Pirmas

NAUJIENA!


NAUJIENA!

Šiame numeryje

Miesto žinios
Policijos žinios
Kultūra
Renginiai
Skelbimai

Druskininkai

Organizacijos
Sanatorijos
Viešbučiai
Menai

Druskininkų apylinkės

Turauskų sodyba
Sodyba "Pas Rūtą"

Redakcija

Informacija


Reklama


Labai gera vieta Jūsų reklamai. Daugiau informacijos čia >>



  Paskelbti teatro festivalio laureatai

Uždarydamas festivalį, R. Tuminas (dešinėje) grąžino festivalio direktoriui E. Briedžiui saugoti renginio simbolį - druskos kėdę


Festivalio mecenatai Valdas ir Dalia Trinkūnai su dukromis


Teatro festivalio prezidentas, režisierius Rimas Tuminas


Žiūrovų simpatijos prizą atsiėmė režisierė Eglė Kižaitė


Specialus žiuri prizas atiteko Klaipėdos jaunimo teatrui už spektaklį “Batų istorijos”


Festivalio uždarymo vakarą vedė režisierė Gabrielė Tuminaitė


D. ir V. Trinkūnai su Rusijos teatro legenda - aktore Liudmila Čiursina


Festivalį aplankė daug teatrą mėgstančių druskininkiečių

Festivalio vykdančioji direktorė Jelena Tamulianis

Vienas iš festivalio organizatorių Kęstutis Bočys

Į teatrą visada einama kaip
 į šventę

SPA Vilnius marketingo direktorė Eglė Rukšėnaitė

   Savaitgalį baigėsi antrasis R.Tumino tarptautinis teatro festivalis ir paaiškėjo geriausi spektakliai ir jų kūrėjai. Festivalį organizavo SPA VILNIUS Druskininkai, EGLĖS sanatorija ir Teatro festivalio VASARA palaikymo fondas. 

   Didysis festivalio prizas (Grand Prix) atiteko Permės teatrui “Prie tilto” ir režisieriui Sergejui Fedotovui už spektaklį “Luošys iš Inišmano”. Užsienio festivaliuose šis teatras jau yra pelnęs 30 pagrindinių apdovanojimų, taigi Druskininkuose pelnytas apdovanojimas papildys gausią teatro „GRAND PRIX“ kolekciją. Permės teatras „Prie tilto“ yra net trijų „Auksinių kaukių“ nominantas ir laureatas. Įdomu tai, kad spektaklį „Luošys iš Inišmano“ stebėjo ir Šiaulių dramos teatro aktorius Dalius Jančiauskas, kuris daugybę metų vaidino Luošį Šiaulių dramos teatre, o už spektaklį „Luošys iš Inišmano“ premjeros metais buvo pripažintas geriausiu miesto aktoriumi. „Aš vaidinau mažiau suluošintą žmogų nei Permės teatro aktorius, tačiau įdomu tai, kad mes abu luošumo mokėmės iš konkrečių cerebriniu paralyžiumi sergančių žmonių“, - sako D.Jančiauskas, sukūręs virš 60 vaidmenų. 
   Žiūrovų simpatijos prizas skirtas Eglei Kižaitei ir spektaklio “Atleisk jiems – jie nežino ką daro” kūrybinei grupei, kuri festivalyje atliko žaismingą spektaklį pagal Giovanni Boccaccio novelių rinkinį „Dekameronas“. 
   Specialus žiuri prizas įteiktas Klaipėdos jaunimo teatrui ir režisieriui Valentinui Masalskiui už spektaklį “Batų istorijos”. Šokiu, daina, ritmu aktoriai sukūrė išraiškingą pasirodymą, kuris praturtino festivalio repertuarą ir sukūrė itin išraiškingus siužetus, kurie leido žiūrovo vaizduotei pakeliauti kartu su spektaklio personažais – batais. Pasak festivalio direktoriaus Edgaro Briedžio, šis spektaklis taip sužavėjo komisijos narius, kad buvo sugalvota įsteigti papildomą prizą.
   Už scenoje pademonstruotą profesionalumą ir aktorinę drąsą apdovanota Rusijos nusipelniusi artistė Julija Rutberg. Julijai teko nelengvas išbandymas. Spektaklio „Langusto klyksmas“ išvakarėse mirė jos scenos partnerio Andrejaus Iljino mama. Išgyvendama kolegos nelaimę ir nenorėdama nuvilti žiūrovų, kurie troško pamatyti R.Tumino vadovaujamo teatro trupės pasirodymą, Julija Rutberg surengė premjerą - improvizacijų vakarą, kuriame skambėjo Annos Achmatovos, Aleksandro Puškino, Naumo Koržavino, Vadimo Levino, Bulato Okudžavos tekstai. Scenoje jai talkino ir J.Kamburovos muzikos ir poezijos teatro atlikėjai, su kuriais Julija atliko ir keletą muzikinių numerių. Eilėmis, prisiminimais ir dainomis aktorė sukūrė itin jaudinantį vakarą, kuris ne tik nepaliko abejingų, bet ir tapo ypatingu ir jaudinančiu festivalio akcentu. 
   Antrą kartą Druskininkuose vykusio festivalio metu buvo parodyta net 17 spektaklių ir surengti trys kūrybiniai vakarai, sulaukta daugybės teatro ir kino legendų iš Ukrainos, Rusijos, Izraelio, Italijos ir Lietuvos.

Tarptautinio teatro festivalio inf. 

 

  Vėl kviečia “Muzika be sienų”
Aleksandra ŽVIRBLYTĖ

   Rugpjūčio 14-23 d. Druskininkų gyventojus ir svečius jau keturioliktą kartą sukvies vasaros muzikos akademija - tarptautinis konkursas-festivalis „Muzika be sienų“. Tai išskirtinis renginys, jungiantis konkursus, koncertus ir plačią edukacinę programą.
   Vyks trys konkursai: pianistų-solistų, kamerinių ansamblių ir pianistų-solistų su kameriniu orkestru. Kasmet renginio populiarumas auga, plečiasi geografija - šiais metais norą dalyvauti pareiškė daugiau nei 100 dalyvių iš Baltijos šalių, Skandinavijos, Kazachstano, Gruzijos, Rusijos, Baltarusijos, Lenkijos, Ispanijos. Pirmą kartą sulauksime dalyvių ir iš saulėtosios Italijos. Konkursas-festivalis įrodė, kad muzika tikrai neturi sienų. Nepaisant sudėtingos politinės situacijos, atvyksta grupė talentingų atlikėjų iš Ukrainos. Konkursantams talkins kamerinis orkestras, vadovaujamas Lietuvos Nacionalinės filharmonijos dirigento, Nacionalinės premijos laureato Roberto Šerveniko. Konkursantai skambins aukščiausio lygio “Yamaha” firmos fortepijonu.
   Malonu, jog renginiu susidomėjo žymaus tarptautinio M.Argerich-G.Alink fondo prezidentas Gustav Alink. Jis atvyksta su savo žmona pianiste Akemi Alink ir tikisi geriau susipažinti su konkursu-festivaliu, kad galėtų plačiau pristatyti jį pasaulio muzikinei bendruomenei.
   Be konkurso, vyks ir festivalis, kurio metu bus pristatyta nemažai įdomių renginių. Konkursas-festivalis „Muzika be sienų“ visuomet skyrė didelį dėmesį didžiojo mūsų tautos genijaus M.K.Čiurlionio kūrybos sklaidai. Tradiciškai koncertą, kuriame skambės vien M.K.Čiurlionio kūriniai, surengs žymiausias menininko kūrybos tyrinėtojas bei atlikėjas prof. Vytautas Landsbergis, vyks bendras konkurso-festivalio ir Irenos Kaklienės grožio centro „Irena“projektas „M.K.Čiurlionis, jo amžininkų kūryba ir epocha“, kuriame kompozitoriaus ir jo amžininkų kūrinius atliks garsūs atlikėjai iš Lietuvos, Švedijos, Lenkijos, Vokietijos, Kazachstano, Rusijos Marianne Jackobs, Vera Nosina, Dana Ali, Rima Chačaturjan, Jarosaw Drzewiecki, Svetlana, Darja ir Viktor Platonovai, Guoda Gedvilaitė, Ekaterina Starodubrovskaja, Ramute Vaitkevičiūtė, Veronika Vitaitė, Aleksandra Žvirblytė. Vyks bendras projektas su Kompozitorių sąjunga „Muzika Čiurlioniui“. Klausytojai turės galimybės ne tik susipažinti su naujausiais lietuvių kompozitorių opusais, bet ir išgirsti retai Lietuvoje atliekamus kūrinius iš kaimyninių šalių, kuriuos atliks žiuri nariai, ankstesnių konkursų laureatai. Koncerto metu galima bus grožėtis druskininkiečio dailininko Alfonso Šuliausko darbais.
   M.K.Čiurlionio kūryba bei asmenybė įvairiais aspektais bus pristatyta autoriniuose seminaruose: rugpjūčio 16 d. Adelberto Nedzelskio „M.K.Čiurlionio kūryba bendrame Europos kultūros kontekste“, rugpjūčio 21 d. prof. Rimanto Janeliausko „Neatpažintų M.K. Čiurlionio ciklų interpretacijų aktualijos“. Rugpjūčio 20 d. įvyks prof. Vytauto Landsbergio seminaras“ M.K.Čiurlionio kūrinių interpretacija“. Mokslinėje-metodinėje konferencijoje taip pat bus atiduota duoklė didžiojo Lietuvos menininko kūrybos analizei.
Klausytojams bus pasiūlyta įdomi koncertinė programa. Atidarymo metu girdėsime vieną žymiausių Lietuvos pianistų dinastijų - prof. Veroniką Vitaitę, prof. Aleksandrą Žvirblytę, jaunąjį talentą Paulių Andersson. Pernai konkurso - festivalio organizatoriams kilo nauja idėja - kasmet pristatyti po vieną konkurse dalyvaujančią šalį. Pernai klausėmės muzikos iš Kazachstano, šiemet rugpjūčio 20 d. „Draugystės“ sanatorijoje gėrėsimės gruziniškom melodijom ir ritmais. 
   Konkurso-festivalio dalyviai koncertuos sanatorijose “Draugystė”, “Belorus”, “Grand SPA Lietuva”, “Eglė”, SPA „Vilnius“ konferencijų centro RONGO RONGO salėje, M.K.Čiurlionio muziejuje.
   Tradiciškai vyks bendradarbiavimas su Lietuvos specialiosios kūrybos draugija „Guboja“: žymūs profesoriai iš Lietuvos ir užsienio dirbs su neįgaliais muzikais, konkurso - festivalio dalyviai drauge su neįgaliais atlikėjais surengs koncertą miesto aikštėje. Šiame koncerte bus taip pat atliktas koncertas fortepijonui ir kameriniam orkestrui „Madrigalas Svetlanai“, kurį festivalio dešimties metų jubiliejaus proga sukūrė kompozitorius, pianistas, ankstesnių konkursų „Muzika be sienų“ dalyvis bei nugalėtojas iš Rusijos Viktor Platonov.
   Muzikos mokyklos patalpose vyks ne tik konkursas, bet ir plati edukacinė programa: mokslinė -metodinė konferencija, seminarai atlikėjų psichologijos, fiziologijos, interpretacijos klausimais. Žymiausi profesoriai iš Lietuvos, Vokietijos, Švedijos, Danijos, Gruzijos, Lenkijos, Rusijos, dalinsis su jaunaisiais pianistais atlikėjų meno paslaptimis atvirose pamokose, seminaruose. Prof. V.Landsbergis gilinsis į M.K.Čiurlionio kūrinių interpretaciją. Prof. Vera Nosina (Rusija) aiškins, kaip suderinti atlikimo techniką ir dvasingumą. Improvizavimo meno mokys Olegas Molokojedovas, techninio pianisto vystymo metodikos paslaptimis dalinsis prof. Martin Jepsen (Danija). Doc.Ulf Henrich Goehle (Vokietija) mokys suvokti savo kūną per judesį, demonstruos susirinkusiems judesio pratimus, stiprinančius kūną, atsipalaidavimo pratimus koncentracijai ir poilsiui. Kas vakarą žinomas muzikologas Viktoras Januškevičius ves videotekas, kuriose bus demonstruojami žymiausių XX-XXI a. atlikėjų koncertai, vyks diskusijos.
Rugpjūčio 22 d. visi laukiami sanatorijos „Draugystė“ Raudonojoje salėje sužinoti konkurso nugalėtojų, paklausyti nuotaikingo uždarymo koncerto.
   Renginį remia Kultūros ministerija, Švietimo ir mokslo ministerija, Druskininkų savivaldybė, “Yamaha”, meno mecenatai, privatūs asmenys. Kaip visuomet svetingai renginio dalyviams, miesto gyventojams ir svečiams duris atvers M.K.Čiurlionio meno mokykla.
   Kviečiame visus druskininkiečius bei svečius gausiai lankytis konkurso-festivalio „Muzika be sienų“ renginiuose.

 

  “Lietuva tapo mano kūrybos objektu” 



Izabelė ŪSIENĖ


   Alinančią kaitrą rugpjūčio 7-tą netikėtai sustabdė ilgai laukta liūtis. Kaip dovana iš paties dangaus. Žiūrėjome, džiaugėmės. Tuo pačiu metu skubėjome į Druskininkų viešąją biblioteką susitikti su Antanu Šileika – Kanadoje gyvenančiu lietuvių kilmės rašytoju, žurnalistu, literatūros kritiku. Direktorė Laima Žėkienė klausytojus supažindino su rašytojo kūrybine biografija. O pats kūrėjas tądien skaitė ištraukas iš naujausios knygos, išverstos į lietuvių kalbą. Knygą ,,Pirkiniai išsimokėtinai“ sudaro trylika apsakymų, kuriuos vienija tema – lietuvių emigrantų šeimos gyvenimas Kanadoje. Klausytojai gyvai reagavo: šypsojosi, staiga surimtėdavo, būta dėl ko ir susimąstyti. Pasakojimo intriga kelių prasmių. Senamadiškas ūkininkas (tėvas) niekaip neįstengia atsisakyti gyvenimo būdo, kuris Lietuvoje būtų įprastas ir suprantamas. Toronto priemiestyje, kur jie bando įsikurti, tėvas su savo įpročiais, kalba, bendravimo manieromis yra graudžiai juokingas. Tą supranta jo vaikai, kurie jau trokšta pritapti gyventi – pritapti čia – Amerikos platybėse. Suprantame ir mes, nes emigrantai visada buvo ir bus visaip kitokie – nesuprasti, neretai apgailėtini, dažnai dramatiški. Tada, kaip šioje knygoje pavaizduota, - ,,dipukai“. Šiandien kitokie, bet vis tiek emigranto ženklu pažymėti. Autorius turi neabejotiną talentą - skausmingus dalykus nuspalvindamas neprilygstamu humoru. Kaip teigė svečias, šis kūrinys apie lietuvių emigrantų šeimą sulaukė nemažo dėmesio Kanadoje ir pelnė keletą apdovanojimų būtent už humorą. 

Kūrėjo valia pasirinkti šaltinį

   Kaip pastebėjo rašytojas, anglų kalba jam buvo ir tebėra kūrybos instrumentas, o lietuvių kalba – melodija. Antanas Šileika gimė Kanadoje, rašo anglų kalba, o kūrinių tematika lietuviška. Įdomu. Galime suprasti kaip kūrėjo duoklę protėvių žemei, kaip raiškos manevrą ar dar kitaip. Šiaip ar taip, kūrėjo valia pasirinkti šaltinį, iš kurio versmės trykš įkvėpimas ir pavirs kūrybos puslapiais. Rašytojas Antanas Šileika perskaitė daugybę knygų apie Lietuvą, jos žmones ir įvykius, bet sukūrė savarankiškus herojus, nepavaldžius nei faktams, nei įvykiams. Tie puslapiai kitaip prabyla į skaitytoją, kurie juos vartys ir lems kūrybos gyvastį. Klausėme jo skaitymo, atidžiai gaudėme lietuvių kalbos ,,melodiją“ – juk rašytojo gimtoji kalba yra anglų. Bet kažkur – galbūt pasąmonėje – kirbėjo noras išmokti ir lietuvių kalbą – atverti tą mitologinį pasaulį, kurį aptiksi tik protėvių kalboje. Ir išmoko. O perskaitytas daugybė knygų apie Lietuvą, jos žmones ir istorinius įvykius pavertė savo kūrybos šaltiniu. 

„Aš ne istorikas“

   Buvo labai įdomu klausyti pasakojimo ,,iš pirmų lūpų“, sužinoti, apie tą protėvių šauksmą - „melodiją“, tūnančią kiekviename žmoguje. Autorius vėlgi su humoru kalbėjo apie tai, kaip paauglystėje nenoriai mokėsi lietuvių kalbos šeštadieninėje mokykloje, kaip atsainiai žiūrėjo į tėvo norą išsaugoti tai, kas liko ,,senojoje tėvynėje“. Tik gerokai vėliau, kai sėkmingai įsikūręs Amerikoje ir sukūręs šeimą su taip pat emigrante, staiga pajuto, kad reikia gaivinti lietuvių kalbą. ,,Dabar kalbėsime tik lietuviškai“, - nusprendė jauni sutuoktiniai, jau belaukdami vaikelio. Kaipgi tai padaryti? ,,Skaitėme pasakas, ieškodami kai kurių reikšmių žodynuose, namuose kalbėjome tik lietuviškai. Vėliau gimė sumanymas skaityti apie Lietuvą, žinias ,,apgyvendinti“ kūrinių erdvėse. Ar tai pavyko? Skaitytojai nuspręs, ar knygos gyvens, ar ne. Aš ne istorikas – esu kūrėjas. Tapatybės ženklo čia nereikėtų ieškoti“, - kalbėjo svečias. Paklaustas apie filmo kūrimą pagal jo knygą ,,Pogrindis“ rašytojas geraširdiškai pastebi, kad šioje srityje nėra žinovas. Šį darbą tedaro tie, kas moka, nori ir gali kurti scenarijus. 

Atsakymai – nepasaldyti

   Radosi klausimų. Į juos išgirdome atsakymus - tikrus ir ,,nepasaldytus“. Kas rašytojui šiandien ta Lietuva? Ar tebėra kaip kūrybos šaltinis? O žmogiškai tariant? Antanas Šileika vėlgi atsako paprastai ir aiškiai: ,,Šiuo metu mano šeima išsiblaškiusi. Vienas sūnus dirba Amerikoje, kitas įsikūręs Lietuvoje. Aš dar ne pensininkas – dirbu savo įprastą darbą - esu Meno akademijos direktorius Toronte. Mokau jaunus rašytojus. Džiaugiuosi, kai sutinku talentingų, kai sakoma, ,,su plunksna gimusių“. Tokių mažuma. Visiems pravartu pasimokyti, kaip mintį išreikšti, kaip sakinų modeliuoti ir t.t.” Paklaustas, kuo pasižymi šiuolaikiniai emigrantai, Antanas Šileika pastebi jų kitoniškumą: ,,Lietuva jau laisva, dėl jos nereikia kovoti ar kitaip remti. Dabar ir tikslai kitokie – jaunimas nori įsitvirtinti, pamatyti pasaulį, galbūt jį nustebinti. Čia negali būti vienaprasmių atsakymų. Jaunimas visada yra ieškotojai“.
   Išsiskyrėme giedrai nusiteikę. Rašytojas Druskininkuose viešės porą savaičių. Gers vandenį iš tikrų Lietuvos šaltinių – ne rašytinių. Tikėkime, kad pastarieji bus labai reikalingi būsimiems kūrybos puslapiams. 
   Lijo, taškėsi lietaus purslai, niokodami sausros pasėtą vasarojų. Kas galėjo ar sugebėjo – džiaugėsi. Šios popietės dalyviai – taip pat.

 

  Žodžio ir muzikos renginys, nepalikęs abejingų 

Izabelė ŪSIENĖ 

   Esu aktorės Gražinos Urbonaitės talento gerbėja nuo studijų laikų. Pirmiausia mane stulbina šios menininkės balso grožis - jį galėčiau palyginti su vaivorykštės spalvomis, kurios neegzistuoja atskirai. Kaip ir jos pasirinkti kūriniai, kuriems ši scenos grandė atidavė savo kūrybinį gyvenimą. Pasakysime, kad G.Urbonaitė – netgi daugiau nei skaitovė ar aktorė – ką gali pasiekti puikus meninio žodžio meistrė. Ji pati gyvena kūrinių dvasia. Ir nepalieka abejingų.

Atsakymą paliko mums

   Bet šiandien apie festivalio ,,Vasara su M. K. Čiurlioniu“ renginį. Liepos pavakarę spigino 34-ių laipsnių karštis, o viešojoje bibliotekoje kartu su saulėlydžio pažarais pro langą sušvytėjo puikus renginys, žodžio ir muzikos palytėtas. Šio vakaro dalyviai – aktorė G.Urbonaitė, Dalia Sakavičiūtė, Gabrielė Sližytė, jaunoji smuikininkė Kotryna Ugnė Daunytė, koncertmeisteris Aleksandras Vizbaras ir, žinoma, aktyviausieji kultūros puoselėtojai – klausytojai. Su programa supažindino ir sėkmės palinkėjo Vaclovas Juodpusis. J. S.Bacho fragmentą smuikui atliko Kotryna. Muzika liejosi tarytum gyvenimo upės tėkmė – greita, skubri, įnoringa ir nenumaldoma. Po tokios įžangos gražiai derėjo aktorės G.Urbonaitės žodžiai apie istorinę kiekvieno žmogaus tautinę savimonę, pilietiškumą, valstybės supratimą. ,,Nusilenksiu pirmiausia Mikalojui Daukšai, davusiam suvokimą, kas yra valstybė, žmogus, tauta“, - prabilo aktorė, pradėdama ištrauką iš M.Daukšos ,,Prakalbos į malonųjį skaitytoją“. Iki skausmo pažįstami, girdėti, dar mokyklos suole įsisąmoninti žodžiai: ,,Kurgi, sakau, pasaulyje yra tauta, tokia prasta it niekinga, kad neturėtų šių trijų dalykų: tėvų žemės, papročių ir kalbos“. Bet, aktorės talento sustiprinti, šie žodžiai skamba visų pirma į nūdieną. Ir skirti ne sulenkėjusiems Lietuvos bajorams, o mums – globaliems lietuviams. Šį įspūdį pagilino toliau skaitoma Aldonos Puišytės elegija M.Daukšai. ,,Kaip suptume vygę be dainos žodžių? Raudas ar išduotume užmarščiai prie mirusiojo?“ – retoriškai klausia aktorė, o atsakymo tikisi iš mūsų.

Skausmo ir graudulio atbalsis

   Toliau ji kalba apie kitą mūsų tautos sergėtoją – Simoną Daukantą – pirmosios lietuviškos istorijos kūrėją. ,,Būdo senovės lietuvių ir žemaičių“ fragmentai, aktorės talento nutvieksti, suskambo kaip skaidri tautos istorijos herojiška gaida. Juk būta senovės lietuvių, liaudies išmintimi gyvų ir šiandien tautos atmintyje: ,,Ne tai augaloti - kaip drūti“, ,,Ant kalbos tiesūs, ne melagiai“, ,,Melagis pasaulį pereis, bet atgal negrįš“. Taipgi ir drąsūs: ,,Kas mano rankoje, tas tavo kaktoje“. Darbuose skubrūs: ,,Atminimą, ne vežimą savo gyvenimu darė“, laisvę vertino: ,,Liuosi lab ir po keru begyveną“. Tiesa, neretai ir liūdni: ,,Eina kaip savo namus pardavęs“. Po tokių patriotiškų istorijos ištraukų Petro Panavo eilės ,,Kas esame?“ suskambėjo praradimo kartėliu. Antai vietovardžių melodijas storiausios knygos saugo, o mašinose lietuviai laikosi kaip protėviai balne, tik esmė kita. Kokie mes esam, tokia ir mūsų Lietuva. Saviironija su ,,ašara aky“. Įtaigiai ir nuoširdžiai aktorė pasakojo S.Daukanto biografiją. Tai dramatiška istorija žmogaus, atidavusio savo gyvenimą tėvynės istorijos pėdsakui įminti. Graudžia gaida G.Urbonaitės balsas persmelkia klausančius. Paskutiniai S.Daukanto žodžiai – skausmo ir graudulio atbalsis - kaip ir jo gyvenimas. Sirgdamas nepagydoma liga, vienišas ir apleistas, jis sakė: ,,Laiko skubrūs vandenys neša į Amžinybės karalystę. Jau laikas man į Papilės kalnelį.“ Čia ir apsiliko, iš aukšto paminklo žvelgdamas į savo Lietuvą, kurios istorija jam buvo tokia svarbi ir reikalinga. 
   Aktorės pasakojimą lydi D.Sakavičiūtės atliekamas V.Valtono fragmentas smuikui su fortepijonu. Dramatiškai skaudi melodija įtikinamai veikė klausytojus ir pačią aktorę, kuri tarytum darsyk išgyveno pasakytų žodžių skambesį, klausydama smuiko melodijos ir fortepijono. Liūdna, bet graži dermė. 

Pareiga Dievui ir žmonėms 

   Toliau aktorė su ypatingu įsijautimu pasakojo Kristijono Donelaičio biografiją. Įdomus laisvųjų valstiečių įvardijimo atsiradimas. Prūsijos karalius išleido įstatymą, kuris leido išnuomoti valstiečiams žemę 99-eriems metams, o 5-erius metus nereikėjo mokėti mokesčių. Betgi toji žemė buvo pelkė. K.Donelaičio tėvas kartu su kaimynu sugebėjo tą pelkę paversti dirbama žeme. Būsimasis poetas – 7-as vaikas šeimoje, itin troškęs mokytis. Aktorės dėka biografijos faktai atgyja ir prabyla poeto pastoriaus gaida – juk savo poemą jis sukūrė kaip pamokslų variacijas. Norint patapti pastoriumi, reikėjo tobulai išmokti lotynų, graikų ir vokiečių, dar mokėti italų ir prancūzų. Pridėkime, kad Kristijonas pats kūrė sakralines melodijas, bažnytinius tekstus, sakė pamokslus, iš kurių ir gimė ,,Metai“. Dar meistravo barometrą, laikrodį, fortepijoną, dirbo žemę, statė bažnyčią, sodino medžius. Labai mėgo gulėti po medžiu ir žiūrėti į dangų. Jis buvo kupinas egzistencinio ilgesio. Jausdamas prastėjančią sveikatą, skubėjo statyti našlių namus, kad jo Ana Regina turėtų kur gyventi. Nepaliko palikuonių – per daug savęs išdalijo, vykdydamas pareigas Dievui ir žmonėms. 
   ,,Nuo to laiko, kai 1965 metais buvo išleista Justino Marcinkevičiaus poema ,,Donelaitis“, man ,,Metai“ tapo stalo knyga, o dabar turbūt jau ir gyvenimas“,- sako aktorė ir pradeda deklamuoti ištraukas iš ,,Metų“. Artėjantis ruduo, Krizo dukters vestuvės, margaspalvė būrų minia, šventiški rūbai, postringavimai apie tai, kad ,,visi nuoginteliai gemam“, bet likimas savaip suskirsto į ponus ir skarmalius. Renginio kulminacija – J.Marcinkevičiaus poemos ,,Donelaitis“ posmai, perteikti su tokiu įsitikinimu ir menine įtaiga, kad abejingų iš tiesų neliko. Pasigirdo L.van Bethoveno muzika. Ji buvo veržli, galinga, linksma. Kaip K.Donelaičio gyvenimo ir kūrybos egzistencinis triumfas. O atliko G.Sližytė, D.Sakavičiūtė ir A.Vizbaras. Juk K.Donelaičiui priklauso lietuvių literatūros karūna – literatūroje pirmas ir toks didis. Mūsų Kristijonas. 
   Aktorė G.Urbonaitė, S.Daukanto žodžiais tariant, šią pavakarę ,,vienok atlaikė“. Dvi gražias, ir tautiškai prasmingas valandas praleidome ir mes. 
   Dėkojome aktorei, kad mūsų mieste ne pirmą ir ne paskutinį kartą. Klausytojai plojo, nuoširdžiai sveikino mokslo draugė Zita Jančiauskienė, kolegė Audronė Padegimaitė. Džiaugiamės, kad šiai menininkei pas mus norisi atvykti ir rasti bendraminčių.   Nuskaidrintu žvilgsniu nirome į vakarėjantį miestą – rytoj laukia vasara, kuri „žemės vainikus pamaži jau pradeda vytint ir grožybes jų puikis su pašaru maišo“.


Paieška



Kas, jūsų spėjimu, gyvens garsioje pilyje ant Vijūnėlio tvenkinio kranto?
Statytojas alytiškis A.Baranauskas
Kurorto meras R.Malinauskas
Princesė ant žirnio
Ten bus senelių prieglauda
Manęs tai nedomina


Siūlau klausimą skaitytojams
Siūlau temą rašiniui

Roletai 
plastikiniams
langams

Prašome
atsiliepti skaitytojus iš:
Kuveito, Hawaii, Filipinų
info@druskonis.lt


Greitas kreditas
internetu


Nebrangiai
šarvuotos durys butui,
lauko durys namui
,
plastikiniai langai

Langai






© 1997-2013 Druskonis.lt . Visa medžiaga pateikta šiame puslapyje yra laikraščio "Druskonis" nuosavybė.
Kopijuoti, platinti informaciją be laikraščio "Druskonis" sutikimo DRAUDŽIAMA!
Visas teises gina LR istatymai

Dizainas ir programavimas - Dana M. ir Aurimas A.