Reklama

Labai gera vieta Jūsų reklamai. Daugiau informacijos čia >>

   Druskininkuose – dar viena Vijūnėlės dvaro skandalą primenanti istorija. Kurorto laukia Mizarų gatvėje, šalia aerodromo, išdygusių teniso kortų griūtis. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas gegužės 13 d. priėmė sprendimą, jog šis objektas turi būti griaunamas Druskininkų savivaldybės, t.y. mūsų visų, mokesčių mokėtojų, pinigais. 

Prokurorai vis tik pasiekė pergalę

   Kaip jau rašyta, Vilniaus apygardos teismas pernai spalio 14 d. panaikino Druskininkų savivaldybės priimtus sprendimus, kuriais privačiam juridiniam asmeniui buvo leista šalia Druskininkų aerodromo esančiame valstybinės žemės sklype statyti teniso aikštyną. Pasak teismo, statiniai turi būti nugriauti.
  Kaip žinia, dar 2019 metais Druskininkų savivaldybė paprašė Nacionalinės žemės tarnybos Mizarų gatvėje, Druskininkuose, esantį 1,2 hektaro žemės sklypą perduoti savivaldybei valdyti patikėjimo teise, kad būtų galima pastatyti aerodromo administracinį pastatą ir kitoms paslaugoms skirtus statinius.
   Patikėjimo teise aerodromo administracinio pastato ir paslaugų paskirties statinių statybai suteiktą žemės sklypą Druskininkų savivaldybė išnuomojo teniso kortų statybai.
   Generalinė prokuratūra, gindama viešąjį interesą, kreipėsi su ieškiniu į teismą, prašydama panaikinti Druskininkų savivaldybės 2020 metų sprendimus dėl šio valstybinės žemės sklypo.
Taip pat buvo prašoma panaikinti 2021 metų teniso kortų statytojams Druskininkų savivaldybės išduotą statybą leidžiantį dokumentą, grąžinti sklypą Nacionalinei žemės tarnybai bei pašalinti sklype pastatytus statinius.
   Prokuratūra ieškinyje nurodė, kad valstybinės žemės sklypas naudojamas ne toms reikmėms, kurioms jį buvo suteikusi Nacionalinė žemės tarnyba. 
   Viešąjį interesą teisme stojusios ginti Generalinės prokuratūros įsitikinimu, šis žemės sklypas gali būti naudojamas išimtinai tik konkrečiam tikslui – Druskininkų aerodromo administraciniam pastatui bei paslaugų paskirties pastatui statyti, t. y. veiklai, susijusiai su Druskininkų aerodromo eksploatavimu. 

Kreipėsi privatus asmuo 

   Prieš teisminę kovą iškart prasidėjo aktyvūs Druskininkų valdžios veiksmai viešojoje erdvėje, kaip ir Vijūnėlės dvaro atveju, aiškinant, kokia ji „teisi“, o prokurorai – „kenkiantys Druskininkams“. Į viešumą vėl buvo transliuojamos panašios propagandinės klišės apie „neregėtą prokurorų žingsnį“. 
   R.Malinauskas, viešojoje erdvėje liedamas pyktį prokurorų pusėn, aišku, nepamiršo ir savo „didžiojo skaudulio“ – per didžiausius skandalus nugriauto Vijūnėlės dvaro. „Prokuratūra nusprendžia, kur Druskininkuose yra kurortinė zona, kur kurortinė juosta ir kas kur turi stovėti. Lygiai toks pat absurdas ir afera buvo padaryta su pastatu, stovėjusiu prie Vijūnėlės tvenkinio, kur nėra nei kurortinių zonų, nei juostų, nei draustinių“, - aškino R.Malinauskas, grieždamas dėl nuo žemės paviršiaus nušluoto Vijūnėlės dvaro.
   Nors viešojoje erdvėje buvo bandomas sudaryti vaizdas, kad teniso kortų kaimynystėje gyvenantys druskininkiečiai „ploja rankomis atsistoję“, įsitaisius tokį kaimyną, neva „šviesos niekas neužstos ir kultūringi žmonės rinksis“ (kaip rašė R.Malinauską mylintis leidinys, taip esą kalbėjo dėl naujo aikštyno braškes ir bulves arčiau namų persikėlusi moteris), tačiau valdžios gerbėjų chorui pritarė toli gražu ne visi, nesusižavėję „taukšinčių kamuoliukų“ kaimynyste. Prasidėjus teisminiams ginčams, Generalinė prokuratūra „Druskoniui“ patvirtino, kad į ją kreipėsi privatus asmuo, jo pareiškimą išnagrinėjus ir buvo priimtas sprendimas dėl kreipimosi į teismą ginant viešąjį interesą.

Byla nagrinėta penkerius metus

  Teniso kortų byla Lietuvos teismuose buvo nagrinėjama net penkerius metus, nuo 2021-ųjų. 2021 m. vasarą Druskininkų teismas, o vėliau ir 2022 m. pradžioje apeliacine tvarka bylą nagrinėjęs Kauno apygardos teismas priėmė R.Malinauskui bei jo bendražygiams palankų sprendimą, kuris valdžios propagandoje buvo džiaugsmingai ištransliuotas kaip „galutinė pergalė“. Tačiau pergalės saliutais buvo šaudyta gerokai per anksti.
   Generalinė prokuratūra su teismų vertinimu nesutiko – kasacine tvarka buvo kreiptasi į Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą. Pastarasis 2023 m. spalio 26 d. priimtoje nutartyje pasisakydamas dėl valstybinės žemės sklypo naudojimo, konstatavo, jog patikėjimo teise valstybės turtą valdančios savivaldybės teisės į patikėtą turtą nėra absoliučios. „Jas įgyvendinant turi būti paisoma teisės aktų ir valstybės interesų, patikėtojo nustatytų turto naudojimo sąlygų ir tvarkos, viešojoje teisėje galiojančio principo, kad visa tai, kas nėra leidžiama, yra draudžiama“, - tuomet nurodė Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. 
  Druskininkų teniso kortų byla LAT sprendimu buvo grąžinta nagrinėti apeliacinės instancijos teismui. Kauno apygardos teismas 2024 m. vasario 15 d. pripažino, kad pirmosios instancijos, t.y. Druskininkų teismas bylą išnagrinėjo per daug formaliai, neįsigilindamas į teisės aktų reikalavimus, reglamentuojančius ginčo dalyką. Remiantis tuo, 2022 m. Druskininkų teismo sprendimas buvo panaikintas ir grąžintas jam iš naujo nagrinėti. Druskininkų teismas, vėl iš naujo ėmęsis teniso kortų sklypo bylos, 2025 m. vasario 24 d. sprendimu pripažino, kad Druskininkų savivaldybė, išnuomojusi netoli aerodromo esantį valstybinės žemės sklypą teniso kortų statybai, pažeidė įstatymų nuostatas, tačiau padarė išvadą, kad tokiais veiksmais nebuvo pažeistas viešasis interesas. Tokį Druskininkų teismo sprendimą Generalinė prokuratūra vėl apskundė apeliacinės instancijos teismui. 
   Vilniaus apygardos teismas 2025 m. spalio 14 d. nutartimi atsižvelgė į viešąjį interesą ginančios prokurorės argumentus, kad viešasis interesas negali būti įgyvendinamas pažeidžiant įstatymus, reglamentuojančius valstybės turto naudojimą. Teismas pažymėjo, kad teniso kortai yra valdomi privataus subjekto, kurio pagrindinis tikslas yra pelningas veikimas ir tuo nėra užtikrinamas visuomenės interesų tenkinimas. Apeliacinės instancijos teismas priėmė sprendimą, jog minėtame sklype Druskininkuose pastatyti teniso aikštyno pastatai turi būti pašalinti per tris mėnesius ir žemės sklypas atstatytas į pradinę padėtį. Pernai spalio 14 dieną priimtas Vilniaus apygardos teismo sprendimas įsigaliojo nuo jo priėmimo dienos.

Negi nėra kito sklypo aikštynui?

   Viešojoje erdvėje paskelbus teismo sprendimą, jog teniso aikštyno pastatai turi būti pašalinti per tris mėnesius, feisbuke išstojęs R.Malinauskas eilinį kartą dėl visų bėdų kaltino „griovimų istoriją Druskininkuose tęsiančius“ prokurorus. „Prokurorai gina ne tuos, kurie stato. Prokurorai renkasi griauti. Ypač Druskininkuose. Liūdna gyventi valstybėje, kur prokurorai sprendžia, kokia infrastruktūra turi būti kurorte, ko reikia, kad būtų įveiklintas privatiems skrydžiams patrauklus aerodromas“, - feisbuke aiškino R.Malinauskas. 
   „Bet prie aerodromo vis dar vyksta dideli, populiarūs, minias žmonių iš visos Lietuvos ir ne tik, pritraukiantys renginiai. Teniso kortai veikia. Ar jie kam nors trukdo? Ne. Ar teniso kortai Druskininkuose bus? Taip. Galbūt kiti, bet toje pačioje vietoje“, - keldamas klausimus ir pats į juos atsakinėdamas, tuomet dėstė R.Malinauskas. 
   Gerbėjų choras atitinkamai reagavo į šią R.Malinausko prakalbą, tūždamas ant „Druskininkų priešų“ ir linkėdamas „merui stiprybės“. Vienas komentatorius po R.Malinausko kreipimusi vis dėlto į akis rėžė tiesiai šviesiai: „Viskas atrodytų neblogai - teniso kortai neabejotinai reikalingi miestui. Vienok, jei jau įžvelgiama niekingai žiauri Vilniaus elito ranka, laikas išmokti pamokas, patirtas su “Vijūnėlės dvaru” ir projektus daryti su dviguba atsakomybe ir nepakišinėti verslo atstovų, o ir pačių miestiečių lūkesčių. Negi sudėtinga rasti mieste švarų sklypą teniso aikštynui?“.
   Druskininkiečiai suklusę laukė, kada po 2025 m. spalio 14 d. Vilniaus apygardos teismo nutarties Mizarų gatvėje pradės bruzdėti griovimo darbus atliekantys buldozeriai, tačiau paaiškėjo, kad teniso kortų istorija šių metų pradžioje vėl peržengė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo slenkstį. Tiesa, šįkart į kasacinės instancijos teismą belstasi ne dėl bylos esmės, bet dėl finansinio klausimo – kieno pinigais reikia griauti Druskininkų valdžios taip gintą objektą.  Į Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą su skundu kreipėsi VšĮ Druskininkų teniso centras, prieštaraudamas apeliacinės instancijos teismo sprendimui, jog už teniso kortų griovimo darbus po lygiai turi susimokėti teniso centras ir Druskininkų savivaldybė. Mat Vilniaus apygardos teismas pernai spalį konstatavo, jog neteisėtas statinys atsirado dėl abiejų - VšĮ Druskininkų teniso centro ir Druskininkų savivaldybės mišrios kaltės, o kaltės laipsnis yra lygus. Savo skunde Lietuvos Aukščiausiajam Teismui Druskininkų teniso centras dėstė, kad jis „teniso kortus statė remdamasis Druskininkų savivaldybės priimtais sprendimais ir išduotais leidimais, neturėdamas pagrindo kvestionuoti jų teisėtumo“. 

LAT sprendimas – griaus Druskininkų savivaldybės lėšomis

   „Byloje konstatuota Druskininkų savivaldybės kaltė dėl neteisėto Statybą leidžiančio dokumento išdavimo. Teismai nurodė, kad Druskininkų savivaldybės taryba, priimdama 2020 m. vasario 27 d. sprendimą, o Druskininkų savivaldybės administracija, sudarydama Nuomos sutartį, netinkamai įgyvendino patikėjimo teisę į Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus Įsakymu perduotą Ginčo žemės sklypą, nes Ginčo žemės sklypą išnuomojo ne tik Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus Įsakyme nurodytiems konkretiems objektams statyti (sklypas buvo išnuomotas ne tik pagal jo tikslinę paskirtį – aerodromo administraciniam pastatui bei paslaugų paskirties pastatams, bet ir sporto paskirties pastatams statyti)“, - nurodoma gegužės 13 d. priimtoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje. LAT teisėjų kolegija konstatavo, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nusprendė buvus VšĮ Druskininkų teniso centro kaltę dėl neteisėtos statybos, todėl nepagrįstai paskirstė išlaidas dėl šios statybos padarinių pašalinimo lygiomis dalimis tarp VšĮ Druskininkų teniso centro ir Druskininkų savivaldybės.
   „Būtent kompetentingos institucijos turi pareigą užtikrinti, kad jų priimami dokumentai atitiktų teisės reikalavimus, todėl vien įstatymų žinojimo prezumpcija nėra pakankamas pagrindas konstatuoti privataus asmens kaltę dėl statybos neteisėtai išduoto statybos dokumento pagrindu“, - pažymėjo Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, nutaręs „pakeisti apeliacinės instancijos teismo sprendimo rezoliucinę dalį, kuria nuspręsta įpareigoti statytoją VšĮ Druskininkų teniso centrą savo ir Druskininkų savivaldybės lėšomis lygiomis dalimis per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti Ginčo žemės sklype pagal Statybą leidžiantį dokumentą pastatytus statinius ir atkurti šio žemės sklypo pradinę padėtį, buvusią iki Nuomos sutarties sudarymo, ir ją išdėstyti taip: įpareigoti statytoją VšĮ Druskininkų teniso centrą Druskininkų savivaldybės lėšomis per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti Ginčo žemės sklype pagal Statybą leidžiantį dokumentą pastatytus statinius ir atkurti šio žemės sklypo pradinę padėtį, buvusią iki Nuomos sutarties sudarymo“. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos. Tai reiškia, kad už teniso kortų griovimo darbus turės būti sumokėta Druskininkų savivaldybės, t.y. mūsų visų, mokesčių mokėtojų, pinigais.

„Druskonio“ inf.

VERT inf.

Gediminas Grigelis ir jo unikalių batų kolekcijos parodėlė





   Nuo šių metų pradžios du kartus per mėnesį sveikatos gidas Gediminas Grigelis sveikatina vietinius ir atvykėlius savo paskaitomis ir praktiniais užsiėmimais. Tai savanorystės pagrindais, be jokio projektinio finansavimo, paties Gedimino sumanytas ciklas, prasidėjęs sausio mėnesį. Sveikatinimo temos, G.Grigelio skaitomos Druskininkų viešojoje bibliotekoje, nuo metų pradžios sėkmingai tęsiamos iki šiolei – jau įvyko dešimt tokio pobūdžio paskaitų.

Kas batuose užfiksuota? 

   Savaip su sveikatinimu susijusi G.Grigelio paskaita „Mano batai buvo du“ apie nuosavą senovinių batų kolekciją, batų restauravimą, na, ir jų įtaką kūno laikysenai. Poreikis rinkti įdomius ir ypatingus batus Gediminui kilo 2010 metais, kai „Humanoj“ pamatė išmesti paruoštą batų paketą, kurio, pardavėjų nuomone, vis tiek niekas nenupirks. Kadangi jame buvo labai gražūs siuvinėti batai, Gediminas užsimojo juos nusipirkti ir įsigijo už 30 centų. Kai batų porų įvairiausiais būdais prisirinko iki pusės tūkstančio, prieš keletą metų savo pomėgį paviešino „Druskonyje“. Gediminas turi viltį šią batų kolekciją padovanoti Druskininkams ir įkurdinti batų muziejų. Neabejoja, jog ši vizija išsipildys, kaip ir visos kitos, jau įgyvendintos. 
   Balandžio 22 d. Druskininkų viešojoje bibliotekoje G.Grigelis išeksponavo 18 originalių senovinių batų porų, papasakojo apie juos, pademonstravo, kaip batai restauruojami, įrodinėjo, kokia jų įtaka kūno laikysenai. Juk nuo mūsų batų ir kulno išmodeliavimo priklauso stuburo ar kaklo slankstelių sveikata.
   Patenkino susirinkusiųjų smalsumą, kas batuose užfiksuota, kaip batai sukurpiami. Kur ir kaip atsirado kaubojiški batai? Juos karvių augintojai prisitaikė joti, o ne vaikščioti. Būtent tam skirtas jų aukštas kulnas ir ilga nosis. Nuo pasakojimų apie kaubojiškus batus, kurių apstu Gedimino kolekcijoje, pereita prie prabangiai puošnių batų porų, skirtų reikšmingai pateikti save, itališkų ir ispaniškų batų, atspindinčių šių tautų mentalitetą ir temperamentą, ofisinių batų, rodančių žmogaus statusą, epochos ženklų – Pikaso stiliaus batų, išskirtinio dizaino šiuolaikinių fabrikinių batų, mafijos moterų batelių, skirtų pasisėdėjimui, o ne vaikščiojimui, ir kt. 
   Apibūdinti parodėlėje išeksponuoti šokių, elegantiški aristokratų, koncertiniai, laisvalaikio, gyvatės išnaros ir jos odos imitacijos, proginiai atlasiniai, paauksuotos inkrustacijos, prabangaus apsiuvimo, trijų odų, metalinio tinklelio batai. Jei perki Bugati ar Mercedes automobilį, gali įsigyti ir batus su šių firmų ženklais.   Gediminas prisiminė atvejį, kai, žiemą išvykdamas atostogų į Egiptą, vietinėje „Batinėje“ už 10 eurų nusipirko Mercedes vasarinius batus, kurie užsienyje susilaukdavo pagarbaus dėmesio kaip į pasiturintį asmenį.Tai įrodymas, jog batais siunčiama informacija apie juos avintį. Be to, įprasta manyti, kad garsiai kaukšintis kulnas praneša, jog eina svarbus asmuo. Gedimino žiniomis, užsienio šalių bosai, pirkdami batus, praktikuoja jų pranešiotojus daugmaž per kelis mėnesius.

Patarė, kaip batus restauruoti 

   Gediminas, užsijuosęs batsiuvio prijuostę bei apsikaišęs batų remontui reikalingais įnagiais, pradėjo kitą renginio dalį apie senovinių batų restauravimą. Pradėjo nuo pirmojo etapo – bato dezinfekcijos. Pirmiausia jį nupurškė rankų dezinfektoriumi. Senus dažus nuvalė vata, pamirkyta rankų spirite, nes tada galima atpažinti odą. Atlikus pirmą veiksmą, vadinamąjį paviršiaus nuriebalinimą, salicilino spiritu gerai išdezinfekuojamas bato vidus. Po to seka antras etapas - bato prausimas higieninėmis putomis ir šepetuku, be vandens. Higieninės putos turi glicerino, kuris ir nuvalo, ir suminkština odą. Galima plauti ir ūkišku muilu, kuris stipriai nuvalo senus dažus. Minkštinti odą geriausia specialiu batų pieneliu. Senų batų padas paprastai valomas metaliniu šepetėliu. Padui restauruoti naudojamas vaško pieštukas. Kad jis susigertų, padas pašildomas. 
   „Namuose batą sudrėkinsiu vandeniu, užmausiu ir apvyniosiu ant kurpalio, įdėsiu į celofaninį maišelį, kad jis lėtai džiūtų, neatsirastų plyšių, atgautų savo formą. 3-4 kartus tą patį padarysiu. Galiausiai bespalviu tepalu ištepsiu, kad autentiškos spalvos išryškėtų. Kai tepalas įsigers į odą, paimsiu blizgiklį,“ – tęsia Gediminas. Po tokių restauravimo procedūrų, kurios gali trukti ir mėnesį, supeliję, šiukšlynui tinkami ar už 3 eurus nusipirkti batai atgauna pirmapradę formą. 
   „Kiekvienąkart, kai atsidengia bato sluoksnis po sluoksnio, tarsi prisiliečiu prie senovės, prie laikmečio, prie įvykio, prie žmogaus,“ – atvirauja Gediminas. Kita vertus, batų kolekcionavimas ir restauravimas jam padeda įdomiau gyvent ir teikia moralinį pasitenkinimą. 

„Druskonio“ inf. 

Paieška