Pirmas

NAUJIENA!

Šiame numeryje

Miesto žinios
Policijos žinios
Renginiai
Skelbimai
Videolaidos

Druskininkai

Viešbučiai
Menai

Druskininkų apylinkės

Turauskų sodyba
Sodyba "Pas Rūtą"

Redakcija

Informacija




Reklama


Labai gera vieta Jūsų reklamai. Daugiau informacijos čia >>



  Žemės ūkiui – ketvirtis milijardo eurų paramos: 
  skatins auginti daržoves, o ne grūdus

Žemės ūkio ministro Kęstučio Navicko teigimu, skiriant paramą, dabar bus orientuojamasi į tuos sektorius, kurie kuria didesnę pridėtinę vertę ir kuriuos siekiama plėtoti. ŽŪM nuotrauka

   Per artimiausius penkerius metus investicijos į žemės ūkį Lietuvoje sieks pusę milijardo eurų. Žemės ūkio ministerija pristatė šių ir kitų metų Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos paramos investicijoms į žemės ūkio valdas strategiją, pagal kurią labai išaugs lėšos, skiriamos vaisių, daržovių, kiaulienos, paukštienos gamintojams bei pienininkams. 
  
„Iki šiol vieniems sektoriams teko santykinai didesnė parama investicijoms negu kitiems ir tai lėmė, kad Lietuvoje neproporcingai didelė žemės ūkio produkcijos dalis sukuriama grūdinių kultūrų sektoriuje, kuris šalies mastu sukuria nedidelę pridėtinę vertę – atitinkamai iš hektaro sukuriame mažesnę vertę nei ES šalys.
   Siekiame tai pakeisti, todėl pereinamuoju 2021– 2022 metų laikotarpiu pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programą (KPP) gerokaii didesnė parama investicijoms bus skirta tikslingai tiems sektoriams, kurie kuria didesnę pridėtinę vertę ir anksčiau buvo finansuojami nepakankamai ir kuriuos strategiškai siekiame plėtoti“, – sako žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas. 

Investicijoms į valdas – beveik 228 mln. eurų

   Per šiuos dvejus metus pagal KPP priemonę „Investicijos į žemės ūkio valdas“ bus paskirstyta iš viso 227,6 mln. eurų paramos iš Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai ir Lietuvos valstybės biudžeto. Skaičiuojama, kad vidutiniškai per metus bus paskirstyta beveik dvigubai daugiau paramos investicijoms negu iki šiol. 
Norėdami gauti KPP paramą patys ūkininkai turės investuoti ne mažiau kaip pusę visų investicijoms reikalingų lėšų. Šiuos pinigus reikės išleisti iki 2025 metų birželio, tad tikimasi, kad į naują įrangą, ūkinius statinius, gamybos plėtrą, geresnes sąlygas gyvūnams, taršos mažinimą iš viso bus investuota iki 0,5 milijardo eurų. 
   Numatoma 45 proc. visos KPP priemonės „Investicijos į žemės ūkio valdas“ paramos lėšų skirti pienininkystei. Iki šiol šiam sektoriui teko apie trečdalį visos paramos investicijoms. Šio sektoriaus plėtra svarbi dėl stiprių Lietuvos perdirbėjų, kuriems trūksta vietinės žaliavos pieno produktams pagaminti. 
Gerokai išaugs parama sodininkystei, uogininkystei ir daržininkystei, kuriai atseikėta 18 proc. paramos, bei investicijoms į šiltnamius (8 proc.). 
   Beveik ketvirtadalis visos paramos investicijoms per pusę atiteks kiaulininkystės ir paukštininkystės sektoriams, kuriuos pastaraisiais metais kamuoja globalūs išbandymai. 

Kam teikiami prioritetai

   Žemės ūkio ministerija įvardija ir prioritetus, kurie bus svarbūs vertinant paraiškas KPP paramai investicijoms į valdas gauti. Prioritetai bus teikiami skatinti gamybą, kooperacijai, aukštesnės kokybės ir pridėtinės vertės kūrimui, skaitmeninėms technologijoms. Taip pat skatinamos investicijos į ekologinį ūkininkavimą, trąšų ir pesticidų naudojimo mažinimą, mažesnes amoniako ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas. 
   „Per pastaruosius du dešimtmečius investicijoms į žemės ūkio valdas buvo skirta daugiau kaip milijardas eurų ir apie 40 proc. šios sumos nukeliavo grūdų sektoriui. Dabar per dvejus metus paskirstysime ketvirtį milijardo eurų tiems sektoriams, kurių plėtra šalyje nėra pakankama ir kurie kuria didesnę pridėtinę vertę bei atitinka valstybės tikslus bei gyventojų lūkesčius – valgyti sveikus lietuviškus produktus, pagamintus tausojant aplinką“, – sako K. Navickas. 
   Šiuo metu Lietuva pati visiškai neapsirūpina ir importuoja maždaug pusę vaisių, daržovių bei kiaulienos. Tačiau Lietuvoje pagaminama maždaug tris kartus daugiau, nei reikia, grūdų, galvijienos bei avienos. Šalies perdirbėjams vietos rinkoje taip pat stinga pieno. 

Užsak. Nr. 39/1



 
  Verslo paraiškos: 50 tūkst. eurų parama už darbo vietą

Vaizdingoje vietoje įsikūrusios kavinės „Žara“ savininkė, pasinaudodama parama, ten pat įrengė septynis kambarius svečiams apgyvendinti. „Skirtos paramos lėšos buvo mūsų sėkmės pagrindas“, – teigia ji.
                                   B. Šedienės asmeninio archyvo nuotrauka


   Iki spalio 29 d. priimamos paraiškos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos sritį „Parama investicijoms, skirtoms ekonominės veiklos kūrimui ir plėtrai“. Sukūrus vieną darbo vietą, bus skiriama iki 50 tūkst. eurų paramos lėšų. Didžiausia numatyta paramos suma vienam projektui – ne daugiau nei 200 tūkst. eurų. „Tai unikali pagalba ir galimybė plėsti veiklą, kurti naujas darbo vietas bei įgyvendinti savo idėjas“, – sako šia parama jau anksčiau sėkmingai pasinaudoję pareiškėjai.

Ragina nedelsti

   Kavinės „Žara“, įsikūrusios kurortiniame Tytuvėnų miestelyje, Šiaulių apskrityje, savininkė Birutė Šedienė džiaugiasi, kad prieš keletą metų teikė paraišką pagal veiklos sritį„Parama investicijoms, skirtoms ekonominės veiklos kūrimui ir plėtrai“. Šis verslininkės žingsnis atvėrė naujas plėtros galimybes daugiau nei du dešimtmečius vystomai veiklai. „Esame įsikūrę atokesnėje nuo miesto, vaizdingoje vietoje ir klientų sulaukiame iš visos Lietuvos. Dažnai girdėdavome tiek atvykstančių papietauti, tiek pas mus švenčiančių reiškmingas progas, tiek norinčių tiesiog pailsėti gamtoje žmonių paklausimų dėl nakvynės. Savo lėšomis pastatyti svečių namus buvo neįmanoma, tad skirtos paramos lėšos buvo mūsų sėkmės pagrindas. Įrengėme septynis kambarius svečiams. Kai tik epidemiologinė situacija šalyje leidžia, juose visuomet jaukiai įsikuria svečiai“, – pasakojo pašnekovė. 
   Svarstantiems, ar teikti paraiškas dėl KPP paramos, verslininkė pataria nedvejoti: „Paraiškos teikimas nėra sudėtingas, o gautos lėšos – stipri pagalba plėtojant veiklą.“
   Kad parama lemia veiklos plėtrą ir naujų darbo vietų kūrimą, sako ir medieną apdorojančios bei medinius padėklus gaminančios įmonės vadovas Svajūnas Dapšys. „Per metus įmonė apdoroja 12 tūkst.m3 apvaliosios medienos ir pagamina apie 300 tūkst. vnt. medinių padėklų. Apie 80 proc. pagamintos produkcijos eksportuojama į Europos Sąjungos šalis, o likusi produkcijos dalis parduodama Lietuvoje. Gautos KPP paramos lėšos dar labiau išaugino gamybos apimtis. Atnaujinome bei modernizavome technologijas: įsigijome medienos džiovyklę, autokrautuvus, dulkių nutraukimo filtrus, reikalingus pjūklus. Įkūrėme 5 naujas darbo vietas“, – sėkmingą paramos lėšų įsisavinimą vardija S. Dapšys. 

Galimi pareiškėjai

   Paraiškos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos srities „Parama investicijoms, skirtoms ne žemės ūkio veiklai kurti ir plėtoti“ veiklos sritį „Parama investicijoms, skirtoms ekonominės veiklos kūrimui ir plėtrai“ priimamos iki spalio 29 d.
   Paraiškas gali teikti jau veiklą vykdantys privatūs juridiniai ar fiziniai asmenys kaimo vietovėse. Viename projekte gali būti numatyta keletas remiamų ekonominės veiklos rūšių. Remiama ekonominė veikla yra nurodyta Ekonominės veiklos rūšių klasifikatoriuje.
   Parama skiriama įvairioms veikloms, išskyrus tas, kurios nurodytos neremiamų veiklų sąraše (alkoholinių gėrimų, tabako gaminių gamyba ir prekyba jais; ginklų ir šaudmenų gamyba ir prekyba jais; azartinių lošimų ir lažybų organizavimas; didmeninė ir mažmeninė prekyba, išskyrus mažmeninę prekybą savo pagaminta produkcija; finansinis tarpininkavimas; draudimo ir pensijų lėšų kaupimo operacijos; nekilnojamojo turto operacijos; teisinės ir konsultavimo veiklos organizavimas ir pan.). Parama gali būti skiriama gamybinių pastatų statybai, rekonstrukcijai, kapitaliniam remontui, įrangai ir technikai, skirtai projekte numatytai veiklai vykdyti, įsigyti, bendrosioms išlaidoms.
   Paramos dydis skaičiuojamas atsižvelgiant į tinkamas finansuoti projekto išlaidas (iki 50 proc.) ir planuojamų sukurti naujų darbo vietų skaičių (parama neteikiama projektams, kuriuose neplanuojama kurti naujų darbo vietų), vienai darbo vietai (1 etatui) sukurti didžiausia paramos suma gali būti 50 tūkst. Eur, didžiausia paramos suma projektui – 200 tūkst. Eur, kai sukuriama 4 irdaugiaunaujųdarbovietų.
   „2014–2020 m. laikotarpiu šiai priemonei skirta 71 mln. Eur paramos lėšų iš Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai ir Lietuvos valstybės biudžeto. Jau pasirašytos 265 paramos sutartys 39,6 mln. Eur paramos sumai, išmokėta 18,3 mln. Eur paramos lėšų. Šių metų kvietimo biudžetas yra daugiau nei 18 mln. Eur.Šia priemone siekiama skatinti socialinę įtrauktį, skurdo mažinimą ir ekonominę plėtrą kaimo vietovėse“, – apžvelgia Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos2-ojo Europos Sąjungos paramos skyriausvyriausioji specialistėSnieguolė Valiulienė.


Užsak. Nr. 39/2

 

 
  Automobilių taršos mokestis – tai ir būdas sutaupyti


   Apie siūlomą įvesti automobilių taršos mokestį, kuris jau įprastas daugeliui europiečių, Lietuvoje dabar galima prisiklausyti pačių įvairiausių vertinimų. Todėl pravartu pirmiausia išsiaiškinti, kam jis iš tiesų gali paploninti piniginę, bet dar svarbiau, kaip kiekvienam paprasta jo išvengti – visai jo nemokėti arba mokėti mažiau.
Tik vienu atveju mokestis būtų privalus – tai į Lietuvą įvežamų transporto priemonių registracijos mokestis, o transporto priemonės naudotojo metinio mokesčio dydis, pagal Aplinkos ministerijos siūlymą, priklausytų nuo automobilio taršumo. 
   Metinio taršos mokesčio visai nereikėtų mokėti už automobilį, kuris nuvažiuodamas vieną kilometrą išmeta ne daugiau kaip 130g anglies dioksido. Jeigu daugiau – jau teks mokėti.
   O ką daryti nepasiturintiems žmonėms, kurie automobilį vairuoja retai ar kuriems jis būtinas nuvažiuoti į darbą, išlaikyti šeimą?   Jiems vertėtų pirmiausia susirasti kalkuliatorių. Mat šis taršos mokestis skirtas ne apkrauti gyventojus dar vienu mokesčiu ir padidinti valstybės biudžeto įplaukas, o paskatinti atsikratyti savo seno automobilio, labai teršiančio orą, kuriuo kvėpuojame mes visi, ir pakeisti jį mažiau taršiu. Tai naudinga ne tik visuomenės ir aplinkos sveikatai. Tai finansiškai apsimoka ir taršaus automobilio savininkui.
   Tarkime, Petro Petraičio ne pirmos jaunystės automobilis su 2 litrų tūrio varikliu sudegina 10 litrų benzino arba dyzelino šimtui kilometrų ir vienam kilometre išmeta 200 g anglies dioksido. Už tokį automobilį neišvengiamai teks mokėti metinį taršos mokestį, nes jis 70g viršija leidžiamą išmesti teršalų viename kilometre kiekį. Be to, 10 litrų kuro šimtui kilometrų – tai didelės kuro, kuris vis brangsta ir panašu, kad ateityje nepigs, sąnaudos. Todėl Petrui Petraičiui apsimokėtų vietoj šio automobilio įsigyti, pavyzdžiui, vienalitražį, kuriam reikia perpus mažiau degalų – 5 litrų šimtui kilometrų ir kuris viename kilometre išmeta 100 g anglies dioksido. Už tokį automobilį nereikėtų mokėti metinio naudotojo mokesčio, o ir kuras kainuotų dvigubai mažiau.
   Jeigu Petras Petraitis nori galingesnės transporto priemonės, vis tiek apsimoka pamažinti variklio „apetitą“, nes tuomet taikomas mažesnis naudotojo mokesčio tarifas ir kuras atsieis gerokai pigiau. Aplinkos ministerijos vertinimu, pakeitus 2,5 l tūrio variklio automobilį ekonomiškesniu 1,6 l analogiškos klasės automobiliu, galima sutaupyti 800–1000 eurų per metus (jeigu nuvažiuojama 20 tūkst. km). 
   Tačiau ir senas automobilis gali būti palyginti nelabai taršus – ir jis nebūtų apmokestinamas. Pavyzdžiui, metinio taršos mokesčio nereikėtų mokėti už senesnius kaip 10 metų miesto automobilius, kurių įmanoma įsigyti už vidutiniškai 2 tūkst. eurų. Tai „Toytoa Yaris“, „Peugot 207“, „Citroen C1“ ir naujesni (iki 10 m. amžiaus) automobiliai, kaip „VW Up“, „Hyundai i20“. Rinkoje dar didesnė erdvesnių automobilių, kurių kaina siekia iki 5 tūkst. eurų ir už kuriuos irgi nereikėtų mokėti metinio taršos mokesčio, pasiūla. 
   Kiekvienas gyventojas savo galimybes gali įvertinti, „pamatavęs“ vairuojamo arba ketinamo pirkti automobilio taršą, naudodamasis Aplinkos ministerijos sukurta transporto priemonės taršos mokesčio skaičiuokle: https://130co2.lt
   Be to, už priduotą perdirbti seną taršų automobilį gyventojai gali gauti kartais didesnę vertę už priduodamo automobilio rinkos kainą, pasinaudoję iki 1000 eurų siekiančiomis valstybės kompensacijomis, kurios skiriamos mažataršiam automobiliui, elektrinėms judrumo priemonėms – paspirtukui, mopedui ar motociklui – įsigyti arba automobilio utilizavimo pažymai „iškeisti“ į daugkartinį viešojo transporto bilietą, dalijimosi paslaugų piniginę. Daugiau informacijos apie šias galimybes – Aplinkos projektų valdymo agentūros interneto svetainėje: www.apva.lt
   Įvesti automobilių taršos mokestį verčia pats gyvenimas. Lietuvoje per pastaruosius 15 metų kelių transporto keliama tarša padidėjo net 50 proc. Siekdama mažinti neigiamą poveikį aplinkai ir klimatui, valstybė kiekvienam sudaro sąlygas pasirinkti – ar vairuojant taršų automobilį mokėti taršos mokestį arba, jį pakeitus mažiau taršiu, išvis nemokėti.
   Visos transporto priemonės registracijos mokesčio ir nuo 2023 m. įsigaliosiančio metinio automobilio naudotojo mokesčio įplaukos bus nukreipiamos į Darnaus judumo fondą, kurio lėšas savivaldybės naudos viešojo transporto plėtrai ir darnaus judumo dviračiais ir paspirtukais infrastruktūrai gerinti.

Aplinkos ministerijos informacija


 
  Sesuo ir brolis, pasišventę muzikai
Šią vasarą Amelija ir Augustas Būrės ne tik mėgavosi gamta Latežeryje, bet ir intensyviai muzikavo Druskininkuose

Augustas Būrė - marimbininkas

Amelija Būrytė - Lietuvos muzikos ir teatro akademijos studentė

Asmeninio archyvo nuotraukos

Išsamiau apie tai >>

 

 
  Valdžia nusprendė parduoti beveik 800 tūkst. eurų nuostolį
  pernai turėjusią Snow areną

Išsamiau apie tai >>


 
  Mūsų savivaldybėje COVID-19 atvejų daugėjo palaipsniui

Išsamiau apie tai >>

 

 
  ,,Akvarelėse daugiau laisvės ir erdvės“

Elma Šturmaitė, akvarelės parodos „Naujas AQUA dialogas Druskininkuose“ autorė

Išsamiau apie tai >>


 
  Kermušijos kaimo šviesuolė
Rugsėjo 27 d. į Amžinuosius Dievo namus palydėjome matulaitietę Kostantę Rakauskienę


K. Rakauskienė neša atnašas mėlynes, A. Viščinis - parapijos laikraštį „Žodis“, 2009 m.

Išsamiau apie tai >>

 

 
  Įdomioji kontrabanda

Išsamiau apie tai >>


Paieška



Koks vietovardis Jums tinkamiausias ?
Vieciūnai
Viečiūnai


Siūlau klausimą skaitytojams
Siūlau temą rašiniui

T-shit
onita.lt

Darbo skelbimai

Prekyba lauko durimis

Vadovų paieška

IŠNUOMOJAMI STATYBINIAI IR FASADINIAI PASTOLIAI, PASTOLIAI MŪRO DARBAMS, BOKŠTELIAI, PAMATINIAI IR PERDANGOS KLOJINIAI.
Tel. (8-612) 40856


Svetainių kūrimas

Paminklai ir akmens
gaminiai


Parduoda sausas spygliuočių ir lapuočių malkas, skaldytas ar supjautas kaladėlėmis.
Atvežimas nemokamas.
Tel. 860146179.


Parduodamas nekilnojamasis turtas (negyvenamosios patalpos - požeminės automobilių stovėjimo aikštelės, unikalus numeris 4400-1497-2314:5867, esančios Druskininkų g. 23, Druskininkai). 1 vietos pardavimo kaina 7000 Lt. Dėl išsamesnės informacijos kreiptis 861286008 arba elektroniniu paštu parduodamasturtas1@
gmail.com

Roletai 
plastikiniams
langams

Greitas kreditas
internetu

Nebrangiai
šarvuotos durys butui,
lauko durys namui
,
plastikiniai langai

Langai






© 1997-2020 Druskonis.lt . Visa medžiaga pateikta šiame puslapyje yra laikraščio "Druskonis" nuosavybė.
Kopijuoti, platinti informaciją be laikraščio "Druskonis" sutikimo DRAUDŽIAMA!
Visas teises gina LR istatymai

Dizainas ir programavimas - Aurimas A.