkretų objektą, premjeras išklausė jam pateiktą informaciją, tačiau jokių konkrečių pažadų nedalino. Premjeras tik akcentavo šios Vyriausybės planuojamą diegti finansavimo per Valstybės investicijų programą (VIP) naujovę, o būtent – pačių savivaldybių finansinį indėlį. Šios naujovės esmė – kuo savivaldybės finansinis indėlis didesnis, tuo daugiau galimybių jos prašomam finansuoti objektui patekti į „prioritetinį“ sąrašą. Kitų metų biudžete lėšos minėtam objektui nėra numatytos“.

Skaitytojai negailėjo kritikos

   Po to, kai praėjusių metų gruodį naujienų portale www.delfi.lt pasirodė informacija, jog kadenciją baigiantis tuometinis kultūros ministras Š. Birutis Vyriausybės posėdyje esą siūlys pripažinti Druskininkų kultūros centro projektą svarbiu valstybei, pasipylė komentarai, kritikuojantys būsimo objekto kainą. Skaitytojai Vyriausybės nariams siūlė pasiskaičiuoti, kaip Palanga sugebėjo pasistatyti dvigubai daugiau vietų turinčią salę už 9 mln. eur, o štai Druskininkų valdžia stumia 15 mln. eur vertės kultūros centro projektą. 
   „Tikrai kultūros renginiams vietos būtinai reikia, kaip ir kino teatrui, kurio mieste seniai neliko. Bet už tokią sumą, kokia dabar nurodyta, man atrodo, galima du kultūros centrus pastatyti. Taigi, pinigų sumas reikėtų peržiūrėti ir kuo skubiau, kad lėšos nebūtų taškomos į kairę“, - patarė vienas www.delfi.lt komentatorius. „Druskininkams kultūrinė-multifunkcinė erdvė verkiant reikalinga, bet sumos, švelniai tariant, stebina...“, - jam pritarė kitas. „Druskininkuose (berods, 17 tūkst. gyventojų) turėtų būti panašus centras kaip Hamburge (1,7 milijono gyventojų)? Jau pasistatė didžiausią šaldytuvą Europoje, dabar vėl statys nesąmonę? Tai Vilniui - sostinei geriau skirkit tas lėšas. Kodėl viskas Druskininkams?“ - savo nuomonę išsakė kitas. 
   Tuomet idėja naująjį Druskininkų kultūros centrą įtraukti į valstybinės svarbos objektų sąrašą taip ir liko kalbomis.

Klausimai valdžiai

   Kaip jau minėta, jokių konkrečių pažadų dėl finansavimo vietos valdžiai nedalijo ir neseniai kurorte lankęsis premjeras, kitų metų biudžete lėšos minėtam objektui nėra numatytos. Paklauskime vietos valdžios, kokiu būdu ir kieno pinigais ji ketina realizuoti šį megaprojektą, apie kurį giriasi beveik kiekviename savireklamos straipsnyje.
   „Jūs žiniasklaidoje dėstėte, kad iki 2019-ųjų žadate už 15 mln. eurų pastatyti kultūros-konferencijų centrą. Kitų metų valstybės biudžete lėšų naujo Druskininkų kultūros –konferencijų centro statybai nenumatyta. Už kokius pinigus ketinate įgyvendinti šį sumanymą? Š.m. sausio 25 d. savivaldybės administracija su UAB „Uostamiesčio projektas“ pasirašė sutartį 145 tūkst. 200 eur sumai pastatų T. Kosciuškos g.4 ir Maironio g.7 rekonstravimo į Druskininkų kultūros centrą techniniam projektui parengti. Kodėl rengiate projektą, nebūdami garantuoti dėl paties objekto statybos finansavimo? Kas prisiims atsakomybę, jei dėl su finansavimu susijusių problemų teks koreguoti projektą?“ - „Druskonis“ uždavė klausimus savivaldybės administracijai. „Neabejojame, kad Druskininkai turės modernų ir šiuolaikišką Kultūros centrą. Kultūros centro projektavimo darbai bus baigti artimiausiu metu. Techninis projektas rengiamas Druskininkų savivaldybės lėšomis. Druskininkuose viešėjęs premjeras S. Skvernelis išsakė palaikymą Druskininkų kultūros centro projektui. Primename, kad visus kurortui reikalingus sprendimus priima Druskininkų savivaldybės Taryba“, - tokį atsakymą į minėtus klausimus atsiuntė savivaldybės administracija. 
   „Šiuo atveju man meras panašus į pokerio lošėją, žaidžiantį su svetimais – mokesčių mokėtojų pinigais, stato 150 tūkst. eur, užsakinėja techninį objekto projektą, visiškai negarantuotas, kad valstybė finansuos juo gigantomanišką idėją, - savo nuomonę išsakė V.Semeška. - O jeigu valstybė nefinansuos arba pasakys, kad reikia elgtis atsakingiau su pinigais, pareikalaus statyti gerokai mažesnį kultūros objektą, konferencijų organizavimo verslą paliekant privatininkams, tai yra sanatorijoms ir viešbučiams? Kas tada? Statymas – 150 tūkst. eur pralaimėtas, techninį projektą vėl už mokesčių mokėtojų pinigus reikės koreguoti? Lengva lošti su svetimais pinigais? Dar daugiau, siūlau paprasčiausią išeitį nustoti melžti valstybę, o parduoti savivaldybės vystomus verslus: viešbučių, naktinio klubo, maitinimo ir t.t., o tuos pinigus investuoti į naują, jaukų, protingo dydžio kultūros centrą su koncertų, teatrų, kino sale, erdvėmis įvairioms parodoms“.

„Druskonio“ inf.



  Sutarti dėl Lietuvos: stabdyti demokratijos eroziją

Diskusijoje „Skaidri ir demokratinė savivalda“ (iš kairės): Seimo narys Mantas Adomėnas, TS-LKD Druskininkų skyriaus pirmininkas Konstantinas Rečkovas, Seimo narė Rasa Juknevičienė



Konstantinas REČKOVAS
TS-LKD Druskininkų skyriaus pirmininkas 

   Lapkričio 24 d. Druskininkuose buvo pradėtas renginių ciklas „Sutarti dėl Lietuvos“. Tai TS-LKD inicijuotas ir visoje Lietuvoje vykstantis projektas, kurio metu partijai atstovaujantys Seimo nariai atvyksta į regionus ir susitinka su vietos bendruomenėmis, diskutuodami apie reikalingus Lietuvai pokyčius ir reformas. Jau iki gruodžio vidurio Tėvynės Sąjunga planuoja organizuoti panašius renginius visose šalies savivaldybėse. Druskininkuose „Sutarti dėl Lietuvos“ prasidėjo diskusija „Skaidri ir demokratinė savivalda“, kurioje dalyvavo Seimo nariai Mantas Adomėnas ir Rasa Juknevičienė. Į diskusiją atėjo savivaldybės tarybos opozicijos nariai, politiniai kaliniai ir tremtiniai, miesto sąjūdiečiai, neseniai parašę viešą laišką valstybės vadovams. Daugiau nei dvi valandas Seimo nariai atsakinėjo į druskininkiečių klausimus nuo iššūkių švietimui iki grėsmių nacionaliniam saugumui, tačiau demokratijos erozijos Lietuvos savivaldoje tema tapo šios diskusijos ašimi.
   Diskusija vyko SPA Vilnius konferencijų salėje, nors renginio organizatoriai beveik prieš dvi savaites teiravosi apie galimybę surengti diskusiją Druskininkų viešosios bibliotekos patalpose. Dėl šios bibliotekos nuolatinio atsisakymo įsileisti opoziciją dažnai šaipomasi įvairiose internetinėse diskusijose. Ne vieną kartą susitikti su skaitytojais nebuvo leista Arvydui Anušauskui, o praėjusių metų vasarą dėl neva remonto darbų buvo atsisakyta suteikti erdvę pristatyti planą Lietuvai Gabrieliui Landsbergiui ir jo komandai. Šis kartas taip pat nebuvo išimtis. „Druskininkų savivaldybės viešoji biblioteka savo atvirose erdvėse organizuoja tik kultūrinio pobūdžio renginius, parodas, susitikimus su rašytojais ir poetais, kuriančia miesto bendruomene. Ši veikla vykdoma pagal iš anksto parengtą metinį veiklos renginių planą. Taigi politinio pobūdžio renginiams maloniai siūlytume mieste paieškoti kitų, labiau jiems tinkamų erdvių,“ – tokį atsakymą organizatoriams, likus vos dienai iki diskusijos, atsiuntė viešosios bibliotekos direktorė Laima Žėkienė. 
   Renginyje sakiau, kad yra toks filmas „Šioje šalyje nėra vietos senukams“. Druskininkų atveju tai yra „Šiame mieste nėra vietos politikams”. Tačiau, matyt, kuriančiai miesto bendruomenei, apie kurią kalba direktorė, atstovauja LVŽS Seimo nariai arba vicemeras Linas Urmanavičius.
   Diskusijos metu buvo iškeltas klausimas dėl vasarą prokremliškame Dūmos deputato Sergėjaus Šargunovo valdomame portale „Svobodnaja pressa“ pasirodžiusio Druskininkų mero Ričardo Malinausko pozicijos „Zapad-2017“ atžvilgiu pristatymo. „Druskininkų savivaldybės meras, svarstydamas apie šias baimes, ironizavo, užsimindamas apie išsigandusių politikų ypatingą psichinę būseną,“ – štai taip R. Malinausko požiūriu atrodo Lietuvos politikų susirūpinimas šalies saugumu. Atsakydama į šį klausimą, R.Juknevičienė kalbėjo atvirai: „Tokia politikos sankloda, kurią išpažįsta ponas Malinauskas, yra rusiška. Tai yra Putino „demokratijos“ modelis. Šiam žmogui artimas šiandieninės Rusijos mentalitetas, gyvenimo supratimas. Jūsų mero mąstyme nėra jokių demokratijos daigų. Tai, kad jį cituoja tokiam kontekste, rodo šį artumą. Ačiū Dievui, šio žmogaus darbas nėra susijęs su užsienio politika, su gynyba. Jis yra prorusiškas ir taškas. Tokie žmonės atsiskleidžia, atėjus dienai X. Taip buvo ir 1940-aisiais – iš kur buvo atsiradę Paleckis, Sniečkus?“. 
   Diskusijoje nuskambėjo ir Jono Valskio klausimas apie tai, kaip mąsto rinkėjai, balsuojantys savivaldos rinkimuose: „Kad Druskininkuose nėra demokratijos, aišku seniai. O kas gi renka tą daugumą Druskininkuose? Jeigu juos paklausti, kas yra demokratija, jie susimėtytų ir neatsakytų“. „Jie nesupranta, kiek daug praranda. Tai, apie ką kalbam, peržengia „iššluotas gatves“. Kalbam apie laisvę nebūti bauginamiems, laisvę nebūti išmetamiems į gatvę už pažiūras, laisvę, kad gyvenimas nebus uždarytas vienoje savivaldybėje ar vienoje valstybėje dėl to, kad kam nors neįtikai. Mes labai greitai pamirštame, ką reiškia būti nelaisvam. Reikia perduoti tą laisvės vertę per kartas,“ – atsakinėjo į šį klausimą M.Adomėnas. „Reikia stiprinti demokratiją savivaldoje. Tikiuosi, po kitų rinkimų turėsime Seimą, kuriame Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininku būtų ne Povilas Urbšys, kuris blokuoja visus demokratiją savivaldybėje stiprinančius projektus, kuris bando uzurpuoti Panevėžį Druskininkų pavyzdžiu. Tie, kurie tokiomis sunkiomis sąlygomis stengiasi čia išlaikyti laisvą žodį, mano akyse yra tikri didvyriai,“ – teigė R.Juknevičienė.



  Ieškos naujo gaisrininkų vadovo 
   „Bus skelbiama atranka į laisvas Alytaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Druskininkų priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininko pareigas“, - „Druskoniui“ patvirtino Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie VRM.
   Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas lapkričio pradžioje informavo „Druskonį“, kad Alytaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Druskininkų priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininko pareigas nuo 2017 m. rugpjūčio 15 d. tarnybinio būtinumo atveju (laikinai) eina vidaus tarnybos majoras Juozas Vitkauskas, Alytaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Druskininkų priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos Budinčios pamainos vadas.
   Š.m. rugpjūčio 31 d. BNS pranešė, kad „po Vidaus reikalų ministerijos Korupcijos prevencijos ir vidaus tyrimų skyriaus pradėto tyrimo iš pareigų atleistas Druskininkų priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo tarnybos (PGT) viršininkas Sigitas Matulevičius“.
   Vidaus reikalų ministerija tuomet informavo, kad „atleidžiamas iš tarnybos pareigūnas pasiprašė pats, sužinojęs apie atliekamą patikrinimą“. 
   „Tyrimo metu paaiškėjo, kad ugniagesiams buvo nurodoma atlikti įvairius ūkio darbus: pristatyti tam tikras statybines medžiagas į viršininko namus, plauti asmeninius vadovų automobilius ir kt. Buvęs viršininkas tikino, kad pasitaręs su budinčių pamainų pareigūnais, bendru sutarimu nutarė, kad remonto darbus patalpose pareigūnai atliks ne užsiėmimų metu. Tai buvo laikoma „ūkio darbais“, kurie numatyti Druskininkų PGT vidaus tvarkos taisyklėse. S.Matulevičius pabrėžė, kad niekas nebuvo verčiamas šiuos darbus atlikti“, - nurodoma BNS pranešime. „Ugniagesių darbas nėra glaistyti, dažyti sienas ir kloti plyteles. Taip pat įstaigų pastatai nėra ir viešbučiai. Džiaugiuosi, kad bendruomenė jaučia pokyčius, nebijo nors ir anonimiškai pranešti apie negeroves. Turime tos drąsos rezultatus – realius pokyčius vadovybėje“, – buvo cituojamas vidaus reikalų ministras Eimutis Misiūnas. 
   VRM taip pat nurodė, kad „tyrimas buvo pradėtas gavus anoniminį skundą VRM pasitikėjimo linija. Anonimas informavo, kad Druskininkų ugniagesių patalpose teikiamos nelegalios apgyvendinimo paslaugos, ugniagesiai verčiami dirbti remonto darbus, o remdamos ugniagesių viršininkų įkurtą sporto klubą įmonės galimai užsitikrina „gerą priešgaisrinės saugos patikrinimų rezultatą“. VRM Korupcijos prevencijos ir vidaus tyrimų skyriaus pareigūnai aptiko ir ugniagesių nurodytas tarnybines patalpas, kurios, pasak VRM, labiau primena viešbučio kambarius“. 
   „Informuojame, jog Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie VRM direktoriaus 2017 m. rugsėjo 27 d. Nr. TE-243 įsakymu dėl tarnybinio nusižengimo padarymo pripažinimo ir tarnybinės nuobaudos skyrimo pripažįstama, kad Alytaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Druskininkų priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininkas Sigitas Matulevičius, 2017 m. rugpjūčio 14 d. departamento direktoriaus įsakymu Nr. TE-196, nuo 2017 m. rugpjūčio 14 d. atleistas iš vidaus tarnybos, remiantis Vidaus tarnybos statuto 62 straipsnio 1 dalies 12 punktu, padarė tarnybinį nusižengimą, už kurį jam turėtų būti skirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas“, - nurodoma Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento atsakyme. Taip pat pranešta, kad „Alytaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Druskininkų priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros poskyrio viršininkui Rimui Rūkšteliui už padarytą tarnybinį nusižengimą yra skirta tarnybinė nuobauda – papeikimas“.
   Pasak Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento Vidaus tyrimų skyriaus viršininko Mariaus Sargevičiaus, „griežtas papeikimas S. Matulevičiui paskirtas PAGD prie VRM direktoriaus 2017 m. rugsėjo 27 d. įsakymu TE-243. Jei jis grįžtų į tarnybą, ši nuobauda jam galiotų 1 metus laiko nuo jos paskyrimo, tačiau su S. Matulevičiumi tarnybiniai santykiai yra nutrūkę“. 
   Po to, kai rugpjūčio pabaigoje Vidaus reikalų ministerija paskelbė informaciją apie baigtą tarnybinį patikrinimą Druskininkuose, viešojoje erdvėje emocingai prakalbo S.Matulevičiaus žmona, save prilyginusi dekabristo žmonai: „tvirtai tikinti vyru, jo teisumu ir įsitikinimais, bet einanti kartu prieš nepalankų vėją nepalankiomis sąlygomis“. „Didžiavausi, didžiuojuosi ir didžiuosiuosi savo vyru, jo profesine kompetencija, patirtimi, mąstymu ir sugebėjimu vadovauti, - rašė Alma Matulevičienė. - Akivaizdu, kad principingas ir reiklus vadovas, turintis savo nuomonę ir ją argumentuojantis, kažkam tampa neparankus. Manau, tuomet ir atsiranda „anonimas“ su tariamom blogybėm, o paskui, kaip sakoma: duok žmogų, o nuodėmių mes jam priklijuosim“.

„Druskonio“ inf.



  Druskininkiečiai dalyvavo labdaringame bėgime
  onkologiniams vaikams paremti

Bėgimo sumanytojas Stanislavas Malūnavičius


Renginio dalyviai druskininkiečiai (iš kairės): Alfredas Aleksonis, Rimas Jazukevičius, Justina Česnulytė, Raimundas Šilanskas, Edvardas Zuikevičius, Rolandas Austynas


Medžiotojas Vytas Averka skelbia bėgimo startą

Danutė VALENTUKEVIČIENĖ

   Žvarbią lapkričio 19 d. Musteikoje į Drevinės bitininkystės muziejų rinkosi dideli ir maži kilniai misijai – paremti vaikus, sergančius onkologinėmis ligomis, ir nubėgti 10 ar 26 km trasą maršrutu Musteika–Marcinkonys–Musteika.
   Musteikos kaime surengtame 5-ajame labdaringame bėgime „Mažieji Angeliukai“ pirmą kartą dalyvavo ir druskininkiečiai. Starto mokestis – savanoriška auka. Pagrindinis renginio organizatorius – musteikiškis Stanislavas Malūnavičius sako, kad tai „bėgimas, kuriame nėra rungtyniškumo... bėgimas dėl bėgimo, su savimi ir savyje, už tuos vaikus, kurie patys negali bėgti...“ Lyg savotiška meditacija. 
   Mintis pagelbėti mažiesiems ligoniukams ir Musteikoje organizuoti bėgimą kilo S. Malūnavičiui dukros Nidos, sirgusios onkologine liga, atminimui. Dvejus metus 26 km trasą vyras bėgo vienas ir kasmet remdavo onkologinėmis ligomis sergančius vaikus, vėliau nusprendė pasidalinti savo idėja su draugais ir kolegomis. Jau trečiais metais Stanislavo idėją palaikė jo draugas, buvęs kolega ir „Karatė akademijos“ vadovas Rytis Bublevičius, dalyvavęs labdaringame maratone paremti vaikų ligoninei Afrikoje, Siera Leonėje. „Kodėl Siera Leonė, o ne Lietuva, ne Musteika?” – klausė savo draugo Stanislavas. Pasitarę draugai nusprendė remti ir Lietuvos vaikus, organizuodami labdaringą bėgimą Musteikoje. Kol kas tokia labdaros forma kaip bėgimas, yra vienintelė Dzūkijoje.
   S.Malūnavičius teigia, kad kiekvienas bėgimas yra vis kitoks. Pernai prie kilnios akcijos prisijungė Dzūkijos nacionalinis parkas ir Čepkelių valstybinis gamtos rezervatas, medžiotojų klubas „Musteika“, Musteikos kaimo bendruomenė. Šiemet vaikų, sergančių onkologinėmis ligomis, ir jų artimųjų skausmui ir mažųjų kovai už gyvenimą buvo neabejingi Varėnos rinktinės Kabelių užkardos pasieniečiai, talkinę organizatoriams, surinkę nemažai lėšų labdaros fondui ir dalyvavę bėgime.
   Onkologinės ligos – labai jautri tema, todėl, pasak Stanislavo, svarbiausia – ne renginio dalyvių masiškumas, bet pačios idėjos jautrumas ir atliepimas. Labai svarbu, kad renginys vyktų savaime. „Mes galime įprasminti savo mažųjų išėjimą atminimu ir susitelkimu, taip prisidėdami prie gerovės kitų vaikų, kurie šiuo metu yra gydomi,“ – antrindama Stanislavo mintims, prieš bėgimo startą sakė labdaros-paramos fondo „Rugutė“ įkūrėja Edita Abrukauskienė. 
   Būrelio „Musteika“ medžiotojui Vytui Averkai paskelbus startą, 15 bėgikų, lydimi pasieniečių, pasileido į trasą. Vieni rinkosi ilgą ir daug ištvermės reikalaujantį 26 km maršrutą, kiti – 10 km. Į Drevinės bitininkystės muziejų užsukę lenkų turistai, išgirdę apie kilnią akciją, noriai parėmė sergančius Lietuvos vaikus. 
Renginio dalyviai, įveikę bėgimo „Savyje ir su Savimi“ kelią, grįžo į muziejaus kiemą, kuriame jaukiai liepsnojo laužas. Su šūksmais ir sveikinimais juos sutiko laukiantieji. Renata Malūnavičienė ir E.Abrukauskienė bėgikams įteikė simbolines dovanas – Palankaus vėjo malūnėlius ir arbatžolių rinkinį. Medžiotojai ir Dzūkijos nacionalinio parko darbuotojai lyjant lietui, kad nesušaltų bėgikai, skubėjo jiems pilti arbatos ar stirnienos troškinio. Pakili nuotaika ir besišypsantys veidai, pasitikėjimas vienas kitu šildė labiau nei arbata, bet turbūt ne vienas jautė kirbančią mintį: maršrutas įveiktas, bet kelias dar nesibaigia... 
   Labdaringo bėgimo prasmė sunkiai nusakoma žodžiais. Nesvarbu, ką užklupo onkologinė liga, vaiką ar suaugusįjį, skauda visiems: tiems, kurie serga, ir tiems, kurie šalia. Galbūt todėl pasienietė Justina Česnulytė jautriai ir kartu skausmingai iš širdies gilumos lyg akmenis tyliai kėlė žodžius: „Aš bėgau už mažus jų, mažųjų Angeliukų, norus (gal ne mažus, o didelius...), jų svajones ir svarbiausią vaikų norą – gyventi“.
   Labdaros ir paramos fondo „Rugutė“ įkūrėja E.Abrukauskienė dėkojo visiems renginio dalyviams, „nuoširdžia šiluma ir tikruoju rūpestingumu apgaubusiems mažuosius, einančius ligos keliu, ir padovanojusiems vaikams tai, kas jiems šiuo metu svarbiausia – žinojimą, kad tave myli, apie tave galvoja, tavimi rūpinamasi“. Surinktos lėšos – 738,28 EUR ir 10 PLN – perduotos 13 metų labdaringos veiklos patirtį turinčiam „Rugutės“ fondui. 
   „Fondo misija – padėti kiekvienam vaikui, būti šalia gydytojų ir, iškilus kažkokiam staigiam poreikiui, jį stengtis patenkinti“ – pasakojo E.Abrukauskienė. – Poreikiai dažniausiai iškyla, kai nutrūksta medikamentų tiekimas, arba gydytojai nusprendžia skirti medikamentą, kuris yra valstybės nekompensuojamas. Tada fondas stengiasi nupirkti medikamentus tam, kad vaikas gautų kuo kokybiškesnį ir kuo pažangesnį gydymą. Visus poreikius dėl medikamentų, dėl medicininių priemonių ir dėl slaugos priemonių mums išsako gydytojai. Tėvai į mus kreipiasi tiktai tuomet, kai reikia daugiau socialinės paramos“.
   Labdaros-paramos fondas padeda ir tais atvejais, kai vaikui reikalingas gydymas kitoje šalyje, kai valstybė kompensuoja patį gydymą, bet ne apgyvendinimo, kelionių ir maitinimo išlaidas. Nuo 2015 m. du kartus per metus „Rugutės“ fondas palydi 5 vaikų šeimas vienos savaitės poilsiui į Maljorkos vilą. Tai vieno švedo ir lietuvės šeimos dovana Lietuvos vaikams. „Mes manome, kad to išskirtinio dėmesio tikrai verti ne tik tie vaikai, kurie yra gydomi, bet ir tie, kurie yra vienu žingsniu įveikę ligą,“ – įsitikinusi Edita. 
Lietuvos regionų vaikai ir jų šeimos gali pagyventi Rugutės namuose, kai reikia lankyti ligoninėje gydomus vaikus arba pakeisti pavargusio nuo gydymo ligoniuko aplinką. „Rugutės“ fondą pacientams rekomenduoja gydytojai. „Mes labai aktyviai bendraujam su gydytojais, ir, kaip aš jau minėjau, tiek medikamentų, tiek vaistų poreikį ir kt. mes išgirstame iš gydytojų, – sako Edita. – Jei šeima kreipiasi ir prašo medikamentų, mes tikrai neskubame pirkti nepasikonsultavę su tą vaiką gydančiu gydytoju, ar tikrai yra toks poreikis. Lėšas mes norime panaudoti labai tikslingai, konkrečiai ir labai prasmingai, nes mes esame atsakingi už rėmėjų įvairių akcijų metu gautas lėšas (daugiau apie labdaros paramos fondą skaitykite: http://www.rugute.lt)“.

 

  Žalieji ragina šventiniu laikotarpiu nekankinti gyvūnų 


   Lapkričio 28 d. Lietuvos žaliųjų partijos Druskininkų skyriaus pirmininkas Laurynas Okockis dėl gyvūnų apsaugos šventiniu laikotarpiu kreipėsi į savivaldybės merą R. Malinauską, savivaldybės administracijos direktorę V. Jurgelevičienę, savivaldybės tarybos narius bei kitus atsakingus darbuotojus, žaliųjų vardu ragindamas užtikrinti, kad kuriant šventinę atmosferą viešosiose erdvėse nebūtų išnaudojami ir kankinami gyvūnai. 
   „Kasmet prieš Šv. Kalėdas kyla iniciatyvos atkurti biblines ar kitas simbolines scenas miestų bei miestelių aikštėse ar religinių bendruomenių teritorijose. Jų metu įrengiamos prakartėlės, kuriose dažnai įkurdinami gyvūnai (pavyzdžiui, avys, asilai, kt.). Atkreipiame dėmesį, kad tokios praktikos nėra suderinamos su teisinėmis gyvūnų gerovės ir apsaugos normomis. Žiemos metu lauke įrengtose prakartėlėse laikant gyvūnus daroma žala tiek fizinei, nei psichologinei jų būklei: neužtikrinama tinkama temperatūra (prakartėlės dažnai atviros, neapšildytos, perpučiamos, įrengiamos ant betoninio ar kito kieto paviršiaus, kuris kanopiniams gyvūnams kelia reumatinių ar sąnarių ligų grėsmę), nesudaromos tinkamos sąlygos gyvūnų poilsiui (žiūrovų ir lankytojų dėmesys, šventinių fejerverkų ar petardų sukeliamas triukšmas ir kiti veiksniai gyvūnams kelia stresą), kyla papildomos rizikos (pavyzdžiui, prakartėlės lankytojai gali imtis maitinti gyvūnus jiems netinkamu maistu). Taip pat atkreipiame dėmesį, jog Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 4 straipsnio 21 punktas apibrėžia, kad gyvūnų naudojimas reklamai, filmavimui, fotografavimui, parodose ir kituose renginiuose, jeigu dėl to gyvūnams sukeliamas skausmas, baimė, kančia, gyvūnai verčiami pranokti jų įgimtus gebėjimus ir yra luošinami, yra laikomas žiauriu elgesiui su gyvūnu, todėl nėra toleruotinas. Iš anksto prašome šiais metais atsisakyti gyvūnų gerovę pažeidžiančių pramogų ir pasirinkti labiau gamtai draugiškas pramogas,“ – rašoma kreipimęsi. 

„Druskonio“ inf. 


  Ką plukdo gyvybės upė Nemunas? 

Studijų bendraminčiai Mindaugas Lapelė ir Gediminas Grigelis


Dzūkijos nacionalinio parko darbuotojai Mindaugas Lapelė (kairėje) ir Eugenijus Drobelis prie Uciekos šaltinio 
                                              Algimanto Černiausko nuotrauka


Nusekęs Nemunas Druskininkuose, žemiau Ratnyčios žiočių, 2015 m. 
                                                                      M. Lapelės nuotr.


Nuskendęs žvejų luotas prie Pukštančio rėvos, žemiau Maksimonių

Izabelė ŪSIENĖ

   Lapkričio 16-ąją dieną gausūs Druskininkų trečiojo amžiaus universiteto (TAU) žmonių būreliai skubėjo į savo įprastą susibūrimų erdvę – Druskininkų švietimo centrą. Žinojome, kad čia Mindaugas Lapelė „atiduos skolą“ – skaitys paskaitą apie Nemuną – gyvybės upę. Dar pavasarį jiedu su Gediminu Grigeliu tai pažadėjo. Jiedu yra bendraminčiai dar nuo studijų laikų. Gediminas juokaudamas sako: ,,Nuo tada - jo pavaldinys, nes Mindaugas buvo grupės seniūnas. Taip ir likome draugai.“
   Mums šis lektorius itin laukiamas ir svarbus: jo paskaitos labai turiningos, gausybė pasirinktos temos faktų perteikiama gyvai. Nežiūrima į planą, užrašinę ar kitus dalykus, ką įprasta matyti kitų lektorių rankose. Žinių perteikimo stilius gausus faktų ir vaizdingos kalbos, kuri neretai pasodrinama kaimiečių posakiais, pastebėjimais, kartais nepiktais juokeliais. Mindaugas tiesiog gyvena savo perteikiamomis žiniomis, paįvairina jas ekrane matomais vaizdais – skaidrėmis. Atverdamas tokius klodus, kokių viename kontekste, ko gero, nesame regėję ir suvokę. Šį kartą jo tema - ,,Nemunas – gyvybės kelias“. Ką plukdo ši didžioji upė, kaip joje tarsi veidrodyje skleidžiasi Lietuvos istorija, kaip krantai atsiveria archeologinėmis gelmėmis. Kaip ir kas juo plaukė įvairiais istoriniais laikotarpiais, kokie tiltai – realūs ir neregimi – jungė žmones ir jų skirtingas politines nuostatas. Nejučiomis Nemuną palyginau su labai mišria klausytojų auditorija. Kiekvienas turbūt savaip ieškojome savęs praeityje. Mokytojai, gydytojai, valdininkai, kūno ir sielos ugdytojai, literatai ir kalbininkai, inžinieriai ir istorikai. Artimiausioje istorijos praeityje – sovietų valdomoje - ir visai čia pat ir dabar. Lygindami senąjį tiltą su naujuoju Parko tiltu, sujungiančiu senamiestį su Snow arena.   Besidairantį į Druskininkus iš ,,gondolų“ prabangos. 
   Beklausant paskaitos, vėrėsi kontekstai: istorija, gamtos slėpiniai, kurių nematome pro namų, biurų, viešbučių ar kitų uždarų erdvių langus. Potvyniai, atoslūgiai, savaip keitę žmonių gyvenseną. Kaip ir valdžios su savomis deklaracijomis, šūkiais ir idėjomis. Tai, ką pasakoja ir ką rodo Mindaugas, pasiremdamas savo, Algimanto Černiausko ir Vaido Vyšniausko nuotraukomis, nuskaidrina kasdienybę, sužadina prisiminimus, leidžia išsiskleisti vaizduotės sparnams ir pažvelgti į Nemuną – jungtį tarp ,,buvo“ ir ,,yra“, tarp ,,arti“ ir ,,toli“. Kai kurias nuotraukas iš aukštai mums perteikia šiuolaikinės technologijos – vadinamieji ,,dronai“. Lietuviškai tariant, skraidyklės su fotoaparatais. Kai žiūri, matai, klausai ir mąstai, nejučiomis gėriesi šio žmogaus stulbinama atminties galia. Pamažu supranti, kad Nemunas, kuris čia visai šalia, – ir mūsų gyvybės kelias. Kai buvo sausros, kartu laukėme šykštaus lietaus lašo. Kai sukruto nepaliaujami lietūs, meldžiame saulės kaip panacėjos, trokštame, kad ji išjudintų prisnūdusias dvasines galias, atvėsintų žemės ir žemdirbių ašaras. Veriasi vingiai, salelės, šlaitų klodai, medžių, laukų ir laukymių vitražai, gyvūnų, paukščių, roplių ir skruzdžių viešpatijos. Visko tiesiog neišvardysi. Betgi kokia puiki terapija ramus lektoriaus balsas, kuris atveria motulės gamtos kantrybę, kenčiant žmonių veiklos invazijas. 
   Pagaliau koks džiaugsmas, klausant M. Lapelės, tiesiog pajusti, kaip tavo mokinys praaugo tave keliomis galvomis savo išsimokslinimu, žinojimu ir pažinimu. Menu jį nuo mokyklos laikų, kai Mindaugas mokėsi Druskininkų I vidurinėje mokykloje. Gerai prisimenu, kad buvo ir mokytojų, ir bendramokslių mylimas ir trokštama su juo bendrauti. Kad literatūros ir kalbos pamokos jam nebuvo našta ar prievolė išmokti atmintinai eilėraštį, sklandžiai reikšti mintį ar aiškinti daugybę lietuvių kalbos taisyklių, kurios sudera ,,protingame sakinyje“ – kaip išmintingai valdomoje valstybėje. Man asmeniškai ši paskaita buvo kaip menų ir mokslų atvėrimas visiems, kurie moka matyti, girdėti ir jausti. Kaip Nemunas plukdo mūsų gyvenimo smiltis – daug ką paskandindamas dumbluose, bet neleisdamas išnykti. Džiugiai pakalbinau Mindaugą.
   - Su malonumu klausiau, mačiau ir gėrėjausi – paskaita buvo išties labai integrali. Betgi norėčiau paklausti, ko tavyje daugiau – mokslininko, gamtosaugininko, istoriko, archeologo ar jau palinkusio į filosofiją?
   - Esu tiktai smalsiukas, mėgstantis ieškoti faktų ir nevengiantis jais dalintis. Nesu išimtis, nemažai gamtininkų yra gana universalūs ir neužsidaro vien savo specialybės rėmuose. Gal todėl atsisakiau akademinės karjeros, nes norint moksle daugiau pasiekti, reikia gilintis į savo specialybę, o man patinka ir geografija, ir istorija, ir etnografija.
   - Per kiek laiko sukurta ši dėlionė – paskaita? Čia viskas labai tikra, gilu ir gyva?
   - Gal nuo tada, kai tėvai jau nebijodavo išleisti mane prie Nemuno žvejoti kilbukų (gružlių) ar eržgių (pūgžlių). Dirbant Botanikos institute taip pat teko pasivaikščioti Nemuno krantais nuo Raigardo iki pat žiočių, o nuo 1995 m., kai pradėjau dirbti Dzūkijos nacionaliniame parke, Nemunas priartėjo dar labiau. O daugiausiai gilintis į Nemuno svarbą teko 2003 – 2004 m., kai vyko kova prieš hidroelektrinės statybą aukščiau Alytaus.
   - Kodėl pasirinkai Nemuno įvaizdį?
   - Nemunas yra tarsi gija, suverianti ir sujungianti skirtingus kraštovaizdžius, kartu tai ir europinės reikšmės augalų ir gyvūnų rūšių migracijos kelias. O apie šios upės reikšmę žmonėms geriau už geografą Rimvydą Kunską nepasakysi - „Nemunas – didysis rytų Pabaltijo tautų kelias, kurio vaidmuo jų materialinės ir dvasinės kultūros istorijoje be galo svarbus.“
   - Kas tave labiau traukia – mokslinė veikla, gamtos pažinimas gyvai ar lektoriaus galimybės atskleisti žmonėms, kas, kodėl ir kaip sudera gamtoje? 
   - Mokslinė veikla jau gilioje praeityje, o daugiausiai emocijų darbe, nors retai pavyksta atitrūkti nuo įprastinių kasdieninių reikalų, suteikia atradimo džiaugsmas – tai gali būti ir kažkokios rūšies atradimas, gyvūnų stebėjimas gamtoje, susitikimai ir bendravimai su naujais žmonėmis, o kartais tiesiog pamatytas gražus vaizdas. O pasakoti apie gamtą, ją aiškinti – tai daugiau pomėgis, bet neretai iš klausytojų gauni daug daugiau minčių ir emocijų, nei jiems duodi.
   - Klausydama paskaitos, maloniai jaučiau tavo dėmesį vaikystės ir jaunystės miestui – Druskininkams. Kas paskatino tai išryškinti kaip ypatingą Nemuno stabtelėjimą ties Druskininkais?
   - Tiesiog duoklė klausytojams, alytiškiams parinkčiau kitus faktus. O dėl vaikystės ir jaunystės miesto, tai, kaip sako filosofai, negalima du kartus į tą pačią upę įbristi. Galėčiau tik pritarti Adelberto Nedzelskio minčiai, kad „Druskininkai buvo gražiausi, kai medžiai buvo didesni už namus“. Dabar Druskininkai - gražūs, bet kitokie, o ir dėl savo charakterio, ko gero, negalėčiau dabartiniuose Druskininkuose ką nors veikti.
   - Vis girdime liaudiškų pasakymų, kurie žmones pamalonina, sukuria jaukumo ir gerumo įspūdį, kartais per auditoriją perbėga šypsnys. Jis suartina žmones ir atveria mūsų bendrinės kalbos ir tarmių sąsajas. Gal pažertum bent kelis dzūkiškus posakius? Kaip juos išmokai ar gavai, o gal tiesiog jau patys išsitarė?
   - Patinka posakis „po viskam kožnas rozumnas“, skirtas visiems tiems, kurie mėgsta kartoti „o ar aš nesakiau, kad taip bus“. Dar kitas geras pasakymas – „ant gatavo tai ir varlė audėja“. Bet paskutiniu metu, girdėdamas įvairių kalbančių galvų, vis prisimenu Jaroslavo Hašeko Šveiką: „Mėgstu klausytis, kaip šneka žmonės, virtę dvigubais idiotais“.
   - Vadiname tave dzūkų žemės žinovu – papročių, gamtos, kalbos, gyvensenos tarp dzūkelių. Ar tau gera čia – pietiniame Lietuvos krašte?
   - Apie žinovą – tai jau Jūsų nuomonė, nelaikau savęs tokiu. Gyventi tėviškėje gera, ypač kai turi darbą, o jeigu tas darbas dar kažkiek ir su pomėgiais sutampa – visai gerai. Ko gero, pritapčiau ir Žemaitijoje, žmonos Jadvygos krašte. Tiesiog mažuose miesteliuose ar kaimuose žmonių santykiai - paprastesni ir tikresni, o ir daug gražių dalykų juose vyksta, nes provincijos sąvoka yra daugiau socialinė, o ne geografinė.
   - Esame senimas – ypatingi klausytojai. Ar jauti skirtumą, kalbėdamas pagyvenusiems žmonėms ir jaunimui? Juk tenka bendrauti su moksleiviais? Kuri žmonių grupė labiau vertina gamtą – atgaivos, estetikos, mokslo ir vartojimo sritį? Žinau, kad moki uždegti netgi paauglius, vaikus. 
   - Mėgstu sąvoką „įvairaus amžiaus jaunimas“. Čia apie tuos žmones, kurie iki grabo lentos išlieka smalsūs ir atviri pasauliui, biologinis amžius neturėtų būti priežastis užsidaryti savo prisiminimų ar nuomonių kiaute. Ko gero, tokie ir yra Trečiojo amžiaus universiteto klausytojai. O sudominti gamta galima kiekvieną, tik dirbdamas su jaunimu labiau akcentuoji emocijas, potyrius. Vyresniesiems gi daugiau faktų reikia, gal kiek sunkiau grįžtamąjį ryšį užmegzti. Kuri grupė labiausiai vertina gamtą – turbūt darželinukai ir pradinukai. Mėgstu dirbti ir su motyvuotomis šeimomis. Vyresnieji gi dažnai jau turi kitas nuostatas, kuriose gamtos lieka nedaug.
   - Ko norėtum palinkėti savo klausytojams ir bendraminčiams?
   - Grįžtant prie Nemuno temos – supratimo, kad tai ne tik pro mūsų miestą ar kaimą tekanti upė, ne tik vanduo ir žuvys, bet ir visų mūsų istorija ir kultūra. O bendrąja prasme – suvokimo, kiek daug nuostabaus ir įdomaus galime rasti visai greta mūsų.

*   *   *

   Paskaita kiek užsitęsė, bet žmonės neskubėjo skirstytis. Tvyrojo bendrumo, gerumo nuotaika. Pagaliau susipratome palikti Mindaugą su ,,savo pavaldiniu“ Gediminu. Visi tapome kiek geresni paskaitos idėjų šviesoje.


Paieška



Ką esate labiau linkę rinktis?
nemokamai dalijamą valdžios propagandą
kompensaciją už "gyvatuko" mokestį
nei vieno iš jų


Siūlau klausimą skaitytojams
Siūlau temą rašiniui
Vadovų paieška

IŠNUOMOJAMI STATYBINIAI IR FASADINIAI PASTOLIAI, PASTOLIAI MŪRO DARBAMS, BOKŠTELIAI, PAMATINIAI IR PERDANGOS KLOJINIAI.
Tel. (8-612) 40856


Svetainių kūrimas

IŠNUOMOJA 160 kv. m KOMERCINES PATALPAS Krėvės g. 5, Druskininkuose.
Tinka parduotuvei ir kitokiai įvairiai komercinei veiklai.
Kreiptis tel. 861240856.


Parduoda sausas spygliuočių ir lapuočių malkas, skaldytas ar supjautas kaladėlėmis.
Atvežimas nemokamas.
Tel. 860146179.


Parduodamas nekilnojamasis turtas (negyvenamosios patalpos - požeminės automobilių stovėjimo aikštelės, unikalus numeris 4400-1497-2314:5867, esančios Druskininkų g. 23, Druskininkai). 1 vietos pardavimo kaina 7000 Lt. Dėl išsamesnės informacijos kreiptis 861286008 arba elektroniniu paštu parduodamasturtas1@
gmail.com

Roletai 
plastikiniams
langams

Prašome
atsiliepti skaitytojus iš:
Kuveito, Hawaii, Filipinų
info@druskonis.lt


Greitas kreditas
internetu


Nebrangiai
šarvuotos durys butui,
lauko durys namui
,
plastikiniai langai

Langai






© 1997-2013 Druskonis.lt . Visa medžiaga pateikta šiame puslapyje yra laikraščio "Druskonis" nuosavybė.
Kopijuoti, platinti informaciją be laikraščio "Druskonis" sutikimo DRAUDŽIAMA!
Visas teises gina LR istatymai

Dizainas ir programavimas - Dana M. ir Aurimas A.