Reklama

Labai gera vieta Jūsų reklamai. Daugiau informacijos čia >>

                                                                              www.realu.lt

   Viename iš nekilnojamojo turto pardavimo portalų www.realu.lt gegužės vidury pasirodė informacija apie pardavinėjamą išgarsėjusią R.Malinausko sodybą Laterežio kaime, ant Ratnyčios upelio kranto, kuri prieš dešimtmetį buvo nuskambėjusi visoje Lietuvoje: dėl prabangaus namo statybos reikalų ir vandenin įbridusios tvoros beveik septynerius metus truko teismai, kol pagaliau 2020 m. Kauno apygardos teismas patvirtino taikos sutartį, pagal kurią R.Malinauskas įsipareigojo atstatyti upės vagą bei iš naujo derinti dokumentus dėl statinių įteisinimo. Dabar ši sodyba – jau pardavime. Už ją prašoma 450 tūkst. eurų. 

Aiškino, kad paveldėjo iš močiutės

   Skandalas dėl prabangios sodybos statinių ant Ratnyčios upės kranto Latežerio kaime bei vandenin įbridusios tvoros kilo lygiai prieš dešimtmetį - 2014 metų pavasarį, kai žiniasklaida paviešino informaciją, kad R.Malinausko sodybos tvora užtverta iki pat vandens, o pats namas stovi vandens apsaugos juostoje.
   Kilus skandalui, R.Malinauskas viešumoje puolė aiškinti, kad sodybą Latežeryje paveldėjo iš anapilin išėjusios savo močiutės.   Neva ji statė šį statinį Latežeryje. Bet apie tai paklausti R.Malinausko kaimynai Latežerio kaime juokėsi gyvenime jokios močiutės čia nematę. 
   Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija dar 2014 m. birželio pradžioje kreipėsi į Generalinę prokuratūrą prašydama apginti viešąjį interesą ir perduoti teismui ieškinį dėl Druskininkų merui priklausančių statinių statybos pažeidimų. Tarnyba prašė pripažinti negaliojančiu Druskininkų savivaldybės 2006 metais išduotą statybos leidimą, taip pat panaikinti ir kitą R.Malinausko sodybos statinį „legalizavusį“ dokumentą – Alytaus apskrities viršininko administracijos 2008 metais priimtą statinių pripažinimo tinkamais naudoti aktą. Prokuratūros buvo prašoma įpareigoti R.Malinauską išardyti Ratnyčios upės apsaugos juostoje pastatytus statinius – gyvenamojo namo dalį, tvoros dalį, stoginę, lauko židinį, taip pat sutvarkyti statybvietę. Kauno apygardos prokuratūra į Druskininkų teismą kreipėsi 2014 m. vasarą, prašydama pripažinti negaliojančiais dokumentus, kurių pagrindu buvo vykdomos statybos šiame žemės sklype Latežerio kaime. 
   R.Malinauską byloje atstovaujantis advokatas bandė įrodinėti, kad ne sodyba pastatyta neleistinai arti prie vandens, o esą pati upė pakeitė vagą ir priartėjo prie statinių. Teismo posėdžiuose kalbėję liudytojai prisiminė, kad prabangaus namo vietoje anksčiau stovėjo paprastas kluonas, kuris buvo nugriautas ir supjautas malkoms. Statant namą kiemas buvo išlygintas, išlieti nauji pamatai, o upės vaga gilinta ekskavatoriumi. 

Tailandietiška vizija Latežeryje

   2015 m. vasarį „Druskonyje“ spausdintame straipsnyje „R.Malinausko rūmai Latežerio kaime – egzotiško Tailando vizija, už kurios projektavimą architektas tikina iki šiol negavęs pinigų“ garsiosios sodybos statybą prisiminė ir medinius rūmus Latežeryje projektavusios G.Kalyčio tyrinėjimų ir projektavimo įmonės atstovas. „Dėl statinio kalbėjomės ir reikalus tvarkėme su Ričardu Malinausku. Bendravau tiesiogiai su R.Malinausku. Močiutės aš niekada nemačiau, tik žinojau, kad projektas rengiamas jos vardu“, - minėjo jis. „Taip, rengiant projektą, derinom planus, siuntinėjom eskizus“, - atsakė jis į klausimą, ar namas buvo projektuotas pagal R.Malinausko pageidavimus. Norai, pasak projektuotojo, buvo tokie: pastato konstrukcija rąstinė, stogas su nendrių danga, terasa link upelio. Anot architekto, pateikta buvo ir fotonuotrauka, kurioje matėsi ant polių pastatyti mediniai namukai su terasomis, o po jomis tekanti upė. Greičiausiai tai buvo Tailando, kuriame poilsiavo R.Malinauskas, Kvai upės vaizdai.
   „Žinoma, kad vandenyje „vilų“ statyti negalima, priklausomai nuo vandens apsaugos juostos pločio, kurioje negalima jokia veikla, kiti minimalūs atstumai nustatomi kiekvienu konkrečiu atveju pagal tos vietos sąlygas. Pastatas buvo projektuojamas už 5- 8 metrų nuo kranto, už vandens apsaugos juostos. Kaip jie statė toliau, kodėl pastatas atsidūrė prie pat vandens, mes nežinome. Prie upės turėtų būti nustatytas mažiausiai 5 metrų pločio servitutas, dažniausiai sutampantis su upės apsaugine juosta, kaip ir prie beveik visų vandens telkinių, kad žmonės turėtų laisvą praėjimą“, - minėjo projektuotojas. „Statybos vyko labai greitai. Kieno darbininkai statė, aš nežinau, dirbo statybos technika ir statybininkai darbo rūbais, pažymėtais ženklais „Skirnuva“, pamatus sodyboje Latežeryje padarė greitai. Statybvietėje lankiausi tris kartus. Statant namą, ten darbus prižiūrėjo toks Vitoldas“, - atsakė jis į klausimą, kas atliko statybos darbus ir prižiūrėjo statybos eigą. 
   Viešumoje pasklidus R.Malinausko versijai apie tai, kaip esą „pati upė pakeitė vagą ir priartėjo prie statinių“, o jis esą „galintis būti pirmas Lietuvos gyventojas, kuris dėl tam tikrų gamtinių procesų, erozijos padarinių, turėtų griauti savo teisėtą sodybą“, žmonės tuomet netvėrė juoku, kad tik R.Malinauskui vis nutinka kokie nors „stebuklai“: „Tai meras nežino, kas jo namą ir gabalą valstybės žemės aptvėrė nauja tvora, kas tvenkinį toje valstybės žemėje iškasė, dabar jau Latežeryje upė prie jo sodybos ėmė pati ir priartėjo“.

Teismų maratonas

   Kauno apygardos teismas, tenkindamas prokuroro ieškinį, 2017 m. rugsėjo 28 d. buvo pripažinęs negaliojančiais atitinkamus Druskininkų savivaldybės administracijos išduotus dokumentus ir įpareigojo R. Malinauską nugriauti (išardyti) gyvenamojo namo dalį, tvoros dalį, stoginę, lauko židinį, esančius Ratnyčios upės pakrantės apsaugos juostoje, ir sutvarkyti statybvietę. Tačiau Lietuvos Aukščiausiasis teismas 2018 m. gegužės 24 d. dalį šios nutarties panaikino ir perdavė iš naujo nagrinėti Kauno apygardos teismui. 
   LAT teisėjų kolegija tuomet konstatavo, kad apeliacinės instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog R. Malinausko teisių pirmtakė vykdė ne statinio rekonstrukcijos, o naujo statinio statybos darbus. Teisėjų kolegija nurodė, kad, pripažinus statybą ar ją leidžiantį dokumentą neteisėtais ir dėl to reikalaujant statinio (jo dalies) nugriovimo, taikytinas aukštesnis įrodinėjimo standartas. „Tai reiškia, kad turi būti pateikti konkretūs, tikslūs, aiškūs, išsamūs, neprieštaringi ir patikimi įrodymai“, – nurodė LAT. 

Pateikė pasiūlymą dėl taikos sutarties

   Kauno apygardos teismas 2018 m. gruodį vėl iš naujo ėmėsi bylos dėl R. Malinausko sodybos dalies nugriovimo. Kurį laiką byla buvo sustabdyta, mat beveik pusės metų prireikė, kol savivaldybės administracijos prašymu buvo atlikta kompleksinė ekspertizė, ją apmokant biudžeto lėšomis. 
   Teismai iš esmės patenkino prokuratūros reikalavimus, buvo panaikinti visi namo statybas leidę dokumentai. Byla į apeliacinės instancijos teismą grįžo tik dėl išvestinio reikalavimo dėl padarinių šalinimo. „Atsižvelgiant į naujai gautas ekspertizės išvadas ir institucijų atsakymus, prokuratūra pateikė reikalavimą parengti aplinkos atkūrimo priemonių planą ir, gavus aplinkos apsaugos departamento pritarimą šiam planui, pagal jį atkurti upės pakrantės apsaugos juostą; taip pat parengti projektinę dokumentaciją ir gauti naują statybą leidžiantį dokumentą gyvenamojo namo statybai ir, jei reikia, pertvarkyti gyvenamąjį namą pagal naujai parengtą projektinę dokumentaciją, kurios pagrindu bus išduotas naujas statybą leidžiantis dokumentas,” - „Druskonį“ 2019 m. rugsėjį informavo viešąjį interesą byloje ginantis Kauno apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus vyr. prokuroras Marijus Šalčius. 
   2019 m. rudenį R. Malinauskas teismą informavo sutinkantis padaryti tam tikras nuolaidas ir pateikė ieškovui – prokuratūrai – pasiūlymą dėl taikos sutarties sudarymo. Kauno apygardos teismas 2020 m. rugsėjo mėn. pagaliau patvirtino taikos sutartį, pagal kurią R.Malinauskas turėjo atstatyti upės vagą bei iš naujo derinti dokumentus dėl statinių įteisinimo.

Pardavimo skelbimas – šįmet gegužę

   Šįmet gegužės 13 d. viename iš nekilnojamojo turto pardavimo portalų pasirodė informacija apie pardavinėjamą išgarsėjusią R.Malinausko sodybą Latežerio kaime. “Parduodama išskirtinė rąstinė sodyba-namas su natūraliu šiaudiniu stogu, vaizdingame Latežerio kaime, vos keli kilometrai nuo Druskininkų. Tai puikus pasirinkimas gyvenimui, poilsiui ar nuomos verslui“, - nurodyta skelbime. Pažymėta, jog sklypas – pilnai sutvarkytas ir apželdintas, o šildymas – geoterminis. Namo išplanavimas aprašytas štai taip: 3 miegamieji kambariai, erdvus svetainės holas su židiniu, visi patogumai – vonios kambarys su dušu, virtuvė, pirtis, kubilas – asmeninis SPA namuose, daug papildomų patalpų sandėliavimui ar laisvalaikiui. Išskirti ir lauko teritorijos privalumai: lauko židinys iš akmens, terasa su vaizdu į upelį, medinis lieptelis prie Ratnyčios upelio, grįsti takai, dekoratyviniai augalai. Nurodoma, jog pilnai įrengto 189 kv. m, dviejų aukštų, 4 kambarių namo statybos metai – 2008 m., sklypo plotas - 10 arų.
  Šią savaitę “Druskonis” kreipėsi į R.Malinauską, užduodamas klausimus dėl pardavinėjamos šios Latežerio sodybos: „Viename iš nekilnojamojo turto pardavimo portalų skelbiama informacija 
apie už 450 tūkst. eurų pardavinėjamą plačiai nuskambėjusią sodybą Latežerio kaime, ant Ratnyčios upelio kranto, kurią, kaip viešai teigėte, esą paveldėjote iš savo močiutės. Kokios priežastys privertė pardavinėti šį turtą? Ar įvykdėte Kauno apygardos teismo 2020 m. sprendimo nurodymą atstatyti upės vagą ir iš naujo parengėte statybos projektą bei suderinote dokumentus dėl statinių įteisinimo?“.
   Panašu, kad klausimai viešojo asmens statusą turinčiam respondentui ne itin įtiko. Vietoj konkrečių atsakymų tesulaukėme Visuomenės informavimo įstatymo citatos “viešoji informacija yra nesuderinama su žurnalistinėmis kampanijomis, rengiamomis pagal išankstinius nusistatymus ar tenkinant grupinius, politinius interesus“ su palinkėjimu “sėkmės studijuojant Visuomenės informavimo įstatymą ir nekilnojamojo turto skelbimus”.

Ar bus įteisintas “gyvulių ūkis” Lietuvoje?

   Septynerius metus šalies žiniasklaidai rašant apie R.Malinausko sodybos reikalus, taip pat apie atsidavusiosios Druskininkų valdžios žygius Kauno apygardos teisme, dėl R.Malinausko sodybos užsiprašius kompleksinės ekspertizės, savo nuomonę viešojoje erdvėje tuomet reiškė ne tik paprasti žmonės, bet ir žinomi politikai. Buvęs aplinkos ministras Valentinas Mazuronis komentavo, jog „bėgant laikui, meras R. Malinauskas pasijuto vienvaldžiu ir nebaudžiamu valdovu su visomis iš to išplaukiančiomis pasekmėmis. Visa ši istorija prasidėjo nuo smulkmenos. Meras atsisakė griauti tvoros dalį, kuri buvo “įbridusi” į upelį ir tuo pažeidė galiojantį pakrančių apsaugos įstatymą. Tuo metu aš buvau aplinkos ministru ir maniau, kad įstatymo normos turi vienodai galioti visiems, nepriklausomai nuo užimamų pareigų. Taip pat aš manau ir dabar. Neslėpsiu, kad tuometiniai Alytaus regioninio aplinkos apsaugos departamento darbuotojai šiuo atveju “nedrįso” elgtis taip, kaip reikalavo tuo metu galiojantys teisės aktai. Teko priminti jiems jų pareigas. Meras pradėjo teisminius karus, kurių pasekoje iškilo klausimai ir dėl paties pastato rekonstrukcijos teisėtumo. Bent jau dėl tvoros, nuo kurios ir prasidėjo visa ši istorija, atveju teismas priėmė galutinį sprendimą. Iš esmės tai buvo kova ne dėl kelių metrų tvoros teisėtumo. Meras R. Malinauskas tai suprato kaip kovą dėl teisės būti neliečiamu. Panašiai vystosi ir situacija su statiniu, vadinamu “Vijūnėlės dvaru”. Nors ir nelengvai, bet procesas juda į priekį. Čia vyksta kova ne tiek dėl tvorų ar statinių. Čia vyksta kova, ar bus įteisintas “gyvulių ūkis” Lietuvoje, ar mes gyvensime pagal kitas, demokratinėse valstybėse priimtinas taisykles ir normas. Laikas parodys, kol kas kova tęsiasi“. 
   Nuo šios A.Mazuronio nuomonės praėjo daugiau kaip penkeri metai. Per šį laiką jau krito skandalingasis Vijūnėlės dvaras, pardavinėjamos Latežerio sodybos nuotraukos rodo, kad pailgėjo ir atstumas nuo namo iki upės, o patį R.Malinauską Kauno apygardos teismas šįmet balandžio mėn. pripažino kaltu dėl prekybos poveikiu teisėjų korupcijos byloje. Pastarasis, kaip žinia, nuosprendį apskundė apeliaciniam teismui. Bet, kaip juokiasi žmonės, reputacija pasiekė tokį lygį, kad viešojoje erdvėje belieka tik spjaudytis ugnimi „bėkit, žiurkės, aš raupsuotas“. Tokiu leksikonu jis feisbuke sureagavo į kilusį skandalą dėl premjero G. Palucko viešnagės verslininko T.Barščio žirgyne ir bendros žvejybos, kurioje dalyvavo ir R.Malinauskas. 

„Druskonio“ inf.

Paieška