Pirmas

NAUJIENA!


NAUJIENA!

Šiame numeryje

Miesto žinios
Policijos žinios
Kultūra
Renginiai
Skelbimai

Druskininkai

Sanatorijos
Viešbučiai
Menai

Druskininkų apylinkės

Turauskų sodyba
Sodyba "Pas Rūtą"

Redakcija

Informacija


Reklama


Labai gera vieta Jūsų reklamai. Daugiau informacijos čia >>



  Kaip sustabdyti savivaldybių skurdo mašinas?

Tadas LANGAITIS
15min.lt 

   Savivaldybių tarybų rinkimų ir merų rinkimų pirmasis turas parodė, kad Lietuvos demokratija išgyvena ne pačius geriausius laikus. Kitaip nei norėtų tvirtinti neveiksni Vyriausioji rinkimų komisija ir aplaidžiai savo pareigas einantis jos pirmininkas, savivaldybių, kur metai po metų pažeidinėjama rinkimų tvarka, skaičius nemažėja.
   Priešingai, tokių savivaldybių, kur perkami ir parduodami balsai bei kitais būdais trypiama šalies demokratinė santvarka šiurkščiai pažeidinėjant rinkimų tvarką nustatančius įstatymus, skaičius auga.


   Atskirų faktų apie balsų pirkimą ir rinkėjų pavežėjimą – sąmoningus kriminalinius nusikaltimus darant žalą šalies demokratinei santvarkai – nors vežimu vežk. Duomenų apie balsų pirkimą, pardavimą ir kitokį sukčiavimą surinkta net penkiolikoje skirtingų savivaldybių.
   Tad kol daugelis diskutavo apie būdus priešintis Rytų santvarką nešantiems „žaliesiems žmogeliams”, korumpuotų politikų pastangomis ketvirtadalyje Lietuvos buvo surengtos demokratijos pakasynos.
   Korumpuotos politikos veikimo metodai panašūs
Kone visos šiurkščiausiais rinkimų pažeidimais garsėjančios savivaldybės viena į kitą panašėja dar ir kitu bruožu.
   Daugelis šių savivaldybių, labiau primenančių mažas džiunglių genčių karalystes nei demokratinės valstybės vietos valdžią, ilgus metus valdomos susireikšminusių vietos karaliukų bei juos į vietos politikos padangę iškėlusių partijų.
   Susipažinkite su tipiškiausiais rinkimų pažeidimų suvestinėse kaskart figūruojančių savivaldybių pavyzdžiais – Pagėgiais, Druskininkais ir Šalčininkais. Nepaisant fakto, kad šios savivaldybės valdomos skirtingų partijų, metodai, kuriais vietos karaliukai laikosi valdžioje, yra kone identiški. Atskirų savivaldybių vietos valdžios ilgaamžiškumas ir jose vykstantis akiplėšiškas rinkimų tvarkos pažeidinėjimas nėra tik sutapimas.
   Noras bet kokiomis priemonėmis išlikti valdžioje ir siekis užsitikrinti palankius rinkimų rezultatus neteisėtais būdais yra sujungti priežasties ir pasekmės ryšiu. Korumpuotiems vietos veikėjams nesąžiningai laimėti savivaldos rinkimai ne tik leidžia pasinaudoti politine įtaka siekiant savo tikslų, bet ir apsaugo nuo perspektyvos, pasikeitus vietos valdžiai, už neskaidrius sprendimus patekti į teisėsaugos nemalonę, o galiausiai ir už grotų.
Į savo postus dantimis bei nagais įsikibę vietos vadukai bei jų karaliavimą palaikančios politinės partijos ilgus metus nesikeičia kryptingų pastangų dėka.
   Laimėti vietos rinkimai korumpuotiems politikams leidžia palaipsniui užvaldyti savivaldybės administraciją ir pasinaudoti administraciniais resursais įtvirtinant savo politinę įtaką.
To siekiama dirbtinai išpučiant savivaldybės administracijos aparatą – kuriant vis daugiau nereikalingų darbo vietų vietos gyventojams įdarbinti ir taip užsitikrinant šių žmonių politinį lojalumą.
   Įtaka darbingo amžiaus vietos gyventojams užtikrinama ne tik per darbo vietas savivaldybėje, bet ir per partinius ryšius kontroliuojant savivaldybės teritorijoje veikiančias valstybės institucijas. O ypač darant tiesioginę įtaką šių institucijų sprendimams dėl įdarbinimo.
   Nėra abejonės, jog tokia vietos gyventojų palankumą arba baimę prarasti darbą užtikrinanti protekcijų sistema iš esmės iškraipo darbo rinką ir pastebimai blogina socioekonominę situaciją savivaldybėse.

Investicijų vietos vadukams nereikia

   Grįžkime prie aptariamą situaciją gerai iliustruojančio Pagėgių, Šalčininkų ir Druskininkų pavyzdžio. Kaip ir daugelis į jas panašių savivaldybių, Pagėgiai, Šalčininkai ir Druskininkai užtikrintai išmiršta ir išsivažinėja.
   Kasmet sparčiai mąžtantis gyventojų skaičius liūdnai dera su nieko gero nežadančia nedarbo statistika. Visose trijose savivaldybėse registruotų bedarbių skaičius yra pastebimai aukštesnis už Lietuvos vidurkį. Neguodžia ir socialinės paramos gavėjų skaičius. Jei sostinėje pašalpas tegauna tik apie 2,5 proc. visų savivaldybės gyventojų, tai vaizdas trijose aptariamose savivaldybėse yra kur kas niūresnis. Nuo pašalpų kas mėnesį priklauso daugiau nei kas dešimtas Pagėgių bei Šalčininkų gyventojas.
   Tokiose savivaldybėse gyvenantiems darbingo amžiaus žmonėms džiaugtis irgi nėra ko. Vidutinis darbo užmokestis, atskaičius mokesčius, Druskininkuose ir Pagėgiuose stipriai atsilieka nuo šalies vidurkio, o Šalčininkų rajone apskritai yra mažiausias Lietuvoje.
   Nepaisant deklaruojamo politikų siekio į savivaldybes pritraukti kuo daugiau investicijų, vietos valdžios dviveidiškumas netrunka išryškėti po to, kai investuoti pasiruošę verslininkai susiduria su jiems tikslingai sukurtomis kliūtimis.
   Betarpiškai spręsdami įdarbinimo savivaldybėje klausimus ir skirstydami socialines išmokas, vietos politikai siekia daryti tiesioginę įtaką rinkėjams. Kartu dedamos nemažos pastangos, kad tokiose savivaldybėse neįsikurtų sunkiai paveikiami privataus sektoriaus darbdaviai, gyventojams galintys pasiūlyti su partine priklausomybe nesusietas darbo vietas.
   Dar blogiau – dėl baimės prarasti vietos gyventojų kontrolę – vietos valdžios iniciatyva ne tik trukdoma steigtis naujoms įmonėms, bet netgi stengiamasi naikinti su vietos politikais „nebendradarbiaujantį” verslą.
   Vietos valdžios nepalankumą su ja nesusijusiam verslui gerai iliustruoja tiesioginių užsienio investicijų (TUI) statistika. Vienam savivaldybės gyventojui tekusių TUI Lietuvos vidurkis yra 4321 euras. Tuo tarpu Druskininkuose šis skaičius mažesnis keturiskart, Pagėgiuose mažesnis net 154 kartus, o apie Šalčininkus apskritai nėra ko kalbėti – nuo Vilniaus nenutolę net pusšimčiu kilometrų, Šalčininkai pastaraisiais metais sumušė šalies antirekordą pritraukdami apskritą nulį užsienio investicijų.
   Vietos valdžiai užkirtus kelią privataus sektoriaus investicijoms jos valdomoje savivaldybėje, sukuriama skurdo mašina.
Įsisukęs savotiškas blogo gyvenimo konvejeris dirba uždaru skurdo ciklu – neturėdami galimybės dirbti privačiame sektoriuje, vietos gyventojai siekia įsidarbinti savivaldybės administracijoje, savivaldybės įstaigose arba įmonėse.
   Dėl riboto tokių darbo vietų skaičiaus ar dėl netinkamų politinių pažiūrų valstybinių darbo vietų negavę vietos gyventojai tampa priklausomi nuo tos pačios savivaldybės administracijos vadovų skirstomų socialinių išmokų.
  Tokiu būdu nesprendžiamos vietos demokratijos problemos ilgainiui virsta daugiagalve hidra – daugėja valstybės išlaikytinių, didėja regioninė atskirtis, krenta darbo etikos standartai, plinta skurdas, krenta pasitikėjimas valstybe ir demokratija apskritai, irsta trapus visuomenės socialinis audinys.

Didžiausias nedarbas – didžiausia korupcija

   Norint sustabdyti įsisukusias skurdo mašinas ir užkirsti kelią naujų susikūrimui, vietos politikos lygmenyje būtina išardyti šią sistemą palaikančius korupcinius mechanizmus.
   Esminį vaidmenį išsiveržiant iš ydingo rato vaidina skaidraus ir demokratiško vietos valdžios rinkimų proceso užtikrinimas. Šis uždavinys pirmiausia krinta ant savo veiklą atsakingai turinčios vykdyti Vyriausiosios rinkimų komisijos ir jos pirmininko pečių.
Kartu su didesniu VRK dėmesiu rinkimų pažeidimams būtinos ir naujos priemonės, leisiančios pareikalauti tiesioginės atsakomybės iš rinkimuose nesąžiningai dalyvaujančių partijų bei politikų. Į balsų pirkimo, biuletenių klastojimo ar kitokius nusikaltimus įsipainiojusios partijos turi patraukti ne tik teisėsaugos dėmesį, bet ir susilaukti kitų sankcijų atsižvelgiant į padarytų nusikaltimų sunkumą.
   Reali valstybės dotacijų sustabdymo ar net partijos panaikinimo grėsmė gerokai apribotų rinkimų pažeidimais piktnaudžiaujančias politines jėgas. Svaresnį indėlį į korupcijos apraiškų užkardymą atskirose savivaldybėse turėtų įdėti ir su vietos valdžia nesusijusi nacionalinė teisėsauga.
   Svarbų vaidmenį išlaisvinant savivaldybes nuo korumpuotų politinių jėgų turės suvaidinti ir verslas. Tačiau tam, kad vietos vadukų užvaldytose savivaldybėse sėkmingai rastųsi darbo vietas siūlanti alternatyva, reikia geresnių sąlygų investicijoms regionuose.
   Šias sąlygas galėtų pagerinti Vyriausybės atstovų apskrityse veiklos sustiprinimas pastariesiems pareigūnams suteikiant įgaliojimus ginti investicijas ir investuotojus. Vertėtų apsvarstyti ir potencialią verslo ombudsmeno institucijos sukūrimo naudą kovojant su savivaldybėse išvešėjusiu protekcionizmu bei užtikrinant lygias veiklos galimybes ir nediskriminacinę investavimo aplinką.
   Kas ketvirtoje savivaldybėje per pastaruosius savivaldybių tarybų ir merų rinkimus buvo užfiksuoti bandymai pirkti rinkėjų balsus. Nepradėjus skubiai spręsti „perkamos demokratijos” kuriamų problemų, korupcijos užkratas nuo mažųjų savivaldybių toliau plis į likusią Lietuvos dalį.
  Negalime laukti, kol išsipildys panašus scenarijus ir imtis veiksmingų priemonių bus jau gerokai per vėlu. Kad visa tai neįvyktų, reikia bendro ir skubaus pagrindinių politinių jėgų sutarimo dėl priemonių susidariusiai situacijai spręsti. 

 

  Sveikatos parkas jai buvo šventa vieta

V.Junčienė visuomet buvo pilna gyvasties

   Kovo 13-ąją Druskininkuose, Vandens parko prieigose, staiga mirė žinoma gydytoja reabilitologė ir neurologė 75-erių metų Vida Junčienė, dešimtį metų mūsų kurorto Gydomosios fizinės kultūros ir klimato terapijos parke dirbusi drauge su garsiuoju sveikatintoju Karoliu Dineika, pelnytai vadinamu Lietuvos reabilitologijos tėvu. Bendravimą su K.Dineika ji vadindavo Dievo dovana. „Šis žmogus buvo tarsi ąžuolas, kurio skleidžiama energija visiems suteikdavo žvalumo, jėgų ir gyvenimo džiaugsmo, o sveikatingumo parkas man iki šiol yra šventa vieta, į kurią norisi sugrįžti”, - sakydavo gydytoja, organizuodavusi K.Dineikos gimtadienio renginius kovo 15-ąją. V.Junčienę dirbti Sveikatos parke pakvietė pats Lietuvos reabilitologijos patriarchas K.Dineika. Jai baigiant studijas Kauno medicinos institute bei stovyklaujant medikų poilsiavietėje Latežeryje, paskaitą sveikatinimo tema skaitė K.Dineika. Jam Vida buvo pristatyta kaip Kūno kultūros instituto absolventė, dirbusi Vilniaus universiteto Fizinio lavinimo katedroje dėstytoja, galiausiai pasirinkusi gydytojos profesiją, be to, priminta jos garsi sportinė praeitis, nes daugsyk tapusi šuolių į aukštį Lietuvos čempione ir rekordininke, sąjunginių lengvosios atletikos varžybų prizininke, tituluota trikovininke bei keturvietės bei aštuonvietės irkluotoja. K.Dineika pasiūlė jai užsukti į Druskininkų sveikatos parką ir susipažinti su reabilitacijos veikla. Suintriguota K.Dineikos asmenybės bei Druskininkų sveikatos parke atliekamų sveikatinimo mokslinių tyrimų, nusprendė ten sugrįžti po internatūros. Negana to, urėdo dukrą Vidą, nors ir gimusią Kaune, viliojo gamta bei nuoseklus sveikatinimo darbas. Tad baigusi internatūrą bei pasitobulinusi kurortologijos klausimais, 1971 m. rudenį su vyru Edmundu Junčiu, buvusiu Kauno “Žalgirio” krepšininku, persikėlė iš Kauno į Druskininkus ir buvo įdarbinta Sveikatos parko direktoriaus pavaduotoja- skyriaus vedėja. 1978 m. V.Junčienė, organizuodama K.Dineikos 80-ejų metų jubiliejų, susilaukė valdžios nemalonės, nes tais pačiais metais tarybinėj spaudoj buvo paviešinti jubiliato antisovietiniai poelgiai.Tad 1980 m., mirus Lietuvos reabilitologijos patriarchui, nei jo netektis, nei jo gyvenimo darbai nebuvo viešumoj pastebėti. Pakeitusi darbą V.Junčienė tapo prie Druskininkų ligoninės įsteigto reabilitacijos skyriaus vedėja. Šis darbas jai padovanojo nepamirštamų pažinčių, pvz. su šiame skyriuje besigydžiusiu kino režisieriumi Raimondu Vabalu. Jo filmo “Skrydis per Atlantą” epizodiniuose vaidmenyse netgi su vyru Edmundu nusifilmavo. Kylant Atgimimui, ponia Vida, tiek iš tėvuko, tiek iš mamos pusės turinti bajoriškas šaknis su giminės herbais, dalyvavo Lietuvos bajorijos veikloje. Gydytoja niekada nesiliovė propaguoti K.Dineikos idėjų tiek užsienyje, tiek Druskininkuose. Organizuodavo druskininkiečių senjorų sveikatinimo užsiėmimus, kurie, pasak V.Junčienės, „ ištiesino prie televizorių ar mezginių nuolat susirietusias moteris, suteikė joms daugiau orumo ir pasitikėjimo savimi“. Vis pabrėždavo, jog K.Dineikos propaguota sveikos gyvensenos samprata neprarado aktualumo.

„Druskonio“ inf. 

 

  Kiek trečiokai žino apie Lietuvą?


Aušra KLEVINSKAITĖ 

   Pastaruoju metu vis dažniau tenka išgirsti apie įdomius ir išradingus būdus paminėti Lietuvos nepriklausomybės paskelbimo bei atkūrimo dienas. Todėl nereikia stebėtis, kad net pradinių klasių mokiniai suraukia nosis išgirdę, jog šia proga jiems gali tekti eiti į tradicinį koncertą. Taigi, siekdami apsaugoti savo atžalas nuo ankstyvų nosies ir kaktos raukšlių, mes, vieno „Atgimimo“ mokyklos trečioko tėvai, sulaukę mokyklos vadovų ir mokytojų pritarimo, ėmėmės organizuoti viktoriną – protų mūšį „Ką žinai apie Lietuvą?“. 
   Pirmiausia kovo 4-osios rytą, prieš įsišėlstant Kaziuko mugei, visi trečiokai dalyvavo 1-ame viktorinos etape-atrankoje. Jos metu mokiniams reikėjo atsakyti į testo klausimus, parengtus pagal 3-ių klasių vadovėlius. Ir ne tik vadovėlius... Ištaisę šiuos testus ir suskaičiavę taškus, į viktorinos – protų mūšio finalą pakvietėme 12 mokinių – po 3 geriausiai pasirodžiusius iš kiekvienos trečios klasės.
   Ir štai atėjo finalo diena – penktadienis, kovo 13-oji, ne pilnatis. Vidurdienį kovingai nusiteikę finalininkai susirinko vienoje iš mokyklos klasių. Čia jų jau laukėme mes – viktorinos vedėjai ir svečiai – „Atgimimo“ mokyklos direktorė D. Časienė ir direktorės pavaduotoja V. Žėkaitė, Druskininkų PK Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio specialistė E. Vaitkevičiūtė, KASP Dainavos apygardos 1-osios rinktinės 109 Druskininkų kuopos karys savanoris L.Burzdžius, šio straipsnio autorė A.Klevinskaitė, trečių klasių mokytojos ir mokiniai. Išklausę direktorės sveikinimą ir susipažinę su taisyklėmis, trečiokai kibo vieni kitiems „į atlapus“ savo žiniomis. Tačiau ne vien žinias teko demonstruoti šiems mokiniams, bet ir sąžiningumą bei stiprybę, nes viktorinoje jų laukė staigmena, – atsakius į keletą klausimų, buvo skaičiuojami taškai ir atsisveikinama su vienu mažiausiai taškų surinkusios komandos nariu. Taip komandinės kovos tęsėsi tol, kol dalyvių skaičius sumažėjo perpus. Tada likusieji 6 dalyviai buvo išskirstyti prie stalų po vieną ir prasidėjo jų tarpusavio kova dėl, pasak direktorės D. Časienės, trečių klasių „istorikų istoriko“ vardo. O kova buvo tikrai įnirtinga – iškritusieji po taškų perskaičiavimo ne tik nukabinę nosis traukėsi nuo stalų, bet ir tyliai vieną kitą ašarėlę nubraukė. Tuo metu likusiems dalyviams užduodami klausimai ir užduotys tik sunkėjo, todėl kiekvienas teisingas atsakymas buvo lydimas šūksniu „Jėėėėė!” ir šoktelėjimu į orą. Pagaliau, po virtinės klausimų apie kariuomenę, NATO ir Europos Sąjungą, vos vienu tašku aplenkęs kitus finalininkus, nugalėjo 3b klasės mokinys Dominykas, antrasis liko Medas iš 3c, o trečioji – Marija iš 3b. Nugalėtojams buvo įteikti diplomai ir Lietuvos simboliniai ženkleliai. Neliko nuskriausti ir kiti finalo dalyviai. Visi 12 dalyvių gavo molinius, mūsų valstybės vėliavą vaizduojančius medalius, „Atgimimo“ mokyklos kalendorius ir ženklelius, Druskininkų PK atminimo dovanėles.
   Pabaigai viktorinos organizatoriai, aš ir Laimutis Burzdžius, norėtume padėkoti „Atgimimo“ mokyklos trečių klasių mokytojoms, pavaduotojai Virginijai ir direktorei už šio renginio idėjos palaikymą ir pagalbą organizuojant.

Paieška



Kas, jūsų spėjimu, gyvens garsioje pilyje ant Vijūnėlio tvenkinio kranto?
Statytojas alytiškis A.Baranauskas
Kurorto meras R.Malinauskas
Princesė ant žirnio
Ten bus senelių prieglauda
Manęs tai nedomina


Siūlau klausimą skaitytojams
Siūlau temą rašiniui

Parduodamas nekilnojamasis turtas (negyvenamosios patalpos - požeminės automobilių stovėjimo aikštelės, unikalus numeris 4400-1497-2314:5867, esančios Druskininkų g. 23, Druskininkai). 1 vietos pardavimo kaina 7000 Lt. Dėl išsamesnės informacijos kreiptis 861286008 arba elektroniniu paštu parduodamasturtas1@
gmail.com

Roletai 
plastikiniams
langams

Prašome
atsiliepti skaitytojus iš:
Kuveito, Hawaii, Filipinų
info@druskonis.lt


Greitas kreditas
internetu


Nebrangiai
šarvuotos durys butui,
lauko durys namui
,
plastikiniai langai

Langai






© 1997-2013 Druskonis.lt . Visa medžiaga pateikta šiame puslapyje yra laikraščio "Druskonis" nuosavybė.
Kopijuoti, platinti informaciją be laikraščio "Druskonis" sutikimo DRAUDŽIAMA!
Visas teises gina LR istatymai

Dizainas ir programavimas - Dana M. ir Aurimas A.