Pirmas

NAUJIENA!


NAUJIENA!

Šiame numeryje

Miesto žinios
Policijos žinios
Kultūra
Renginiai
Skelbimai

Druskininkai

Organizacijos
Sanatorijos
Viešbučiai
Menai

Druskininkų apylinkės

Turauskų sodyba
Sodyba "Pas Rūtą"

Redakcija

Informacija


Reklama


Labai gera vieta Jūsų reklamai. Daugiau informacijos čia >>



  Popietė su veiklos bei drąsių sprendimų žmogumi 

Prof. R.Grigas su bendraminčiais

Izabelė ŪSIENĖ

   Spalio 1 dieną ,,Draugystės“ sanatorijos bibliotekoje įvyko susitikimas su žinomu žmogumi, kuriam tikrai nestinga titulų, o atlikti darbai stebina kiekybiniais ir kokybiniais rodikliais. Profesorius Romualdas Grigas – sociologas, tautotyrininkas, publicistas, etnologas ir beletristas - Lietuvoje žinomas, matomas ir girdimas. Daugybė straipsnių, studijų, monografijų sudaro jo rašytinę kraitę, o aktyvi veikla visuomenės baruose artina gerbiamą profesorių prie žmonių, kuriems rūpi tautos likimo tema. Ne tik likimo – ir išlikimo. Tą liudija ir šio išsamaus ir turiningo veikalo pavadinimas - ,,Lietuvių tautos išlikimo drama“.

Užpildo istorijas spragas 


   Popietę pradėjo sanatorijos kultūrinių renginių vedėja Lilija Žukauskienė. Ji pristatė knygos autoriaus nuveiktus darbus, apibūdino pažiūras, profesoriaus asmenybės bruožus ir nurodė popietės turinį. Profesoriaus darbų baruose – per 1000 įvairiausių publikacijų, o ši knyga tarp jų bene ryškiausiai atspindi jo, kaip mokslininko, kūrėjo ir tikro tautos žmogaus, bruožus. Vedėja pristatė ir kitus svečius: ,,Versmės“ leidyklos darbuotoją Artūrą Dudavičių, draugijos Lietuvai pagražinti valdybos pirmininką Juozą Dingelį ir kitus diskusijoje dalyvaujančius žmones. 
   Pirmiausia kalbėjo A.Dudavičius. Jis pasakojo apie profesoriaus gebėjimą dirbti stebėtinai produktyviai, o parašytus straipsnius, monografijas bei juose pateiktus tyrimus, hipotezes ir daugybę kitos veiklos gražiai ir prasmingai sulydyti šioje knygoje. Būtent čia autorius atsiskleidžia ir kaip mokslininkas, oratorinių gebėjimų žmogus, kaip gabus publicistas, taip pat menininkas. Žodžiu, knyga labai įtaigi. Šiai minčiai iliustruoti kalbėtojas citavo daug pastebėjimų, kurie skambėjo išties aforistiškai.
   Toliau kalbėjo autoriaus darbų bendražygis – draugijos Lietuvai pagražinti pirmininkas J. Dingelis. Ši draugija įkurta 1921-ais metais, o jos iniciatoriais buvo mums visiems gerai žinomas lietuvių dvasininkas, rašytojas ir publicistas Juozas Tumas – Vaižgantas, miškininkas, profesorius Povilas Matulionis, Valstybės tarybos pirmininkas Stasys Šilingas ir kiti. Gražu ir prasminga, kad išsaugotas veiklos tęstinumas ir mūsų laikais. Kalbėtojas minėjo kitus iškilius lietuvių žmones, kurie dalyvavo ir dalyvauja šioje draugijoje. Tai monsinjoras Kazimieras Vasiliauskas, poetas Justinas Marcinkevičius, profesorė – etnologė Angelė Vyšniauskaitė ir, žinoma, R.Grigas, draugijos ekspertų grupės vadovas. J.Dingelis pastebėjo, kad autoriaus darbų gausa, atsidavimas idėjai jungia visus jo paskelbtus leidinius ir atskirus straipsnius. Tai susirūpinimas lietuvių tautos nykimu, kaip autorius sako - fizine ir dvasine emigracija. Kaip atsparą šiam akivaizdžiam reiškiniui prelegentas pateikia daugybę istorinių faktų, praskleidžia kai kurias nutylėtas istorijos vietas, stengias užpildyti spragas, kuriose plyti lietuvių tautos praradimų priežastys. Be kita ko, autorius daro didelę įtaką kitiems žmonėms, yra pasakęs daug uždegančių kalbų, įtikindamas ne vieną skeptiką, nutolusį nuo tautos egzistencinių vertybių.
   Sanatorijos bibliotekos vedėjas Julijonas Steponavičius pasakojo savo įspūdžius iš kelių skaitytų autoriaus knygų. Jis žavėjosi profesoriaus asmenybės gilumu ir skleidžiama tautiška šviesa, kuri neblėsta, bėgant metams. Jis yra tas, kuris buvo, yra ir bus intelekto, veiklos bei drąsių sprendimų žmogus. Kai profesoriui iškilo grėsmė netekti visų mokslinių laipsnių, jis nepakeitė savo pažiūrų ir išsakytų minčių. Šios knygos autorius – tikras kultūros patriarchas. Tokių žmonių ir jų bendraminčių dėka išliks Lietuva, jos neištiks prūsų likimas. Apie tai verta ne tik galvoti - veikti ir dabar. 

Protėvių pasaulio esmė 

   Kalbėtojų mintis sodrino dainos. Jas atliko ,,Marčios“. Diskusiją tęsė pats autorius – prof. R.Grigas. Jis pirmiausia paaiškino knygos viršelio vaizdinį. 1918 m., pasibaigus Pirmajam pasauliniam karui, šveicarams kilo mintis sudaryti žemėlapį, kuriame atsispindėtų etnografinės valstybių ribos. Taip bandyta pažymėti gyvosios istorijos gijas. Lietuva kaip valstybė susiformavo 11–13 a. ir jungė kitas gentis. Profesorius pastebėjo, kad šiuolaikiniai istorikai lieka skolingi savo tautos istorijai, nepakankamas dėmesys tautos istorijai ir švietimo sistemoje. Autorius komentavo daugybę istorijos faktų, kunigaikščių veiklos, pažiūrų, kovų su išorės ir vidaus priešais, pažymėjo, kad mūsų istorijoje būta daug tarpusavio nesutarimų. Jis lietė lietuvių religijos ypatumus, protėvių tikėjimą įvardydamas kaip įsistebėjimą į gamtą. ,,Aš žvelgiu į mūsų protėvių pasaulį, kurio esmė – gamtojautos suvokimas ir pajautimas. Lietuviai garbino gamtą, kaip Viešpaties kūriniją. Jie nesuteikė jam Dievo pavidalo“, - sakė profesorius. Toliau pasakojo apie karaliaus Mindaugo įpėdinių veiklas, kurios tikrai nepasižymėjo tautiškumu – veikiau atvirkščiai: antai Žygimantas Augustas po Barboros Radvilaitės mirties tapo polonizatoriumi. Profesorius lietė sudėtingus Lietuvos ir Ukrainos santykius ir dramatišką šios tautos panirimą į Rusijos sudėtį. Autorius konkrečiai ir informatyviai atsakinėjo į klausimus – istorinius, sociologinius, netgi literatūrinius. Kaip antai: Fiodoro Dostojevskio, Levo Tolstojaus lietuviškas šaknis. Klausytojai jautė šio žmogaus erudiciją, žmogišką paprastumą ir kuklumą, atsidavimą savo misijai – susirūpinimui tautos dvasios gyvastimi. Autorius išsakė mintį, kad jau laikas domėtis lietuvių piliakalnių likimu. Jų Lietuvoje yra ne šimtai, o keli tūkstančiai. Tai šventvietės. Vienas popietės dalyvis paklausė, kokiu keliu vystosi mūsų istorija, o prof. R.Grigas pakartojo mintį, kad joje esama daug netikslumų ir galbūt sąmoningai nutylėtų dalykų, paminėjo Eugenijaus Jovaišos veikalą ,,Aisčių istorija“, kaip labai pozityvų ir reikšmingą istorinį darbą. Popietė užsitęsė, autorius pasirašinėjo autografus, dėkojo už susidomėjimą savo tautos išlikimu, linkėjo ir mums sveikatos bei tautinio sąmoningumo.

Minčių branda

   Ruošdamasi šiam susitikimui, susipažinau su knygos turiniu, atidžiai perskaičiau kai kuriuos skyrius, pasižymėjau minčių, kurias siūlau skaitytojams. Jose pažyra istorinis išmanymas, tautinės dvasios galia, gimtosios kalbos, kaip egzistencinės vertybės, svarba ir kitų išmintingų dalykų. Tegu ima skaitytojai šią knygą į rankas: mokslininkai, politikai, mokytojai, mokiniai, studentai, tautine savimone susirūpinę žmonės. Aš pati, skaitydama knygą, radau Mikalojaus Daukšos, Vydūno, Justino Marcinkevičiaus, kitų tautos žmonių kūrybos atgarsius. Pacituosiu kai kurias mintis. 
,,Valstybę ir valstybingumą metaforiškai galime įsivaizduoti kaip gaubtą, dengiantį tautos kūną, žinoma, ir dvasią. Jis gelbsti nuo istorijos skersvėjų ir audrų. Tautos kūną galima uždengti, bet jos dvasios – niekada. Juolab jeigu tas gaubtas sumeistruotas svetimųjų. Arba – atsiduoda svetimu kvapu.“
   ,,Nepridengta akimi matome, kaip nūdienos pasaulio kaita, vis labiau įsibėgėjanti jos segmentacija tarsi koks nesustabdomas smagratis, regis, su augančia jėga atplėšia jaunąją kartą nuo tėvų ir protėvių. Nuo gimtosios žemės, nuo dorovinių įsipareigojimų. Atplėšia nuo to, kas amžiais buvo vadinama Tėvyne.“
,,Sanskrite“ ,,tauta“ reiškia tai, kas yra švaru, išskalbta, išgryninta.“
   ,,Vokiečių mokslininkas V. Humboltas bandė suskirstyti kalbas į tobulas ir netobulas. Tobulose kalbose mintis (prasmė) ir garsas esti maksimalioje dermėje. Tokia yra lietuvių kalba“
,,Darbas ir darna atrodo tarsi dvyniai. Darbas seniesiems lietuviams buvo sakralus. Toli gražu ne vien prakaitu, bet ir šventumo aureole alsuojantis reiškinys. Darbai pagal tradiciją, gal ir nesąmoningai, buvo suvokiami kaip žmogaus įsiterpimas į nuolatinį Kūrėjo pradėtą ir niekada nepabaigiamą kūrybos procesą. Įsiklausykime, ką sako ši sąvoka: darbas dar-bus. Randame dvi aiškiausias prasmes. Pirmoji paprasta – žmogaus darbas. Ką sako antroji interpretacija? Po žmogaus fizinio veiksmo dar yra ,,kažkas“, ko iki tol nebuvo, bus padaryta. Aiški sąsaja su kūryba, žmogaus dalyvavimu sakraliniame procese.“
   ,,Visuotinai įsigalėjo vadinamoji ,,vartotojų civilizacija“, visko ir visur vartojimo kultas. Būtent į vartojimą ir pramogų sureikšminimą nusitaikiusi civilizacija disponuoja ne tik neįtikėtinomis technologijomis, bet daugeliu atvejų – ir normatyvais, kurie iš darbo atima tai, kas būdinga žmogaus prigimčiai – kūrybos aktą.“
   ,,Daina, dainavimas stiprina tautodaros, tautokūros pozicijas. Kaip čia nemąstysi ir apie nūdieną. Apie tai, kad vidurinių mokyklų ir gimnazijų muzikinio ugdymo programose nenumatyta, kaip išmokyti mūsų atžalas gražiai lietuviškai dainuoti. Kodėl visiems gerai žinomoje Airijoje gali gyvuoti ir gyvuoja ne mažiau kaip pora šimtų liaudies muzikos draugijos kuopelių ir būrelių? Kodėl jiems remti valstybė kasmet pajėgi ,,sukrapštyti“ 18 – 20 milijonų eurų, o analogiškos mūsų draugijos paliekamos ,,maitintis“ savuoju entuziazmu?“

Nusipelnęs, bet neatitarnavęs 

   Žiūrėjome į šį žmogų, kuris savo tautiniu entuziazmu, gal net išoriniu panašumu priminė Vaižgantą. Panirusį į darbą – svarbų, sakralų ir būtiną žmogui gyventi, kurti, džiaugtis tuo, kas Dievo sukurta. Žiūrėjome į žmogų, kukliai save pavadinusį emeritu. Skaitytojui priminsiu, kad šio žodžio prasmė – nusipelnęs, atitarnavęs. R.Grigas - nusipelnęs tautai žmogus, bet tikrai dar neatitarnavęs. Prie arbatos puodelio buvo kalbama apie artimiausią užduotį. Reikia pasiekti, kad lietuvių piliakalniai būtų įrašyti į UNESKO saugomų objektų sąvadą, kad kiti metai būtų įvardyti kaip Piliakalnių apsaugos ir tvarkymo metai. Profesoriaus ir Lietuvai pagražinti draugijos iniciatyva jau parašytas kreipimasis į respublikos Prezidentę, Seimo pirmininkę, Premjerą.
   Profesorius išlieka tarp aktyviausių tautos žmonių. To ir palinkėjome išsiskirdami – saugoti savo sveikatą, darbuotis, kurti ir džiaugtis. 

 

  Jotvingių premiją gavo gimtajame mieste 
   Praėjusį savaitgalį mūsų miestelyje vykusį tradicinį poezijos festivalį “Poetinis Druskininkų ruduo” vainikavo laureatų paskelbimas. Pagrindinė Jotvingių premija šiemet paskirta 39-erių metų poetui Gintarui Bleizgiui (nuotraukoje) už eilėraščių knygą „Kai sėlinsi manęs“. 

   „Jotvingių premija man reiškia labai daug, – kalbėjo poetas ir literatūros kritikas G.Bleizgys. – 1985 metais ji buvo įsteigta kaip opozicija oficiozinėms sovietinėms premijoms, kurios buvo teikiamos režimui priimtiniems poetams. Jotvingių premija buvo skiriama už autoriaus sukurtų kūrinių meninę vertę. Tokia ji išliko iki šiol. Ir tai yra jos esmė – nepataikauti sistemoms, madoms. Tikiuosi, kad ir aš pelniau šią premiją už kūrybą, o ne už ką nors kita. Man taip pat labai svarbu, kad Jotvingių premija teikiama Druskininkuose – mano gimtajame mieste.“
   G. Bleizgys gimė 1975 m. liepos 4 d. Druskininkuose. 1993 m. baigė Veisiejų vidurinę mokyklą, 1999 m. Vilniaus universitete baigė lituanistikos magistrantūros studijas. Dirbo Lietuvos rašytojų sąjungos mėnraščio „Metai“ redakcijoje, 1999-2001 m. buvo vyriausiasis savaitraščio „Literatūra ir menas“ redaktorius. 
7 eilėraščių knygų autorius G.Bleizgys prieš 13 metų įkūrė verslo konsultacijų įmonę ir užsiėmė verslu. Jis dirba Struktūrinių investicijų konsultavimo centre (SIKC). „Aš apie finansus ir verslą išmanau ne prasčiau nei apie literatūrą“, – teigia poetas ir verslininkas G.Bleizgys.
  Pirmieji laureato eilėraščiai 1991 m. buvo išspausdinti Lazdijų rajono laikraštyje „Dzūkų žinios“. 1999 m. už poezijos rinkinį „Vietovė. Šiaurė“ jis buvo apdovanotas Poetinio Druskininkų rudens geriausio metų debiutanto premija. Už eilėraščių rinkinį „Sodas“ G.Bleizgys gavo Antano Miškinio, Julijono Lindės-Dobilo, Jurgos Ivanauskaitės literatūrines premijas. 

„Druskonio“ inf.


Paieška



Kas, jūsų spėjimu, gyvens garsioje pilyje ant Vijūnėlio tvenkinio kranto?
Statytojas alytiškis A.Baranauskas
Kurorto meras R.Malinauskas
Princesė ant žirnio
Ten bus senelių prieglauda
Manęs tai nedomina


Siūlau klausimą skaitytojams
Siūlau temą rašiniui

Roletai 
plastikiniams
langams

Prašome
atsiliepti skaitytojus iš:
Kuveito, Hawaii, Filipinų
info@druskonis.lt


Greitas kreditas
internetu


Nebrangiai
šarvuotos durys butui,
lauko durys namui
,
plastikiniai langai

Langai






© 1997-2013 Druskonis.lt . Visa medžiaga pateikta šiame puslapyje yra laikraščio "Druskonis" nuosavybė.
Kopijuoti, platinti informaciją be laikraščio "Druskonis" sutikimo DRAUDŽIAMA!
Visas teises gina LR istatymai

Dizainas ir programavimas - Dana M. ir Aurimas A.