Pirmas


Medijų rėmimo fondas remiamas projektas

NAUJIENA!

Šiame numeryje

Miesto žinios
Kriminalai
Kultūra
Renginiai
Skelbimai
Videolaidos

Druskininkai

Viešbučiai
Menai

Druskininkų apylinkės

Turauskų sodyba
Sodyba "Pas Rūtą"

Redakcija

Informacija




Reklama


Labai gera vieta Jūsų reklamai. Daugiau informacijos čia >>



  Leipalingio dvaro kumetynas – bus parduodamas
   Druskininkų valdžia nusprendė parduoti savivaldybei priklausantį kultūros paveldo objektą – buvusį Leipalingio dvaro sodybos kumetyną. Opozicijos atstovui A.Balkei savivaldybės tarybos posėdyje atskleidus, jog prieš 15 metų šis istorinės vertės pastatas vos „nebuvo nušluotas nuo žemės“, R.Malinauskas išstojo su pribloškiančiu komentaru: „Po tiek metų sužinojau, kas tas šmikis, suorganizavęs tą visą reikalą, šitos nesąmonės įtraukimą į kultūros paveldą“.

Perėmė iš kaimyninės savivaldybės

   Vasario 13 d. savivaldybės tarybos posėdyje buvo patvirtintas viešame aukcione parduodamo savivaldybės nekilnojamojo turto ir kitų nekilnojamųjų daiktų sąrašas. Jame atsirado savivaldybei priklausantis kultūros paveldo objektas –Leipalingio dvaro sodybos kumetynas. 
   „Siūlome įtraukti naują objektą – tai pagal Registrų centro duomenis vadinamą gyvenamąjį namą, buityje geriau žinomą kaip kumetyną Leipalingyje, - posėdžio metu sprendimo projektą pristatinėjo savivaldybės administracijos atstovas, Turto ir žemės valdymo skyriaus vedėjas A.Kazanavičius. - Leipalingyje esantis pastatas – iš Lazdijų rajono savivaldybės gautas turtas, perimant Leipalingį, eilę metų turtas nenaudojamas, tuščias, todėl siūlome jį įtraukti į parduodamų sąrašą ir bandyti parduoti aukcionio būdu“.
   „Gal yra potencialaus susidomėjimo šio objekto pirkimu? Bet, matyt, ne, jei dar tik įtrauksime ir paskelbsime“, - domėjosi savivaldybės tarybos narys K.Rečkovas. 
   „Čia dar galima pasakyti, kad kultūros paveldas (kultūros paveldo departamentas, - red. p.) sugebėjo sugalvoti šį objektą įtraukti į kultūros paveldo objektų sąrašą, tai jį kažkam tai pirkti, išlaikyti tas, kas čia matosi labai vertingo, ir dar iš jo kažką padaryti gero, tai mes labai svajojame apie tai“, - savo požiūrį kultūros paveldo tema pažėrė R.Malinauskas. 
   „Klausimas dėl to, ar galėjo šis pastatas anksčiau atsidurti parduodamų objektų sąraše?“, - sprendimo projektą pristačiusio savivaldybės administracijos atstovo klausė opozicijos narys Antanas Balkė.
   „Svarstėm kol kas jį panaudoti galbūt net socialiniam būstui įkurti, kaip buvo prieš tai, perėmus šį turtą savivaldybės nuosavybėn, jame buvo socialiniai būstai, svarstėm variantą, ar nevertėtų jo rekonstruoti, bet pagal preliminarią sąmatą nusprendėm, kad tikslingiau yra jį parduoti, o būstus pirkti atskirai“, - tarybos nariui atsakinėjo A.Kazanavičius.
   „Ir dar galima pasakyti, kad kultūros paveldui nusprendus šitą pastatą įtraukti į kultūros paveldo objektų (sąrašą, - red.p.) ir vertingąsias savybes, mes jį siūlėme eilę metų kultūros paveldui pasiimti jį dovanų ir puoselėti, bet, deja, įtraukti įtraukė, bet pasiimti nepageidavo“, - aiškino posėdyje R.Malinauskas. „O jį rekonstruoti ir įrengti butus, įvertintant jo pamatus, byrančius akmenis ir kitus dalykus, tai yra išlaidos, kurios mums, kaip savivaldybei, tikrai yra neapsimokančios“, - dėstė jis. 

Atskleidė, kokie ketinimai buvo prieš 15 metų

   Pasisakymo teise pasinaudojęs savivaldybės tarybos narys A.Balkė atskleidė įdomių dalykų apie Leipalingio dvaro kumetyno išlikimą. „Yra kai kas žinotina ir čia susirinkusiems, ir tarybai, kad šis pastatas nėra atskirai kažkaip įtrauktas į kultūros paveldą. Jis yra Leipalingio dvaro komplekso dalis ir jis vadinamas kumetynu -namu, tai reiškia, kad savo laiku čia gyveno dvaro tarnai, - kalbėjo A.Balkė. - Šita aplinkybė leidžia vis tiktai galvoti, kad šitas pastatas niekaip negalėjo būti nugriautas, kaip to norėjo meras prieš 15 metų. Ir kai jis, nuvažiavęs į vietą ir įvertinęs, puolė galvoti, kad geriausia išeitis yra nugriauti, deja, teko ir man tame sudalyvauti. Tuo metu dirbau savivaldybėje ir buvau atsakingas tiek, kiek minimaliai kultūros paveldas buvo priskirtas savivaldybės funkcijoms, teko informuoti Kultūros paveldo departamentą apie tai, kad pastatas gali būti nugriautas „greituoju būdu“. 
   „Galimybės šį pastatą, manau, prikelti yra realios, kultūros paveldo objektas paprastai turi tam tikrus apribojimus tvarkant, tai tik tiek ir tektų naujam savininkui įgyvendinti, o istorinė vertė šiaip ar taip vis tiek ji nenusibraukia, ir pasaulyje, ir ypač Europoje, yra tik toks kelias priimtinas, deja, mūsų aplinkoj kai kurie dalykai yra kitaip suvokiami“, - savo vertinimu dalijosi opozicijos narys. „Kadangi turiu laiko, tai išnaudosiu dar pastaboms dėl posėdžio vedimo tvarkos“, - dar pridūrė jis. „Kai meras eilinį kartą sau leidžia skaityti paskaitą, ir niekas jo laiko neriboja, bet tuoj pat jis nusprendžia, kad „Balkės klausimas buvo pateiktas netinkamai“, - dėl R.Malinausko elgesio ironizavo A.Balkė. „Tai tokių galių, mere, jūs neturit, laiko limitas yra aiškiai įvardintas tarybos reglamente ir nieko daugiau, ir pasisakymai negali būti ribojami, tuo labiau, kad merui priskirta teisė yra vesti posėdį, kultūringai vesti posėdį, ir čia diskutuoja tarybos nariai“, - A.Malinauskui jo vietą po naujo savivaldos įstatymo priminė A.Balkė, kad meras taryboje nebeturi balso teisės ir jis nebėra tarybos narys. Po savivaldos įstatymo pokyčių, kaip žinia, nuo 2023 m. savivaldybės taryba liko atstovaujama institucija, o meras tapo vykdomąja valdžia.
   A.Balkės pasisakymas R.Malinauską, panašu, gerokai suerzino. „Tai dabar bus alaburdy?“, - panašu, tik jam suprantama kalba prašneko R.Malinauskas, nes nelabai kas ir susigaudė, ką jis čia norėjo tuo pasakyti. „Nepristot? Ne, tai aš džiaugiuosi, kad po tiek metų sužinojau, kas tas šmikis šitą suorganizavęs, tą visą reikalą, šitos nesąmonės įtraukimą į kultūros paveldą, - štai taip posėdyje prabilo R.Malinauskas . – O jeigu jis iš tikrųjų būtų taip istoriškai vertingas, tai kaip žinot, Leipalingio dvaras su visais kitais priklausiniais buvo įtrauktas į paveldą, o šitas paliktas. Tai, pasirodo, atsirado veikėjas, kuris padirbėjo eilinį kartą pridirbdamas, jei taip daugiau nepristojant. Ane, nu gerai, daugiau nebepristosiu“. 
   Palaikyti R.Malinauską puolė padėkas merui ir jo komandai nuolat „deklaruojantis“ tarybos narys M.Vitkauskas. „Ne, reikia sureaguoti“, - išstojo viešai M.Vitkauskas, nors ir saviškių paragintas „nepristot“. Pavadinęs opozicijos nario kalbą „Balkės litanija“, M.Vitkauskas aiškino, jog „čia labai geras pavyzdys , kokie Druskininkai galėtų būti kaip šitas kumetynas, jeigu tokie kaip Balkė turėtų daugiau galių ir valdžios“. „Tai galim pasidžiaugti, kad Druskininkai neatrodo kaip kumetynas ir eina tikrai aiškiai ir tiesiai į priekį. Tai ačiū merui dar kartą ir jo komandai“, - savo lozungų seriją, aidint R.Malinausko gerbėjų plojimams, užbaigė M.Vitkauskas. 
   Išsitęsus kalboms dėl kultūros paveldo objektų atstatymo darbų finansavimo, R. Malinauskas toliau dėstė savo požiūrį kultūros paveldo tema. „Sureaguodamas į diskusijas dėl lėšų skyrimo tokiems objektams atstatyti, tai tam pačiam dvare, kuris jau yra rekonstruotas, ir rekonstrukcijos metu buvo vienoje patalpoje – Vienoje patalpoje, neatsimenu ten tos kvadratūros, buvo rasta vadinamosios freskos, arba mano taip matymu, tai tiesiog kažkokie tai piešiniai ant sienos, kur buvo nuspręsta, kad negalim renovuoti paprastai, bet reikia jas atidengti, restauruoti ir padaryti, tai kiek metų atgal ieškom pinigų? Prieš 10 metų prašom pinigų per kultūros paveldą ir visas kitas institucijas tai vienai patalpai padaryti taip , kaip jie nori. Tai galvoti apie tai, kad tokio lygio pastatams gausime pinigus, tai, bijau, bet čia esantys salėje nesulauks, visiems linkiu tūkstantį metų, bet, manau, kad nesulauks“, - aiškino R.Malinauskas.

Aprašytas net „Didikų Lietuvoje“

   Leipalingio dvaro sodybos kumetyno istorinė vertė aprašyta projekte „Didikų Lietuva“, siekiančiame didinti kultūros ir gamtos paveldo objektų, esančių prioritetiniuose Lietuvos turizmo plėtros regionuose, lankomumą ir žinomumą: „XIX a. I pusėje Leipalingo dvaro statinius papildė dviejų aukštų kumetynas. Jis statytas dvarą valdant lenkui inžinieriui Petrui Balinskiui. Pirmasis kumetyno aukštas sumūrytas iš dvaro valdose, laukuose, surinktų akmenų. Tarpai dekoruoti smulkiais akmenukais. Antrame aukšte įrengtas balkonas. Visą pastato fasadą juosia medinės galerijos su mediniais abipusiais laiptais. Kumetyne butai buvo skirti dvaro samdiniams“.
   Apie kumetyno istoriją, jo išlikimo peripetijas „Druskonis“ kalbėjosi su savivaldybės tarybos nariu Antanu Balke.
   - Vasario 13 d. savivaldybės tarybos posėdyje diskutuojant dėl Lepalingio dvaro kumetyno pardavimo aukcione, priminėte istoriją, kaip jis prieš 15 metų vos nebuvo „sulygintas su žeme“. Sprendžiant iš R.Malinausko reakcijos, gerokai suerzinot pastarąjį savo pasisakymu, jog paveldo objektų sąraše esantį kumetyną, galima sakyti, tuomet išsaugojote Jūs, laiku perspėjęs Kultūros paveldo departamentą? Priminkite konkrečiau, kaip tuomet vyko visa ši istorija?
   - Tuo metu, kaip valstybės tarnautojas savivaldybės administracijoje turėjau pareiginių funkcijų sąrašą, viena iš jų buvo paveldosauginė. Privalėjau informuoti Kultūros paveldo departamentą apie savivaldybės planus, susijusius su kultūros paveldo objektais. Nebuvau vienintelis, kuris nesuprato tuometinio asmeninio sprendimo griauti, suabejojo ir aukštesnio rango tarnautojai (pasidalino informacija, bet nedrįso prieštarauti), kitaip apie griovimo planus gal ir nebūčiau sužinojęs. Kiek pamenu, lyg tai buvo planas nugriauto vietoje statyti naują socialinių būstų pastatą, įsisavinti valstybės skiriamas lėšas, tarsi Leipalingyje, kaip kokiame didmiestyje, nebūtų neužstatytos vietos.
   - „Jeigu jis iš tikrųjų būtų taip istoriškai vertingas, tai kaip žinot, Leipalingio dvaras su visais priklausiniais buvo įtrauktas į paveldą, o šitas paliktas“, – posėdžio metu apie kumetyną dėstė R.Malinauskas. Patikslinkite: Leipalingio dvaro kumetynas vis tik yra kultūros paveldo objektas ar ne? 
   - Ką galima pasakyti apie tokias tribūnines “tiesas”? Leipalingio dvaro sodybos kompleksas su 5 priklausiniais (vienas iš jų - kumetyno pastatas) Kultūros paveldo objektų sąrašuose yra nuo 1992 m. Atlikus architektūrinius, istorinius tyrinėjimus, nustačius vertingąsias savybes, objektui suteikiamas valstybinio ar regioninio lygio vertybinis statusas. Tai buvo padaryta 2009 m., o šiuo metu Kultūros paveldo departamento yra inicijuota procedūra skelbti dvaro sodybos kompleksą valstybės saugomu. Šis statusas suteiktų galimybę tvarkyti objektą valstybės lėšomis. 
   Verta priminti, kad šis dviaukštis mūrinis (pirmas aukštas akmens ir plytų mūro) su medine galerija antrame aukšte kumetyno pastatas skaičiuoja jau trečią šimtmetį, senesnių neturime ir Druskininkuose.

„Druskonio“ inf. 










Leipalingio dvaro sodybos kumetyno nuotraukos



 

  Gebėjimas išlikti

Izabelė ŪSIENĖ


Daugeliu aktualių temų galiu konsultuotis su geru pažįstamu Mariumi Sankausku. Marius jau septinti metai dirba mūsų mieste. Sukasi kaip išmanydamas mažajame versle – turi parduotuvėlę. Pats sau darbdavys, darbuotojas. Belieka laiku sumokėti mokesčius, valdyti finansų – įplaukų balansą. 

Marius Sankauskas ir jo  parduotuvėlė



Įvairių dalykų žinovas

   Dar reikia ir kitų svarbių dalykų: domėtis naujienomis, mąstyti, įvaldyti daugybę informacinių technologijų, subtiliausių smulkaus verslo dalykų. Pridursiu, kad jis dirba prekybos tinkle, maisto sektoriuje – prekiauja mėsos gaminiais. Prie pat kelio, šalia ,,Atgimimo“ mokyklos, prie devynaukščio. Yra įdomus žmogus, geras įvairių dalykų - psichologinių, finansinių, socialinių, pagaliau valstybės politikos vienu ar kitu klausimu - žinovas. Aš einu apsipirkti pas Marių. Tiesa, ne kasdien - prekės čia yra brangesnės negu prekybos tinkluose, bet daug kokybiškesnės, manyčiau, labiau apsaugotos nuo galimų prekybininkų gudrybių, kaip įpiršti prekę, ne visada naudingą. Dažniau, kas savaitę, prekės atnaujinamos.

Grėsmės ,,algoritmas“

   Šįkart šnekučiuojamės apie labai aktualias problemas – tarp jų ir grėsmės ,,algoritmą“. Šis žodis pamėgtas, juo pasipuikuojama, taipgi dažnai vartojamas, kartais ir visai be reikalo. Kaip žinome, įvairiausio plauko ,,žinovai“ pelnosi iš patiklių, sąžiningų, geranoriškų žmonių. Girdime, kaip jiems (ir mus visiems, ) aiškina, bando įpiršti prekę ar kokį stebuklingą praturtėjimo būdą. Deja, nemaža dalis patiklių arba godžių žmonių užkimba ant kabliuko kaip tos paikos lydekaitės ant masalo. Patys sukčiai sparčiai tobulėja. Jau sugeba išmokti netgi lietuvių kalbą, kuri neretai savo unikalumu buvo neįkandama. Pastaruoju metu diskutuojama dėl dirbtinio intelekto galimybių – naudingumo kiekvienam ,,pabažnam“, kaip sako dzūkai. Deja, ir grėsmių ištuštinti sąskaitą atsirado , ko gero, daugiau. 

Ne tik apie dirbtinį intelektą

   Mane domina dirbtinio intelekto privalumai. Marius noriai aiškina, bet neskuba labai girti ar kitaip propaguoti. Taigi pirmiausia pozityvūs šio reiškinio dalykai. Taip, dirbtinio intelekto programėlė lengvai pasiekiama ir surandama. Tuoj pat jums atliks norimą paslaugą. Pavyzdžiui, parašys rišlų tekstą bet kuria tema, suras ir pateiks įvairių pavyzdžių iš gramatikos, matematikos, psichologijos ir kitų sričių. Žinoma, jei užduosite tikslų, konkretų klausimą, kuris nereikalauja mąstymo, kūrybinės vaizduotės ar itin svarių argumentų. Geriausiu atveju išgirsite ,,gal jūs norėjote...“ Rasite ir ,,nesąmonių“, kaip sako jaunimas. Suprasite, kad dirbtinis intelektas tikrai ne panacėja. Nemaža dalis besimokančio jaunimo įniko naudotis ir sau gyvenimą lengvinti, laiko išlošti. Tuo tarpu grėsmių atsiras žymiai daugiau. Sakykime, mokiniams būtų paranku atlikti nesudėtingą užduotį. Betgi natūraliai kyla klausimas – o kaip tuo metu jo smegenų veikla? Akivaizdu, kad ,,ilsisi“. Kita reali grėsmė – dirbtinio intelekto gebėjimas pasitarnauti įvairiausio plauko sukčiams, kurie braunasi į socialines platformas ir bando iš žmonių išvilioti ,,investicijų“, bankinių operacijų prieigas, įlįsti į elektroninės bankininkystės labirintus. Marius pabrėžia šių manevrų greitą ,,tobulėjimą“. Ypač svarbu nerodyti balso, nesivelti į pokalbius, neatsakinėti į nežinomų telefono numerių skambučius. Pasirodo, balso informacija labai plati - galima daug ką sužinoti ir atvesti į reikiamą tikslą – apgavystę. Ypač jeigu žmogus vienišas. Patraukia už liežuvio, ir jis (dažniau ji) atsiveria, patiki, deja, neretai ir išpildo sukčiaus prašymus. Šiukštu, neatviraukite. Tiesiog atmeskite arba tuoj pat blokuokite nežinomą skambutį, o savo turimus įvardykite, kad atpažintumėte, kas jums skambina. 
   Dažniausiai žadama didelis pasipelnymas loterijoje, investicijoje ar kur kitur. Regis, visi tai žinome, tik kodėl pakliūvama? Marius paaiškina, kad tai atsitinka netgi labai gerai išmanantiems pinigų ,,auginimą“. Ant šios apgaulės dažniausiai užkimba lengvatikiai ir skubantys pasinaudoti bet kokia proga, kad tik pasisektų turimą pinigėlį padidinti ir greitai praturtėti. 

Kaip pergudrauti klastorius

   Visgi yra dalykų, kurių paprastas visuomenės pilietis negali išvengti. Šie pinigų ,,auginimai“ vyksta ten, kur labiausiai norima pasipelnyti. Čia joks dirbtinis intelektas nepadės. Privalote mąstyti, domėtis, ieškoti alternatyvų ir teisingai reaguoti į rinkimines viešas kompanijas, įspėti jų gudrybes, vingrius pažadus, keliones po įvairius regionus, saldžią bendravimo etiką ir t.t. Beje, nepasiduokite emocijoms. 

Mokytojus moko, kas nori

   Pagaliau kalbamės apie man labai svarbią ,,prestižinę“ temą prestižinėje šiuolaikinėje mokykloje. Prieiname prie vieningos nuomonės, kad mokytojai yra tie žmonės, kuriuos moko , kas tik nori, kiek tik gali, dažnai net neišmanydami esminių pedagogikos dalykų. Kodėl iš mokyklos eina mokytojai? Mano manymu, pirmiausia dėl visiškai ,,neįgalios“ mokytojo darbo apskaitos. Užmokėkite už visus darbus – dalykinius, psichologinius, informacinių technologijų naudojimą – teisingą integravimą į gyvą, žmogišką bendravimą. Už nemažą dalį darbų mokytojai tiesiog dirba veltui – sunkiai įsivaizduojamas, bet tikrai esamas paradoksas. Nereiks didinti atlyginimų – nustatykite adekvatų atlygį už atliktą darbą. Marius šypsosi – ši utopija turbūt negalima dėl savaime suprantamų dalykų – ne šiaip sau gausėja milijonierių. ,,Ir taškas“. Kaip sakė garsi politikė. 

Pasirinko gyvenimo būdą 

   Marius šypsosi ir nebando su manimi diskutuoti, bet paklaustas apie savo darbo specifiką, gebėjimą išlikti darbo rinkoje, aiškina paprastai, bet neprastai. Kaip ištvėrė be bankroto mažoje, jaukioje parduotuvėje? Pastebėjau, kad čia ateina žmonės, kada tik nori. Net sekmadienį ar pirmadienį, kurios oficialiai paskelbtos kaip nedarbo dienos. Marius man primena, kodėl apskritai pasirinko tokią darbo formą – prekiauti maisto produktais ir būtent Druskininkuose. Kai 21–erių metų jam atsitiko tokia bėda po avarijos, nusprendė visomis jėgomis stengtis išsilaikyti socialinėje erdvėje. Kurgi kitur, jei ne jaukioje parduotuvėje. Jis pasirinko tokį gyvenimo būdą - mokėti, bendrauti, nepasiduoti, rasti būdą išlikti konkurencingam. Tą ir daro – dirba kasdien, nors yra oficiali informacija apie nedarbo dienas. Domisi, bendrauja su ateinančiais, skuba pirmas pasisveikinti. Moka patylėti, išklausyti, patarti. Galbūt dėl to lankytojai įvairaus amžiaus, pomėgių žmonės. 
   Jo gyvenimą slegia ( o gal gelbsti?) rutina. Rytą ,,aptarnauti“ savo kūną: mankšta, valgio gaminimas, švarinimasis ir t.t. Ką daro kiekvienas žmogus, tik daug greičiau. Tada išvykimas į darbo vietą, ir, svarbiausia, bendravimas su žmonėmis. Tenka aiškinti, kartais įtikinėti, konsultuoti, jei prireikia. Pastebėjau, kad čia ateina apsipirkti matyti žmonės. Gal ir keista, bet ši ilga, įtempta darbo diena padeda įprasminti gyvenseną, būtinybę išlikti savimi. 

Mažiau turėsi, mažiau vergausi

   Paklaustas, ar neketina keisti Druskininkų į kitą miestą, Marius atsako aiškiai ir nedviprasmiškai – tikrai ne. Turbūt dėl to paties tikslo – bendravimo. Yra draugų, bendraminčių, nuolatinių lankytojų. O dėl tų pinigų – kaip čia pasakius... Marius vadovaujasi minimalistiniu požiūriu į gyvenimą. Žmogaus neturi slėgti nei daiktų gausybė, nei godumo padariniai. Mažiau turėsi, mažiau tarnausi materijai. 
   Galbūt todėl čia ateina žmonės, turintys savo vartosenos strategiją, kurios esmė – matyti ne tik , kas po nosimi, bet ir tolėliau – už lango, horizonto link. Dar pridursiu, kad šis jaunas gabus, pasaulio matęs žmogus gausybę žinių moka apdoroti mąstymo masteliu. ,,Mąstyk – ir būsi laimingas“. Frazė, kurios neišgirsite iš sukčiaus lūpų...
   Žinau, kad vis eisiu į šią parduotuvėlę. Ne tik pirkti – pabendrauti, sužinoti – paprasčiausiai nusišypsoti savo ,,amžėjimui“, kaip dabar madinga įvardyti senų žmonių egzistenciją. Kai užpuola įkyrios mintys, bandau pakalbinti žmones, kurie šviečia ( ne per daug...) optimizmu laimėti, apginti visų pirma savo orumą, pasitikėjimą.


Paieška