Reklama

Labai gera vieta Jūsų reklamai. Daugiau informacijos čia >>

„Druskonio“ inf.

Oksana Sakalauskienė                         M.Patašiaus nuotr., lrytas.lt

Ingrida STENIULIENĖ, ELTA

   Byloje dėl teisėjų papirkinėjimo siekiant išsaugoti Druskininkuose buvusį „Vijūnėlės dvarą“ nuteista verslininkė Oksana Sakalauskienė Lietuvos apeliacinio teismo prašo nesiųsti jos ketveriems metams į kalėjimą.
   Moteriai vienintelei iš didelio būrio nuteistų teisininkų skirta reali laisvės atėmimo bausmė. Druskininkų merą Ričardą Malinauską Kauno apygardos teismas pripažino kaltu dėl korupcinio nusikaltimo, tačiau jam skirta 60 tūkst. eurų bauda ir nuspręsta išieškoti ir 30 tūkst. eurų.
    Kauno apygardos teismas nuosprendyje pažymėjo, kad nors O. Sakalauskienė buvo teisiama pirmą kartą, turi šeimą, darbą ir iki tol nebuvo patraukta baudžiamojon atsakomybėn ar nuteista, tačiau įvertinta tai, kad moters vaidmuo nusikalstamų veikų padaryme buvo pagrindinis. Jos nusikalstami veiksmai, elgesys, siekiant gauti sau turtinės naudos iš nusikalstamų veiksmų, rodo, kad švelnesnėmis nei laisvės atėmimas bausmėmis pasiekti bausmės tikslų nebus galimybės. Pirmosios instancijos teisme ji buvo nuteista už 11 korupcinio pobūdžio tyčinių nusikaltimų – papirkimą ir prekybą poveikiu. O. Sakalauskienė šį nuosprendį apskundė Lietuvos apeliaciniam teismui Vilniuje, prašo jį panaikinti, o jei šis prašymas nebūtų patenkintas – sušvelninti bausmę ir neskirti realios laisvės atėmimo bausmės.
   „Savo baigiamąją kalbą noriu pradėti nuo to, kaip aš suvokiau savo veiksmus. Kiekvienas nori saugumo, meilės, būti turtingais. Mano prioritetas buvo ne finansinė nauda, o pagalba žmogui. Kai į mane kreipiasi žmogus, turintis sunkumų, aš tai priimu asmeniškai“, – per posėdį Lietuvos apeliaciniame teisme kalbėjo O. Sakalauskienė.

Saugomas liudytojas: O. Sakalauskienė veikė 
R. Malinausko naudai 

   Su teisėsauga bendradarbiaujantis ir korupcinius nusikaltimus atskleisti padėjęs buvęs advokatas Drąsutis Zagreckas per apklausas pasakojo, kad į jį kreipėsi O. Sakalauskienė, prašydama tarpininkauti padedant patenkinti skundą dėl „Vijūnėlės dvaro“.
   Pasak dabar valstybės saugomo liudytojo, pas jį su vyru Ernestu Sakalausku atvykusi O. Sakalauskienė, paklausė, ar jis turi pažįstamų teisėjų, su kuriais galėtų pakalbėti dėl nutarties panaikinimo Vilniaus apygardos teisme. Taip pat pasakė, kad bylą nagrinėja Henrichas Jaglinskis. „Buvo aišku, kad O. Sakalauskienė veikė Druskininkų mero R. Malinausko naudai, be to, kalbant apie bylą, O. Sakalauskienė minėjo R. Malinauską. O. Sakalauskienė prašė tenkinti skundą, o jeigu nebus galimybių tenkinti skundą, grąžinti bylą atgal į pirmą instanciją. O. Sakalauskienė minėjo, kad kyšiams yra skirta 50 tūkst. eurų suma“, – tyrėjams per apklausą 2019 m. nurodė D. Zagreckas.
   Jis taip pat pasakojo, kad O. Sakalauskienė jam į kontorą Vilniuje atvežė minėtą pinigų sumą, iš jų tuomečiam Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjui H. Jaglinskiui jis perdavė 30 tūkst. eurų. Tačiau H. Jaglinskis nuo šios bylos nusišalino, o kitą bylą nagrinėjęs teisėjas priėmė nepalankų sprendimą.
   D. Zagreckas su H. Jaglinskiu susitiko po pastarojo atostogų užsienyje. Jie iš pradžių susitiko centre, Aukų gatvėje, Vilniuje, netoli teismo pastato, o paskui automobiliu nuvažiavo prie Tauro kalno, čia H. Jaglinskis jam grąžino pinigus. Kauno apygardos teismo nuosprendyje rašoma, kad vertinant įrodymus visumoje, juos gretinant vienus su kitais bei sujungiant į vieną loginę grandinę, objektyviai nustatyta, kad Druskininkų meras R. Malinauskas susitaręs su savo tuometiniu patarėju, dabartiniu tarybos nariu Aivaru Kadziausku, siekdami papirkti asmenis, susitarė papirkti O. Sakalauskienę ir Arūną Blažaitį ir juos papirko. 
   Bylos duomenimis, R. Malinauskas 60 tūkst. eurų grynaisiais perdavė A. Kadziauskui, o pastarasis juos atgabeno į Vilnių ir vakare perdavė A. Blažaičiui. A. Blažaitis kitos dienos rytą pinigus 
perdavė O. Sakalauskienei, kuri kartu su E. Sakalausku 50 tūkst. eurų nugabeno į D. Zagrecko kontorą ir ten pastarajam perdavė pinigus. O. Sakalauskienė nurodė, kad 10 tūkst. eurų turi likti jai, E. Sakalauskui, D. Zagreckui ir Egidijui Galatilčiui, kaip užmokestis už tarpininkavimą, o likusieji 40 tūkst. eurų turi būti perduoti H. Jaglinskui, kuris turėjo paveikti „Vijūnėlės dvaro“ bylą nagrinėsiantį kolegą teisėją. Šiam teisėjui priėmus nepalankų sprendimą, R. Malinauskas per A. Kadziauską nedelsiant pareikalavo grąžinti kyšiui skirtus pinigus. Nutarties priėmimo momentu H. Jaglinskis buvo išvykęs į Afriką, todėl pinigų grąžinimas O. Sakalauskienei užsitęsė.
   „Iš fiksuotų telefoninių pokalbių tarp O. Sakalauskienės ir A. Blažaičio turinio akivaizdu, kad A. Kadziauskas ne tik perdavė kyšiams skirtus pinigus, tačiau reikalavo ataskaitos apie pastarųjų atliktus veiksmus „smulkmenų“, A. Kadziauskas buvo atsakingas prieš R. Malinauską, kuriam buvo svarbi informacija apie bylos nagrinėjimą, būsimą sprendimą, todėl R. Malinauskui buvo reikalinga informacija apie poveikį teisėjui nagrinėjančiam „Vijūnėlės dvaro“ bylą“, – rašoma Kauno apygardos teismo nuosprendyje. 
   „Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad pasiekti palankų R. Malinauskui sprendimą Vilniaus apygardos teisme buvo reikalinga ir dėl to, kad, įsiteisėjus nepalankiam sprendimui, R. Malinauskas turėtų mokėti baudas už sprendimo nevykdymą, tai yra, delsimą nugriauti objektą Turistų g.13, Druskininkai. A. Blažaitis kartu su O. Sakalauskiene A. Kadziauskui buvo pažadėję palankų sprendimą, tai yra Vilniaus apylinkės teismo nutarties panaikinimą ir bylos grąžinimą į pirmąją instanciją, ko, beje, buvo prašoma ir vienu iš punktų atskirajame skunde“, – akcentuojama teismo nuosprendyje. Pasak šio teismo, A.Blažaitis, O. ir E. Sakalauskai, E. Galatiltis, H. Jaglinskis, D. Zagreckas turėjo vieningą tikslą už tam tikrą atlygį pasiekti R. Malinausko ir A. Kadziausko pageidaujamą rezultatą, bylą nagrinėjant Vilniaus apygardos teisme, pasiekti Vilniaus apylinkės teismo procesinio sprendimo panaikinimo ir bylą grąžinti pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo. „Kaltinamieji dėjo pastangas, aktyviai ir kryptingai veikė siekdami R. Malinauskui palankaus rezultato“, – pernai balandį paskelbė Kauno apygardos teismas. 

O. Sakalauskienės versija: nusikalstamų veiksmų nebuvo 

  Kalbėdama Lietuvos apeliaciniame teisme, O. Sakalauskienė prisiminė itin jautrią, beveik prieš kelis dešimtmečius įvykusią nelaimę. Tuomet šalį sudrebino nekilnojamojo turto krizė. Į ją tuomet kreipėsi klientas, ji stengėsi jį nuraminti, padėti, tačiau vėliau pavargusi nepakėlė ragelio, o ryte sužinojo, kad jis pasitraukė iš gyvenimo. „Kai į mane kreipdavosi žmogus, aš negalvojau, ką gauti, o ką privalau padaryti. Tai nebuvo apskaičiavimas, tai buvo sąžinės reakciją. Tai nebuvo savanaudiška, nors mano veiksmus bandoma priskirti prie finansinių interesų. Iš įsitikinimo tai kilo, kad reikia padėti, prašau įvertinti kaip žmogaus, kuris per vėlai suprato, ką reiškia nepadėti“, – per posėdį kalbėjo nuteistoji. Ji sakė, kad žmonės jai yra pasakoję, kad jų bylos teismuose sprendžiamos neteisingai. „Tokiu atveju galima būtų griežtai nutraukti pokalbį, ir atsiriboti, bet tai gali reikšti atstūmimą, antra – galima išjausti, nekonfliktuoti. Tai nėra susitarimas daryti nusikalstamą veiką, tai socialinis gyvenimas, tai socialinė reakcija į emocinę situaciją. Baudžiamojo atsakomybė negali būti grindžiama tuo, kad asmuo išklausė. Šioje byloje mano elgesys buvo socialinio pobūdžio – išklausyti, neeskaluoti konflikto. Prašau vertinti ne pavienes frazes, o visą kontekstą – mano elgesys nevirto nusikalstamu ketinimu, neperžengė ribų. Aš nesiekiau neteisėto rezultato, pati niekada nesiūliau pinigų, ne viską gyvenime sprendžia pinigai“, – sakė O. Sakalauskienė. 
   Moteris sakė, kad ji kilusi iš Druskininkų, toje vietoje, kur iškilo Vijūnėlės dvaras, vaikystėje eidavo maudytis ir nuomotis valtis. „Maniau, kad pastato nugriovimo buvo galima išvengti“, – pripažino O. Sakalauskienė, teigdama, kad tiesiog nuėjo pas advokatą D. Zagrecką ir jam viską emociškai išdėstė. 

Meras kaltės taip pat nepripažįsta 

   R. Malinauskas kaltės nepripažino ir per apklausą Kauno apygardos teisme. Jis nurodė, kad niekada nei su A. Kadziausku, nei su kuo kitu nevedė derybų dėl pinigų davimo ar kažkieno papirkimo – visi pinigai, anot jo, tiesiog buvo mokami už teisines paslaugas. Objektas Druskininkuose, Turistų gatvėje, buvo R. Malinausko kaimynystėje. Meras pripažino, kad buvo suinteresuotas jo išsaugojimu, nes buvo sutaręs šį namą perpirkti iš Žilvino Povilonio ir neneigė, kad įkalbinėjo Ž. Pavilonį pastato negriauti. 
   R. Malinauskas anksčiau Kauno apygardos teisme nurodė, kad savo asmeninius pinigus perdavė A. Kadziauskui, tuos pinigus paėmė iš seifo. Meras nurodė, kad A. Kadziausku pasitikėjo ir neklausė, ar jis perdavė pinigus. Meras taip pat nurodė A. Kadziauskui mokėjęs pavedimais ir grynaisiais pinigais, tai buvo ne viena dešimtis tūkstančių eurų pavedimais, ir dešimtys tūkstančių eurų grynaisiais. 
    ELTA primena, kad nelegaliu statiniu pripažintas „Vijūnėlės dvaras“ buvo nugriautas 2019 m. rudenį. R. Malinauskas yra sakęs, kad minėtas dvaras statytas jam, nors oficialiai jo savininkas buvo bičiulis verslininkas, iš jo meras planavo baigtą pastatą perpirkti. 

Parengta pagal LRT TV naujienų tarnybos informaciją 

Aušrelė Rimdžiuvienė (kairėje) su savanoriais 

Gintarė MASLIANIKAITĖ
Labdaros ir paramos fondo „Maisto bankas“ 
komunikacijos specialistė 

   Daugiau nei 30 proc. mažiausias pajamas gaunančių šalies gyventojų trūksta pinigų net būtiniausiems maisto produktams, rodo Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo užsakymu vasario mėnesį atlikta apklausa. Skurdas nesitraukia ir iš Druskininkų savivaldybės, čia sunkiau gyvena net 20,1 proc. visų gyventojų – kas penktas žmogus. Šiuos žmones kasdien sutinkanti Druskininkų „Maisto banko“ skyriaus koordinatorė Aušrelė Rimdžiuvienė sako, kad pagalba maistu rajone išties labai reikalinga.
   „Čia remiame virš 500 stokojančių rajono gyventojų. Prašyti pagalbos ateina įvairiausi žmonės. Sulaukiame šeimų, kurioms neužtenka pinigų pragyvenimui; senjorų, kurie už gautą pensiją susimoka mokesčius, nusiperka vaistų ir nebeturi už ką įsigyti maisto; remiame ir dirbti negalinčius asmenis – dažnu atveju tai labai sunkiomis ligomis sergantys žmonės, taip pat žmonės su negalia ar juos prižiūrintys; nuo nelaimių nukentėjusius žmones, dažniausiai gaisre praradusius namus. Išties yra labai dėkingų už paramą, jiems tinka visas maistas, ką tuo metu turim mūsų atiduotuvėje, matosi, kokia gyvybiškai svarbi pagalba jiems šiuo metu. Kartą atėjo vyras, kuris susirinko krepšelį, išsitraukė iš jo duoną ir pradėjo ją valgyti tiesiog čia – laužė ją ir pasakojo apie savo gyvenimo vargus, kaip jam pritrūksta pinigų net patiems būtiniausiems produktams“, – pasakoja „Maisto banko“ Druskininkų skyriaus koordinatorė.
   Visoje Lietuvoje matomas labai didelis atotrūkis tarp skurdo mieste ir kaimuose – kai miestuose žemiau skurdo ribos gyvena 18 proc. gyventojų, kaimuose – net 29,4 proc. Tačiau A. Rimdžiuvienė sako pastebinti, jog į „Maisto banką“ paramos daugiau užsuka paties Druskininkų miesto gyventojai, nes iš kaimų atvažiuoti labai sudėtinga.
   „Manau, kad žmonės, kuriems labiausiai reikalinga pagalba, net nesikreipia į mus – dažnai tai vieniši senjorai, gyvenantys daug toliau nuo miesto. Ypač jeigu jie sunkiau juda, tai neturi jokių galimybių atvažiuoti. Pasakoja, kad samdyti transportą jiems kainuoja 10 eurų – tokių pinigų jie neturi, o ir ne visada mes turim daug ką pasiūlyti. Juk „Maisto banko“ atiduotuvėje daugiausiai būna išsaugotas paskutinės dienos galiojimo maistas iš parduotuvių, ar nerealizuotos daržovės, vaisiai iš ūkininkų, siūlome tai, ką tą dieną surinkome. Tačiau dažniausiai žmonės prašo sotesnių produktų, kuriuos galėtų vartoti ilgiau – miltų, kruopų, aliejaus, konservų. Tokius produktus gauname tik gerų žmonių dėka „Maisto banko“ akcijų parduotuvėse metu, tačiau jos vyksta tik du kartus per metus – surinktų produktų dažnai net neužtenka, kad galėtume kiekvienam paramą gaunančiam žmogui išdalinti bent po vieną vienetą. Taip norisi padėti visiems, kad tik niekam nieko netrūktų, tačiau galimybės ribotos, „Maisto bankas“ ne guminis. Kad išsilaikytų Druskininkų maisto atiduotuvė, kad galėtume ir toliau remti sunkiai gyvenančius Druskininkų bei aplinkinių gyvenviečių žmones, ir „Maisto bankui“ labai reikalinga pagalba. Kaip tik šiuo metu padėti galima labai paprastai, skiriant 1,2 proc. GPM paramą „Maisto bankui“. Labai paprasta, deklaruojant pajamas reikia suspaudyti kelis papildomus mygtukus ir jau geras darbas padarytas neišleidžiant nei cento, ir sunkiai gyvenantiems savo rajono žmonėms padedi. Labai svarbu, kad žmonės pasinaudotų šia galimybe, juk visi esam viena bendruomenė“, – padėti kviečia A. Rimdžiuvienė.
   „Maisto bankas“ per metus nuo iššvaistymo išsaugo daugiau nei 6000 tonų gero maisto ir juo padeda net 232 tūkstančių stokojančių žmonių – kas dvyliktam šalies gyventojui.

Paieška