Pirmas

NAUJIENA!


NAUJIENA!

Šiame numeryje

Miesto žinios
Policijos žinios
Renginiai
Skelbimai

Druskininkai

Sanatorijos
Viešbučiai
Menai

Druskininkų apylinkės

Turauskų sodyba
Sodyba "Pas Rūtą"

Redakcija

Informacija


Reklama


Labai gera vieta Jūsų reklamai. Daugiau informacijos čia >>



  Senamiesčio gyventojai kyla į kovą: gydytojų kabineto
  neatiduosime

Žmonės iš nevilties renka parašus ir šaukiasi mero pagalbos

   Pasitvirtinus informacijai apie iškeliamą šeimos gydytojų kabinetą iš buvusios miesto pirties pastato, kurorto senamiesčio gyventojai sukilo už teisę turėti medicinos pagalbą arčiau namų: praėjusią savaitę buvo pradėti rinkti parašai. Dalis jų jau nunešta į savivaldybės administraciją ir padėta valdžiai ant stalo. Kadangi čia dirbančias gydytojas planuojama iškraustyti iki rugsėjo 1-osios, netrukus turėtų ir paaiškėti, ar toji valdžia iš tiesų tarnauja žmogui, o ne žmonės - jai.

   Senamiesčio gyventojai – už tai, kad šeimos gydytojos dirbtų arčiau jų namų. Druskininkų PSPC (poliklinikai) priklausantis šeimos gydytojų kabinetas beveik 15 metų sėkmingai veikė miesto pirties patalpose. 2002-ųjų sausį čia atidarytas šeimos kabinetas buvo rekonstruotas Pasaulio banko lėšomis. Dabar poliklinikos vadovai aiškina, kad patalpos neatitinka higienos reikalavimų, todėl senamiesčio kabineto pacientai pas savo gydytojas nuo rugsėjo pradžios turėtų eiti jau į Druskininkų PSPC. Su tuo kategoriškai nenorintys sutikti gyventojai – ypač pagyvenę žmonės ir mažus vaikus auginantys tėvai, renka parašus, tikėdamiesi įtikinti miesto valdžią, kad ši paliktų jų sveikatos įstaigą ten, kur ji yra dabar.
   „Mums, mūsų išgyvenimui gydymas tikrai reikalingas“, - vieną iš laiškų R.Malinauskui pasirašė keturiolika žmonių, reikalaudami, kad buvusios miesto pirties patalpose išliktų šeimos gydytojų kabinetas. Kitame rašte gyventojai tikina gyvenantys baimėje: „Buvo nurodyta, kad pirtis mums nereikalinga (senovės graikams buvo reikalinga kaip susitikimų vieta). Juk ne visi turime dušus ir vonias. Dabar išgirdome dar baisesnę naujieną – bus panaikinta Senamiesčio poliklinika. Juk ja naudojasi keli tūkstančiai žmonių – daugelis mažučių vaikų, daugelis negalinčių vaikščioti, kurie atvažiuoja vežimėliais, tegali paeiti 100-150 metrų. Kas galėtų padėti jiems, jei ne mūsų išrinkta savivaldybė“. 
   Druskininkų PSPC (poliklinikai) priklausanti medicinos įstaiga, įsikūrusi miesto pirties patalpose, 2002-ųjų sausį buvo atnaujinta Pasaulio banko programos “Pirminės sveikatos priežiūros restruktūrizacijos projektas” lėšomis. Druskininkams minėtoje programoje buvo skirta apie 1 mln.300 tūkst.Lt, kurių dėka atidarytos Leipalingio ir Vieciūnų ambulatorijos, šeimos gydytojų kabinetai kurorto senamiestyje, Gardino gatvėje, Kalviškėse. ”Pagrindinis pirminio lygio sveikatos įstaigų reformos tikslas - priartinti gydytojus prie žmonių”, - tokia buvo šio milijoninės vertės projekto esmė. Praėjus daugiau nei dešimčiai metų, brangiai kainavusios reformos vaisiai nyksta – nebeliko šeimos kabineto Gardino gatvėje, siekiama uždaryti ir buvusioje miesto pirtyje įkurtą šeimos gydytojų kabinetą. 
   Mieste sklinda gandai, kad kurorto senamiestyje esantis buvusios pirties pastatas – gardus kąsnis nekilnojamojo turto projektų vystytojams. Savivaldybės administracija viešai aiškina, esą miesto pirties pastate ir jam priklausančiame sklype planuojama įgyvendinti projektą „Menų kalvė“. 
   Šiame mūrinuke ilgą laiką sėkmingai ūžė miesto pirtis, kuri buvo uždaryta, savivaldybei pastačius vandens parką su visu pirčių kompleksu. Dėl tokio sprendimo sukilę Druskininkų pirtininkai reikalavo kurorto valdžią išsaugoti unikalią Druskininkų pirtį, kuri buvo labai mėgstama vietinių pirtininkų: vien dėl jos į kurortą atvažiuodavo pirties mėgėjai iš visos Lietuvos. Tačiau savivaldybė buvo nesukalbama – aiškino, kad pastatas neva reikalingas tautodailininkams. Druskininkų pirtininkai dėl šios pirties nežada nusileisti ir dabar, reikalaudami valdžios ponus dirbti bendruomenės interesams, o ne taip, kaip atrodo geriau valdžiai.
Parašus į savivaldybės administraciją nunešę žmonės viliasi, kad valdžia jiems nugaros neatsuks. Kaip ten bus iš tiesų, paaiškės netrukus. 

“Druskonio” inf.

 

  Krizė parodė, kas stipriausias
   Rusijos krizė, iš peties smogusi Druskininkų turizmo verslui, apnuogino valdžios kuriamos turizmo strategijos klaidas ir tuo pačiu parodė, kas stipriausias šios rinkos dalyvis.
   Tokios vasaros Druskininkai seniai neturėjo. Sustojus mokių poilsiautojų srautui iš Rusijos, viešbučiai ir ypatingai privatus sektorius buvo priverstas žiauriomis apimtimis koreguoti savo kainodarą. Net ir kai kurie didieji kurorto viešbučiai pačiame vidurvasaryje taikė didžiules nuolaidas, pardavinėjo kambarius už žiemos sezono kainas. Privačiame sektoriuje padėtis buvo dar liūdnesnė – nakvynės kaina, palyginus su praėjusių metų vasara, krito nuo 10 iki 50 procentų. Apie tai, kaip blogai, kalbėti visiems nepatogu, tačiau į viešą erdvę nuolat kišamomis valdžios pasakomis, kad „turistų sumažėjo, tačiau apskritai nesumažėjo“ ką nors apgauti darosi praktiškai jau neįmanoma.
   Vieno stambiausių kurorte sveikatingumo centrų SPA Vilnius savininkas Valdas Trinkūnas teigia, jog per pirmąjį šių metų pusmetį SPA Vilnius Druskininkai turėjo apie 11-12 proc. sumažėjusį lovadienių skaičių, lyginant su 2014 metais, kurie buvo vieni geriausių nuo šios įmonės veiklos pradžios. „Sumažėjimą lėmė Rusijos rinkos klientai, o visos kitos rinkos augo. Be abejonės, turi įtakos ir geopolitiniai procesai, kurie įtakojo apie 10-15 proc. Rusijos klientų, mūsų centre, sumažėjimą, - sako V.Trinkūnas. - Bendraujant su Rusijos klientais, pagrindine mažėjimo priežastimi įvardinamas bendros ekonominės padėties blogėjimas, pragyvenimo brangimas ir rublio vertės smukimas“. 
Pasak V.Trinkūno, džiugina tai, kad plečiasi atvykstančiųjų geografija. „Jeigu ankstesniais metais sulaukdavome svečių iš 25-30 valstybių, tai šiemet vien tik per pirmą pusmetį jau turėjome svečių iš 53 valstybių“, - teigia jis. 
   Sveikatingumo centre Spa Vilnius labiausiai augo klientų iš Lietuvos, Izraelio, taip pat iš Azerbaidžano, Kazachstano, Norvegijos, Latvijos, Baltarusijos ir kitų valstybių.
   „Nustebino liepos mėnesio rezultatai, kuomet sulaukėme rekordinio klientų kiekio. Liepą vidutinis viešbučio užimtumas pasiekė beveik 93 proc. ir tai geriausias mėnesio rezultatas nuo mūsų veiklos pradžios, - sako V.Trinkūnas. - Kažko panašaus tikimės ir rugpjūtį, nes mėnesį pradėjome jau viršydami 75 proc. užimtumą“.
   „Šie skaičiai džiugina, bet, siekiant dar geresnių rezultatų viso kurorto mastu, turime pripažinti, kad jau penkmetis, kaip kurortas neturi vieningos rinkodarinės politikos. Marketingo priemonės vyksta (jeigu vyksta?) chaotiškai, kaip kam šauna į galvą, - pažymi V.Trinkūnas. - Visa tai ypač svarbu, norint pritraukti klientus, gyvenančius už Lietuvos ribų. Namuose (Lietuvoje) dar galime veikti ir daugiau mažiau individualiai, bet dėl užsienio klientų būtina veikti sistemiškai ir bendromis pastangomis“. 
SPA Vilnius vadovas atkreipia dėmesį į tai, kad jau prabėgo pusantrų metų nuo to laiko, kai įsigaliojo vieninga Europos Sąjungos Paslaugų direktyva, suteikianti teisę ES piliečiams gauti sveikatinimo ir kurortinio gydymo paslaugas visoje Europoje, už kurias gali apmokėti tos šalies ligonių kasos arba socialinis draudimas. „Ką nuveikėme Druskininkuose, kad ES klientai galėtų atvykti į mūsų kurortą? Atrodo, lygiai nulį, arba tai - užslaptinta informacija, kuri man nėra žinoma“, - sako V.Trinkūnas.
   „Teko skaityti, kad neseniai kurorte lankėsi Sveikatos apsaugos ministrė R.Šalaševičiūtė, bet ten buvo paminėti tik poliklinikos, ligoninės ir panašūs klausimai. O ir ministrę lydėjusiųjų kompaniją sudarė tik Druskininkų politikos išrinktieji arba jiems niekada neprieštaraujančiųjų atstovai. Pagrindinis kurortinis akcentas - atnaujintas K. Dineikos parkas? Parkas, žinoma, gerai, bet ar tik dėl jo atvykstama į Druskininkus, ar jame sukurta daug darbo vietų, ar daug pajamų ir mokesčių surenkama iš šio infrastruktūros objekto?“ – pažymi SPA Vilnius vadovas. 
   „Kada Druskininkų valdžios kabinetus ir neklystančias valdininkų galvas pasieks gal ir ne tokia jau geniali mintis, kad tvarkingai nupjauti žolę, pasodinti ir prižiūrėti gėles, sutvarkyti šaligatvius yra tik šis tas, bet tai tikrai labai mažai, ką šiandien kurorte nori rasti reiklus ir išprusęs klientas, - sako V.Trinkūnas. - Nesmagu pripažinti, bet jau eilę pastarųjų metų dažnai tenka dalyvauti arba skaityti informaciją apie organizuojamas mokslines, praktines konferencijas, kurortų vystymo, įvairių kurortinių metodikų aptarimą ar naujų objektų atidarymą Birštone, Palangoje ar Nidoje, bet ne Druskininkuose. Ir, kaip pasekmė, visa tai paliečia ne tik kurorto svečius, bet ir gyventojus, darbdavius, darbuotojus, surenkamus mokesčius, gaunamus atlyginimus, investicijas ir t.t.“.
„Gal jau laikas keistis? Bet, jeigu galvoji, kad viską darai teisingai, o kartais netgi genialiai, tai vargu, ar tokios mintys gali atklysti į kitais rūpesčiais užimtą galvą?“, - šypteli V.Trinkūnas. 

„Druskonio“ inf.

 

  Sveikatos stotelė įgavo pagreitį
Rokas TRIMBELIS

   Sveikatos stotelė – vasaros metu vykdoma Druskininkų visuomenės sveikatos biuro aktyvi iniciatyva, kuria norima skleisti sveikatingumo idėjas visoje savivaldybėje, mokyti Druskininkų gyventojus bei miesto svečius sveikos gyvensenos, kartu apjungiant fizinius pratimus, pirmos pagalbos mokymus, šiaurietiško ėjimo mokymus bei kitas sveikatą stiprinančias veiklas, kurios padeda palaikyti žvalumą, energiją bei ugdo atsakomybę. 
   Keliaujanti „Sveikatos stotelė“ prieš mėnesį startavo Leipalingio bendruomenėje. Gyventojai buvo kviečiami nemokamai atlikti kūno masės analizę, pasitikrinti cholesterolio, gliukozės kiekį kraujyje, susipažinti su šiaurietiško ėjimo technika ir nauda sveikatai, įgyti pirmosios pagalbos praktinių ir teorinių įgūdžių pagrindų. Atlikus kūno sudėties analizę, dalyviai sužinojo standartinius parametrus: kūno svorį, ūgį, kūno masės indeksą, kūno riebalų masę, kūno raumenų masę, kaulų masę, kūno skysčių kiekį bei mitybos įvertinimą (bazinę medžiagų apykaitą, biologinį amžių). Taip pat buvo konsultuojami, kaip remiantis kūno kompozicijos duomenimis galima pakeisti savo gyvenimo būdą: stebėti kūno pokyčius ir įvertinti, kokią įtaką daro dietą, sureguliuoti savo fitneso programą, stebint raumenų kiekį ir bazinį metabolinį indeksą, mažinant vidinių kūno riebalų kiekį sumažinti riziką susirgti cukriniu diabetu, širdies ligomis, nustatant kūno sudėjimą stebėti pažangą jį tobulinant. Iniciatyvos metu visuomenės sveikatos specialistės taip pat konsultuoja sveikatingumo klausimais, teikia rekomendacijas, kaip stiprinti sveikatą, pagerinti gyvenimo kokybę, informuoja apie valstybės vykdomas prevencines profilaktines programas, kurios leidžia išvengti rimtos ligos arba ją nustatyti laiku, bei rizikos veiksnių įtaką lėtinių neinfekcinių ligų atsiradimui. Esant pageidavimui, matuojamas kraujo spaudimas, atliekama kūno masės analizė, konsultuojama, kaip pagerinti sveikatos rodiklius, mokoma pirmos pagalbos pradmenų: žmogus gaivinimas, informuojama, kaip elgtis ir kokią pagalbą suteikti įvykus saulės, šilumos smūgiams, rengiamos įvairios rungtys.

Išbandyti niekada nevėlu

   Visuomenės sveikatos biuro direktorės Evelinos Raulušaitienės teigimu, laukiami visi – ir maži, ir dideli. Aplankyti sveikatos stotelę bus galima rugpjūčio 20 d.15 val. prie Vijūnėlio tvenkinio gelbėtojų bokštelio, esant geram orui, taip pat 20 d.12 val. stotelė užsuks į Viečiūnų bendruomenės namus, 29 d. 10 val. lankysis Stračiūnų bendruomenės namuose. Bus atliekama kūno masės analizė, matuojamas kraujo spaudimas, vyks įvairios rungtys, pirmos pagalbos mokymai.

 

  Pasijuto kapinių vergais




   „Druskonio“ žurnalistai prieš kelias savaites buvo iškviesti į senąsias miesto kapines. Čia visuomenei naudingus darbus atliekantys druskininkiečiai norėjo parodyti visiems, kokiomis sąlygomis priversti dirbti žmonės 21-ame amžiuje. Savivaldybei priklausančio paslaugų ūkio žmonės senųjų kapinių žoles turi šienauti... žirklėmis. 
   Druskininkų kapines prižiūrintis savivaldybės paslaugų ūkis nutarė žoles šienauti žirklėmis. Kelias dienas senosiose kurorto kapinėse žirklėmis karpę žolę, visuomenei naudingus darbus atliekantys druskininkiečiai pasijuto vergais ir nutarė apie naujus šienavimo ypatumus papasakoti žurnalistams. Tokio vaizdo seniai nematėme: būrelis vyrų kone keturpėsčiomis slenka takeliais aplink kapavietes ir žirklėmis karpo piktžolių krūmus. 
   Į žoles žirklėmis karpančią vyriją tą popietę nustebę žiūrėjome ne tik mes, bet ir senosiose kurorto kapinėse prie Druskonio ežero artimųjų kapus tvarkę žmonės. „Tai kuo gi nusikaltote savivaldybės paslaugų ūkio valdžiai, jei išleido žolę pjauti žirklėmis?“ – klausiam vyrų. Šie tik muisto pečius – kas ten žino, kodėl paslaugų ūkis nutarė, kad nuo šiol trimeriais kapinių nešienaus. „Greičiausiai benziną taupo kitiems reikalams, - svarsto vyrai. –Iki šiol visose Druskininkų kapinėse - senosiose, Ratnyčios, karių ir naujose miesto kapinėse – žolę pjaudavom trimeriais. Įsivaizduokit gi, kokie plotai, kiek tos žolės priauga! Kiek girdėjom, su benzininiais trimeriais kapinėse buvo dirbama daug metų. O dabar nusprendė, kad senosiose miesto kapinėse, prie Druskonio ežero, aplink kapines šienaus su technika, o kapinių viduje žolę genėsime rankomis, tai yra pjausime piktžoles žirklėmis. Kodėl paslaugų ūkis dabar nupirko tas žirkles ir mums įkišo į rankas, nesuprantam. Tegul patys bent pusvalandį pabando žolę pakarpyti žirklėmis, pažiūrėtų, koks smagumėlis...“. 
   Atkiša vyrai delnus – ant vieno - didžiulė pūslė, kito plaštakos - raudonos kaip ankstyvieji burokėliai. Matyti, kad vyrai – nesibodintys darbo, ne baltapirščiai. Jeigu jau jie neištvėrė, vadinasi, tikrai nesaldu. 
   „Dar gerai, kad manikiūrinių žirklučių jums nenupirko žolei pjauti“, - bandom pralinksminti vyriją. Tie irgi šypteli. Bet kažkaip liūdnai. 
   Sakytum, tie benzininiai trimeriai kainuoja kalnus pinigų, nors mums, kaip laiką peržengusiam kurortui, net diskusija dėl to neturėtų kilti. Betgi ta trimerių kaina - juokinga net ir kukliai gyvenančiam ūkininkui. Dvitaktis trimeris kainuoja apie 100 eurų, keturtaktis - 200 eurų. Na, ir žinoma, benzinas. Įdomu, kiek gi tų degalų per sezoną sutaupytų naujas paslaugų ūkio sumanymas – šienauti senųjų miesto kapinių žolę žirklėmis? Juolab, kad tų trimerių paslaugų ūkis, sako, turįs pakankamai.
   Kas čia per naujas kapinių šienavimo eksperimentas, paklauskime pačių vadovų - savivaldybės biudžetinės įstaigos Druskininkų paslaugų ūkio darbų vykdytojo Zigmo Sinkevičiaus. 
„Čia ne eksperimentai. Čia yra normalios žirklės, skirtos kirpti žolei. Ant kapų su kuo jūs pašienausit?“, - atsako mums Z.Sinkevičius
   - Bet iki šiol visada juk trimeriu šienaudavote senosiose miesto kapinėse.
   - Nu kaip su trimeriu šienaudavom. Paminklai apsineša. Ir dėl to žmonių pretenzijos atsiranda. Neprižiūrimose kapinėse kerpa žirklėmis tarp takų, kadangi nėra erdvės ir apneša žole paminklus, kada trimeriu šienauja. Ir gaunasi dar papildomas valymas paminklų. Mes darom, kad mažiau darbo būtų sau. Nes išeina dvigubas darbas – iš pradžių apnešti paminklus, o paskui juos valyti.

„Druskonio“ inf.

 

  Moterys, kur jūs: vyrams iš Izraelio reikia ir darbštuolių, ir
  gražuolių

Semionas iš Izraelio

    Įtikėjęs Druskininkų klestėjimu, 65 metų Semionas iš Izraelio šią vasarą Gardino gatvėje nusipirko medinį namą ir sugalvojo čia da- ryti biznį: nuomos kambarius poilsiautojams. O kokie svečių namai be darbščių moteriškų rankų? Todėl Semionas ir atžygiavo su skelbimu į „Druskonio“ redakciją, kad vyras ieško simpatiškos, rusiškai kalbančios druskininkietės iki 60 metų. Ar pavyks vyrui nušauti du zuikius: rasti biznio partnerę – svečių namų šeimininkę ir tuo pačiu širdžiai mielą moterį?

   65 metų Semionas iš Izraelio – ryžtingas vyras. Druskininkus pirmąkart jis pamatė tik pernai: atvažiavo čia pailsėti, įkalbėtas pažįstamų. Per mėnesį vyras čia ne tik prisisėmė jėgų, bet ir verslo idėjų. Viens du ir nusprendė – pirks čia namą ir kambarius nuomos poilsiautojams. Kaip tarė, taip ir padarė: Semionui priklausantis medinukas Gardino gatvėje jau baigiamas perdažyti, beliko rasti tik tą vienintelę, kuri rūpintųsi namu ir čia apsistosiančiais poilsiautojais. O jei dar kristų akin vienas kitam, viengungis Semionas sako, jog būtų visai laimingas. 
   Ar įmanoma suderinti verslo planą ir meilės reikalus? Ar savo skelbimu Semionas nesudaužys į šipulius vilčių, kokias audžia vargšės druskininkietės, svajojančios sutikti turtingus užsienio princus ir lėkti kartu su jais už jūrų marių? „Pirmiausiai aš ieškau svečių namų šeimininkės – darbščios, rūpestingos vietinės moters, kuri sutiktų su manim daryti verslą. Ji priima, apgyvendina poilsiautojus, tvarko namus, žodžiu, dirba kaip mažo viešbučio šeimininkė ar administratorė, o gautą pelną mes dalijamės perpus“, - sako Semionas. Vyras planuoja čia atvažiuoti kasmet vasarą ir praleisti po kelis mėnesius, o galbūt ir daugiau. 
   Semionas – kilęs iš Baltarusijos. Jo šeima gyveno Gomelio srity. Vaikinui tebuvo septyniolika metų, kai namiškiai nusprendė kraustytis gyventi į Moldaviją. Kišiniove Semionas praleido keturiolika metų. „Turiu gyvenimo išsilavinimą. Teko dirbti ir vairuotoju, ir mėsininku“, - juokiasi vyras. Žydų tautybės vyras su šeima į Izraelį išvažiavo 1972-aisiais. Semionas įsikūrė Haifoje. „Gyvenu gerai. Turiu nuosavą restoranėlį: jį įkūriau beveik prieš 40 metų. Mėgstu gaminti maistą, todėl verslas sekasi. Lankytojams siūlome rusišką virtuvę: koldūnus, virtinukus, rūkytą mėsą ir kitus skanumynus, - apie save pasakoja Semionas. – Prisiduriu ir iš patalpų nuomos. Nesiskundžiu. Tik šeiminis gyvenimas kiek nepasisekė. Išsiskyrėm su žmona, kartu pragyvenę beveik 20 metų. Turiu aštuoniolikos metų dukrą“. 
   O Druskininkus vyras atrado visai atsitiktinai. Daugelį Europos kurortų išmaišęs Semionas pernai nusprendė pasižvalgyti ir Lietuvoje. „Nemažai draugų čia skrenda atostogauti, visi būna patenkinti. Tai ko gi man nepabandžius? – kalba Semionas. – Pernai vasarą sėdau į lėktuvą ir atvykau. Apsistojau vienai nakčiai tokiame mažyčiame viešbutyje prie miesto cerkvės. Ir ką toliau – išėjau į gatvę klausti žmonių, gal kas nuomoja kambarį privačiam name. Man labai pasisekė. Pirmas žmogus, kurį užkalbinau, buvo simpatiška vietinė moteris. Paaiškėjo, kad ji užsiima apgyvendinimo verslu. Iškart pasiėmė savo telefoną, surado pažįstamo numerį, paskambino jam, ir tokiu būdu aš greitai buvau apgyvendintas privačiam gražiam name, Sodų gatvėje, pas tokį Adolfą. Mes iškart radome bendrą kalbą. Jis – geras, dalykiškas, sąžiningas vyras“. 
   Mėnuo Druskininkuose Semionui prabėgo kaip viena diena. Vyras spėjo atlaikyti ir masažų seansą, ir gydomajame purve pagulėti. „Ne poilsis, o rojus buvo!“, - juokiasi Semionas. Ir gimė tuomet vyrui mintis: gal ir jam nusipirkti kokį namą? Ir pats jame gyventų, kai atskristų vasarai, ir poilsiautojus priimtų. Visgi pinigas į namus, o ne iš namų. Kaip tarė, taip ir padarė: įdėjo laikraštin skelbimą, jog perka namą kurorto centre. „Labai padėjo Adolfas. Jo patarimai buvo labai naudingi“, - druskininkietį, kurio name praleido pernykštes atostogas, giria Semionas. Netrukus ir pasiūlymas užkibo: Gardino gatvėje druskininkiečiai pardavinėjo medinį namą su šešių arų sklypu. Semionui nekliuvo, kad aplink jį – daugiabučiai, o priešais – pilkas gamybinių patalpų mūras. „Mano namas geroje vietoje. Penkios minutės iki turgaus, visai šalia ežeriukas, upė“, - savo pirkinį giria šeimininkas. 
  Pernai prieš išvažiuodamas į Izraelį, Semionas su namo pardavėjais sukirto rankomis ir padavė rankpinigius. Šįmet sugrįžęs į Druskininkus, vyras medinuko duris atvėrė jau kaip teisėtas šeimininkas ir iškart puolė prie remonto. Sutvarkė ūkinį, pasamdė žmones namo sienas perdažyti. „Dabar belieka tik pavėsinę pastatyti. Ir normalią moteriškę rasti“, - dėsto Semionas. 
Vyras sako ieškantis druskininkietės, kuri sutiktų dirbti jo svečių namų šeimininke ir su kuria jis dalintųsi perpus gautą pelną. „Poilsiaujantį žmogų reikia priimti, apgyvendinti, pakloti patalynę, sutvarkyti namus. Čia būtų toks mažo viešbučio šeimininkės- administratorės darbas. O jei pasisektų, kad vienas kitam kristume akin, būtų išvis puiku“, - šypsosi vyras. O jei atsiras simpatiška darbštuolė, bet Semionas jai nelips prie širdies, kas tada? „Ką jau padarysi, tada bus verslo santykiai“, - mąsto Semionas.
   Vyras išsišneka, kad Izraelyje turi draugę, ukrainietę Natašą, bet ši užsispyrė – nevažiuos į Druskininkus ir gana. Moterį jis supranta – aukštąjį mokslą baigusi Nataša Izraelyje prižiūri senukus, neblogai uždirba ir savo gyvenimu patenkinta. „Tai ką man daryti? Nenori, kaip nori“, - vyriška logika pasiaiškina Semionas. 
   Vyras supranta, kad gali pakliūti ant apgavikių jauko, todėl savo gyvenimą Druskininkuose planuoja atsakingai: „Jei rasiu patikimą moterį, kuri rūpinsis mano name apsistosiančiais poilsiautojais, su ja sudarysiu notarinę nuomos sutartį“. 
   Semionas kol kas nežino, kiek laiko per metus – du mėnesius ar pusmetį – praleis Druskininkuose. „Tikiuosi, kad atrasiu moterį, kuria galėčiau pasitikėti“, - sako vyras. O kas būtų, jeigu į jo medinuko duris pasibelstų žavi apvalių formų blondinė – paliktų Semionas Izraelį su visa Nataša ir kraustytųsi dėl naujos meilės į Druskininkus? Vyras šypteli: „Nemėgstu malti liežuviu ir aukso kalnų žadėti nenoriu. Jau kaip likimas lems, taip ir bus“. 
   Kai Semionas įdėjo skelbimą į „Druskonį“, jog susipažintų su simpatiška, rusiškai mokančia kalbėti moterimi, netrukus sulaukė ir skambučių. „Buvo atėjusios kelios moterys, bet kol kas - nieko rimto. Viena, tiesa, man labai patiko: simpatiška, šviesių plaukų. Papasakojau, kad ieškau padėjėjos, nes ketinu nuomoti kambarius poilsiautojams, ji atsakė, jog pagalvos ir paskambins kitą dieną. Bet taip jos skambučio ir nesulaukiau“, - gyvenimo rūpesčiais dalinasi vyras. 
   Semionas, besiruošdamas namo įkurtuvėms, mėlyną medinuką nusprendė perdažyti tamsiai ruda spalva su šviesiais atspalviais aplink stogą. Apstatė kambarius baldais. „Jei ko nors truks, ji pasakys, nupirkti nesunku. Juk namuose turi šeimininkauti moteris“, - sako Semionas. 

„Druskonio“ inf.


  Kada bus užbaigta bažnyčia?


Antanas MISEVIČIUS 

   Kaip žinia, dabartinė Druskininkų bažnyčia pastatyta 1912-1931 m. laikotarpiu. 1914 m. vasarą prasidėjus karui, bažnyčios statybos darbai sustojo. Tačiau architekto Stepono Šilerio projektas nebuvo iki galo įgyvendintas ir bažnyčios statyba liko nebaigta. Prie pagrindinio įėjimo trūksta dviejų bokštų, o virš durų – Švč. Mergelės Marijos Škaplierinės skulptūros. 
   1991 m. lapkričio 17 d. kunigas dekanas K. Gajauskas su skulptoriumi K.Patamsiu ir architektu A.Knyva nišoje virš pagrindinio įėjimo į bažnyčią pastatė skulptūrą „Jėzus laimina“, kuri tapo reikšmingu miesto akcentu. 
   Kada bus užbaigtas bažnyčios projektas? Kas parodys iniciatyvą, kad bažnyčia būtų užbaigta: savivaldybė, parapija, paveldo institucijos, bendruomenė? Jei nieks iš biudžetininkų nesiima rašyti projektų ES lėšoms gauti, idant atstatyti bažnyčios fasado bokštelius, tai gal mums patiems reikia pradėti tam tikslui rinkti aukas? Manyčiau, Druskininkų paveldo išsaugojimas yra svarbiau nei malonumų objektai.


Paieška



Kas, jūsų spėjimu, gyvens garsioje pilyje ant Vijūnėlio tvenkinio kranto?
Statytojas alytiškis A.Baranauskas
Kurorto meras R.Malinauskas
Princesė ant žirnio
Ten bus senelių prieglauda
Manęs tai nedomina


Siūlau klausimą skaitytojams
Siūlau temą rašiniui

Parduodamas nekilnojamasis turtas (negyvenamosios patalpos - požeminės automobilių stovėjimo aikštelės, unikalus numeris 4400-1497-2314:5867, esančios Druskininkų g. 23, Druskininkai). 1 vietos pardavimo kaina 7000 Lt. Dėl išsamesnės informacijos kreiptis 861286008 arba elektroniniu paštu parduodamasturtas1@
gmail.com

Roletai 
plastikiniams
langams

Prašome
atsiliepti skaitytojus iš:
Kuveito, Hawaii, Filipinų
info@druskonis.lt


Greitas kreditas
internetu


Nebrangiai
šarvuotos durys butui,
lauko durys namui
,
plastikiniai langai

Langai






© 1997-2013 Druskonis.lt . Visa medžiaga pateikta šiame puslapyje yra laikraščio "Druskonis" nuosavybė.
Kopijuoti, platinti informaciją be laikraščio "Druskonis" sutikimo DRAUDŽIAMA!
Visas teises gina LR istatymai

Dizainas ir programavimas - Dana M. ir Aurimas A.