Pirmas

NAUJIENA!


NAUJIENA!

Šiame numeryje

Miesto žinios
Policijos žinios
Kultūra
Renginiai
Skelbimai

Druskininkai

Organizacijos
Sanatorijos
Viešbučiai
Menai

Druskininkų apylinkės

Turauskų sodyba
Sodyba "Pas Rūtą"

Redakcija

Informacija


Reklama


Labai gera vieta Jūsų reklamai. Daugiau informacijos čia >>



  Tarptautinis teatrų festivalis į Druskininkus sukvietė būrį
  ryškių bei garsių meno žvaigždžių 

R.Tuminas su aktoriais L.Čursina ir V.Bagdonu festivalio atidaryme

Jurijus Rostas

Lora Guerra
             Rūtos Duobaitės nuotr.

   Liepos 11 d. prasidėjo tarptautinis R.Tumino teatro festivalis „Vasara 2014“. 

Nustelbė lietų 


   Festivalį atidarytu paskelbė pats režisierius Rimas Tuminas, kuriam patikėtos Prezidento pareigos. „Prezidento pareiga - globoti, palaikyti, apkabinti, padėkoti atvykstantiems svečiams. Ir kad tie glaudūs ryšiai būtų ilgesni, netgi amžini. Ieškau amžinybės net čia“, - sakė R.Tuminas. Atidarymo šventės metu buvo galima pasiklausyti įspūdingai atliekamų Rusijos liaudies artistės Jelenos Kamburovos dainų. Legendinė artistė, kuri surenka itin dideles klausytojų auditorijas, užbūrė ir Druskininkų šventės dalyvius, sušildė ir nustelbė lietų. Scenoje jausmų negailėjo ir Lietuvos aktorė Inga Maškarina. Keletą savo dainų susirinkusiems padovanojo užburiančio, gilaus, unikalaus tembro dainų atlikėjas, aktorius Vladas Bagdonas. Šventės dalyvius pasveikino legendinė Lietuvos artistė Eglė Gabrėnaitė, kuri antrus metus vertins festivalio spektaklius. Į šventę atvyko ir garsi Rusijos aktorė Liudmila Čursina. Šiemet ji bus viena iš festivalio komisijos narių . “Šis kraštas neįtikėtinai gražus, ramus, dosnus, išmintingas. Ir viskas čia harmoninga: ir žmonės, ir maistas. Ir todėl čia man norisi nuolat sugrįžti. Prie manęs gatvėse prieina dešimtys žmonių klausdami: “Ar festivalis bus?”, o aš jiems atsakau- “Bus, nes aš jau čia”, - sakė R.Tuminas. 

Prezidentas nori pagrybauti 

   Na, o po jaukios atidarymo šventės, kurioje dalyvavo kultūros ministras Šarūnas Birutis, Rusijos ir Lietuvos teatrų žvaigždynas, prasidėjo mėnesį truksianti festivalio programa. Šių metų festivalis bus skirtas artimų ir tolimesnių kaimyninių šalių, teatro trupių ir režisierių pristatymui. Festivalio metu bus parodyta daugiau kaip 20 spektaklių, autorinių vakarų, vyks edukaciniai renginiai ir pamokos pradedantiems aktoriams.
   Festivalio atidarymo metu netrūko staigmenų net pačiam festivalio Prezidentui. R.Tuminas gavo pintinę, mat jis yra prisiekęs grybautojas. Pernai, vykstant pirmajam jo globojamam festivaliui, R.Tuminas pririnko tiek voveraičių, kad jas teko net konservuoti. SPA Vilnius Druskininkai virtuvės meistrai jam padovanojo stiklainį su konservuotomis gėrybėmis, kurias pernai miškuose surinko pats režisierius. Nors festivalis labai intensyvus, prezidentas norėtų ir šiemet rasti laiko pasivaikščioti po grybingus Dzūkijos miškus. 

Unikalus susitikimas 

   Į Druskininkų tarptautinį teatrų festivalį, kuris kasdien kviečia į įspūdingus spektaklius ir autorinius vakarus, atvyko visas būrys ryškiausių bei garsiausių teatro ir meno žvaigždžių. Šiemet kurorte vyks ne tik populiarių teatro trupių pasirodymai, bet ir įspūdingi kūrybiniai autoriniai vakarai. Pats R.Tuminas pristatys ypatingą festivalio svečią - Jurijų Rostą, žinomą poetą, žurnalistą, filosofą, puikių knygų „Grupinis portretas amžiaus fone“ ir „Grupinis portretas pasaulio fone“ autorių. „Aš nepažįstu labiau nerimstančio, amžinai neesančio namie, bet visada būnančio skirtingose žemės vietose, visiems reikalingo, niekad nepagaunamo Jurijaus Rosto“, - sako R.Tuminas, kuris labai džiaugiasi J.Rosto, kuris draugavo su įdomiais pasaulio žmonėmis Dmitrijumi Sacharovu, Sergejumi Paradžanovu, Bela Achmadulina ir daugeliu kitų, dėmesiu festivaliui. Bilietus į J.Rosto vakarą (su fotoparoda ir filmais) perkantys žmonės sako, jog Maskvoje neįmanoma patekti į jo kūrybinius vakarus, svečiai iš Amerikos antrina, kad bilietų ne taip lengva įsigyti ir JAV. Todėl šiais metais Druskininkai kiekvienam suteikia progą patekti į absoliučiai unikalų susitikimą už tikrai prieinamą kainą. J.Rosto vakaras - liepos 19 d.

Viešnia iš Italijos 

   Viena iš ryškiausių festivalio viešnių – italė Lora Guerra. Tai unikali moteris, kuri atvyko papasakoti apie savo vyrą - vieną garsiausių Italijos scenaristų Tonino Guerra. Jis buvo artimas Frederiko Felini draugas, scenaristas, laimėjęs „Oskarą“ ir net 7 kartus -„Auksinę palmės šakelę“, rašęs scenarijus F.Felini, A.Tarkovskiui, F.Rozi ir kitiems. Jis buvo legenda. Jis reprezentuoja auksinį Italijos kino amžių ir buvo vienas garsiausių šio amžiaus scenaristų. L.Guerro autorinis vakaras su ištraukomis iš kino filmų, su Nino Rota muzika vyks liepos 27 d. Lietuvos žmonės turi unikalią galimybę pasiklausyti moters, kuri su savo vyru T.Guerro lankydavosi pas F. Felini ir jo terasoje gerdavo arbatą.... 
„Aš čia ne viena. Kartu atsivežiau prisiminimus apie savo vyrą Tonino. Ir atvykau su mūsų nuostabiu draugu Jurijumi Rostu, kuris įamžino epochą ne tik tekstais, bet ir geriausių šios epochos žmonių portretais. Įamžino ir Tonino. Atėjusiems į susitikimą papasakosiu savo gyvenimo istoriją. Papasakosiu, kaip gyveno Pelenė po vestuvių. Nes ta Pelenė buvau aš. Ištekėjusi aš patekau į Italijos elitą, kur sukosi režisieriai, kino aktorės, rašytojai, ir tapau jų dalimi. Bet niekada nenutraukiau ryšių su tais draugais, kuriuos mylėjau“, - sako Lora Guerra ir laukia Jūsų SPA Vilnius Druskininkai liepos 27d. 

Jau dalija autografus 

   Druskininkuose vieši Mega žvaigždė J.Kamburova, kuri Maskvoje turi savo Muzikos ir poezijos teatrą. Ši unikalaus balso atlikėja neseniai apdovanota Stanislavskio premija. Į jos koncertus ir spektaklius renkasi itin didelės auditorijos, o nuolatiniai fanai ją lydi į visas gastroles. Druskininkuose artistė vieši su gausiu būriu savo ištikimų fanų, kurie atvyko iš įvairių pasaulio šalių – net iš Kanados.
   Druskininkuose autografus dalija ir garsi Rusijos aktorė L.Čursina, žinoma iš daugelio garsių filmų. Ji ne tik vertins festivalio spektaklius, bet jau įvertino ir Druskininkų kurorto privalumus. Legendinė aktorė negaili komplimentų išbandytoms procedūroms ir džiaugiasi galimybe būti festivalyje antrus metus iš eilės. 

Tarptautinio teatro festivalio “Vasara 2014” spaudos centro inf.

 

  „Oranžiniai“ savanoriai Druskininkuose 


   Į Druskininkuose vykstantį tarptautinį teatro festivalį „Vasara 2014“ susirinko spalvingas būrys savanorių iš Druskininkų, Vilniaus, Kauno, Maskvos. Ryškiais marškinėliais vilkintys įvairaus amžiaus žmonės garsina festivalį: pardavinėja bilietus, kabina afišas, dalina ir aptaria festivalio programą. Savanoriai pažiro po įvairias kurorto vietas: „Eglės“ sanatoriją, Spa Vilnius Druskininkai, parduotuves, pagrindinę kurorto alėją. Tarptautinis festivalis „Vasara 2014“ sukvietė į Druskininkus itin didelį Lietuvos ir užsienio teatro ir kino aktorių, režisierių, scenografų, teatro kritikų žvaigždyną. Tarptautinio festivalio savanoriai sako, kad į festivalio „Vasara 2014“ renginius žmonės važiuoja iš visos Lietuvos, nes patekti į tokius autorinius vakarus ir susitikimus, kokie vyksta Druskininkuose, – unikali ir tik kartą gyvenime pasitaikanti galimybė. 
   Kas juos paskatino savanoriauti? Vienus šiai veiklai įkvėpė galimybė pasimėgauti Druskininkais, kurie mėnesį tapo vasaros teatro sostine. Kiti neatsispyrė pagundai pamatyti visus spektaklius, ateiti į kūrybinius vakarus. Visi vieningai labai laukia Jurijaus Rosto autorinio vakaro liepos 19 d. ir Rusijos liaudies artisto Aleksandro Filipenko benefiso liepos 20 d.
Savanoriai džiaugiasi galėsiantys į spektaklius pasikviesti artimuosius, ypač į spektaklius, skirtus šeimai. Liepos 24 d. Kauno valstybinis lėlių teatras atveš šeimai skirtą spektaklį „Kelionė saulės link“. Jis vyks 16 val. „Eglės“ sanatorijoje. „Tai – muzikinis spektaklis šeimai. Tai - istorija apie klajojantį cirką. Spektaklis unikalus tuo, jog jis be žodžių ir tinkamas visiems nuo 9 iki 99 metų“, - savanorė Alina pasakoja apie artėjančius įdomiausius renginius tiems, kas nori eiti į spektaklius su vaikais ir anūkais. 
   Savanorė Brigita Rimkutė sako, jog ši vasara jai yra didelė gyvenimo dovana. Ji domisi teatru, svajoja studijuoti scenografiją dailės akademijoje. Toks renginys jai dovanoja unikalią progą pažinti daugybę aktorių, režisierių, muzikantų, pamatyti geriausius festivalio spektaklius, pasigrožėti ir įvertinti kiekvieno jų scenografiją. Brigitai bus įdomu pamatyti artimiausius spektaklius: „Pegi Pikit mato Dievo veidą“, „Kelionė saulės link“, „Senoji zuikienė“ scenografiją (dailininkai ir scenografai: Barbara Volosiuk, Viktoras Antonovas, Vera Kuricina). Brigita ypatingai laukia liepos 26 d. numatyto tarpkultūrinio projekto – spektaklio, daugelio festivalių dalyvio ir nugalėtojo. Projektas suvienys kūrėjus iš Ukrainos, Austrijos, Vengrijos. Trimis kalbomis (rusų, vokiečių, ukrainiečių) vyksiantis spektaklis papasakos XX amžiaus istoriją poeto akimis. Scenografiją jam kūrė Ibolia Oros iš Vengrijos.
   Kiti savanoriai džiaugiasi organizatorių suteiktomis geromis gyvenimo ir maitinimo sąlygomis. Ne vietiniai ypač vertina galimybę padirbėti Druskininkuose, geriau pažinti miestą. Tarptautinis teatrų festivalis „Vasara 2014“ vyks iki rugpjūčio 9 d. Šių metų festivalis skirtas artimų ir tolimesnių kaimyninių šalių, teatro trupių ir režisierių pristatymui. Vienas iš artimiausių renginių: liepos 22 d. spektaklis „Pegi Pikit mato Dievo veidą“, kurį į Druskininkus atveš Teatr Ludowy. „Neįprastai puikus tekstas, fantastiškai atliekamas spektaklis nepalieka abejingų ir apie jį galvoji dar ilgai išėjęs iš teatro“, - sako organizatoriai, įtraukę šią trupę į festivalio programą. Bilietus į festivalį platina ne tik savanoriai , bet ir bilietai.lt.

Tarptautinio teatro festivalio „Vasara 2014“ spaudos centro inf.

 

  ,,Dzūkai apie dzūkus dzūkiškai“

Vitalija Mockevičiūtė


Neringa Varnelytė


Darius Mockevičius ir Paulius Kovalenko

Izabelė ŪSIENĖ


   Liepos 6-tą dieną Vieciūnų laisvalaikio salėje parodytas spektaklis ,,Kas apsakys tas dzūkų linksmybes?“ neabejotinai paveikė žiūrovus. Tiems, kurie norėjo tik pasijuokti, kaip dabar sakoma, ,,atsipalaiduoti“, pataisė nuotaiką, jie gerai valandai užmiršo problemas, karjeros spąstus, pinigų stygių ir visokius kitokius negatyvius dalykus mūsų vartotojiškoje visuomenėje. Kitiems, žinoma, rūpėjo ir kita – po humoro skraiste pajusti giluminius tautosakos dalykus, kad juokas kaipo toks nenustelbtų išminties. Ne vienam žiūrovui kirbėjo ir tokia mintis - kas pačioms aktorėms ir jų talkininkams – dainininkams - yra svarbu: patikti atėjusiems, pasijuokti ar semti liaudies išmintį iš gilesnių šulinių?

Graži staigmena

   Pačios dzūkės (Vitalija Mockevičiūtė kilusi iš Nedzingės, o Neringa Varnelytė - iš Druskininkų) įsimintiną sekmadienį pateikė mums iš tiesų gražią staigmeną. Puikiai kalbėdamos dzūkiškai, aktorės pasirinko tautosakininko Petro Zalansko tekstus, kuriuos rodė scenoje, dainininkams ir muzikantams Dariui Mockevičiui ir Pauliui Kovalenko pritariant. Maža pasakyti ,,rodė“. Aktorės gyveno tikrąja to žodžio prasme. Įsikūnijusios į dvi simbolines figūras, kurios veikiausiai buvo laumės, nes gyvena ne pirmą šimtą metų, jos meistriškai vedžiojo mus po sakmių pasaulį, mokė paisyti prietarų, pastebėjimų, klausyti istorijų, kurios galėjo nutikti kadaise, bet stebėtinai aktualios ir dabar. Vyresnioji laumė – mokyta ir daugiau patyrusi (vaidino Vitalija Mockevičiūtė) - aiškino, pasakojo, rodė ir neleido abejoti jos skleidžiamomis tiesomis. Jaunesnioji ( vaidino Neringa Varnelytė) gyvai reagavo, patikliai klausėsi ir stengėsi tuoj išbandyti sakomus dalykus. Tos laumelės, beje, ne tik mitinės būtybės – jose apstu to dzūkiško patiklumo, nuoširdumo, žaismės, kurios netrūksta nė vienai šiuolaikinei moteriškai ar mergelei. Taigi gavome aibę patarimų – kaip bernelį suvilioti, (užtenka cukierka, po pažasčia palaikyta, jį pavaišinti) kaip pinigų prisiauginti, kaip su velniu neiti obuoliauti, kaip vaiką iš laumės atgauti, kaip ,,kudlotų ir cinginį mergų išmokyc būc geru žmonu“. Kaip iš senmergės patapti mylima ir geidžiama. Juolab kad čia pat ir du žavingi jaunikaičiai – jie padainuoja, armonika pagroja, pasišypso, lyg ir susidomi, bet nežada šių laumaičių prie Dievo stalo vesti. Kaip Dievas bandė padėti žmogui būti laimingam, bet šis noras nuėjo šuniui ant uodegos, nes pats žmogus pasirodė esąs toks kvailas, kad vertas tik vilkui į gerklę įlįsti. Žmonės juokėsi, kartu dainavo, bet svarbiausia – buvo prikaustyti prie to, kas vyko scenoje. Matytas spektaklis mumyse padaugino dzūkelių filosofijos, kurios esmė – daryk žmogui gera, tai ir pats būsi geresnis. 

Išmoningai apie dzūkus prabilo 

   Bet noriu kalbėti ne tik apie spektaklį – norisi pasidžiaugti šių jaunų žmonių aktoriniu meistriškumu, jų kūrybine išmone. Juk tautosakos tekstus kiekvienas galime lengva ranka pasiekti iš visagalio interneto aruodo. Kas kita juos įduoti žiūrovui, kaip tą sugebėjo padaryti dvi aktorės ir jų talkininkai – Darius ir Povilas. Norisi ne tik pasidžiaugti matytu spektakliu, bet ir pabendrauti su šiomis Dzūkijos žemės dukromis, jau paragavusiomis aktorinio meistriškumo duonelės. Pakalbinkime šį kartą V.Mockevičiūtę – dzūkę nuo Nedzingės, kuri kartu su Neringa, Darium ir Povilu taip išmoningai apie dzūkelius prabilo. Ir garsaus dzūko Petro Zalansko sukauptą turtą kaip gerus grūdus čia pasėjo, kad jie užaugtų ir kitus grūdus išvestų. 
   - Kaip gimė mintis dzūkiškai apie dzūkus ir dzūkams ,,paporyti“ šitiek svarbių dalykų?
   - Noras kartu su Neringa sukurti ir suvaidinti spektaklį (dirbam skirtinguose teatruose) svajonėse gyveno seniai. Vieną pavasarį, per spektaklį „Paskendusi vasara“, su Neringa šiaip sau plepėjom (dzūkiškai). Kartu vaidinantis Teatro sąjungos pirmininkas Ramutis Rimeikis išgirdęs pasiūlė rudenį surengti Teatro sąjungos salėje dzūkišką susitikimą su žiūrovais - tarmių vakarą. Minčių buvo įvairiausių, medžiagos taip pat prisirinkom gausybę. Viskas pasisuko stebuklinga linkme, kai paprašėm Marijos Liugienės, šviesios atminties talentingojo tautosakininko Petro Zalansko dukros, pagalbos. Ji pasiūlė savo tėtės ir tautosakininkės Rožės Sabaliauskienės knygas. Petro Zalansko surinkta tautosaka ir pasakojimo maniera mus su Neringa pakerėjo. Dar medžiagos davė mano mama Vanda Mockevičienė, kuri pati buvo surinkusi puikios Nedzingės krašto tautosakos (visas mūsų barnis spektaklyje Nedzingės močiučių „atiduotas“). Daug autentiškos medžiagos pasiėmėm iš knygos „Levūnų kaimo papročiai“. Levūnai - jau išnykęs kaimas netoli Liškiavos. Šių talentingų žmonių, puikių dzūkiškų knygų ir mūsų pačių fantazija išaugo į spektaklį, apie kurį dabar ir kalbam.
   - Kas ir kokiu būdu subūrė tokią puikią komandą?
   - Kad spektaklyje turi skambėti gyva muzika, su Neringa net neabejojom. O muzikantų toli ieškot nereikėjo. Mano jaunesnysis brolis Darius – etninės muzikos žinovas. Keturiese su kolegom muzikantais jie turi subūrę puikią kapelą ,,Ratilai“. Vienas jų - mūsų spektaklio smuikininkas Paulius. Taigi ir burti labai nereikėjo, visi šalia. Darius ir Paulius labai charizmatiški, artistiški. Žodžiu, visi keturi- lygiavertė komanda.
   - Matydami scenoje judviejų (ir tų bernaičių) bendravimą, negalėjome atsistebėti, kaip jums užteko to intensyvaus polėkio, kurį sugeba atlikti ne kiekvienas patyręs aktorius, ryžęsis monospektakliui. Kiek laiko teko repetuoti? Kokiomis sąlygomis?
   - Polėkį visi keturi tiesiog turime, ir jau čia nieko daryt nereikėjo, o kai sueina draugėn tokie keturi su polėkiu, tai ir ,,sproginėjam“. Tikrai labai smagu vaidint šitas „dzūkiškas linksmybes“, nors energijos ir emocijų jos reikalauja nemažai (betgi dzūkai tokie ir yra). O Neringą galėčiau pavadint scenos svajonių partnere. Ne kiekvienas aktorius turi tokią laimę vaidinti, absoliučiai pasitikėdamas savo partneriu. Tai, kad mums lengva kartu improvizuot, kad sutampa organika, supratau, jau vaidindama su Neringa „Dviračio šou“ siužetuose. Šitas darbas parodė, kad mums kūrybiškai ir talentingai sekasi kartu ir kurti, ir rašyti scenarijus, ir pačiom režisuoti. Todėl ir repetuot sekės lengvai. Viena iš svarbesnių užduočių buvo žodis žodin išmokti Petro Zalansko pasakų tekstus, nes jo ta kalba tokia unikali ir paveiki, taip tiksliai sudėlioti akcentai, kad, prikaišiojęs savo žodelyčių, gali gerokai sugadinti.
   - Koks jūsų abiejų dzūkiškos tarmės likimas? Ar kalbate dzūkiškai miesto aplinkoje?
   - Aš gimiau kaime, Nedzingėj, mama kilus iš Aušrinės kaimo (netoli Liškiavos), tėtis iš Panedzingio kaimo (prie Nedzingės) – ši tarmė tiesiog kraujyje. Su mama, seserimis, broliu, tetomis, dėdėmis net nemoku kalbėt literatūriškai, kažkaip netikrai skamba. Dabar ir su Neringa dažniausiai dzūkiškai kalbamės.
   - Kas labiausiai jus paskatino nerti į tautos išminties gilumas – skaityti, domėtis, klausyti kalbančių ir viską ,,dėtis dabon“ , kaip dzūkai sako?
   - Mano mama labai giliai panirus, kaip jūs sakote, į tautos išminties gilumas, ten įnardino ir brolį (jis Lietuvos muzikos akademijoje baigė etnomuzikologijos studijas). Mama turėjo subūrus garsųjį vaikų folklorinį ansamblį „Piemenukai“. Todėl liaudies kūryba visada buvo šalia. Na, o visos šios pasakos, sakmės, kurios sekamos ir vaidinamos mūsų spektaklyje, juk kalba apie tuos pačius žmoniškosios prigimties labirintus, apie kuriuos rašo ir didieji klasikai. Tik tautosakoj viskas išgryninta, perteikta metaforomis, simboliais. Čia kaip Šventajam Rašte...
   -Turbūt ne pirmas kartas, kai pajutote tą ypatingą bendrumą su žiūrovais? Koks jausmas apėmė, kai po visų padėkų tuštėjo salė, nutilo juokas, gerumo pripildytas, kokia pirma mintis šovė į galvą?
   - Ne tiek daug kartų vaidinam šį spektaklį, bet visada nustebina ir labai daug energijos duoda itin atidus žmonių klausymas, įsiklausymas, natūralus reagavimas. Ir tada tikrai susikuria ypatingas bendrumas. Tai nuostabu, tai kilsteli visus aukščiau žemės, tai kūrėjo mana.
   - Salėje visada būna įvairaus amžiaus žmonių. Ar jums egzistuoja žiūrovas, laiko matais paženklintas? Kas buvo jūsų ,,dvasiniai rėmėjai“ šio spektaklio metu?
   - Visada prisiminsiu vieną iš pirmųjų spektaklių Marcinkonyse (tuokart buvo Kalėdinis spektaklis, gerokai kitoks, nei šis vasarinis). Pasakojom apie dzūkiškus Kūčių papročius, apie dzūkiškas Kalėdų linksmybes. Nuostabioje, sausakimšoje salėje sėdėjo įžymiosios Marcinkonių folklorinio ansamblio dainininkės. Jau visai močiutės. Aš taip jaudinaus, jos juk viską, apie ką mes kalbam, žino iš pačių gelmių. Tų moterų komplimentai man buvo kaip palaiminimas, kad viską su Neringa darom teisingai.
   - Jūsų profesinis kelias tiesus ir nedviprasmiškas. Abi esate aktorės, po studijų panirusios į vienokią ar kitokią kūrybinę veiklą. Juk žinome, kad menininkų duonelė Lietuvoje ne visada skalsi ir gerai atlyginama. Kas lėmė judviejų patriotinį nusiteikimą ,,gyvent ir dirbti čia, Lietuvoj?“
   - Menininko duona Lietuvoj tikrai neskalsi... Taip, esu savo šalies patriotė, bet, kad čia gyvenu ir dirbu, matyt lemia ne tiek meilė Tėvynei, kiek meilė aktorystei, nors tikrai iš visos širdies pritariu mūsų spektaklyje sakomiems žodžiams: ,,Neduok, Dzieve, pamiršč savo Gimtų žamelį, neduok, Dzieve, pamiršč savo Tėviškėlį“. Mokslus baigiau 1991 m. Pati Nepriklausomybės pradžia, o visi pamatai padėti ,,tarybinėj Lietuvoj”. Užsienio kalba - tik rusų, kitos gerai iki šiol nemoku. Tai kur čia beišvažiuosi… O mūsų laikų talentingam jaunimui galimybių mokytis, dirbt svetur tikrai galima pavydėt. Svarbu nepamiršt Gimtinės ir nors šiek tiek gero dėl jos padaryti.
  - Ko norėtumėte palinkėti abiturientams, pasiryžusiems eiti aktorystės keliu? Jų tėvams ir artimiesiems, draugams ir pažįstamiems?
   - Jeigu jaunas žmogus tikrai nuoširdžiai nusprendė rinktis aktorystę, jei to labai trokšta, naktimis neužmiega, tai niekas jo nesulaikys: nei tėvai, nei artimieji, nei draugai, nei pažįstami. O jei kuriam nors iš šios išvardytos kompanijos pavyks jaunuolį atkalbėt, vadinasi, ne taip labai jis ir norėjo tuo aktorium būt. Sėkmės visiems būsimiems aktoriams - sėkmė aktoriui visada praverčia!

Savo kelyje

   Žiūrėjau į šiuos jaunus žmones. Prisiminiau N.Varnelytę nuo mokyklinių laikų, kai mokytojai ir mokiniai žinojome, kad ji geriausiai skaito, deklamuoja, kad sau ir kitiems reikli, atsakinga. Girdime ją per radiją, matome televizijoje, žinome, kad teatro scenoje ji jaučiasi kaip artojas savo varsnose, kaip kregždė savo palėpėje, kaip lietus debesyje... Daug tų ,,kaip“ rastume šiai aktorei apibūdinti. Bet svarbiausia - Neringa yra savo kelyje. 
  Ypatingos traukos galių palytėta ir V.Mockevičiūtė - nedzingiškė. Juk vaidina nuo ketverių metų, o jos profesinis kelias tiesus kaip styga: mokslas, studijos, darbai darbeliai scenoje ir televizijoje. Mokėjimas persikūnyti – bene ryškiausias jos aktorinės veiklos bruožas. Gal todėl su ja žiūrovai jaučias kaip giminės ar geri pažįstami - pamatę save iš šalies ir podraug nustebę, kad taip gali būti ir jų gyvenime. 
   Spektaklio sėkmė – ir šių vaikinų – Dariaus ir Povilo - nuopelnas. Maža būtų pasakyti, kad jie puikiai dainavo, grojo. Nepaprastai išraiškinga buvo jų pantomima, tas dainas atliekant. 
   Tebūnie jiems visiems scena - toji vieta, kurioje galima pasakyti kitiems apie kitus ir sau apie save. Pasakyti paprastai, aiškiai, įtikinamai: ,,Gyvenimas gyvas, kol nori gyventi. Scenoje taip pat.“

Paieška



Kas, jūsų spėjimu, gyvens garsioje pilyje ant Vijūnėlio tvenkinio kranto?
Statytojas alytiškis A.Baranauskas
Kurorto meras R.Malinauskas
Princesė ant žirnio
Ten bus senelių prieglauda
Manęs tai nedomina


Siūlau klausimą skaitytojams
Siūlau temą rašiniui

Roletai 
plastikiniams
langams

Prašome
atsiliepti skaitytojus iš:
Kuveito, Hawaii, Filipinų
info@druskonis.lt


Greitas kreditas
internetu


Nebrangiai
šarvuotos durys butui,
lauko durys namui
,
plastikiniai langai

Langai






© 1997-2013 Druskonis.lt . Visa medžiaga pateikta šiame puslapyje yra laikraščio "Druskonis" nuosavybė.
Kopijuoti, platinti informaciją be laikraščio "Druskonis" sutikimo DRAUDŽIAMA!
Visas teises gina LR istatymai

Dizainas ir programavimas - Dana M. ir Aurimas A.