Reklama

Labai gera vieta Jūsų reklamai. Daugiau informacijos čia >>

M.K.ČIURLIONIO KRAŠTO KULTŪROS PUSLAPIAI

“Druskonio” rubriką remia MEDIJŲ RĖMIMO FONDAS

Naujojo Europos Bauhauzo konkurso laureatų apdovanojimo ceremonija (V.Adomavičiūtė - pirmoji dešinėje)


Viltė ruošia eksponatus parodai



   Druskininkietė Viltė Adomavičiūtė, Vilniaus dailės akademijos Naujojo Europos Bauhauzo (NEB) tyrimų centro tyrėja ir dizainerė, šių metų rugsėjį tapo „New European Bauhaus 2025“ prestižinio Europos konkurso pirmosios vietos laureate A kategorijoje „Žiedinės pramonės ekosistemos kūrimas ir gyvenimo ciklo požiūrio skatinimas“.
   Jos vystomas projektas HempForma iš net 700 paraiškų iš visos Europos pateko tarp 22 finalininkų, o galiausiai pelnė pirmąją vietą, įvertinus išskirtinę tvarumo, inovacijų ir šiuolaikinio dizaino sintezę. Projektas kuria ekologiškas akustines plokštes iš lietuviškų pluoštinių kanapių, pasiūlydamas tvarią alternatyvą įprastoms statybinėms medžiagoms ir mažindamas atliekų bei CO₂ emisijų kiekį. 
   „Kiekvienais metais mane labai žavi šio konkurso kūrybiškumas. Jūsų projektai įkvepia mus naujai mąstyti apie mus supančias vietas, kuriose dirbame, gyvename ir leidžiame laiką kartu“, – sveikindama laureatus kalbėjo Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen.
   Apdovanojimų ceremonija vyko š. m. rugsėjo 30 d. Europos Parlamente Briuselyje. Laureatams prizą įteikė Europos Komisijos aplinkos komisarė Jessika Roswall, sveikinimus perdavė EK Regioninės ir miestų politikos programos vadovė Ieva Guobienė. Kartu su Vilte į Europos parlamentą vyko NEB tyrimų centro Lietuvoje steigėja dr.Inga Valentienė ir projekto technologas, pramonės inžinerijos specialistas Giedrius Pilkis (https://www.vda.lt/lt/neb-tyrimu-centras/neb-tyrejai). 
    Interviu metu V. Adomavičiūtė pabrėžė, kad HempForma siekia atgaivinti šimtmečius gyvavusią Lietuvos kanapių pramonę, remti vietos ir Ukrainos ūkininkus, mažinti miškų kirtimą ir kurti žiedinės ekonomikos modelį pagal Naujojo Europos Bauhauzo tvaraus dizaino principus.
   „Man svarbu, kad tvarios medžiagos ne tik mažintų CO₂ bet ir prisidėtų prie psichologinės ir emocinės gerovės. Triukšmas yra viena didžiausių nematomų taršos formų miestuose, todėl garsą sugeriantys biokompozitai kuria ramesnę, žmogui draugiškesnę aplinką“, – teigia dizainerė, pabrėždama garsą sugeriančių biomedžiagų svarbą.
   Šiuo metu V.Adomavičiūtės kūryba eksponuojama Venecijos architektūros bienalėje, Lietuvos paviljone, kuriame pristatomi šiuolaikiniai požiūriai į tvarumą, medžiagiškumą ir žmogaus ryšį su aplinka. Bienalės simpoziume Viltė pristatė projektą Hemptecture, paremtą jos kuriamų biokompozitinių medžiagų tyrimais. Jo dalimi tapo ir HempForma – apdovanojimuose pripažinta inovacija, įrodanti, kad kanapės tampa aktualia alternatyva tiek betonui, tiek pertekliniam medienos naudojimui.
   Simpoziume autorė pristatė įvairių technologijų kanapių betono objektus, demonstruojančius pluoštinių kanapių spalių potencialą šiuolaikinėje architektūroje ir dizaine. Kūrėjos teigimu, kanapė savyje talpina radikalią paprastumo logiką: tai greitai augantis, daugiafunkcis augalas, kurio panaudojimas gali iš esmės pakeisti požiūrį į statybą – iš resursus eikvojančio proceso paversti ją gyvu, grįžtamuoju ir net regeneratyviu.
   Projektas Hemptecture leidžia įsivaizduoti miestus, kuriuose medžiagos tampa aplinkos dalimi – stiprina ekosistemas, mažina CO₂ pėdsaką ir kartu formuoja naują erdvės estetiką bei pojūtį“, – sako V. Adomavičiūtė.
   Jos profesinis kelias – nuo kanapių auginimo ir žaliavų tyrimų iki tarptautinių parodų salių – atspindi tiltą tarp tradicijos ir inovacijos. „Kanapių panaudojimo šaknys glūdi mūsų istorijoje, bet jų ateitis slypi inovacijose“, – teigia kūrėja.
  „Druskonis“, pasveikinęs Viltę Adomavičiūtę su kūrybine sėkme, jai uždavė keletą klausimų. 
   Kaip atradote lietuviškų pluoštinių kanapių neįprastą paskirtį - tinkamumą įprastoms statybinėms medžiagoms? O gal tai istorinės šimtmečius gyvavusios Lietuvos kanapių pramonės viena iš patirčių?
   Lietuvoje kanapės minimos nuo seniausių laikų – pirmieji jų pėdsakai, aptikti Šventosios ir Nidos neolito gyvenvietėse, Kernavės regione, datuojami 3000–2500 m. pr. Kr. Tai vieni seniausių kanapių naudojimo įrodymų Baltijos regione. Vėlesniuose istoriniuose šaltiniuose, nuo XIII–XIV a., kanapės minimos kaip įprasta žemdirbystės kultūra ir svarbi žaliava buičiai, amatams ir net duoklėms. Tai rodo, kad kanapė yra giliai įsišaknijusi Lietuvos kultūros dalis.
   Dirbdama tvaraus dizaino ir biomedžiagų srityse, natūraliai pradėjau žvelgti į šią tūkstantmečius Lietuvoje augintą kultūrą šiuolaikiškai. Pluoštinė kanapė yra unikali tuo, kad kiekviena augalo dalis yra panaudojama: žiedai ir lapai naudojami medicininių preparatų, CBD ekstraktų, aliejų ir arbatų gamybai, o būtent šioje srityje esu sukaupusi daug patirties per savo įkurtą Cannamama.eu verslo platformą, skirtą kanapių edukacijai, produktams ir inovacijoms.
   Stiebas, kuris tradiciškai dažnai tiesiog užariamas, mane sudomino kaip biokompozito žaliava. Gilindamasi į istorinius šaltinius aptikau ne vieną pavyzdį, kai kanapės naudotos senovinėse konstrukcijose. Tai paskatino imtis pirmųjų kanapių betono eksperimentų, vėliau – presavimo technologijų ir naujų tvarių medžiagų kūrimo metodų.
   Šiandien mano tikslas – atgaivinti ir šiuolaikiškai transformuoti seniausią kanapės panaudojimo tradiciją, pritaikant ją architektūroje, dizaine ir tvarių medžiagų inovacijose.
   Jūsų plėtojamo projekto HempForma vienas iš tikslų alternatyviomis statybinėmis medžiagomis iš kanapių mažinti medienos panaudojimą ir tuokart miškų kirtimą yra itin aktualus Druskininkų aplinkai. Galbūt šią inovaciją paskatino kaskart vis didesni iškirsto miško plotai pakelėse, matomi grįžtant į gimtąjį miestą?
   Tikrai taip. Grįžtant į Druskininkus kaskart matau vis didesnius iškirstų miškų plotus – tai palieka stiprų emocinį įspūdį, nes miškas mūsų krašte yra ne tik gamta, bet ir tapatybės dalis. Lietuvos miškų kirtimas yra opi problema, todėl aktyviai seku ir „Sengirės fondo“ veiklą. Visa tai dar labiau skatina ieškoti alternatyvų, kurios leistų mažinti medienos naudojimą, ten, kur ją galima pakeisti tvariomis medžiagomis. HempForma akustinės plokštės iš kanapių biokompozito – vienas iš būdų sumažinti spaudimą miškams ir kurti sveikesnę, žmogui draugiškesnę aplinką. 
   Kokia pagal jūsų projektą galėtų būti parama vietos ir Ukrainos ūkininkams?
   Esu aktyvi KAPVIA – Kanapių augintojų, perdirbėjų ir verslo inovatorių asociacijos narė. Ši organizacija skatina Lietuvos ūkininkus nebijoti auginti pluoštinių kanapių, konsultuoja juos dėl technologijų, teisinių reikalavimų ir rengia įvairius plėtros projektus (daugiau informacijos – www.kapvia.lt).
   Per HempForma projektą bendradarbiaujame ir su Ukrainos kanapių augintojais – iš karo nualintų regionų importuojame žaliavą, taip suteikdami tiesioginę ekonominę paramą ūkininkams, kuriems kiekvienas stabilus partneris šiuo metu yra ypatingai svarbus.
   Įdomu, kokie Naujojo Europos Bauhauzo (NEB) pagrindiniai veiklos principai bei konkurso vertinimo kriterijai? 
   Naujasis Europos Bauhauzas remiasi trimis pagrindiniais veiklos principais: tvarumu, įtrauktimi ir estetika bei kokybiška patirtimi. Tai reiškia, kad projektai turi ne tik mažinti poveikį aplinkai, bet ir būti socialiai atsakingi, prieinami įvairioms bendruomenėms, o kartu – estetiški, harmoningai integruoti į aplinką.
    Vertindama projektus, NEB komisija atsižvelgia į:

• žiedinės ekonomikos ir tvaraus dizaino sprendimus,
• socialinį poveikį ir bendruomenių įtraukimą,
• estetinę ir patyriminę kokybę,
• inovatyvumą ir tarpdiscipliniškumą,
• projekto įgyvendinamumą ir galimybę jį taikyti platesniu mastu.

   Kuo sėkmingiau projektas sujungia šias tris dimensijas – tvarumą, įtrauktį ir grožio bei gyvenimo kokybės kūrimą – tuo didesnė jo tikimybė būti įvertintam NEB konkurse.

„Druskonio“ inf. 

   Apie tai išsamiau skaitykite:
   www.hempforma.com;
   www.cbdvisiems.lt; 
   https://vilniausgalerija.lt/2025/11/08/i-menininko-anketos- klausimus-atsako-dizainere-vilte-adomaviciute/


Prekystalis iš kanapių


Interjero detalė iš kanapių




V.Adomavičiūtės kūryba, eksponuojama Venecijos architektūros bienalėje

   VILTĖ ADOMAVIČIŪTĖ – druskininkietė, 2006 m. baigusi Druskininkų „Ryto“ gimnaziją (31 laida) su pagyrimu, taip pat Druskininkų Vytauto Kazimiero Jonyno dailės mokyklą, tekstilės specializaciją, taip pat su pagyrimu. Ji yra Vilniaus dailės akademijos (VDA) Naujojo kūrybinio tardisciplininio Naujojo Europos Bauhauzo tyrimų centro mokslo darbuotoja ir dizainerė, dirbanti tvaraus dizaino, biokompozitinių medžiagų ir neuroįtraukių erdvių tyrimų srityse.
   Viltė VDA įgijo interjero dizaino bakalauro laipsnį su pagyrimu (2018–2021), kur jos baigiamasis darbas buvo skirtas pluoštinių kanapių spalių ir kitų ekologiškų medžiagų sąveikų tyrimui interjero kontekste. Studijas ji tęsė VDA Dizaino katedroje, kur 2021–2024 m. baigė dizaino magistrą, skirtą inovacijoms Naujojo Europos Bauhauzo kontekste ir garsą absorbuojančių biomedžiagų pritaikymo galimybėms nagrinėti – būtent šio tyrimo pagrindu gimė projektas HempForma.
   2022–2023 m. ji gilino žinias Islandijos menų universitete (LHI), įgijo magistro laipsnį Architektūros ir dizaino katedroje, kur plėtojo Islandijos biomedžiagų tyrimus ir projektą, nagrinėjant kanapių biokompozitų potencialą šiuolaikinėje architektūroje.

Paieška