"Druskonis" - išsamiausias Pietų Lietuvos savaitraštis


Pirmas	2025 m. gruodžio 19 - 2026 m. sausio 8 d. Nr. 24 (1777)

Medijų rėmimo fondas remiamas projektas

M.K.Čiurlionio krašto kultūros puslapiai

NAUJIENA!

Sveikiname jaunavedžius ir krištavaikius!

Šiame numeryje

Druskininkai

Druskininkų apylinkės

Turauskų sodyba

Sodyba "Pas Rūtą"

Redakcija

Informacija

Reklama

Labai gera vieta Jūsų reklamai. Daugiau informacijos čia >>

Siūlo vežėjų nuostolius atlyginti naudojant Lietuvoje
įšaldytą Baltarusijos turtą

   Lietuvai atidarius pasienio kontrolės punktus su Baltarusija, Lietuvos vilkikai iš jos vis dar neišleidžiami. Vis garsiau kalbama apie tai, kad transporto priemonių nebepavyks susigrąžinti, o vežėjų patirtus nuostolius būtų galima atlyginti panaudojant Lietuvoje įšaldytą Baltarusijos turtą, pavyzdžiui, Druskininkuose esančią sanatoriją „Belorus“.
   Anot vežėjų asociacijos „Linava“, apie 4 tūkst. Lietuvos vilkikų ir puspriekabių jau daugiau nei mėnesį sulaikyti Baltarusijoje. Jie vis dar laikomi specialiose aikštelėse ir negali grįžti į Lietuvą.
Seimo opozicija sako – reikia ruoštis, kad Baltarusijoje įstrigę vilkikai į Lietuvą gali ir negrįžti. Pasak politikų, už prarastus vilkikus vežėjams būtų galima atlyginti panaudojant Lietuvoje įšaldytą Baltarusijos turtą.
   „Geriausiai žinomas turtas yra sanatorija „Belorus“, jos vertė yra apie 3 mln. eurų. (...) Nacionalizavimas yra ta kryptis, kuria reikia dirbti, pradėti dabar to link judėti ir naudoti kaip svertą. Jeigu jie su mūsų turtu taip elgiasi, tai mes iš šito turto galim savo nuostolius kompensuoti“, – teigė Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų pirmininkas Laurynas Kasčiūnas.
   „Pagal tai, kiek iš tikrųjų realiai yra vilkikų, kokia jų kaina, tai tikrai pakaktų to vieno objekto, kad pavyktų kompensacijas išmokėti“, – minėjo Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas Saulius Skvernelis. Tačiau tam, kad sanatoriją būtų galima nacionalizuoti, reikėtų pritaikyti sankcijas. „Šis kelias nėra labai greitas, nes reikia Europos Sąjungos (ES) valstybių pritarimo, bet kai jis atsiranda europinėje darbotvarkėje, tai jau sudarome tam tikrą foną“, – kalbėjo Liberalų sąjūdžio pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.

LRT.lt, „Druskonio“ inf.

Įgėlė „miesto gelbėtojui“ saugumo tema

   Praėjusią savaitę R.Malinauskas feisbuke prakalbo saugumo tema, esą „Druskininkų saugumui užtikrinti šiandien labiausiai reikia ne kelio „ežių“, „drakono dantų“ ar kitų kontrmobilumo priemonių, apie kurias pastaruoju metu nuolat kalbama ir kurių įsigijimui skiriami milžiniški pinigai“. R.Malinausko įtikinėjimai, jog „svarbiausias saugumo garantas mūsų savivaldybei yra stabilus elektros energijos tiekimas, kuriam užtikrinti iki šiol neatsirado nei politinės valios, nei lėšų“, sulaukė ne tik gerbėjų katučių, bet ir kritikos: „Ar šio įrašo tikslas tikrai buvo kalbėti apie saugumą, ar vis dėlto pasinaudoti baime patogiam naratyvui?“.
   Lietuvos saugumas, gynybos pramonės investicijų projektai – R.Malinauskas savo feisbuke praėjusią savaitę išstojo ir šiomis temomis. Anot jo versijos, „mūsų savivaldybei labiausiai reikia ne kelio „ežių“, „drakono dantų“ ar kitų kontrmobilumo priemonių, bet stabilaus elektros energijos tiekimo“. Komentatoriai netruko palukštenti, kokie iš tiesų norai slepiasi po šia saugumo retorika? Ir kaip į šiuos savivaldybės „nacionalinės svarbos elektrifikavimo planus“ pažiūrės atitinkamos šalies institucijos, atsakingos už Lietuvos gynybai skiriamų lėšų panaudojimą?
   „Šių dienų geopolitinės situacijos fone tai turėtų būti pirmo būtinumo klausimas. Nes nuo jo priklauso ne tik Druskininkų, bet ir mūsų regiono saugumas“, - dėstė R.Malinauskas feisbuke, esą apie tai „kalbėjęs susitikime su Alytaus regioninės karo komendantūros vadovais, kur buvo aptarta galimybė vienintelę aukštos įtampos elektros liniją ir prie Druskininkų esančią elektros pastotę įtraukti į nacionaliniam saugumui svarbių objektų sąrašą“. „Labai norisi tikėti, kad į mūsų argumentus ir situaciją pagaliau bus sureaguota, nes neužtikrinus stabilaus elektros tiekimo Druskininkams, kalbos apie piečiausios šalies savivaldybės saugumą yra beprasmės“, - štai taip aiškino R.Malinauskas. Pasako jo, „šiuo metu elektros energija Druskininkų savivaldybės teritorijoje tiekiama vieninteliu aukštos įtampos įvadu iš Leipalingio transformatorinės, nėra jokio alternatyvaus tiekimo kelio, užtenka vieno gedimo ir visi Druskininkai lieka be elektros“. „Kad būtume apsaugoti nuo tokių rizikų, būtinas elektros tiekimo sužiedinimas ir oro linijų kabeliavimas“, - toks R.Malinausko feisbuke buvo piešiamas saugumo modelis.
   „Skaitant susidaro įspūdis, kad karinė grėsmė sumenkinama tam, kad elektros linijos projektas atrodytų kaip svarbiausias saugumo elementas. Ypač kai sužiedinimas kainuoja 20–40 mln. eurų, o realios kontrmobilumo priemonės kelis šimtus tūkstančių ir tiesiogiai lemia galimybę atsitraukti pirmosiomis valandomis galimo puolimo metu. Tankui visiškai nesvarbu, kiek turime įvadų, bet jam labai svarbu, ar kelias užtvertas. Todėl kyla natūralus klausimas: ar šio įrašo tikslas tikrai buvo kalbėti apie saugumą, ar vis dėlto pasinaudoti baime patogiam naratyvui? Saugumo tema nėra ta sritis, kuria derėtų manipuliuoti dėl plėtros tikslų...“, - R.Malinausko planus sukritikavo vienas komentatorius, pabrėždamas, kad „žemės kliūtys yra saugumas, o elektros sužiedinimas - civilinė infrastruktūra“.
   „Kažkaip turėtų būt prioritetas pradžiai išgyventi, o tik po to turėti elektrą. Palaikau merą beveik visada, bet šia tema, deja, akcentai ne taip sudėlioti, mano nuomone“, - neišlaikė ir vienas iš R.Malinausko gerbėjų.
   Po R.Malinausko išvystyta saugumo tema feisbuke pasipylusiuose komentaruose mero mylėtojai liejo tradicines liaupses apie „patį protingiausią merą Lietuvoje“, o viena rusišku vardu uždėjo tikrą „vyšnią ant torto“: „SUSIDRAUGAUKIT SU KAIMINAIS. BUS DRUSKININKAM LAIME. LABAI SENAI JUS MERAS TEIP NORIEJOT PADARITI“.
   „Druskininkų situacija labai panaši kaip ir kitose pasienio vietose“, “Ši problema nesprendžiama ne tik Druskininkuose - elektros energijos tiekimas aktualu visoj Lietuvoje, net ir kaimuose!“ - dėl tokio „nacionalinės svarbos susireikšminimo“ komentavo žmonės R.Malinausko feisbuke, akcentuodami, jog tai – daugelio šalies miestų ir miestelių inžinerinės infrastruktūros iššūkiai.

„Druskonio“ inf.

Prieš šventes – nemalonus nutikimas Druskininkuose

Valentinas Rimgaila, neįvykusi kelionė autobusu        Delfi koliažas

Vesta JAŠINSKAITĖ, delfi.lt

   Artėjant didžiosioms metų šventėms, druskininkietis Valentinas Rimgaila papuolė į situaciją, kuri, pasak jo, verčia rimtai susimąstyti apie viešojo transporto patikimumą ir atsakomybę. Gruodžio 10-osios rytą vyras planavo vykti maršrutu Druskininkai–Senoji Varėna–Vilnius, tačiau, nors bilietas buvo įsigytas iš anksto ir visi formalumai, jo teigimu, buvo suderinti, autobusas tiesiog pravažiavo pro jį.
   V. Rimgaila pasakoja, kad dėl šiuo metu Druskininkuose vykstančių autobusų stoties statybų jis nusprendė elgtis itin atsargiai. Iš anksto įsigijęs elektroninį bilietą, jis papildomai paskambino į laikinąją Druskininkų autobusų stotį, kad pasitikslintų, kur tiksliai galės įlipti į autobusą. Pokalbio metu vyras aiškiai paprašė, jog vairuotojas būtų informuotas apie jo laukimo vietą – ten, kur autobusai tikrai sustoja. Pasak jo, dispečerė patikino šimtu procentų, kad sustojimas tikrai įvyks, sakė, jog autobusai ten visada sustoja, tai esą „beveik šventas reikalas“, ir pažadėjo perduoti informaciją vairuotojui.

„Buvau patikintas, kad autobusas tikrai sustos“

   Pasak Valentino, būtent šis dispečerės patvirtinimas ir nulėmė jo sprendimą laukti autobuso sutartoje vietoje, o ne vykti tiesiogiai į laikinąją stotį ar ieškoti alternatyvių kelionės variantų. Vyras pabrėžia, kad jis ne kartą aiškiai išdėstė situaciją ir įsitikino, jog buvo suprastas.
   Tačiau gruodžio 10 d. apie 8.34 val. situacija pasisuko visiškai kita linkme. V. Rimgaila stovėjo sutartoje vietoje ir laukė autobuso, kai pamatė, jog maršrutu Druskininkai–Senoji Varėna–Vilnius važiuojantis autobusas tiesiog praskriejo pro jį nė nestabtelėjęs. Vyras liko nustebęs, bandė mojuoti ranka, tačiau greitai suprato, kad vairuotojas arba jo nepastebėjo, arba nebuvo informuotas apie laukiantį keleivį. Pasak pašnekovo, tai buvo pirmas kartas jo gyvenime, kai, turėdamas galiojantį bilietą ir iš anksto suderinęs įlipimą, jis taip ir nebuvo paimtas. Iškart po įvykio vyras dar kartą paskambino į laikinąją autobusų stotį, tikėdamasis išsiaiškinti, kas nutiko. Tačiau, jo teigimu, situacija buvo įvertinta gana formaliai – jam buvo pasiūlyta kreiptis į Druskininkų autobusų parką ir pateikti prašymą dėl bilieto pinigų grąžinimo.
   Vyras sako, kad ši situacija privertė jį susimąstyti apie galimas pasekmes kitiems keleiviams. Jis džiaugiasi, jog tą dieną nevyko į gydymo įstaigą ar svarbų vizitą, tačiau atkreipia dėmesį, kad kitiems tokia klaida galėtų kainuoti prarastą ilgai lauktą apsilankymą pas gydytojus, ar kitus svarbius įsipareigojimus. Jo manymu, ypač pažeidžiami tokiose situacijose yra vyresnio amžiaus žmonės, ligoniai ir tie, kurie neturi galimybės greitai persiplanuoti kelionės.

Autobusų parko paaiškinimas: žmogiška klaida ir
komunikacijos spragos

   Į minėtą situaciją sureagavo ir UAB „Druskininkų autobuso parkas“. Įmonė patvirtino, kad incidentas įvyko dėl žmogiškos klaidos ir komunikacijos nesklandumų tarp atsakingų darbuotojų. Pasak bendrovės, reisą aptarnavo neseniai pradėjęs dirbti vairuotojas–konduktorius, kuris nebuvo tinkamai informuotas apie laukusį keleivį.
   Nors informacija apie situaciją buvo perduota laikinosios Druskininkų autobusų stoties dispečerei, vairuotojas apie būtinybę sustoti konkrečioje vietoje buvo informuotas tik vėliau, jau konstatuojant įvykusį faktą. Autobusų parkas atsiprašė keleivio už patirtus nepatogumus ir patvirtino, kad bilieto kaina jam buvo kompensuota.
   Taip pat nurodyta, jog bus prižiūrimos vidinės procedūros, stiprinama vairuotojų informavimo sistema ir komunikacija su dispečeriais, siekiant ateityje išvengti panašių situacijų.

Šventiškai pasidabinusi Švendubrė

   Marina ir Tadas Suraučiai savo sodybos kalėdine puošyba užsiima jau 20 metų. Jie vieni pirmųjų Švendubrėje pamėgino dabinti namų aplinką šventiniais papuošalais. Pradžioje kalėdiniu laikotarpiu puošė Tado tėvų sodybą, vėliau savąją, kurioje daug erdvės savimonei ir fantazijai. Prieš keletą metų Suraučiai sudalyvavo „Eglės“ sanatorijos organizuotame gražiausios eglutės konkurse ir pelnė jame 1-ąją vietą. Įdomu, jog jų kaimynai Indrė ir Ramūnas Janeikos, taip pat pamėgę kalėdinę puošybą savo sodyboje, pastarajame konkurse užėmė aukštą 3-ąją vietą.
   Jau nuo lapkričio mėnesio Tadas pradeda raginti žmoną Mariną užsiimti kalėdinės puošybos reikalais, pirmiausia tarpusavyje susitaria, kokiais išpuoštais daiktais ar dalykais įprasmins besibaigiančius metus, be jau įprastų besmegenių, šviečiančių elnių, apjuosto lempučių girliandomis aukšto vėliavos stiebo ir kt. Šiemet Suraučiai ryškiau padabino iš Raigardo slėnio pievų atgabentą žaginį, kuris primena praėjusią vasarą surengtą šienpjovių dalgiais čempionatą, persikų medį, kuris buvo dosnus vaisiais, šiltnamį, kur derėjo daržovės. Kalėdų miestelį sodyboje Tadas ketina papildyti girliandomis-lašais, baseino puošyba, eglute iš malkų.
   Dviese sukurtą kalėdinį stebuklą dažnai aplanko žmonės, noriai nusifotografuoja prie šventinių dekoracijų, nusistebi, jog vis tai sumanyta ir padaryta iš paprastų dalykų. Kai kas Suraučių sodybą pavadina iš tolo šviečiančiu Holivudu. Anot svetingų sodybos šeimininkų, pavakarys – palankiausias metas pasigrožėti šviesų žaismu, nors įspūdžių pakanka ir dieną, ir vakare.
   Seserys Laima Čirpuvienė ir Gražina Bielskienė savo sodybą Užupio g. 10 kalėdinėms lemputėmis ir dekoracijomis išpuošė tiek, jog ji, be abejo, tapo verta gražiausių komplimentų, tarkim, palyginimo su Disneilendu ar elegantiškos puošybos apibūdinimo. Visą mėnesį seserys triūsė, apjuosdamos lempučių girliandomis bene kiekvieną sodybos kertę - namų ir kitus statinius, tvorą, augaliją. Pasiskolintomis iš kaimynų suduriamomis kopėčiomis pačios lipo ant namų stogo ir iki 10 metrų aukščio eglės viršūnės, kad užkeltų šventinių lempučių girliandas. Laima pati kūrė mielas akiai kalėdinių puokščių kompozicijas.
   Šventinės nuotaikos nebūtina ieškoti kažkur tolėliau – jos pasisemti galima čia pat, Švendubrės sodybose.

„Druskonio‘ inf.

Laimos Čirpuvienės ir Gražinos Bielskienės šventinė savimonė

L.Čirpuvienės kompozicija

10 m aukščio eglė ir pavėsinė Užupio g. 10

Rugilės ir Povilo Grigų namo fasadas

Marinos ir Tado Suraučių sodyboje

Marina Suraučienė savo kieme

Kalėdinė puošyba Marinos ir Tado Suraučių sodyboje

Šventinė simbolika Elenos ir Antano Smaliukų sodyboje

Indrė ir Ramūnas Janeikos prie savo namų

Paieška