Pirmas

NAUJIENA!


NAUJIENA!

Šiame numeryje

Miesto žinios
Policijos žinios
Kultūra
Renginiai
Skelbimai

Druskininkai

Sanatorijos
Viešbučiai
Menai

Druskininkų apylinkės

Turauskų sodyba
Sodyba "Pas Rūtą"

Redakcija

Informacija


Reklama


Labai gera vieta Jūsų reklamai. Daugiau informacijos čia >>



  Kreipimąsi dėl mašalų pripažino peticija

   Civilizuotai praėjęs savivaldybės Peticijų komisijos posėdis pripažinti peticija beveik 1 tūkst.300 gyventojų pasirašytą kreipimąsi dėl mašalų naikinimo, deja, baigėsi įprasta pastarųjų metų vietos valdžios susirinkimų praktika: nervinga socialdemokratų reakcija į bet kokį opozicijos narių pasisakymą. 
Liepos 10-ąją savivaldybės administracijoje posėdžiavusi Peticijų komisija nagrinėjo vienintelį klausimą – pripažinti peticija ar ne - beveik 1300 gyventojų kreipimąsi į savivaldybę dėl būtinybės rasti biudžeto lėšų miesto mašalams naikinti. Peticijų komisija, kurios sudėtyje – savivaldybės tarybos nariai, socialdemokratai: Vytautas Kvedaras, Ronata Balkaitienė, Algimantas Stoncelis ir Zenonas Streikus (pastarajam dalyvauti posėdyje sutrukdė atostogos) tokiam rimtam klausimui į posėdį pasikvietė netgi juridines konsultantes: dvi savivaldybės administracijos juridinio skyriaus atstoves. 
   Birželio 15 d. vietos valdžiai įteiktame kreipimesi teigiama, jog „Dzūkiją kankinančių kraujasiurbių mašalų lervų veisyklų aptikta Nemuno upėje, kur viename kvadratiniame decimetre jų randama iki 398. Todėl į upės vandenis ištisus metus buvo pilamas veiksmingas preparatas “Vecto Bac”. Programa nutraukta, situacija nekontroliuojama, Druskininkų savivaldybės valdžia problemai spręsti iki šiol nepriima jokio sprendimo“. „Prašome Druskininkų savivaldybės Peticijų komisijos, savivaldybės Tarybos apsvarstyti ir priimti sprendimą, tai yra skirti savivaldybės biudžeto lėšas, kad kraujasiurbių naikinimo programa, įsigyjant ir naudojant bakteriologinį preparatą, būtų nedelsiant atnaujinta“, - po šiuo kreipimosi tekstu pasirašė beveik 1 tūkst.300 gyventojų. Peticijos iniciatorius, savivaldybės tarybos narys Vilius Semeška nesutinka su kurorto valdžios nuostata, kad mašalų naikinimas - ne jos rūpestis ir tam nėra pinigų. Konservatoriaus teigimu, net ir esant krizei - 2009-2010 metais - lėšos mašalų lervoms naikinti buvo skiriamos, todėl yra sunku suvokti, kodėl to negalima padaryti dabar. Anot V. Semeškos, lėšų šaltiniu galėtų tapti padidinta rinkliava už kurorto viešąją infrastruktūrą nuo 0,58 euro iki 1 euro, dar galima pinigų rasti ir iš vietinių resursų. 
   Peticijų komisijos posėdis netruko ir dešimties minučių: jam pirmininkavęs V.Kvedaras ramiai išdėstė klausimo esmę, juristės pacitavo Peticijų įstatymą. Pritarta, jog 1 tūkst. 271 gyventojo pasirašytas kreipimasis atitinka šio įstatymo 3-ojo straipsnio reikalavimus: jame iš tiesų reikalaujama spręsti (...) „svarbius visuomenei, savivaldybėms ar valstybei klausimus“. Komisija nusprendė, jog peticija bus nagrinėjama liepos 29 –ąją, į posėdį papildomai kviečiant savivaldybės tarnautoją, atsakingą už biudžeto planavimą ir lėšų panaudojimą, bei aplinkos apsaugos specialistą, „orientuotą mašalų naikinimo situacijoje“. 
   Posėdžiui einant į pabaigą, peticijos iniciatorius, savivaldybės tarybos narys Vilius Semeška klustelėjo dėl lėšų, numatytų naikinti mašalams, sumos. „Sklando įvairios versijos viešojoje erdvėje, kad metams reikėtų ir 100 tūkst. eurų, ir 50 tūkst., ir 20 tūkst. eurų...“ , -tik spėjo pradėti sakinį konservatorius, kai jį be skrupulų nutraukė Peticijų komisijos narys Julius Matulevičius. „Tai čia mes jau nagrinėjimą pradedam? Jeigu turit laiko, tai čia galit likti ir šnekėtis“, - įsikarščiavo socialdemokratas. „Tai tegul pabaigia mintį“, - bandė taikiai posėdį užbaigti posėdžiui pirmininkavęs Vytautas Kvedaras. „Tai kam? Reikėjo nepradėti, nu...“, - nerimo J.Matulevičius. „Ačiū, kultūros lygis čia atitinkamas, bet nieko tokio“, – juokais kolegos įkarštį bandė nuleisti V.Semeška. „Ne tamstai šnekėti apie kultūrą!“, - vėl pakilo socialdemokrato balsas. V.Semeškos paprašytas nesitujinti, sportininkų rengimo centrui vadovaujantis J.Matulevičius pradėjo atsikirtinėti, kad jis visai nesitujina, nes „tamsta tai yra tamsta“. „Klausykit, ką sakau“, - mestelėjo dar peticijos iniciatoriui. „Ar aš galėčiau nutraukti diskusijas trumpam?, - neištvėrė jau ir V.Kvedaras. - Prašom pabaigti mintį“. „Ačiū labai. Gal būtų galima surinkti informaciją, kiek gi kainuoja tas preparatas, kad kitam posėdžiui galėtume pateikti tikslesnes sumas, kokios sumos reikėtų - ar 100 tūkst., ar 30 tūks.t eurų. Čia gi labai didelis skirtumas, - pasiūlė V.Semeška. - Nes 100 tūkst. eurų vienai savivaldybei yra pakankamai daug, o 30 tūkst. – visai įkandama suma. Internete radau, kad iš JAV šis biologinis preparatas su atvežimu, PVM ir muitu kainuotų apie 30 tūkst. dolerių“.
   Motyvuodamos tuo, kad Amerika nėra Europos Sąjungos šalis, o viešieji pirkimai atliekami tik ES ribose, savivaldybės juristės pasiūlė vis dėlto palaukti kito posėdžio ir valdžios atstovų, atsakingų už biudžeto planavimą. 

„Druskonio“ inf. 

 

  „Palangai – milijonas poilsiautojų, Druskininkams –
  milijonas moškių“, -
liūdnai juokauja gyventojai, klausydami žiniasklaidos pranešimų apie masinį tautos kraustymąsi į pajūrio kurortą, užpraėjusį – ilgąjį savaitgalį planavusį sulaukti milijono poilsiautojų. O tuo metu Druskininkuose... Moškės, tiesa, liepą jau išnyko, užtat kai kurie spa centrai net ir per ilgąsias išeigines turėjo apsčiai laisvų kambarių. 

   Moškės suvalgė druskininkiečių birželio pajamas. Druskininkuose pirmąjį vasaros mėnesį siautėję kraujasiurbiai mašalai tiek nukankino gyventojus, kad žmonės ėmė masiškai pasirašinėti po peticija, raginančia miesto valdžią skirti lėšas moškių naikinimui.   Opozicija net paskaičiavo, kad cheminis preparatas, kurio dėka prieš kurį laiką buvo sėkmingai sustabdyta mašalų invazija, miesto biudžetui ne tiek jau brangiai ir kainuotų: maždaug 30 tūkst. eurų per metus. Tai – bent 4 kartus mažiau už pinigus, išleistus valdžios propagandai: vien pernai savivaldybei priklausantis vandens parkas švietimo centrui, leidusiam valdžią liaupsinantį leidinį “Mano Druskininkai”, pervedė 460 tūkst. litų. 
   Prieš mėnesį peticiją su beveik 1 tūkst. 300 gyventojų parašais į savivaldybę nunešę opozicijos nariai valdžiai net nurodė finansavimo šaltinius, kurių dėka būtų galima nesunkiai išspręsti šią ekologinę problemą. Pasak Druskininkų konservatorių lyderio Viliaus Semeškos, pinigų kraujasiurbiams mašalams naikinti galima skirti iš savivaldybei priklausančių uždarųjų akcinių bendrovių pelno, kurį šios privalėtų dividendų forma pervesti į miesto biudžetą. Be to, lėšos upiniams mašalams naikinti galėtų būti skiriamos ir iš pagalvės mokesčio – po 1 eurą už naktį iš kiekvieno poilsiautojo lupamos rinkliavos už naudojimąsi viešąja kurorto infrastruktūra. O šios rinkliavos, patikėkite, valdžia susirenka ne taip jau mažai – nuo 2011 m. iki 2014 m. pabaigos savivaldybė skelbia gavusi 5,2 mln. litų pagalvės mokesčio. „Tai būtų kur kas prasmingesnis šio mokesčio panaudojimo būdas nei visiems nusibodusi valdžios savigyra apie unikalųjį merą ir analogų neturinčius projektus, formaliai pavadinta “Druskininkų įvaizdžio formavimo priemone“, - sako V.Semeška. 
   Savivaldybė į peticiją su beveik 1 tūkst. 300 žmonių parašais atnešusius politikus sureagavo savaip - opozicijos nariai valdžialaikraštyje buvo išvadinti “siekiančiais asmeninių politinių tikslų”, o beveik prieš keturias savaites pareikštą žmonių valią teiktasi svarstyti tik praėjusį penktadienį. Ir tai – TIK svarstyti, ar šį beveik 1 tūkst. 300 gyventojų kreipimąsi pripažinti peticija. Už tai savivaldybės viešieji ryšiai pastaruoju metu išsijuosę kepė viešai erdvei pranešimus, kaip vietos valdžia su savo Seimo nare „daro viską“, kad būtų gautas finansavimas kitų metų mašalams naikinti. „Pagaliau žmonės savo parašais išjudino valdžią, privalančią jais rūpintis“, - teigia peticijos iniciatorius V.Semeška.
Dar kartą kraujasiurbių mašalų naikinimo būtinybę Druskininkų konservatorių lyderis valdžiai priminė birželio 30 d. vykusiame savivaldybės tarybos posėdyje, svarstant klausimą dėl iš valstybės iždo gautų dotacijų didinamo šių metų miesto biudžeto.
   „Atkreiptinas dėmesys į mašalų naikinimo problemą, - pradėjo kalbą V.Semeška ir iškart sulaukė pašaipios valdančiųjų reakcijos. „Galbūt kam nors ir juokinga, aš matau, gal ko nors ir nekanda, bet vis dėlto kaip jūs žiūrite į tai, kad pelningai dirbančios savivaldybės bendrovės galėtų bent 50 proc. savo pelno dividendų forma pervesti į biudžetą? Tokiu būdu mes galėtume užtikrinti patogų poilsį ir saugų gyvenimą birželio mėnesį savivaldybės gyventojams, perkant atitinkamą preparatą mašalams naikinti. Pavyzdžiui, savivaldybei 100 procentų priklausanti UAB „Druskininkų sveikatinimo ir poilsio centras AQUA“ (vandens parkas) 2013 metais turėjo virš 2,5 mln. litų pelno, 2014-aisiais – 3,2 mln. litų pelno. Todėl lėšos mašalams naikinti iš tiesų nebūtų problema. Kaip jūs manote?“, - paklausė jis savivaldybės administracijos finansų ir apskaitos skyriaus vedėją Vydą Amšiejienę. 
   „Manau, jūsų klausimas buvo iškeltas komitetuose ir jūs tą klausimą kėlėte, manau, jums buvo atsakyta, tikrai nelabai daug turi bendro su šios dienos sprendimo projektu“, - tik tiek tarybos nariui sugebėjo atsakyti savivaldybės finansų skyriaus vadovė. 

„Druskonio“ inf.

 

  Tas pats pagalvės mokestis, tik valdžios požiūris – kitas

   Pagalvės mokestį Vilniuje planuojanti rinkti sostinės valdžia parodė teigiamą pavyzdį, kaip reikia įvedinėti naujas rinkliavas, kur panaudoti surinktas lėšas ir svarbiausia – kaip bendrauti su verslu, ant kurio pečių krenta visi pagalvės mokesčio surinkimo kaštai. Druskininkų verslininkai, tapę mirtinais kurorto valdžios priešais, nes drįso paprieštarauti dėl rinkliavos skubotumo, sako, jog R.Malinauskui reikėtų daug ko pasimokyti iš dabartinės sostinės valdžios.
   Pinigų stokojančio Vilniaus valdžia nelekia strimgalviais įvedinėti pagalvės mokesčio, kad ir kaip trūktų pinigų sostinės viešinimo projektams. Šią savaitę planuotas priimti sprendimas dėl rinkliavos mokesčio atidėtas vėlesniam laikui. „Ši rinkliava, jei ji atsiras, turi nekelti abejonių niekam - nei turizmo verslu užsiimančioms įmonėms, nei viešbučiams, nei koalicijos partneriams. Jei mes visi matysime naudą iš tos rinkliavos, kad tai padidins miesto konkurencingumą per geresnį miesto prisistatymą, tai tada ta rinkliava gali atsirasti. Jeigu kyla rimtų abejonių, reikia diskutuoti tiek ir tol, kol tos abejonės bus išsklaidytos“, - kalbėjo Vilniaus meras, liberalas R.Šimašius. Pagal parengtą projektą buvo planuojama, kad 50 centų dydžio rinkliava sostinėje būtų įvedama nuo 2016-ųjų, bet ją mokėtų tik individualūs turistai, išimtys būtų taikomos agentūroms, su kuriomis sudarytos sutartys numato dešimties ir daugiau kambarių nuomą asmenų grupėms. Nuo 2017-ųjų mokestis augtų iki vieno euro ir jį jau mokėtų visi turistai ar apgyvendinimo paslaugas užsakančios įmonės. Surinktas lėšas Vilniaus valdžia planuoja panaudoti miesto reklamai užsienyje. 
Su kokiais skandalais Druskininkų valdžia įvedė pagalvės mokestį 2011-ųjų vasarą, rašyta nekart. Metines sutartis su kelionių agentūromis pasirašę kurorto verslininkai prašė, kad pagalvės mokestis būtų įvestas nuo kitų metų pradžios, deja, į šį pageidavimą atsižvelgta nebuvo. Didžiausių kurorto sveikatingumo centrų Spa Vilnius, „Eglės“ sanatorijos vadovai bei mažesnių viešbučių savininkai, drįsę viešai suabejoti rinkliavos pagrįstumu ir jos įvedimo skuba, tapo mirtinais Druskininkų valdžios priešais. 
„Vilniaus valdžia parodė, kaip turi būti dirbama, bendraujama su pagalvės mokestį surenkančiu verslu. Kad planuojant naują rinkliavą, reikia tartis dėl kiekvienos detalės, atsakingai nustatinėti įvedimo laiką (Vilniuje pagalvės mokestis, jei ir atsiras, tai tik po pusmečio). Kooperuoti lėšas miesto infrastruktūros reikmėms reikia, tačiau būtina aiškiai išdiskutuoti ir visiems kartu nuspręsti, kur konkrečiai bus panaudoti tie pinigai, - „Druskoniui“ sakė SPA Vilnius savininkas Valdas Trinkūnas. – SPA Vilnius ir „Eglės“ sanatorija esame didžiausi kurortinės rinkliavos rinkėjai, tačiau jau penkeri metai nė karto nebuvome nei informuoti, nei kviesti į aptarimus ar diskusijas, kur tikslingiausia panaudoti surinktą pagalvės mokestį. Mus sugeba tik kasmet tikrinti, ar teisingai renkame kurortinę rinkliavą. Žinau, kad kitų, valdžią viešai mylinčių viešbučių savivaldybės tikrintojai kažkaip nekamuoja, o štai mes šių svečių sulaukiame kasmet“. 
   Seimas gegužę pritarė, kad rinkliavas iš turistų galėtų rinkti visos Lietuvos savivaldybės, anksčiau tai buvo leidžiama tik kurortams - Druskininkams, Birštonui ir Palangai. Už kiekvieną naktį Palangoje turistai moka 0,3 euro, Birštone - 0,58, Druskininkuose - 1 euro mokestį. Palangoje pagalvės mokestį nuo kitų metų keis vienkartinė 5 eurų dydžio įvažiavimo rinkliava, kuri bus renkama tik vasarą.

„Druskonio“ inf.

 

  Jauniausias savivaldybės tarybos narys tapo diplomuotu
  teisininku
   Savivaldybės tarybos narys, 26 metų liberalas Karolis Kaklys - diplomuotas teisininkas. Liepos 3 d. politikas Vilniaus rotušėje atsiėmė teisės magistro diplomą.

   Jauniausias Druskininkų savivaldybės tarybos narys, Liberalų sąjūdžiui priklausantis 26 metų Karolis Kaklys ką tik pabaigė vientisąsias (šešerių metų) teisės magistro studijas Kazimiero Simonavičiaus universitete (buvusioje Vilniaus Verslo teisės akademijoje). Jam liepos 3 d. iškilmingai įteiktas teisės magistro diplomas. Druskininkų politikas teigia, kad mokytis jam buvo įdomu viskas – tiek civilinė, tiek baudžiamoji teisė, o ypač - viešoji sritis, apimanti savivaldos teisę. „Darbas savivaldybės taryboje buvo tarsi akstinas kokybiškoms teisės studijoms. Mes, būdami opozicijos nariais, susiduriame su tokia teisės aktų interpretacija, su tokia vietos valdžios vykdoma „teisine ekvilibristika“, kokių dar neregėję net Lietuvos viešosios teisės ekspertai. Apie Druskininkų savivaldybės situaciją nekart teko diskutuoti su dėstytojais – žinomais šalies advokatais, teisėjais, profesoriais“, - sako K.Kaklys. 
   Druskininkų politikas magistriniam darbui pasirinko temą „LR Konstitucinio teismo sprendimų poveikis baudžiamojo proceso vykdymui“, kurią sėkmingai apsigynė. 
   K.Kaklys liko patenkintas teisės studijomis Kazimiero Simonavičiaus universitete: „Ištęstinės studijos buvo priimtinos tuo, kad paskaitos vyksta nuolat – kas antrą savaitgalį po 9 akademines valandas kasdien, todėl studentai yra įtraukti į nuolatinį mokymosi procesą, bendrauja tiesiogiai su dėstytojais“. 
   Anot politiko, studijų metais bemiegių naktų prieš egzaminus nebūdavo daug, kadangi mokėsi niekieno neverčiamas: „Ištęstines teisės studijas dažniausiai pasirenka darbus turintys, brandesni žmonės, kurie mokosi dėl žinių, o ne dėl popieriaus. Tarp mano kurso draugų buvo nemažai bankroto administratorių, advokato padėjėjų ir kitokį teisinį darbą dirbančių žmonių“. Ar niekada nebandė nusirašyti egzamino metu? „Nenusirašinėjau, nes mokytis man buvo tikrai įdomu. Universitete dirba daug puikių dėstytojų, savo srities profesionalų, kurie sugeba sudominti studentus, juo labiau, juk mokaisi sau, o ne dėl diplomo. Priešingai nei kai kuriuos mūsų miesto politikos veikėjus, mane kurso draugai paskaitose matė ištisus metus, o ne tik diplomo įteikimo dieną“.
   Teisės žinios K.Kakliui padėjo ne tik aiškinantis policijos tyrimais pasibaigusią istoriją su savivaldybės daugumos sugalvotu „nauju teisės aktu“ – „daugumos pasitarimo protokolu“, bet ir nagrinėjant skandalą dėl neteisėtai leisto valdžios propagandinio leidinio. „Mūsų valdžios laviravimas įstatymų tuneliais – įžūliai akivaizdus, jį mato kiekvienas bent kiek teisiškai išprusęs žmogus. Čia buvo tik laiko klausimas, kada yla išlys iš maišo“, - sako opozicijai priklausantis savivaldybės tarybos narys. 
   Teisės magistro diplomą turintis K.Kaklys jau gavo pasiūlymą dirbti advokato padėjėju, tačiau verslą turintis vyras kol kas neapsisprendė: „Verslas sekasi neblogai, o pradėjus teisinę karjerą, tapus advokato padėjėju, tektų pasitraukti iš verslo. Kadangi mokslas sekėsi gerai, galvoju tęsti studijas, mąstau apie doktorantūrą. Norėčiau daugiau pasigilinti į savivaldos teisės aktų spragas“. 
   Druskininkų politikas apie teisinius dalykus turi su kuo pasišnekėti ir namie. K.Kaklio brolis Vytautas – taip pat diplomuotas teisininkas, dirbantis advokato padėjėju vienoje iš sostinės advokatų kontorų. 
   Šie metai K.Kakliui - ypatingai sėkmingi. Jaunas vyras jau antrai kadencijai buvo išrinktas savivaldybės tarybos nariu šįmet pavasarį vykusiuose savivaldos rinkimuose. Prieš dvejus metus sumuštas mero brolio V.Jankausko už tai, kad drįso viešai kritikuoti R.Malinauską, K.Kaklys su tokiu elgesiu nesitaikstė ir kreipėsi į policiją: šįmet teismas V.Jankauskui skyrė vienerių metų laisvės atėmimo bausmę, jos vykdymą atidedant vieneriems metams, taip pat priteisė politikui atlyginti patirtą žalą. 
   Ką tik sėkmingai baigtos studijos ir gautas teisės magistro diplomas jaunam politikui atvėrė kelią į teisinę karjerą. Negana to, visai netrukus savivaldybės tarybos nario laukia bene didžiausia gyvenimo dovana: tėvystė. Kartu su drauge Edita Karolis jau greitai sūpuos jųdviejų kūdikį.

„Druskonio“ inf.

 

  Kokie Druskininkų abiturientų egzaminų rezultatai?

Rokas TRIMBELIS

   Liepos 8 dieną Nacionalinis egzaminų centras (NEC) paskelbė paskutinius valstybinių brandos egzaminų rezultatus. Peržvelgus šių metų Druskininkų savivaldybės abiturientų rezultatus ir palyginus juos su praėjusių metų rezultatais, tapo aišku, kad šimtukų derlius šiemet gausesnis, nors neišlaikiusiųjų egzaminus skaičius nežymiai išaugo.

Kaip sekėsi lietuvių bei užsienio kalbos?

  
Lietuvių kalbos ir literatūros egzamino metu suklupo 11 savivaldybės abiturientų, savivaldybėje egzamino neišlaikė 7.43 proc. abiturientų, respublikoje neišlaikiusiųjų procentas didesnis ir siekia 10.43 proc. 17 „Ryto“ gimnazijos gimnazistų surinko 86-99 balus. Švietimo centre šį egzaminą buvo pasirinkę 2 kandidatai, abu šio egzamino neišlaikė – neperkopė minimalios egzaminui išlaikyti reikalingos kartelės (15 taškų iš 50). Džiugūs anglų kalbos egzamino rezultatai, išlaikė visi. Net septynių „Ryto“ gimnazijos abiturientų žinios įvertintos maksimaliu šimto balų įvertinimu. 
   32 savivaldybės abiturientų žinios įvertintos 86-99 balais, pernai tokių buvo 23. Rusų kalbos egzaminą laikė 13 abiturientų, išlaikė visi. 4 (30.77 proc.) savivaldybės abiturientų žinios įvertintos 86-99 balais, respublikoje 22.73 proc., pernai savivaldybėje buvo tik vienas abiturientas, surinkęs 86-99 balų įvertinimą. Šiemet nebuvo nė vieno abituriento, laikiusio prancūzų ar vokiečių kalbų egzaminus, tokių abiturientų nebuvo ir pernai.

Džiugesni gamtos mokslų egzaminų rezultatai

   Džiugina gerėjantys biologijos egzamino rezultatai, išlaikyti pavyko visiems. 9 „Ryto“ gimnazijos abiturientų žinios įvertintos 86-99 balų įvertinimais, tuo tarpu pernai tokių abiturientų buvo vos 3. Vieno „Ryto“ gimnazijos abituriento žinios įvertintos maksimaliu šimto balų įvertinimu. Paskutinį kartą 100 balų įvertinimas biologijos egzamino metu savivaldybėje buvo gautas 2006 metais.  Chemijos egzaminą laikė 9 abiturientai, nesuklupo nė vienas. 86-99 balų įvertinimus gavo 1 „Ryto“ gimnazijos abiturientas, pernai tokių savivaldybėje neturėjome. Fizikos egzaminą laikė 8 abiturientai, išlaikė visi. 5 abiturientai surinko 36-85 balų įvertinimus, praėjusiais metais – 11 abiturientų. 86-99 balų nesurinko nė vienas, praėjusiais metais buvo 3 abiturientai.

Kaip sekėsi tiksliųjų mokslų egzaminai?

   Matematikos egzaminą laikė 95 kandidatai, 2 neišlaikė. 7 abiturientai surinko 86-99 balus, pernai tokių abiturientų buvo 13. Informacinių technologijų egzamino išlaikymo kartelę, kuri yra kiek didesnė nei kitų brandos egzaminų (20 taškų iš 100), perkopė visi abiturientai. Vieno „Ryto“ gimnazijos abituriento žinios įvertintos šimto balų įvertinimu. Du abiturientai surinko 86-99 balų įvertinimus, praėjusiais metais tokių abiturientų buvo 5.

 

  Pagerbti Druskininkų šimtukininkai

Iš kairės į dešinę: A.Gudaitis,I.Andriūnas, A.Švitra, E.Gervelis,Ž.Graužytė, E.Šalengaitė, Š.Jurkonis, P.Matijošaitis

Rokas TRIMBELIS

   Liepos 10-ąją Miesto muziejuje buvo iškilmingai pagerbti ir apdovanoti aukščiausius įvertinimus iš valstybinių brandos egzaminų gavę Druskininkų abiturientai, juos ruošę mokytojai ir tėvai. Šiemet tokių abiturientų buvo devyni. Tai Ignas Andriūnas (anglų k.), Edvinas Gervelis (informacinės technologijos), Živilė Graužytė (anglų k. ir biologija), Augustinas Gudaitis (anglų k.), Šarūnas Jurkonis (anglų k.), Paulius Matijošaitis (anglų k.), Eglė Šalengaitė (anglų k.), Andrius Švitra (anglų k.). Visi jie 40-osios Druskininkų „Ryto“ gimnazijos abiturientai. Vienintelė abiturientė Živilė Graužytė gavo du šimtukus: iš anglų ir biologijos, iki trečio - matematikos šimtuko jai pritrūko vos dviejų taškų.
   Anksčiau šios šventės metu būdavo pagerbiami abiturientai, baigę mokyklas su pagyrimu bei gavę aukščiausius brandos egzaminų įvertinimus. Pasak „Ryto“ gimnazijos direktorės Marijonos Kriščiūnaitės, šiemet nėra nė vieno abituriento, kuriam būtų galima įteikti brandos atestatą su pagyrimu. Iki prasidedant egzaminų sesijai, į brandos atestatus su pagyrimu pretendavo 6 abiturientai, tačiau valstybiniai lietuvių kalbos ir literatūros bei matematikos egzaminai panaikino po tris pagyrimus. „Šiandien ypatingai džiaugiamės čia pakviestaisiais. Tai - įdomios asmenybės, įdomūs žmonės, tą jūs pamatysite iš auklėtojų, kai kurių mokytojų atsiliepimų apie mūsų abiturientus. Ačiū, jums, gerbiami abiturientai, kad savo mokymosi rezultatais, aktyvia veikla labai prisidėjote prie mūsų mokyklos įvaizdžio formavimo. Labai Ačiū tėveliams, nes jūsų padrąsinimas, bendravimas, supratingumas, parama mokyklai, dalyvavimas jos veiklose turi reikšmės vaikų mokymuisi“, - kalbėjo M. Kriščiūnaitė.
   Šventėje pagerbti ir pedagogai, ruošę abiturientus valstybiniams brandos egzaminams - anglų kalbos mokytojai: metodininkė Daiva Miškinienė, vyresnioji mokytoja Daiva Padegimienė, metodininkas Nerijus Plūkys, metodininkė Lina Šerkšnaitė, paruošusi du šimtukininkus, metodininkė Rūta Šumskienė, taip pat paruošusi du šimtukininkus, informacinių technologijų mokytojas metodininkas Linas Slapikas bei biologijos vyresnioji mokytoja Nijolė Krukonienė.
   Tėvelių vardu padėkos žodžius tarė Jūratė Šalengienė, abiturientų - Andrius Švitra, mokytojų vardu, pradinių klasių mokytojos Marytė Kašėtaitė ir Veronika Šatūnienė, kurios taip pat dalijosi ir prisiminimais. Buvusius mokinius atvyko pasveikinti Saulės pagrindinės mokyklos direktorė Ramutė Siliūnienė. 
   Pradinių klasių mokytoja Marytė Kašėtaitė sveikindama sakė: „Vaikai, mokiau juos ir mokiausi su jais. Šiandien čia, salėje, esu tarp tų gražių, protingų, gerų žmonių. Ir esu dėkinga jiems, kad savo darbu, mokslu - kasdieniniu, atkakliu, nelengvu, jie įprasmino mūsų mokytojų darbą, siekdami savo svajonės - pildo mūsų svajones“.

 

  Vaikai renkasi vandenį 


Rokas TRIMBELIS

   Nors vasara – atostogų metas, tačiau vaikų lopšelyje-darželyje „Žibutė“ nestinga aktyvios bei naudingos veiklos. Liepos 8 dieną „Žibutės“ kieme įvyko renginys „Grynas vandenėlis – sveikiausias gėrimėlis“.”Renginio pradžioje visuomenės sveikatos priežiūros specialistė Irma Tamulevičienė vaikams papasakojo apie geriamąjį vandenį, jo naudą, reikšmę žmogaus organizmui. Paklausta, kaip kilo idėja surengti šį renginį, Irma Tamulevičienė sakė: „Pastaruoju metu temperatūros stulpelis šoktelėjęs ir svyruoja tarp 28-34 laipsnių karščio. Svarbu atsivėsinti visiems, ypatingai vaikams, kadangi šie daug ir aktyviai juda, jiems nuolat reikia atstatyti vandens balansą. Taip pat be galo svarbu ugdyti ir diegti vaikams sveikos gyvensenos principus, formuoti vaikų į sveiką gyvenseną kuo anksčiau“.
   Vėliau vaikai žaidė įvairius žaidimus, skanavo tiek paprastą geriamąjį, tiek pagardintą vaisių griežinėliais vandenį, šaltą arbatą. Noriai darė įvairias mankštas, kurias jiems rodydavo ir aiškindavo sveikatos priežiūros specialistė. „Varpelio“ grupės auklėtoja Laimutė Kudelienė pavaišino vaikučius šalta arbata, vėliau auklėtojos paraginti, vaikai dalyvavo estafetėje. Renginio pabaigoje vaikučiai rinko labiausiai jiems patikusį. Beveik vienbalsiai nugalėjo paprastas geriamasis vanduo. Renginyje tądien dalyvavo net 81 darželio auklėtinis. 
   Pasak visuomenės sveikatos priežiūros specialistės, vanduo yra būtinas tiek vaikams, tiek suaugusiems. Įrodyta, kad net nedidelis skysčių trūkumas mažina darbingumą ir gali sukelti nemalonius reiškinius, pavyzdžiui, silpnumą arba mėšlungius. Nuo vandens kiekio organizme labiausiai priklauso smegenų, širdies, plaučių ir raumenų veikla. Ypač svarbų vaidmenį vanduo atlieka kūno temperatūrai reguliuoti. Renginio metu vaikams buvo akcentuojama, jog geriausias vandens šaltinis – paprastas geriamas vanduo iš čiaupo. Ir reikia nebijoti jį gerti, kadangi Druskininkų mieste iš čiaupo bėgantis vanduo yra švarus. Kad šis vanduo gali būti skanus, sutiko ir lopšelio-darželio „Žibutė“ vaikai, dalyvavę renginyje „Grynas vandenėlis – sveikiausias gėrimėlis“. Mažieji sužinojo, kad vanduo ne tik geriausiai numalšina troškulį, bet ir užtikrina visavertę organizmo sistemų veiklą bei mitybos specialistų yra rekomenduojamas kaip būtinas mitybos elementas.

 


Paieška



Kas, jūsų spėjimu, gyvens garsioje pilyje ant Vijūnėlio tvenkinio kranto?
Statytojas alytiškis A.Baranauskas
Kurorto meras R.Malinauskas
Princesė ant žirnio
Ten bus senelių prieglauda
Manęs tai nedomina


Siūlau klausimą skaitytojams
Siūlau temą rašiniui

Parduodamas nekilnojamasis turtas (negyvenamosios patalpos - požeminės automobilių stovėjimo aikštelės, unikalus numeris 4400-1497-2314:5867, esančios Druskininkų g. 23, Druskininkai). 1 vietos pardavimo kaina 7000 Lt. Dėl išsamesnės informacijos kreiptis 861286008 arba elektroniniu paštu parduodamasturtas1@
gmail.com

Roletai 
plastikiniams
langams

Prašome
atsiliepti skaitytojus iš:
Kuveito, Hawaii, Filipinų
info@druskonis.lt


Greitas kreditas
internetu


Nebrangiai
šarvuotos durys butui,
lauko durys namui
,
plastikiniai langai

Langai






© 1997-2013 Druskonis.lt . Visa medžiaga pateikta šiame puslapyje yra laikraščio "Druskonis" nuosavybė.
Kopijuoti, platinti informaciją be laikraščio "Druskonis" sutikimo DRAUDŽIAMA!
Visas teises gina LR istatymai

Dizainas ir programavimas - Dana M. ir Aurimas A.