Reklama

Labai gera vieta Jūsų reklamai. Daugiau informacijos čia >>

                                                       R.Malinausko feisbuko nuotr.

Būsimųjų skulptūrų Vilniaus alėjoje maketai su matmenimis

Viešųjų pirkimų informacinės sistemos inf.




Ankstesnės Vilniaus alėjos skulptūros

   Beveik 1,5 mln. eurų - tiek Druskininkų biudžetui, t.y. mums, mokesčių mokėtojams, kainuos 12 naujų skulptūrų, kurios pakeis senuosius Vilniaus alėjos dailės kūrinius. Sutapimas ar ne, bet R.Malinausko feisbuke naujų skulptūrų maketai parodyti bendruomenei atsirado po to, kai opozicijos atstovas, konservatorius Antanas Balkė savivaldybės tarybos posėdyje pareikalavo pagaliau visuomenei pristatyti konkurse nugalėjusias naująsias skulptūras ir neslapukauti, atsakinėjant į klausimą dėl mero vaidmens šioje atrankoje. 

Nustebino naujų skulptūrų apimtys 

   Kaip žinia, Druskininkų valdžia sugalvojo pakeisti pagrindinės senamiesčio arterijos - Vilniaus alėjos veidą. R.Malinauskas su bendražygiais, besigiriantys „analogų neturinčiais“ objektais Druskininkų saivaldybėje, ir šįkart užsimojo iš peties. Dvylika skulptūrų - Zodiako ženklų pagal M.K.Čiurlionio paveikslus miesto biudžetui kainuos 1,5 mln. eurų su PVM. Lapkričio 25 d. vietos savivaldybė pasirašė sutartį su konkursą laimėjusiu autoriumi – kauniečiu skulptoriumi Donatu Dovidavičiumi. Pagal pateiktus maketus skulptūrų aukštis bus daugiau kaip du metrai. Daugelis stebisi, kaip realybėje atrodys tokio dydžio ir apimties naujieji kūriniai Vilniaus alėjoje?
   Žiniasklaida rašė, jog Druskininkų valdžiai nusprendus į kitas erdves perkelti senąsias Vilniaus alėjos skulptūras, sujudo vietos bendruomenė. Prieš penkerius metus „Druskonio“ kalbintas šių skulptūrų autorius J.Arčikauskas pripažino, jog šias skulptūras „perkelti į kitą vietą – reiškia sunaikinti“. Pokalbyje su „Druskoniu“ žymus menininkas priminė, jog Vilniaus alėjoje 1987 m. suręstų skulptūrų pirminis sumanymas buvo žibintai-fontanai, prie kurių jaukiame medžių pavėsyje galima ramiai prisėsti, pamąstyti, pasišnekučiuoti, atsipalaiduoti. Trumpai tariant, patirti kurortinės ramybės terapiją. Tačiau laikas vis labiau įsibėgėjo. Tolydžio šie ramiai čiurlenančio vandens žibintai vietinių gėlininkystės žinovų buvo apsodinti gėlėmis ir prieš autoriaus valią tapo vazonais. Galiausiai valdžia įsismagino tiek, jog žibintai-fontanai dabar iškeliaus kitur, o vietoje jų klegės prekeiviai, šou renginių dalyviai ar praeiviai, ieškodami savo Zodiako ženklų pagal Čiurlionį. 

„Norėtųsi, kad būtų sakoma tiesa“

   Apie vietos valdžios organizuotą naujųjų skulptūrų konkursą, jo eigą ir komisijos narius viešos informacijos pasigedęs savivaldybės tarybos narys Antanas Balkė bandė aiškintis ne kartą. Ledai, panašu, pajudėjo po lapkričio 21 d. savivaldybės tarybos posėdžio, kai A.Balkė R.Malinauską tiesiai šviesiai ėmė klausinėti apie Vilniaus alėjos skulptūrinius reikalus. „Lyg tai konkursai praėję, lyg tai aiškus laimėtojas, bet visuomenė tame pocese nedalyvavo jokiu pavidalu, nors kalbėta buvo ne tiek ir mažai, kad priimant tokius svarbius dalykus, bendruomenė turi dalyvauti kažkokia forma, tuos projektus matyti ir vertinti, bet nieko panašaus neįvyko. Norėčiau paaiškinimo, kaip iš tiesų yra, nes kai nėra informacijos, tada atsiranda visokios kitos versijos“, - į R.Malinauską posėdyje kreipėsi A.Balkė. 
   „Aš nedalyvavau nei konkursuose, nei kitur, bet žinau informaciją trumpai, kad konkursas įvykęs, nugalėtojas yra. Kadangi projekto vertė didelė, derinamas teisininkų, juristų, advokatų lygmeny sutarties pasirašymas, ir bus pradedamos gaminti ir lieti skulptūros. Jeigu viskas sėkmingai, tai projektas turėtų būti įgyvendintas per tris, maksimum per keturis metus“, - aiškino R.Malinauskas. „Reikėtų komisijos klausti, kodėl tas avinas ar jautis jiems buvo gražiausias iš visų konkurse dalyvavusių, tai yra, jei norite kritikuoti šias skulptūras, tai reikia kritikuoti Čiurlionio kūrinius, nes skulptūros yra būtent atvaizdas čiurlionio paveikslų, Zodiako ženklų“, - R.Malinauskas pridėjo dar tokią „gynybinę“ idėją.
   „Ką jūs sakot – įtraukiant visuomenę – to nenumato įstatymas, tam yra specialistai įtraukiami, kurie turi specialių žinių. Kalbant apie skulptūrų gaminimą – viskas vyko pagal teisės aktus, po to buvo viskas viešinama ir jokių pretenzijų čia būti negali“, - posėdyje išstojo ir R.Malinausko bendražygė, savivaldybės administracijos direktorė V.Jurgelevičienė. 
   R.Malinausko kalbos „nedalyvavau nei konkursuose, nei kitur“, opozicijos nario A.Balkės neįtikino. „Noriu pastebėti vieną niuansą, kai meras sakė, kad nedalyvavo tuose konkursuose. Tai, manau, kad šita informacija visuomenei yra netiksli. Nemanykit, kad viską jau taip pavyksta konfidencialiai vykdyti viduje, ir nieks nežino, ką meras, kaip meras reagavo į ką, ir panašiai. Tiesiog norėtųsi, kad būtų sakoma tiesa“, - užuominą R.Malinauskui pasiuntė A.Balkė. 
Bendruomenės reakcija
   Po kelių dienų R.Malinausko feisbukas jau transliavo naujųjų skulptūrų maketus pavadinimu „Matuojame“ naujas skulptūras Vilniaus alėjoje“. 
   Paskelbtoje informacijoje nurodyta, kad jas kuria savivaldybės skelbtą konkursą laimėjęs skulptorius Donatas Dovidavičius, su kuriuo pasirašyta sutartis – 12 skulptūrų, sukurtų interpretuojant M. K. Čiurlionio tapybos ciklo „Zodiakas“ paveikslus, planuojama sukurti ir Vilniaus alėjoje pastatyti per trejus metus. 
   Iš informacijos viešojoje erdvėje matyti, jog M. K. Čiurlionio Zodiako ženklų ciklo skulptūrų sukūrimo konkursas buvo paskelbtas šįmet pavasarį: „Perkamos skulptūrų Vilniaus alėjai, Druskininkuose, t.y. 12 vnt. skulptūrinių kūrinių „Zodiako ženklai“ (interpretuojant M. K. Čiurlionio tapybos ciklą „Zodiakas“ 1907 m., 12 paveikslų), meninės idėjos sukūrimo paslaugos“. Skelbime buvo nurodyta, jog paslaugų kaina negali viršyti šiam projekto konkursui skirtos maksimalios sumos, t.y. 1 mln. 200 tūkst. Eur be PVM, 1 mln. 452 tūkst. Eur su PVM. Paslaugų suteikimo terminas - 36 mėn. Pagal viešojoje erdvėje randamą informaciją skelbimas buvo paviešintas šįmet vasario mėn., terminas pasiūlymams pateikti buvo duotas iki balandžio vidurio. 
   „Džiaugiuosi, kad vertinimo komisija pirmą vietą skyrė menininkui, kuris savo darbais nenutolo nuo Čiurlionio kūrybos“, - feisbuke dar spėjo pasigirti R.Malinauskas. 
   „Užuojauta Čiurlioniui. Tegyvuoja Bananų respublika“, - toks komentaras pasirodė po šiuo R.Malinausko pranešimu. „Atrodo, kad su masteliu stipriai persistengta“, - išvydęs, kokio dydžio skulptūros bus pastatytos Vilniaus alėjoje, komentavo kitas. „Labai jau didelės... kodėl negali būti tokio dydžio, kaip kad buvo senosios? Mažos, elegantiškos, santūrios. Kas nori, tai apžiūrės, o kam nepatiko, tai net ir į akis nekrito. Nes dabar tai tiesiog kalnas metalo vidury gatvės. Kažkaip per daug...“ - rašė žmonės. „Be skonio, be saiko. Apgailėtinas geležinis kalnas“. „Sugadintas miesto įvaizdis. Po šito jau net nesuvaidins Druskininkai aukštos kultūros miesto“, - buvo išsakyta ir tokia nuomonė. Mero gerbėjai čia irgi liejo posmus „Jūs geriausia ką gali turėti Druskininkai“, „Mere, jūs ką darot tai yra nuostabu, tai yra naujovė,mes jis mylim“, „Nuostabaus grožio skulptūros. Ačiū, kad toks grožis džiugins mūsų akis“. „Pone Malinauskai, o kur padėjote senus gerus Arčikausko kūrinius? Jie buvo suaugę su šia alėja. Dabar turėsite 100 kartų prastesnes epizodiškas pamėkles.   Apgailestauju“. Prie šio komentaro atsirado R.Malinausko paaiškinimas, esą „senosios skulptūros yra restauruojamos, sutvarkytos ir atnaujintos jos bus pastatytos Nemuno pakrantėje su jų kūrėjais suderintose vietose“. „Labai gaila buvusių skulptūrų, jos labai derėjo toje alėjoje. Nejaugi šitais griozdais užbarikaduosite naują alėją?! Baisu net pagalvoti, kaip antkapiai! Gaila, juk Lietuvoje yra tiek talentingų skulptorių“, - rašė žmonės. „Tiek pinigų sunkmečiu?“ - komentavo kitas. 
   Bendruomenei įsijungus į aktyvias diskusijas, po kelių dienų R.Malinausko feisbuke atsirado skulptūrų Vilniaus alėjoje temos tęsinys. „Druskininkų savivaldybė, norėdama, kad kurortą puoštų aukšto meninio lygio kūriniai, paskelbė viešą idėjos sukūrimo pagal Čiurlionio paveikslus konkursą. Savo sumanymams pateikti menininkams buvo skirta pustrečio mėnesio. Konkurse dalyvavo 7 kūrėjai – tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys. Jų darbus įvertinusi komisija, kurioje dirbo skulptoriai ir architektai, išrinko tris, geriausiai konkurso sąlygose keliamus reikalavimus atitinkančius, pasiūlymus. Visi jie buvo pateikti su šifruotais kodais, kad renkant nugalėtoją, būtų vertinamas ne autorius, o idėja. Pirmąją vietą komisija skyrė Donatui Dovidavičiui, antroji atiteko Astai Vasiliauskaitei, trečios vietos laimėtoju tapo bendrovė „Conceptus group“. Visiems prizinių vietų laimėtojams buvo išmokėti piniginiai prizai – prizinis fonas 12 tūkst. eurų. Savo pasiūlymus konkursui taip pat buvo pateikusios bendrovės „Kaukai“ ir „Vakarų siluetas“, mažoji bendrija „4 ma architektai” ir skulptorius Mindaugas Jurėnas“, - rašoma R.Malinausko feisbuke.

„Druskonio“ inf.

„Druskonio“ inf.

Danieliui Saukevičiui gyvenime svarbiausia išsaugoti ir įamžinti istoriją, tautos savastį, patriotiškumą

Alvyra JURKONYTĖ-GRĖBLIŪNIENĖ

   Dievas mane suvedė su žmogumi, kuriam Lietuva – visas jo gyvenimas. Jis kartu su savo bendraminčiais siekė ir siekia išsaugoti ir įamžinti istoriją, tautos savastį, patriotiškumą. Tai – Danielius Saukevičius. Ne žodžiais, tik darbais tai įprasmina. Man jis sakė, kad „nedaro nieko ypatingo, kad ir nevertas paminėti“. Jis – žemės ūkio inžinierius, mechanikas, automobilių sporto meistras, dabar pensininkas, gražaus Dzūkijos krašto vaikas. Gimė ir augo Guronių kaime, buvusiam Lazdijų rajone, dabar Druskininkų sav., miškų, uogų ir grybų, čiulbuonėlių, ir baisių karo ir pokario įvykių gyvenimo spalvų potėpiuose. Vieni iš jų išliko visam gyvenimui, kiti išbluko, bet paliko gilius randus. Danieliaus pirmasis mokytojas buvo Bronius Svecevičius. Tas pats, kuris vėliau tapo žymiausiu anglų kalbos žinovu Lietuvoje. 
   D. Saukevičiaus dziedulis Antanas Balevičius tarnavo Rusijos armijoje, buvo Pirmojo pasaulinio karo fronte. Grįžęs į Guronis, ilgus metus dirbo eiguliu Paliepio girininkijoje. Aktyviai rėmė Gerdašių bažnytėlės statybą ir dalyvavo parapijos kūrime. 1946 metais buvo kalintas Lazdijų ir Marijampolės kalėjimuose. Dziedulis vaikystėje patarnavo Leipalingio bažnyčioje. Jo pėdomis pasekė ir vaikaitis Danielius. Jis patarnavo šv. Mišioms Gerdašių, o vėliau – Leipalingio parapijų bažnyčiose. Kai Danielius baigė Leipalingio vidurinę mokyklą, anot jo, mama norėjo jį matyti apsirengusį viena iš trijų spalvų: juodai, baltai, žaliai. Tik likimas lėmė kitą spalvą. Danielius suprato, kad tų spalvų rūbus nešioti yra reikalingos ne tik žinios, bet ir pašaukimas (spalvų reikšmė: juoda – kunigas, balta – gydytojas, žalia – miškininkas). Vyras baigė tuometinį Lietuvos žemės ūkio akademijos Žemės ūkio mechanizacijos fakultetą. Įgijo inžinieriaus mechaniko specialybę. Visus gražiausius gyvenimo metus atidavė šiam darbui. 
   Sakralinių vertybių – kryžių restauravimas ir naujų pastatymas tapo neatskiriama D. Saukevičiaus gyvenimo dalimi. Tas lietuvybės puoselėjimas, ta dvasia yra labai stipri ir svarbi. Pirmąjį kryželį, 1933 metais iškilusį prie įvažiavimo į jo gentainių sodybą, per karą sušaudytą, bet dziedulio išsaugotą, restauravo 1989 metais. 1990 metais įgyvendino tuometinio Leipalingio parapijos klebono Jono Alesiaus sumanymą: nelaimingoje Merkinės plento sankryžoje su Druskininkais suprojektavo ir pastatė monumentalų Leipalingio parapijos kryžių. Restauravo Guronių kaimo pakraštyje stovėjusį ,,mėlynąjį kryžių“. Jis buvo pastatytas dar iki 1936 metų. Kaimo žmonės jį labai mėgo. Kryžius sutikdavo ir išlydėdavo, paguosdavo ir pastiprindavo suklupusius bendrai maldai. 1992 m. rugpjūčio 8 d. pastačius ir Gerdašių parapijos klebonui Pranui Adomaičiui pašventinus atnaujintą kryžių, Guronių šventėje susitiko per 100 kelių kartų kaimo gyventojų. Tai buvo džiugi ir prasminga šventė. Čia buvo nutarta atnaujinti ir kaimo kapinaičių kryžių. Tą padarė vietiniai meistrai. Vėliau Cijūniškės miške prie Šaulio ežero iškilo paminklas trims žuvusiems Šarūno rinktinės partizanams. 2004 metais – paminklas Leipalingio 500 metų jubiliejui bažnyčios šventoriuje ir šv. Kazimiero metams – paminklas Gerdašių bažnyčios šventoriuje, o parapijos 70 mečiui pažymėti memorialinė lenta prie bažnyčios sienos, naujas metalinis kryžius bokšteliui. Kartu su buvusiu Druskininkų meru Vytautu Vaikšnoru, Jonu Visocku (jo senelis taip pat ten žuvo),kitais Guronių kaimo žmonėmis buvo įamžinta didvyrių, kritusių 1918–1923 metų kovose Guronių apylinkėse, atminimas. 1999 metais rugpjūčio 15 d. iškilo memorialas, primenantis Gedimino stulpus. Jį pašventino Gerdašių parapijos klebonas P. Perlaitis. Garbės sargyboje stovėjo savanoriai šauliai. Dalyvavo minios žmonių. 
   D. Saukevičius yra tas žmogus, kuris visada suranda vienminčių, paslaugių, geranoriškų žmonių. Visus dzūko D. Saukevičiaus planus ir sumanymus, kur reikėjo panaudoti metalą ir akmenį, padėjo įgyvendinti Tauragės UAB ,,Gitaura“ meistrai.Visa kita – draugai, kaimynai, kunigai, valdžios vyrai. Į Tauragę inžinierius atvyko 1963 metais. Gyvena iki šiol. Čia atidavė ,,visų dzūkiškų širdzį“, išmintį ir žinias. 1974 metais kartu su pilotu Pranu Dirginčiumi pripažintas absoliučiu Lietuvos ralio čempionu. Čia jis vedė žemaitę Mariją. Kartu išaugino sūnų Merkį.
   1994 metais D. Saukevičius įstojo į Šaulių organizaciją. Vėliau jis tapo Tauragės apskrities atkurtos šaulių rinktinės vadu bei Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Kęstučio septintosios Tauragės apskrities šaulių rinktinės vado I pavaduotoju.
   Danieliaus tėvelis tarnavo Lietuvos kariuomenės ulonų pulke Alytuje. Turėjo puskarininkio laipsnį. Tuo metu buvo kiekvieno dzūko pasididžiavimas – tarnauti ulonuose. Sovietams okupavus Lietuvą, nepanoro jiems tarnauti ir sugrįžo į namus. Karo metu buvo policijos rezerve ir 1942 metais Kaune, vykdydamas užduotį, žuvo. Nuo šio laiko viskuo buvo nuostabioji Mama. Tik Jos didelių pastangų dėka baigė mokslus ir įsitvirtino gyvenime.Vėliau iš Guronių kaimo Ji persikėlė gyventi į Leipalingį. Mano artimieji pažinojo šią nepaprasto darbštumo ir maldingumo moterį. Ji nesibodėjo jokio darbo. Visur tekina, visur su šypsena ir užuojauta kitam.
   Žurnalistas Juozas Kuckailis ir veterinarijos specialistas Antanas Paliutis su Danieliumi įgyvendino daug sumanymų. Vienas iš jų - Leipalingyje pastatyti memorialinę lentą žuvusių aukoms atminti. Pokario metais Leipalingio turgaus aikštė buvo paversta nužudytų partizanų kūnų išniekinimo vieta. Danielius prisiminė, kaip per Žolinę buvo atvežtas ir numestas jaunuolio kūnas. Liaudyje buvo gyvas paprotys per atlaidus spacirinėti aplink aikštę, dalintis įspūdžiais, vargais ir džiaugsmais. Tik tą dieną žmonės stovėjo ir tylėjo. Staiga išbėgo maža mergytė ir ant žuvusiojo užmetė puokštę gėlių. Tada visi pradėjo eiti ratu ir pasekė jos pavyzdžiu. Kūnas paskendo gėlėse. Po to buvo sukurta daina ,,Kulka sudrumstė tylą“. Prisiminė ir tai, kaip Leipalingio klebonas Juozas Stanaitis atpažino aikštėje numesto kaimyninės parapijos klebono kūną, gavo širdies smūgį ir mirė (....) 

Ištrauka iš „XXI amžius“, „Sidabrinė gija“, 2010 m. 

D. Saukevičius prie memorialo kritusiems už Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę 1918–1923 m. Guronių apylinkėse
                                                                      “Druskonio” nuotr.

Paieška