Pirmas

NAUJIENA!


NAUJIENA!

Šiame numeryje

Miesto žinios
Kultūra
Renginiai
Skelbimai

Druskininkai

Sanatorijos
Viešbučiai
Menai

Druskininkų apylinkės

Turauskų sodyba
Sodyba "Pas Rūtą"

Redakcija

Informacija


Reklama


Labai gera vieta Jūsų reklamai. Daugiau informacijos čia >>



  Laimingo rinkėjo mintys Seimo rinkimų išvakarėse (visai
  neagitacinis straipsnis)


Vytautas JANONIS

   Ir pasisek tu man taip! Šiuose rinki muose - net keturi pagrindinių partijų kandidatai į Seimą - gerai pažįstami, druskininkiečiai. Nereiks skaityti negirdėtų biografijų, partinių šūkių, ilgai svarstyti charakteristikų, o po rinkimų galėsiu tiesiog gatvėje sustabdęs pasveikinti. Sakote, jei kurį išrinks, tas gatvėje nebesisveikins? Galbūt. Bet tai - jau ne mano problema. 

  
O dabar tenoriu palinkėti kandidatams sėkmės rinkimuose bei pasidalinti nerimu ir abejonėmis - esu vienas iš tų šimtų rinkėjų, nuo kurių ta jų sėkmė priklauso.
   Romai, Tu šiandien sėdi kuklioje savo redakcijoje tame pačiame pastate, kur aš praleidau kelis dešimtmečius. Pastatas puikioje vietoje, pro langą gerai matosi Čiurlionio gatvė, o jei žiūrėsi į tą gatvę, tai pažinsi visus Druskininkus. Kažkada, nusukęs akis nuo braižymo lentos, matydavau šaligatviu vaikštančius du jaunus vaikinus: Romą Sadauską-junjorą ir Vladimirą Laucių. Dabar turėčiau parašyti: “kas tada galėjo pagalvoti, kad tai ir bus politikos analitikai, mano labiausiai laukiamų straipsnių autoriai?”. Bet parašysiu tiesą: pagalvojau. Aišku, nežinojau judviejų ateities, bet, vos susipažinęs, pamačiau: neeiliniai vyrukai. Intelektualai, kritiški aplinkai. Su rašytojų talento žyme kaktose…
   Žinai, Romai, kas labiausiai Tavo rašiniuose mane nuperka - kad visus savo straipsnelius pradedi žvilgsniu iš savo sodybos Dzūkijos kaime. Žvilgsniu, tokiu su vėjeliu nuo padžiūvusių dzūkiškų pievų - su čiobrelių, saulėje tirpstančių sakų pušynuose kvapu. Žvilgsniu, kuriuo permeti apylinkę, prakandęs rasotą ryto obuolį sode. Bepigu Tau - tuomet visos mintys staiga tampa aiškios ir skaidrios tarsi ryto rasa. Viskas pasidaro aišku - įvykiai, žmonės, jų negandos ir rūpesčiai. Belieka tik sėsti ir užrašyti: išvardinti priežastis, aptarti pasekmes… Regis, pats Dzūkijos oras Tau padeda. Vat ir nežinau, ką įkvėpsi ten, uždaroje Seimo salėje, su šimto keturiasdešimties užpakalių įtrintomis kėdėmis. Kaip bus su ta rytmetine apžvalga? 
   Kristina, po Druskininkų socdemų skyriaus griūties likai partijai ištikima politikė. Taip ir matau Tave, vienišą kovotoją politinių mūšių lauke, su raudona socialdemokratų vėliava rankoje… Užjaučiu.
   Ar aš Tau kada pasakojau, kad esu dalyvavęs Lietuvos socialdemokratų atkuriamajame suvažiavime? Buvo tai seniai, kai mane, tada Sąjūdžio aktyvistą, pakvietė svečiu Druskininkų socialdemokratų skyriaus įkūrėjai. (Abejoju, ar dabartiniai partiečiai tuos žmones pažįsta ar bent prisimena). O suvažiavimas buvo toks, kaip ir kiti tuo metu vykę Lietuvos organizacijų atkuriamieji sambūriai - su graudulio ašaromis, žilais vienminčiais, amerikose išsaugojusiais prieškarines vėliavas… Netapau socialdemokratu, bet visada žavėjausi kairiosiomis idėjomis... Lygybė, solidarumas, parama skurstantiems - argi ne puiku? Tikrai tada neatrodė, kad tą partijos pavadinimą taip greit perims „dedepukai“ su visa savo infrastruktūra. Tiek to kairumo ir beliks… Kai kažkada didysis Lietuvos socialdemokratų šulas ir teoretikas Bronius Bradauskas tiesiai į telekamerą pareiškė, kad į Seimą reikia tik turtingus žmones rinkti (suprask, kaip ir jis pats), net ištikimi bendrapartiečiai suniurnėjo: visgi reik atstovauti socialiai jautriausius, samdomuosius. Kaip čia išeina? Nagi taip, kaip su tais žadėtais progresiniais mokesčiais - kai iš turtingųjų truputį atimama, varguoliams – pridedama. Kada socialdemokratai, gavę valdžią, tokius mokesčius įveda? Po mėnesio, metų? Puikiai žinai - jau pirmąją naktį po laimėtų rinkimų, nes kitaip jie – jokie socialdemokratai. Tiksliau – tokie, kaip Lietuvoje. Ir nėra jokio nuostolio, kad Druskininkų skyriaus socialdemokratai išsiskirstė - jie tokiais niekada ir nebuvo.
   Bet vis tiek graži man ta raudona socialdemokratų rožė. Raudona. Kaip ir lygybe paremta visuomenė. Juk kažkur pasaulyje taip ir yra, ar ne? 
   Zenonai, Tu juk esi patyręs politikas. Dabar – valstietis, žaliasis. Na, ne pirma tai Tavo partija, bet taip dažnai nutinka - įstoji į partiją, po to žiūri: ne į tą. (Čia taip lietuviška.) Jei Tave išrinks, galėsi iš parlamentinių aukštumų pasižiūrėti į Druskininkus, palyginti su tuo miestu, kurio savivaldybės tarybos pirmininku buvai prieš dvidešimt penkerius metus. Tavo patirties nepaneigsi – buvo išgyventi tikrai sunkūs laikai - su dabartiniais nepalyginsi. Pirmieji ryšiai su Vakarų Europos politikais, pirmieji bandymai steigti vakarietišką savivaldą Lietuvos miestuose. Ko tik tuomet nebuvo, bet labiausiai įsiminė viltys, kuriomis tada gyvenome. Atrodė: dar metai, kiti … Ir suklestėsime!
   Pats spręsk, kas pavyko, o kas ir ne. Druskininkai šiandien mažesni, negu Tavo vadovavimo Tarybai laikais. Jau seniai miesto ligoninėje vaikai nebegimsta, ir mokyklose mokinių dusyk mažiau. Net gydytojų sveikatos mieste, ko gero, mažiau negu kažkada buvusiame “Mediko” chore - choristų… Puikiai supranti priežastis ir pasekmes: miesto taryboje jau seniai svajotojus pakeitė praktiški pataikūnai, verslo pionierius - partijos bičiuliai, o nuobodžią tikrovę paįvairina nebent skandalai… Ne kas beliko iš tos demokratinės savivaldos, kurios ištakose kažkada ir pats esi dalyvavęs. 
   Buvai visai neblogas miesto tarybos pirmininkas. Bet labiausiai patikai man kaip savo specialybės profesionalas - psichologas. Prisipažinsiu, buvai pirmasis psichologas, su kuriuo susipažinau - po to netgi ėmiau domėtis šia įdomia profesija, ir abejonių neliko - psichologai gali, o gal ir turi dirbti bet kur, kur reikalinga sveika nuovoka ir geri darbo rezultatai. Gal net tokioje nepopuliarioje vietoje, kaip Seimas. Ne be reikalo juk psichologus įdarbina katastrofų, stichinių nelaimių vietose, tai kodėl gi ir ne LR Seime? Tikiu, kad Tu netgi kokioje nors Druskininkų skęstančiųjų gelbėjimo tarnyboje galėtum dirbti. Juk, matydamas baloje burbuliuojantį skenduolį, užuot kaip kiti - panikavęs ar šaukęs pagalbą, tiesiog priėjęs ramiai paklaustum: vaikine, ar jau pasiekei dugną? Jei pasiekei, tai pats ir brisk…
   Sakai, ne visur ir ne visiems taip gali pasakyti? Drąsos reikia? Na taip, drąsos reikia net ir psichologams. 
   Juozai, ar Tau neatrodo, kad pažįsti visus Druskininkus? Na, nepažįsti asmeniškai, nežinai vardo ar pavardės - bet, sutikęs kažkur Vilniuje a Klaipėdoje, iškart matai – taigi druskininkietis. Visi mes esame mažo miestelio žmonės, greta augdami, bręsdami ir sendami kits kitą nekart sutikę. Ir kiek žymių žmonių iš Druskininkų kilę! Aktoriai, režisieriai, rašytojai ir verslininkai. Taip ir norisi pasakyti visokiems skeptikams: žiūrėkite - juk tai mūsų vidurinių, mūsų muzikos mokyklos mokinukai... Kai sužinojau, kad Tėvynės sąjungai atstovaus gydytojas, profesorius Juozas Galdikas, pagalvojau – išdidžiai skamba. Tarsi visų mūsų nuopelnas, kad gimsta Druskininkuose žmogus, mokosi, išeina į pasaulį. Ir dar - gimtojo miesto neužmiršta.
   Tu, Juozai, politikoje – ne naujokas. Žinai, kokia nesaldi tai duonelė. Ir visgi reikia eiti į politiką - nes kokia demokratija be jos, be žmonių, galinčių įsipareigoti, atstovauti. Prisimenu Tavo veiklos pradžią. Kas, jei ne Tėvynės sąjunga buvo pasiruošę atstovauti tremtiniams ir politiniams kaliniams - labai jau specifinei rinkėjų grupei su savo pažiūromis, patirtimi. Matyt, ne kartą, Juozai, esi pažvelgęs į pavargusias senyvo žmogaus akis ir išgirdęs: „O mano mokslai, mano universitetas ten... ant Lenos upės kranto, medieną plukdant“. Bet tie žmonės - irgi Lietuva, ir ne bet kokia - išdidi, nepasidavusi, nepripažįstanti kompromisų su sąžine ir tikėjimu Tėvynės laisve. Žinau, kartais sunku juos atstovauti. Gerai prisimenu, kaip mūsų tremtiniai ėmė priešintis sovietinių statulų suvežimui į Grūtą. Tik ne čia,- sakė,- ne pas mus, kur taip ilgai laikėsi partizanai, kur taip ilgai saugotos trispalvės. Prisimenu, kaip buvo pasišaipyta iš Juozo Galdiko, bandžiusio pritarti tai nuomonei. Tada abejojau Tavo pastangomis, maniau, kad gal čia ir nieko tokio. Ar maža visokių keistų muziejų? Juk yra Kaune, pvz., A.Žmuidzinavičiaus „Velnių muziejus“. Puikus muziejus, pradėtas mūsų tapybos klasiko kolekcija, kur nestokojęs humoro dailininkas ėmėsi keistokų skulptūrėlių rinkimo. Visiems rekomenduoju pamatyti. Tik sykį vienas bičiulis, išklausęs mano pagyrų, prisimerkęs paklausė: muziejus tai muziejus, bet ar norėtum tokiam muziejuje, greta eksponatų, pernakvoti? Prisipažinsiu, susimąsčiau... Tas absoliutusis blogis, pagieža, melas, žiaurumas ir pyktis, įkūnytas skulptūrose... Gerai, kad tai – vis pasakų herojai. Bet Grūto velniai- su vardais, pavardėmis ir baisiomis biografijomis - tikri. Svarbiausia, dar nenupūstomis žiedadulkėmis tų gėlių ir vainikų, kurie buvo klojami prie jų kojų prailgusiais sovietmečio laikais. Ir juk vainikai buvo klojami ne veltui- už nuolankumą buvo dosniai atlyginta. Dar ir dabar kai kas turi pagrindą gražiuoju prisiminti tuos partijos komitetų, fabrikų ir kolūkių valdybose praleistus laikus, o tais laikais kietai prikimštų kojinių turinys ir šiandien, jau nepriklausomoje Lietuvoje, leidžia puikiausiai jaustis.
   Tremtiniai, kiek žinau, to parko nei mėgsta, nei jame lankosi. O mano paminėtiems veikėjams, lyg ir netiktų ten lankytis ir šaipytis... Tai regis, patys Grūto velniai bus pastebėję ir dėl tokio nedėkingumo užsigavę - pastaraisiais metais ištrūkę iš parko, žiūrėk, netruko pasklisti po Druskininkus. Ir baisiausia, kad ėmė dėtis mūsų mieste tokie dalykai, kurių ir sovietmetį išgyvenę neprisimenam. Kai prasidėjo Vijūnėlės dvaro velniava ir laikraščiuose ėmė sklisti gausybė nuotraukų, įstrigo man dėmesin viena, tokia architektūrinė - miesto muziejaus, (kažkada buvusios vilos „Linksma“, santuokų rūmų) balkono detalė, mintinai pažįstama baliustrada. Nerašysiu apie žmones balkone - apie juos daug prirašyta. Ir ėmė vaidentis man (nieko keisto, jei jau su anapusiniu požemių pasauliu imi bendrauti), kad matau ne šiaip balkoną - bet sovietinių laikų tribūną miesto gyventojų eisenoms stebėti. 

Apie tribūnų architektūrą

   Beje, apie tribūnų architektūrą reikėtų pakalbėti atskirai. Jaunimui tai jau nebežinoma tema. Mano atmintyje vis iškyla medinių lentų statiniai, apkabinėti vėliavomis, politbiuro narių portretais ir sąjunginių respublikų herbais. Iš esmės - tai Lenino mauzoliejaus, kur tribūna- toks balkonas virš vado mumijos patalpos Maskvos Raudonojoje aikštėje, kopijos, analogai, ne be reikalo statyti kažkur ties Lenino paminklais – kaip Vilniuje ir Kaune. Kiek prisimenu, tas tribūnas suręsdavo švenčių išvakarėse - o šventės buvo dvi metuose – Spalio revoliucijos ir Gegužės pirmosios. Prisimenu, institute dekanai jau prieš kelias dienas imdavo gąsdinti studentus, kad tie šiukštu nesugalvotų pasprukti ir nedalyvauti eisenoje. Studentai, savo ruožtu, jau nusipirkę autobuso bilietus kelionei namo šventiniams laisvadieniams, skubėdavo kuo greičiau to parado atsikratyti. Nebuvo lengva - reikėjo rinktis kažkur toli, lėtai slinkti gatvėmis link miesto centro, kol pagaliau pasiekdavai tribūnos prieigas. Per spalines, jau lapkričio mėnesį, dažnai tvyrodavo gruodas, taigi laukti būdavo šalta - gerai, kad moksleiviai ir studentai žygiuodavo pirmieji, net keletą valandų anksčiau už darbininkus iš gamyklų. Nors ta darbo liaudis buvo užgrūdinti tarybiniai piliečiai ir mokėdavo belaukdami savo eilės pasišildyti - taigi, jei kas stebėdavo paradus iki pabaigos, paskutinės demonstrantų kolonos atrodydavo ne tik iškilmingai, bet ir pakankamai linksmai... O iš esmės tiek Maskvoje, tiek didžiosios imperijos užkampiuose tribūnos vaidino tą patį vaidmenį - kažkieno galimybę žvelgti į ten, žemai po kojomis, slenkančią beteisių žmonių masę. Tribūnos turėklas ir buvo tikrasis – valdančiųjų ir valdomųjų skirties ženklas. 
   O kaip, paklausite, atrodė tribūnos Vakarų pasaulyje? Taigi, kad ten tribūnų niekada nebuvo ir dabar nėra! Gal pastebėjote, kaip demonstravo Europos vadovai, susirinkę pasmerkti teroristų išpuolio Paryžiuje - jie patys ėjo eisenos priekyje, susikibę parankėmis tarsi devynioliktojo amžiaus proletarai, ant grindinio - su liaudimi...

O kaip Druskininkuose? 

   Gi Druskininkuose reikėtų prisiminti neilgai stovėjusį Lenino paminklą Vilniaus (tuomet- Lenino) alėjoje. Gražus toks buvo Leninas: siauru užpakaliu, plačiais pečiais. Ir nestovėjo, kaip Rusijoje, įkyriai pirštu rodydamas kryptį į šviesią ateitį, o sėdėjo atsipūtęs, kaip ir dera kurorte. Ir dar - gal kas prisimena - jis nebuvo užkeltas ant postamento. Buvo tiesiog raudonu akmeniu išklota aikštelė. Na, dar gėlynas, pakyla. Kiek prisimenu architektūrinį sumanymą, tai ir turėjusi būti tribūna miesto vadams stebėti miestiečių eisenas. Tokie mat paskutiniais tarybiniais metais buvo Druskininkų komunistai – tokie lyg ir su „žmogišku veidu“. Lyg susigėdę truputį. Lyg susiprotėję, kad toks beprotnamis amžiais tęstis negali...
   Galvoju: o kur miestiečiams pasirodys naujai išrinktas Seimo narys? Ir kaip pasižiūrės - iš viršaus ar nusileis iki žmonių lygio? 
   Patarsiu: bičiuliai, kurį iš jūsų beišrinktų – nelipkite į jokią tribūną. Nes, kaip byloja lietuvių tautosaka, anksčiau ar vėliau gaidžiai užgieda, ir baigiasi velniava, kaip prasidėjus. Toks jau gyvenimo dėsnis, ir jokie rinkimai jo nepakeis.



  Skandalas dėl pernykščių vandens parko rezultatų: viešai
  girtasi milijoniniu pelnu, o žurnalistai dokumentuose
  atkapstė 1,436 mln. eurų nuostolį


   Praėjusį sekmadienį skaitydami naujienų portaluose išplatintą BNS informaciją „Druskininkų „Aqua“ praėjusieji metai nebuvo džiaugsmingi“, druskininkiečiai negalėjo patikėti savo akimis: gi vos prieš mėnesį pristatydamas praėjusių metų veiklos ataskaitą, vandens parko direktorius E.Antanaitis savivaldybės tarybos posėdyje gyrėsi, jog pernai įmonė uždirbo daugiau milijoną eurų apmokestinamojo pelno, o čia žurnalistai ėmė ir dokumentuose atkapstė visiškai priešingą finansinį rezultatą - 1,436 mln. eurų grynąjį nuostolį! Savivaldybės tarybos opozicijos nariai šį atvejį vadina skandalingu.

   „Druskininkų savivaldybės valdomas sveikatingumo ir poilsio centras „Aqua“ praėjusiais metais patyrė 1,436 mln. eurų grynųjų nuostolių, kai užpernai buvo uždirbęs 935,4 tūkst. eurų grynojo pelno, - pranešama naujienų portale www.delfi.lt.- Centro pajamos per metus padidėjo 5 proc. iki 8,703 mln. eurų, teigiama Registrų centrui pateiktoje Druskininkų sveikatinimo ir poilsio centro ataskaitoje. Dokumente nurodoma, kad šiais metais bendrovės vadovybė tikisi dirbti pelningai ir uždirbti ne mažiau kaip 1,2 mln. eurų grynojo pelno. Pernai centras teigia sulaukęs daugiau nei 400 tūkst. lankytojų - per metus jų skaičius sumažėjo 1 procentu. „Didžiausi pokyčiai 2015 metais vandens parko lankytojų struktūroje matomi dėl Rusijos turistų skaičius mažėjimo. Pastebimas lankytojų iš Lietuvos ir Latvijos skaičiaus augimas“, - rašoma centro metiniame pranešime. Šių metų kovo pabaigoje Druskininkų savivaldybės taryba nusprendė bendrovės įstatinį kapitalą padidinti 21,3 mln. eurų iki 23,4 mln. eurų, kapitalas didintas savivaldybei priklausančiu turtu. 2015-ųjų pabaigoje įmonė turėjo sukaupusi 144,8 tūkst. eurų nepaskirstytojo pelno. Praėjusių metų pabaigoje centre „Aqua“ dirbo 310 darbuotojų (2014 metų pabaigoje - 285)“.
   Tai kaip čia dabar suprasti – prieš pusantro mėnesio savivaldybės taryba sprendimu patvirtino pernykštę vandens parko ataskaitą, kurioje yra juodu ant balto parašyta: „Įmonės apmokestinamasis pelnas 2015 m. viršijo 1 mln. eurų“, o žurnalistai, remdamiesi Registrų centrui pateiktomis finansinėmis ataskaitomis, ką tik atskleidė, jog pernykštis bendrovės finansinis rezultatas yra 1 mln. 436 tūkst. eurų grynasis nuostolis! 
   Dar liepos 1 d. vykusiame savivaldybės tarybos posėdyje apie praėjusių metų lankytojus, srautus ir uždirbtą pelną pasakojusio vandens parko direktoriaus E.Antanaičio pasisakymą savivaldybės tarybos narys, liberalas dr. Juozas Šarkus išvadino akių muilinimu, nes, pasak jo, į esminius klausimus neatsakyta. „Tampomi už ausų bendruomenės nariai, kad ten viskas gražu ir puiku, iš esmės čia visiškai ne taip. Todėl šitą ataskaitą pavadinčiau akių muilinimu, į esminius klausimus neatsakyta“, - tuomet kalbėjo opozicijos atstovas, stebėdamasis, kodėl savivaldybės tarybos nariams nepateikiamas pilnas finansinis savivaldybei priklausančios įmonės vaizdas – balansas, pelno (nuostolio) ir finansinių srautų ataskaitos. 
   Apie ruošimąsi tvirtinti savivaldybei priklausančios UAB „Druskininkų sveikatinimo ir poilsio centras „Aqua“ 2015 m. direktoriaus ataskaitą ir šiandien puikiai prisimena savivaldybės tarybos narys, finansų komitetui priklausantis konservatorius Vilius Semeška. “Prieš savivaldybės tarybos posėdį buvo susirinkęs finansų komitetas. Deja, į šio komiteto posėdį vandens parko direktorius net nesiteikė ateiti ir pristatyti įmonės praėjusių metų finansinės ataskaitos. O juk savivaldybės tarybos finansų komiteto pagrindinis uždavinys ir yra pačios savivaldybės bei jos įstaigų finansinis tvarumas. Mes realiai net negalėjome išanalizuoti vandens parko įmonės finansinės ataskaitos ir užduoti klausimų direktoriui. Visą atsakomybę tame finansų komiteto posėdyje prisiėmė ponas A.Svirskas (savivaldybės administracijos Investicijų ir turto valdymo skyriaus vedėjas, savivaldybei priklausančios UAB „Druskininkų sveikatinimo ir poilsio centras „Aqua“ valdybos pirmininkas, - red.p.). Būtent jis, teikdamas sprendimo projektą, garantavo, kad ta bendrovė yra pelninga. Nes taip sprendimo projekte ir buvo nurodyta: „2015 metais įmonės gautos pajamos viršijo 8 mln. eurų, o lyginant su 2014 m. išaugo 5,0 procentais. 2015 m. įmonės sąnaudos, lyginant su 2014 m., padidėjo 3,8 procento. 2015 m. apmokestinamasis pelnas viršijo 1 mln. eurų“, - pažymėjo V.Semeška. - Mes buvome priversti tuo patikėti. Klausimas – ar jis žinojo, o gal jis lygiai taip pat galimai manipuliavo duomenimis, galbūt slėpė ne tik nuo mūsų, bet ir nuo savivaldybės administracijos? O galbūt valdžia žinojo realius skaičius ir galimai prisidėjo, kad visuomenė nesužinotų tikro vandens parko finansinio rezultato – 1 mln. 436 tūkst. eur nuostolio? Kodėl apie tai buvo nutylėta vandens parko direktoriaus E.Antanaičio ataskaitoje? Vandens parko vadovas ateina į savivaldybės tarybą teikti ataskaitos - ir ką jis pateikia? Kaip šiandien aiškėja, tik dalį tiesos – tą, apie kurią smagu girtis, nė žodžiu neužsimenant apie svarbiausią, esminę pelno (nuostolio) ataskaitos eilutę – 1 mln. 436 tūkst. eur nuostolį. Savivaldybės tarybai pateiktoje tvirtinti vandens parko ataskaitoje gi parašyta, kad bendrovė dirba pelningai, nurodomas virš milijono eurų apmokestinamasis pelnas, tarybos dauguma pradeda girti, koks nuostabus direktorius, nors, kaip žinome visi, turi problemų su teisėsauga, yra įtariamasis dėl piktnaudžiavimo STT atliekamame ikiteisminiame tyrime. Dauguma tai jo ataskaitai darniai pritaria. Ir staiga – ne iš kokios nors savivaldybės administracijos ar bendrovės valdybos, o iš žurnalistų – BNS, Delfi – sužinome, kad ta savivaldybės bendrovė turi didelį finansinį minusą – beveik pusantro milijono eurų nuostolį! Tai pavadinčiau gėdinga ir skandalinga situacija dėl to, kad šios savivaldybės įmonės akcininkams – bendruomenę atstovaujančiai savivaldybės tarybai nepateikiamas realus finansinis rezultatas. Gėda, kad savivaldybės tarybos nariai apie savivaldybės įmonės finansinę situaciją sužino ne iš bendrovės direktoriaus, o iš žurnalistų. Numanau, kad išlindus ylai iš maišo, vandens parkas dabar bandys gintis, jog ataskaitoje nurodė tik apmokestinamąjį pelną, t.y. skirtumą tarp pajamų, gautų už vandens pramogas, viešbučių paslaugas, ir joms uždirbti patirtų sąnaudų. Pasakęs dalį tiesos, direktorius kažkodėl nutylėjo apie toliau einančias pelno (nuostolio) ataskaitos eilutes - didžiules kitos veiklos sąnaudas: 2 mln. 423 tūkst. eurų, kurie, „prariję“ tą E.Antanaičio išgirtąjį apmokestinamą pelną, galutiniame rezultate pavirto didžiuliu minusu - beveik 1,5 mln. eurų finansiniu nuostoliu. Čia ir yra esmė – kodėl vandens parko direktorius, savivaldybės tarybai pateikdamas 2015 m. įmonės ataskaitą, apie tai neužsiminė nei žodžiu? Manyčiau, kad direktorius galimai tikslingai nepateikė pilnos finansinės ataskaitos, jau žinodamas, kad yra finansinis rezultatas – nuostolis. O jis juk privalėjo savivaldybės tarybos nariams pateikti realius skaičius. Jeigu tu pardavinėji obuolius ir duoną, ir obuoliai neša pelną, o duona – nuostolį, ir bendras rezultatas yra nuostolinga veikla, tu savo akcininkams sakai – mano vadovaujama įmonė dirba nuostolingai. Tačiau ponas E.Antanaitis savo akcininkams, t.y. savivaldybės tarybai, pateikia tik dalį tiesos, o realią finansinę situaciją me sužinome iš žiniasklaidos. Galbūt ši naujiena ir paaiškina, kodėl šįmet taip skubiai vandens parko įmonei buvo perduotas beveik 21 mln. eurų vertės savivaldybės turtas? Galbūt kreditą davęs bankas pareikalavo didesnių garantijų?“. 
   Registrų centrui pateiktame aiškinamajame rašte UAB „Druskininkų sveikatinimo ir poilsio centras „Aqua“ nurodo, kad 1,436 mln. eurų finansinį nuostolį pernai nulėmusios kitos veiklos sąnaudos – 2,423 mln. eurų susidarė dėl to, kad „bendrovė 2006 m. balandžio 28 d. sudarė turto nuomos sutartį su savivaldybe, kurios pagrindu išsinuomavo nekilnojamojo turto objektus, kurių vienas iš jų buvo energoblokas, o remiantis 2013 m. rugpjūčio 14 d. Druskininkų savivaldybės tarybos sprendimu „Dėl pritarimo Druskininkų vandens parko išplėtimo projektui“, bendrovei buvo leista Savivaldybės nuosavybės teise valdomą pastatą ir energobloką rekonstruoti savo lėšomis, papildomai įrengiant apie 8600 kv.m.plotą, jį naudojant vandens parko ir gydyklų sujungimui, vandens pramogų ir viešbučio paslaugų plėtrai“. Esą bendrovė projektui trūkstamų pinigų skolinosi iš banko. „Atlikus statybos darbų už 2,423 mln. eurų be PVM, kurį bendrovė atskaitė, bankas prievolių pagal kredito sutartį įvykdymo užtikrinimui ir bendrovei norint gauti likusią kredito sumą, pareikalavo įkeisti rekonstruojamą pastatą. Todėl 2015 m.vasario 11 d. bendrovė kreipėsi į savivaldybę su prašymu perduoti jai Savivaldybės nuosavybės teise valdomą nekilnojamą turtą-rekonstruotą energobloką - taip padidinant įstatinį kapitalą išleidžiant papildomas akcijas. Taigi bendrovė savo lėšomis rekonstravo energobloką, kuris nuosavybės teise priklausė savivaldybei. Kadangi už atliktus statybos darbus bendrovė jokio atlygio negavo, tokios nurašytos sąnaudos laikomos bendrovės neleidžiamais atskaitymais. Dėl šių aplinkybių nurašius minėtas statybos darbų sąnaudas, 2015 m. finansinėje apskaitoje gautas 1,256 mln. eurų nuostolis prieš apmokestinimą“, - nurodoma Registrų centrui pateiktame bendrovės paaiškinamajame rašte.
   Su vandens parko direktoriumi E.Antanaičiu susisiekti nepavyko: trečiadienį jo sekretorė informavo, kad vadovas išvykęs į komandiruotę, žadėjusi jam perduoti informaciją ir mums perskambinti, kai jis bus darbe, tačiau skambučio iš vandens parko administracijos redakcija taip ir nesulaukė. 
   „Jeigu bet kurioje uždarojoje akcinėje bendrovėje savo akcininkams ar valdybai direktorius pateiktų dalį tiesos, esą uždirbtas apmokestinamasis pelnas, ir nutylėtų apie galutinį finansinį rezultatą - grynąjį nuostolį, toks direktorius tą pačią dieną už nepasitikėjimą būtų išmestas kaip musė iš barščių“, - minėjo V.Semeška. 

„Druskonio“ inf.

 

  Druskininkiečių mėnuo
Liepa 

   Druskininkuose susituokė 32 poros. Vyriausias vedęs vyras buvo 57 metų, vyriausia ištekėjusi moteris – 52 metų. Jauniausiam vedusiam vyrui buvo 23 metai, jauniausia nuotaka - 21-erių. Pirmą kartą susituokė 26 vyrai ir 24 moterys, 4-iems vyrams ir 7-ioms moterims tai buvo 2-oji santuoka, 2 vyrai vedė 3 kartą, viena moteris ištekėjo 4 kartą. 
   Išsituokė 3 poros. Vyriausias išsiskyręs vyras buvo 63 metų, vyriausiai išsiskyrusiai moteriai buvo 58 metai. Jauniausias išsiskyręs vyras - 33 metų, jauniausia išsiskyrusi moteris – 32 metų. Vieną nepilnametį vaiką augino 1 šeima. Ilgiausiai santuoka truko 33 metus, trumpiausiai – 4 metus. 
   Įregistruoti 25 naujagimiai: 15 berniukų ir 10 mergaičių. 1-ojo vaiko susilaukė 13 porų, antrojo – 10, 2 poros susilaukė 3-iosios atžalos. Vyriausias tėvas buvo 39 metų, vyriausia motina – 38 metų, jauniausiam tėvui – 22 metai, jauniausiai motinai – 18 metų. 
   Berniukams suteikti vardai: Domas, Nikita, Arijus, Vytis, Jonas, Ainis, 2 Jokūbai, Ugnius, Arminas, Aronas, Aleksander, Nojus, Deniz Aras, Motiejus. 
   Mergaitėms suteikti vardai: Meda, Roneta, Elvita, Areta, Liepa, 2 Kamilės, Daria, Gabrielė, Ugnė. 
   Liepą mirė 23 žmonės: 8 vyrai ir 15 moterų. Druskininkų mieste – 14 ( 5 vyrai, 9 moterys), Viečiūnų seniūnijoje – 3 (1 vyras, 2 moterys), Leipalingio seniūnijoje – 1 moteris, kitose savivaldybėse – 6. 
   Vyriausiam velioniui buvo 92 metai, vyriausiai velionei – 97 metai. Jauniausiam mirusiam vyrui buvo 26 metai, jauniausiai velionei – 37 metai. 

Paruošta pagal Teisės ir civilinės metrikacijos skyriaus duomenis

 

  Tarybos narys bando teisintis, apsimesdamas kvaileliu


   Apie vietinio politiko pasistaipymą prieš fotoaparatą su sovietų okupanto uniforminiu švarku „Druskonis“ jau rašė. Savivaldybės tarybos nario, buvusio socialdemokrato, o dabar mero įkurto judėjimo „Už Druskininkus“ dalyvio Arūno Večkio nuotraukos sparčiai paplito žiniasklaidoje bei socialiniuose tinkluose. Kadangi okupacinio režimo simbolika įstatymu yra uždrausta, Druskininkų policijos buvo paprašyta šį atvejį ištirti. 53 metų A.Večkys teisinosi neatpažinęs sovietų karinės uniformos ir manęs, jog velkasi paprastu smėlio spalvos švarku.
   Liepos pabaigoje vyko bendras „Druskininkų klubo“ ir nepartinio judėjimo „Už Druskininkus“ renginys – plaukimas baidarėmis Ančios upe. Kad būtų linksmiau, žygio dalyviai susigalvojo keistą aprangos kodą – kostiumai ir vakarinės suknelės. Daugeliui pavyko, o humoro jausmas pavedė tik savivaldybės tarybos narį, merui besąlygiškai paklusnios daugumos atstovą A.Večkį. Jis nuotraukoms pozavo, vilkėdamas sovietų karininko uniformą. Į kokį nors teminį karnavalą šis renginys nebuvo panašus. Iš keliasdešimties jo dalyvių okupacinės valstybės atributais buvo pasipuošęs tik A.Večkys.
   Kad nacių bei sovietų režimų atributika yra uždrausta įstatymais, regis, mažai kas nežino. O pasirodo, tokių vis atsiranda – netgi tarp politikų. Priminsime, jog LR Administracinių teisės pažeidimų kodekso 188-18 str. „Nacistinių ar komunistinių simbolių platinimas ar demonstravimas“ numato, jog nacistinės Vokietijos, SSRS ar Lietuvos SSR vėliavos ar herbo arba vėliavų, ženklų ar uniformų, kurių sudedamoji dalis yra nacistinės Vokietijos, SSRS ar Lietuvos SSR vėliava ar herbas, nacistinių ar komunistinių organizacijų simbolių ar uniformų arba nacistinės Vokietijos, SSRS ar Lietuvos SSR vėliavos ar herbo, nacistinės svastikos, nacistinio SS ženklo, sovietinio kūjo ir pjautuvo ženklo, sovietinės raudonos penkiakampės žvaigždės ženklo pagrindu sudarytų vėliavų ar ženklų, atsakingų už Lietuvos gyventojų represijas Vokietijos nacionalsocialistų ar SSRS komunistų partijos vadovų atvaizdų platinimas, naudojimas susirinkime ar kitame masiniame renginyje arba kitoks demonstravimas, taip pat nacistinės Vokietijos, SSRS ar Lietuvos SSR himno viešas atlikimas – užtraukia baudą nuo vieno šimto keturiasdešimt keturių iki dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų su daikto, kuris buvo administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankis, konfiskavimu. 
   Pakliuvusios į „Druskininkų klubo“ bei kitų baidarių žygio dalyvių paskyras feisbuke, nuotraukos greitai paplito po internetą.
Lietuvos genocido ir rezistencijos tyrimo centras taip pat sureagavo į šį atvejį: „Norėtume paraginti atsakingas institucijas atkreipti dėmesį ir kruopščiai ištirti kiekvieną įtariamą tokios simbolikos demonstravimo atvejį. O visuomenę bei kiekvieną Lietuvos pilietį skatiname siekti kuo didesnio jautrumo, pilietinės atsakomybės ir solidarumo totalitarinių okupacinių režimų aukų atžvilgiu“.
   Savivaldybės tarybos narys konservatorius Vilius Semeška kreipėsi į policiją, pranešdamas, jog viešoje erdvėje pasirodė informacija, kad Druskininkų savivaldybės tarybos narys, Švietimo centro direktoriaus pavaduotojas Arūnas Večkys galimai viešoje vietoje dėvėjo sovietinę karinę uniformą, o nuotrauka su tokia uniforma platinta viešai. Politikas prašė pareigūnų ištirti ir įvertinti, esant pažeidimui – nubausti.
   Druskininkų policijos komisariatas, tiksliau, jo tyrėjas Raimundas Karpuška pasiraitojo rankoves ir kibo į tiriamąjį darbą. Iškviestas paaiškinti, ką galvojo, pozuodamas su okupanto uniformos švarku, A.Večkys naiviu veidu papasakojo, jog tos dienos baidarių plaukimo aprangos kodas buvo kostiumai ir vakarinės suknelės. Jis kostiuminio švarko, kaip tyčia, neturėjo. Taigi paprašė sodybos, kurioje buvo apsistoję, šeimininką Edgarą švarką paskolinti. Tas ir atnešė kažkokį smėlio spalvos švarką, kurį A.Večkys apsivilko fotografuotis. Anot jo, ant švarko nebuvo jokių skiriamųjų ženklų, tik antpečiai su žvaigždėmis. „Kiek man žinoma, - dėstė A.Večkys. - Žvaigždės skiriasi spindulių skaičiumi, taip pat kitais sandaros elementais“. O antpečiai, pasak jo, yra tik drabužio dalis, nesvarbu, su žvaigždėmis jie ar be jų. Lygiai tą patį pakartojo ir tą vakarą su A.Večkiu vienoje baidarėje plūduriavusi Elena Ramanauskienė.
   Nepažino sovietų armijos uniformos? E.Ramanauskienė gal ir gali taip sakyti, bet 53 metų A.Večkys? Pagal amžių jis tikrai tarnavo sovietinėje armijoje, o jei ne – žiūrėjo filmus, matė gyvus kareivius, žaidė karą „rusai prieš vokiečius“ ir t.t. Tad dabar, kaip sakoma, „įjungė durnių“ ir prikabino tyrėjui R.Karpuškai ant ausų makaronų. Tyrėjas mielai tais makaronais pasinaudojo ir tyrimą nutraukė. Motyvas – pažeidimo nebuvo.
   O atsimenat, kaip prieš porą metų vaikinukas iš Gardino gatvės pasikabino Rusijos vėliavą ant daugiabučio sienos, su ja nusifotografavo, nukabino ir nuskuodė namo? Jo nuotrauka iš kvailumo taip pat papuolė į feisbuką. Koks kilo triukšmas! Iš visų pusių supuolė pareigūnai, žurnalistai ir šiaip smalsuoliai. Vaikinukas buvo viešai pasmerktas ir turėjo sumokėti baudą, nors vėliava buvo ne sovietinė, o šiaip, svetimos valstybės. 
   Tai kaip čia dabar? O taip, kad tas jaunuolis buvo tik paprastas vaikinas iš Gardino gatvės. O čia savivaldybės tarybos narys ne pirmą kadenciją A.Večkys. Jaučiat skirtumą? Juolab šis tarybos narys vienas iš nuolankiausių ir paklusniausių savivaldybės valdžiai. Tokius kunigaikštystėje reikia saugoti, nežinia, kada gali praversti.
   Tik gerai, jei kitą kartą A.Večkiui po ranka nepaklius nacių esesininko uniforma ir jis, galvodamas, jog čia tik šiaip tamsiai pilkas švarkas, jos neužsivilks.

„Druskonio“ inf. 

 

  Atsakė, kodėl neliko posėdžių įrašų: tai - „nebūtini
  „navarotai“
   Kaip žinia, visų Lietuvos miestų bei rajonų savivaldybės valdžios posėdžius transliuoja gyvai internete, o jų įrašus kaupia viešai prieinamuose archyvuose. Iki šių metų vasario mėnesio tokios tvarkos laikėsi ir Druskininkų savivaldybė. Deja, beveik pusmetis, kaip oficialioje savivaldybės interneto svetainėje nebėra tarybos posėdžių vaizdo įrašų archyvo. Opozicijos narių paklaustas, kodėl slepiami savivaldybės tarybos posėdžių įrašai ir tinkamai nevykdomos posėdžių transliacijos, R.Malinauskas atrėžė, kad „viskas yra daroma taip, kaip yra numatyta įstatymuose, o visokie, kaip liaudyje sakoma, navarotai, nemanau, kad yra būtini“. Opozicija įtaria, kad taip elgiamasi greičiausiai dėl to, jog socialiniuose tinkluose buvo pradėtos talpinti posėdžių ištraukos, kokiais žodžiais meras atsikirtinėja savo politiniams oponentams. 

   Liepos 1 d. vykusiame savivaldybės tarybos posėdyje opozicijai atstovaujantis tarybos narys, konservatorius Vilius Semeška apie biudžeto vykdymą kalbėjusios savivaldybės administracijos finansų ir apskaitos skyriaus vedėjos V.Amšiejienės paklausė, ar nevertėtų skirti lėšų tarybos posėdžių salės pertvarkymui. Druskininkų politikai posėdžiauja sovietiniu stiliumi įrengtoje patalpoje: kaip mokinukai prieš lentą susodinti tarybos nariai žvelgia į ilgą stalą, už kurio su savo sekretore sėdi vienintelis R.Malinauskas. „Posėdžių salė primena sovietinius laikus, visi esame susėdę prieš prezidiumą, galbūt kaip ir kitose savivaldybėse galėtume sėdėti puslankiu, t.y. reorganizuoti tą mūsų susėdimą kitaip, sukurti kitą atmosferą, - pasiūlė V.Semeška. - Galėtume žiūrėti vieni kitiems į akis, diskutuoti. Būtų prašymas paskaičiuoti savivaldybės administracijai, kiek kainuotų minimalus salės pertvarkymas“. Tuo pačiu opozicijos atstovas priminė ir problemą dėl savivaldybės tarybos posėdžių transliacijos bei įrašų archyvavimo. “Pastaruoju metu savivaldybės internetiniame puslapyje nebėra savivaldybės tarybos posėdžių archyvų. Jie visiškai netalpinami. Galbūt galėtumėte skirti lėšų įsigyti papildomus atminties blokus, kad būtų posėdžių transliacijos archyvuojamos, kad visi galėtų posėdžius pasižiūrėti? Nežinau, kodėl 21-ame amžiuje nėra techninių galimybių“, - stebėjosi opozicijos narys.
   „Atsakau iš karto, – pareiškė R.Malinauskas. – Nereikia sirgti sovietofobija ar dar kažkuo tai, tada viskas atrodys žymiai paprasčiau“. Anot jo, „Druskininkų savivaldybė visada lėšas naudoja ten, kur yra būtina“, o ne dėl „kažkokių nepagrįstų politinių užgaidų“.„Ačiū už pasiūlymą. Aš, kaip savivaldybės vadovas, jam nepritariu jau dabar iš karto“, - dar pridėjo.
   „Mes prašome išspręsti ir atnaujinti normalias transliacijas, kad būtų mūsų tarybos posėdžių archyvavimas. Aš nežinau savivaldybės Lietuvoje, kad būtų taip slepiami savivaldybės tarybos posėdžių įrašai, nevykdomos transliacijos taip, kaip turi būti. Man toks elgesys visiškai neaiškus. Juk savivaldybė – vieša institucija. Ir jeigu reikia pinigų, būtina tam skirti ir sutvarkyti vieną kartą“, - pabrėžė ir opozicijos atstovas, liberalas dr.Juozas Šarkus. 
   „Atsakau ponui Šarkui – viskas yra daroma taip, kaip yra numatyta įstatymuose, o visokie, kaip liaudyje sakoma, navarotai, nemanau, kad yra būtini“, - atkirto R.Malinauskas. 
Pastaram iškart puolė pritarinėti jo bendražygė Vida Krisiuvienė. „Aš manau, kad sėdėjimas ratu ar puslankiu ar transliacijos nėra esminiai dalykai. Mes čia susirinkom tam, kad spręsti esminius dalykus, o ne kad pasipuikuoti prieš rinkėjus savo transliacija“, - apie posėdžių medžiagos viešumą dėstė ji.
  Jau anksčiau, opozicijai pradėjus spausti valdžią, kodėl neviešinami posėdžių įrašai, savivaldybės administracija buvo pareiškusi, jog „nei LR vietos savivaldos įstatymas, nei Druskininkų savivaldybės tarybos veiklos reglamentas nereikalauja kaupti ir saugoti bei talpinti interneto svetainėje tarybos posėdžių vaizdo ir garso įrašų“. 
   Prieš pusmetį pradėjus strigti tarybos posėdžių tiesioginėms transliacijoms, valdžia aiškino, esą to priežastis - „techninės kliūtys“. 
   Kodėl iki šių metų pradžios Druskininkų savivaldybės interneto puslapyje www.druskininkai.lt, kaip ir visų Lietuvos savivaldybių oficialiuose tinklapiuose, buvo talpinami savivaldybės tarybos posėdžių vaizdo įrašų archyvai, o dabar jie dėl neaiškių priežasčių kažkodėl dingo? Ar tokia valdžios reakcija susijusi su nenoru viešinti aštrią opozicijos kritiką bei socialiniuose tinkluose pradėtomis talpinti posėdžių ištraukomis su įžeidžiančiais mero pasisakymais opozicijos narių adresu? - „Druskonis“ paklausė savivaldybės administracijos direktorę V.Jurgelevičienę.
Atsakymą atsiuntusi savivaldybės administracijos viešųjų ryšių specialistė pakartojo tą patį – esą „nei LR vietos savivaldos įstatymas, nei Druskininkų savivaldybės tarybos veiklos reglamentas nereikalauja kaupti ir saugoti bei talpinti interneto svetainėje tarybos posėdžių vaizdo ir garso įrašų“.
  Į klausimą, su kokia bendrove konkrečiai ir kokiai sumai savivaldybės administracija yra sudariusi sutartį dėl balsavimo – diskusinės sistemos diegimo tarybos posėdžių salėje paslaugos, taip pat kiek savivaldybės administracija išleido lėšų šių paslaugų teikėjams dėl “techninių kliūčių“ pašalinimo, dar pernai lapkričio pabaigoje ėmus strigti tarybos posėdžių transliacijoms, savivaldybės administracija atsakė, jog „dėl techninių trikdžių pašalinimo lėšos nebuvo išleistos, šiais metais UAB „Audiotonas“ įdiegė atnaujintą balsavimo-diskusinės sistemos versiją“. 
   „Neturim mes jokių užregistruotų gedimų, nesutvarkytų, kas liečia Druskininkų savivaldybę ir, manau, kad ta įranga turi veikti gerai, - „Druskoniui“ šią savaitę patvirtino bendrovės „Audiotonas“ darbuotojas. - Jeigu jie (savivaldybės administracija) į mus nesikreipia, tai mes nieko ir netvarkom. Mūsų įranga yra ten pastatyta, o posėdžius stebi, transliaciją prižiūri savivaldybės darbuotojai. Mūsų žmonės ten nesėdi atsisėdę”. 
   „Posėdžių archyvas turi būti. Mūsų įranga perduoda posėdžių transliaciją, o kur toliau tas posėdis nukeliauja, tai jau čia nebe mes sprendžiam“, - į klausimą, kas atsakingas už savivaldybės tarybos posėdžių archyvavimą – jų bendrovė ar savivaldybė, atsakė bendrovės „Audiotonas“ darbuotojas. 

“Druskonio” inf. 

 

  Savivaldybei atitekusi „bešeimininkė“ tvora Turistų g. iki
  šiol stovi kaip stovėjusi
   „Bešeimininkė“ tvora Turistų gatvėje, šalia Vijūnėlio parko, po teismų maratono atitekusi savivaldybei, vis dar juosia mero Ričardo Malinausko sklypą. Ir ne tik jį – tvora nuo visuomenės atitvėrusi ir nemažą gabaliuką miesto rekreacinės teritorijos – Vijūnėlio parko. Tuo ploteliu valstybinės žemės ir jame iškastu tvenkiniu iki šiol gali naudotis tik namo šeimininkas ir jo svečiai. Tai tik įrodo, jog savivaldybei ir įstatymai, ir teismai – nė motais.

   Nuo teismo priimto sprendimo, pripažinusio „nežinia kieno“ statytą tvorą bešeimininke ir atidavusio ją savivaldybės nuosavybėn, prabėgo pusantrų metų. Kaip galima buvo ir tikėtis, niekas nepasikeitė. Tvora stovi kur stovėjusi, aptverdama ne tik per tą laiką padidėjusį mero sklypą Turistų gatvėje, bet ir maždaug 7 arus valstybės žemės. Nuolat stebinami Lietuvą sukrėtusių Druskininkų skandalų, visi primiršo, kad ir kurorto vadovo asmeniniame kieme iki šiol dar ne viskas gerai.

Stebuklų nepaaiškinsi

   “Kaip čia atsitiko, kad miesto centre, valstybinėje žemėje, statoma kažkokia tvora, ir niekas to nepastebi?”, - atvirai klausė Druskininkų teismo teisėja Nina Butnorienė prieš porą metų, posėdžio dėl tvoros, juosiančios mero Ričardo Malinausko valdas Turistų gatvėje, pripažinimo bešeimininke metu. Nors ir ankstesni įvykiai jau buvo parodę, jog „stebuklų“ paaiškinti neįmanoma. Ir žmonėms, ir teismui buvo įrodinėjama, jog neva vieną tvoros dalį, juosiančią tuo metu R.Malinausko turėtus 12 arų nuosavos žemės, tvėrė jis pats, o kitą lygiai tokios pačios tvoros dalį, tik jau atitvėrusią 25 arus valstybinės žemės, statė “nežinia kas, nežinia kaip ir nežinia kada”. 

Netikėtumai po langais

   Jau spėjo prabėgti treji su puse metų, kai plykstelėjo skandalas dėl „niekieno“ tvoros, apjuosusios Druskininkų mero namų valdą kurorto senamiestyje ir su ja susiliejusius 25 arus valstybinės žemės, todėl nepakenks šią istoriją trumpai priminti. Paaiškėjus, kad su R.Malinausko privačiu 12 arų sklypu ir prabangiu namu Druskonio ežero pašonėje, Turistų gatvėje, beveik prieš dešimtmetį buvo aptverti ir 25 arai valstybinės žemės, 2012-ųjų pabaigoje sujudo įvairios Seimo komisijos bei teisėsaugos institucijos. Kilus skandalui, meras pasielgė įdomiai - jis pareiškė, kad „nežino, kas ir kada galėjo aptverti“ tą naują vielinę tvorą aplink jo faktiškai naudojamą sklypą, o tokiais stebuklais patikėję jo pavaldiniai uoliai kibo į šios „niekieno“ tvoros pripažinimo bešeimininke procedūrą. Tokia procedūra reiškia, jog neatsiradus tvoros šeimininkui ar atsiradus, bet neįrodžius turtinių teisių fakto, žymiausia Druskininkų tvora turėtų pereiti to paties R.Malinausko vadovaujamos savivaldybės nuosavybėn. Tada taip pat paaiškėjo, kad po mero namų langais yra įvykę ir daugiau netikėtumų: vėlgi „nežinia kas ir nežinia kada“ užtvertoje valstybės žemėje iškasė didžiulį tvenkinį, „kažkas“ prisodino įvairių aplinką puošiančių želdinių. 

Užfiksavo vientisą tvorą

   Druskininkų savivaldybės tarybos tuometinės opozicijos nariai D.Mizaras, K.Kaklys, J.Šarkus ir J.Kudarauskas kreipėsi į Seimo Antikorupcijos komisiją su pareiškimu dėl galimai korupcinių veiksmų, susijusių su Druskininkų savivaldybės mero, tuomet dar socialdemokrato R.Malinausko privačia 12 arų namų valda Druskininkuose, prie kurios neteisėtai prijungti 25 arai valstybinės žemės.
   Nacionalinės žemės tarnybos bei statybų inspekcijos pareigūnai dar 2012-ųjų lapkritį konstatavo faktą, kad 25 arų urbanizuotame valstybinės žemės sklype Turistų g. iškastas didžiulis tvenkinys, stovi masyvi medžio pavėsinė, šuns voljeras ir stacionari šašlykinė, o visas sklypas – tiek 12 arų privačios R.Malinausko valdos, tiek 25 arai valstybinės žemės, apjungti vientisa ir vienoda tvora.
   Tad neteisėtai R.Malinausko namų tvora užtvertas žemės sklypas ne tik atitvėrė nuo paprastų piliečių 20 arų valstybinės žemės Druskininkų centre, bet ir užima maždaug 7 arus šalimais esančio Vijūnėlio parko teritorijos. Druskininkų savivaldybė už europinius pinigus vykdė projektą ir sutvarkė Vijūnėlio parką. Tiek iš mero kiemo, tiek iš Vijūnėlio parko R.Malinausko sodybos link atsiveriantis vaizdas – akiai malonus. Tiesa, gėrisi tuo vaizdu tik miesto galva bei jo svečiai.

Troško didžiulio sklypo

  Kilus ažiotažui, pats R.Malinauskas bandė kokiu nors būdu pateisinti, kodėl apsitvėrė ir naudoja ne savo žemę. Nacionalinei žemės tarnybai jis pateikė prašymą dėl laikino žemės naudojimo. Tačiau įstatymas aiškiai reglamentuoja, jog laisvos (neužstatytos) valstybinės žemės sklypai, kurie nėra numatyti grąžinti nuosavybėn buvusiems savininkams, gali būti išnuomojami tik aukciono būdu. 
   Nacionalinė žemės tarnyba, tiesiogiai atsakinga už valstybinės žemės priežiūrą, R.Malinauską buvo įpareigojusi iki 2013-ųjų metų gegužės vidurio nugriauti neteisėtai pastatytą tvorą ir atlaisvinti jam nepriklausantį valstybinės žemės sklypą. Tačiau tvora, juosianti mero 12 arų namų valdą ir su ja susiliejusius 25 arus buvusios valstybinės, bet jau spėjusios tapti privačia žemės, kaip stovėjo, taip ir stovi.
   Nors faktai badė akis ir stulbino Lietuvą, R.Malinauskas visą laiką įsikibęs laikėsi savo: jis esą nežino, kas ir kada apjuosė tą naujoviškų konstrukcijų tvorą aplink jo sklypą bei jam nepriklausančią valstybės žemę. O kai „nežinojo“, kas ją pastatė, tai ir „negalėjo“ jos nugriauti. 
   „Ši teritorija buvo aptverta nuo 1965 metų, t.y. lygiai tais pačiais metais, kai aš gimiau. Ir eilę metų, dokumentai yra, kad ta tvora buvo aptverta, kad ta teritorija apie 10 metų buvo žaliųjų atliekų sąvartynas“, – per televiziją tada gynėsi R.Malinauskas. 
   Tačiau pradėjus teisme civilinę bylą, kad tvorą pripažinti tiesiog niekieno, aišku, taip ir neatsirado jokių tos tvoros kilmės dokumentų. Druskininkiečiai suprato - ponas pageidavo prašmatnaus didžiulio sklypo, bet už dyką. Tai ėmė ir apsitvėrė.

Tvėrusių tvorą neatsirado

  Kadangi meras visaip įrodinėjo neturintis žalio supratimo, kas galėjo apjuosti jo kiemą, o kartu ir 25 arus valstybės žemės „Senukuose“ pardavinėjamu metaliniu tinklu, žymiosios tvoros šeimininko ėmėsi ieškoti pati savivaldybė. Tiksliau, savivaldybės administracija pradėjo tvoros, kaip bešeimininkio turto, pripažinimo procedūrą, kuriai pasibaigus šis vielos statinys turėjo pereiti savivaldybės žinion. Tačiau ši procedūra turi tam tikrus privalomus reikalavimus – būtina oficialiai ir viešai paskelbti pranešimą, kviečiantį atsiliepti galimus tokių daiktų savininkus.    Savivaldybės administracijos direktorė Vilma Jurgelevičienė taip ir padarė - surašė skelbimą, kviečiantį atsiliepti, gal kas prisimins, tvėręs tvorą po R.Malinausko namo langais?
   Tokių, kaip ir reikėjo tikėtis, neatsirado. Civilinė byla dėl kaip ir neturinčios šeimininko, bet styrančios vidury miesto tvoros pasiekė teismą.

Neketino pardavinėti?

  Savivaldybė teismui pateikė dokumentą, įrodantį, kokia suma vietos valdžia įkainojo „niekieno“ tvorą, užtvėrusią R.Malinausko namus ir 25 arus valstybės žemės. Sunku patikėti -105 metrų ilgio, 1,10 m aukščio žvilganti, žalutėlė, gražutėlė vielos tvora, kokiomis prekiauja „Senukai“ ir kiti prekybos centrai, tuomet buvo įkainota vos 234 litais! Dar prie lito pasižvalgę po parduotuves, būtumėm pamatę, jog už 105 metrų ilgio vielos tinklo tvoros ir 53 stulpelius turėtume suploti maždaug 3 tūkst. 870 Lt arba 1 tūkst. 120 eurų! Ir čia – tik tinklo tvoros segmentai, padengti plastiku, ir stulpeliai, o kur dar tvoros montavimo darbai?
   Beje, savivaldybės administracijos surašytame bešeimininkių statinių apskaitos akte buvo nurodyta, kad tvora – nerealizuotina. Kažin kodėl? Negi savivaldybė mano, kad neatsirastų norinčiųjų už 67 eurus ir 77 centus nusipirkti daugiau kaip 100 metrų geros kokybės tvoros, už kurią parduotuvėje tektų pakloti žymiai daugiau? Bet tikriausiai jau tada buvo numatyta, kad pripažinus tvorą savivaldybės nuosavybe, ji liks kur stovėjusi - nebus pardavinėjama ir nebus skelbiamas joks aukcionas. Laikas parodė, jog tuometiniai spėjimai, ko gero, buvo teisingi.

Prisijungė du sklypus

   Kilus skandalui dėl neteisėtai užimtos valstybės žemės buvo griebtasi vienintelės galimos išeities, leidžiančios R.Malinauskui likti puikuotis dideliu sklypu. Savivaldybės administracija nusprendė, kad pačiame Druskininkų senamiestyje vis dėlto galima suformuoti du laisvus valstybinės žemės sklypus po devynis arus ir juos grąžinti kelis dešimtmečius kurorte sklypų laukiantiems paveldėtojams. Žaibiškai buvo atlikti suformuotų sklypų detalieji planai, pagal žemėtvarkininkų sąrašą surasti paveldėtojai. Visas miestas kalbėjo, jog laimė gauti sklypą paties mero kaimynystėje atiteko toli gražu ne pirmiesiems eilėje buvusiems pretendentams. Ir jokie naujakuriai šalia R.Malinausko valdų neįsikūrė.
   Naujai suformuoti sklypai tyliai suplaukė į vienas rankas. Jau tikriausiai numanote, kokias? Galime tik svarstyti, už ką R.Malinauskas 2013-ųjų gruodžio 20 d. sumokėjo 87 tūkst. 500 litų, o 2014-ųjų balandžio 4 d. – 124 tūkst. litų, nes interesų deklaracijoje pirkinių pavadinimų bei pardavėjų pavardžių meras nenurodė. Tačiau kaip ten bebūtų, jau įpusėjus teismo dėl tvoros pripažinimo bešeimininke procesui paaiškėjo, kad gabalas jos kažkaip atsiradęs R.Malinausko privačios žemės ribų viduje.
Bet net ir suformavus porą papildomų sklypų, nuo visuomenės liko užtverti dar beveik 7 arai valstybinės žemės, priklausančio Vijūnėlio parkui. Čia irgi iki šiol tęsiasi garsioji “nežinia kieno” tvora.

Tvoros nepašalino

   2014-aisiais vyko keli teismo posėdžiai dėl garsiosios tvoros pripažinimo bešeimininkiu turtu ir jos perdavimo savivaldybės nuosavybėn. Liudyti buvo kviesti R.Malinausko sklypo kaimynai, kurie negalėjo nematyti, kas ir kada tvėrė tvorą. Tačiau, kaip ir reikėjo tikėtis, tie žmonės visi kaip vienas pateikė pareiškimus, jog su savivaldybės pareiškimu sutinka, ir teisme nepasirodė. 
   R.Malinauskas dar kartą teismui raštu patvirtino, kad tvoros nestatė, jokių pretenzijų į ją nereiškia ir neprieštarauja, kad ji būtų pripažinta bešeimininke. Tad jeigu labiausiai tikėtinas šeimininkas savo daikto išsižada, kas belieka teismui? 
   2014-ųjų metų gruodį tvora pripažinta bešeimininke ir perduota savivaldybės nuosavybėn. Tik nežinia, ar toks sprendimas buvo pareiškėjų pergalė? Mat visuomenė tikėjosi, jog tvora ar bent jos dalis tokiu atveju bus pašalinta. Teisėja Nina Butnorienė, prieš priimdama sprendimą, netgi paklausė savivaldybės atstovės – “Jei tvora atiteks savivaldybei, reiškia, ji įgis savininką. Tai ar tas savininkas gins viešąjį interesą ir pašalins kliūtį visuomenei naudotis aptvertąja parko dalimi?”. Savivaldybei teisme atstovavusiai tuometinei jos darbuotojai A.Povilanskaitei beliko užtikrinti: “Taip”. Tačiau A.Malinauskui neaptvertame sklype gyventi nejauku. Norisi, matyt, naudotis ir valstybės žemėje tyvuliuojančiu maždaug 650 kv. m tvenkiniu. Taigi tvora ir toliau liko savo vietoje. Tik užleista krūmynais bei brūzgynais, kad kuo mažiau druskininkiečiams į akis kristų.

Žemėtvarkininkai suskato tikrinti

   „2014 m. gruodžio 30 d. Druskininkų miesto apylinkės teismas priėmė sprendimą pripažinti 105,5 metrų ilgio metalinio tinklo tvorą, esančią Turistų g. 11, šalia Vijūnėlio parko teritorijos, bešeimininkiu turtu ir perduoti jį Druskininkų savivaldybės nuosavybėn.
   Ar jums žinoma, kad didžioji dalis - 66,25 metrai šios bešeimininkės tvoros yra valstybės žemės sklype, kurį valdo savivaldybės administracija panaudos teise. Šis sklypas yra rekreacinėje teritorijoje – viešame Vijūnėlio parke, o bešeimininkė tvora dalį jo – maždaug 7 arus atitveria nuo visuomenės.Po teismo sprendimo jau praėjo pusantrų metų, tačiau dabartinis tvoros savininkas – Druskininkų savivaldybė negina viešojo intereso ir nepašalina kliūties visuomenei naudotis aptvertąją parko dalimi. Kada bešeimininkiu pripažintas turtas bus pašalintas ir visuomenė galės be kliūčių naudotis visa Vijūnėlio parko teritorija?“, - „Druskonis“ pasidomėjo Nacionalinės žemės tarnybos.
   Žemėtvarkininkai informavo, jog Nacionalinės žemės tarnybos Druskininkų skyrius raštu kreipėsi į Druskininkų savivaldybės administraciją, prašydamas pateikti informaciją apie jos atliktus ar planuojamus atlikti veiksmus, susijusius su minima tvora, esančia Druskininkų savivaldybės panaudos teise naudojamame valstybinės žemės sklype. „Tarnybos Druskininkų skyrius rugsėjo 12 d. atliks žemės naudojimo valstybinę kontrolę, kurios metu patikrins ar Druskininkų savivaldybei suteiktas panaudos teise naudoti valstybinės žemės sklypas, kuriame stovi minima tvora, naudojamas nepažeidžiant panaudos sutartyje bei kituos teisės aktuose nurodytų sąlygų. Planuojamame patikrinime pakviesti dalyvauti ir Druskininkų savivaldybės administracijos atstovai. Norime atkreipti dėmesį, kad priemonių bus imtasi, atsižvelgiant į numatyto patikrinimo rezultatus“, - pažadėjo Nacionalinė žemės tarnyba.

„Druskonio“ inf.

 

  Sujaudino taksisto padorumas
   Rugpjūčio 4 d., apie 11 val., Nijolė Kuzmienė, atvykusi tarpmiestiniu autobusu iš Vilniaus pagal ligonių kasų siuntimą pasigydyti, Druskininkų autobusų stotyje iškart sėdo į taksi automobilį, kuriuo buvo nuvežta iki savo atvykimo tikslo – sanatorijos „Draugystė“. Nustebo, kad už atvežimą maloniam taksistui susimokėjo tik 2 eurus, negana to, jis iki sanatorijos registratūros mandagiai nunešė jos lagaminus. Padėkojusi už paslaugą šlubčiojanti vilnietė, kaip pati sako, vaikščiojanti „su trečia koja“, registratūroje susitvarkė dokumentus ir įsikūrė savo kambaryje. Netrukus registratorė Nijolė Bujakauskienė jos pasiteiravo, ar nepasigedusi piniginės. N.Kuzmienė atsakė, jog savo piniginę palikusi sanatorijos kambaryje, tačiau paaiškėjo, jog ją su nemaža pinigų suma, kreditinėmis kortelėmis ir pensininko pažymėjimu buvo palikusi taksi automobilyje. Taksi vairuotojas, aptikęs ją savo automobilyje, atnešė piniginę į „Draugystės“ sanatorijos registratūrą, kad perduotų savininkei. Kai registratorė paklausė, kieno ta piniginė, atsakė, jog jos nedrįso atverti, todėl nežinantis, koks klientas paliko. „Draugystės“ registratorė N.Bujakauskienė, perdavusi piniginę jos savininkei, norėjo darbovietės vardu padėkoti taksistui už kilnų poelgį, tačiau taksi telefono 51213 dispečerė atsakė, jog vyriškis pasielgė kaip ir privalo daryti pagal jų darbovietėje galiojantį garbės kodeksą. Pirmąkart sanatorijoje besigydanti N.Kuzmienė norėjo atsidėkoti taksistui, tačiau jo telefonas neatsakė. „Mane sujaudino šio malonaus, mandagaus ir gero žmogaus padorumas, koks mūsų laikais labai retas, - dėkodama sako buvusi druskininkietė N.Kuzmienė, pirmąkart patyrusi tokį atvejį.- Vilniuje taksi vairuotojai kitaip elgiasi“. Taksistas, kurio elgesiu tądien buvo sužavėta „Draugystės“ pacientė, nepanorėjo, kad būtų viešinamas jo vardas ir pavardė, nes nesijaučiantis kažką ypatingo padaręs. „Dažnai žmonės taksi automobilyje palieka pinigines ar mobiliuosius telefonus, kuriuos visuomet grąžiname“, - pakomentavo taksistas. 

„Druskonio“ inf.


Paieška



Ką esate labiau linkę rinktis?
nemokamai dalijamą valdžios propagandą
kompensaciją už "gyvatuko" mokestį
nei vieno iš jų


Siūlau klausimą skaitytojams
Siūlau temą rašiniui

Parduoda sausas spygliuočių ir lapuočių malkas, skaldytas ar supjautas kaladėlėmis.
Atvežimas nemokamas.
Tel. 860146179.


Parduodamas nekilnojamasis turtas (negyvenamosios patalpos - požeminės automobilių stovėjimo aikštelės, unikalus numeris 4400-1497-2314:5867, esančios Druskininkų g. 23, Druskininkai). 1 vietos pardavimo kaina 7000 Lt. Dėl išsamesnės informacijos kreiptis 861286008 arba elektroniniu paštu parduodamasturtas1@
gmail.com

Roletai 
plastikiniams
langams

Prašome
atsiliepti skaitytojus iš:
Kuveito, Hawaii, Filipinų
info@druskonis.lt


Greitas kreditas
internetu


Nebrangiai
šarvuotos durys butui,
lauko durys namui
,
plastikiniai langai

Langai






© 1997-2013 Druskonis.lt . Visa medžiaga pateikta šiame puslapyje yra laikraščio "Druskonis" nuosavybė.
Kopijuoti, platinti informaciją be laikraščio "Druskonis" sutikimo DRAUDŽIAMA!
Visas teises gina LR istatymai

Dizainas ir programavimas - Dana M. ir Aurimas A.