Pirmas

NAUJIENA!


NAUJIENA!

Šiame numeryje

Miesto žinios
Policijos žinios
Sportas
Kultūra
Renginiai
Skelbimai

Druskininkai

Sanatorijos
Viešbučiai
Menai

Druskininkų apylinkės

Turauskų sodyba
Sodyba "Pas Rūtą"

Redakcija

Informacija


Reklama


Labai gera vieta Jūsų reklamai. Daugiau informacijos čia >>



  Turistų iš Rusijos nakvynių skaičius pernai sumažėjo 
  45,7 proc.
Savivaldybės biudžeto lėšos, skirtos Turizmo ir verslo informacijos centrui


Kurorto įvaizdžio formavimui, sklaidai ir nemokamam informavimui Druskininkų turizmo ir verslo informacijos centrui iš savivaldybės biudžeto pernai buvo skirta 229 tūkst. 669 eur, iš jų kurortinės rinkliavos – 136 tūkst. 169,8 eur





   Balandžio 29 d. savivaldybės tarybos posėdžiui pateiktoje tvirtinti VšĮ „Druskininkų turizmo ir verslo informacijos centro“ 2015 m. veiklos ataskaitoje – skaičiai, atspindintys propagandine pudra neužtušuotą kurorto realybę. 
   Savivaldybei priklausanti VšĮ „Druskininkų turizmo ir verslo informacijos centras“, kaip ir kasmet, savo veiklos ataskaitoje vardina įsisavintas biudžeto lėšas, išleistus lankstinukų, plėšomų žemėlapių ir kitos turistinės literatūros tiražus, šūsnis aplankytų parodų bei infoturų. Taip pat pateikia ir statistines lenteles apie pernai Druskininkus aplankiusių turistų srautus ir nakvynių skaičių. Ar 9 darbuotojus turintis Druskininkų turizmo centras, pernai įsisavinęs net 230 tūkst. eur savivaldybės biudžeto lėšų, pateisino jam patikėtą užduotį „formuoti kurorto įvaizdį, skleisti ir nemokamai informuoti“, į šį klausimą turės atsakyti kurorto sveikatinimo ir poilsio centrai bei viešbučiai, kurių veikla tiesiogiai priklauso nuo atvykstančių turistų srautų.
   Savivaldybės tarybos posėdžiui pateiktoje „Druskininkų turizmo ir verslo informacijos centro“ 2015 metų veiklos ataskaitoje nurodoma, jog pernai, lyginant su 2014 m., turistų skaičius iš Lietuvos išaugo 13,2 proc., o iš užsienio sumažėjo – 9,5 proc. 2015 m. Druskininkuose apsistojo 65 proc. turistų iš Lietuvos ir 35 proc. turistų iš užsienio. Statistikos departamento duomenimis, 2015 m. Druskininkuose apsistojo 296 tūkst.278 turistai, t.y. 4,4 proc. daugiau nei 2014 m. Vertinant didėjančią konkurenciją Lietuvos rinkoje, plečiantis turizmo sektoriui Birštone bei pajūrio kurortuose, persiviliojančiuose pinigų poilsiui negailinčius lietuvius, visų akys, žinoma, krypsta į patikimas užsienio rinkas bei vietinės valdžios politiką joms įsisavinti. Kaip matyti iš ataskaitoje pateiktų lentelių, pernai ypač krito poilsiautojų srautai iš Rusijos: užfiksuotas 40,9 proc. turistų iš Rusijos mažėjimas. Pernai į Druskininkus atvyko 23 tūkst. 85 Rusijos piliečiai, kai 2014 m. kurorte lankėsi 39 tūkst. 64 rusai. Sumažėjo pernai ir turistų iš Baltarusijos, tiesa, ne taip drastiškai, kaip kaimynų iš Rusijos. 2015 m. į Druskininkus atvyko 22 tūkst. 196 baltarusiai, t.y. 0,4 proc. mažiau nei užpernai (2014 m. lankėsi 22 tūkst. 291 turistas iš Baltarusijos). Gerokai mažiau pernai atvažiavo ir turistų iš Vokietijos: kurorte poilsiavo 6 tūkst. 868 Vokietijos piliečiai, arba 14,7 proc. mažiau nei 2014 m. (tuomet lankėsi 8 tūkst. 52). Kaimynų lenkų pernai sulaukėme 1 proc. daugiau: 20 tūkst. 275 turistų iš Lenkijos, kai 2014 m. lenkų skaičius siekė 20 tūkst. 51.
Pateiktose statistinėse lentelėse pažymima, jog pernai, lyginant su 2014 m., užfiksuotas turistų iš Rusijos nakvynių skaičiaus mažėjimas net 45,7 proc.
   Statistikos departamento duomenimis, 2015 m. Druskininkų vidutinis metinis apgyvendinimo numerių užimtumas siekė 54,1 proc., tuo tarpu 2014 m. jis buvo 58,2 proc., o apgyvendinimo vietų užimtumas 2015 m. sumažėjo iki 49,5 proc., kai 2014 m. vietų užimtumas buvo 53,6 proc. „Teigiau ir teigsiu, kad koncentracija į vienos šalies, šiuo atveju - Rusijos rinką, gali atnešti neigiamų padarinių kurortui. Akivaizdu, kad darbas su ES valstybėmis, ypač Skandinavijoje - turi būti intensyvinamas, nors džiugu, kad Lietuvos gyventojų į Druskininkus atvažiuoja daugiau. Deja, bendras nakvynių skaičiaus rodiklis – neigiamas“, - sako opozicijai priklausantis savivaldybės tarybos narys, konservatorius Vilius Semeška.

„Druskonio“ inf.



  Paskelbė, kur valdžia deda kurortinę rinkliavą
   Pernai Druskininkų viešbučiai ir sveikatingumo centrai surinko 611,4 tūkst. eur vadinamo pagalvės mokesčio. Savivaldybė informuoja, kad vietinę rinkliavą į vietos biudžetą 2015 m. mokėjo 154 fiziniai ir juridiniai asmenys. Savivaldybės kontrolės ir audito tarnyba pranešė pernai patikrinusi 26 vietinės rinkliavos mokėtojus. Druskininkų valdžia savo ataskaitose nurodo, jog 2015 m. gruodžio 31 d. duomenimis kurorte buvo 154 vietinės rinkliavos už naudojimąsi kurorto viešąja infrastruktūra mokėtojai – 96 fiziniai ir 58 juridiniai asmenys. Pernai į savivaldybės biudžetą buvo surinkta 611,4 tūkst. eur vadinamo pagalvės mokesčio. Savivaldybė skelbia, kad iš šios sumos 318,6 tūkst. eur buvo panaudota gėlynų priežiūrai ir įrengimui, 136,1 tūkst. eur - turizmo rinkodaros priemonėms viešajai įstaigai Turizmo ir verslo informacijos centrui, 90 tūkst. eur – kurorto infrastruktūros tvarkymui ir priežiūrai, 32,7 tūkst. eur - Druskininkų įvaizdžio formavimo priemonėms, 18,8 tūkst. eur - kultūrinio turizmo skatinimui, 8 tūkst. eur - rinkliavos administravimui bei 7,2 tūkst. eur – Lietuvos kurortų asociacijos nario įnašui.
   Nuo 2011 m. birželio 1 d., kuomet Druskininkų valdžia įvedė pagalvės mokestį, už kiekvieną kurorte praleistą naktį turistai mokėjo po 2 litus. Nuo 2015-ųjų sausio 1 iki kovo 31 dienos vietinė rinkliava už naudojimąsi Druskininkų kurorto viešąja infrastruktūra buvo 0,5 eur, nuo 2015 m. balandžio 1 d. įvestas 1 eur mokestis. 
   Kaip nurodoma balandžio 29 d. savivaldybės tarybos posėdžiui pateiktoje savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos 2015 m. veiklos ataskaitoje, pastaroji, atlikdama vietinės rinkliavos už naudojimąsi kurorto viešąja infrastruktūra mokėjimo kontrolę, pernai patikrino 26 šios rinkliavos mokėtojus. Kontrolės ir audito tarnybos ataskaitoje informuojama, kas 2015 metais sulaukė savivaldybės tikrintojų dėmesio: „1. AB „Eglės“ sanatorija“. 2. UAB Druskininkų viešbutis „Pušynas“. 3. UAB „Raminora“. 4. UAB „Veika“ viešbutis „De Lita“. 5. UAB „Poilsio investicija“ viešbutis „Ivolita“. 6. UAB „Transeta Invest“ svečių namai „Senasis paštas“. 7. UAB „Parama“ svečių namai „Milda“. 8. UAB „Naujasis Vilnius“ viešbutis “Best Western Central“. 9. UAB „Mineraliniai apartamentai“. 10. UAB „Lietuvos Eltika“. 11. UAB „Dzūkijos Arnika“. 12. G. Cerebiejienės įmonė „Kalviškių vaistinė“. 13. Irma Šivokienė. 14. Tadeušas Miškinis. 15. Valma Masalskienė. 16. Jūratė Karasevičienė. 17. Loreta Giedraitienė. 18. Rasa Vitienė. 19. Auksė Večerkauskienė. 20. Stasė Indziulienė. 21.Sigitas Januta. 22. Ona Melničenkienė. 23. Modestas Vitkauskas. 24. Danutė Kiaulėnienė. 25. Ona Mikelionienė. 26. Dainius Rudzikas“.
   Savivaldybės kontrolės ir audito tarnyba praėjusių metų veiklos ataskaitoje nurodė, jog „patikrinimų metu audituojami subjektai į Druskininkų savivaldybės biudžetą papildomai sumokėjo 421 eur vietinės rinkliavos už naudojimąsi Druskininkų kurorto viešąja infrastruktūra“.

„Druskonio“ inf.

 

  Etikos sargai atmetė Tarybos daugumos skundą
   Opozicijos atstovą V.Semešką etikos sargams apskundusiai mero komandai nepasisekė. Pasak trečiadienį, balandžio 27 d., Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (VTEK) posėdyje dalyvavusio V.Semeškos, VTEK nariai išgirdo jo išsakytus argumentus, kad jis neturėjo jokios tiesioginės ar netiesioginės naudos dėl priimto tarybos sprendimo, kuriuo buvo nustatomas klasių komplektų skaičius Druskininkų švietimo įstaigose. Politikas akcentavo, kad jo žmona jau antrus metus yra išėjusi vaiko auginimo atostogų. Politiko teigimu, komisija vienbalsiai nubalsavo, kad jis nepažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymo. Grupė Druskininkų savivaldybės tarybos narių pranešė, jog politikas savivaldybės komitetų bei tarybos posėdžiuose nenusišalino sprendžiant su Druskininkų M. K. Čiurlionio meno mokykla susijusius klausimus, nors šioje įstaigoje dirba jo žmona.
   Tyrimo metu nustatyta, kad 2015 m. birželį V. Semeška dalyvavo Druskininkų savivaldybės Finansų, Ūkio ir kurorto plėtros komitetų bei savivaldybės tarybos posėdžiuose svarstant ir priimant sprendimus „Dėl atlyginimo dydžio už neformalųjį vaikų švietimą nustatymo“, „Dėl Druskininkų M. K. Čiurlionio meno mokyklos teikiamų paslaugų kainos“, „Dėl Druskininkų M. K. Čiurlionio meno mokyklos pirmųjų klasių ir Druskininkų sporto centro pradinio rengimo grupių mokinių skaičiaus“ ir „Dėl Druskininkų M. K. Čiurlionio meno mokyklos teikiamų paslaugų kainų“.
   Tyrimo duomenys rodo, kad savivaldybės taryboje svarstant ir priimant minėtus sprendimus, V. Semeškos sutuoktinė nedirbo Druskininkų M. K. Čiurlionio meno mokykloje, nevykdė jokių darbinių funkcijų ir negavo darbo užmokesčio, kadangi nuo 2014 m. lapkričio buvo nėštumo ir gimdymo atostogose, o nuo 2015 m. kovo – vaiko priežiūros atostogose. Būnant tikslinėse atostogose mokyklą ir choreografijos mokytoją – V. Semeškos sutuoktinę – sieja darbo sutartis, tačiau darbuotoja neatlieka jokių darbo funkcijų, o darbdavys jai nemoka darbo užmokesčio (nuo 2014 m. lapkričio iki šių metų vasario ji gavo išmokas iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos).
   Įvertinus minėtų savivaldybės tarybos sprendimų turinį, taip pat matyti, jog sprendimai tiesiogiai nesusiję su minėtoje mokykloje V. Semeškos žmonos užimamomis pareigomis, darbo užmokesčio jai nustatymu, su jos atliekamomis funkcijomis ir pan. Tai yra tuo, kas galėtų lemti politiko sutuoktinės darbo sąlygų pokyčius bei asmeninį politiko suinteresuotumą. Todėl, VTEK nuomone, V.Semeškos dalyvavimas Druskininkų savivaldybės tarybos bei komitetų posėdžiuose svarstant ir priimant minėtus sprendimus, nelaikytinas Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatų pažeidimu.

“Druskonio” inf.

 

  Įstatymų pažeidimai, kokių neturėtų būti sodininkų
  bendrijose
Onutė ŽILINSKIENĖ, teisininkė 

   Pagal Lietuvos Respublikos Sodininkų bendrijų įstatymo (toliau Įstatymas) 28 str. 1 d. „Valstybės institucijos ir savivaldybės atlieka viešąjį bendrijų teritorijų administravimą, statinių statybos kontrolę ir viešosios tvarkos priežiūrą, turėdamos tikslą plėtoti ir puoselėti mėgėjų sodininkystę...“, tačiau konkretesnės pagalbos sodininkų bendrijos iš Druskininkų savivaldybės nesulaukia.
   Pripažinkime, jog sodų bendrijų narių dauguma yra pensinio amžiaus, jiems sunku sekti įstatymus, jų pakeitimus, juo labiau reikalauti, jog jie būtų vykdomi. Tai paruošia dirvą įvairiems piktnaudžiavimams.
   Lietuvos Respublikos Sodininkų bendrijų įstatymo 4-ajame skirsnyje Bendrijos Valdymas 15 str. 1 d. 2 p. rašoma: „Iš Bendrijos narių rinkti ir atšaukti bendrijos valdymo organo narius, o kai yra valdyba, iš jos narių rinkti valdybos pirmininką...“. 4 p. rašoma: „Iš bendrijos narių rinkti revizijos komisiją...“. Įstatymo 17 str. 1 d. nustatyta analogiška norma.
   Pavyzdžiu, kaip pažeidinėjami įstatymai, galim paminėti sodininkų bendriją „Dzūkija“, esančią Jaskonių kaime. Taigi nuo 2010 m. iki 2012 m. Bendriją valdė jos valdybos pirmininkė Erika Bankauskienė, kuri nebuvo bendrijos narė, savo vardu neturėjo sodo sklypo.
   Bendrijos rašte 2013 12 09 UAB Alytaus regiono atliekų tvarkymo atstovui K. Kvietkauskui užfiksuota: „Prašome mūsų bendrijai, esančiai Druskininkų savivaldybės teritorijoje, Jaskonių k., sumažinti mokestį 5 vnt., nes yra registruotos namų valdos: ... Vida Barkauskienė – Upelio g. 18 ir 20 viename sklype“. Pasirašo dabartinė bendrijos valdybos pirmininkė Vida Barkauskienė. Taigi ji tuo metu negalėjo būti renkama Bendrijos pirmininke. Išvada: Bendrijoje Įstatymo 15 str. 1d. 2p., 17 str. 1 d. nuostatos buvo pažeidinėjamos. LR CK 4.72 str. 1 d. nustatė, jog bendroji nuosavybės teisė yra dviejų ar kelių savininkų teisė valdyti, naudoti jiems priklausantį nuosavybės teisės objektą bei juo disponuoti.
   LR CK 4.73 str. 1, 2 dalys nustatė, jog kiekvienas sodo savininkas - bendrijos narys ar ne - yra bendrojo naudojimo objektų bendraturtis. Reiškia, jog tai ne kokio nors valdymo organo nuosavybė, bet kiekvieno asmens, gyvenančio sodo teritorijoje, nuosavybė. Bendraturtis gali atsisakyti paslaugų teikiamų asmeniniams savininkų poreikiams tenkinti ir nemokėti atlyginimo, tačiau bendraturčio pareiga išlieka. Bendraturtis gali ginčyti tik sąskaitoje pateiktą sumą.
   Įstatymo 7 str. 5 d. rašoma: „Asmenys, kurie mėgėjiško sodo teritorijoje įsigyja žemės sklypą ir nepageidauja tapti bendrijos nariais, už visas paslaugas ir naudojimasi bendrojo naudojimo objektais atsiskaito pagal bendrijos pateiktas sąskaitas“.
Kaip išaiškinta Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2008 m. 11.12 nutartyje, nesantys bendrijos nariai moka atitinkamą dalį, padalintą tarp visų bendraturčių už atliktus konkrečius bendrojo naudojimo objektams darbus.
   SB „Dzūkija“, pažeisdama įstatymus, apmokestinus ne bendrijos narius didesniu nei bendrijos narių mokesčiu, pažeidė minėtus įstatymus (bendrijos nariams už 2015 metus - 42 eur, ne nariams - 47 eur). Šį 5 eurų skirtumą bendrija privalo grąžinti ne bendrijos nariams.
   Bendrija ne bendrijos nariams sąskaitų nepateikdavo, tuo pažeidė Įstatymo 7 str. 5 d., ir, kaip išaiškinta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 09 18 sprendime, asmuo negalėjo kontroliuoti bendrųjų lėšų panaudojimo ar apskųsti jų dydį.
   Kaip ne bendrijos narys pareikalavo sąskaitų, buvo išrašytos trys sąskaitos visos 2014 10 20 data už laikotarpį nuo 2009 m. iki 2014 m. Taigi pasirodė, jog nuo 2012 m. atsirado nauja mokesčių rūšis „Nenario mokestis“, mokestis už žemės nuomą ir kt. Paprašius sutarties su asmeniu, atlikusiu kelių remontą, dėl faktiško apmokėjimo už atliktas paslaugas ir proporcingą dalį, atitenkančią konkrečiam bendraturčiui, buvo pasakyta, kad kelią lygino asmuo pagal patentą.
   Pagal CK normas rangos sutartys turi būti sudaromos ir su verslo liudijimą turinčiais asmenimis, jie turi savo pajamas deklaruoti. Turi būti darbų priėmimo aktas - apmokėjimo už darbą dokumentas. Bendrasavininkis nori sužinoti, kiek buvo apmokėta ir kokia 170-oji dalis tenka jam. Sąskaitose nurodyta mokestis už žemės nuomą.
   Įstatymo 6 str. 1 d. rašoma: „Mėgėjų sodo teritorijoje esanti bendrojo naudojimo žemė žemės nuomos mokesčiu neapmokestinama. Bendrojo naudojimo žemę bendrijos gali nuomoti ar išsipirkti...“. Tačiau bendrasavininkiams apie tokią nuomos sutartį nežinoma, o nuomos mokestis, kaip matoma iš sąskaitų, imamas. 
   2009 m. buvo surinkta mokesčiai kapitaliniam vandentiekio remontui po 100 Lt iš kiekvieno sodo bendrijos nario bei įsigijusių sodo sklypą ir nesančių bendrijos nariais asmenų. 2009 – 2010 m. buvo surinkta 17 tūkst. Lt, t.y. 170 sklypų x 100 Lt = 17000 Lt. Tuo pačiu buvo renkamas ir nario mokestis. Nei 2009 m., nei 2010 m. vandentiekis nebuvo remontuojamas ir vanduo tiekiamas nebuvo. 2010 - 2011 m. valdymą perėmė ir pirmininke tapo jau minėta Erika Bankauskienė.
   Kaip matosi iš 2011 06 02 metais sudarytos rangos sutarties tarp tuometinės pirmininkės ir Vytauto Karpio dėl vandens siurblių remonto atlikimo, 2011 m. vanduo taip pat nebuvo tiekiamas, nes remonto darbai dar nebuvo atlikti, todėl mokestis už vandenį neturėjo būti imamas. Tačiau rašoma, jog jam išmokėta 4000 Lt avanso ir 6600 Lt, baigus darbus. Darbai nebuvo pabaigti, bet 6600 Lt likimas neaiškus. Apie surinktų pinigų likutį nekalbama. Atliktų darbų priėmimo akto taip pat nėra. Be to, labai įdomus parašas ant rangos sutarties, kurio jau patikrinti neįmanoma.
   Iš elektros tinklų pagal sutartį 2010 m. bendrijai buvo pervesta 16 tūkst. 594 Lt. Šie pinigai buvo pervesti į banke esančią sąskaitą. Kaip matosi iš pateiktų dviejų sąskaitų, - sąskaita Nr.1024 apmokėta banko pavedimu, o antra sąskaita, išrašyta tą pačią dieną, to pačio tiekėjo „Keturi kampai“ apmokėta grynaisiais pinigais. Šios abi sąskaitos, kaip teigia pirmininkė, yra už elektros tinklų pervestus pinigus.
   O štai 2011 05 23 sąskaitose GAM017735 ir GAM017736 nurodytos tos pačios prekės, skiriasi tik sumos čekiuose. Ar pirktos prekės buvo pajamuojamos ir išlaiduojamos, kam jos buvo panaudotos, ar yra sąmatos ir darbų priėmimo aktai, nežinoma. Be šių lėšų, buvo renkamas ir nario mokestis. Tuo metu pagal 2012 09 07 UAB „Druskininkų komunalinio ūkio“ raštą už šiukšlių išvežimą SB „Dzūkija“ buvo įsiskolinusi 24 tūkst. 642 Lt.
Tai tik dalis pažeidimų, akcentuojamų dėl to, jog tokie nebūtų daromi ir kitose sodininkų bendrijose.
   Pagal Sodininkų bendrijos įstatymo 16 str. 9 dalį bendrijos narių susirinkime dalyvaujantys jos nariai registruojami pasirašytinai susirinkimo dalyvių sąraše. Šio str. 10 dalyje nurodoma, jog Bendrijos narių susirinkimas gali priimti sprendimus, kai dalyvauja pusė jos narių. Tačiau konkrečiai SB „Dzūkija“ narių susirinkime tokio skaičiaus niekada nebūna. Pakartotinai susirinka mažai, o nutarimai priimami balsų dauguma. Taigi nutarimus priima nedidelė dalis narių, taip neišreikšdama daugumos valios.    Dalyvavimas susirinkimuose sodininkams yra naudingas. Bendrasavininkiai, kurie nėra bendrijos nariai, bet valdo turtą bendrijos teritorijoje, turi visas teises priimant bendrijai sprendimus dėl bendrųjų objektų valdymo, išskyrus balsavimą renkant bendrijos pirmininką.
   Įstatymo 18 str. numato, jog susirinkimo metu turi būti pateikiama praėjusių metų pajamų ir išlaidų sąmata, sąskaitos likutis, būsimų metų pajamų ir išlaidų sąmata bei konkretūs atlikti valdymo organų darbai, kad būtų galima pagal darbų apimtį nustatyti užmokestį, elektros sunaudojimo duomenis, atliktus remonto darbus, rangos sutartis, apmokėjimo sumas ir kt.
Šiukšlių išvežimas: 2007 m. gruodžio 20 d. sprendimu Nr. T1-247 sodo valdai, esančiai bendrijoje, nustatytas 0,8 eur dydžio mėnesinis mokestis. Kiekvienas bendrasavininkis turi teisę mokėti vietinę rinkliavą asmeniškai pagal nekilnojamojo turto dydį – 4,90 eur už 100 kv. m per mėnesį. Jei plotas mažesnis, mokama atitinkamai mažiau.
   Druskininkų savivaldybės taryba dėl sezoniškumo yra nustačiusi šią vietinės rinkliavos lengvatą: 100 proc. atleidimas nuo įmokos pirmą ir ketvirtą ketvirtį asmeniui, valdančiam, naudojančiam, disponuojančiam nekilnojamojo turto objektu savivaldybės teritorijoje, jeigu pastatas netinkamas naudoti/ gyventi žiemą ar įregistruotas kaip vasarnamis.
   Norintys pasinaudoti šia lengvata turi kreiptis su prašymu į Druskininkų savivaldybę bei pateikti Mokesčių inspekcijos pažymą, ar besikreipiantis asmuo neturi įsiskolinimų biudžetui. Savivaldybės ūkio skyriaus darbuotojas pastatą patikrins vietoje ir surašys aktą. Nustačius, jog pastatas netinkamas naudoti žiemą, bus suteikta minėta lengvata.
   Pagal 2014 m. gruodžio 11 d. Sodininkų bendrijos įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimą 6 str. reglamentuoja sodo sklypų tvarkymą. Aukštaūgiai medžiai, užaugantys aukštesni kaip 3 m, sodinami ne mažesniu kaip 3 m atstumu nuo kaimyninio sklypo ribos, šiaurinėje dalyje 5 m atstumu. Tokius medžius galima sodinti, tik gavus rašytinį kaimyninio sklypo sutikimą.
   Žemaūgiai medžiai, augantys iki 3 m aukščio, sodinami ne mažesniu kaip 2 m atstumu nuo sklypo ribos; krūmai – ne mažesniu kaip 1 m atstumu nuo kaimyninio sklypo ribos. Mažesniais negu nurodyta atstumais medžiai ir krūmai gali būti sodinami turint rašytinį sodo sklypo savininko sutikimą. 
   Atskirti sklypus gyvatvore galima turint kaimyninio sklypo savininko rašytinį sutikimą, o kai sklypas ribojasi su bendro naudojimo teritorija (vidaus keliais, gatvėmis), sodininkų bendrijos valdybos sutikimą. Rajoninės reikšmės kelias nėra sodininkų bendrijos bendro naudojimo objektas. Pagal įstatymo nuostatas ginčus, kurie kyla dėl kaimyninių sklypų sodinių, sprendžia sklypų savininkai, o ne bendrijos valdyba ar pirmininkas. Minėto įstatymo 6 str. 7 dalį laikyti 8 dalimi, kurioje nurodyta, jog vidaus kelių (gatvių) minimalus plotis negali būti mažesnis kaip 4,5 m ir gali sutapti su važiuojamosios dalies pločiu.



  Etikos sargai vėl nagrinės Druskininkų mero elgesį 
www.delfi.lt, BNS, „Druskonio“ inf. 

   Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) vėl nagrinės, ar Druskininkų meras Ričardas Malinauskas nepažeidė įstatymų, kai samdėsi jį ginančius advokatus už savivaldybės pinigus. 
VTEK teigia tai tirsianti po to, kai gavo privataus asmens pranešimą. Jame teigiama, kad meras, sudaręs teisinių paslaugų teikimo sutartį, galimai Druskininkų savivaldybės biudžeto lėšomis gina savo garbę ir orumą privataus pobūdžio ginčuose.    Žiniasklaida rašė, kad R. Malinauskas savivaldybės lėšomis samdė advokatės Liudvikos Meškauskaitės kontorą, kuri Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybai apskundė vieną žurnalistę. 
   Šį trečiadienį, balandžio 27 d., posėdžiavę etikos sargai nusprendė pradėti tyrimą dėl R..Malinausko elgesio.
   Kaip rašoma VTEK pranešime, Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) aiškinsis, ar Druskininkų savivaldybės meras nepažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo.
   „Tyrimas pradėtas privataus asmens pranešimo ir papildomai Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos patikslintos informacijos pagrindu. VTEK gautame pranešime teigiama, jog meras, sudaręs teisinių paslaugų teikimo sutartį, galimai Druskininkų savivaldybės biudžeto lėšomis gina savo garbę ir orumą privataus pobūdžio ginčuose. Pranešime remiamasi 2016 m. kovo 25 d. naujienų portalo „15min.lt“ publikacija „Naujas skandalas Druskininkuose: R. Malinauskas savo garbę skalbia savivaldybės pinigais“.    Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba patvirtino, jog meras yra teikęs skundus dėl LRT televizijos laidoje „Forumas“ šių metų kovą, laikraštyje „Druskininkų naujienos“ bei portale „alytausnaujienos.lt“ šių metų sausį ir televizijos laidoje „KK2“ pernai lapkritį paskelbtos informacijos“, - nurodoma VTEK pranešime.

 

  Pražydo pinigų medis 

A. Maskeliūnienė prie žydinčio pinigų medžio

   Dažno namuose žaliuojantis vadinamas pinigų medis, tikima, pritraukia sėkmę, sveikatą, laimę ir turtus. Šis populiarus vazoninis augalas kilęs iš Pietų Afrikos savanų, tad visiškai nereiklus laistyti, nebijo nei centrinio šildymo, nei tiesioginių saulės spindulių. Veikiau drėgmė, uolus laistymas, aktyvus tręšimas, o ypač lėkštutėje užsistovėjęs vanduo gali jį pražudyti. Gyva legenda apie šamaną, kuris tam, kad jo krašto žmonės būtų turtingesni, išbarstė monetų, iš kurių ir priaugo šių medžių... Ir Lietuvoje įprasta manyti, kad į namus, kur šis krūmelis auginamas, tolydžio pradeda plaukti pinigai. Tereikia persodinant nepamiršti po šaknimis padėti keletą monetų. Jeigu tuo netikite, vis tiek pinigų medį verta namuose auginti, nes jis žinomas kaip vienas geriausių kambario oro valytojų ir gaivintojų. Anot žinovų, tinkamai šį augalą prižiūrint, jis suveša savo lapija, o sulaukti šio augalo žiedų, tai beveik tas pats, kaip išlošti aukso puodą! Vienaip ar kitaip pinigų medis sužydi itin retai. Toks retas atvejis šiomis dienomis įvyko Druskininkuose, daugiabučio Gardino g.25 Anos Maskeliūnienės bute. Dera priminti, jog pinigų medis išskleidė žiedą aštuntame aukšte ant rytinės palangės, kuri augalui visais atžvilgiais įtiko. 
   Pasak specialistų, pinigų medis žydi taip retai, kad jo augintojai netgi nežino, kad jis tai sugeba. Tiesa, šis augalas pražysta, tik būdamas labai brandaus amžiaus. A.Maskeliūnienei, dirbančiai virėja sanatorijos „Belarus“ kavinėje, pinigų medį, kuris dabar jau 10 metų beturįs, prieš 6-erius metus atvežė iš Vilniaus dukra Inga. Sostinėje gyvenanti bei biomechanike dirbanti Inga pinigų medį mamai paliko, išvykdama į Angliją. Nors didelės laimės ir didelių turtų šis augalas Anai taip ir neatnešė, tačiau, kaip pati sako, iš bado nemirė, tiek vyro, tiek mamos mirtis išgyveno. Galiausiai už rūpestį ir gydymą atsidėkojo retu atveju – žiedu, kuris veikiau panašus į pumpurą ar kokią piestelę. Būtent taip ir atrodo šis retas reiškinys – pinigų medžio žiedas, vis didėjantis ir spalvas kaitaliojantis, žydintis daugmaž mėnesį. Kai pinigų medis pradėjo džiūti, skilinėti ir lūžinėti, augalo atšakas Ana specialiu „greitosios pagalbos“ tepaliuku, skirtu augaliniams randams gydyti, tepdavo, kempinėlę su analginu ir papildais prie žaizdų ilgėliau palaikydavo. Į šį greitosios pagalbos skystį, kuriuo ir patį augalą palaistydavo, pinigų medis palankiai sureagavo – pagijo ir sodriai savo žaluma išbujojo. Į naują žemę šį augalą Ana persodino kelis kartus, laisto kartą per savaitę, augina ant salono rytinės palangės, kur saulės spinduliai tik rytais būna aktyvūs. Įdomu, jog pinigų medis pražydo pastarosiomis dienomis, kai Anos dukra Inga ruošiasi svarbiam savo gyvenimo įvykiui. 

„Druskonio“ inf. 



  Kertami medžiai


   Stikliniais kupolais ir betono trinkelėmis išpuoštuose Druskininkuose nyksta savo amžiumi galinti didžiuotis gyvoji gamta. Prie naujai statomo prekybos centro M.K.Čiurlionio gatvėje, atrodo, nedera nors ir sveiki, tačiau seni medžiai – reikia naujų, jaunų, vienodo ūgio, vienos išvaizdos...

Paieška



Kas, jūsų spėjimu, gyvens garsioje pilyje ant Vijūnėlio tvenkinio kranto?
Statytojas alytiškis A.Baranauskas
Kurorto meras R.Malinauskas
Princesė ant žirnio
Ten bus senelių prieglauda
Manęs tai nedomina


Siūlau klausimą skaitytojams
Siūlau temą rašiniui

Parduoda sausas spygliuočių ir lapuočių malkas, skaldytas ar supjautas kaladėlėmis.
Atvežimas nemokamas.
Tel. 860146179.


Parduodamas nekilnojamasis turtas (negyvenamosios patalpos - požeminės automobilių stovėjimo aikštelės, unikalus numeris 4400-1497-2314:5867, esančios Druskininkų g. 23, Druskininkai). 1 vietos pardavimo kaina 7000 Lt. Dėl išsamesnės informacijos kreiptis 861286008 arba elektroniniu paštu parduodamasturtas1@
gmail.com

Roletai 
plastikiniams
langams

Prašome
atsiliepti skaitytojus iš:
Kuveito, Hawaii, Filipinų
info@druskonis.lt


Greitas kreditas
internetu


Nebrangiai
šarvuotos durys butui,
lauko durys namui
,
plastikiniai langai

Langai






© 1997-2013 Druskonis.lt . Visa medžiaga pateikta šiame puslapyje yra laikraščio "Druskonis" nuosavybė.
Kopijuoti, platinti informaciją be laikraščio "Druskonis" sutikimo DRAUDŽIAMA!
Visas teises gina LR istatymai

Dizainas ir programavimas - Dana M. ir Aurimas A.