Seimo erdves papuošė žymaus menininko Valdemaro
Šemeškos tapybos paroda
Valdemaro Šemeškos tapybos parodos atidaryme
Rūta AVERKIENĖ
Seimo rūmų parodų galerijoje atidaryta žymaus Lietuvos dailininko, Varėnoje gyvenančio dzūko Valdemaro Šemeškos tapybos darbų paroda Lentynos. Šioje parodoje eksponuojami paveikslai tarsi gaivus oro gurkšnis profesionalaus meno ištroškusiems jo mylėtojams. Stipria realistine maniera nutapytų paveikslų parodos pagrindą sudaro septynių paveikslų ciklas ,,Lentynos. Paveikslai pasakoja apie mūsų vakarietiškos civilizacijos kultūrinę sanklodą, jos vietą mūsų gyvenime, trapumą, griūtį ir likimą. Ciklo paveikslus papildo darbai, nutapyti prieš prasidedant kariniams veiksmams Ukrainoje, kaip gili griūties, skausmo, netekties, praradimo, beviltiškumo, beprasmybės ir žlugimo nuojauta.
Parodą atidarė ir savo atliekamomis harmoningomis dainomis papuošė V. Šemeškos Varėnos Jadvygos Čiurlionytės menų mokyklos kolegos - Varėnos kultūros centro moterų vokalinio ansamblis ,,Rūta, vadovaujamas Daivos Selevičienės.
V.Šemeška, pristatydamas savo kūrybos parodą, papasakojo, kad sumanymas piešti paveikslus ciklui ,,Lentynos prasidėjo nuo asmeniškų dalykų, nuo suvokimo, kad žmogaus smegenys, visa mūsų patirtis, atmintis, sąžinė yra tarsi sudėliota į lentynas. ,,Laikui bėgant, kažkas iš šių lentynų iškrenta, kažką patys išmetam.
Kiekvienas žmogus mato tai, ką nori matyti. Ką jūs pamatėte paveiksluose - tai yra mano mintys ir mano pasaulėžiūra. Nes forma ir turinys yra kaip raktas ir spyna, vienas be kito yra beprasmiška. Aš taip žiūriu ne tik į kūrybą, bet ir į pasaulį. Už tų formų lieka tai, kas nepažinta, nesuprasta, -pažymėjo autorius. Jis padėkojo parodą inicijavusiai Seimo narei Angelei Jakavonytei už galimybę ją pristatyti Seimo bendruomenei ir svečiams.
Paveikslus plačiau pristatė autoriaus žmona, menotyrininkė, Varėnos Jadvygos Čiurlionytės menų mokyklos direktorės pavaduotoja Dalia KleponytėŠemeškienė. Ji papasakojo, kas didelio formato darbuose iškalbingais pavadinimais: Lentynos su vilke, Lentynos su autoportretu, Svyranti kolona, Griūvanti kolona, Nugriuvusi kolona, Griuvėsiai, Užmarštis bei kituose vaizduojama.
,,Valdemaro darbų temos - nuo mažos bendruomenės iki didelės, nuo mažų kultūrų iki didelių civilizacijų. Jis pats papasakojo apie tai, kas filosofiškai labai svarbu. Aš nukreipsiu didesnį dėmesį į patį
siužetą, į detales, kurių iš pirmo žvilgsnio nepamatytumėt. Menininkas mėgsta tapyti dideliais ciklais, kol visko neišpasakoja, neištapo, ciklas nesibaigia. Kaip ir dažno rimto menininko, kiekviena Valdemaro analizuojama tema ir istorija tarsi išplaukia iš gilumos. Šių paveikslų istorija prasidėjo nuo mūsų kelionių po Italiją, iš tikrųjų, iš ten, kur mūsų vakarietiškos civilizacijos šaknys. Paveiksluose matote vilkę - vakarietiškos civilizacijos valstybingumo simbolį. Juose užkoduotas mūsų pasaulis nuo sukūrimo iki visiško sugriuvimo. Juose matote ir visišką pasaulio atsipalaidavimą, tuštybę karai pasibaigę, visko turim, nežinom, ko norėt. Paskutiniame paveiksle vaizduojama sugriuvusi civilizacija - viskas po sniegu, lieka tik išsigandusios sielos. Kituose paveiksluose vaizduojama kraujuose paskendusi vilkė. Dailininkas juos tapė jausdamas ateinančius baisius Ukrainos įvykius. Tai paveikslai, kurie atliepia nūdieną ir kalba apie amžinąsias savybes - taiką, karą, meilę, sielą, būtį. Tai, kas yra monumentalu.
Parodos iniciatorė, Seimo narė A.Jakavonytė padėkojo parodos autoriui už suteiktą galimybę Seimo bendruomenei bei svečiams grožėtis profesionaliu menu. ,,Šiuose didinguose, unikaliuose savito braižo kūriniuose ryškus ne tik nūdienos pasaulio atliepimas, bet ir menininko susirūpinimas dėl savo šalies ateities. Ryškus Valdemaro patriotizmo genas, paveldėtas iš senelio, nuo vaikystės formuota pasaulėžiūra persiduoda ir tapybos darbuose. Žinant menininko, nuo jaunystės patyrusio sovietinės santvarkos grimasas, biografijos faktus, galima pasidžiaugti, kad jis atkakliai siekė savo tikslo, nors dėl politinių sumetimų į tuometinę Vilniaus dailės akademiją įstojo tik iš ketvirto karto. Užtat Lietuva turi didį menininką. Dėkoju, kad savo kūryba garsinate Lietuvos vardą ir užsienio šalyse. Esate pasididžiavimo vertas talentingas kūrėjas ir puikus pedagogas. Jūsų tapybos darbai yra svarus ir reikšmingas Lietuvos meno kraitę turtinantis indėlis. Ne mažiau reikšminga yra ir Jūsų pedagoginė veikla ugdant mokinių kūrybiškumą ir padedant išsiskleisti talentams. Telydi Jus neišsenkantis įkvėpimas, o jį vainikuoja nauji sėkmingi kūrybiniai projektai, - linkėjo parlamentarė.
Ji taip pat padėkojo ansambliui ,,Rūta už gražias dainas, kurios Seimo bendruomenei bei svečiams suteikė malonių akimirkų. Paveikslų autoriui V.Šemeškai už kūrybinę įtaigą dėkojo jo pasveikinti atėjęs Seimo Kultūros komiteto pirmininko pavaduotojas Robertas Šarknickas, Seimo nariai Rimantė Šalaševičiūtė bei Vilius Semeška bei kiti. Jie pažymėjo, jog ši paroda viena įspūdingiausių per visą Lietuvos nepriklausomybės laikotarpį Seimo erdves papuošusių parodų.
Dailininkas 1956 m. gimė Druskininkuose, medikės ir ekonomisto šeimoje. 1974 m. baigė Druskininkų I-ąją vidurinę mokyklą ir Druskininkų muzikos mokyklos akordeono specialybę. Po sovietinės armijos Kazachstane ir savarankiško mokymosi Rokiškyje (dirbo dailininku Rokiškio sūrių gamykloje) 1983 m. įstojo į tuometinį Valstybinį dailės institutą. 1984 m. persikėlė gyventi į Varėną. Nuo 1991 m. iki dabar dirba Varėnos Jadvygos Čiurlionytės menų mokykloje dailės mokytoju.
Ne vieną dešimtmetį dailininko V.Šemeškos tapomi paveikslai, su jo palaiminimu paleisti iš kūrybinės studijos, lengvai suranda naujus namus ir pradeda gyventi savus tikrai nenuobodžius gyvenimus. Jo darbų galima pamatyti viešose erdvėse bei privačiose kolekcijose Lietuvoje ir užsienyje, daugiausia Italijoje. Paveiksluose analizuojamos temos dažnai tarsi supurto iš vidaus ir verčia žvelgti į juos plačiau ir giliau, apžiūrėti iš visų gyvenimo taškų ir pozicijų, tiek žavintis gamtos grožiu, tiek įžvelgiant socialines problemas.
Yra trys kūrėjų lygiai vaikai, studentai tapo tai, ką mato. Jei tapoma toliau, autorius pradeda vaizduoti tai, ką jaučia. Manau, kad priklausau trečiajam lygiui tapau tai, ką mąstau. Tačiau jis neįmanomas be pirmųjų dviejų. Man svarbiausias formos, turinio ir esmės santykis toks mano požiūris į tapybą. Apie savo kūrybą galiu pasakyti tiek man patinka tapyti gyvenimo realybę ir žiūrintis į paveikslą tą mato. Juk menas, turint mintyje jo šiuolaikinę sampratą, nebūtinai grožio kūrimas. Tai menininko vidinio pasaulio perteikimas, sako dailininkas.
Nors Valdemaras labai nemėgsta afišuotis, dėl to nėra mažiau žinomas. Meno bendruomenėje jis yra itin vertinamas, visada yra norinčių įsigyti dailininko paveikslų. Jis žinomas ir kaip puikus pedagogas. Apie tapybą, kurioje svarbu išreikšti savo pasaulėžiūrą ir poziciją, jis jau trisdešimt trejus metus kalba su savo mokiniais ir išugdė ne vieną, kuris tapo pripažintu kūrėju. Mokiniams sakau: Nedarykite, kas gražu darykite, kas teisinga. Tai yra mano posakis, kuris tinka tiek tapybai, menui, tiek pačiam gyvenimui.
Menininkas dalyvauja įvairiose grupinėse ir autorinėse parodose, projektuose, vasaros pleneruose Lietuvoje ir užsienyje Prancūzijoje, Italijoje, Lenkijoje. Dailininko realisto kūrybinis variklis pats gyvenimas, sutirštintas jausmais ir emocijomis, prasiveržiančiomis ryškiais potėpiais, formomis ir spalvomis. Be tapybos jis dar mėgsta muzikuoti bliuzą ir roką lūpine armonikėle, groja su įvairiomis grupėmis, dalyvauja įvairiuose muzikiniuose projektuose ir koncertuose. Ar tai yra mano hobis? Galima ir taip vadinti... Man tai yra gyvenimas, aš tą noriu daryti ir darau, sako jis.
Dailininkas su šeima gyvena ir kuria sodyboje netoli Varėnos.
Pastaruosius metus visi drauge vasaromis apsigyvena Italijoje. Ten ilsisi, keliauja, dalyvauja pleneruose, kuria paveikslus, organizuoja parodas.
Įgijo kultūros vertybės statusą
Kultūros ministro įsakymu Ratnyčios senosios bažnyčios vargonų dalys, įvertinus jų istorinę ir meninę vertę, įrašytos į Kultūros vertybių registrą. Taip šiam kultūros objektui suteikta teisinė apsauga.
Menotyrininkė Aušra Česnulevičienė yra surinkusi įrodymų, kad Mikalojaus Konstantino Čiurlionio tėvas Konstantinas Čiurlionis 18771878 metais vargonavo Ratnyčios bažnyčioje, o joje buvę mediniai vargonai vėliau buvo perkelti į Varėnos rajone esančią Kabelių bažnyčią. Šiuo metu išlikusios šių vargonų dalys saugomos Vilniaus arkivyskupijos Bažnytinio paveldo muziejuje Vilniuje, o meninę vertę turintys prospekto drožiniai eksponuojami Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus ekspozicijoje Kaune. Tokią informaciją ir prašymą suteikti šiam kultūros objektui kultūros vertybės statusą pateikė Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos.
Ratnyčios senosios bažnyčios vargonai į Kultūros vertybių registrą įrašyti gavus jų savininko Vilniaus arkivyskupijos sutikimą. Artėjant 150-osioms M. K. Čiurlionio gimimo metinėms, tai yra puikus bendradarbiavimo pavyzdys ir atminties ženklas, papildantis Čiurlionių šeimos originalių artefaktų archyvą.
BNS inf.
Aptiktų vargonų fragmentas
Paieška
Connection Error
MySQL Error : Connection Error
Error Number: 1045 Access denied for user 'druskonis'@'localhost' (using password: YES)
Date : Thu, April 25, 2024 23:26:50
IP : 18.191.21.86
Browser : Mozilla/5.0 AppleWebKit/537.36 (KHTML, like Gecko; compatible; ClaudeBot/1.0; +claudebot@anthropic.com)
Referer :
PHP Version : 5.4.9-4ubuntu2.4
OS : Linux
Server : Apache/2.2.22 (Ubuntu)
Server Name : www.druskonis.lt
Script Name : /beta/index25.php
