Pirmas

NAUJIENA!


NAUJIENA!

Šiame numeryje

Miesto žinios
Policijos žinios
Renginiai
Skelbimai

Druskininkai

Organizacijos
Sanatorijos
Viešbučiai
Menai

Druskininkų apylinkės

Turauskų sodyba
Sodyba "Pas Rūtą"

Redakcija

Informacija


Reklama


Labai gera vieta Jūsų reklamai. Daugiau informacijos čia >>



  Vietiniai politikai pasididino išmokas „darbui su rinkėjais“



   Valdžiai ekonominis sunkmetis, atrodo, baigėsi. Gruodžio 29 d. vykusiame savivaldybės tarybos posėdyje didžioji vietinių politikų dauguma nusprendė pasididinti išmokas, susijusias su tarybos nario veikla: vietoj iki šiol gautų 145 eur dabar per mėnesį jie gaus jau po 203 eur. Jiems skirtas išmokas tarybos nariai daugiausiai leidžia degalams ir telefoniniams pokalbiams.

Daugiausiai – degalams

  Nors peržvelgus 25-ių savivaldybės tarybos narių metines turto deklaracijas, matyti, kad vietos politikai gyvena pasiturinčiai, o keletas net vadinami milijonieriais, deja, pagal įstatymą jiems leidžiamoms gauti išmokoms, susijusioms su savivaldybės tarybos nario veikla – per mėnesį po 145 eur kiekvienam – atsparus vienintelis savivaldybės tarybos narys, liberalas Valdas Trinkūnas. 
   Nors Druskininkai – nedidelis miestelis, kuriame, kaip sakoma, nuodėmė gadinti benziną, nes greičiau gali nueiti pėsčias ar važiuotas dviračiu, mūsų išrinktieji jiems skirtus biudžeto pinigus daugiausiai leidžia ne kam kitam, o degalams. Rinkėjų labui daugelis deklaruoja pravažinėjantys netgi daugiau nei gaunama 145 eur išmoka! Kai kurie dar labai dirba telefonu - per mėnesį įvaro iki 70 eur! Kadangi kiekvienas gramas benzino ir praplepėto eterio sekundė privalo būti skirti šiukštu ne asmeniniams reikalams, o tik pasiaukojančiam darbui su rinkėjais, galite įsivaizduoti, kaip dėl mūsų pluša vietiniai valdžios vyrai ir moterys! Bet ir tų iki šiol gautų 145 eurų per mėnesį jiems, pasirodo, neužtenka: gruodžio 29 d. vykusiame savivaldybės tarybos posėdyje didžioji dauguma nusprendė pasididinti išmokas: dabar jie per mėnesį gaus jau po 203 eur. 

Dirba ne už dyką

   Į Druskininkų savivaldybės tarybą išrinkti 25 vietiniai politikai rinkėjų labui dirba ne už dyką. Prieš dešimtmetį savivaldybės tarybos nariai už darbą posėdžiuose bei komitetuose į rankas iš miesto biudžeto gaudavo nuo 800 iki 1200 Lt per mėnesį. Užgriuvus ekonominiam sunkmečiui, išmokų vietos politikai neatsisakė. Jie tik apsisprendė nuo 2009-ųjų vasaros sumažinti jas per pusę ir pasitenkinti gaudami vadinamosioms kanceliarinėms išlaidoms nuo 400 iki 600 Lt į rankas. Perpus mažesnės išmokos tarybos nariams buvo mokamos ir vėlesniais metais. Pastaruoju metu vietiniai politikai išlaidoms už darbą su rinkėjais per mėnesį gaudavo po 145 eur. Gruodžio 29 d. vykusiame savivaldybės tarybos posėdyje didžioji vietinių politikų dauguma nusprendė 2017-aisiais tarybos nariui skirtas išmokas sumažinti ne 50 procentų, kaip buvo iki šiol, bet jau tik 30 proc., t.y. vietoj iki šiol gautų 145 eur dabar per mėnesį jie gaus jau po 203 eur. Eilinio rinkėjo akimis, vietinės tarybos reglamente nustatytoms pareigoms atlikti didelių sąnaudų nereikia. Politikas privalo dalyvauti tarybos posėdžiuose, vykstančiuose kartą per mėnesį, būti vieno komiteto nariu, dalyvauti jo posėdžiuose. Mūsų miestas nedidelis, todėl išlaidos benzinui, daugelio akimis, turėtų būti minimalios. Savivaldybė visus tarybos narius yra aprūpinusi nešiojamaisiais kompiuteriais, visi reikalingi Tarybos sprendimų projektai išsiunčiami elektroniniu paštu. 
   Vietiniams politikams iš savivaldybės biudžeto kas mėnesį išmokami pinigai įvardijami kaip išlaidos kanceliarijos, pašto, telefono, interneto, transporto paslaugoms apmokėti.

Nustatė pareigą atsiskaityti

   Ilgus metus Tarybos nariams jokių dokumentų, čekių ar sąskaitų-faktūrų niekam pristatinėti nereikėjo. Niekas šių išlaidų pagrįstumo nekontroliavo ir netikrino. Nuo 2010 m. rudens pagaliau buvo įvesta tvarka: Seimui priėmus Vietos savivaldos įstatymo pataisas, vietiniams politikams nustatyta pareiga atsiskaityti už skiriamas išmokas kanceliarijos reikmėms. Sužinojęs, jog nuo šiol turės pateikti išlaidas pateisinančius dokumentus, tuomet purkštavo ne vienas tarybos narys, aiškinęs, kaip reikės atskirti, kiek laiko jis internetu ar telefonu naudojasi asmeniniais reikalais, o kiek vykdydamas tarybos nario pareigas? Sunku, matyt, nebuvo. Peržiūrėjus vietinių politikų pateiktas ataskaitas, matyti, kad savivaldybės buhalterijon plaukia net išmokų dydį viršijantys degalų kvitai bei telefonų sąskaitos. Tūlam rinkėjui, pamačius, kaip „darbui su jais“ kai kurie išrinktieji deklaruoja pravažinėjantys kiekvieną mėnesį daugiau kaip po 2 tūkst. kilometrų ar prakalbantys telefonu beveik 70 eur, plaukai gali piestu pasistoti: gal jie čia pas kiekvieną į namus užsuka, ar ką? 
   Savivaldybės interneto puslapyje yra skelbiamos tarybos narių ataskaitos, todėl mažo miestelio gyventojai, puikiai pažįstantys jų rinktus tarybos narius, gali susipažinti, ką gi deklaruoja jų išrinktieji, reikalaudami iš biudžeto atlyginti išmokas už „darbą su rinkėjais“. 
   Gruodžio mėnesio informacijos, kur vietos politikai panaudojo jiems skirtus biudžeto pinigus, kol kas nėra. Paskutinioji ataskaita – lapkričio duomenys. Didžioji dalis tarybos narių, kaip ir kiekvieną mėnesį, savivaldybės administracijos buhalterijai pateikę čekius padengti transporto degalų ir telefono išlaidas, kurias jie traktuoja kaip sąnaudas, susijusias su tarybos nario veikla. Nemažai iš jų, kaip matyti, buhalterijai pateikę didesnes išlaidas nei „leidžiami atskaitymai“, nors pagal tarybos reglamentą nustatyta ir iš vietos biudžeto jiems buvo išmokėta 145 eur suma. Tarp lapkričio mėnesio „lyderių“, išnaudojusių daugiausiai degalų, - R.Balkaitienė (246,07 eur), I.Šinkonienė (163,38 eur), A.Skausmenis (158,49 eur), didžiausią sąskaitą už pokalbius telefonu pateikusi V.Krisiuvienė (68,11 eur). R.Malinauskas, be degalų kvitų, kiekvieną mėnesį pateikia vienodą - 60 eur sumą išlaidoms už interneto ryšį padengti. Už lapkričio mėnesį vietiniams politikams iš savivaldybės biudžeto buvo išleista 3 tūkst. 112,86 eur. 

Gaus didesnę išmoką

   Tačiau ir tokių išmokų „darbui su rinkėjais“, atrodo, nepakanka. Gruodžio 29 d. savivaldybės tarybos posėdyje vietos politikai didžiule balsų persvara nusprendė šias išmokas pasididinti: nuo sausio kiekvienas iš jų per mėnesį gaus jau po 203 eur. „Tarybos nario išmokų mėnesinė suma, nustatyta tarybos veiklos reglamente, yra 290 eur. Ji eilę metų tarybos narių apsisprendimu yra sumažinta 50 procentų - iki 145 eur per mėnesį, - posėdyje aiškino savivaldybės administracijos finansų ir apskaitos skyriaus vedėja V.Amšiejienė. - Savivaldybės tarybos sveikatos apsaugos, socialinių reikalų bei švietimo kultūros ir sporto komitete išgirdome du siūlymus dėl išmokų sumažinimo. Minėtas komitetas pasiūlė sumažinti išmoką 70 procentų, taip pat nuskambėjo pasiūlymas palikti galioti 50 procentų sumažintą sumą. Finansų, ūkio ir kurorto plėtros komiteto siūlymas išmoką sumažinti 30 procentų. Šiuo metu biudžete reikalingos lėšos sumažintai išmokai: tokia, kokia ji yra dabar, metinė suma siekia 43 tūkst. 500 eur“. Tarybos nariai, balsavę už kiekvieną pasiūlymą atskirai, daugiausiai biudžeto lėšų taupančiam siūlymui nepritarė: pasiūlymas sumažinti tarybos nario išmokas 70 proc. sulaukė vos dviejų vietos politikų palaikymo. Vos trys tarybos nariai palaikė iki šiol buvusį variantą – 50 procentų sumažintą išmokos dydį. Gerokai didesnis entuziastų skaičius parėmė trečiąjį variantą: penkiolika balsų buvo atiduota už galimybę gauti didesnes išmokas, t.y. 30 proc. sumažinimo variantą. Tai reiškia, kad nuo sausio vietos politikai gaus gerokai daugiau - vietoj 145 eur – 203 eur kasmėnesinę išmoką. 
„Norėčiau informuoti, jeigu kažkam nepatinka ta suma, tai pas mus taryboje yra narių, kurie išvis neima šio mokesčio, tai gali taip pat arba neimti, arba atsisakyti, tai yra kiekvieno tarybos nario apsisprendimo reikalas“, - po balsavimo pareiškė R.Malinauskas.

Atsisakė vienintelis

   Vienintelis iš vietos politikų šios išmokos, kaip jau minėta, neima liberalas V.Trinkūnas. „Jeigu tai būtų oficialus darbo užmokestis už tarybos nario darbą ir pastangas atstovauti rinkėjų interesams savivaldybės taryboje ir socialiai teisingą jiems rūpimų klausimų sprendimą, tada suprantama ir aiški motyvacija gauti finansinę kompensaciją. Dabar gi šios išmokos mokamos kaip kompensacija už telefoną, internetą, kurą, kanc. prekes ir panašius dalykus, kurie, mano nuomone, beveik neturi nieko bendro su patirtomis sąnaudomis dėl darbo taryboje, - „Druskoniui“ sakė V.Trinkūnas. - Aš nemoku daugiau dėl to nei už telefoną, nei už internetą, nebent kuro sunaudoju papildomai, jeigu tenka nuvažiuoti į susitikimą.   Man atrodo, primityvu rankioti kažkokius čekius ir imituoti sąnaudas, kurios, mano manymu, neturi beveik nieko bendro su tarybos nario darbu. Aš norėjau atitinkamoms bendruomenėms (pensininkams, mokyklai ar kt.) pervesti man priklausančius tarybos nario pinigus, bet man buvo paaiškinta, kad aš PRIVALAU surinkti tuos čekius kas mėnesį ir tada, gavęs išmoką, galiu ją panaudoti savo nuožiūra, todėl nusprendžiau nesivelti į tokią dvigubo dugno istoriją. Šiuo klausimu aš neturiu jokių pretenzijų Druskininkų savivaldybės biurokratams, manau, tai visos Lietuvos savivaldos biurokratinė pelkė, kurioje daug dalykų vienaip daroma, kitaip vadinama, trečiaip deklaruojama“.

„Druskonio“ inf. 



  Ir vėl žiema užklupo netikėtai?


   „Būtų juokinga, jei nebūtų graudu“, - taip komentavo internautai sausio 5 d. popietę užfiksuotą ir feisbuko grupėje „Pagalba vairuotojams Druskininkuose“ patalpintą nuotrauką. Joje matyti, kaip Veisiejų gatve, Kalviškėse, važiuojančio sunkvežimio kėbule stovi du vyrai ir išsijuosę mojuoja kastuvais, berdami žvyrą ant važiuojamosios gatvės dalies. Priminsime, jog kaip tik tomis dienomis Lietuvą suspaudė šalčiai, ir Druskininkai nebuvo išimtis tarp tų miestų, kur gatvės bei šaligatviai tapo slidūs lyg stiklas. Išvydę nuotrauką, kaip gatvės kurorte barstomos tokiu būdu lyg prieš šimtą metų, komentatoriai negailėjo kelininkams kandžių pastabų. 
   „Pluša vyrai po prakaitu,“ – ironizavo vienas. „O kur investuojami pinigai? Merui į kišenę?“, – klausė kitas. „Kai pagalvoji, gyvenam 2017 metais, bet su kokiom technologijom dirbam?“, – stebėjosi trečias. „Kaip visada, žiema užklupo netikėtai. Nebuvo kada pasiruošti“, - siūlė kandžią išvadą ketvirtas.
Atsirado sugebančių ir sueiliuoti: „Čia Lietuva, čia lietūs lyja, čia mero sąskaita atgyja“.
   „O kam valyt? Ateis pavasaris, ir sniegas pats nutirps, o kažkas už tuos pinigus pasistatys namą“. „Gal jau seniai išbarstė metinę druskos normą“. „Arba nebuvo tos druskos nupirkta tiek, kiek reikėtų“, - biro akmenys į kelininkų daržą. 
   „21 amžiaus smėlio ir druskos barstytuvė“. „O kaip su darbų sauga? Nusispjaut, mat tarnybinis būtinumas“. „Nauji smėlio barstytuvai, pigi darbo jėga, mašinos labiau vertinamos nei žmonių sveikata“. 
   „Galima pamanyti, kad pas mus žiema kaip Sibire. Druska jiems, matai, baigėsi. Tai kad čia iki šiol tos žiemos ir nematėm“. „Ką, barstytuvus išsiuntė į Alytų?“ „Kelias į Leipalingį kaip čiuožykla. Saulė patirpdys, bus visai ledas“.
   Atsirado ir entuziastų, pasiruošusių atlikti kažkieno darbą: „Mačiau, kad prie „Mini Maximos“ perėjos žiauriai slidžios. Galvojau, pats smėliu pabarstysiu, bet artimiausią smėlio dėžę pastebėjau tik priešais „II Sicilia“ kavinę.
   „Taupo, šaunuoliai. Paskui perka 50 proc. brangiau nei lenkai kelių techniką. Žodžiu, smagiai vagia“, - negailėjo ironijos dozės internautai. Teko girdėti, kad vieno didelio Lietuvos miesto savivaldybė pažadėjo savo gatves prižiūrinčiai įmonei už prastą darbą ir atsikalbinėjimus, jog „žiema užklupo netikėtai“, kirsti per kišenę. Druskininkuose tokios priemonės nenusimato. O įdomu, ką dėl tokios „mechanizacijos“ pasakys darbų saugos specialistai?
Beje, Alytaus savivaldybė po kelininkų „bejėgystės“ užgriuvus šalčiams nutarė peržiūrėti sutartis su gatves prižiūrinčia įmone. O Šiaulių gyventojai pasisamdė advokatę ir ketina paduoti į teismą savo miesto savivaldybę dėl moralinės traumos, patirtos slidinėjant nevalytomis ir ledu padengtomis gatvėmis. Apie pusantro šimto žmonių rengiasi pateikti savivaldybei simbolinius ieškinius po 1 litą. Šiaulių meras tokiai gyventojų iniciatyvai pritaria.

„Druskonio“ inf. 

 

  Nykstanti Lietuva: apsisprendę negrįžti emigrantai išsiveža
  tėvus ir išparduoda butus


Romas SADAUSKAS-KVIETKEVIČIUS, www.delfi.lt 

   Dzūkijos nekilnojamo jo turto pardavėjai jau baigia užmiršti tuos laikus, kai metų sandūroje į gimtuosius miestus grįžę emigrantai išstvarstydavo visus jų dar neparduotus butus, sklypus ir namus.
   Alytaus nekilnojamojo turto agentūros „Miroda“ vadovė Rima Mitkienė ir agentūros „Ober-Haus“ atstovas Druskininkuose Ričardas Klincaras sako, kad daugėja emigrantų, kurie apsisprendžia negrįžti į Lietuvą ir prašo parduoti paskutinį čia užsilikusį turtą. 

Emigrantai apsisprendžia negrįžti 

   Seniausios Alytuje, nuo 1999 m. veikiančios nekilnojamojo turto agentūros „Miroda“ vadovė Rima Mitkienė teigia, kad emigracija Dzūkijos sostinės nekilnojamojo turto rinkai įvairiais laikotarpiais darė visiškai skirtingą įtaką.
   Šio amžiaus pradžioje, iki pat krizės, investuojantys į nekilnojamąjį turtą gimtajame mieste emigrantai didino paklausą, o dabar išryškėjo atvirkštiniai procesai – galutinai apsisprendę negrįžti į tėvynę buvę alytiškiai parduoda čia likusius būstus, išsiveža senstančius tėvus ir parduoda jų namus. „Tuo metu, apie 2005 – 2007 metus, emigrantai parveždavo pinigų, pirko Alytuje butus, namus ir sklypus. Retas tuomet kalbėjo apie visišką ryšių su Lietuva nutraukimą ir čia viską parduodavo. Po to buvo toks periodas, kada nekilnojamojo turto pirkimas buvo minimalus. Kainos dar buvo aukštos, paskui būsto pardavėjai jas leido, bet, kiek beleistų, masinio pirkimo jau nebuvo,“- prisiminė R. Mitkienė.
   Jos teigimu, tuo metu grįžtančių paviešėti į Alytų emigrantų nuotaikos dar nebuvo iš esmės pasikeitę, dauguma tikėjosi kada nors grįžti, bet į pingantį nekilnojamąjį turtą čia investuoti jau nedrįso. Maždaug nuo 2010 m. pavienių sandėrių, kai emigrantai pirkdavo sklypus ir butus, buvo, bet tai darydavo tik apsisprendusieji grįžti. „Jie jau elgėsi kitaip, negu prieš krizę. Jei prieš Kalėdas perka sklypą, tai rengia projektą, pavasarį jau kažką pradeda statyti. Neliko investuotojų, kurie sakydavo: Turiu pinigų, tai nupirksiu ir tegul stovi,“- sakė „Mirodos“ vadovė. 

Išsiveža Alytuje paliktus tėvus

   Dabartinę situaciją vieną kadenciją Alytaus miesto savivaldybės tarybos nare buvusi verslininkė vadina liūdna, nes alytiškiai grįžta iš užsienio parduoti paskutinį būstą – butą, kuris stovėjo tuščias 8 ar 10 metų, o jie mokėjo už komunalinius mokesčius vien tam, kad turėtų kur grįžti porai savaičių per metus atostogų. Grįžta parduoti pradėtus statyti ir neužbaigtus namus, sklypus, kuriuos kažkada brangiai nusipirko ir svajojo ten statytis namus. Bendraudama su tokiais klientais R. Mitkienė išgirsta pasakojimus, kad jie jau apsisprendę imti paskolas ir pirkti namus tose šalyse, į kurias kažkada išvažiavo mąstydami tik apie laikiną galimybę užsidirbti. Negana to, ateina metas, kada užsienyje dirbantys lietuviai apsisprendžia išsivežti ir savo senstančius tėvus. „Tie, kurie buvo darbingesni, emigravę dar ir pensijos kažkiek spėja užsidirbti. Kaip tik neseniai bendravome su moterimi, kuri parduoda paskutinį butą Alytuje. Ji išvyko pas vaikus į Angliją, kai iki pensijos buvo likę 5 metai. Dabar iš Lietuvos, kurioje dirbo 30 metų, gauna 200 eurų pensiją ir dar 100 svarų angliškos,“- pasakojo R. Mitkienė. 

Namus stato ne emigrantai, o butus pardavę alytiškiai

   „Nauji daugiabučiai namai Alytuje nestatomi ir dar 10 metų niekas jų nestatys, nes naujo buto statybos kaštai atitinka ekonominės klasės namo kainą. Kas statė „Miestą mieste“ ir buvusį „Signalo“ viešbutį, tas bankrutavo. „Skirnuva“ išlipo ant pakilimo momento, bet irgi būtų ne kažin kas, jeigu nebūtų laiku spėję parduoti. O sklypai Alytuje pigūs,“- aiškino „Mirodos“ vadovė. R. Mitkienė atkreipia dėmesį, kad į visas puses nuo Alytaus yra tinkamų sklypų formavimui ir individualių namų statyboms erdvių, o ir pačiame mieste, sparčiai vykstant žemės reformai, jų nemažai išdalinta. Alytaus rajone, nuo miesto į Kauno pusę, už pieninės, Pivašiūnų link ir Vilniaus kryptimi, kuriasi iš butų į namus išsikeliantys alytiškiai. Tik nedidelė dalis iš jų yra užsienyje užsidirbę pinigų statyboms, o tikrų grįžtančių emigrantų – vienetai ir jų dar mažėja. „Namus stato alytiškiai, kurie pardavė savo butus, o, kol užbaigs statybas, kelis metus gyvena išsinuomotuose būstuose,“- sakė R. Mitkienė. 1 kambario butas Alytuje kainuoja nuo 9 iki 14 tūkstančių eurų, 2 kambarių – nuo 14 iki 30 tūkst., sklypą su elektros įvadu mieste galima nupirkti už 5 – 6 tūkst., su visomis komunikacijomis – iki 10 tūkst. eurų, o priemiestyje su elektra – nuo 2,5 tūkst. eurų. Per 2016 metus kainos kilo ne daugiau kaip 6 procentais. 

Iš Alytaus keliasi į Druskininkus 

   Jos teigimu, šiemet Kalėdų ir Naujųjų metų laikotarpiu gausiau grįžtančių į Alytų emigrantų pasigedo ne tik nekilnojamojo turto agentūros, bet ir automobilių nuomos bendrovės, kavinės, parduotuvės. Sentimentai, traukiantys į gimtąjį Alytų, baigia išsekti – daugelis emigrantų jau atostogauja Ispanijoje, Prancūzijoje ar šiltų kraštų kurortuose, bet ne Lietuvoje. Kiti, užuot aplankę Alytuje likusius giminaičius, jie kviečiasi juos švęsti Kalėdų ir Naujųjų metų pas save. R. Mitkienė pastebi dar vieną tendenciją, kad daugėja klientų, kurie prašo jos parduoti būstą Alytuje ir surasti Druskininkuose. Kažkada taip elgdavosi tik pensininkai, sumanę senatvėje mėgautis kurorto gamta ir naudotis gydymo paslaugomis, o dabar – darbą Druskininkuose susiradę alytiškiai. 
Emigravę druskininkiečiai sudaro 15-20 proc. būsto pardavėjų 
Kurorte butus perkančių alytiškių teko sutikti ir nekilnojamojo turto agentūros „Ober-Haus“ atstovui Druskininkuose Ričardui Klincarui. 2016 m. jam pavyko parduoti du butus Airijoje gyvenantiems emigrantams iš Alytaus, o iš viso pernai jo paslaugomis pasinaudojo 4 išeivių šeimos. „Moteris pirko dviejų kambarių butą Druskininkų centre, pirmame aukšte, kaip investiciją, o jos darbuotoja – Veisiejų gatvėje. Nuomoja poilsiautojams. Viena emigrantė, 15 metų gyvenanti Vokietijoje, buvo nusižiūrėjusi internete mano parduodamą 1 kambario butą, atvyko per Kalėdas, bet nespėjo, nes ką tik buvau už jį gavęs avansą, tai ji greičiausiai kitoje agentūroje išsirinko,“- dalijosi šviežiais įspūdžiais R. Klincaras. 15-20 procentų jo klientų, prašančių agentūros parduoti jų būstus, yra druskininkiečiai, emigravę į užsienį ir apsisprendę negrįžti. „Pavyzdžiui, Ateities gatvėje pardavinėju emigrantų butą, kurį jie buvo pradėję remontuoti, bet pakeitė savo planus ir nusprendė parduoti,“- kalbėjo Ober-Haus“ atstovas. 

Atpigus šilumai, baigėsi kraustymasis į užmiestį 

   Sklypais individualių namų statybai domisi dar mažiau emigrantų, negu butais. R. Klincaras prisiminė vieną jaunuolių porą, kuri pirko sklypą Neravuose, ketindama grįžti ir statytis namą. Jis pastebi, kad iki krizės buvęs druskininkiečių kraustymasis į užmiestį jau baigėsi. Dabar butai mieste populiaresni už sklypus ir sodybas. „Druskininkiečiai anksčiau bėgo į užmiestį nuo vienų iš didžiausių Lietuvoje centralizuotai tiekiamos šilumos kainų. Šiluma atpigo drastiškai, o kur dar kvartalinė renovacija, per keletą metų pakeitusi miesto vaizdą. Pavyzdžiui, Ateities gatvėje kai kurių namų gyventojai mokėjo už šilumą per mėnesį iki 10 litų už kv. metrą, o dabar moka iki 1 euro,“- sakė R. Klincaras. Druskininkų miesto centre 1-2 kambarių butus poilsiui perka turtingi senstelėję vilniečiai, o druskininkiečiai, kaip susitarę, svajoja apie 3 kambarių butus miegamuosiuose kurorto mikrorajonuose, kainuojančius nuo 30 tūkst. eurų. Sklypą namo statybai su visomis komunikacijomis Baltašiškėje galima įsigyti už 35 tūkst. eurų. Valstybinės įmonės Registrų centro duomenimis, kuriuos apibendrino R. Klincaras, per antrąjį 2016 m. pusmetį Druskininkų Kalviškių mikrorajone buvo parduotas 141 butas, miesto centre – 105, naujus šeimininkus surado 18 namų, o sklypų – apie 40, daugiausia Neravų kryptimi. 

Netikėkite legendomis apie dolerių prikimštus lagaminus atsivežančius rusus 

  
Skirtingai nuo Alytaus, Druskininkuose nauji daugiabučiai dygo kaip grybai po lietaus, tik ne visiems projektų vystytojams pavyko sėkmingai išparduoti butus. R. Klincaras pastebi, kad Merkinės gatvėje du nauji daugiabučiai jau apgyvendinti, o pusė trečiojo dar stovi neparduota, bet savininkai planavo šiemet padidinti jų kainas. Butus įrenginės naujas savininkas, įsigijęs nebaigtą statyti devynaukštį namą Neravų gatvėje, bus statomi nauji daugiabučiai dalyje buvusios „Draugystės“ sanatorijos, gruodžio mėnesį priduotas projektas „Gluosnių pakrantė“ prie Alkos tvenkinio, Gardino gatvėje. R. Klincaro teigimu, trečdalis butų „Gluosnių pakrantėje“ jau rezervuoti ir būsimieji jų šeimininkai įsirenginėja apdailą pagal savo skonį. Legendomis apie dolerių prikimštus lagaminus atsivežančius rusus, kurie masiškai perka butus Druskininkuose, R. Klincaras nerekomenduoja tikėti. Sako, pernai butais domėjosi tik pavieniai svečiai iš Rusijos, o baltarusių ir ukrainiečių – dar mažiau.



  Druskininkietė rado dar neužimtą nišą Lietuvoje: už šį
  krėslą nepagailima ir solidžių sumų


Toma MIKNEVIČIENĖ, www.delfi.lt

   Kas vakarą Raimonda Kvaraciejūtė eidavo miegoti su viena mintimi – kuo galėtų užsiimti gyvenime. Moteris prisipažįsta, kad nebenorėjo į širdžiai nebemielą darbą kas rytą kulniuoti susiraukusi. Ilgai trukusios paieškos neliko bevaisės – R. Kvaraciejūtė ėmėsi kurti niekur neregėtus pakabinamus krėslus „Kybo“, dėl kurių, kaip juokauja, pešasi net namiškiai. 

Išbandė ne vieną sritį 

   „Esu kilusi iš Druskininkų. Pradėjusi studijuoti netrukus ėmiau dirbti, nes norėjosi savų pinigų, o ir šiaip mes, druskininkiečiai, pripratę dirbti vasaros laiku, tad dirbti buvo normalu ir populiaru“, – juokiasi pašnekovė. Moteriai save teko išbandyti ne vienoje srityje – vieno kazino bare dirbo barmene, po to įsidarbino viename prabangiausių Vilniaus restoranų ir turėjo garbės rengti banketus per įvairius renginius prezidentūroje, o dar vėliau pardavinėjo cigarus.
   Pastaroji Vilniaus kolegijoje drabužių konstravimo ir technologijos mokslus krimtusios R. Kvaraciejūtės darbovietė buvo siuvimo cechas. „Buvau gamybos vadovė, turėdavau siuvėjoms paskirstyti visus darbus, kad spėtume viską pasiūti, prižiūrėdavau, ar tiesiai siuva, ir pan. Siūdavom Isabel Marant, „Jaeger“ ir kt. prekių ženklų rūbus, daug lininių drabužių, paltų, švarkų, kelnių, suknelių. Visi užsakymai būdavo skirti užsienio rinkoms“, – pasakoja R. Kvaraciejūtė. Paklausta, ar turint tiek patirties nekilo mintis pačiai kurti naują rūbų prekės ženklą, prisipažįsta, kad tokios idėjos nė nesvarsčiusi. „Aš tikrai nenorėčiau siūti nei trikotažo, nei plačių suknelių, primenančių maišus. Mano nuomone, ši rinka jau visiškai perpildyta, – sako R. Kvaraciejūtė. – Siūti rūbus nėra labai lengva, turi žinoti tendencijas, kas ką perka. Beje, man visada mieliau dirbti su vyrais nei su moterimis, kurių šioje srityje dauguma (juokiasi).“ 

Kurti paskatino draugai 

   Nors dabartinis užsiėmimas reikalauja ne mažiau kruopštumo, vis dėlto ji džiaugiasi, kad nebereikia prisiminti daugybės detalių ir sukti galvos dėl įmantraus modelių konstravimo. „Čia daug paprasčiau, per daug savęs neapsikraunu“, – lygina ji. 
   Savo gaminius R. Kvaraciejūtė vadina sūpuokliais. Dažniausiai juos klientai kabina namuose prie lubų ar sijų, taip pat namų terasose. O idėja išsirutuliojo iš kito daugeliui gerai pažįstamo vasarinio sūpuoklio – hamako. Pastaruosius pagal individualius užsakymus moteris gamina taip pat. „Viskas prasidėjo nuo to, kad susilaukusi dukros labai daug laiko praleisdavau kaime besisupdama hamakuose. Bet pastebėjau labai daug trūkumų – juose nėra kur pasidėti nei knygos, nei telefono, – prisiminusi šypsosi ji. – Tuomet pasigaminau savo hamaką su prisegamomis kišenėlėmis, kuriose telpa ir žurnalas, ir gėrimas, kiti reikalingi daiktai.“ Kaip dažniausiai ir būna, patobulintą daiktą pamatę moters draugai, tuoj pat užsimanė tokio paties, o vėliau prašymų pasipylė dar daugiau. „Vieni draugai panoro sėdimo hamako savo namų terasai. Paskui jie vėl prašo – būtų labai smagu, kad tokiame krėsle tilptų atsisėsti ir du žmonės. Taip jie mane ir stūmė į priekį“, – juokiasi R. Kvaraciejūtė. 

Prašo ramesnių spalvų ir nuolaidų 

   Kūrėja tikina, kad iki šiol panašių supamųjų krėslų jai matyti neteko, o iki dabartinės jų išvaizdos teko nemažai paplušėti.
„Krėslus tobulinau daugybę kartų. Padarai ir pamatai, kad dar galima kažkaip pagerinti, tai darai iš naujo. Kol sukūriau tobulą krėslą, teko sugadinti maždaug 20 m audinio“, – prisimena ji. Neretai audinys moteriai tampa pirminiu įkvėpimo šaltiniu. Pakabinamiems krėslams tinka tvirtos medžiagos, namų sūpuokliai gaminami iš gobeleno arba medvilnės, o skirti laukui – iš vandeniui atsparių audinių. Kūrėjai šiek tiek apmaudu, kad lietuviai nemėgsta ryškesnių spalvų, nes krėslus mielai kurtų iš spalvotų, įdomių raštų medžiagų. „Norėčiau siūti net iš gėlėtų audinių, bet lietuviai spalvų prisibijo, dažniausiai renkasi pilkus, kreminius atspalvius.    Ryškesnių spalvų gaminiai labiau mėgstami ir perkami užsienyje“, – atskleidžia ji. Vienviečiai sūpuokliai kainuoja nuo 190 iki 230 eurų, dviviečiai – nuo 260 iki 330 eurų, kainos priklauso nuo audinio. R. Kvaraciejūtė prisipažįsta, kad nemažai lietuvių tokios kainos gali pasirodyti pernelyg didelės, bet siūlo nepamiršti, kad tai yra ne laikina interjero detalė, o baldas. Savo gaminius kūrėja svajoja pradėti plačiau pardavinėti užsienyje, jos teigimu, Lietuva yra per maža rinka. R. Kvaraciejūtė džiaugiasi, kad nemažai klientų supranta, koks brangus yra rankų darbas, tad kainomis nesipiktina, vis dėlto atskleidžia, kad nemažai lietuvių nesibodi prašyti nuolaidų.
 
Prekybininkus sudominti sunku 

   R. Kvaraciejūtės gaminamų krėslų galima įsigyti internetinėje „Etsy“ parduotuvėje arba užsisakyti per feisbuką, o iš pradžių norintys juos išbandyti kviečiami atvykti į sostinėje esančią parduotuvę „Baliwood“. „Vasarą pati jiems paskambinau ir pasiūliau savo hamakus. Jie mielai priėmė, nes kaip tik nebeturėjo iš Balio atsivežtų prekių. Bet kai pamatė mano sūpuoklius, dar labiau susižavėjo“, – pasakoja ji. Vis dėlto susitarti su kitais lietuvių prekybininkais moteriai kol kas nepavyko. R. Kvaraciejūtei buvo paaiškinta, kad eksponuoti jos gaminiams reikalinga pernelyg didelė erdvė.
   „Iš tiesų norint pabandyti pasisupti mano krėslu reikia maždaug 2 kv. m, tad jiems kur kas labiau apsimoka vietoj tokio krėslo pasistatyti, pavyzdžiui, stalą su daug skirtingų indų. Lietuviai prekybininkai tikrai nėra suinteresuoti, dėl to šiek tiek liūdna“, – apgailestauja pašnekovė. Stengdamasi savo gaminiams surasti naujų prekybos vietų ji pastebėjo ir dar vieną tendenciją – kol prekės ženklas nėra gerai žinomas, tol prekybininkai nerodo jokio susidomėjimo. 



  Pasieniečiai baltarusiui davė pasirinkimą – nuklijuoti
  sovietinę simboliką arba keliauti namo


VSAT nuotrauka

www.15 min.lt 

   Druskininkų pasieniečiai į Lietuvą neįleido Baltarusijos piliečio, kurio automobilis buvo paženklintas sovietine simbolika, praneša Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT). 
   Pirmadienį popiet Raigardo kontrolės punkte VSAT Varėnos rinktinės Druskininkų užkardos pasieniečiai tikrino į Lietuvą iš Baltarusijos vykusį lengvąjį automobilį „Peugeot 405“ baltarusiškais valstybiniais numeriais. Mašiną vairavęs 21 metų Baltarusijos pilietis VSAT pareigūnams pateikė tvarkingus asmens bei transporto priemonės dokumentus. Kontrolę vykdę pasieniečiai iškart pastebėjo, kad ant automobilio galinio stiklo priklijuotas lipdukas su sovietine simbolika. Viešą tokios simbolikos demonstravimą draudžia Lietuvoje galiojantys teisės aktai. Druskininkų pasieniečiai vyrui pranešė, kad jam nebus leista įvažiuoti į Lietuvą šia transporto priemone. Užsienietis kelionę galėjo tęsti pėsčiomis arba privalėjo nuklijuoti lipduką ir vykti automobiliu. Vairuotojas nuimti sovietinę simboliką atsisakė. Tuomet pasieniečiai atliko tokiais atvejais įprastą formalumą: Baltarusijos piliečiui surašė ir įteikė atsisakymą leisti vykti per valstybės sieną. Jis turėjo automobiliu grįžti atgal į Baltarusijos teritoriją. Administracinių nusižengimų kodeksas už nacistinių ar komunistinių simbolių, kitų ženklų ir uniformų platinimą ar demonstravimą numato baudą nuo 150 iki 300 eurų. Šiuo atveju Baltarusijos piliečiui piniginės baudos VSAT pareigūnai neskyrė, nes jis nebuvo įleistas į Lietuvos teritoriją. 



  Kaip elgtis atšalus orams? 
   Besitęsiant šalčiams, Valstybinės priešgaisrinės priežiūros pareigūnai pataria gyventojams, kad reikėtų atsakingiau žiūrėti į savo, kaimynų bei augintinių gyvybes. 
   Šaltyje reikėtų vengti didelio fizinio krūvio, nedirbti sunkių darbų. Jei šaltyje tenka ko nors laukti, negalima stovėti vietoje ar sėdėti ramiai, reikia kuo daugiau judėti. 
   Kyla pavojus nušalti drabužiais nepridengtas kūno vietas – ausis, nosį, skruostus. Nuo šalčio dažnai nukenčia kojų ar rankų pirštai, pėdos. Lauke stenkitės nesuprakaituoti ir nesušlapti, o atėję iš kiemo iš karto nepulkite prie šildytuvo arba gerti karštus gėrimus, geriau šiek tiek palaukti – kokį pusvalandį. Pučiant stipriam vėjui, nestovėkite po aukštais medžiais, prie elektros linijų, nestatykite automobilių po medžiais.
   Nesinaudokite savo gamybos elektros šildymo prietaisais, nejunkite kelių jungiklių į vieną elektros lizdą bei nepalikite jų įjungtų į tinklą be priežiūros. Šildydami namus, atsakingai elkitės su krosnimis ir židiniais. 
   Kasmet, prasidėjus poledinei žūklei, gelbėjimo tarnyboms tenka gelbėti įlūžusius neatsargius žvejus. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas primena, kad žvejojantieji ant ledo privalo laikytis saugumo reikalavimų, pasitikrinti, ar ledas yra pakankamai tvirtas, kad išlaikytų žmogų - storesnis kaip 7 cm laikomas tvirtu. Tam, kad ledas išlaikytų grupę žmonių, jis turi būti ne plonesnis kaip 12 cm. Tvirtas ledas būna mėlyno arba žalio atspalvio. Jeigu jis yra matinės baltos spalvos arba geltono atspalvio – netvirtas, toks susidaro arti krūmų, medžių, nendrių ir tose vietose, kur įteka upeliukai, vanduo iš gamyklų, yra šaltinių.
Visi žvejojantieji ant ledo, nepriklausomai nuo jo storio ar kitų aplinkybių, privalo turėti smaigus – taip nustato Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklės. Smaigus reikia nešiotis taip, kad netikėtai įlūžus būtų galima jais greitai pasinaudoti. Nesilaikantiems reikalavimo turėti smaigus gresia administracinė atsakomybė. 

Druskininkų priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos inf. 

 

  Kokie bus 2017-ieji metai, prognozuojami pagal Taro
  kortas? 
Dr. GIDAS, parapsichologas, ekstrasensas 

   Prognozuojant, kokie bus šie, 2017-ieji, nukėlėm Taro kortų tris kalades, Druskininkų, Lietuvos ir tarptautinės šįmetinės ateities, nes visos šios trys situacijos tarpusavyje betarpiškai siejasi. Pagal tradiciją apibūdinsime kiekvieno šių metų mėnesio prognozes, kurias parodė Taro kortos. 

  Sausis 
  
Lietuvoje iškils naujos teisinės problemos, kurios vėlgi paliudys valdininkijos korupcinius ryšius. Padidindama mokesčius, “Sodra” vėl griebs “už gerklės” smulkiuosius verslininkus.
   Tarptautinėje arenoje tradicinių vertybių sistema apsivers atvirkščiai, todėl atsiras daugiau nežinios. 
   Druskininkų valdininkijos laukia nerimo mėnuo, nes aukščiausiuose šalies valdžios sluoksniuose praras įtakingų asmenų, su kuriais galima buvo susitarti ir sutvarkyti reikalus vien telefonu. „Nauja valdžios šluota“ kelią į svarbius postus pravalys saviems žmonėms. 

   Vasaris
   Tiek Lietuvoje, tiek Druskininkuose laukia permainos švietimo ir kultūros srityje, nes pasikeis įsisenėję kadrai ministerijose. Jaunesnieji, užėmę „nepakeičiamų pilkųjų kardinolų“, darbo vietas, kurios daugiau nei du dešimtmečius buvo ir vietinės valdininkijos „pastoge“, stengsis prastumti įstatymus, pvz. ribojančius mokyklų direktorių kadenciją.
   Kol į švietimo sistemą nebus sugrąžinti universitetų profesoriai, docentai, mokslų daktarai, tol visa sistema atrodys kaip prikepęs „sovietinis pelėsis“. Postmodernus, ne vietoj pritaikytas metodas gali atnešti daugiau žalos nei naudos. O tam, kad modernūs, t. y. naujausi, mokymo metodai būtų tinkamai pritaikyti, reikia vakarietiškos patirties. Teisingai pastebėjo ekonomistė Aušra Maldeikienė: „Šalies, kurioje mokslų daktarai gauna grašius, laukia išnykimas“. Pažangiausiose Vakarų Europos švietimo sistemose dominuoja pedagogai - mokslų daktarai, profesoriai, randantys laiko padirbėti ne tik aukštosiose mokyklose, bet ir vidurinio ir pradinio išsilavinimo grandyse. Taip yra buvę ir Lietuvos tarpukaryje. O dabar jų kvalifikacijos prilygintos žemiausios kategorijos pedagogui. Kodėl? Taip sugalvota, kad aukščiausios kategorijos universiteto profesorius savo autoritetu „neužtemdytų“ mokyklos administracijos ar direktoriaus. Tokiais būdais nepavykusioje Lietuvos švietimo reformoje įtvirtintas administracijos dominavimas ir keliaklupsčiavimas politinėms partijoms ar korumpuotiems politikieriams. Būtina Lietuvos aukštųjų mokyklų ir švietimo įstaigų desovietizacija ir depolitizacija. 
   Rusija turėtų nusivilti naujuoju JAV prezidentu, nes pastarojo sprendimus pakoreguos neramumai ir riaušės dar ryškiau į dvi stovyklas pasidalijusioje Amerikoje. 

   Kovas 
   Lietuvoje strigs reformos. Kovos su alkoholizmu pasekmės – kontrabandos, naminukės gamybos, pigesnio alkoholio apsipirkimo išvykų užsienin gerokai didesni mastai. Paaiškės valdininkų dalyvavimas kontrabandos atvejuose. 
   Atsiras daugiau priešpriešos Druskininkų valdininkų gretose: išryškės nesutarimai tarp senosios gvardijos mentaliteto bei vakarietiškiau mąstančių. 
   Tarptautiniu mastu suaktyvės Kinijos kapitalo įtaka.

   Balandis 
  
Druskininkų valdžiai įgyvendinti savo planus bus sunkiau, todėl ieškos palaikymo užnugario, organizuos konferencijas ir visokio rango susitikimus. Žmonėms tai mažai rūpės, nes dauguma nuo politikos atitrūks soduose ar sodybose užsiimdami pavasario darbais. 
   Nors Rusija, pasaulinėje žiniasklaidoje bandydama pateikti Baltijos šalis kaip agresyvias savo kraštutinėmis pažiūromis valstybes, bandys susigrąžinti įtaką ir „minkštosios ir kietosios revoliucijų“ būdais, naujai paskirtasis JAV ambasadorius Lietuvoje perduos savo šalies prezidento teigiamą nuomonę apie Baltijos valstybes kaip apie perspektyvias, taikias ir draugiškas.

   Gegužė 
  
Neigiami virsmai tarptautinėje bendrijoje, kai keisis valstybių vadovai, linkę į autoritarinį valdymą. Kils nacionalizmo suvešėjimo pavojus. Lietuvoje „kietos rankos politika“ susilauks stipraus pasipriešinimo. Vietinei valdžiai teks aiškintis teismuose. 

   Birželis 
   Kone pusė abiturientų, baigusių Druskininkų ir šalies mokyklas, išvyks į užsienį studijuoti arba dirbti. Tai paaštrins švietimo strategijos problemas. 
   Savo meno terapijos vadovėlyje “Socialinė gydomoji drama: edukaciniai etiudai“ apklausiau, kaip iš Druskininkų krašto kilę studentai atsiliepia apie juos ugdžiusią švietimo sistemą: „Nusižengta Lietuvos konstitucijai įvedant mokinio krepšelį“, „Socialinė politika - iškreipta, ypač mokyklose“, „Lietuvoje tik fasadinė švietimo reforma ir mokymas kosmopolitiškas“, „Gražiausi mokinio ir ugdytojo santykiai ir apibrėžimai - tik vadovėliuose“ ir kt. 
   Vienoje iš didžiausių pasaulio valstybių gali pavykti pasikėsinimas į prezidento gyvybę. Valdžią ten gali perimti viceprezidentas. 

   Liepa 
  
Taro kortos rodo nesutarimus ir pasikeitimus Druskininkų valdžioje, kai savo pareigų atsisakys žinomi politikai. Pokyčiai įtakingų asmenų šeimose. Abipusiais priekaištais susikirs prezidentės ir premjero interesai. 
   Pasaulinei politikai atsilieps tarptautinio sąmokslo pasekmės. Pasak praėjusią savaitę mirusio prof. Z.Baumano, šiandien politika atsiskyrė nuo jėgos. Jėga veikia sau, o politika mėgina išlikti -ji nieko nebepaaiškina, ji nesiūlo jokių vizijų ir pasaulio atnaujinimo programų. Jei politinės partijos nesusilies su socialiniais, intelektualiniais ir kultūriniais sąjūdžiais - jos mirs. 

   Rugpjūtis 
   Nors tai ramybės metas, susijęs su atostogomis, Lietuvą sukrės žinomo žmogaus savižudybė ar netektys dėl pinigų ir materialinių vertybių. Rusijoje – oficialus nusivylimas jos atžvilgiu pasikeitusia JAV politika. 

   Rugsėjis
   Mokslo metų pradžia ir Lietuvoje, ir Druskininkuose įrodys šiokius tokius pokyčius švietimo sistemoje – vien tai, kad nuolankius valdžiai mokyklų vadovus, užsibuvusius savo pareigose, pakeis jaunesni, laisvesni, mažiau priklausomi nuo politikų įnorių. Skiriant mokyklų vadovus bus atsisakyta valdžios kišimosi kaip korumpuotos privilegijos. Lietuvai prisuks ES lėšų „kranelį“, tad projektų, kurie finansuojami šiomis lėšomis, proveržis bus pristabdytas. Tai pajus ir Druskininkai. 

   Spalis
   Druskininkų „carystėje“ – nieko naujo: vyraus įprastas biudžetininkų paklusnumas ir nuolankumas aukščiau sėdinčių sprendimams, panašiai kaip kaimyninėje Gudijoje, kur gražiais fasadais „uždažytas“ postsovietinis mentalitetas. Kaip žinia, teisingumas ir nuoseklumas sudaro taip svarbų valstybės tarnybose dirbančio asmens autoritetą. Jeigu gyventojai netiki savivaldos teisingumu, tada pasitikėjimas ir valdymas yra neįmanomas. 
   Taro kortos rodo, kad kai kurie vietiniai menininkai sulauks svarbių valstybės apdovanojimų. 
   Pasaulyje nesiliaus terorizmo išpuoliai. 

   Lapkritis 
   Nestabilus mėnuo. Skandalai dėl ministerijose priimtų sprendimų, dėl viešumo varžymo. Opozicijos aktyvumas prieštaraujant daugumos priimamiems nutarimams Druskininkų savivaldybės taryboje. Nerami tarptautinė situacija – susirėmimai, sprogimai, išpuoliai. 

   Gruodis
  
Trintis įtakingose partijose, jų lyderių kaita. Žmonėms labiau rūpės ne politikų kovos, o išgyvenimo kokybė smukusio pragyvenimo lygio sąlygomis. Žinomų šalies ir Druskininkų žmonių išėjimas nebūtin. Metų pabaiga paliudys sumažėjusį emigracijos srautą, nes ekonominė krizė ir nestabili politinė situacija bus aktuali ir išsivysčiusioms Vakarų šalims. Kita vertus, dėl emigracijos beveik vieną milijoną gyventojų praradusiai tautai ir toliau grės prūsų likimas, nes užsienyje gyvenantiems vis mažiau terūpės tautinė savimonė ar liaudiškos tradicijos. Norėčiau užbaigti prognozes akademiko dr. R.Grigo citata:“ Nebus toli nuklysta nuo tiesos pasakius, kad mūsų laisvesnę istorinę, kultūrologinę ir tautotyrinę mintį tebekausto ne tiek vadinamasis lietuviškas drovumas, bet tas prakeiktas, mus per visus pastaruosius šimtmečius naikinantis „kumečio sindromas“ – savęs sumenkinimo, įsiteikiant kitam – stipresniajam jausmas. Gal teisingiau išsireiškus – nepakankamai subrendusi ne tik savo valstybės, bet ir pasaulio piliečio pozicija.“

Paieška



Koks vietovardis Jums tinkamiausias ?
Vieciūnai
Viečiūnai


Siūlau klausimą skaitytojams
Siūlau temą rašiniui

Parduoda sausas spygliuočių ir lapuočių malkas, skaldytas ar supjautas kaladėlėmis.
Atvežimas nemokamas.
Tel. 860146179.


Parduodamas nekilnojamasis turtas (negyvenamosios patalpos - požeminės automobilių stovėjimo aikštelės, unikalus numeris 4400-1497-2314:5867, esančios Druskininkų g. 23, Druskininkai). 1 vietos pardavimo kaina 7000 Lt. Dėl išsamesnės informacijos kreiptis 861286008 arba elektroniniu paštu parduodamasturtas1@
gmail.com

Roletai 
plastikiniams
langams

Prašome
atsiliepti skaitytojus iš:
Kuveito, Hawaii, Filipinų
info@druskonis.lt


Greitas kreditas
internetu


Nebrangiai
šarvuotos durys butui,
lauko durys namui
,
plastikiniai langai

Langai






© 1997-2013 Druskonis.lt . Visa medžiaga pateikta šiame puslapyje yra laikraščio "Druskonis" nuosavybė.
Kopijuoti, platinti informaciją be laikraščio "Druskonis" sutikimo DRAUDŽIAMA!
Visas teises gina LR istatymai

Dizainas ir programavimas - Dana M. ir Aurimas A.