Pirmas

NAUJIENA!


NAUJIENA!

Šiame numeryje

Miesto žinios
Kultūra
Renginiai
Skelbimai

Druskininkai

Organizacijos
Sanatorijos
Viešbučiai
Menai

Druskininkų apylinkės

Turauskų sodyba
Sodyba "Pas Rūtą"

Redakcija

Informacija


Reklama


Labai gera vieta Jūsų reklamai. Daugiau informacijos čia >>



  Kaip auksarankė Janina kuria šventinę nuotaiką

J.Klimienė ir jos velykiniai suvenyrai

Alfreda PIGAGIENĖ 

   Jau tapo tradicija „Bočių“ „Kraitės“ klubo moterims prieš Šv.Velykas susitikti su druskininkiečiais ir miesto svečiais. Šį kartą visi buvo pakviesti į Janinos Klimienės velykinių suvenyrų parodą. Socialinių paslaugų centro patalpos buvo išpuoštos įvairiais darbeliais. Parodos autorė J. Klimienė renginį pradėjo eilėraščiu apie pavasarį. Pasakojo, kad šventinę nuotaiką savo namuose ji kuria jau daugelį metų. Ne visus darbus ji čia atvežė – nemažai jų liko namuose, daug padovanota savo artimiesiems ir draugams. Autorė paaiškino kai kurių suvenyrų atlikimo techniką. Ji dar vasarą pasiruošia gamtinę medžiagą. „Jei kokie gėlytė neužauga, tai sušelpia kaimynės. Verbas pinu neseniai. Susižavėjau jomis Kaziuko mugėje. Pagalvojau, kodėl aš negaliu...“- pasakojo J. Klimienė. Ir ko čia tik nėra! Margučiai ne tik iš tuščių lukštų, bet ir pačios pagaminti iš įvairios gamtinės medžiagos. Gėrimės megztais, nertais, siuvinėtais, siūtais darbeliais, atvirukais, paveikslėliais. Akį patraukia iš gamtinės medžiagos sukonstruotas vežimas, prikrautas įvairių grožybių, įvairiais raštais išmarginti akmenėliai... J. Klimienė naudoja ir naujas technologijas – dekupažą, vėlimą, aplikaciją. 
   Parodos autorė šventinę nuotaiką kūrė ir su darželio „Žibutė“ vaikais. „Bočių“ pirmininkė Zita Jančiauskienė išklausė ne tik darželio auklėtinių, darbuotojų, bet ir tėvelių gražius atsiliepimus. Jie pavadino viešnią Janiną auksaranke. III amžiaus universiteto vardu parodos autorę sveikino Onutė Malaškevičienė, įteikdama J.Klimienei gėlių puokštę. „Bočių“ „Kraitės“ vadovė Romana Jonušienė parodos autorei padovanojo savo suvenyrų. 
   Džiaugiamės, kad dar yra žmonių, kurie tautos paveldą vertina, puikiai pasirengia šventėms ir kitiems sukuria šventinę nuotaiką. Su Šventomis Velykomis visus! Būkite sveiki ir laimingi! 



 

  Dulkių pasauly - tarnaut šviesos pasauliui

Renginio autorės Audronė Padegimaitė (kairėje) ir Eugenija Sidaravičiūtė

Alvyra GRĖBLIŪNIENĖ

   Balandžio 5 d. Druskininkų savivaldybės viešojoje bibliotekoje vyko literatūrinė popietė „Saulės spinduliais alsuojanti kūryba“, skirta Marijos Pečkauskaitės-Šatrijos Raganos (1877-1930) 140-ųjų metinių sukakčiai paminėti. Organizatoriai LPS Druskininkų „Bočių“ „Žodžio meno“ klubas. Renginį pradėjusi klubo vadovė aktorė Audronė Padegimaitė džiaugėsi, jog poetiškos prozos kūrėjos saulės spinduliais alsuojanti kūrybos popietė vyksta miesto kultūros šventovėje – bibliotekoje. Šio renginio sumanytoja literatūros žinovė, lituanistė Eugenija Sidaravičiūtė. Jos vedamose popietėse gera būti... Eugenijos pristatomi kūrėjai išplaukia iš laiko erdvės jos asmeninio jausminio išgyvenimo srove, per sielos dvasinius kanalus, kruopščios analizės išsklanda... Visada į tai ji įpina ir humoro kvietkelių. Taigi, ir tądien ji padovanojo spalvingą Šatrijos Raganos literatūrinį paveikslą. Rašytojos jausminius kūrybos potėpius paryškindavo aktorės A. Padegimaitės skaitomi fragmentai.
   Pranešėja priminė, jog rašytojos gyvenimo istorija susijusi su trimis dvarais. Šatrijos Ragana gimė Stanislavos ir Anupro Pečkauskų, žemaičių bajorų šeimoje, Medingėnų dvare (dab. Plungės r.). Jis priklausė motinos šeimai – Šiukštoms, žymiai bajorų giminei. Saulėta vaikystė prabėgo Pečkauskų Labūnavos, jaunystė – tėvų nuomotame Užvenčio dvaruose. Gimnazijos mokslus mergina krimto namuose. Tėvai samdė mokytojas. Būdama 5-erių, jau mokėjo skaityti, ir tėvas jai prenumeravo „Wieczory rodzinne” („Šeimos vakarai“). Lietuvių kalbą būsima rašytoja išmoko paskiausiai, susipažinusi su Povilu Višinskiu. Jie susitiko ankstyvojoje jaunystėje. 1891 m. jis, tėvų pakviestas, padėjo broliui Steponui pasiruošti į gimnaziją. Povilas pastebėjo ir Marijos dvasinius turtus, glūdinčius jos sieloje. Mokė lietuvių kalbos, skatino kūrybinį pradą. Marija teigė, jog P. Višinskis „mane pastūmė sąmoningo lietuviško patriotizmo linkui.“ Vėliau Povilui, studijuojant Peterburge, rašė jam laiškus lietuviškai. 1891m. išvažiavo mokytis į Peterburgą, į 3-ią gimnazijos klasę. Ten dėl drėgno klimato susirgo ir vėl grįžo į Užvenčio dvarą. Bendrystės su P. Višinskiu įkvėpta, 1897m. parašė jam skirtą kūrinį, novelę „Kodėl čia tavęs nėra?“ A.Padegimaitė, rodėsi, skaitė gyvais Marijos žodžiais. Eugenija rekomendavo šį kūrinį perskaityti visiems įsimylėjeliams...
   Užvenčio dvare Šatrijos Ragana praleidusi 11metų. Ji čia bendravusi su Žemaite, kuri taip pat gyveno Užventyje. Pečkauskų namuose lankėsi ir kunigas Kazimieras Bukantas. Tai buvo jaunas, gražus vyras, skambino fortepijonu, rašė eiles... Marijai dedikavęs sonetą. 1896 m. teta davusi Marijai 100 rublių ir pasiuntusi į Varšuvą bitininkystės kursus. Nors jie vykdavo vienerius metus, bet atkakli mergina juos baigusi per 4 mėnesius. Sugrįžo kupina gražių svajonių: auginti sodą, įsigyti avilių, užveisti bites. Parašė knygą „Lietuvos bitininkas“. Marija buvo nepraktiška, neturėjo pinigų svajonėms įgyvendinti. Galiausiai mirus tėvui Anuprui, visi planai žlugo, prarado dvarą. Pradėjo dirbti namų mokytoja Žemaitijoje. Platino lietuvišką spaudą. Vėl padėjo P. Višinskis jai gauti lėšų studijoms užsienyje. Marija išvyko į Šveicariją siekti aukštojo mokslo žinių, kaip laisva klausytoja. Zuriche studijavo vokiečių, o Fribure prancūzų literatūrą, klausė teologijos, pedagogikos, kitas paskaitas. Zuriche susipažino su vokiečių pedagogu, etiku Frydrichu Vilhelmu Fersteriu. Jį laikė savo žymiu mokytoju. Išvertė jo 4 pedagoginių raštų tomus. Šveicarijoje Marija sutiko ir Petrapilio dvasinės seminarijos auklėtinį Praną Augustaitį. Pastarasis buvo ją labai įsimylėjęs, norėjęs atsisakyti kunigystės. 
   Grįžusią iš Šveicarijos, po keleto metų Pečkauskaitę pasikvietė į Marijampolės „Žiburio“ mergaičių progimnaziją jos direktorius, kunigas Motiejus Gustaitis. Čia prabėgo 6-eri jos pedagoginio darbo metai. Prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui, progimnazija evakavosi į Voronežą. Rašytoja pasiliko, perėjo fronto liniją ir atkeliavo į Židikus. Čia jau rado savo jaunystės dienų bičiulį kunigą K. Bukantą, priglaudusį Marijos motiną ir seserį, kurios šeimininkavo klebonijoje. Židikuose iki mirties gyveno ir Šatrijos Ragana. Visą save atidavė kitiems, dalino gerumą, širdies šilumą. Įsteigė senelių prieglaudą, ambulatoriją, vaistinę, suremontavo mokyklą, pastatė kultūros namus. Židikuose parašė ir savo žymiausius kūrinius, iš jų: „Sename dvare“, „Irkos tragediją“. Šatrijos Ragana atstovavo neoromantizmo srovei. Tai žvilgsnis į tai, kas nematoma, nepasiekiama, neišsprendžiama. Ilgesys kitokio pasaulio, gilus žmogaus ir gamtos ryšys, matymas amžinybės požiūriu, liaudies išmintis, šviesos troškimas. Tikslas: pirma pačiam tobulėti ir keisti aplinką. 
   „Sename dvare“ yra beveik visų artimųjų prototipai. Apysakoje aprašomas sudvasintas, pilnas tikėjimo dvaras. A. Padegimaitė vedė renginio dalyvius jo ilgu aukso keliu, besitiesiančiu tobulybėn... Apie šį kūrinį Vincas Mykolaitis Putinas sakęs, kad tai ne vien autorės, bet ir visos mirštančios bajorijos gulbės giesmė.
Žemaitės, tiek kitų to meto rašytojų kūryboje apstu socialinės skriaudos, nevilties, tamsos vaizdų. Šatrijos Ragana tą patį sunkų gyvenimą įprasmina bibliniais apmąstymais, atskleisdama būties trapumą. Būdama giliai tikinti, kentėdama dideles kaulų vėžio sukeltas kančias, ji jautėsi tartum važiuotų į Tėvo namus.
Buvo pats rožių žydėjimas prieš šv. Oną... Paskutinę valandą rašytoja labai poetiškai atsisveikino su šiuo pasauliu. Palaidota Židikų kapinėse. Virš kapo įamžinti visą jos kūrybą ir gyvenimą įprasminantys žodžiai: „Dulkių pasauly veikliai tarnaut šviesos pasauliui“.
   Popietėje skambėjo Šabaniausko dainos. Galėjome pasiklausyti 2005 m. Nijolės Baužytės laidos įrašo „Mūsų miesteliai“. Apie Židikus, rašytojos M.Pečkauskaitės-Šatrijos Raganos gyvenimą, muziejų, jame esančius daiktus pasakojo muziejaus vedėja.
Popietės rengėjoms direktorė Laima Žėkienė dėkojo už: „literatūrinę vaizdinę kelionę, kaip išvedėt į šviesą, į saulę. Niekas taip puikiai neišnagrinės, kaip Jūsų duetas...“

 

  „Palėpėje, į kurią atsėlina vakaras“ 

L.Žėkienė su pristatymo svečiais

Alfreda PIGAGIENĖ 

   Druskininkų savivaldybės viešojoje bibliotekoje pristatyta žurnalisto, rašytojo ir poeto Česlovo Skaržinsko knyga „Palėpėje, į kurią atsėlina vakaras“. Autorius yra cikras dzūkelis, kilęs iš Gudakiemio, baigęs Merkinės vidurinę mokyklą. Salėje matėsi nemažai besišypsančių veidų su gėlėmis – Č. Skaržinsko klasiokų ir kraštiečių. 
   Renginį pradėjo Druskininkų „Bočių“ mišrus ansamblis dzūkiška daina „Devyni metai“. Šią ir kitas dainas traukė ir ansambliečiai, ir žiūrovai, ir atvykę svečiai - knygos autorius Č.Skaržinskas, jo tėviškės kaimynas, kilęs iš Burokaraisčio, A. Mickevičiaus bibliotekos direktorius Petras Zurlys, žurnalistas, redaktorius Henrikas Vaitiekūnas ir istorikas Linas Janulevičius. Č.Skaržinskas pasakojo, kad jo naujausios knygos viršelyje ta pati palėpė, įrengta name tėviškėje Gudakiemyje, kur jis praleidžia vasaras. Čia ir gimė mintys pristatomai knygai. Joje aprašomi autoriaus gimtojo krašto žmonių likimai. „Man buvo nepaprastai gera susitikti su žmonėmis, puoselėjančiais mūsų tėvų, senelių, protėvių tradicijas“,- sakė rašytojas Č. Skaržinskas. Jis taip pat atsakinėjo ir į susirinkusiųjų klausimus. P. Zurlys teigė, kad Č. Skaržinsko palėpėje sukaupta labai turtinga knygų, žurnalų ir laikraščių biblioteka. Pats šios patalpos savininkas paminėjo, kad prie knygų sudėliojo Dzūkijos skulptoriaus Vytauto Šibailos ąžuolines Kristaus skulptūras. L. Janulevičius Č. Skaržinskui patarė dar surašyti visus Gudakiemio gyventojus. Druskininkų viešosios bibliotekos direktorė L.Žėkienė skaitė svečio poezijos ir prozos ištraukas. Paprašytas gausiai susirinkusių popietės dalyvių Č.Skaržinskas paskaitė savo poezijos.

Paieška



Ar pritariate nuomonei: "Vagia, bet ir miestui duoda"
Pritariu
Nepritariu
Tai nusikaltimas


Siūlau klausimą skaitytojams
Siūlau temą rašiniui

Parduoda sausas spygliuočių ir lapuočių malkas, skaldytas ar supjautas kaladėlėmis.
Atvežimas nemokamas.
Tel. 860146179.


Parduodamas nekilnojamasis turtas (negyvenamosios patalpos - požeminės automobilių stovėjimo aikštelės, unikalus numeris 4400-1497-2314:5867, esančios Druskininkų g. 23, Druskininkai). 1 vietos pardavimo kaina 7000 Lt. Dėl išsamesnės informacijos kreiptis 861286008 arba elektroniniu paštu parduodamasturtas1@
gmail.com

Roletai 
plastikiniams
langams

Prašome
atsiliepti skaitytojus iš:
Kuveito, Hawaii, Filipinų
info@druskonis.lt


Greitas kreditas
internetu


Nebrangiai
šarvuotos durys butui,
lauko durys namui
,
plastikiniai langai

Langai






© 1997-2013 Druskonis.lt . Visa medžiaga pateikta šiame puslapyje yra laikraščio "Druskonis" nuosavybė.
Kopijuoti, platinti informaciją be laikraščio "Druskonis" sutikimo DRAUDŽIAMA!
Visas teises gina LR istatymai

Dizainas ir programavimas - Dana M. ir Aurimas A.