Reklama

Labai gera vieta Jūsų reklamai. Daugiau informacijos čia >>

Žako Lipšco memorialinis muziejus šv. Jokūbo g. 17 
                                                                         Muziejaus nuotr.

Mūsų žemietis Žakas Lipšicas

   Šiandien, balandžio 17 d., išsipildė Druskininkų kultūros žmonių siekis atgaivinti pasaulinio garso menininko Žako Lipšco memorialinį muziejų.

Susiburdavo pažymėti gimtadienio

   Grupelė vietinių kultūros žmonių, taip pat ir „Druskonis“, kone kasmet rugpjūčio 22-ąją, mūsų žemiečio Ž.Lipšico gimimo dieną, susiburdavo šv.Jokūbo gatvėje, netoli tos vietos, kur pasaulinės šlovės menininkas gimė, paminėti jo sukaktis ir kreiptis į Vilniaus Gaono žydų muziejaus vadovybę dėl savo padalinio - muziejaus Druskininkuose atgaivinimo. Susibūrimų iniciatorė menotyrininkė Aušra Česnulevičienė primindavo Ž.Lipšico biografiją nuo pat mažumės, kai medinuke, stovėjusiame dabartinio viešbučio „Best Western Central“ kieme, jis gimė 1891 m. pasiturinčio statybų rangovo Abraomo ir Rachelės Lipšicų šeimoje. Tikrasis naujagimio vardas buvo Chaimas Jakobas, o Žaku tapo, kai persikėlė į Prancūziją. Meno mokėsi Paryžiuje, bendravo su kubizmo pradininkais Pablo Pikaso, Amedeo Modiljaniu, Chaimu Sutinu ir kitais pasaulinės šlovės dailininkais. Bene kiekvienoje moderniosios dailės istorijoje galima aptikti Ž.Lipšico biografiją, prasidedančią nuo Druskininkų, bei jo gyvenimo darbus, sukurtus gyvenant Prancūzijoje, JAV, Izraelyje, Italijoje. Mūsų žemietis Ž.Lipšicas mirė 1973 m., sulaukęs pasaulinio pripažinimo. Pagal priešmirtinį norą palaidotas Jeruzalėje. Manoma, jog garsaus menininko motina Rachelė palaidota Druskininkų senosiose žydų kapinėse prie Mergelių akių ežeriukų. 

Norėjo pamatyti gimtuosius Druskininkus 

   Balandžio 17-ąją Druskininkuose atidaromo Ž.Lipšico memorialinio muziejaus proga šalies žiniasklaida daug dėmesio skyrė garsiojo menininko simboliniam sugrįžimui į gimtinę. Mindaugas Klusas, LRT.lt paskelbtame straipsnyje „Jacques‘as Lipchitzas grįžta į Lietuvą, arba Kaip meilės glėbys virto koviniu veiksmu“ primena, jog paskutiniais gyvenimo metais laiškuose muzikologui Vytautui Landsbergiui ir skulptoriui Vladui Vildžiūnui didysis modernistas guodėsi, kaip norėtų dar pamatyti gimtuosius Druskininkus, pasivaikščioti Vilniaus gatvelėmis. Kiekviename leidinyje ar parodos anotacijoje Ž.Lipšicas prisistatydavo esąs iš Lietuvos, o jo gimtoji vieta – „Druskieniki“. Susitikti su Čiurlioniu, gerokai už jį vyresniu, Chaimui Jakobui neteko. Tačiau lyg ir prisiminė iš vaikystės, kaip tas – su skrybėle, įsisupęs į peleriną – tolsta Druskininkų gatvele. Lipšicų ir Čiurlionių šeimos bendravo. Kai Chaimas Jakobas, sugrįžęs į Druskininkus iš Prancūzijos, tėvų namuose lipdė skulptūrą, į svečius užėjo M.K.Čiurlionio tėvas. Jis paragino jaunuolio tėvus uždrausti sūnui šį amatą, antraip „baigs gyvenimą kaip mano sūnus“.

Muziejus – gydytojo viloje 

   Tiksli medinės vilos, esančios šv.Jokūbo g. 17, kur atnaujintas litvako Ž.Lipšico muziejus, pastatymo data nėra žinoma. Anksčiau vila priklausė gydytojui Juzefui Markievičiui, kuris padarė didelę įtaką M.K. Čiurlionio gyvenimui. Gydytojas dar vaikystėje pastebėjo kompozitoriaus gabumus muzikai, apie talentingą vaiką papasakojo savo pacientui, Druskininkuose gydytis atvykdavusiam kunigaikščiui Mykolui Oginskiui, ir paprašė jį priimti į Plungės dvare veikusią muzikos mokyklą. Po Antrojo pasaulinio karo vilos pastate veikė vaikų poliklinika, sovietmečiu buvo įsikūrusi vaikų biblioteka. 1996 metais viloje įkurtas Ž.Lipšico muziejus, nors pasaulinio garso skulptorius negyveno šiame name, tačiau gimė netoliese, kitoje gatvės pusėje stovėjusio pirmojo Druskininkų mūrinio viešbučio „Central“ kieme buvusiame mediniame name. 
Minint 135-ąsias gimimo metines
   Pasaulinės reikšmės skulptoriaus Ž.Lipšico memorialinio muziejaus naujoji ekspozicija skirta modernizmo epochos milžinui, kurio kūryba ženklino XX amžiaus pasaulinio meno raidą. Šis įvykis įgauna naujos prasmės šiemet, minint 135-ąsias Ž. Lipšico gimimo metines.
   Lankytojai kviečiami tarsi užsukti į „skulptoriaus dirbtuves“ – unikalią erdvę, kurioje galima iš arti patirti Lipšico kūrybos kelią, apimantį jo gyvenimo ir darbo etapus Lietuvoje, Prancūzijoje ir JAV. Ekspozicijoje atsiskleidžia skulptoriaus meninės raiškos transformacijos, pasaulėžiūros pokyčiai, o taip pat – istorinės aplinkybės, lėmusios jo, kaip kūrėjo ir asmenybės, likimą.
   Modernūs ekspoziciniai sprendimai – interaktyvūs ekranai, taktiliniai objektai, garsiniai pasakojimai ir vizualiniai archyvai – padeda lankytojams įsitraukti į skulptoriaus pasaulį ne tik žiūrint, bet ir klausant, liečiant, tyrinėjant. Mažiesiems lankytojams ir šeimoms skirta speciali vaikų erdvė, edukacijų kambarys bei kūrybinės dirbtuvės, kuriose menas bus patiriamas per žaidimą, vaizduotę ir asmeninį santykį su medžiaga bei forma.
   Ekspozicijoje pasitelkiamos šiuolaikinės technologijos, leidžiančios pažinti istoriją ir meną interaktyviai bei kūrybingai, tai atvira ir visiems prieinama erdvė, patogi vietos lankytojams, Lietuvos ir užsienio turistams bei specialių poreikių turintiems žmonėms. Lankytojų muziejuje lauks ne tik nuolatinė ekspozicija, bet ir kintamos parodos bei edukacinės programos įvairioms amžiaus grupėms. 

Svarbus įvykis miestui

   Balandžio 17–19 d. Druskininkuose vyks šventiniai Ž.Lipšico muziejaus atidarymo renginiai. Šiomis dienomis muziejaus lankymas bus nemokamas. Balandžio 18–19 d. (šeštadienį– sekmadienį) 11-18 val. vyks nemokami edukaciniai užsiėmimai vaikams ir suaugusiems bei ypatingos ekskursijos su kuratore, kurių metu bus galima iš arčiau susipažinti su ekspozicijos idėja, muziejaus erdvėmis ir Druskininkų žydų bendruomenės istorija.
   Atvėręs duris muziejus ne tik aktualizuoja vieno reikšmingiausių Lietuvos žydų kultūros atstovų kūrybinį palikimą, bet ir įprasmina Druskininkus kaip svarbią kultūrinę bei istorinę vietą tarptautiniame kontekste. Tai svarbus kultūros įvykis miestui, pasauliui padovanojusiam tarptautinio masto skulptorių Ž.Lipšicą – menininką, kurio reikšmė prilygsta tokioms asmenybėms kaip Mikalojus Konstantinas Čiurlionis ir kuriuo Druskininkai gali pagrįstai didžiuotis. Kaip yra rašęs pats Ž. Lipšicas, „be savo šaknų nesukurtume didžiųjų gyvenimo medžių“ (iš laiško Vladui Vildžiūnui, 1972). 
   Garsaus skulptoriaus atmintį Druskininkuose primena ir Ž.Lipšico vardo 15-os skulptūrų parkas „Draugystės sanatorijos“ ir „Dainavos“ teritorijose. 2001 m. surengtoje skulptorių ir menotyrininkų konferencijoje, skirtoje Ž.Lipšico 110-osioms gimimo metinėms paminėti, nuspręsta Druskininkuose 2002-2006 m. suorganizuoti skulptūros simpoziumus garsaus menininko vardo parkui įkurti.

„Druskonio“ inf. 

Žako Lipšico 130-ųjų gimimo metinių paminėjimas 2021 m. rugpjūčio 22 d. Druskininkuose

Paieška