Pirmas


Medijų rėmimo fondas remiamas projektas

NAUJIENA!

Šiame numeryje

Miesto žinios
Kriminalai
Kultūra
Renginiai
Skelbimai
Videolaidos

Druskininkai

Viešbučiai
Menai

Druskininkų apylinkės

Turauskų sodyba
Sodyba "Pas Rūtą"

Redakcija

Informacija




Reklama


Labai gera vieta Jūsų reklamai. Daugiau informacijos čia >>



  Leipalingio dvaro kumetynas – bus parduodamas
   Druskininkų valdžia nusprendė parduoti savivaldybei priklausantį kultūros paveldo objektą – buvusį Leipalingio dvaro sodybos kumetyną. Opozicijos atstovui A.Balkei savivaldybės tarybos posėdyje atskleidus, jog prieš 15 metų šis istorinės vertės pastatas vos „nebuvo nušluotas nuo žemės“, R.Malinauskas išstojo su pribloškiančiu komentaru: „Po tiek metų sužinojau, kas tas šmikis, suorganizavęs tą visą reikalą, šitos nesąmonės įtraukimą į kultūros paveldą“.

Perėmė iš kaimyninės savivaldybės

   Vasario 13 d. savivaldybės tarybos posėdyje buvo patvirtintas viešame aukcione parduodamo savivaldybės nekilnojamojo turto ir kitų nekilnojamųjų daiktų sąrašas. Jame atsirado savivaldybei priklausantis kultūros paveldo objektas –Leipalingio dvaro sodybos kumetynas. 
   „Siūlome įtraukti naują objektą – tai pagal Registrų centro duomenis vadinamą gyvenamąjį namą, buityje geriau žinomą kaip kumetyną Leipalingyje, - posėdžio metu sprendimo projektą pristatinėjo savivaldybės administracijos atstovas, Turto ir žemės valdymo skyriaus vedėjas A.Kazanavičius. - Leipalingyje esantis pastatas – iš Lazdijų rajono savivaldybės gautas turtas, perimant Leipalingį, eilę metų turtas nenaudojamas, tuščias, todėl siūlome jį įtraukti į parduodamų sąrašą ir bandyti parduoti aukcionio būdu“.
   „Gal yra potencialaus susidomėjimo šio objekto pirkimu? Bet, matyt, ne, jei dar tik įtrauksime ir paskelbsime“, - domėjosi savivaldybės tarybos narys K.Rečkovas. 
   „Čia dar galima pasakyti, kad kultūros paveldas (kultūros paveldo departamentas, - red. p.) sugebėjo sugalvoti šį objektą įtraukti į kultūros paveldo objektų sąrašą, tai jį kažkam tai pirkti, išlaikyti tas, kas čia matosi labai vertingo, ir dar iš jo kažką padaryti gero, tai mes labai svajojame apie tai“, - savo požiūrį kultūros paveldo tema pažėrė R.Malinauskas. 
   „Klausimas dėl to, ar galėjo šis pastatas anksčiau atsidurti parduodamų objektų sąraše?“, - sprendimo projektą pristačiusio savivaldybės administracijos atstovo klausė opozicijos narys Antanas Balkė.
   „Svarstėm kol kas jį panaudoti galbūt net socialiniam būstui įkurti, kaip buvo prieš tai, perėmus šį turtą savivaldybės nuosavybėn, jame buvo socialiniai būstai, svarstėm variantą, ar nevertėtų jo rekonstruoti, bet pagal preliminarią sąmatą nusprendėm, kad tikslingiau yra jį parduoti, o būstus pirkti atskirai“, - tarybos nariui atsakinėjo A.Kazanavičius.
   „Ir dar galima pasakyti, kad kultūros paveldui nusprendus šitą pastatą įtraukti į kultūros paveldo objektų (sąrašą, - red.p.) ir vertingąsias savybes, mes jį siūlėme eilę metų kultūros paveldui pasiimti jį dovanų ir puoselėti, bet, deja, įtraukti įtraukė, bet pasiimti nepageidavo“, - aiškino posėdyje R.Malinauskas. „O jį rekonstruoti ir įrengti butus, įvertintant jo pamatus, byrančius akmenis ir kitus dalykus, tai yra išlaidos, kurios mums, kaip savivaldybei, tikrai yra neapsimokančios“, - dėstė jis. 

Atskleidė, kokie ketinimai buvo prieš 15 metų

   Pasisakymo teise pasinaudojęs savivaldybės tarybos narys A.Balkė atskleidė įdomių dalykų apie Leipalingio dvaro kumetyno išlikimą. „Yra kai kas žinotina ir čia susirinkusiems, ir tarybai, kad šis pastatas nėra atskirai kažkaip įtrauktas į kultūros paveldą. Jis yra Leipalingio dvaro komplekso dalis ir jis vadinamas kumetynu -namu, tai reiškia, kad savo laiku čia gyveno dvaro tarnai, - kalbėjo A.Balkė. - Šita aplinkybė leidžia vis tiktai galvoti, kad šitas pastatas niekaip negalėjo būti nugriautas, kaip to norėjo meras prieš 15 metų. Ir kai jis, nuvažiavęs į vietą ir įvertinęs, puolė galvoti, kad geriausia išeitis yra nugriauti, deja, teko ir man tame sudalyvauti. Tuo metu dirbau savivaldybėje ir buvau atsakingas tiek, kiek minimaliai kultūros paveldas buvo priskirtas savivaldybės funkcijoms, teko informuoti Kultūros paveldo departamentą apie tai, kad pastatas gali būti nugriautas „greituoju būdu“. 
   „Galimybės šį pastatą, manau, prikelti yra realios, kultūros paveldo objektas paprastai turi tam tikrus apribojimus tvarkant, tai tik tiek ir tektų naujam savininkui įgyvendinti, o istorinė vertė šiaip ar taip vis tiek ji nenusibraukia, ir pasaulyje, ir ypač Europoje, yra tik toks kelias priimtinas, deja, mūsų aplinkoj kai kurie dalykai yra kitaip suvokiami“, - savo vertinimu dalijosi opozicijos narys. „Kadangi turiu laiko, tai išnaudosiu dar pastaboms dėl posėdžio vedimo tvarkos“, - dar pridūrė jis. „Kai meras eilinį kartą sau leidžia skaityti paskaitą, ir niekas jo laiko neriboja, bet tuoj pat jis nusprendžia, kad „Balkės klausimas buvo pateiktas netinkamai“, - dėl R.Malinausko elgesio ironizavo A.Balkė. „Tai tokių galių, mere, jūs neturit, laiko limitas yra aiškiai įvardintas tarybos reglamente ir nieko daugiau, ir pasisakymai negali būti ribojami, tuo labiau, kad merui priskirta teisė yra vesti posėdį, kultūringai vesti posėdį, ir čia diskutuoja tarybos nariai“, - A.Malinauskui jo vietą po naujo savivaldos įstatymo priminė A.Balkė, kad meras taryboje nebeturi balso teisės ir jis nebėra tarybos narys. Po savivaldos įstatymo pokyčių, kaip žinia, nuo 2023 m. savivaldybės taryba liko atstovaujama institucija, o meras tapo vykdomąja valdžia.
   A.Balkės pasisakymas R.Malinauską, panašu, gerokai suerzino. „Tai dabar bus alaburdy?“, - panašu, tik jam suprantama kalba prašneko R.Malinauskas, nes nelabai kas ir susigaudė, ką jis čia norėjo tuo pasakyti. „Nepristot? Ne, tai aš džiaugiuosi, kad po tiek metų sužinojau, kas tas šmikis šitą suorganizavęs, tą visą reikalą, šitos nesąmonės įtraukimą į kultūros paveldą, - štai taip posėdyje prabilo R.Malinauskas . – O jeigu jis iš tikrųjų būtų taip istoriškai vertingas, tai kaip žinot, Leipalingio dvaras su visais kitais priklausiniais buvo įtrauktas į paveldą, o šitas paliktas. Tai, pasirodo, atsirado veikėjas, kuris padirbėjo eilinį kartą pridirbdamas, jei taip daugiau nepristojant. Ane, nu gerai, daugiau nebepristosiu“. 
   Palaikyti R.Malinauską puolė padėkas merui ir jo komandai nuolat „deklaruojantis“ tarybos narys M.Vitkauskas. „Ne, reikia sureaguoti“, - išstojo viešai M.Vitkauskas, nors ir saviškių paragintas „nepristot“. Pavadinęs opozicijos nario kalbą „Balkės litanija“, M.Vitkauskas aiškino, jog „čia labai geras pavyzdys , kokie Druskininkai galėtų būti kaip šitas kumetynas, jeigu tokie kaip Balkė turėtų daugiau galių ir valdžios“. „Tai galim pasidžiaugti, kad Druskininkai neatrodo kaip kumetynas ir eina tikrai aiškiai ir tiesiai į priekį. Tai ačiū merui dar kartą ir jo komandai“, - savo lozungų seriją, aidint R.Malinausko gerbėjų plojimams, užbaigė M.Vitkauskas. 
   Išsitęsus kalboms dėl kultūros paveldo objektų atstatymo darbų finansavimo, R. Malinauskas toliau dėstė savo požiūrį kultūros paveldo tema. „Sureaguodamas į diskusijas dėl lėšų skyrimo tokiems objektams atstatyti, tai tam pačiam dvare, kuris jau yra rekonstruotas, ir rekonstrukcijos metu buvo vienoje patalpoje – Vienoje patalpoje, neatsimenu ten tos kvadratūros, buvo rasta vadinamosios freskos, arba mano taip matymu, tai tiesiog kažkokie tai piešiniai ant sienos, kur buvo nuspręsta, kad negalim renovuoti paprastai, bet reikia jas atidengti, restauruoti ir padaryti, tai kiek metų atgal ieškom pinigų? Prieš 10 metų prašom pinigų per kultūros paveldą ir visas kitas institucijas tai vienai patalpai padaryti taip , kaip jie nori. Tai galvoti apie tai, kad tokio lygio pastatams gausime pinigus, tai, bijau, bet čia esantys salėje nesulauks, visiems linkiu tūkstantį metų, bet, manau, kad nesulauks“, - aiškino R.Malinauskas.

Aprašytas net „Didikų Lietuvoje“

   Leipalingio dvaro sodybos kumetyno istorinė vertė aprašyta projekte „Didikų Lietuva“, siekiančiame didinti kultūros ir gamtos paveldo objektų, esančių prioritetiniuose Lietuvos turizmo plėtros regionuose, lankomumą ir žinomumą: „XIX a. I pusėje Leipalingo dvaro statinius papildė dviejų aukštų kumetynas. Jis statytas dvarą valdant lenkui inžinieriui Petrui Balinskiui. Pirmasis kumetyno aukštas sumūrytas iš dvaro valdose, laukuose, surinktų akmenų. Tarpai dekoruoti smulkiais akmenukais. Antrame aukšte įrengtas balkonas. Visą pastato fasadą juosia medinės galerijos su mediniais abipusiais laiptais. Kumetyne butai buvo skirti dvaro samdiniams“.
   Apie kumetyno istoriją, jo išlikimo peripetijas „Druskonis“ kalbėjosi su savivaldybės tarybos nariu Antanu Balke.
   - Vasario 13 d. savivaldybės tarybos posėdyje diskutuojant dėl Lepalingio dvaro kumetyno pardavimo aukcione, priminėte istoriją, kaip jis prieš 15 metų vos nebuvo „sulygintas su žeme“. Sprendžiant iš R.Malinausko reakcijos, gerokai suerzinot pastarąjį savo pasisakymu, jog paveldo objektų sąraše esantį kumetyną, galima sakyti, tuomet išsaugojote Jūs, laiku perspėjęs Kultūros paveldo departamentą? Priminkite konkrečiau, kaip tuomet vyko visa ši istorija?
   - Tuo metu, kaip valstybės tarnautojas savivaldybės administracijoje turėjau pareiginių funkcijų sąrašą, viena iš jų buvo paveldosauginė. Privalėjau informuoti Kultūros paveldo departamentą apie savivaldybės planus, susijusius su kultūros paveldo objektais. Nebuvau vienintelis, kuris nesuprato tuometinio asmeninio sprendimo griauti, suabejojo ir aukštesnio rango tarnautojai (pasidalino informacija, bet nedrįso prieštarauti), kitaip apie griovimo planus gal ir nebūčiau sužinojęs. Kiek pamenu, lyg tai buvo planas nugriauto vietoje statyti naują socialinių būstų pastatą, įsisavinti valstybės skiriamas lėšas, tarsi Leipalingyje, kaip kokiame didmiestyje, nebūtų neužstatytos vietos.
   - „Jeigu jis iš tikrųjų būtų taip istoriškai vertingas, tai kaip žinot, Leipalingio dvaras su visais priklausiniais buvo įtrauktas į paveldą, o šitas paliktas“, – posėdžio metu apie kumetyną dėstė R.Malinauskas. Patikslinkite: Leipalingio dvaro kumetynas vis tik yra kultūros paveldo objektas ar ne? 
   - Ką galima pasakyti apie tokias tribūnines “tiesas”? Leipalingio dvaro sodybos kompleksas su 5 priklausiniais (vienas iš jų - kumetyno pastatas) Kultūros paveldo objektų sąrašuose yra nuo 1992 m. Atlikus architektūrinius, istorinius tyrinėjimus, nustačius vertingąsias savybes, objektui suteikiamas valstybinio ar regioninio lygio vertybinis statusas. Tai buvo padaryta 2009 m., o šiuo metu Kultūros paveldo departamento yra inicijuota procedūra skelbti dvaro sodybos kompleksą valstybės saugomu. Šis statusas suteiktų galimybę tvarkyti objektą valstybės lėšomis. 
   Verta priminti, kad šis dviaukštis mūrinis (pirmas aukštas akmens ir plytų mūro) su medine galerija antrame aukšte kumetyno pastatas skaičiuoja jau trečią šimtmetį, senesnių neturime ir Druskininkuose.

„Druskonio“ inf. 










Leipalingio dvaro sodybos kumetyno nuotraukos




Paieška