Pirmas

2026 m. vasario 6-19 d. Nr. 3 (1780)



Medijų rėmimo fondas remiamas projektas

NAUJIENA!

Šiame numeryje
Miesto žinios
Kriminalai
Kultūra
Renginiai
Skelbimai
Videolaidos

Druskininkai
Viešbučiai
Menai

Druskininkų apylinkės
Turauskų sodyba
Sodyba "Pas Rūtą"

Redakcija
Informacija




Reklama


Labai gera vieta Jūsų reklamai. Daugiau informacijos čia >>



  R.Malinauskui paskelbus naujųjų kultūros rūmų nuominin-
  ką, žmonių reakcija: „Laimėjo bendrovė su vienu darbuo-
  toju?“
                                                    portalo www.evarzytynes.lt inf.

   „Istorinis momentas! Šiandien pasirašyta Kultūros ir kongresų rūmų nuomos sutartis“, - vasario 2-ąją pranešė R.Malinausko feisbukas. Druskininkiečiai, internete pasidomėję Druskininkų valdžios skelbtą konkursą laimėjusia bendrove, nustebę ėmė dalintis portalo rekvizitai.lt duomenimis. 

„Kad būtų rimtas ir su daug patirties“

   Pernai lapkričio 21 d. vykusiame savivaldybės tarybos posėdyje buvo priimtas sprendimas „Dėl Druskininkų savivaldybės turto nuomos“, kuriuo remiantis buvo nuspręsta viešo konkurso būdu 20-čiai metų išnuomoti Druskininkų savivaldybei priklausantį naująjį kultūros centrą T. Kosciuškos g. 2. Kaip teigiama sprendime, įregistruotas pastato baigtumas nuomos konkurso metu – 70 proc. Tarp privalomų sąlygų nuomininkui sprendime nurodyta suorganizuoti ne mažiau kaip 100 renginių (teatro spektaklių, klasikinės muzikos koncertų, konferencijų, Lietuvos ir užsienio atlikėjų koncertų ir kt.) ir užtikrinti ne mažesnį kaip 500 kino seansų parodymą per kiekvienus kalendorinius metus.
„Priėmus sprendimo projektą, Druskininkų savivaldybės turto nuomos komisija galės vykdyti Turto viešąjį nuomos konkursą, kurio metu bus atrinktas Turto nuomininkas, kuris iki paslaugų Kultūros centre teikimo pradžios turės investuoti ne mažiau kaip 400/tūkst. Eur be PVM į Kultūros centro infrastruktūrą, kuri nebus sukuriama Kultūros centro statybos ir įrengimo metu, tačiau būtina tinkamai Kultūros centro veiklai ir tinkamam objekto eksploatavimui užtikrinti ir kuris bus atsakingas už veiklų Turte organizavimą bei turto išlaikymą“, - minėta šio sprendimo projekte.
   „Šis projektas Druskininkams yra ypatingai svarbus. Aš tik norėčiau palinkėti, kad paskelbus konkursą būtų pretendentų ir laimėtų pats geriausias ir kaip žinot, kas didžiausią kainą pasiūlė, bet geriau, kad būtų rimtas ir su daug patirties“, - lapkričio 21-osios posėdyje aiškino R.Malinauskas. 

„Kaip reaguosim?“

   Opozicijos nariams tuomet kilo ne vienas klausimas. „Analizuojant galimybes, būsimos nuomos sutarties punktus, tikriausiai žinot ir galimus šio objekto išlaikymo kaštus, neišvengiamus, nepriklausomai nuo to, kokios bus generuojamos pajamos? Ar šitas sumas galite apibrėžti?“, – į sprendimo projektą pristačiusį savivaldybės administracijos Turto ir žemės valdymo skyriaus vedėją Algirdą Kazanavičių kreipėsi opozicijai atstovaujantis savivaldybės tarybos narys Antanas Balkė. „Jos buvo skaičiuotos kiekviena atskira eilute, pridedant turto draudimo, šildymo, vėdinimo, apsaugos, valymo, elektros sąnaudomis, vandens sąnaudomis ir t.t. Visos sąnaudos buvo apskaičiuotos. Nepasižymėjau šito konkretaus skaičiaus, jis tikrai yra turto vertinimo ataskaitoje, jeigu nesuklysiu pasakydamas, jis viršija apie 700 tūkst. eurų per metus“, - dėstė savivaldybės administracijos atstovas. 
   „Norėčiau paklausti dėl reikalavimų, kuriuos mes keliame veiklai. Iš tikrųjų keliam gana aukštą kartelę – 500 kino seansų, ne mažiau kaip 100 renginių, bet klausimas paprastas – o jeigu nuomininkui, sakykim, nepavyktų per pirmus metus tokio rodiklio pasiekti? Kaip reaguosim?“ – pranešėjo klausė opozicijos narys Konstantinas Rečkovas. 
   „Reaguosim baudomis ir sankcijomis, kurios bus numatytos sutartyje ir paviešintos nuomos konkurso paskelbimo metu, - tuomet aiškino A.Kazanavičius. - Tai bus viena ir konkurso nuomos sąlygų už įsipareigojimų nevykdymą, kokios taikomos sankcijos.  Jeigu tokie patys nusižengimai kartotųsi nuolat, ir tam nebūtų objektyvių priežasčių, tai būtų sąlygota netinkamo veikimo ar neveikimo paties operatoriaus, tai mes prieisim iki nuomos sutarties nutraukimo ir naujo konkurso organizavimo“. 
   „Na, paprastai turbūt sutartys būna dvišalės, ir abidvi šalys gali kada nors susėsti dėl tam tikrų problemų, vesti derybas, ar jos objektyvios, neobjektyvios, ar viskas padaryta, kad sutartis būtų vykdoma ir taip toliau ir taip toliau“, - su savo komentaru išstojo ir R.Malinauskas. 

Konkurso rezultatai 

   Lapkričio 21 d. savivaldybės tarybos posėdyje priėmus sprendimą, davusį žalią šviesą naujųjų kultūros rūmų nuomos konkursui, Druskininkų valdžia elektroninių varžytynių ir aukcionų portale evaržytynes.lt paskelbė kultūros centro nuomos konkursą. „Druskininkų savivaldybė 20 metų terminui išnuomoja statomus Druskininkų kultūros ir kongresų rūmus.Turtą charakterizuojantys duomenys: paskirtis: kultūros; aukštų skaičius: 3; bendras plotas 8 228,72 kv. m; Patalpos objekte: Didžioji salė - 1175 vietų; Mažoji salė - 513 vietų; Kino salė: 151 vietos; taip pat erdvės parodoms ir kt. Pagal su rangovu 2025 m. liepos 16 d. sudarytą Statybos darbų sutartį Nr. 26-479, visi statybiniai darbai turi būti užbaigti ir 100 proc. Kultūros centro užbaigimas įregistruotas Nekilnojamojo turto registre 2026 m. lapkričio mėn. Esamas registruotas baigtumas - 70 proc.“, – nurodyta Druskininkų valdžios skelbime. Registracijai buvo duotos dvi dienos – sausio 19-20 d. Debesies pretendentų į nuomininkus naujasis Druskininkų valdžios pasididžiavimas, matosi, nesulaukė. Nuomos konkursas paskelbtas įvykusiu, tačiau, panašu, kad jame dalyvavo tik viena bendrovė. Kaip matyti iš viešos informacijos minėtame aukcionų portale, Druskininkų savivaldybės paskelbta pradinė nuomos kaina per mėnesį – 4 tūkst. 613 eur be PVM, tepakilo 7-iais eurais - iki 4 tūkst. 620 eur. 

Įdėjo nuorodą į rekvizitai.lt

   „Istorinis momentas! Šiandien pasirašyta Kultūros ir kongresų rūmų nuomos sutartis“, - vasario 2-ąją pranešė R.Malinausko feisbukas. „Kultūros ir kongresų rūmus 20 metų administruos konkursą laimėjusi bendrovė „Universali infrastruktūra“. Ji per metus turės investuoti ne mažiau kaip 100 renginių – koncertų, spektaklių, konferencijų ir surengti ne mažiau kaip 500 kino seansų, – dėstoma R.Malinausko feisbuke. – Bendrovės vadovas Paulius Baltrėnas patikino: įmonė dės visas pastangas, kad naujieji Kultūros rūmai taptų išskirtinių renginių vieta. Ir apsidrausdamas pridūrė: pirmaisiais metais nesitikėkite maksimumo, nes reikia laiko įsibėgėti. 
   Bet mes tikimės! Esame nusiteikę nedelsiant pradėti, nes šitos pradžios laukiame labai seniai.
   Rangovas žada, kad Kultūros ir kongresų rūmai bus pastatyti, kaip ir numatyta – iki šių metų pabaigos“. 
   Klausimai, kokia bendrovė su Druskininkų valdžia šįkart sukirto rankomis, kilo daugeliui druskininkiečių. Vienas iš jų net ir R.Malinausko feisbuke paliko nuorodą į viešuosius duomenis sisteminantį portalą Rekvizitai.lt: https://rekvizitai.vz.lt/imone/konferenciju_infrastruktura/. Šio portalo duomenimis naujojo Druskininkų kultūros centro nuomos konkursą laimėjusi UAB „Universali infrastruktūra“ turi vieną darbuotoją, 2024 metus baigė su 454 eurų nuostoliu. Pagal šios bendrovės registracijos adresą Vilniuje ir duomenis viešojoje erdvėje, matyti, jog ši UAB priklauso sporto ir kultūros infrastruktūros objektų valdymu užsiimančiai įmonių grupei UAB „Infrastruktūra LT“. Šios grupės dukterinės bendrovės valdo ne vieną pramogų objektą Lietuvoje: „Palangos koncertų salę“, „Švyturio areną“, „Klaipėdos baseiną“, „Girstučio sporto kompleksą“. 

„Druskonio“ inf.



portalo www.rekvizitai.vz.lt inf.

 

  Gydytojų nurašytas vyras su titano varžtais stubure
  ruošiasi maratonui: „Visos ribos yra tik mūsų galvose“

Kairėje – taip atrodė Ramūnas prieš pradėdamas sveikai gyventi, dešinėje – atradęs sportą ir discipliną


Ramūnas – šaulys


Bėgimas, sportas Ramūnui tapo neatsiejama gyvenimo dalimi 
                                                                       Asmeninės nuotr. 

Raimonda MIKALČIŪTĖ-URBONĖ, www.15min.lt

   Kartais gyvenimas sustabdo ne tam, kad palūžtume, o tam, kad išmokytų gyventi kitaip. Didžiausi lūžiai tampa ne pabaiga, o naujo kelio pradžia. Druskininkiečio Ramūno Šerpatausko istorija – apie žmogų, kuris patyrė fizines ribas, skausmą ir baimę, bet pasirinko nepasiduoti.
  46-erių Ramūnas – Lietuvos šaulių sąjungos, Karininko A.Juozapavičiaus šaulių 1-osios rinktinės Druskininkų G.Matulionio 103 kuopos vadas, dirbantis Lietuvos kariuomenės dr. Jono Basanavičiaus karo medicinos tarnybos karių reabilitacijos centre. Tačiau šiame straipsnyje jis pasakos ne apie profesinę ir visuomeninę veiklą, į kurią yra pasinėręs visa galva.
   Ramūno istorija – sukrečia ir kartu įkvepia. Iki 2007 m. jis save vadino visiškai sveiku žmogumi.
   „1996-2004 m. tarnavau Lietuvos kariuomenėje (tiek krašto apsaugos savanorių pajėgose, tiek kaip šauktinis), taip pat sportavau. 2004 m. Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą, atsivėrė galimybė išvykti dirbti ir užsidirbti į užsienį. Taip tapau emigrantu. Nelaimė įvyko darbo vietoje Airijoje, kai keliant didelį svorį patyriau stuburo traumą“, – pasakojimą pradėjo vyras.
Tiesa, kad pažeidimai ypač rimti, nei medikai, nei Ramūnas neįtarė. Tik 2007 m., kai jis grįžo į Lietuvą dėl vis labiau jaučiamų stuburo pažeidimų, LSMU Kauno klinikose atlikus tyrimus paaiškėjo, jog pažeidimas pakankamai rimtas ir jam reikės operacijos.
   „2008 m. LSMU Kauno klinikų Stuburo neurochirurgijos skyriuje buvo atlikta pirmoji stuburo operacija ir įdėti implantai. Tačiau operacija, pasirodo, nebuvo visiškai sėkminga – skausmas mane kamavo toliau. Todėl 2011 m. vėl buvo daroma operacija ir stuburas buvo papildomai sutvirtintas 4 titaniniais varžtais“, – pasakojo Ramūnas.

„Iš sveiko ir stipraus – į trapų ir gyvenimą baigusį žmogų“

   Po operacijų laukė didžiuliai iššūkiai – gyvenimas, pasak pašnekovo, pasikeitė iš esmės: „Iš sveiko ir stipraus žmogaus tapau trapiu ir, kaip man tada atrodė, aktyvų gyvenimą baigusiu žmogumi. Apie didesnį fizinį krūvį nebuvo net minčių, gydytojų verdiktas skambėjo griežtai: „Ženkliai riboti fizinį krūvį.“ Taip prasidėjo, galima sakyti, ilgi stagnacijos metai, kurių metu dėl mažo fizinio aktyvumo, nesubalansuotos mitybos ėmė augti svoris.“
   Dalindamasis to meto prisiminimais, Ramūnas pasakojo apie 2012-uosius – tada prisijungė prie Lietuvos šaulių sąjungos. Tačiau iš pradžių savo sprendimu nesidžiaugė.
   „Dalyvaudavau žygiuose, bet po jų kaskart galvoje kirbėdavo mintis: „Kokio velnio aš ėjau į tą žygį?” Po 25 km žygio stuburas visą savaitę duodavo apie save žinoti. Tuo metu svoris užaugo iki kone115 kg. Tuomet per eilinį sveikatos patikrinimą darbe po kraujo tyrimų paaiškėjo, jog mano sveikatos būklė, būnant 43 metų amžiaus, tikrai nėra tokia, kokia turėtų būti“, – apie akis atvėrusį momentą papasakojo pašnekovas.

Grėsė insultas

   Ramūnas pamena: „Šeimos gydytoja, su nerimu aptarusi mano sveikatos tyrimus, nedelsiant užregistravo pas kardiologus kaip aukštos insulto rizikos grupės pacientą. Štai čia ir buvo sukrėtimas, kuris „čia ir dabar“ privertė sustoti, apmąstyti gyvenimą ir imtis priemonių pokyčiams.“
  Jau kitą dieną jis susitiko su sveikos gyvensenos specialiste ir kineziterapeute: po konsultacijų iškart apsirengė sportinę aprangą, batus ir pradėjo bėgioti, dirbti su kardio treniruokliais, taip pat peržiūrėjo savo mitybą.
   „Svoris ėmė kristi akyse – po mėnesio patekus pas kardiologus ir atlikus tyrimus paaiškėjo, jog po truputį viskas grįžta į normas ir insulto rizika sumažėjo iki minimumo. Tai buvo tas lūžio taškas, kai supratau, jog daugelį metų aš leidau kūnui valdyti protą, o ne protui kūną.
   Sportas tapo mano kasdienine rutina, tokia – kaip dantų valymas. Krentantis svoris kėlė vis daugiau pasitikėjimo: ėmiau sekti savo sveikatą ir kas 3-6 mėn darytis kraujo tyrimus, kūno masės analizę.Visus rezultatus aptardavau su gydytoju“, – kalbėjo Ramūnas.

Sportas - „sveiki narkotikai“

   Į sportą ne nuo pirmadienio, o iškart nėręs vyras tai darė labai sąmoningai:„Kiekvieną treniruotę analizuodavau savo klaidas, ėmiau sudarinėti planą. Prieš pradėdamas jėgos treniruotes pasikonsultavau su sporto treneriu, išsiaiškinau, kokie pratimai man yra saugūs, ką ir kaip daryti, kad ne pakenkčiau, bet padėčiau sau.“
   Jis neslėpia, kad dabar sportas jam – tarsi narkotikai. Tik tokia priklausomybė daugiau duoda, o ne atima iš gyvenimo.„Pradėjau eiti į sporto klubą, nes supratau, jog būtina „apšarvuoti“ savo stuburą. Jėgos treniruotės netruko duoti rezultatų: vis rečiau jaučiau rytinį sąstingį, bėgti tapo lengviau. Tuomet nusprendžiau save išbandyti bėgimo varžybose. Pradėjau nuo 5 km, tada 10 km. O pernai per metus varžybose nubėgau 20 km pusmaratonio distancijų ir laikai buvo tikrai geri – visada atsidurdavau maždaug per vidurį tarp pajėgiausių bėgikų. Na, o šiemet išsikėliau naują tikslą – nubėgti pirmąjį savo gyvenime maratoną (42,195 km)“, – prisipažino druskininkietis.

Kasdien – po 10-15 km 

   Kiekvieną dieną Ramūnas nubėga po 10-15 km ar 18 km, savaitgaliais leidžiasi į „ilguosius“ bėgimus, kurie siekia 24-30 km.
„Po bėgimo treniruočių vakare einu į sporto salę, kur atlieku jėgos treniruotes. Galiu pasakyti, jog dabar jaučiuosi 100 kartų geriau nei tada, kai turėjau antsvorio, bijojau krūvio ir saugojau save. Savo istorija dalinosi tam, kad įkvėpčiau kitus panašaus likimo žmones. Noriu parodyti, kad traumos ir operacijos nebūtinai yra gyvenimo pabaiga. Anaiptol – tai gali būti jūsų geresnės ir stipresnės versijos pradžia“, – įsitikinęs Ramūnas.
   Kaip dar vieną sporto privalumą, jis išskyrė ir pagerėjusią reakciją į stresą. „Sportas man padėjo ramiau reaguoti į stresines situacijas, geriau valdyti patį stresą. Manau, svarbiausia žinutė, kurią norėčiau pasakyti – kad pasiekus vieną tikslą nesustotumėte ir nepaskęstumėte tikslo šlovėje.
  Reikia keltis naują tikslą ir vėl atkakliai jo siekti. Visos ribos – tik mūsų galvoje. Kviečiu išdrįsti jas sulaužyti“, – pokalbį baigė aktyviai sportuojantis yras.
   Pasakoti viešai savo istoriją jį įkvėpė perskaityta David Goggins knyga „Manęs nepalauši“.
   „Neįtikėtina, jog aš trejus metus gyvenau šios knygos filosofija apie ją nieko nežinodamas. Knygą perskaičiau vos prieš keletą savaičių“, –prisipažino Ramūnas.

Paieška