Pirmas

NAUJIENA!


NAUJIENA!

Šiame numeryje

Miesto žinios
Policijos žinios
Kultūra
Renginiai
Skelbimai

Druskininkai

Organizacijos
Sanatorijos
Viešbučiai
Menai

Druskininkų apylinkės

Turauskų sodyba
Sodyba "Pas Rūtą"

Redakcija

Informacija


Reklama


Labai gera vieta Jūsų reklamai. Daugiau informacijos čia >>



  Kas ir kaip supranta demokratiją?
  Šios savaitės pirmadienį, rugsėjo 22-ąją, LRT laidoje “Teisė žinoti” vyko diskusija apie kitąmet vyksiančius tiesioginius merų rinkimus. Ar pasikeis dėl to jų įgaliojimai ir ar galės efektyviai dirbti savivaldybių tarybos? Laidoje diskutavo kandidatai į Vilniaus merus – Liberalų sąjūdžio atstovas Remigijus Šimašius, socialdemokratas Gintautas Paluckas ir dabartinis Druskininkų meras, ketinantis kandidatuoti ir tiesioginiuose kurorto mero rinkimuose, Ričardas Malinauskas.

   “Įžūlus mokesčių mokėtojų lėšų švaistymas politinei savireklamai, taikios palaikymo akcijos Ukrainai smerkimas tik dar kartą parodo tikrąjį mero veidą, kuriam demokratija yra svetima ir sunkiai suprantama”, - netrukus po laidos socialiniuose tinkluose pasipylė druskininkiečių vertinimai.

Svarbiausia - komanda

  “Kaip vertinate galimybes dirbti meru, jeigu būtumėte išrinktas tiesioginiuose rinkimuose?, - klausimą uždavė laidos vedėja Rita Miliūtė. – Jeigu socialdemokratams savivaldybių rinkimuose tepasisektų panašiai, kaip renkant Europarlamentą, kokios būtų tos galimybės?”
    Galėčiau pirmiausia pasakyti, kad tas tiesioginis merų rinkimas, tai daugiausia rinkėjų lūkesčių įgyvendinimas, - sekė R.Malinausko atsakymas. – Manau, kad svarbiausia yra komanda. Tiksliau dvi – politinė ir administracijos vykdomoji. Mero vienas iš pagrindinių uždavinių yra suformuoti tas komandas. Net jeigu pavasarį vyksiančiuose rinkimuose bus tiesiogiai išrinktas meras, bet jis neturės palaikymo Taryboje, tai nebus darbo ir nebus rezultatų, o vyks tiesiog politiniai žaidimai.
  - Ar tai reiškia, kad gali būti blogiau negu buvo?
   - Blogiau nebus. Nes ir anksčiau meras turėjo turėti savo daugumą. Labai gerai, kad atsitiko kaip šiandien, kad meras, kuris kandidatuoja, taip pat yra ir partijos sąrašo viršuje. Taip turėtų atsitikti, kad žmonės, kurie rinks, balsuos ir už tam tikrą asmenybę, ir šansų daug, kad meras turės tam tikrą daugumą, tam, kad būtų suformuota jį palaikanti komanda.

Melo kojos trumpos?

  Laidos vedėja pranešė, jog gauta nemažai televizijos žiūrovų klausimų. “Teigiama, jog maža tikimybė, kad kadencijos metu merai keisis, nebent patys įsiveltų į rimtus politinius žaidimus, - kalbėjo Rita Miliūtė. – Tokio požiūrio oponentai sako, kad tiesioginiai rinkimai leis kai kuriems merams sakyti: “Mane išrinko ir aš geriau žinau, kaip reikia, net jeigu tai ir prasilenkia su teisės normomis”. Čia pavyzdžiu galėtų būti ponas Malinauskas dėl leidinio “Mano Druskininkai”, kuris pripažintas, kaip negali būti leidžiamas, nes yra savivaldybės kontroliuojamas. O jis eina, ir, kaip rašė prieš laidą žiūrovas Konstantinas Rečkovas, už savivaldybės biudžeto pinigus bylinėjamasi dėl tokio sprendimo teisėtumo. Kaip galėtumėt tai pakomentuoti?”
   - Labai paprastai, - tiesiai į televizijos kamerą žiūrėdamas porino R.Malinauskas. – Ponas Rečkovas apie tai neturi jokios informacijos, nes nei vieno lito savivaldybės, nei biudžeto nėra išleidžiama šitam leidiniui. Jeigu Seimo narys užregistravo įstatymo pataisas švietimo centrams leisti leidinius, tai jau vien tai yra pakankamas įrodymas, kad jis yra teisėtas. 
  - Bet jeigu teismai sako, kad ne.
   - Palaukit, kai baigsis teismai, tai ir pasakysim. O šiandien dienai tai yra teisminis procesas, dėl kurio mes išsiaiškinsim. Ir jeigu įstatyme yra parašyta aiški nuostata – išskyrus švietimo įstaigas, reikia skaityti įstatymą, o ne politikuoti.

Didina, nes žmonės prašo

   - Bet, pone Malinauskai, tame leidinyje informacijos apie švietimą yra labai nedaug. Vartykim jį, kaip norim.
   - Aš manau, kad tame leidinyje yra pakankamai ir apie švietimą, ir apie visą Druskininkų bendruomenę. Tai labai šaunus leidinys, net padidintas jo tiražas žmonių prašymu. Ir jis toliau bus leidžiamas. 
   - O kaip jūs fiksuojate tuos žmonių prašymus didinti tiražą?
   - Yra ir raštu, ir pačiame Švietimo centre, ir redakcijoje. Tikrai, be jokios abejonės.
   - Kitaip tariant, jeigu būtumėt dar kartą išrinktas Druskininkų meru, jūs nekeistumėte savo sprendimo, ir tas leidinys būtų leidžiamas toliau?
  - Net neabejokit.

Įstatymus reikia vykdyti

   - Pone R.Šimašiau, - laidos vedėja kreipėsi į kitą diskusijos dalyvį, - kaip jūs vertinate tokius atvejus ir galimybę, kad jums tapus meru, Vilniaus savivaldybė per Švietimo centrą galėtų leisti savo leidinį?
   - Aš galiu garantuoti, - užtikrino R.Šimašius, - kad man tapus meru, tokių leidinių ar per švietimo centrus, ar per kokią nors kitą įstaigą tikrai nebus. Man atrodo, kad čia yra liga, kuria serga tikrai ne vienintelė savivaldybė, ir pats Vilnius užsikrėtęs, galiu išvardinti pavyzdžių. Čia iš tikrųjų rimta liga ir tai, man atrodo, yra asmeninės atsakomybės klausimas. Net jeigu teismo ir mero vizijos išsiskiria, yra įstatymai, kuriuos reikia vykdyti. Labai atsiprašau, bet gudravimas apeinant įstatymus gal ir tinka kurioje nors kitoje vietoje, bet netinka valdžios institucijoms.

Nuomonę reikšti nepageidautina

   -Tas leidinys, - vėl į Druskininkų merą R.Malinauską kreipėsi laidos vedėja, turėdama mintyje propagandinį kurorto savivaldybės leidinį, - su jūsų pritarimu vis leidžiamas. Tai štai jis cituoja jus, bekalbantį apie piketą prieš Rusijos agresiją Ukrainoje, kad: “reikėjo suorganizuoti druskininkiečių komandą ir vykti bent jau į Vilnių prie Rusijos ambasados išreikšti nepritarimą jos vykdomai politikai, o ne atsistojus viduryje kurorto, kurio visas sanatorijas užpildo svečiai iš Rusijos, pigiai ir neatsakingai bendruomenės ir viso miesto atžvilgiu medžioti rinkėjų balsus”. Ar tai teisinga citata?
   - O jūs manot kitaip?
   - Aš nežinau – visaip būna.
   - Manau, kad tai yra pakankamai nerimta. Druskininkams labai svarbus turistų srautas būtent iš šitos valstybės.
   - Ir dėl to druskininkiečiai neturėtų reikšti nuomonės dėl įvykių Ukrainoje?
   - Dešimčiai politikų reikšti savo politines pozicijas, kai aplinkui pilna poilsiautojų iš Rusijos, manau, neatsakinga.

Ilgai leisimės mulkinami?

   “Taip, mano nuomone, jis akivaizdžiai sakė netiesą: prieš kameras, visai Lietuvai, - po laidos “Teisė žinoti” pasipiktino konservatorių rinkimų sąrašo lyderis, taip pat kandidatuosiantis į kurorto mero postą tiesioginiuose rinkimuose Vilius Semeška. - Gėda Druskininkams, kad tokį merą turi. Gražus kurortas, M.K.Čiurlionio miestas, o tapęs lyg separatistinė Malinausko liaudies respublika. Kaip galima sakyti, kad propagandiniam valdžios leidiniui neišleidžia savivaldybė nei vieno lito, kada savivaldybei 100 proc. priklausanti įmonė UAB “Druskininkų sveikatinimo ir poilsio centras AQUA” finansuoja to ruporo leidybą, savivaldybės darbuotojai rašo straipsnius, o mokiniams vežioti skirti geltonieji autobusiukai išvežioja tą leidinį po kaimo vietoves. Manyčiau, to kitaip negalima pavadinti, kaip žmonių mulkinimui, įžūliu melu.
   Apgailėtinos mintys ir dėl taikios Ukrainos palaikymo akcijos Druskininkuose, kurioje dalyvavo Druskininkų klebonas, garbės pilietis, poetas, gimnazistai. Nenustebčiau, jei vieną dieną mero kostiumo skverne pamatyčiau “koloradinę” juostelę, pagalvokite, iki kokio lygio nusiritome nepriklausomoje Lietuvoje”.

“Druskonio” inf.

 

  Liberalai patvirtino kandidatą į Druskininkų mero postą
   Rugsėjo 19 d. Liberalų sąjūdžio Druskininkų skyriaus taryboje, o rugsėjo 24 d. skyriaus visuotiniame susirinkime Druskininkų skyriaus pirmininko pavaduotojas Valdas Trinkūnas, visiems pritariant, patvirtintas kandidatu į Druskininkų merus ir Liberalų sąjūdžio kandidatų į Druskininkų savivaldybės tarybos narius sąrašo lyderiu 2015 m. kovo 1 d. vyksiančiuose savivaldybių tarybų rinkimuose.

„Druskonio“ inf.

 

  Mainai su Minsku tapo lyg ašaka gerklėje
Tadas IGNATAVIČIUS, lrytas.lt 

   Už sanatoriją Druskininkuose baltarusiai Lietuvai buvo pažadėję perduoti jų teritorijoje esančius hidrotechninius įrenginius. Šiems mainams greitai sueis 20 metų, bet jie vis dar kybo ore, rašo „Lietuvos rytas“.
   Nevykdomus Baltarusijos įsipareigojimus užsienio reikalų ministras L.Linkevičius kaimynams dar kartą priminė visai neseniai – šią vasarą viešėdamas Minske. Tačiau kaimynai raginimų negirdi.
   Dvišalis susitarimas, pagal kurį Druskininkų sanatorija „Belorus“ buvo perduota kaimyninei valstybei, pasirašytas 1995 m. Joje turėjo gydytis nuo Černobylio atominės elektrinės avarijos nukentėję vaikai, bet ilgainiui jos durys tapo atviros visiems poilsiautojams. Mainais už sanatoriją Lietuvai teko paslaptingas objektas, sutartyje įvardijamas kaip „Nr.500“. Tai – Ignalinos atominei elektrinei svarbūs įrenginiai, reguliuojantys vandens lygį Drūkšių ežere.
   Nors Lietuva, prieš 5 metus sustabdžiusi antrojo reaktoriaus veiklą, pradėjo išmontuoti elektrinę, baltarusių rankose vis dar esantis objektas neprarado svarbos – nelaimės atveju ežere būtinas tam tikras vandens lygis.
   Pagal dvišalį susitarimą gavusi sanatoriją Druskininkuose kaimyninė šalis Lietuvai įsipareigojo perduoti ne tik ant Prorvos upės esančius įrenginius, bet ir išnuomoti po jais esantį žemės sklypą. Tačiau šis procesas ilgam įstrigo. Kodėl baltarusiai tiek delsė vykdyti savo įsipareigojimus, niekas atsakyti negali.
   Lietuvos ambasadorius Baltarusijoje E.Ignatavičius „Lietuvos rytui“ tvirtino, kad problema įvairiu lygiu jau buvo keliama ne vieną sykį. Jis linkęs manyti, kad teisinė objekto registracija vis dėlto stringa ne dėl kokių nors politinių, bet greičiau dėl biurokratinių kliūčių.
   Gal atominę elektrinę ardančiai Lietuvai jau net nėra aktualūs prieš 20 metų įvykę mainai ir vertėtų galvoti, kaip iš sutarties nevykdančių baltarusių susigrąžinti sanatoriją Druskininkuose? Tokio varianto Lietuva kol kas, atrodo, nesvarsto. „Nėra intereso aštrinti situaciją. Tiesiog norisi, kad tai būtų išspręsta iki galo, geranoriškai”, – aptakiai kalbėjo E.Ignatavičius.
   Tiesa, ambasadorius tikino, kad objektas vis dar svarbus Ignalinos atominei elektrinei funkcionuoti net ir dabar, kai ji uždaroma. „Nors į objektą ir galima patekti, tam tikra prasme esame priklausomi nuo baltarusių, nes objektas juk yra jų teritorijoje“, – kalbėjo E.Ignatavičius. Prieš metus į Baltarusiją nuvykę specialistai iš Lietuvos objektą rado aptvertą tvora. Tačiau Ignalinos atominei elektrinei vadovaujantis D.Janulevičius „Lietuvos rytui“ tvirtino, esą baltarusiai taip greičiausiai pasielgė tik norėdami apsaugoti statinius, kad jie nebūtų išplėšti. Mat objektas nėra saugomas.
   Šiuose statiniuose yra šliuzai, kuriais reguliuojamas vandens lygis Drūkšių ežere. Apie kiekvieną planuojamą objekto apžiūrą, kuri atliekama kas pusmetį, elektrinės specialistai turi informuoti baltarusius. D.Janulevičius tvirtino, kad Baltarusijos teritorijoje esantis ir Lietuvai niekaip neperduodamas objektas vis dar yra svarbus garantuojant Ignalinos atominės elektrinės saugumą.

 

  Ar geras santechnikas yra ir geras politikas?
   Laša ar bėga, smirda ar nešvaru - va kokia ta darbo vieta. Na, bet geros šeimininkės joks “mačo” santechnikas neapgaus dukart, ir jis tai puikiai žino. Santechnikui problema yra aiški, dvi rankos ir truputis smegenų ją greitai sprendžia. 
   Tai prie ko čia ta politika? Kaip tai prie ko - korupcinė smarvė tokia pat, tik kvapas kitoks. 
   Remontuoja remontuoja, naujas plyteles naujom keičia, na ir ką. Padėjo? Užplūdo gausiai kaip moškės poilsiautojai? Neee.. O tai kodėl neee? O gal dėl to, kad beeee...? 
   Tai ir sakau, kad geras santechnikas yra ir geras politikas, nes jau yra ne vienąkart šeimininkės su šluota pamokytas, darbą padaro gerai pirmu bandymu. Balsuosiu už gerą santechniką.

 

  Savivaldybės konsoliduotos veiklos rezultatų ataskaitoje –
  didžiulis deficitas

Savivaldybės duomenų bazėje buvo patalpinta veiklos rezultatų ataskaita su 47 mln.253,79 tūkst. Lt deficitu (pvz. viršuje), tačiau šią savaitę į komitetų posėdį susirinkusiems savivaldybės tarybos nariams buvo išdalinta finansinė medžiaga, kurioje veiklos rezultatų ataskaitoje (pvz. apačioje) deficitas dar padidėjęs 1-u mln. litų - iki 48 mln.179,62 tūkst. Lt. Kaip matyti, jau pasikeitę ir praėjusio ataskaitinio laikotarpio - 2012 m. duomenys



   Vietos valdžia, kaip žinia, privalo viešai skelbti savivaldybės finansinius rezultatus. Peržvelgus 2013 metų savivaldybės veiklos bylą, „Druskonį“ sudomino ne viena lentelė, bet labiausiai pribloškė viena iš jų - savivaldybės konsoliduotos veiklos rezultatų ataskaita, kurioje juodu ant balto parašyta, kad 2013 metai užbaigti su didžiuliu minusu - 47 mln. 254 tūkst. litų grynuoju deficitu. Ką visa tai reiškia? Gal mums jau gresia bankrotas?

Kokios tos esminės apskaitos klaidos?

   Vietos valdžia kasmet privalo bendruomenei atsiskaityti už nuveiktus darbus, uždirbtus bei išleistus pinigus. Kokia mūsų savivaldybės ekonominė padėtis, atsispindi savivaldybės administracijos skyrių sudaromose finansinėse ataskaitose. Vietos valdžios pareiga tuos dokumentus įkelti į viešai prieinamas duomenų bazes, kad bet kuris iš mūsų kada panorėjęs galėtų išsitraukti valdininkų sudėliotus skaičius ir įvertinti – gerai dirba mūsų išlaikomi valstybės tarnai ar ne. Besidomint, kaip Druskininkų savivaldybė, pernai pasitvirtinusi 59 mln. 937 tūkst. Lt biudžetą, užbaigė 2013 metus, mūsų dėmesį patraukė viena lentelė su pribloškiančiu metų rezultatu - savivaldybės konsoliduotos veiklos rezultatų ataskaita, kurioje nurodyta, kad 2013-ieji užbaigti su 47 mln. 254 tūkst. litų grynuoju deficitu. Ką visa tai reiškia?
   Paklauskime pirmiausiai tų, kurie sėdi už valdžios vairo ir kurie tiesiogiai atsakingi už pinigus, kuriuos mes jiems patikėjom valdyti. Kas čia per ūkininkavimas, jei už 2013 metus deklaruotas šitoks minusinis metų rezultatas? 
   „Druskininkų savivaldybės konsoliduotos veiklos rezultatų ataskaitoje už 2013 metus matyti, kad 2013 metai užbaigti su didžiuliu minusu – 47 mln. 254 tūkst. litų grynuoju deficitu. Kaip pakomentuotumėte tokį Druskininkų savivaldybės ūkinės veiklos rezultatą? Kokios buvo tos esminės apskaitos klaidos, dėl kurių taisymo Druskininkų savivaldybės konsoliduotos veiklos rezultatai 2013 metais pavirto 47 mln. 254 tūkst. Lt nuostoliu? Gal mums jau gresia bankrotas?“, - tokius klausimus nusiuntėme Druskininkų valdžiai. Atsakymus „Druskoniui“ atsiuntė savivaldybės administracijos Finansų ir apskaitos skyriaus vedėja Vyda Amšiejienė.
   „Druskininkų savivaldybės 2013 metų biudžeto vykdymas 59 mln. 937 tūkst. Lt niekaip nesusijęs su 2013 metų savivaldybės konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinio rezultatais bei su Jūsų paminėta suma - 47 mln. 254 tūkst. Lt. Šie skaičiai negali būti lyginami ir tarp jų vedamas aritmetinis veiksmas ir tai jokiu būdu neatspindi Druskininkų savivaldybės ūkinės veiklos rezultato. Druskininkų savivaldybei bankrotas negresia, - aiškina V.Amšiejienė. - Konsoliduotos veiklos rezultatų ataskaitos grynasis perviršis ar deficitas parodo savivaldybės privalomų sandorių su Lietuvos subjektais, tiek viešojo, tiek ne viešojo sektoriaus rezultatą ir saitus, kurie tęsiasi nuo ankstesnių laikotarpių. Į Druskininkų savivaldybės konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinį įeina 19 viešojo sektoriaus subjektų, kurie turi begalę saitų su viešuoju bei privačiu sektoriumi. Tai bendradarbiavimo su visais partneriais rezultatas“. 
   Taigi tiek apie savivaldybės finansinę situaciją tepasakė valdininkė, nepamiršusi pridėti, jog savivaldybė „sulaukė pagyrimų dėl efektyviai valdomų skolinių įsipareigojimų“. Paprastas ir aiškus klausimas, iš kur atsirado šitokio dydžio deficitas, kokios gi buvo tos esminės apskaitos klaidos, dėl kurių taisymo Druskininkų savivaldybės konsoliduotos veiklos rezultatai 2013 metais pavirto 47 mln. 254 tūkst. Lt nuostoliu, taip ir liko neatsakytas. 
   Na, gal mūsų centrinės valdžios tarnai bus atviresni šiuo klausimu? Geriausiai apie Druskininkų savivaldybės pinigus ir mūsų ekonominę padėtį turėtų žinoti Finansų ministerija, į kurią suplaukia informacija iš visų šalies savivaldybių. Kreipiamės į šios ministerijos pareigūnus: „Ką reiškia toks deficitas Druskininkų savivaldybės finansinei situacijai? Ar Finansų ministerijai yra žinoma, kad Druskininkų savivaldybė pagal Valstybės kontrolės atliktą auditą už 2013 metus yra pasiekusi Seimo nustatytą skolinimosi 75 proc. limitą? Ar tai reiškia, kad Druskininkų savivaldybė negali daugiau skolintis? Kokią įtaką Druskininkų savivaldybės finansų sistemos tvarumui turi skolinimosi limito pasiekimas?“.
   Vietoj atsakymų apie 2013 m. Druskininkų savivaldybės ekonominę padėtį iš Finansų ministerijos kitądien gavome džiugų pranešimą, kad „Jūsų atsiųsti klausimai kalba apie 2013 m., tačiau jau yra naujesni duomenys, kurie rodo gana stabilią ir geresnę, nei pernai, Druskininkų finansinę padėtį“. Kaip čia suprasti, pasakysite: mes apie ratus, o jie – apie batus? Padėkoję už informaciją, Finansų ministerijos atstovų vis dėlto prašome atsakyti į mūsų klausimus apie 2013 metų rezultatus, atsižvelgiant į konsoliduotų savivaldybės finansų rinkinio lentelę bei valstybės kontrolės audito lentelę. 
   Na ir ką – kitądien iš finansų ministerijos, kuriai vadovauja R.Malinausko bendrapartietis – socialdemokratas Rimantas Šadžius, atskrieja dar vienas laiškas. „Norime paaiškinti, kad ne Finansų ministerija, o Vyriausybės atstovas prižiūri, kaip savivaldybės paiso teisės aktų normų, tarp to - ir skolinimosi limito laikymosi. Tas pasakytina ir apie Druskininkų savivaldybę. Jūsų pateikta veiklos rezultatų ataskaita nėra biudžeto vykdymo ataskaita, nes tik pastarosios duomenis fiksuoja ir viešai skelbia finansų ministerija, o buhalterinės apskaitos duomenų gali paprašyti pateikti tik jeigu savivaldybė prašys trumpalaikės iždo paskolos“. 

Ekonomistų komentarai

   Objektyviausiai 2013 m. Druskininkų savivaldybės finansinę padėtį pakomentuoti galėtų nepriklausomi – politiniais ar darbiniais ryšiais nesusiję finansų analitikai. Bandome surasti Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotoją Ingridą Šimonytę – buvusią finansų ministrę, sugebančią sudėtingus ekonominius dalykus visuomenei paaiškinti paprasta žmonių kalba. I.Šimonytei pateikėme tuos pačius klausimus, į kuriuos buvo paprašyta atsakyti Finansų ministerija. 
   Atsiprašiusi, kad dėl įtemptos darbotvarkės neturinti galimybių įsigilinti į Druskininkų savivaldybės ataskaitas, I.Šimonytė pažymėjo, jog savivaldybės veiklos rezultatų ataskaitoje nurodytą didžiulę sumą klaidų ir netikslumų taisymo pozicijoje galima būtų komentuoti, tik perskaičius aiškinamąjį raštą, kuris paaiškintų detales. 
   O kas bus savivaldybei atsirėmus į skolinimosi lubas? I.Šimonytė šį klausimą komentuoja taip: „Lubos yra skaičiuojamos nuo pajamų bazės. Pajamoms augant, tas pats procentas nuo didesnės bazės reiškia, kad skolinimosi erdvės kažkiek yra, tačiau, žinoma, nedaug, nes pajamos šuoliuojančiais tempais neauga. Vadinasi, atsirėmusi į skolos lubas savivaldybė turi apribojimų skolintis kokiems nors projektams vykdyti (kas gali būti blogai, bet gali būti ir gerai - nelygu projektas...). Šiaip jau tokio lygio skolą, kaip Druskininkai, turinčios savivaldybės jau keletą metų pagal Biudžeto įstatymą turi teisę skolintis tik ES ir VIP projektams, tad tos skolinimosi galimybės ir taip apribotos. Tačiau tikėtina, kad greit pasigirs verkšlenimų, jog savivaldybės ko nors “neįsisavins”, tad reiktų didinti limitą, nes antraip kas nors “labai svarbaus” nebus įgyvendinta“. 
   Druskininkų savivaldybės finansų būklę akylai stebintis Vilius Semeška šią situaciją komentuoja taip: „Savivaldybės ūkinės veiklos rezultatas atsispindi jos finansinėse ataskaitose. Šių metų Valstybės kontrolės audito ataskaitoje akivaizdžiai perspėjamos skolose skendinčios savivaldybės, kad jos negalės suvaldyti prisiimtų skolinių įsipareigojimų, subalansuoti biudžetų, ateityje gali kilti grėsmė finansiniam tvarumui. Būtent Druskininkų savivaldybė audito ataskaitoje pastebima kaip vienintelė iš visų savivaldybių pasiekusi LR Seimo patvirtintą maksimalų 75 proc. skolos limitą nuo biudžeto patvirtintų pajamų. Druskininkų savivaldybės vadovai nevengia pasigirti savivaldybės pasiektais valdymo/ūkininkavimo rezultatais. Tačiau konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinyje pateikti duomenys byloja visiškai ką kita. Dėl viso šio rezultato jokiu būdu negalima kaltinti administracijos darbuotojų/specialistų. Jie tik vykdo savivaldybės politikų priimtus sprendimus, kitaip tariant, sąžiningai atlieka savo pareigas. Tačiau pasigirsta komitetuose kalbų, neva būtent paprasti savivaldybės darbuotojai šmeižiami ar žeminami, jų atliktas darbas nuvertinamas, nors būtent vadovai turi prisiimti pilną atsakomybę už savo veiklos rezultatus ir nesidalinti atsakomybės už savo sprendimus su niekuo dėtais, gerai savo darbą atliekančiais darbuotojais. Gyventojai galbūt tiesiogiai nejaučia įtemptos savivaldybės finansinės situacijos, nes tai lyg jų asmeninės kišenės ir neliečia, bet kai įvertini, kad Druskininkų savivaldybėje labai menkos biudžeto sumos skiriamos vietinių gyventojų sveikatos apsaugai, smulkiam ir vidutiniam verslui skatinti, kultūros projektams ir t.t. - tai ir yra viso to nusiūkininkavimo pasekmė. Kaip pavyzdį būtų galima pateikti ūkininką, kuris metų pabaigoje turėtų ne vieno milijono litų deficitą, būtų pasiekęs suteiktą skolinimosi limitą, o įsipareigojimai viršytų pajamas (nesvarbu, jog jis turi daug tokio turto, kuris rinkoje nelikvidus). Tuomet vertėtų paklausti, ar tinkamai jis ūkininkauja? Gerai, galbūt ir važinėja tas ūkininkas naujausiu traktoriumi (išsimokėtinai paimtu), turi naują tvartą ar didžiausią šalyje šaldytuvą mėsai sandėliuoti (bankui užstatytą už paskolą), ganosi galvijų banda pievose (mėsa parduota išankstine sutartimi), kažką dirba šimtas darbininkų (už minimalius atlyginimus, o kai kuriems jie vėluoja po keletą mėnesių, kiti priversti eiti neapmokamų atostogų), bet tokio veikėjo-ūkininko finansai nieko kito, išskyrus ūkio bankrotą, nerodo”.

“Druskonio” inf.

 

  Druskininkų intriga: iššūkis merui


Violeta BAGDANAVIČIŪTĖ, eVersus.lt

   Nuolatinė Druskininkuose tvyranti įtampa ir miesto mero Ričardo Malinausko konfliktai su kai kuriais verslininkais, regis, pasiekė kulminaciją, todėl mero nuolat spaudžiami verslininkai nusprendė veikti – dalyvauti kitų metų pradžioje vyksiančiuose savivaldybių tarybų rinkimuose. Be to, su Malinausku jie bandys pasivaržyti ir dėl mero posto.

  
Artėjantys savivaldybių tarybų rinkimai bus ypatingi ne tik tuo, kad merai pirmąkart bus renkami tiesiogiai, tačiau ir tuo, kad pirmą kartą ilgametis Druskininkų meras Ričardas Malinauskas turės realų varžovą - Lietuvos liberalų sąjūdžio atstovą, verslininką Valdą Trinkūną.
   Socialdemokratų partija jau paskelbė, kad jų kandidatas mero rinkimuose bus partijos vicepirmininkas ir nuo 2000 metų balandžio šį miestą valdantis Ričardas Malinauskas. Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai (TS – LKD) taip pat jau pristatė savo kandidatą – druskininkietį Vilių Semešką. Praėjusią savaitę vietiniai savaitraščiai paskelbė, kad žinomas miesto verslininkas Valdas Trinkūnas ne tik įstojo į atsikūrusį Lietuvos liberalų sąjūdžio Druskininkų skyrių, bet ir drauge su bendraminčiais dalyvaus rinkimuose šios politinės partijos sąraše. Dėl to jis pasitraukė iš „SPA Vilnius“ generalinio direktoriaus pareigų ir tapo direktoriaus padėjėju.
   Lietuvos liberalų sąjūdžio pirmininkas Eligijus Masiulis eVersus patvirtino, kad būsimuose rinkimuose Malinauskas pagaliau turės tvirtą ir solidų konkurentą – Trinkūną. Jis jau sutiko tapti Liberalų sąjūdžio kandidatu į Druskininkų merus. Pasak E.Masiulio, iki šiol Druskininkai jų partijai buvo kaip „išdeginta žemė“, nes žmonės nesutikdavo prisijungti prie partijos todėl, kad „nenorėjo turėti problemų su savivaldybe ir prarasti darbo vietą“.
   eVersus kalbasi su buvusiu „SPA Vilnius“ generaliniu direktoriumi Trinkūnu, kuris iš verslo pasuko į politiką.
   - Daugiau kaip 30 metų esate versle, daugiau kaip dešimtmetį sėkmingai vystote SPA verslą Druskininkuose. Kas atsitiko, kad sėkmingas verslininkas pasuko į politiką?
   - Per pastaruosius trejetą metų susiklostė blogi santykiai su miesto valdžia. Tapo aišku, kad esame nereikalingi ir netgi priešai. Tačiau noriu pažymėti, kad tai nėra susiję su finansais. Taigi, kai tampi persona non grata, tai lieka du keliai: arba išeiti, arba siekti kažką pakeisti. Todėl vienintelis skaidrus ir teisingas kelias – eiti į politiką ir pasiūlyti žmonėms alternatyvą.
   - Druskininkai nėra didelis miestas, o pašaliečiui ir poilsiautojui atrodo, kad gražiame kurorte tvyro taika ir ramybė. Koks yra tikrasis miesto politinis veidas?
   - Vyrauja nuomonė, kad Druskininkus valdo socialdemokratai. Tokią iliuziją sustiprina ir aplinkybė, kad miesto meras yra ir šios partijos vicepirmininkas. Tačiau aš taip nemanau. Suprantama, tam tikras partijos palaikymas yra, tačiau esminė Druskininkų problema – kelių asmenų veikla. Prisidengę partijos vardu jie vykdo veiklą, kuri su tikrąja politika, manau, neturi nieko bendra. Todėl tai yra asmenybių ir jų ambicijų klausimas. 
    - Lietuvoje yra gana plačiai paplitusi nuomonė, kad verslininkai į politiką eina susitvarkyti savo reikalų. Koks yra druskininkiečių požiūris, ar žinote jų nuomonę?
   - Taip, ne be pagrindo manoma, kad eidami į politiką, daugelis turi konkrečių asmeninių tikslų arba, kaip sako rinkėjai, nori prilįsti prie lovio. Tačiau atvirai ir nuoširdžiai sakau, kad po 30-ies metų versle man nereikia nei pinigų, nei garbės. Mano tikslas - druskininkiečiams pasiūlyti visiškai kitokius santykius su miesto valdžia nei buvo ar yra dabar. Druskininkų miestas yra gana gerai sutvarkytas, bet jam trūksta dvasios, čia tvyro labai bloga atmosfera. Vaizdžiai tariant, fasadas blizga, o viduje yra susiformavęs puvinys.
   - Jūsų Spa versle yra labai svarbus dėmesys detalėms, šeimininko buvimas ir prisilietimas. Kas perims jūsų pareigas, jei pavyks laimėti rinkimus?
   - Jau dabar versle dalyvauja visa mano šeima. Neseniai iš mokslų Milane sugrįžo ir jauniausioji dukra, kuri dabar vadovauja „SPA Vilnius Anykščiai“. Todėl tol, kol turėsime šį verslą, jame dirbs šeima. Viena iš rinkimuose mūsų siūlomų idėjų – reikia ne skaldyti, o ieškoti žmones vienijančių dalykų. Jeigu per rinkimus druskininkiečiai nepritars tam, tuomet teks ieškoti sprendimų. Verslas mums sekasi neblogai, todėl jis turi vertę ir jį visada galima parduoti.
   - Pagrindinis Liberalų sąjūdžio elektoratas – jaunesni, labiau išsilavinę, platesnių ir progresyvių pažiūrų žmonės. Ar daug tokių Druskininkuose?
   - Druskininkuose yra jaunų žmonių, bet dauguma jų - apolitiški. Kai apie liberalus kalbame plačiau, tai sutinku su tuo, ką pasakėte. Tačiau savivaldos lygmenyje žmonės labiau žiūri į tai, kas kandidatuoja ir ką tie žmonės yra nuveikę. Todėl, mano požiūriu, yra pilietiška ne tik kalbėti, bet ir kažką nuveikti šio miesto labui.
  - Ką konkrečiai siūlote Druskininkams?
   - Socialdemokratai Druskininkus valdo 14 metų, aš čia gyvenu jau 10 metų. Per tą laiką tikrai buvo padaryta nemažai gerų dalykų. Tačiau dabar kurortas ėmė krypti į pramogas, o tai gali labai greitai užgožti jo pagrindinę vertę ir funkciją – gydyti ir sveikatinti. Kita vertus, kai kalbame apie kurortą, gydymą, sveikatą ir poilsį, tai tam būtinas ne vien tik masažas, gydomasis purvas ar mineralinis vanduo. Reikia ir atitinkamos atmosferos, ir dvasinių vertybių. Kokie kultūros objektai Druskininkuose atsirado per minėtus 14 metų? Mes neturime nei paveikslų galerijos, nei teatro, nei kino teatro. Kultūrine prasme tai yra dykvietė. Pas mus atvykstantys menininkai sako, kad juos iki šiol traukia M.K Čiurlionio kūrybos ir laisvės aura, tačiau vietos jiems čia nėra. 
   - Esate sėkmingas verslininkas. Ar sėkmingo verslininko savybės ir veikimo būdai yra pritaikomi politikoje?
   - Versle yra didesnė atsakomybė nei politikoje – negali sakyti viena, daryti kita, o galvoti dar kitaip. Taip elgdamasis toli nenukeliausi. Todėl esminis mano skaidraus veikimo principas būtų toks: ką sakai, tą ir darai. 
   - Kai esi verslo savininkas, pats duodi nurodymus, savarankiškai priimi sprendimus ir visa tai darai greitai: šiandien sugalvojai – rytoj pradedi įgyvendinti. Tačiau politikos procesai yra gana lėti, tai – ir kompromisų menas. Ar psichologiškai tam esate pasirengęs?
   - Taip, nes diplomatijos reikia ir versle, tačiau negalėčiau daryti sprendimų, kurie visiškai prieštarautų mano įsitikinimams. Vaizdžiai tariant, prispausti mane, kad priiminėčiau kam nors naudingus sprendimus, nepavyks, nes esu finansiškai nepažeidžiamas. Be to, nesirengiu meluoti rinkėjams: tikėtina, kad per rinkimų kampaniją kažkas švaistysis nepamatuotais pažadais, tačiau iš manęs rinkėjai to neišgirs. Pavyzdžiui, dabar savivaldybė 10 000 egzempliorių tiražu leidžia laikraštį „Mano Druskininkai“, o mieste iš viso yra 14 000 gyventojų. Mano žiniomis, neseniai su spaustuve buvo pasirašyta net trejų metų sutartis. Aš manau, kad tokio leidinio už mokesčių mokėtojų pinigus savivaldybė neturėtų leisti. Buvo skambių pažadų ir dėl to, kad Druskininkai turės jūrą. Regis, tai dar viena viešųjų ryšių akcija, kuri su realybe nieko bendra neturi. 
   - Per jūsų minėtus 14 metų yra susiklosčiusi savotiška vietos tradicija, kad Malinauskas eilinį kartą tampa miesto meru ir tai yra lyg savaime suprantamas dalykas. Ar įmanoma tai pakeisti?
   - Svarbiausia yra komanda. Druskininkuose tikrai yra protingų, sąžiningų ir miesto reikalus bei druskininkiečių lūkesčius išmanančių žmonių, tačiau jie bijo viešai pasakyti, kad balsuos už kitą kandidatą. Tai lemia jų asmeninė patirtis ir dabartinių aplinkybių bei atmosferos suformuotas savisaugos instinktas: o kas bus, jeigu tam kandidatui nepavyks laimėti rinkimų? Tada teks išsikraustyti iš Druskininkų? Kai vietinėje spaudoje pasirodė informacija, kad einu į politiką, pas mane atėjo daug žmonių. Visi jie nori padėti, tačiau bijo viešumo. O svarbiausia tai, kad ši žmonių baimė – ne iš piršto laužta. Bausmės nepaklusniesiems tikrai egzistuoja. Todėl žmonės, kurie turi idėjų, minčių ir ambicijų, turi veikti pogrindyje.
   - Minėjote, kad pastaruoju metu gaunate vis daugiau prašymų priimti į jūsų partijos Druskininkų skyrių. Ar tai galima vadinti tiesioginiu protestu prieš dabartinį merą Malinauską?
   - Tai – alternatyvos paieškos ir protestas prieš mero Malinausko Druskininkuose sukurtą tvarką ir slogią atmosferą. Net kai kurių savivaldybės įmonių vadovai jau supranta, kad atėjo laikas permainoms, nes kuo labiau klimpsi, tuo bus tik blogiau.
Rinkimų kampanija jau vyksta
   Druskininkų meras Ričardas Malinauskas: „Man įdomiau kovoti dėl idėjos ir jos tapimo kūnu, o ne dėl posto. O kad žmonės merus rinks tiesiogiai – labai gerai. Tikėtina, kad jie bus aktyvesni ir turės galimybę pademonstruoti savo pilietinį supratimą, pilietinę brandą“.
Iki savivaldybių rinkimų liko dar pusmetis, tačiau rinkimų kampanija Druskininkuose jau prasidėjo. Rugsėjo 18 dieną Druskininkų savivaldybės tinklalapyje pasirodė savivaldybės administracijos Dokumentų ir informacijos skyriaus viešųjų ryšių specialistės Ramunės Šeštokienės parengtas interviu, kuriame meras Ričardas Malinauskas pareiškė, kad „griauti gali visi. Kurti reikia sugebėti“. Toliau pavaldinė savo vadovo klausė, koks bus tiesiogiai išrinktas meras Ričardas Malinauskas? Šis atsakė: „Toks pats, kaip iki šiol“.
   Reaguodamas į šį interviu, TS – LKD kandidatas Semeška socialiniame tinkle Facebook tėškė atvirai: „Jei druskininkiečiai išrinktų mane savivaldybės meru, pažadu, kad niekada neversiu administracijos darbuotojų daryti interviu su manimi. Manau, tai yra neetiška ir nedemokratiška“.
   Kitą dieną, ketvirtadienį, Druskininkų savivaldybės puslapyje pasirodė jau kitos darbuotojos – savivaldybės administracijos direktorės Vilma Jurgelevičienės pareiškimas „Mušantys kitus, patys geriau nerėktų“. Jame ji atvirai pliekia Trinkūną, kad šis išdrįso paprieštarauti savivaldybės sprendimui. Jo esmė – jeigu nuo 2015 metų Lietuva įsives eurą, tai 2 Lt kurorto mokestis bus padidintas iki 1 EUR. Ta pati autorė taip pat „atskleidė“, kodėl Trinkūnas galėjo pasukti į politiką: „Ar V.Trinkūnas, neseniai viešai paskelbęs, kad atsisako vadovo pareigų ir planuoja pasukti į politiką, neketina bėgti nuo atsakomybės dėl jo įmonėje nustatytų pažeidimų (buvo nustatytas nelegalaus darbo atvejis – aut.past.)?   Juk tam, kad taptų meru, nereikia atsisakyti savo darbo“.
Aktyvus Druskininkų savivaldybės darbuotojų įsijungimas į rinkimų kampaniją rodo, kad kampanijos traukinys jau lekia su vėjeliu, o meras Malinauskas ir šįkart aktyviai sieks likti poste.
   Sostinėje jau senokai svarstoma, kodėl toks, regis, sėkmingas politikas nesiekia rimtesnių politinių aukštumų? Neturi didesnių ambicijų? O gal puikiai supranta, kad tvarkytis taip, kaip jis dabar daro kurorte, platesniu mastu gali ir nepavykti?

  Artėja didysis ralis
   Spalio 3-4 dienomis kurorte vyks „Rally Classic“ Druskininkai 2014. Šiemet „Rally Classic“ Druskininkai ralyje numatyti trys greičio ruožai, kuriuos sportininkai važiuos po du kartus. “Ypač kviečiame žiūrovus į Druskininkų centre vyksiantį greičio ruožą, kuris bus kompaktiškas, o žiūrovas turės galimybę pasimėgauti įspūdingais vaizdais“, - intriguoja renginio organizatoriai.
   „Rally Classic“ Druskininkai 2014 – tai visą sezoną vainikuojantis įspūdingiausias visų metų ralio renginys Druskininkuose, garantuojantis bekompromisę kovą dėl čempiono titulo ir kasmet sulaukiantis vis daugiau automobilių sporto gerbėjų dėmesio iš Lietuvos, Baltarusijos, Lenkijos, Suomijos ir kitų šalių. Daugiau informacijos apie renginį rasite www.rallyclassic.lt

 

  Pirtininko pasirodymas


   Rugpjūčio 20 d. Vandens parke buvo renkamas Lietuvai pasaulio saunos čempionate Sauna World Cup 2014 atstovausiantis pirtininkas. Lygių nebuvo druskininkiečiui Mantui Baltrušaičiui.

   Vandens parko pirčių erdvėje vykusiame renginyje 32 metų pirtininkas M.Baltrušaitis nustebino žiūrovus savo pasirodymo teatrališkumu ir dinamiškumu. Druskininkietis per 10 pasirodymui skirtų minučių sugebėjo greitai įsijausti į skirtingus vaidmenis.
   Atėjęs kaip paslaptingas, baltu gobtuvu apsigobęs žynys, skambant liaudiškai muzikai šlapiomis vantomis apšlakstęs dalyvius, pasirodymo pabaigoje M.Baltrušaitis virto aistringu Lietuvos krepšinio sirgaliumi. Pasipuošęs Lietuvos vėliavos spalvų marškinėliais ir užgrojus dainai „Trys milijonai“, pirtininkas dalino žiūrovams ledo kamuolius ir ragino juos sviesti į įkaitusius akmenis. Šaltas iššūkis laukė ir pačių dalyvių: netikėtai ant jų karštų kūnų pažiro ledo gabalėliai.
   Druskininkietis pasirodymo metu siūlė žiūrovams pataisyti sveikatą. Užpylus ant akmenų skysčio, pirtyje pasklido alkoholio kvapas. Užkąsti taip pat buvo kuo – į pirtį buvo atnešti rauginti agurkai. Po M. Baltrušaičio pasirodymo žmonės negailėjo audringų plojimų.
   Individualiose rungtyse varžėsi 3 pirtininkai iš Lietuvos ir 4 iš Latvijos. Komandinėse rungtyse – pora iš Lietuvos ir pora iš Latvijos. Teisę vykti į spalio mėnesį Austrijoje vyksiantį pasaulio saunos čempionatą Word Cup 2014 iškovojo M.Baltrušaitis ir latvė Anita Reščenko. Komandinėse rungtyse Lietuvai Austrijoje atstovaus Tatjana ir Igorj Michailovai.
   Nugalėtojus išrinko žiūrovai. Po kiekvieno pasirodymo dalyviai turėjo prisipilti puodelį vandens ir jį išdalinti supilstant į atskirus kibirus. Pirmasis kibiras buvo pažymėtas garo sklaidymo technika, antrasis – kūrybiškumu, trečiasis – relaksacija.
   Vanduo buvo pilstomas priklausomai nuo įvertinimo. Kas patiko labiau – ten vandens pilama daugiau.

alytusplius.lt inf.


Paieška



Kas, jūsų spėjimu, gyvens garsioje pilyje ant Vijūnėlio tvenkinio kranto?
Statytojas alytiškis A.Baranauskas
Kurorto meras R.Malinauskas
Princesė ant žirnio
Ten bus senelių prieglauda
Manęs tai nedomina


Siūlau klausimą skaitytojams
Siūlau temą rašiniui

Roletai 
plastikiniams
langams

Prašome
atsiliepti skaitytojus iš:
Kuveito, Hawaii, Filipinų
info@druskonis.lt


Greitas kreditas
internetu


Nebrangiai
šarvuotos durys butui,
lauko durys namui
,
plastikiniai langai

Langai






© 1997-2013 Druskonis.lt . Visa medžiaga pateikta šiame puslapyje yra laikraščio "Druskonis" nuosavybė.
Kopijuoti, platinti informaciją be laikraščio "Druskonis" sutikimo DRAUDŽIAMA!
Visas teises gina LR istatymai

Dizainas ir programavimas - Dana M. ir Aurimas A.