Pirmas

NAUJIENA!


NAUJIENA!

Šiame numeryje

Miesto žinios
Policijos žinios
Kultūra
Renginiai
Skelbimai

Druskininkai

Sanatorijos
Viešbučiai
Menai

Druskininkų apylinkės

Turauskų sodyba
Sodyba "Pas Rūtą"

Redakcija

Informacija


Reklama


Labai gera vieta Jūsų reklamai. Daugiau informacijos čia >>



  Verslas netiki valdžios vizijomis: “Nemuno” sanatorijos
  niekam nereikia
   Druskininkų savivaldybei niekaip nepavyksta parduoti buvusios sanatorijos „Nemunas”. Skelbtas atviras dabar jau namo-vaiduoklio privatizavimo aukcionas neįvyko, investuotojų nerandama.

   Besigirianti milijoninės investicijomis į Druskininkų infrastruktūrą, kišanti europines lėšas į skraidančias gondolas ir kitus vasiukinius projektus, valdžia, deja, neįveikia stambiausio sovietmečio palikimo, pavirtusio betoniniu vaiduokliu – pačiame kurorto senamiestyje dūlančios „Nemuno“ sanatorijos. Taip ir neatsiranda privatus investuotojas, kuris norėtų čia įkišti savo milijonus. 
   Profsąjungos, kažkada valdžiusios šią Druskininkų sanatoriją, iki šiol pyksta ant kurorto valdžios: profsąjungos „Solidarumas“ vadovė Kristina Krupavičienė sako, kad turtas iš jų buvo atimtas, neatsižvelgiant į perspektyvą.
   Dvylikos aukštų sanatorija su valgykla ir daugiau nei 3 hektarų žemės sklypu Druskininkų savivaldybei atiteko 2008 m. vasarą Vyriausybės nutarimu. Tada skaičiuota, kad, jei objektas būtų buvęs privatizuotas, valstybės biudžetas būtų gavęs šimtą milijonų litų. Miestui Turto fondas sanatoriją bei dar tris medinius pastatus perdavė už dyką.
   Savivaldybė iš pradžių pastatą ir sklypą planavo išnuomoti, tačiau susidomėjimo vis nebuvo.
   Paskutiniu metu nueita paprastesniu keliu – nuspręsta tiesiog skelbti privatizavimo aukcioną, kad savininkas, įsigijęs šį pastatą, galėtų investuoti į jį, o už gautas lėšas valdžia pastatytų Kultūros rūmus, nes Druskininkai iki šiol neturi normalios salės, kurioje būtų galima rodyti teatro spektaklius, koncertus.
   Apleista sanatorija siūlyta dabar jau bankrutavusio banko „Snoras“ savininkams, ja esą domėjosi verslininkai iš Uzbekijos, Kazachstano. Deja, stebuklas neįvyko: privataus investuotojo, galinčio skirti 30-40 mln. eurų „Nemunui“, iki šiol nėra.
   Sovietmečiu valstybės ir profsąjungų lėšomis statytą sanatoriją iki tol, kai ši atiteko savivaldybei, valdė profesinė sąjunga „Solidarumas“. Vyriausybė tada jau kelerius metus merdėjusį „Nemuną“ atgavo po ginčų ir bylinėjimų su buvusia profsąjungos vadove Aldona Balsiene. Dabartinė „Solidarumo“ pirmininkė sako, kad sanatorija būtų galėjusi tapti sveikatos atstatymo centru, pavyzdžiui, dirbantiesiems kenksmingomis sąlygomis.
   „Reikėjo į tą dalyką pasižiūrėti labai šeimyniškai, bet tuo metu tikriausiai niekam nerūpėjo. Konstitucinis Teismas priėmė sprendimą, kad tai nepriklauso profsąjungoms, ir iš mūsų tą sanatoriją atėmė, – sako profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkė K.Krupavičienė. - Mes galvojome, kad tai sanatorija, kuria suinteresuoti turėti visi: darbdaviai, profesinės sąjungos, ta pati Sodra, tik tuo metu niekam tikriausiai tai nerūpėjo. Tai buvo nešeimyniškas požiūris. Iš mūsų atėmė Valstybės turto fondas, kuris laiku neatrado investuotojo, ir dabar atsitiko, kas atsitiko“. 
   Anot savivaldybės tarybos nario, SPA Vilnius savininko Valdo Trinkūno, būtent „Nemuno“ sanatorija bei jos pardavimas privačiam investuotojui parodo, kuo skiriasi biudžetinis finansavimas nuo privataus, bei kaip privatizavimą organizuojanti įstaiga (savivaldybė) sugeba pritraukti privatų kapitalą, ypač tarptautinį, ir jam sudaryti palankias sąlygas. „Visos tos mintys ir pastangos parduoti sanatoriją už 30-40 ar 100 milijonų litų buvo ir lieka tik girto zuikio svajonėmis. Bet kuris investuotojas, turintis nors minimalų ekonominį supratimą apie kurortinių paslaugų verslą, niekada nemokės tokių ar net panašių pinigų už tokias sovietines griuvenas, - teigia V.Trinkūnas.- Būtina suprasti, kad nauda iš privatizacijos yra vienkartinė, ir jeigu ši procedūra nesukuria prielaidų ilgalaikiam bei pelningam verslo vystymui, darbo vietų sukūrimui, mokesčių mokėjimui, tai arba neįvyksta privatizacija, arba privatizuotas objektas ir toliau merdėja, nesulaukdamas investicijų“. Į klausimą, kokį scenarijų jis matytų „Nemuno“ sklype, V.Trinkūnas teigia, jog pardavėjas (savivaldybė) turi suformuoti potencialiam investuotojui sąlygų paketą, tokių, kaip būsimo objekto paskirtis, plotas, kokybiniai parametrai, pavyzdžiui, keturių arba penkių žvaigždučių viešbutis su visa kurorto infrastruktūra (gydymas, SPA, maitinimas ir kitos paslaugos), darbo vietų skaičius, bendra investicijų apimtis, projekto įgyvendinimo terminas ir t.t. „Visa tai sutvarkius teisiškai, skelbiami tarptautiniai konkursai/aukcionai ir maksimaliai per pusę metų šis objektas parduodamas tam, kas už ji gali mokėti realią kainą, galbūt netgi už viena eurą. Jeigu atsirastų norinčių mokėti daugiau, valio!“ – situaciją vertina V.Trinkūnas. Jo nuomone, „Nemuno“ sanatorijos sklype esantys pastatai nieko verti. Vertę turi tik trijų hektarų sklypas su infrastruktūra (keliai, komunikacijos, sklypo vieta), o pastatus reikėtų griauti. „Jeigu toks konkursas vyktų skaidriai ir viešai, tai, tikėtina, atsirastų normalus investuotojas, galbūt ir tarptautinis tinklas, kuris galėtų ne tik investuoti, bet ir atnešti tarptautinę verslo vadybos kultūrą, personalo kvalifikaciją, taip pat papildytų ir tarptautine klientūra, - įsitikinęs V.Trinkūnas. - Didelis kurorto trūkumas yra tai, kad nesugebame pritraukti tarptautinių investuotojų ar verslo administratorių“.
   Pasak V.Trinkūno, jeigu prieš septynerius metus šis objektas konkurso/aukciono keliu būtų parduotas teisingam investuotojui nors ir už vieną litą, tai per tą laiką vien tik per mokesčius būtų gauta apie 30-40 milijonų litų, sukurta apie 350-400 darbo vietų, sutaupyta solidi suma bedarbių pašalpų ir įvairių socialinių išmokų. „Mano nuomone, neveikiančių objektų privatizavimas nėra tikslas savaime, tai tik priemonė tikslui pasiekti. O tikslas yra gerai veikiantis objektas, kuris sukuria darbo vietas, moka mokesčius, teikia kokybiškas paslaugas, gerina kurorto įvaizdį ir pan., o už gaunamus mokesčius galima ir kultūros objektų infrastruktūros plėtra“, - teigia V.Trinkūnas.
   - Kodėl valdžiai niekaip nepavyksta atsikratyti šio stambaus objekto, darkančio kurorto senamiestį? – „Druskonis“ paklausė savivaldybės tarybos narį, ekonomistą Vilių Semešką.
   - Nepavyksta todėl, kad nėra dar vieno Bronislovo Lubio, nėra ir dar vieno Snoro banko. Taip galima būtų pajuokauti, tačiau problema yra rimta, ir ji metai iš metų neišsprendžiama. Pats objektas yra kurorto pūlinys miesto centre, apleistas, neprižiūrimas ir keliantis pavojų tiek jaunimui, mėgstančiam palandžioti po „vaiduoklį“, tiek ir visiems kitiems gyventojams bei svečiams, praeinantiems šalia griūvančio monstro. Panašu, kad investuotojai, realiai ir ekonominiu aspektu vertindami perspektyvas, tiesiog nemato galimybės susigrąžinti investicijas ir uždirbti pelno iš šio objekto, todėl ir netiki tokių investicijų sėkme. Verslas skaičiuoja ir prognozuoja. Deja, bet skaičiai ir prognozės nėra palankios, todėl būtini nestandartiniai ėjimai. Nelinkėčiau, kad objektą įsigytų perpardavinėtojai, ar investuotojai, finansiškai nepajėgūs jo išvystyti iki galo.
   - Ko, jūsų nuomone, nepadarė miesto valdžia, kad „Nemuno“ sanatorijos iki šiol nepasiekia joks investicinis „reanimobilis“? 
   - Vėlgi galima būtų tik pajuokauti, kad neperkėlė sovietinio paveldo į Grūto parką, neįrengė viešbučio senajai komunistinei, LDDP nomenklatūrai apsistoti bei prisiminti anuos privilegijų ir deficito laikus. O jeigu rimtai, tai nebuvo sugebėta sudominti investuotojus tiek, kad jie patikėtų investicijų grąža, tuo pačiu ir viso kurorto sėkminga, subalansuota plėtra bei demokratine jo raida. Verslas, ypač didieji verslo rykliai, užuodžia politinę vietovės atmosferą. Juk ne paslaptis, kad pati savivaldybė kurorte aktyviai dalyvauja apgyvendinimo ir pramogų verslo sektoriuje. Tai koks mąstantis investuotojas stos į nelygią konkurencinę kovą su savivaldybės valdomais verslais? Be to, visi pamename ir konteinerių istoriją, kurioje vienas iš didžiausių kurorto darbdavių buvo „apdovanotas“ už vietos valdžios sprendimų kritiką.
   - Kokia, jūsų požiūriu, būtų išeitis iš šios „Nemuno“ krizės? 
   - Nugriauti pastatus, išvalyti teritoriją, parengti investicinį planą, kuriame būtų pasiūlyta privačiam kapitalui investuoti į modernaus daugiafunkcinio objekto statybas (viešbutis, verslo centras su patalpomis startuoliams, pramogų zona, įskaitant kino teatrą, galbūt čiuožyklą, uždarus teniso kortus ir t.t.). Juk ištisus dešimtmečius savivaldybės gyventojai ir svečiai nesulaukia koncertų, teatro, parodų salių, o „Nemuno“ sanatorijos vieta puikiam tam tiktų. Palangos savivaldybė netrukus užbaigs koncertų salės statybas, o mes neturime net projekto, išskyrus kelias vizualizacijas. 

„Druskonio“ inf.

 

  Neteisėto Druskininkų laikraščio leidyba - tai iš anksto
  suplanuota propagandinė kampanija


Karolis KAKLYS, 
Druskininkų savivaldybės tarybos narys, liberalas

   Praėjus daugiau nei porai metų, įsigaliojo 2013 m. gruodžio 3 d. žurnalistų etikos inspektoriaus sprendimas, kuriuo Druskininkų savivaldybės institucijos, nepaisydamos Visuomenės informavimo įstatyme nustatyto draudimo, leido periodinį laikraštį kartu su švietimo įstaiga. Inspektoriaus sprendime nurodyta, kad leidinio turinys neapsiribojo informacijos, susijusios su švietimo (mokymo) funkcijos teikimu ir sklaida. Leidinyje pagal inspektoriaus sprendime nustatytas aplinkybes buvo vykdyta akivaizdi politinė kampanija, parengta pagal išankstinius nusistatymus ir tenkinant grupinius – politinius interesus.

Akivaizdus tikslas – „pratempti“ iki rinkimų


   Rinkimai baigėsi ir tikslas bylinėtis dingo. Savaitraštį leidžiančio Druskininkų švietimo centro direktorius Vytautas Gintutis BNS sakė, jog skundą teismui Druskininkų valdžia nutraukė, nes „neturi tikslo daugiau bylinėtis“. Taigi atsakymas, kur dingo žūtbūtinė pozicija apginti propagandinį Druskininkų valdžios ruporą, labai paprastas, tačiau kas atsakys už šio laikraščio neteisėtos leidybos padarytą žalą Druskininkų savivaldybės biudžetui? Preliminariu skaičiavimu, buvo išleista apie milijonas periodinio leidinio vienetų, bet kokia kaina teismo procesais vilkinant laiką, kol galiausiai pačios Druskininkų institucijos savo skundų Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui atsisakė. O tai reiškia, kad įsiteisėjo žurnalistų etikos inspektoriaus sprendimas, kuriuo leidinys pripažintas leidžiamu neteisėtai.

Valdžios ruporą gynė ir pats Z.Vaigauskas

   Dar prieš rinkimus buvo aišku, kad šis savaitraštis yra Druskininkų valdžios politinės kampanijos dalis. Tai jau buvo konstatuota ir žurnalistų etikos inspektoriaus sprendime. Tačiau VRK vykusiame priešrinkiminiame aptarime dėl susidariusios neeilinės situacijos Druskininkuose buvo minimas tuo metu Vyriausiajame administraciniame teisme vis dar nagrinėjamos bylos dėl leidinio „Mano Druskininkai“ neteisėtos leidybos faktas. Šios bylos paminėjimo kontekste vienas iš aptarime dalyvavusių asmenų paklausė VRK pirmininko, ar bus naikinami rinkimų rezultatai Druskininkuose, jei Vyriausiasis administracinis teismas byloje priims sprendimą, jog leidinys „Mano Druskininkai“ leidžiamas neteisėtai. Į šį klausimą VRK pirmininkas atsakė: „žinoma nenaikinsime“. Toks VRK pirmininko elgesys tik parodo, kad Vyriausioji rinkimų komisija šiandien nėra pajėgi tinkamai susitvarkyti su savo užduotimis vykdant jai pavestas funkcijas.

Ar tai nėra politinė korupcija?


   Kuomet naudojami savivaldybės resursai vykdant konkrečios partijos politinę kampaniją, tenka pripažinti, kad kalbėti apie lygiateisius ir demokratiškus rinkimus nėra prasmės.
   Pats premjeras vietoje to, kad sudrausmintų partijos kolegas dėl neteisėtos savaitraščio leidybos, vis surasdavo pateisinimų Druskininkų savivaldybės vadovams. Ir viskas čia labai paprasta - laikraštis juk tarnauja išskirtinai socialdemokratų partijai, o gauti balsai keliauja į tą patį krepšelį. Juk nepjausi šakos, ant kurios pats sėdi.

Šiame straipsnyje yra pateikiama autoriaus nuomonė.


Paieška



Kas, jūsų spėjimu, gyvens garsioje pilyje ant Vijūnėlio tvenkinio kranto?
Statytojas alytiškis A.Baranauskas
Kurorto meras R.Malinauskas
Princesė ant žirnio
Ten bus senelių prieglauda
Manęs tai nedomina


Siūlau klausimą skaitytojams
Siūlau temą rašiniui

Parduodamas nekilnojamasis turtas (negyvenamosios patalpos - požeminės automobilių stovėjimo aikštelės, unikalus numeris 4400-1497-2314:5867, esančios Druskininkų g. 23, Druskininkai). 1 vietos pardavimo kaina 7000 Lt. Dėl išsamesnės informacijos kreiptis 861286008 arba elektroniniu paštu parduodamasturtas1@
gmail.com

Roletai 
plastikiniams
langams

Prašome
atsiliepti skaitytojus iš:
Kuveito, Hawaii, Filipinų
info@druskonis.lt


Greitas kreditas
internetu


Nebrangiai
šarvuotos durys butui,
lauko durys namui
,
plastikiniai langai

Langai






© 1997-2013 Druskonis.lt . Visa medžiaga pateikta šiame puslapyje yra laikraščio "Druskonis" nuosavybė.
Kopijuoti, platinti informaciją be laikraščio "Druskonis" sutikimo DRAUDŽIAMA!
Visas teises gina LR istatymai

Dizainas ir programavimas - Dana M. ir Aurimas A.