Pirmas

NAUJIENA!


NAUJIENA!

Šiame numeryje

Miesto žinios
Policijos žinios
Sportas
Renginiai
Skelbimai

Druskininkai

Organizacijos
Sanatorijos
Viešbučiai
Menai

Druskininkų apylinkės

Turauskų sodyba
Sodyba "Pas Rūtą"

Redakcija

Informacija


Reklama


Labai gera vieta Jūsų reklamai. Daugiau informacijos čia >>



  Naujas meras– senas meras?

Vilius SEMEŠKA

   Po to, kai LR Seime pagal socialdemokratų pasiūlytą modelį buvo įteisinti tiesioginiai merų rinkimai, tapo aišku, kad Druskininkuose senas meras sieks būti perrinktas ir norės valdyti toliau, nesvarbu, ar turės daugumą, ar ne naujoje savivaldybės taryboje. 

   Visos Lietuvos partijos, taip pat ir rinkėjai, jau senokai laukė ir norėjo merus rinkti tiesiogiai, tačiau ar tokiomis sąlygomis ir įgaliojimais, kurie įteisinti paskubomis, vardan vienintelio tikslo būti perrinktu ir veikti taip pat diktatoriškai toliau, neatsižvelgiant net ir į naujos tarybos sudėtį?
   Jau šiandien galima akivaizdžiai pamatyti, kad tikslui pasiekti bus metami visi įmanomi administraciniai resursai, tai yra mūsų mokesčių mokėtojų pinigai. Tam juk ir buvo sugalvota leisti propagandinį Druskininkų valdžios savireklamai skirtą leidinį „Mano Druskininkai“. Neatsižvelgiant nei į Lietuvos žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos, Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimus, politinės savireklamos tiražavimas, priešrinkiminei kampanijai prasidėjus, padidintas iki 10 tūkst. egzempliorių per savaitę. Jei Druskininkų savivaldybėje gyvena apie 21 tūkst. gyventojų, tai praktiškai kiekvienai šeimai Druskininkų valdžia, įklimpusi į milžiniškas skolas, skiria net po du „nemokamus“ laikraščius. O praėjusią savaitę mokesčių mokėtojų sąskaita Druskininkų meras dar ir savireklaminiais atvirukais rinkėjus pamaitino. 
Tačiau gyventojai nėra tokie naivūs ir kvaili! Juk kiekvienas mato, kad vietinių problemos pastebimos tik rinkimams artėjant, o visas didžiausias dėmesys buvo kreipiamas ES paramos lėšų įsisavinimui, siaurų grupinių interesų tenkinimui, susidorojimui su kritikais/oponentais, atvykstančiųjų turistų pramogų bei įtakingų asmenų puotų organizavimui. 
Rinkimai Druskininkų savivaldybėje, panašu, bus labai įtempti. Dabartinės valdžios tikslas jokiu būdu neprileisti kitų partijų ir lyderių prie visų komercinių ir neviešinamų sutarčių, sudarytų per pastaruosius keturiolika metų, savivaldybės šeryklėlių - sukurtų UAB‘ų veiklos patikrinimo. Nors niekas po rinkimų jokių raganų medžioklių organizuoti neketina, dauguma savivaldybėje dirbančių specialistų tik atlieka savo pareigas, valdžios baimė prarasti galią, galią valdyti ir bausti, ypač jaučiama. Kyla klausimas: kodėl?
Valdžia pirmiausia turi tarnauti vietiniams gyventojams ir atstovauti jų interesams. Koks džiaugsmas gyventi „klestinčiame“ kurorte, nors įrašytame į probleminių teritorijų sąrašą, kuriame vietiniai gyventojai reikalingi kaip pigi darbo jėga, tiksliau nereiklus įrankis atitinkamai grupelei išrinktųjų, priskiriančių save nebaudžiamųjų kastai. Pirmiausia, kiekvienas renkamas asmuo turi ne tik suvokti, bet ir išrinktas laikytis įsipareigojimų, tai yra būti rinkėjų tarnu, įgaliotu atstovu, bet ne visagaliu/neklystančiu valdovu. Meras tampa pavyzdžiu visuomenei, atstovauja savivaldybei šalyje ir užsienyje. Ar dabar meras yra visuomenės veidrodis?
Ar senas meras ir toliau bus nepakeičiamas, nuspręsite Jūs, rinkėjai. Svarbu, kad turėtumėte galimybę rinktis. Dar svarbiau, kad gyvenant laisvoje ir nepriklausomoje Lietuvoje būtų užtikrinti demokratiniai rinkimai: be papirkinėjimų, melo, šmeižto ir įžeidimų. O po rinkimų valdžia pagaliau atsigręžtų į vietinių poreikius ir nešvaistytų mūsų sumokėtų mokesčių savireklamai, gigantomaniškiems projektams, neardytų meno kūrinių, nestatytų tvorų ir pilių parkuose. Būtina vieninga ir susitelkusi savivaldybės bendruomenė, kuriai gyvenimas Druskininkuose – M.K. Čiurlionio mieste, kurorte, į kurį norėtų sugrįžti visi čia pabuvoję, teikia ženklius privalumus lyginant su kitomis vietovėmis. 
Pats pavadinimas Savivaldybė ir reiškia, kad vietiniai gyventojai sprendžia visas problemas, su jais tariamasi, atsiklausiama jų nuomonės priimant svarbiausius sprendimus. Todėl jokių vienvaldžių diktatorių, valdančių ir net baudžiančių „nepaklusniuosius“ valdovų, Lietuvos piliečiai tikrai nėra nusipelnę. Tiesiogiai išrinktas meras yra tiesioginis jūsų tarnas, todėl jį išsirinkę ne prašykite, o reikalaukite, kad tarnautų jums, bet ne savo asmeniniams ir artimos aplinkos interesams. 

 

  Gera žinia – Druskininkuose propagandos bus daugiau
Dainius RADZEVIČIUS, 
Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas

   Senokai žiniasklaidos rinkoje nebuvo gerų naujienų. Ypač laikraštinės spaudos pasaulyje. Tačiau „malonia“ išimtimi galime vadinti kol kas tik Druskininkuose leidžiamą propagandinį laikraštį „Mano Druskininkai“, kuris bus leidžiamas dar didesniais kiekiais.
   Nors įstatymai Lietuvoje draudžia leisti tokius leidinius, o Žurnalistų etikos inspektorius jau seniai liepė uždaryti tokį kvazimodinį leidinį, tačiau Druskininkų valdžia gyvena lyg Luhansko ar Donecko separatistai-teroristai, t.y. pagal savo sukurtas taisykles. 
   Todėl kai kolegos atsiuntė publikaciją „Leidinys „Mano Druskininkai“ pasieks dar daugiau skaitytojų“, man natūraliai kilo klausimas – ar savo prote šio laikraščio leidėjai ir iki kiek jie dar didins savo propagandos apimtis? Žinoma, kai Druskininkų švietimo centro direktorius Vytautas Gintutis pats rašo „geras žinias“, tuomet galime tik juoktis iš tokio leidinio, nes net propagandiniu jo negali vadinti. Tai tokia keista laikraščio parodija ir vien dėl to jo tiražą gal net reikėtų didinti iki kokio 100 tūkstančių vienetų. Ir tada platinti kartu su kokiu nors populiariu žurnalu. Labai tiktų žurnalas „Žmonės“. Didelė dalis Lietuvos pamatytų, kokie žmonės valdo Druskininkus, t.y. separatistinį Lietuvos regioną, besivadovaujantį savo taisyklėmis ir principais. 
Pastaruosius keletą mėnesių atidžiai stebiu Ukrainos situaciją, kur apsišaukėliai žmonių gelbėtojai, pamindami bet kokius įstatymus, griauna šalį ir dar sako, kad gelbėja. Radau daug paralelių su linksma pono Vytauto Gintučio „gera žinia“ apie tai, jog savo propagandinio leidinio tiražą jis/jie didina „sveikatingumo įstaigose gyvenančių žmonių pageidavimu“. 
   Na, tokių linksmų tekstų galima buvo prisiskaityti iki valios tik sovietmečio spaudoje. Dabar jau retai kur pamatysi tokią naftalininę tekstūrą. Sovietmečiu pageidaujant skaitytojams irgi skelbdavo visokias propagandas. Tada apskritai valdžia viską darydavo neva pageidaujant žmonėms. Taip sakant, darbo liaudžiai. Pastaruoju metu tokiu „liaudies pageidavimu“ Ukrainoje kuriamos neva liaudies respublikos. Tipo nepriklausomos, kurias pagal savo supratimą valdo apsišaukėliai banditų vadukai. 
Na, o grįžtant prie leidinio „Mano Druskininkai“ ir jo tiražo didinimo iki 10 tūkstančių egzempliorių, man staiga šovė labai gera mintis, kurią norėčiau perduoti ponui Gintučiui – gal galėtų druskininkiečiai „paprašyti“ propagandinio laikraščio dar daugiau? Ypač prieš šildymo sezoną. Tuomet galėtų šildytis pigiai, nes šis laikraštis jau bus spausdinamas ne ant žurnalinio, o ant laikraštinio popieriaus. Dega tikrai geriau. O ir platinamas nemokamai. Šių metų pradžioje Druskininkų mieste gyveno 13,8 tūkst. gyventojų, visoje savivaldybėje - 20,9 tūkst. gyventojų. Tai taip išeina, kad kol kas ponas Vytautas Gintutis tik kas antram savivaldybės gyventojui atneša propagandinį leidinį? Negerai – kažkokia diskriminacija gaunasi. Jei jau visi gyventojai lygūs ir vienodai svarbūs, tai turėtų nešti visiems. Kiekvienam, taip sakant, bent po vieną. Tada jau gautų visi – nuo kūdikio iki senelio. Galėtų džiaugtis ir ploti katučių skaitydami „geras žinias“. O vėliau tomis geromis žiniomis kurtų savo krosnis. Reikia nepamiršti ir visų atvažiuojančių svečių. Jų yra tikrai keli šimtai tūkstančių. Tad nesikuklinant galima tuos „Mano Druskininkus“ žmonių pageidavimu didinti iki kokių 350 tūkstančių vienetų. Nepamirštant dalį propagandos leisti rusų, lenkų ir anglų kalba.
   Pats skaičiau Vytauto Gintučio straipsnį, kuriame jis sakė, kad „mums svarbus kiekvienas skaitytojas, dirbame Jums, likite kartu su mumis“. Na, kodėl svarbus kiekvienas skaitytojas propagandos platintojams, man yra aišku. Juk reikia kažkam plauti smegenis. Kad propagandistai dirba skaitytojams, man yra visiškai aiškus melas, nes propagandistai paprastai dirba tik savo bosams. O ką reiškia palinkėjimas likti kartu su gintučiais, man jau primena paranojinę baimę, kad prisisotinę tokių propagandų, žmonės gali išsilakstyti. Kuo toliau nuo tų, kurie už mokesčių mokėtojų pinigus bruka jiems propagandą vis didesniais tiražais.

 

  Vado meilę nusipirkom patys?

Antroji atviruko, mero panaudoto savireklamai, pusė

   Druskininkiečiai nustebo, praėjusią savaitę traukdami iš pašto dėžučių itin ryškaus mėlynumo atvirukus su kurorto vaizdu ir kurorto mero padėkos žodžiais. Gal taip sutapo, bet būtent tomis dienomis buvo viešai paskelbta, jog socialdemokratas Ričardas Malinauskas kitais metais kandidatuos tiesioginiuose merų rinkimuose. Taigi jau prasideda rinkėjų papirkinėjimas meiliais žodeliais?

Netikėtas meilumas


   O kaip kitaip? Mieste, kur privilegijomis apdovanojami tik valdžios saviškiai, o išdrįsusiems paprieštarauti ant galvų griūna įvairių institucijų tikrinimai, draudimai, sankcijos bei persekiojimai, netikėtas meilumas kelia įtarimą. Kažko jau, matyt, iš mūsų nori? Argi šiaip sau kas nors sveikins dabar su 2014-aisiais metais – kurorto 220-uoju istorinės raidos gimtadieniu? Juk prasidėjo ruduo, šie metai jau tuoj tuoj baigsis. 
   “Dėkoju visiems ir kiekvienam atskirai už tai, kad savo kasdieniais darbais prisidedate prie Druskininkų puoselėjimo. Turėdamas Jūsų pasitikėjimą, didžiuojuosi, galėdamas dirbti kartu Druskininkų labui”, - atvirlaiškyje rašo meras. “Pasidžiaukime Druskininkais – ryškiai sužibusiu mineraliniu Lietuvos perlu – ir neleiskime jam nublankti”. Ar perskaičius tokią frazę, reikėtų suprasti potekstę, jog miestelėnams tinkamai nesusipratus ir, neduokdie, neišrinkus Ričardo Malinausko meru, Druskininkai imtų ir mikliai nublanktų?

Aritmetika paprasta

   Dabar vertėtų pažvelgti į materialiąją šio dalyko pusę. O kas gi mokėjo už gražiuosius atvirlaiškius su nuoširdžiausiomis R.Malinausko frazėmis? Jis pats, asmeniškai? Taip, ko gero, turėtų būti, bet sunku tuo patikėti, nes mūsų savivaldybės valdžia nieko asmeniniais pinigais nedaro. Štai propagandinis savivaldybės laikraštis “Mano Druskininkai” kelia į padanges savivaldybės valdininkijos bei mero veiklą, tačiau jo leidimą apmoka kiti. Valdžią liaupsinančio, neteisėtu pripažinto leidinio tiražas kyla, jau vos ne kas antram savivaldybės gyventojui jis dykai nori nenori brukamas, o kas už jį moka? O jei dabar, kaip juokiasi žmonės, bus kuo krosnis kūrenti, tai kieno pinigai skries į ugnį? Mūsų! Mat jo leidybą apmoka vandens parkas, bendrovė “Druskininkų sveikatinimo ir poilsio centras AQUA”, kuri visa priklauso savivaldybei. O savivaldybė kas? Tai ne tie keliasdešimt tarnautojų, sėdinčių kvapniuose kabinetuose ir besistengiančių visus įtikinti, kad nuo jų viskas priklauso, o mes – druskininkiečiai, savivaldybės gyventojai, savo mokesčiais išlaikantys anuos, aukštuose rūmuose sėdinčius. Bet mūsų niekas neklausia, norim mes ar nenorim leisti pinigus mums patiems smegenis plaunančiam valdžios ruporui išlaikyti? 
  Ar ne taip yra ir su įsiteikti būsimiems rinkėjams bandančiais mero atvirukais? Ar nebus taip, kad vado meilė apmokėta mūsų pačių pinigais? 
   Mūsų žiniomis, šitų atvirlaiškių su mero parašu išleista maždaug 6 tūkst. egzempliorių. Jeigu prekybos vietose tokį atviruką gali nusipirkti už daugmaž 60 centų ar litą, tai jo savikaina galėtų sudaryti 20-30 centų. Aritmetika paprasta – patys paskaičiuokite, kiek kainavo R.Malinausko meilumas. 

Neprasidėjusi politinė kampanija

   Dar yra juridinis aspektas. Kažin, ar meras Ričardas Malinauskas, galimai naudodamasis administraciniais resursais, ir kartu su valdžios propagandiniu “nemokamai” į gyventojų pašto dėžutes išnešiojamu leidiniu išplatinęs agitacinį atviruką, nepažeidė Rinkimų įstatymo ar kitų teisės aktų? To pasiteiravome Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininką Zenoną Vaigauską. 
   - Matot, įstatymai nieko nesako dėl to laikotarpio, kol nėra paskelbta tiksli rinkimų data. Tai vienas dalykas. Antras dalykas – jis ten nepasirašęs, kaip kandidatas į merus, o kaip dabartinis miesto vadovas. Todėl pagal Rinkimų įstatymą jis nepatenka į mūsų reguliavimo sferą. Tiesa, nežinau kaip kolegos - Vyriausiosios rinkimų komisijos nariai – galvos, mes dar neapsvarstėm šito dalyko. 
   - Bet jūs pats čia pažeidimo nematote?
   - Rinkimų data nepaskelbta, politinė kampanija neprasidėjusi. Aišku, apie pinigų panaudojimą – ar verta tokiems atvirukams lėšas naudoti, ar ne, tai jau kitas klausimas. Į jį savivaldybės biudžeto sudarinėtojai ir jo panaudojimo prižiūrėtojai turėtų atsakyti. O Rinkimų įstatymas nereguliuoja kandidatų reklamos, kol nepaskelbtas politinės kampanijos laikotarpis. 
   - O kaip jūs manote, kada planuojama paskelbti būsimų rinkimų datą ir pradėti politinę kampaniją?
    - Dar sunku pasakyti, manau, kad artimiausiu metu Seimas ketina paskelbti. Politikai svarsto, kad rinkimai turėtų būti kitų metų kovo 1 dieną, todėl reikia manyti, kad iki spalio pradžios paskelbs. 
   - Tada politinė reklama jau bus griežčiau reglamentuojama?
   - Ne griežčiau, o visai griežtai. Politinės kampanijos laikotarpiu visi atvejai svarstomi. Tarkim, kaskart prieš rinkimus kai kurie merai išreiškia baisų norą išleisti labai didžiules savo veiklos ataskaitas. Mes jas svarstom ir kai kurias pripažįstam esančias ant ribos. Jeigu tai iš tikrųjų yra nuveikto darbo ataskaita – vienas reikalas, bet jeigu ten informacijos mažai, užtat išvien mero nuotraukos – visai kas kita. Mano galva, viską vis tiek nulems rinkėjų simpatijos ir antipatijos. Kaip rinkėjai pažiūrės į pinigų atvirukams spausdinti išleidimą – irgi bus matyti. Gyventojai spręs ar gerai tie pinigai panaudoti, ar negerai, ar tą sveikinimą malonu gauti, ar nemalonu, visaip gi būna. Tik rinkėjai juk sprendžia, ką jų išrinktieji pridarė per praėjusius ketverius kadencijos metus, o gal ir anksčiau.

Klaidus atsakymas

   Kadangi paaiškinimus geriausia išgirsti iš pirmų lūpų, nutarėme apie atvirukų atsiradimo aplinkybes paklausti paties mero Ričardo Malinausko. Jam uždavėme tokius klausimus:
   Kokiu tiražu buvo išspausdinti agitaciniai sveikinimo atvirukai, su nemokamu savivaldybės laikraščiu praėjusią savaitę išnešioti savivaldybės gyventojams?
   Kiek savivaldybės biudžetui kainavo jų išleidimas?
   Ar jums neatrodo, kad tokios savireklamos išlaidos turėtų būti padengtos ne mokesčių mokėtojų, bet besireklamuojančio asmens lėšomis?
   Ar tokių atvirukų išplatinimas gyventojams yra artėjančios rinkiminės kampanijos dalis?

   Atsakymą, žinokit, gavome. Tačiau kažkokį nei į tvorą, nei į mietą. “Šių metų birželio mėnesį, minint kurorto 220 metų jubiliejų, - rašo savivaldybės dokumentų ir informacijos skyriaus vedėjo pavaduotoja Gabrielė Bujanauskienė, - Druskininkuose buvo vykdomas savivaldybės projektas – fotomenininkų bei vietinių fotografų mėgėjų pleneras, kurio vienas iš etapų – jubiliejinių atvirukų sukūrimas. Savivaldybė gyventojams ir svečiams padovanojo 12 000 atvirukų”.
   Jūs supratote? Mes tai nežinome ir ką galvoti, todėl kyla dar daugiau klausimų. Ar pusė iš fotomenininkų plenere sukurtų atvirukų buvo padovanoti tiesiai merui R.Malinauskui, kuris paskui juos panaudojo savireklamos tikslais? Jei fotografų pleneras buvo savivaldybės organizuotas renginys, tai šioji apmokėjo ir jo išlaidas, ir atvirukų atspausdinimą? Vadinasi, mes patys iš mokesčių mokėtojų pinigų sumokėjome už miesto galvos meilės pasireiškimą mums?

“Druskonio” inf.

 

  Druskininkiečių mėnuo
Rugpjūtis 

   Praėjusį mėnesį susituokė 52 poros. Vyriausia ištekėjusi moteris buvo 44-erių metų, o vyriausias vedęs vyras – 50-ies metų. Jauniausia nuotaka žiedus mainė 20-ies, o jauniausias jaunikis – 21-erių metų. Pirmąjį kartą susituokė 47 vyrai ir 43 moterys. Antrąjį kartą vedė 4 vyrai ir ištekėjo 8 moterys, po vieną vyrą bei moterį prisiekti amžiną meilę ryžosi trečiąjį kartą.
   Išsituokė 5 poros. Vyriausias išsiskyręs vyras – 67-erių metų, jauniausias - 38-erių. Vyriausiai išsituokusiai moteriai –62-ji, jauniausiai – 31-eri metai. Dvi išsiskyrusios poros augino po vieną nepilnametį vaiką. Ilgiausiai santuoka truko 19 metų, trumpiausiai – 6-erius.
   Rugpjūtį gimė 18 vaikų: 8 berniukai ir 10 mergaičių.
Mergaitėms suteikti vardai: dvi naujagimės gavo Kamilės vardą, Gabija, Tėja, Meida, Luknė, Vakarė, Austėja, Rusnė ir Ugnė. Berniukų vardai: Ričardas, Vakaris, Aleksandr, Danil, Vincentas, Benediktas, Armandas ir Simonas. 
   Vyriausias naujagimio tėvas buvo 42-ejų metų, vyriausia motina – 37-erių; jauniausiam tėvui – 22-eji metai, jauniausiai motinai –20 metų.
   Mirė 20 žmonių: po 10 vyrų bei moterų. Druskininkų mieste – 12 (4 vyrai, 8 moterys), Leipalingio seniūnijoje – 2 (po vieną vyrą bei moterį), Vieciūnų seniūnijoje – 3 (visi 3 vyrai), kitose savivaldybėse šį pasaulį apleido 3 druskininkiečiai (2 vyrai ir moteris). Vyriausiam velioniui buvo 86-eri metai, vyriausiai mirusiajai – 98-eri; jauniausias mirė, sulaukęs 51-erių, jauniausioji moteris mirė, sulaukusi 55-erių metų.

„Druskonio“ inf.

 

  V.Trinkūnas apsisprendė dalyvauti savivaldos rinkimuose


   Vienas didžiausių kurorto darbdavių, sveikatingumo centro SPA Vilnius savininkas Valdas Trinkūnas pasuko į politiką. Verslininkas, apsisprendęs dalyvauti kitąmet pavasarį vyksiančiuose savivaldos rinkimuose, šį pirmadienį oficialiai atsisakė sveikatingumo centro gen. direktoriaus pareigų. Į politinę areną V.Trinkūnas žengia su Lietuvos liberalų sąjūdžiu. 

   „Gen.direktoriaus padėjėjas“, - tokias pareigas nuo šio pirmadienio užima sveikatingumo centro SPA Vilnius savininkas Valdas Trinkūnas. Atsistatydinęs iš generalinio direktoriaus posto, V.Trinkūnas vadovo pareigas patikėjo savo pavaduotojui E.Nekraševičiui. Šias permainas lėmė V.Trinkūno apsisprendimas dalyvauti politiniame gyvenime ir noras rimtai pasiruošti artėjantiems savivaldos rinkimams.
   Dėl savo kritiškų pasisakymų apie vietos valdžią R.Malinausko priešu vadinamas verslininkas prisipažįsta, kad sprendimą pasukti į politiką priėmė sunkiai, seniai ragintas daugelio druskininkiečių ir pripažinęs, kad kitos išeities dabartinėje situacijoje nėra. 
   - Kas jus įkvėpė tokiems pokyčiams? Turite puikiai išplėtotą verslą, pajamas, kam jums ta politika? – „Druskonis“ paklausė V.Trinkūno. 
   - Labiausiai šiai situacijai, matyt, tinka kiniečių patarlė: „Kas užtveria tau kelią, tas stumia tave pirmyn“. Ateina tas laikas, kada reikia padaryti tokį sprendimą. Apsisprendžiau dalyvauti politinėje veikloje, ruoštis savivaldos rinkimams su Lietuvos liberalų sąjūdžiu. Jeigu, aišku, mane patvirtins būti sąraše (juokiasi). 
   - Ar galvojate apie mero rinkimus?
   - Kalbant dėl mero rinkimų – formaliai šio klausimo nesvarstėm. Juokaujant politinės demagogijos kalba, „partija šito klausimo nesvarstė ir niekas nesiūlė“. Šiandien situacija tokia - išėjau iš vadovo pareigų, kad galėčiau daugiau dėmesio skirti politikai, pasiruošimui savivaldos rinkimams. 
   - Jei partija paprašytų dalyvauti tiesioginiuose mero rinkimuose, ar galėtų tikėtis, kad jūs rimtai apsvarstysite tokį pasiūlymą ir galbūt sutiksite? 
   - Jeigu pasiūlys – svarstysiu tokį klausimą. Bet šiuo metu mano tikslas – pasiruošimas savivaldybės tarybos rinkimams.
   - Kokių principų laikysitės būsimuose savivaldos rinkimuose?
   - Nemoku meluoti ir nemeluosiu žmonėms. Galbūt tai mano silpnoji vieta, kaip politikui, bet kitaip aš negaliu. Nemanau, kad saldus melas ir neįgyvendinami politikų pažadai žmogui atneš daugiau laimės. O kiek mes to politinio melo ir geresnio gyvenimo iliuzijų prisiklausėm per šitiek metų! Jeigu vienas rinkėjui sako – „Duosiu nemokamai po kilogramą dešros“, o kitas pareiškia, kad tikrai rytoj gyventi nebus lengviau nei šiandien, tai kurį rinks? Turbūt nemažai kryps į tą, kuris žada dyką dešrą – na, kilogramo neatpjaus, bet gal šimtą gramų duos. O anas juk nieko nežada. Ir nesvarbu, kad tos dešros net trupinio negaus iš to politinio melagio. Manau, kad Druskininkų rinkėjams reikia pasiūlyti alternatyvą dabartinei situacijai ir besiformuojančiai monarchijai. 
   - Kas vis dėlto nulėmė jūsų apsisprendimą pasukti į politiką?
   - Situacija Druskininkuose. Apsisprendžiau eiti į politiką ir tikiuosi, kad toks žingsnis paskatins ir kitus. Jaučiu atsakomybę už žmonių pasitikėjimą ir nuolatinį raginimą dalyvauti rinkimuose: „Jei tu eitum, tai ir mes eitume“. 
   Kuo aš skirčiausi iš kitų, metų metais iš politinės arenos neišlipančių politikų? Manęs visiškai nedomina lovys, jeigu kalbėti ūkiška kalba, ir naudos gavimas, absoliutinės valdžios siekimas, priėjimas prie europinių pinigų ir pan. Manau, kad per 30 ūkinės veiklos metų, kiek aš darbuojuosi, užteks visko, ką esu užsidirbęs, tereikia teisingai išleisti. Kitas dalykas – nebeturiu aš močiučių, nebeturiu senelių, tėvų, kurie galėtų man viską dovanoti (juokiasi). Šito nesitikiu, prie lovio stoti nenoriu, tai toks ir skirtumas... Nors niekada negalvojau, kad sutiksiu eiti į politiką. Sakydavau - galiu paremti politines partijas, pasisakyti, bet kad pats eičiau – tokio scenarijaus gyvenime nenumačiau. Bet kaip toj patarlėj „Nespjauk į šulinį, nes reikės gerti“. Tas sprendimas dalyvauti politikoje buvo priimtas tikrai nelengvai. Bet kito kelio jau nėra.

 

  Ar ne laikas sugrąžinti politinį gyvenimą į Druskininkus? 





Diskusijoje dalyvavo (iš kairės): R.Sadauskas-Kvietkevičius, A.Anušauskas, D.Šavolskis

   Geriausios mintys gimsta neformalioj aplinkoj, o dar geriau - gryname ore. Diskusijos „Kodėl Druskininkams reikia sukti į dešinę“ organizatoriai, TS-LKD skyriaus nariai, bendruomenės pokalbiui apie mūsų miesto politinį gyvenimą pasirinko neįprastą vietą – Ratnyčios upelio vėsoje vasaros karštį malšinantį „Saulės taką“. Šeštadienio popietę jaukioje gamtos apsupty druskininkiečiai ne tik klausėsi, bet ir patys diskutavo apie kurorto politinį veidą bei jo ateitį, kaip ir priklauso tikriems miesto šeimininkams.

„Politika eliminuota iš Druskininkų gyvenimo“


   Diskusija „Kodėl Druskininkams reikia sukti į dešinę“ gyventojus viliojo įdomiais, žodžio kišenėje neieškančiais pašnekovais. Kelią į „Saulės taką“ nesunkiai rado net ir svečias iš Vilniaus – Seimo narys, konservatorius Arvydas Anušauskas. Pakankamai gerai žinantis Druskininkų problemas, A.Anušauskas apie kurorto politinį gyvenimą pušų paunksmėje diskutavo kartu su vietiniais – vyresniuoju politikos specialistu Europos gynybos agentūroje Briuselyje šiuo metu dirbančiu Dariumi Šavolskiu, žurnalistu, savaitraščio „Druskininkų naujienos“ redaktoriumi Romu Sadausku-Kvietkevičiumi bei kitais druskininkiečiais. 
Ko labiausiai šiandien pasigenda druskininkiečiai politiniame miesto gyvenime? Pirmiausiai – pačios politikos. Nes politika - tai pirmiausia diskusija, eliminuojanti ekonominių ir politinių klaidų tikimybes.
   „Kadangi abu pašnekovai yra vienos partijos atstovai (A. Anušauskas ir D.Šavolskis yra TS-LKD partijos nariai, - red.p.), man reikės oponuoti, neperžengiant trolinimo ribų, - diskusiją „Kodėl Druskininkams reikia sukti į dešinę“ intriguojančiai pradėjo R.Sadauskas – Kvietkevičius. - Kodėl tas šūkis yra blogas? Pasakysiu. Norint pasukti į dešinę, tarsi suponuojama, kad pasukta į kairę. Šitoje koordinačių sistemoje Druskininkų iš viso nėra. Nes tai, kas vyksta dabar, mes negalime pavadinti kairiąja politika. Negalima pavadinti apskritai politika, nes politika yra visiškai eliminuota iš Druskininkų gyvenimo. Nes nėra nei kairės, nei dešinės, nei centro. Nėra politinio gyvenimo. Atsiradusią nuostatą „nepolitikuokim, o dirbkim“, aš siečiau su brazauskine politika, kai „profesoriai kalba, o raudonais nuo medžioklės veidais LDDP veikėjai dirba“. Pasak žurnalisto, ši tradicija Druskininkuose buvo ne tik pratęsta, bet ir suabsoliutinta iki tokio masto, kai kiekvienas, drįsęs pareikšti savo nuomonę, apkaltinamas politikavimu, bandoma įteigti, kad politika yra blogis. „Taigi prieš sukant į dešinę, kairę, vidurį ar dar kur nors, pirmiausiai reikia sugrąžinti politiką, sugrąžinti politikai normalų įvaizdį, kad politinis gyvenimas yra būtina visuomenės gyvavimo sąlyga. Ir kitas dalykas. Turint omeny, kad tai, ką mes dabar turime, nėra nei kairė, nei dešinė, aš labai pasigendu kritikos iš kairės, iš tikrosios kairės, apie tai, kas vyksta Druskininkuose. Dešiniosios jėgos – konservatoriai ir liberalų sąjūdis, po truputį tai jau sugeba padaryti, - teigė R.Sadauskas-Kvietkevičius. - Miesto tvarkymas, koks vyksta čia, greičiau primintų ne kairiosios partijos valdymą, o verslo administravimo taikymą vietoje viešojo administravimo. Iš esmės tie principai, kurie taikomi verslo administravime, visiškai netinka viešajame sektoriuje. Verslo struktūra visiškai susiliejusi su savivaldybe. Vandens parkas, kitos struktūros yra valdomos savivaldybės“. 
   Pasak D.Šavolskio, sugrąžinti politinį gyvenimą į Druskininkus būtų labai geras dalykas, kadangi pasukus į dešinę, atsirastų daugiau spektro: „Dabartinėje situacijoje politinis ir administracinis lygmuo susilieja į vieną, o tai primena sovietinį elementą, kai „šviesią ateitį“ kūrė vykdomasis komitetas ir viena partija. Jaučiasi sustabarėjimas“. 

Tarybos posėdžiuose - praeities atmosfera

   „Kokia Druskininkų savivaldybės taryboje yra kairė, menama ir tikroji opozicija, ir kas ten iš tiesų darosi?“, – su tokiu klausimu į diskusiją buvo įtrauktas savivaldybės tarybos narys Juozas Šarkus.
   Pasak jo, Druskininkų nūdieną galima būtų palyginti su Ukrainos įvykių fonu, kur viso pasaulio akivaizdoje vyksta kova tarp vertybinių sistemų, tarp senosios sovietinio mentaliteto sistemos ir žmonių, mąstančių naujai ir besivadovaujančių demokratinėmis vertybėmis. „Druskininkuose irgi yra didžiulis santykis tarp šiuolaikinio požiūrio į valstybės valdymą, savivaldą, ir požiūrio, kuris vyrauja mūsų savivaldybės taryboje. Grynai putinizmo, arba šalia esančio kaimyno – Lukašenkos valdymo pavyzdys. Grūto parko statulų elgsenos pavyzdys, - kalbėjo J.Šarkus. - Iš tikrųjų tos tikrosios kairės kaip ir nėra. Absoliutus paklusnumas vienam žmogui. Visur, nekalbant jau apie didžiulius dalykus. Net ir bendravimo kultūroje, etikos dalykuose yra didžiulis disonansas tarp visuotinai priimtų, civilizuotų bendravimo normų ir Druskininkų politinio gyvenimo realybės. Apie tai, kad tyčiotis iš kitų negalima, ir toks elgesys yra smerktinas, mokyklose žino net pirmokai. Gi mūsų savivaldybės taryboje toks elgesys absoliučiai toleruojamas. Tarybos posėdžiuose tyčiojamasi iš kiekvieno opozicijos nario, pasakiusio nuomonę, neįtinkančią sėdinčiam prezidiume. Man iš kairės pusės sėdi socialdemokratai – išsilavinę žmonės, gydytojai, mokytojai. Sėdi, klauso ir tyli. Niekada negirdėjau iš jų jokio pasakymo – „Gal baikim šitas nesąmones. Baikim užgaulioti kitus“. Kalbant apie pačius tarybos posėdžius, ten nebūna svarstymų, nuomonių, diskusijų, kaip ką geriau padaryti. Tiesiog savivaldybės administracija su „miesto šeimininko“ paliepimu ir jam vadovaujant, paruošia medžiagą - sprendimus savivaldybės tarybos posėdžiui. Savivaldybės taryboje esanti socialdemokratų dauguma tuos sprendimus priima tyliai be jokių klausimų. Klusniai kaip avelės pakelia rankas ir tiek. Nes jei ko nors paklaus, gaus per galvą. Ir jei mes, tikroji opozicija, drįstam kažką paklausti, pasidomėti, iš sėdinčio už prezidiumo stalo pasipila ciniškos patyčios. O klausiame todėl, kad informacija yra visiškai slepiama nuo mūsų. Jeigu būtų viskas tvarkoje, tai kam tą informaciją savivaldybės administracijai reikėtų slėpti nuo mūsų visų, ar ne? Tai posėdžiai ir būna tokie - tik atėjimas, rankų pakėlimas ir pasipuikavimas to paties, sėdinčio už stalo. Posėdžių atmosfera išties primena sovietmetį – mokytojai galėtų atsivesti mokinius kaip į istorijos pamoką. Pamatytų vaikai įdomią psichologinę detalę – salėje stovi didžiulis prezidiumo stalas, už jo sėdi vienas žmogus ir iš visų tyčiojasi. Pasisodinęs šalia jauną sekretorę, stebi akylai visus, o visi klusniai padėję akis žiūri žemyn. Kada buvo kalba apie posėdžių vedimo tvarką, siūliau pertvarkyti tą salę, kad visi susėstume ratu ir normaliai diskutuotume. Bet ne, tada nebūtų nuolankios carinės aplinkos... Tokios štai detalės rodo tikrąją padėtį taryboje“. 

Ar turėsime vietinę monarchiją?

   Apie savigarbą, egzistavimą pamynus savo principus diskusijoje kalbėjo ir žinomas Druskininkų menininkas Gintaras Žilys. Druskininkietis prisiminė neseniai kurorte vykusį fotografų plenero pabaigtuvių vakarą: „Į Jaskonyse esantį malūną užėjo kompanija - Malinauskas, dar keli tarybos nariai, visi po skandalingai nutrauktų ir nepavykusių lenktynių, dėl kurių didžiajam miesto šeimininkui buvo šitoks smūgis. Tarp jų buvo ir Druskininkus savo medinių skulptūrų parku išgarsinęs Antanas Česnulis – kuklus, darbštus dzūkų žemės sūnus, nežinia kokių vėjų atpūstas į socdemų sąrašą ir tapęs Druskininkų valdančiosios daugumos vienetu. Jis tame vakare ir sakys – „Suremkim pečius, dirbkim bendrai“. Sakau jam: „Antanai, tu garsini Druskininkus, o ne visi, surėmę pačius, tarnaujame ir garbiname vieną asmenį“. Aš nežinau, kokiais prizais ir pažadais reikia palenkti žmones, kad jie šitaip pamintų savo savigarbą“. 
   Pasiklausyti diskusijos dalyvių atėjęs sveikatingumo centro SPA Vilnius savininkas Valdas Trinkūnas taip pat neišvengė klausimų. „Ar mes nesame vieno žmogaus įkaitai?“, - V.Trinkūno nuomonės klausė diskusiją vedęs Druskininkų konservatorių lyderis Vilius Semeška.
   „Aš taip pat negalvojau, kad iki tokio lygmens gali vykti šitokie dalykai. Gali būti žmogus, turintis tam tikrą charizmą, gerai pakabintą liežuvį, išnaudojantis visas priemones, kurias jis turi galimybę išnaudoti, tarp jų – ir bauginimą, išmetimą žmonių iš darbo… Na, mažoje bendruomenėje atsiranda toks, kuris gali visus išnaudoti. Bet man, kaip sako rusai, – “za deržavu stydno”. Kiek jau metų šitokie pažeidimai, ir visiškai niekas nereaguoja.   Močiutės, tėvai viską dovanoja. Namus, geriausius automobilius, lėktuvus, – kur yra atitinkamos tarnybos valstybės mastu? Ar ne nuo to prasideda, kad žmonės palieka valstybę? – stebėjosi V.Trinkūnas. - Kai 50-60 proc. darbo vietų susiję su savivaldybės įmonėmis, kai ką nors prieš valdžios politiką pasakęs žmogus lekia iš darbo, arba bijo, kad vaikai mokyklose egzamino neišlaikys, jei tėvai ką nors pasakys negero apie valdžią, tai ir turime tokį tylų susitaikymą su vergo padėtimi. Žmogus čia gyvena, jam čia reikia būti, jis neturi kur dėtis. Ir kaip sovietiniais laikais, kai žmonės per Kūčias užsitraukdavo užuolaidas, jis slepia telefoną kitame kambaryje, norėdamas pasipasakoti apie valdžią, slepia, kad turi kitą nuomonę, nors namuose, tarp savų, kalba kitaip. Jis mato tą melą, sklindantį iš rūmų, mato, kuo baigiasi pradedami teisėsaugos tyrimai dėl tvorų, žemių ir panašiai. O matydamas tai, klausia savęs - o kam man lįsti į tą mėsmalę? Vienam sklypą matuoja dešimtą kartą, verslui dieną ir naktį siunčia kontroliuojančias institucijas, lipa ant galvos. Manau, jog artėjančiuose savivaldos rinkimuose reikia ir būtina pasiūlyti alternatyvą žmonėms.   Priešingu atveju, manau, eksperimentiniu būdu reikės Druskininkuose įvesti absoliutinės monarchijos principą. Yra Ričardas Pirmasis, paskui bus Ričardas Antrasis, ir tada viskas bus tvarkoje. Tada bus monarchija, galbūt ir atsakomybė atsiras, žmogus supras, kad ne tik jam, bet ir jo vaikams kažko reikės… Pakeitus konstituciją, galėsim padaryti pasienyje šalia Baltarusijos štai tokį reikalą... Tai, žinoma, juoko forma. Bet iš tiesų juoko čia mažai. Ypač iš verslo pusės. Kai kas sako – ir Vilniuje panašiai. Tikrai nepanašu. Jūs nejaučiat ir nematot, kas čia vyksta. Sunku suvokti, kokiais būdais spaudžiami žmonės, kurie neturi tvirtesnio atramos taško“. 

„Ar norima gyventi įtampoje ?“

   Ar visi socialdemokratai Seime pateisina savo bendražygio veiklą Druskininkuose? Ar jiems visiems priimtinas toks valdymo modelis? Atsakydamas į šiuos klausimus, Seimo narys A.Anušauskas Druskininkų situaciją lygino su Rusija: „Manau, kad čia panaudojamas modelis, kuris nėra nei kairė, nei dešinė, – mikrokorporacinis oligarchijos modelis, kur darbuotojams leidžiamas sienlaikraštis, kuriame gali pasiskaityti apie korporacijos vidų ir korporacijos priešus, kurie nori sužlugdyti, nes tai tariamai pakenks visų interesams. Iš tiesų toks modelis yra gajus, pilnai realizuotas Rusijoje, ta piramidė, kur yra valstybinės korporacijos, o Putinas jų galva. Baltarusijoje – šiek tiek kitoks modelis. Bet į Putino modelį tai labai panašu. Ir tokiu valdymu siekiama žmonių - darbuotojų paklusnumo, kadangi kalbame ne apie piliečius, o apie valdymą darbuotojų, kurie neturi teisių, apimti baimės, kad gali netekti darbo ir pan. Kurie nekalba apie savo teises, bet kalba apie savo darbą. Jie nekalba apie tai, ką gali padaryti, bet kalba apie tai, ko bijo. Ir aš manau, kad tos baimės realios, matant teisėsaugos neveiklumą arba ignoravimą. Druskininkuose tas paklusnumas įgyvendintas. Matau, kaip juda dokumentai iš Vilniaus į Kauną, iš Kauno į Alytų, iš Alytaus į Druskininkus, kokie gaunami atsakymai, priimami sprendimai… Kalbant apie būsimus rinkimus, manau, kad žmonės jaučia, tik įvardinti nesugeba. Ar toje įtampoje norima gyventi? Mano supratimu, žvelgiant net ir į kultūrinius reiškinius Druskininkuose, jeigu nebūtų tokios „korporacijos“, tai Druskininkai būtų ir įvairesnis, ir įdomesnis miestas. Manau, didesnioji dalis bendruomenės puikiai suvokia, kad gyventi laisvoje aplinkoje be baimės, be spaudimo, be vidinių įtampų yra kur kas smagiau, geriau ir prasmingiau“.

Valdymo modeliai ir efektyvumas

   „Bet ar šitas modelis nėra efektyvesnis už liberaliąją demokratiją? Druskininkų pavyzdys rodo, kad ekonomiškai jis galbūt efektyvesnis. Bent jau stengiamasi taip parodyti. Žmogus mano – taip, demokratijoje reikėtų pasitarti. Kol frakcijos pasitars, užtruks klausimas pusmetį ar daugiau, o čia – trenkė kumščiu į stalą: statom rytoj, - diskusijos dalyvius klausimais provokavo žurnalistas R.Sadauskas-Kvietkevičius. - Nunešė projektą į europinių lėšų skirstymo instituciją, prašom – pinigų yra, nesvarbu, turi tai ką nors bendro su klimato kaita ar ne, efektyvus ekonomiškai ar ne“.
   A.Anušauskas į tokį valdymo modelį siūlė žvilgtelėti per pamatinių vertybių skalę. „Visi baziniai, esminiai dalykai prasideda nuo kultūros. Manau, jeigu Druskininkų modelis būtų įgyvendintas Telšiuose, jie neturėtų nei žemaičių sienos, nei amfiteatro, nei kitų kultūrinių dalykų. Bet greičiausiai Žemaitijos sostinė turėtų sniego areną, dirbtinę jūrą. Šituos dalykus jie greičiausiai turėtų, bet neturėtų gilesnių, svarbesnių, identiteto, vietinio išryškinimo akcentų. Štai čia ir yra skirtumas. Nesu linkęs sutapatinti darbų su merais, aš linkęs kalbėti apie valdymo modelius. Efektyvumas – taip, bet po tuo vadinamuoju efektyvumu dingsta daug svarbesnių dalykų, kurių mes nesugebam parodyti“.
   „Ar tikrai yra efektyviau, kada yra diktatūra? Ir kaip tą efektyvumą suprasti? Greičio prasme tai galbūt greičiau, bet konkrečių rezultatų prasme – tikrai ne. Gerai, kol gerai. O jei blogai? Ar tie kabantys lynai, kurie dabar projektuojami virš Druskininkų pušynų, bus efektyvūs? Sprendimas dėl jų buvo greitai priimtas, bet kas bus iš to? – klausė J.Šarkus. - Paimkime Snow areną. Žinoma, visada yra tam tikras rizikos laipsnis – ir versle, ir kitur, jei nori kažką padaryti inovatyviai. Bet šiuo atveju, ar ta rizika buvo pamatuota? Savivaldybė juk įsipareigojusi mokėti iki 5 mln. litų pagal sutartį, jei ta slidinėjimo trasa dirbs nuostolingai. Galima paklausti, kiek iš mūsų savivaldybės bus mokama nuostoliams dengti? Ir mes dabar matome, kas darosi su ta Snow arena. Ar tai buvo efektyvu? Dar vienas pavyzdys - Vijūnėlio parkas. Į tą tvenkinį sudėta, nežinau, gal jau 10 milijonų litų. Pažiūrėkim į Grūto ežerą, kur į paplūdimį suvažiuoja masė žmonių. Jam skirta vos 150 tūkst. litų, ir tų pačių darbų niekas nedaro kelinti metai, kad būtų sutvarkytas paplūdimys. O čia, prie Vijūnėlio, - panosėj mero privačių valdų pilami šitokie pinigai. O prie Eglės sanatorijos tvenkinio? Kaip jis atrodo?“. 

„Verslo praktiškai kaip ir nebeliko“

   Apie vietinės politikos įtaką smulkiajam ir vidutiniam verslui kalbėjusi Gražina Kuneikienė prisiminė ir savo visuomeninę veiklą savivaldybės taryboje: „Kadangi pati buvau dvi kadencijas tarybos nare, tas pats, ką pasakojo J.Šarkus, buvo ir prieš ketverius metus. Sprendimai buvo priimami taip, kaip reikia, visi ateidavo jau pasitarę savo kambariuke, ir tik rankas pakeldavo. Kas liečia verslą – visos statybos bendrovės sunaikintos, visi darbai buvo atiduoti „Skirnuvai“, alytiškių bendrovėms. Visi mūsiškiai užsidarė, išnyko. Užsidarė smulkusis verslas, nes centrinėse kurorto gatvėse buvo pastatytos „maksimos“, „iki“ , ir visi nuėjo ten. Taip kad smulkiajam verslui vietos praktiškai nebeliko. O jei ir liko, tai kovoti sunku, nes ką gali didelės bendrovės, mažoms neįveikti. Verslo praktiškai kaip ir nebeliko. Liko „furistai“, kurie dirba kituose miestuose, veža krovinius, liko statybininkai, kurie išsiima verslo liudijimus individualioms statyboms kituose rajonuose“.
„Iš tiesų, kai pagalvoji, Druskininkuose nekepama nei duona, negaminami nei pieno produktai, nei perdirbama mėsa. Pasirodo, neefektyvu…“, - stebėjosi V.Semeška. 
   A.Anušauskas teigė visiškai sutinkantis, kad tariamas efektyvumas slepia nuostolius: „Po tokia valdymo forma tu gali paslėpti nuostolius, kažkur kitur juos padėti, kad jie nesimatytų. Įsivaizduokit, savivaldybė prisiima įsipareigojimus verslui pastatyti – ne verslas stato, prisiima riziką, suranda lėšų, suranda investuotoją, kas yra visiškai normalu, bet savivaldybė prisiima – žmonių, bendruomenės vardu sukuriami tokie modeliai. Stambūs objektai, kuriuos reikia išlaikyti, eksploatuoti. Ir kas tada atsitinka? Kaip Snow arena. Gali atrodyti efektyvu, kad tas objektas stovi, bet nuostoliai – jie egzistuoja. Koks sekantis kelias? Be abejo, savivaldos lėšos bus panaudojamos ten, kur tam „efektyvumui“ reikės užkamšyti skyles. Kaip parodyti žmonėms, kad toks tariamas efektyvumas jiems gresia nuostoliais, pinigų praradimu? Nepadarys pliažo, nuotekų nesutvarkys, dar kažko nepadarys ir t.t.“. 
   „Smulkaus verslo šiame korporatyvinio valdymo metode nereikia, - kalbėjo J.Šarkus.- Apie 70 proc. darbo vietų yra susijusios su savivaldybės įstaigomis, įmonėmis. Valdžios viršūnėlė puikiai laikosi, vysto toliau visokius vandens parko viešbučio plėtimus, pramoginius apartamentus, bet tai juk viskas iš valstybės, savivaldybės ir ES lėšų? Jiems nereikia smulkaus verslo. Taigi jis trukdo – pradės triukšmauti, jam reikės padėti. Kam jie čia reikalingi? Jiems reikia samdinių, jiems reikia baudžiauninkų“. 

„Ar galima iš prezidentės tikėtis juodojo merų sąrašo?“

  Apie politinę kultūrą Briuselyje kalbėjęs D.Šavolskis buvo paklaustas, ar ten kairieji irgi turi savo verslo struktūras, pramogų parkus, savo viešbučius, savo naktinius klubus? Ar čia tik pas mus toks fenomenas, ar tai normalus „verslininkaujančios“ valdžios reiškinys Europoje? „Bent jau man neteko girdėti. Belgijoje taip suformuota sistema, kad visi gali išreikšti savo nuomonę, ten ir politinis spektras yra labai įvairus – nuo žaliųjų iki radikalų“, - minėjo D.Šavolskis.
   „Ir jiems nėra pagundos kopijuoti mūsų modelį?“, - ironiškai nusistebėjusio R.Sadausko-Kvietkevičiaus klausimą lydėjo griausmingas juokas. 
   Diskusijos dalyviai vieni kitiems kėlė ir daugiau intriguojančių klausimų: „Tęsiant viceministrų juodojo sąrašo temą ir kalbant apie moralinius kriterijus politikams, ar gali mero rinkimuose kandidatuoti atitinkami žmonės? Ar galima iš prezidentės tikėtis juodojo merų sąrašo? Ar apskritai galima sakyti, kad Druskininkuose yra savivalda?“. 
   „Turime rinkimus. Manau, kad rinkimai - pakankamai galingas instrumentas, kur žmonės, bijantys pasakyti garsiai, gali nueiti į būdelę ir užbraukti kitaip“, - kalbėjo D.Šavolskis. 
   „Čia yra korporatyvinis mikrooligarchinis valdymo modelis ir tiek. Tokią situaciją gali perlaužti tik žmonių aktyvumas. Kuo daugiau žmonių dalyvaus rinkimuose, tuo daugiau šiam oligarchiniam modeliui bus blogiau. Žmonės bijo, aš suprantu. Man Malinauskas irgi sakė dvi bylas iškelsiantis. Laukiu, bet kažkaip nesulaukiu tų bylų. Šiandien net puokštės rožių raudonų nuo savivaldybės neatnešė, kaip anąkart. Joks husaras neatėjo“, - juokaudamas diskusiją baigė Seimo narys A.Anušauskas.

“Druskonio” inf.

 

  Parama Ukrainai

                                                       Romo Sadausko-Kvietkevičiaus nuotr.

   Rugsėjo 8 d. TS-LKD Druskininkų skyrius perdavė surinktą paramą Ukrainos kovotojams už laisvę ir šalies nepriklausomybę. Ilgai negendančius maisto produktus, pirmos medicininės pagalbos reikmenis Vilius Semeška kartu su Nerijum Dobelinsku įteikė Druskininkų Šaulių kuopos vadui Ramūnui Šerpatauskui. Druskininkų konservatoriai kviečia ir kitas vietines organizacijas, politikus, visus geros valios žmones prisidėti prie šios kilnios akcijos.

“Druskonio” inf.

 

  Šauliai varžėsi šaudykloje



   Rugsėjo 6 d. Šaulių sąjungos karininko A.Juozapavičiaus 1-oji rinktinė organizavo jaunųjų šaulių šaudymo varžybas, skirtas naujųjų 2014-2015 m. mokslo metų atidarymui. Varžybos vyko Didžiosios kunigaikštienės Birutės ulonų bataliono poligono 25 metrų karinėje šaudykloje. Jose dalyvavo ir druskininkiečių G.Matulionio 3-ios kuopos jaunųjų šaulių komanda. Ir nors šiemet šiose varžybose druskininkiečiams sekėsi kiek prasčiau nei pernai, bet iš 22 komandų užimta 5-oji vieta - taip pat nėra blogas rezultatas. Jaunieji šauliai rungėsi šaudydami iš mažo kalibro ginklų TOZ-12. Pernai šiose varžybose Druskininkų šaulių kuopos komanda iškovojo 1-ąją vieta komandinėje įskaitoje ir 1-ąją asmeninėje.

“Druskonio” inf. 

 

  Dėl ko vandens parke pakilo kainos?




   Nuo rudens pabrango Druskininkų vandens parko paslaugos. Miestelėnai svarsto, ar būtinai reikėjo taip daryti – juk skelbiama, kad parkas ir taip dirba pelningai. Dažniausiai daroma išvada – šitaip didžiausia savivaldybės įmonė ruošiasi euro įvedimui. Vandens parko direktorius Edmundas Antanaitis tvirtina, jog bilietų pabrangimas – seniai pribrendęs reikalas.

   Į redakciją užėjo pensininkas Stanislovas Vitkauskas. Jis atsinešė dvi informacines vandens parko skrajutes. Vienoje – bilietų kainos iki šių metų rugpjūčio 31-osios, kitoje – nuo rugsėjo 1 dienos. “Va, pažiūrėkit, - rodo pensininkas. – Juk savivaldybė pasirašė Geros valios referendumą nekelti kainų dėl euro įvedimo. Tai kas čia darosi?”. 
   Vartom tas skrajutes ir mes. Taip ir yra – pabrango visos vandens parko paslaugos. Tarkim, senjorai, mokėję už dvi valandas vandens pramogose šiokiadieniais 14 litų, dabar mokės 15,60 Lt. Moksleiviai, už tą patį laiką mokėję 25 litus, dabar klos po 28 Lt. Suaugusieji, mėgavęsi šiokiadieniais pirčių malonumais dvi valandas už 40 litų, dabar krapštys 43,20 Lt, savaitgaliais tokį pat laiką pirčių erdvė, kainavusi suaugėliams 59 litus, dabar kaštuoja 63 Lt. Žodžiu, visko čia neišvardinsi, bet akivaizdu, kad visų rūšių vandens parko bilietai pabrango nuo 2 iki 5 litų. 
   S.Vitkauskas savo miesto vandens parką lanko nuolat. Tiesa, jis neperka mėnesio abonimento, žmogui užtenka apsilankyti kartą per dvi savaites ir pasilepinti vandens pramogų dalyje, nusipirkus senjoro bilietą už 14 litų. Todėl, kai bilietai pabrango, pensininkas pastebėjo iš karto. “Pamačiau, kad nuo rugsėjo 1-osios pakilo kainos. Ką savivaldybė sau galvoja?, - piktinosi S.Vitkauskas. – Juk šita įmonė, kuri valdo vandens parką, priklauso savivaldybei, tai kas kainas nustatinėja? Tarybos opozicija gal ir pasipriešintų, bet tikriausiai jiems ir nesako nieko. Man tai atrodo labai negražiai. Esu įsitikinęs, kad kainas savo įmonėje savivaldybė pakėlė euro įvedimo proga”.
   Na, bet ir iš tikrųjų, kodėl savivaldybės įtakoje esančios bendrovės “Druskininkų sveikatinimo ir poilsio centras AQUA”, valdantis vandens parką, tokiu jautriu metu, prieš pat naujos valiutos euro įvedimą, sumanė padidinti paslaugų kainas? Juk mums skelbiama, kad jis dirba pelningai. Dividendų akcininkams, t.y. mums visiems, savivaldybės gyventojams, į miesto biudžetą nemoka. Komunalinės paslaugos – vanduo, elektra pastaruoju metu nebrango, o šiluma netgi žada šiek tiek atpigti. Tai kodėl vandens parkui ūmai pritrūko pinigų? Dėl per didelių prisiimtų įsipareigojimų? Jam nebūdingos veiklos rėmimo?
   Geriausiai viską paaiškinti galėtų savivaldybės UAB “Druskininkų sveikatinimo ir poilsio centras AQUA” direktorius Edmundas Antanaitis. Tad jo ir klausiame:
   - Nuo rugsėjo 1-osios pakilo vandens parko paslaugų kainos. Dėl ko iškilo tokia būtinybė?
  - Nuo rugsėjo pirmos nekilo kainos, jos kilo ar nuo gegužės pirmos, ar nuo birželio. 
   - Taigi matom mes jūsų reklamines skrajutes, kur juodu ant balto užrašyta, jog bilietai pabrango nuo rugsėjo.
   - Na, ne. Kainos padidėjo anksčiau. Nesiginčysiu, atneškit tas savo skrajutes, kurias turite, pasižiūrėsim. Kol nematau, nežinau, kas ten per kainos.
   - Bet visgi dėl ko reikėjo kainas kelti?
   - Sakiau, jos padidėjo anksčiau, tik tada niekas neatkreipė dėmesio, o susidomėjot tik dabar, rugsėjo mėnesį. O pakelti kainas reikėjo todėl, kad septynis metus jos nedidėjo. Tai dabar jau reikėjo.
   - Taigi nepabrango nei komunalinės paslaugos, nei darbuotojų algos, kiek žinom, nedidėjo...
   - Per septynerius metus gal pasižiūrėkim, kiek pasikeitė vandens ir elektros kainos. O visų darbuotojų algos nuo Naujųjų metų padidintos 5 procentais. Dabar dar nuo spalio 1 dienos minimali alga kils, tai reiškia visiems, kurie gauna mažesnį atlyginimą, kils užmokestis.
   - Bet gal bilietų pabrangimas susijęs su ateinančiu euro įvedimu?
   - Na koks euras? Kaip tik, įvedus eurą, taip apvalinsime, kad būtų į mažesnę pusę.
   - O gal paslaugų kainų kilimas susijęs su svajonėmis šalia vandens parko įrengti dirbtinę jūrą?
   - Taigi aš pasakiau, atrodo, kodėl kainos padidėjo. Juk septynis metus nekėlėm, o dabar simboliškai, bet pakeliam.
   - Girdėjome, kad įmonei neužtenka pinigų naujojo viešbučio statyboms. Jei jau teko bankui už paskolą užstatyti gydyklas, tai gal lėšų statyboms tikimasi prisidurti iš padidintų paslaugų įkainių?
   - Na, tai neužtenka. Juk matot, kad kreditą imam. Labai jau čia mes sukauptume po pusantro lito pakėlę bilietų kainas?
   - Mums sakoma, kad vandens parkas dirba taip pelningai, kad net paramą gali dalinti. Juk propagandiniam valdžios laikraščiui leisti atseikėjate po pusę milijono litų. Gal prireikė dar ką nors paremti prieš rinkimus?
   - Aš atsakiau į tą klausimą. Dar kartą pakartoti?
   - O gal vandens parkas parėmė ir mero neseniai išsiuntinėtus priešrinkiminius sveikinimo atvirukus?
   - Dar kokį nors klausimą užduokit. Ir negaišinkim vienas kito laiko.

“Druskonio” inf.

 

  Sugrįžta „Rally Classic“
   Kaip ir kiekvienais metais, spalio 3-4 dienomis, Lietuvos nacionalinį ralio čempionatą ir Baltarusijos išvažiuojamą etapą baigs legendinis „Rally Classic“ Druskininkai, kuris šiemet grįžta atsinaujinęs ir žada didelę intrigą ralio gerbėjams bei dalyviams.
   Ketvirtus metus iš eilės visi automobilių sporto entuziastai ir vėl rinksis Dzūkijoje, Druskininkuose, kur lemiamai akistatai stos geriausi Lietuvos ralio meistrai ir svečiai iš užsienio. Pasak ralio organizatorių, šiemet tiek dalyviai, tiek ir žiūrovai tikrai bus nustebinti.
   „Visada stengiamės atnaujinti „Rally Classic“ Druskininkai, todėl ir šiemet esame numatę nemažai siurprizų, kurie neabejoju, kad tikrai patiks sportininkams ir ralio gerbėjams. Vienas iš jų – lenktynės mieste. Taip pat turėsime du visiškai naujus ir nematytus greičio ruožus bei visų taip mėgstamą naktinį greičio ruožą. Sportininkai per dvi dienas įveiks apie 150 kilometrų, po kurių paaiškės, kas šiemet taps ralio karaliumi“, - žada renginio organizatoriai.
   2013 metų ralio nugalėtojas Giedrius Notkus taip pat tikina, kad šiemet jis vėl kovos dėl aukščiausių vietų ir lengvai atiduoti čempiono titulo neketina niekam. „Sezono pradžioje mums šiek tiek nesisekė ir nebaigėme varžybų, tačiau po to įsibėgėjome ir dabar esame treti bendroje įskaitoje ir labai nedaug atsiliekame savo klasėje nuo Vytauto Švedo, todėl būtinai startuosime Druskininkuose, tam atsakingai ruošiamės ir bandysime vėl pakartoti pernykšti rezultatą, nors tai padaryti ir bus labai sudėtinga. Visgi, čempionate yra labai daug stiprių sportininkų, tačiau Druskininkų trasomis mums važiuoti sekasi, todėl tikrai bandysime apginti titulą“, - sako G. Notkus.
   Kartu su paskutiniu Lietuvos nacionalinio ralio čempionato etapu spalio 3-4 dienomis Druskininkuose vyks ir išvažiuojamasis Baltarusijos etapas.
   „Rally Classic“ Druskininkai 2014 – tai visą sezoną vainikuojantis įspūdingiausias visų metų ralio renginys kurorte, garantuojantis bekompromisę kovą dėl čempiono titulo ir kasmet sulaukiantis vis daugiau automobilių sporto gerbėjų iš Lietuvos, Baltarusijos, Lenkijos, Suomijos ir kitų šalių dėmesio.

Delfi.lt


Paieška



Kas, jūsų spėjimu, gyvens garsioje pilyje ant Vijūnėlio tvenkinio kranto?
Statytojas alytiškis A.Baranauskas
Kurorto meras R.Malinauskas
Princesė ant žirnio
Ten bus senelių prieglauda
Manęs tai nedomina


Siūlau klausimą skaitytojams
Siūlau temą rašiniui

Roletai 
plastikiniams
langams

Prašome
atsiliepti skaitytojus iš:
Kuveito, Hawaii, Filipinų
info@druskonis.lt


Greitas kreditas
internetu


Nebrangiai
šarvuotos durys butui,
lauko durys namui
,
plastikiniai langai

Langai






© 1997-2013 Druskonis.lt . Visa medžiaga pateikta šiame puslapyje yra laikraščio "Druskonis" nuosavybė.
Kopijuoti, platinti informaciją be laikraščio "Druskonis" sutikimo DRAUDŽIAMA!
Visas teises gina LR istatymai

Dizainas ir programavimas - Dana M. ir Aurimas A.