Druskininkų valdžia atmetė siūlymą prie Draugystės
sanatorijos atstatyti M.K.Čiurlionio kūrybos motyvais
sukurtą skulptūrą, kurios autorius R.Malinausko politinis
oponentas
Druskininkų valdžiai siūlyta skulptūros Legenda atstatymo vizualizacija
Kurorto senamiestyje stovėjusi skulptūra Legenda buvo demontuota prieš 13 metų
M.K.Čiurlionio 150-ąjį jubiliejų švenčiantys Druskininkai vietos valdžios sprendimu šįmet negalės pasidžiaugti atstatyta skulptūra Legenda, kurią jos autorius druskininkietis Antanas Balkė beveik prieš keturis dešimtmečius sukūrė būtent M.K.Čiurlionio paveikslų motyvais. Druskininkų valdžia atmetė skulptoriaus pasiūlymą Legendą prikelti naujam gyvenimui Draugystės sanatorijos teritorijoje. Priežastis daugeliui numanoma. Koks būtų atsakymas, jei skulptūros autorius nebūtų R.Malinausko politinis oponentas? - kelia klausimą druskininkiečiai.
Šįmet rugsėjo 15 d. skulptorius A.Balkė Druskininkų savivaldybės administracijai nusiuntė raštą Dėl galimybės atstatyti skulptūrą Legenda kitoje vietoje. Teikiu pasiūlymą dėl objektyvios galimybės Druskininkų savivaldybės administracijai įvykdyti viešą įsipareigojimą - Atstatyti A.Balkės autorinį kūrinį skulptūrą Legenda suderintoje su autoriumi vietoje, duotą 2013 m. Kauno apygardos teismui. Siūloma skulptūros pastatymo vieta V.Krėvės gatvėje, UAB Draugystės sanatorija (valstybės nuomojama žemė) prie pastato Nr.28. Vieta suderinta su UAB Draugystės sanatorija , - rašte nurodė skulptorius A.Balkė. Jis taip pat pažymėjo, jeigu šis pasiūlymas Druskininkų valdžiai nepriimtinas, yra galimybė atiduoti skulptūrą autoriui teisės aktų nustatyta tvarka kaip nereikalingą savininkui ir išspręsti užsitęsusį pasižadėjimo nevykdymą.
Primenu, kad skulptūra sukurta 1989 m., pasitelkiant M. K. Čiurlionio paveikslų simbolinius motyvus, siekiant Druskininkams suteikti didžiojo menininko kūrybos dvasios. Šie metai - gera proga atstatyti skulptūrą kitoje vietoje Druskininkuose, - savo rašte vietos valdžiai pabrėžė skulptorius, kartu pridėdamas skulptūros Legenda pastatymo vietos vizualizaciją, kaip atrodytų skulptūra Draugystės sanatorijos teritorijoje.
Tačiau Druskininkų valdžia atmetė galimybę atstatyti Legendą skulptoriaus pasiūlytoje vietoje, nors, daugelio nuomone, tai būtų buvusi puiki mintis šių metų kultūrinių renginių ciklui Čiurlionio paliesti. Lygiai po mėnesio iš savivaldybės administracijos į A.Balkės elektroninį paštą atėjo dviejų sakinių atsakymas: Druskininkų savivaldybės administracija 2025 m. rugsėjo 15 d. gavo Jūsų pasiūlymą dėl galimos skulptūros Legenda atkūrimo vietos V. Krėvės gatvėje, UAB Draugystės sanatorija teritorijoje. Informuojame, kad, atsiradus poreikiui, Druskininkų savivaldybė priims sprendimą dėl skulptūros Legenda atkūrimo parinktoje viešojoje erdvėje.
Druskonis paklausė A.Balkės, ką, jo nuomone, reiškia tas atsiradus poreikiui kada nors ar apskritai niekada? Ar jam tokie atsakymai neprimena patyčių? - Priminkite, prašom, skaitytojams, kokiomis aplinkybėmis 2013 metais Druskininkų valdžia įsipareigojo atstatyti Jūsų skulptūrą Legenda? Kas tai buvo per byla ir koks tuomet buvo priimtas teismo sprendimas?
- Nuo skulptūros nugriovimo praėjo jau nemažai laiko. 2013 m. pradžioje kreipiausi į teismą dėl skulptūros Legenda sunaikinimo ir autorinių teisių pažeidimo. Savivaldybės atstovai teismui įrodinėjo, kad skulptūra pašalinta tik laikinai ir bus atstatyta su autoriumi suderintoje kitoje vietoje. Teismas šį pasižadėjimą vertino kaip svarų argumentą ir mano ieškinio tada netenkino. - Ar žinote, kur šiuo metu Druskininkų valdžios nurodymu sandėliuojamas Jūsų kūrinys skulptūra Legenda? Ir kiek jau metų kažkur sandėly dulka M.K.Čiurlionio tema sukurtas kūrinys?
- Man buvo leista pamatyti išardytą skulptūrą (skulptūra buvo sumontuota iš 14 dalių), padėtą viename iš sandėlių Viečiūnuose, tik po pusės metų - 2012 m. gruodžio mėn., kai buvo pradėtas prokuratūros tyrimas dėl galimo skulptūros sunaikinimo. Dabartinės sandėliavimo vietos nežinau. - Druskininkų valdžia teikėsi po mėnesio Jums atsiųsti dviejų sakinių atsakymą. Suprask maždaug taip kada panorėsim, tada ir pastatysim. O gal ir niekad? Kaip Jūs vertinate tokį atsakymą?
- Atsakymas, mano vertinimu, nerodo jokių žmogiškumo, padorumo, sąžiningumo požymių. Manęs tai nestebina. Rengdamas raštą - pasiūlymą dėl galimo skulptūros atstatymo, tikėjausi bent dalinio adekvatumo, deja, jo nėra. Valdžia nemato poreikio vykdyti pažadą ir po 13 metų. Toks testo rezultatas.
Legendos istorija plykstelėjo menininkų protesto
akcijomis
Priminsime, kad Druskininkų skulptoriaus A.Balkės kūrinys, skulptūra Legenda, 24 metus stovėjusi kurorto senamiestyje, Taikos ir Šv. Jokūbo gatvių skvere, buvo demontuota prieš trylika metų - 2012 metų liepą vietos valdžios nurodymu. Skulptūros autorius A.Balkė tuomet išsakė savo nuomonę, kad tai - primityvus mero kerštas jam, kaip buvusiam savo pavaldiniui, už kritinę nuomonę apie kai kuriuos kurorte vykdytus ir planuojamus projektus, R.Malinausko vadovavimo stilių kaip autoritarinį ir bausmė dėl to, kad jis išdrįso kreiptis į teismą dėl atleidimo iš pareigų. Kaip žinia, konservatorius A.Balkė nuo 2017 m. yra opozicijai atstovaujantis savivaldybės tarybos narys, R.Malinausko politinis oponentas.
A.Balkės skulptūros nugriovimas 2012-aisiais tapo kibirkštimi, plykstelėjusia galingomis šalies intelektualų protesto akcijomis. Ginti skulptoriaus A.Balkės tuomet stojo ne tik Lietuvos dailininkų sąjunga, bet ir žymūs šalies menininkai, politikai. Nugriautos skulptūros vietoje 2012-ųjų spalį vyko protesto akcija TieSOS, meno žmonės dėl Druskininkų valdžios veiksmų atviru laišku kreipėsi į tuometinį šalies premjerą A.Butkevičių. Socialinės iniciatyvos ėmęsi skulptoriaus gynėjai taip pat sulaukė Druskininkų valdžios įvertinimo: TieSOS akcijos organizatoriui Dariui Kuoliui savivaldybė tuomet išrašė administracinės teisės pažeidimų protokolą, o menininkai, atviro laiško A.Butkevičiui autoriai, viešai buvo išvadinti brutaliais politikuotojais. - Kuo kurorto valdžiai neįtiko Taikos ir Šv. Jokūbo gatvių skverą 24 metus puošusi jūsų skulptūra Legenda? Druskonis tuomet paklausė skulptoriaus A.Balkės nuomonės.
- Tai, manau, lėmė ne viena priežastis: 17 metų dirbęs savivaldybės administracijoje, buvau atsakingas už viešosios aplinkos tvarkymo estetinę kokybę, nekilnojamojo kultūros paveldo, išorinės reklamos dalykus, leidau sau turėti kritinę nuomonę apie kai kuriuos kurorte ES lėšomis vykdomus, planuojamus projektus. Paskui buvau atleistas iš darbo, dėl to kreipiausi į teismą. Apie valdžios planus griauti skulptūrą nieko nežinojau, niekas manęs apie tai neinformavo. Atvirkščiai, darant skvero projektą, jokių griovimų nebuvo numatyta, su darbų vykdytoju buvome aptarę susitikti, pasitarti dėl fontano tvarkymo.
Sužinojęs, kad mano skulptūra nugriauta, kreipiausi į savivaldybę, prašydamas paaiškinti ir nurodyti šio sprendimo ir veiksmo priežastis, kokiais dokumentais remiantis buvo nugriauta skulptūra ir kas ją nugriovė, taip pat informuoti apie skulptūros buvimo vietą, leisti apžiūrėti ir nustatyti ardymo metu padarytą žalą bei grąžinti skulptūrą autoriui. Šį savivaldybės veiksmą įvertinau kaip meno kūrinio sunaikinimą, kaip primityvų kerštą buvusiam pavaldiniui už tai, kad drįsau kreiptis į teismą dėl atleidimo iš pareigų, kad mero vadovavimą įvertinau kaip autoritarinį. Atsakymą iš savivaldybės tuomet gavau beveik po mėnesio. Jame lyg pasityčiojimas, vienas trumpas sakinys: Informuojame, kad skulptūra Legenda saugoma Druskininkų savivaldybės paslaugų ūkyje, uždarose rakinamose patalpose. Ir viskas. - Atsiliepdama į šalies meno žmonių atvirą laišką tuometiniam premjerui A.Butkevičiui Dėl valdžios vandalizmo akto Druskininkuose, kurorto valdžia 2013-aisiais įrodinėjo, esą fontano inžineriniai tinklai buvo visiškai susidėvėję, neva buvo netikslinga jo atnaujinimui mėtyti mokesčių mokėtojų pinigų ir todėl nutarta jį demontuoti.
- Neįtikinamai atrodė savivaldybės nurodyta skulptūros pašalinimo priežastis - prasta fontano būklė, susidėvėjusi vandens padavimo sistema. Skulptūra juk nesusidėvėjusi, o fontanas - jis gali veikti, gali neveikti, gali būti toje vietoje arba jo nebūti. Skulptūra yra sukurta būtent konkrečiai vietai, ji pirmiausiai yra kultūrinis laikmečio ženklas. 1960 metų skulptūros J. Kėdainio Poilsis, B. Vyšniausko Ratnyčėlė, Motinystė mums reikalingos ir įdomios ne dėl meninės vertės, o kaip to laikmečio viešosios aplinkos socialistinio realizmo pavyzdžiai, kultūros paveldo objektai. Būtent dėl to skulptūrų normaliam pasaulyje taip paprastai negriaunama ir su jomis elgiamasi pagarbiai. Nesvarbu, kurių metų - 60-ųjų, 70-ųjų ar 80-ųjų metų tai būtų menai, jie yra atitinkamas kultūrinis atspindys, žmogui suteikiantis ne tik estetinę, bet ir kultūrinę informaciją. - Ar jums buvo leista pamatyti demontuotą skulptūrą?
- 2012 m. spalio pabaigoje nugriautos skulptūros vietoje menininkų akcijoje TieSOS dalyvavęs Darius Kuolys buvo iškviestas į savivaldybę, kad jam būtų įteiktas administracinės teisės pažeidimų protokolas už akcijos organizavimą. Tai parodė principinę mūsų valdžios nuostatą: Čia mūsų kiemas, čia mūsų dvaras, niekas čia neturi teisės kištis, čia viską mes reguliuojam. D. Kuolys atvyko su tuometiniu Seimo Audito komiteto nariu N.Puteikiu, turinčiu oficialias galimybes konkrečiai paklausti vietos valdžios ir gauti atsakymą. N.Puteikio dėka man buvo leista apžiūrėti skulptūrą. Nuvažiavome į Viečiūnus, Paslaugų ūkio sandėlį: ten gulėjo išardytos skulptūros dalys tamsiam sandėly ir tiek. - Viešoje erdvėje buvo daug dėmesio skiriama Legendos istorijai, gerokai krestelėjusiai kurorto ramybę. Druskininkų meno žmonės, intelektualai ją viešame laiške žiniasklaidai netgi pavadino pasipriešinimo valdžios diktatui simboliu. Ginče dėl skulptūros nugriovimo neišvengiamai kilo ir daugiau klausimų - kokios gi buvo tikrosios šios istorijos priežastys?
- Skulptūros pašalinimas - tai tik menkas epizodas, lyginant su Druskininkų savivaldos ir demokratijos bėdomis. Mūsų savivaldybėje tapo nepriimtina, kad kažkoks tarnautojas, specialistas gali turėti kitokią negu meras nuomonę vieno ar kito ES lėšomis įgyvendinamo projekto atžvilgiu. Kad ir didysis keltuvų projektas. Jam nepritarė Kultūros paveldo departamentas, nepritariau ir aš. Man teko daryti pirmuosius šios idėjos vaizdinius, vizualizacijas. Nepritariau matydamas, kad tie 45 metrų aukščio stulpai per daug brutaliai išlįs virš Druskininkų panoramos, kad per daug drąsu į kurorto senamiestį įsibrauti su tokiais kaip aukštos įtampos 45 metrų konstrukciniais elementais. Kita nuomonė čia suvokiama kaip kenkėjiška kurorto plėtrai.
Valdžios neklystamumą ir savęs iškėlimą virš visų išugdo bendruomenės konformistinis požiūris ir baimė. Kai žmogus atsiduria valdžioje, jis jau kitą dieną kažkokiu stebuklingu būdu tampa viską žinantis, kompetentingas, išmanantis, nepriklausomai, koks jo išsilavinimas, erudicija. Čia yra didžiosios daugumos politikų bėda.
Neklystančio ir visagalio R.Malinausko įvaizdį sukurti padėjo ES lėšomis įgyvendinti projektai. ES lėšos, žinoma, yra gera galimybė tvarkyti infrastruktūrą, jeigu tai daroma racionaliai ir laikantis savivaldos bei demokratijos principų. Pas mus ES lėšos virto valdžios galios parametru.
ES piniguose glūdi ir demoralizuojantis faktorius: pagunda pasinaudoti proga ir įgyvendinti ambicingus nekontekstinius projektus bei sprendimus. Gal kai kam atrodo, kad mes tais prabangiais fasadais, sidabriniais automobiliais, granito, klinkerio grindiniais esame pasistūmėję toli į priekį, bet žmonių dvasiniame lygmeny yra kitaip. Kai žmogus gyvena sunkiai, kai neturi pasirinkimo, žinoma, kad jis pataikaus valdžiai, eis nuolankiai prašyti jos malonės, nors ne žmogus, o valdžia žmogui privalo būti tarnas.
Išorinis miesto fasadas, deja, apie čia gyvenančių žmonių gerovę nedaug pasako. 2007-aisiais bendravau su studentais iš Vakarų Europos, kurie ką tik buvo aplankę Baltarusiją. Žmonės buvo susižavėję Minsku. Bet jie ten gyveno centre gerame viešbutyje, iš kur matėsi gražūs gėlynai, iššluotos gatvės. Žodžiu, Baltarusijoje užsieniečiai pamatė rojų. Deja, taip yra: valstybė, miestas, kaip ir žmogus, sutinkamas pagal rūbą.... Diktatūrinis drabužis paprastai būna fasadinis, iščiustytas, pakazuchinis. Mes tą jau pasiekę. O kas už to fasado darosi, argi čia svarbu?
Druskonio inf.
Vykdydama darbus Nemune VVKD galėjo padaryti žalos
už beveik 8 milijonus eurų
Nemune atlikti Vidaus vandens kelių direkcijos darbai Asociacijos
Lietuvos žuvys nuotr.
LRT.lt
Aplinkos apsaugos departamentas atliko tyrimą dėl Nemuno upės vagoje 20232024 m. vykdytų darbų. Įvertinęs surinktą informaciją, departamentas pranešime žiniasklaidoje skelbia nustatęs, kad buvo atlikti upės gilinimo darbai ir apskaičiavo, kad aplinkai padaryta žala siekia beveik 8 milijonus eurų. Visa tyrimo medžiaga perduodama Lietuvos Respublikos prokuratūrai įvertinti, ar nustatyti pažeidimai neužtraukia baudžiamosios atsakomybės.
Tyrimas pradėtas po to, kai 2025 m. sausio mėnesio pabaigoje socialiniuose tinkluose ir telefonu buvo gauta pranešimų apie galimus pažeidimus, vykdant darbus Nemuno upės vagoje.
Departamentas kreipėsi į Vilniaus universiteto Chemijos ir
geomokslų fakulteto mokslininkus, kurie atliko upės hidromorfologinių pokyčių ekspertinį vertinimą ir išanalizavo AB Vidaus vandens kelių direkcijos batimetrinių matavimų duomenis. Šie tyrimai skirti nustatyti upės dugno reljefo, gylio pokyčius ir atliktų darbų poveikį upei.
Vilniaus universiteto atlikti matavimai parodė, kad 5 163 m ilgio upės ruože, kuriame vyko darbai, pažeidimai užfiksuoti 3 320,46 m ruože. Darbai buvo atliekami sekliose ir srauniose upės vietose, kur vanduo natūraliai teka greičiau ir vagos gylis nedidelis.
Tyrimo metu nustatyta, kad vietomis upės vaga buvo dirbtinai pagilinta, nors tokiais atvejais privalomas poveikio aplinkai vertinimas nebuvo atliktas. Taip pat nustatyta, kad tam tikruose upės ruožuose darbai vykdyti už numatytų ribų. Ekspertų vertinimu, iš upės dugno iškasti ir į vagą supilti rieduliai nėra natūralūs nešmenys, o ledyno nuogulos. Jų panaudojimas pakeitė vagos reljefą ir natūralią srovės dinamiką, sukeldamas neigiamus pokyčius upės ekosistemai.
Departamento užsakymu ekspertinį vertinimą atlikusių Valstybinio mokslinio tyrimo instituto Gamtos tyrimo centras mokslininkai nustatė, kad tirtose darbų vykdymo zonose reikšmingai sumažėjo žuvų tankis, rūšinė įvairovė. Taip pat ženkliai sumažėjo dugno bestuburių, moliuskų gausa.
Įvertinęs surinktą medžiagą, departamentas nustatė, kad AB Vidaus vandens kelių direkcija, vykdydama darbus Nemuno upės valstybinio vidaus vandens kelio ruožuose, atliko ne vandens kelio valymo, o upės vagos gilinimo darbus.
Šie darbai buvo vykdomi neatlikus poveikio
aplinkai vertinimo procedūrų ir pažeidžiant tokius darbus reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus.
Pažeidimai fiksuoti Alytaus mieste ir rajone tarp Rumbonių ir Radžiūnų, taip pat Druskininkų savivaldybėje, ruože nuo Druskininkų iki Švendubrės.
Mokslininkų atlikti tyrimai patvirtino, kad vykdyti darbai ženkliai pakeitė Nemuno aukštutinės dalies natūralią būklę. Upės vaga buvo pagilinta ir transformuota, o tai turi tiesioginį ir ilgalaikį neigiamą poveikį ekosistemai. Mums svarbu, kad tokie pažeidimai nepasikartotų, o šis atvejis parodė būtinybę įvertinti teisinį reglamentavimą šioje srityje, kad užkirstumėm kelią panašiems pažeidimams ateityje, sako laikinoji Aplinkos apsaugos departamento direktorė Eglė Paužuolienė.
Druskininkų nekilnojamojo turto rinka kambarys
parduotas už 6 tūkst. 550 eurų
Už kurorto nekilnojamojo turto burbulo yra ir kita realybės pusė papigiai parduodami kambariai Gardino gatvėje.
Turto banko, kuris tvarko nereikalingą, bešeimininkį turtą, puslapiuose galima rasti įvairių skelbimų, kuriuose siūloma įsigyti nekilnojamąjį turtą Druskininkuose už išskirtinai mažą sumą. Spalio mėnesį čia kabėjo pranešimas apie pigiausią objektą kurorte bendrabučio tipo kambarį Gardino gatvėje, išstatytą už 3 tūkst. 560 eurų pradinę pardavimo kainą. Spalio 21 d. planuotas aukcionas, kuriame buvo pardavinėjamas 1 kambario butas bendrabučio tipo gyvenamajame name Gardino g., baigėsi visai neblogu sandoriu. Ketvirtame aukšte esantis kambarys, kurio plotas 15,84 kv.m, buvo parduotas už 6 tūkst.550 eurų suma nuo pradinės pardavimo kainos šoktelėjo beveik dvigubai 3-imis tūkst. eurų. Kaip rašoma Turto banko skelbime apie pardavinėtą kambarį, centrinis šildymas - iš centralizuotų sistemų; yra komunalinis vandentiekis (tik bendro naudojimo patalpose); komunalinis nuotekų šalinimas (tik bendro naudojimo patalpose); dujos - tik bendro naudojimo patalpose. Rūsio nėra, balkono taip pat nėra. Panašu, kad buvęs savininkas turėjo rimtų bėdų su pinigais, nes skelbime buvo informuojama, kad elektra bute - faktiškai atjungta. Daugiabučio statybos metai - 1966. Portale evarzytynes.lt skelbiamoje informacijoje apie šį Druskininkų nekilnojamojo turto objektą buvo nurodyta, kad vidaus apdaila nusidėvėjusi, reikalingas remontas. Pirkėjai žvejoti tik tokiais trupiniais, kaip šalia pastato įrengta automobilių stovėjimo aikštelė ir aplink puikiai išvystyta infrastruktūra, patogus susisiekimas su miesto centru.
Druskonio inf.
www.aukcionai.lt nuotr.
Sėkmė uždarų patalpų irklavimo čempionate
Lapkričio 13 d. Lietuvos kariuomenės sporto klubas Trakuose, Lietuvos sporto centro irklavimo bazėje, surengė I-ąjį Lietuvos kariuomenės uždarų patalpų irklavimo čempionatą. Jame žinomas druskininkietis Ramūnas Šerpatauskas (nuotraukoje) atstovavo Lietuvos kariuomenės Dr.Jono Basanavičiaus karo medicinos tarnybai ir varžėsi veteranų 40+ amžiaus grupėje. Bendroje veteranų įskaitoje varžėsi 16-a dviejų pogrupių atstovų - 6 irkluotojų statusą turintys sportininkai ir 10 neturinčių irkluotojų statuso. Bendroje įskaitoje R.Šerpatauskas iš 16 dalyvių liko 8-as, o štai veteranų ne irkluotojų grupėje užėmė garbingą 4 vietą.
Pasirodymu esu tikrai patenkintas, juolab ši sporto šaka yra man nauja, be to, pasiruošti čempionatui turėjau kiek daugiau nei 2 savaitės, pridūrė R.Šerpatauskas.
