Pirmas

NAUJIENA!


NAUJIENA!

Šiame numeryje

Miesto žinios
Policijos žinios
Kultūra
Renginiai
Skelbimai

Druskininkai

Sanatorijos
Viešbučiai
Menai

Druskininkų apylinkės

Turauskų sodyba
Sodyba "Pas Rūtą"

Redakcija

Informacija


Reklama


Labai gera vieta Jūsų reklamai. Daugiau informacijos čia >>



  „Ketinu studijuoti Azijos tautų kalbas“

E.Šalengaitės mokytoja L. Dudulienė, Eglė (iš kairės), jos močiutės Valentina Sadauskienė ir Gina Šalengienė su Prezidente D.Grybauskaite


Eglė (pirmoji dešinėje) su bendraamžėmis Greta, Adele, Ingrida, Laura ir Raimonda

   Kalbiname „Ryto“ gimnazistę Eglę Šalengaitę, neseniai rašyto diktanto konkurse tapusia raštingiausia moksleive šalyje. 

   - Pirmiausia, Egle, sveikinam tapusią raštingiausia mokine Lietuvoje. Kaip žinia, šiemet Nacionalinį diktantą rašė daugiau nei 7300 žmonių šalyje ir užsienyje. Iš jų visų laimėjai geriausios moksleivės prizą. Kaip tai pavyko?

  - Diktantą rašiau taip, kaip rašyčiau kiekvieną kitą tekstą. Specialiai nesiruošiau.
   - Ar pirmąkart dalyvavai šiame konkurse? Ar dalyvauti jame buvo tavo savarankiškas apsisprendimas?
   - Dalyvavau trečią kartą. Apsisprendžiau pati.
   - Gegužės 6 d. Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dienos proga tave kaip raštingiausią moksleivę Prezidentūros Baltojoje salėje apdovanojo Prezidentė D.Grybauskaitė. Kaip vyko ši ceremonija, ir kuo ji tau buvo ypatinga?
   - Vedėjas ir Prezidentė pakalbėjo apie kalbos svarbą. Būrys mokinių įdomiai skaitė ištrauką iš M. Daukšos „Postilės“ pratarmės. Buvo paskelbti nugalėtojai, vėliau visi fotografavosi. Ypatingas jausmas apėmė vien nuo buvimo tokioje aplinkoje. 
   - Tavo raštingumu nuolatos įsitikina “Druskonio” skaitytojai straipsneliuose apie “Ryto” gimnazijos folkloro ansamblio “Racilukai” pasirodymus. Jam vadovauja tavo lietuvių kalbos mokytoja Lina Dudulienė, kuri veikiausiai savo ruožtu verta šio titulo dalies…
   - Tikrai. Jei ne ši mokytoja, nebūčiau tiek daug pasiekusi. Ji turi daug žinių apie kalbą ir moka padrąsinti.
   - Esi abiturientė, šiemet baigianti “Ryto” gimnaziją. Galbūt studijų išankstinis pasirinkimas susijęs su lietuvių kalba? Apskritai kokie tavo studentiški ketinimai?
  
- Studijų pasirinkimas tikrai susijęs su kalba, bet ne lietuvių, o rytinės Azijos tautų kalbomis. Ketinu studijuoti orientalistiką.
   - Ar tavo atveju galioja populiari nuostata, jog moksleiviai, imlūs humanitariniams mokslams, nepasižymi polinkiu tiksliesiems mokslams?
   - Iš dalies. Fiziką ir chemiją mokiausi gerai. Su matematika buvo keblumų visą laiką. Ir dabar mano metiniai vidurkiai visi dešimtukai, tik matematikos septynetas.
  - Paatvirauk, ar labiau kalbą ugdo kompiuteris, ar knygų skaitymas? Apskritai kas turtina kalbą?
  - Naudojantis kompiuteriu, lengviau žodyne susirasti reikiamą žodį. Knygų kalba turtingesnė, vis dėlto ir jose, ypač mokslinėje fantastikoje, svetimybių pasitaiko tiek daug, kad skaitymas gali supainioti. Kalbą turtina bendravimas su žmonėmis – kiekvienas turi savo žodyną, savo posakius.
   - Ką manai apie bendraamžių lietuvišką kalbą, kurioje, kaip žinia, knibžda gausa svetimybių, ypač keiksmažodžių, kurių net reikšmės patys paaugliai nesuvokia... Kai kas mano, kad tai kalbą pasodrina?
   - Jau pripratau girdėti svetimybes, dėl to jos neerzina. Pasodrintą kalbą laikau dar viena lietuvių kalbos tarme. Be abejo, būtų gerai, kad dėl jos nebūtų pamirštama taisyklinga kalba.
   - Ar tėvų ir senelių tarmę išmokai iš jų pačių, ar jau „Racilukuose“? Kokią tarmę laikai gimtąja? Kuo tavo amžiaus žmonėms gali būti įdomi, tarkim, dzūkų tarmė?
   - Gimtąja laikau dzūkų tarmę. Tarmės pagrindus perpratau bendraudama su seneliais, o „Racilukuose“ įgijau smulkesnių žinių. Kalbėti iš tiesų tarmiškai sudėtinga; perprasti ir išmokti dzūkų tarmę – iššūkis. Mano bendraamžiai mėgsta išsikelti iššūkius, tad ir dzūkų tarmė vien dėl to galėtų juos sudominti.

„Druskonio“ inf.



  Kaip gydomi žmonės nuo savo pačių gyvenimo pinklių 


Izabelė ŪSIENĖ 

   Žodis ,,panara“ reiškia virvę, kuri jungia spragilą su kotu. Be jos grūdų neiškulsi. O mums, druskininkiečiams, ši vieta jau žinoma, bent jau girdėta, ne vieno čia lankytasi – tik ne virvės ieškota. Atvažiavę gegužės 7-ąją su TAU vėl pasidairyti aptikome ir daug naujo, gražaus. 

Žemę dirba tik rankomis 

  
Vaikštom, grožimės, regis, neliko vietos nepasitenkinimui, pykčiui ar kitiems negatyviems dalykėliams. Įeiname į koplyčią, centrinę sieną puošia nauji Jėzaus ir Marijos Teresės bareljefai. Klausomės jauno gido pasakojimų, kaip gydomi žmonės nuo savo pačių gyvenimo pinklių. 7 kartus per dieną meldžiasi, dar su jais bendrauja psichologas, socialinis darbuotojas. Bet svarbiausia – šioje 4 hektarų laukymėje tik rankomis, be jokių technologijų, jie dirba žemę, plečia vaistų plantacijas. Sėja, sodina, ravi, skina, džiovina ir atlieka visus kitus darbus, kol šie atsiduria parduotuvėlės lentynose. Žolelės, aliejai nuo įvairiausių negalavimų realizuojami Vilniuje, Kaune. 48-ias rūšis augina čia, o 60 dar prirenka iš kitų vietų – daugiausia Dzūkijos nacionalinio parko. Tada apvaikštome kitas vietas: vaistažolių laukai, tvenkinėliai, įsistebime į tris varpus, regimus ir girdimus, žvilgsniu paglostome pušų kamienus, ilgai stovime prie voveraičių būstinės medyje. Kaip vikriai jos landžioja iš inkilo ir atgal, tik uodegėlės švysčioja. Na ir, žinoma, pajaučiame vaismedžių žydėjimo ,,gyrių“, kaip būtų šis žodis tariamas Šventajame Rašte. Pasijutome kaip ,,Dievų miške“, Balio Sruogos žodžiais tariant. Atidžiai apžiūrime ,,pasyvųjį namą“ - pastatytas taip, kad šio didelio būsto išlaikymas per metus kainuoja 2000 Lt. Visų metų vidutinė temperatūra – 20 – 25 laipsniai šilumos. Neįtikėtina, bet tai tiesa. Žolelių džiovykla taip pat įrengta naudojantis saulės korektoriumi. Stabtelime prie mažosios koplytėlės – joje vasarą mėgsta melstis ir medituoti turistai, jų tikrai daug. 

Virvė, jungianti su viltimi 

   Kas jie – tie reabilituojamieji? Vaikinas mus patikina, kad jie yra įvairaus amžiaus, išsilavinimo ir finansinių galimybių žmonės. Šiuo metu jų čia gydosi 11. Buvimo laikas nereglamentuotas – iki vienerių metų, kol galės valdyti savo ydingus pomėgius. Pasiteiravę sužinome, kad reabilitacijos centras remiamas Europos sąjungos lėšomis ir veikia nuo 2008 m. Gido pasiteiraujame, ar yra čia tokių žmonių, kurie, pasak dzūkelių, nei Dievui, nei velniui nerūpi. Jis patikina, kad tokių vis atsiranda, jų net tėvai, kiti artimieji bodisi, kartais iš namų išvaro. Deja, pastarieji čia ilgai neužsibūna – sušildo sužvarbusį kūną, palikdami sielą, priklausomybių įkalintą. Vis tiek priimami. Kas lankėsi čionai anksčiau, pajuto šios vietovės, koplyčios, kitų statinių atsinaujinimą, gamtos ir žmogaus sandorio estetinį paryškinimą, išsiplėtusias praktinės veiklos sferas. Bet laikas mus spaudžia – autobusas reikalingas mokiniams iš mokyklos parvežti. Skubame, bet žinome, kad ne sykį čia sugrįšime pasimelsti, pamedituoti, tiesiog pabūti šioje laukymėje, kur saulė ramesnė, laukai idealiai įdirbti, miško kalbos netrikdo technikos riaumojimas. Paskutinis lankymo punktas – parduotuvėlė. Įsigyjame vaistažolių, gydomųjų aliejų, gauname laikraštį šeimai, kurį mums visiems dovanoja Bernardinai.lt. Apsilankyti šioje internetinėje svetainėje tikrai verta. Pajusite skaitymo malonumą, ypač tie, kurie linkę ieškoti ,,gyvenimo švelnaus prisiglaudimo“, kaip sakė šviesios atminties poetas Justinas Marcinkevičius.
   Prie autobuso įprastas šurmulys, džiugi įspūdžių raiška ir įprasti padėkojimai Onutei Malaškevičienei – kultūrinimosi renginių koordinatorei. Išties viskas apgalvota ,,nuo – iki“. Kitą savaitę laukia paskaita, vėliau – amatų mugė Rumšiškių muziejuje. Grįžtame iš Panaros –,, virvės“, jungiančios žmogų su gamta, Dievu, viltimi, kad galima keistis. 


  Šeimos diena su mamomis 


Loreta SADAUSKIENĖ, „Druskininkų viltis“ pirmininkė
 

   Gegužės 15 d. sutrikusio intelekto žmonių globos bendrija „Druskininkų viltis“ sukvietė mamas į tradicinę mamos dieną. Renginio aprangos kodas - vienspalvis drabužis.
   Šventės pradžioje organizatorės pasveikino visas susirinkusias mamas, palinkėjo joms daug sveikatos, džiugių akimirkų bei ilgų ilgų gyvenimo metų. Prie sveikinimų prisidėjo Neįgaliųjų draugijos pirmininkas Raimundas Tenenis, priminęs, kokios mamos yra svarbios ne tik jaunam, bet ir vyresnio amžiaus žmogui. Taip pat akcentavo gegužės 15-ąją, Šeimos dieną, ir palinkėjo visoms mamoms būti visada šeimos branduoliu. Druskininkų savivaldybės vyr. specialistė Bronė Petrikienė pasidžiaugė susirinkusiu gražiu būriu mamų ir įteikė saldžią dovaną. Vėliau tylos minute pagerbtos visos mirusios mamos. Nors mamų laukė įdomi programėlė, joms šį sykį irgi teko pasikliauti savo miklumu bei išradingumu. Mamoms pateikta keletas užduočių. Pirmoji - „Atpažink, mama, kur tu“. Kiekviena mama turėjo atspėti, kuriame piešinyje jinai pavaizduota. Mamoms ši užduotis pasirodė ne tik labai įdomi, bet ir suteikė daug juoko. Viena sakė, jog plaukai - ne tokie, kita - per liesa, trečia - labai spalvota...Na, o kitoje rungtyje mamos be žodžių turėjo vaidinti, o susirinkusi minia privalėjo atspėti, ką jos rodo. Viltiečių mamos buvo tikros šaunuolės, greitai susidorojusios su užduotimi. Vėliau dienos užimtumo centro vaikai ir jaunuoliai deklamavo gražias eiles apie kilnią ir gerą mamos širdį, nuolatinį jos rūpestį, švelnumą, nuoširdumą, pradžiugino spektakliu “Raudonkepuraitė“. Pagrindinė pasakos veikėja Raudonkepuraitė – graži, šiuolaikiška, sumani, tačiau nepaklusni mergaitė, kuri gyvena su savo mama miško trobelėje. Mama dienų dienas pluša namuose, o dukra, net ir raginama jai padėti, niekada neskuba į pagalbą. Ir štai Raudonkepuraitė, keliaudama pas močiutę, pasuka ne tuo keliu. Ji susiginčija su medžiu, zuikiais, o vėliau ir su ožkų būriu, kurie ją gėdina , jog nevalgytų močiutės vaišių. Na, o vilkas pasirodo tikras gudruolis, kuris mergaitę parsivilioja į namus ir pristato prie puodų, įteikia šluotą, o pats skaniai užsnaudžia. Raudonkepuraitę išvaduoja geroji mama, ir kartu su vilku keliauja pas močiutę gerti arbatos, tačiau ši, pamačiusi vilką, nualpsta. Vilkas greitai puola daryti dirbtinį kvėpavimą, Raudonkepuraitė matuoja spaudimą, o mama senelę atgaivina vandeniu. Po spektaklio viltiečiai mamoms įteikė kuklias dovanėles - pačių rankomis pagamintus atvirukus ir gėlės žiedą. Na, o jau tradicija tapusią – šeštą šeimos gėlę pasodino R.Tenenis. Šia gėle viltiečiai rūpinsis dienos užimtumo centre. Grojant Jaskonių ir Naujasodės kaimų kapelai “Malūnėlis“, šokome, dainavome, o vėliau įspūdžiais dalijomės prie kuklaus vaišių stalo.



  Mes kartais praeitį atgal susigrąžinam, atsiremiam į ją, 
  kur ji gera
(Tęsinys. Pradžia Nr. 14) 

Antanas ZABOTKA 

   Buvo studijų universitete pradžia, 1952 – ieji. Rengėmės egzaminams. Profesoriaus Juozo Balčikonio dabartinės lietuvių kalbos egzaminas kėlė tiesiog siaubą. Žinojome, kad profesorius per egzaminus visada laukia, kokį naują, jam negirdėtą žodį pasakys studentas. Jei pasakys bent vieną tokį – įrašys knygelėn penketą, iš egzamino bilieto kartais nieko net nepaklausęs. Nepasakys - klausinės išsijuosęs, ir penketo, gal net ketverto, beveik nesitikėk. Taigi atėjo ir man eilė atsakinėti. Turiu iš anksto parinktus žodžius. Turiu vieną, antrą, trečią – netinka nė vienas.  Liko ketvirtas, paskutinis. Viešpatie, pasigailėk! Ir... ,,Gruoblis“, - ištariu pagarbiai, vos ne alpdamas. Profesorius staiga sukruta, pakelia galvą, mirkt mirkt, pakrapšto ausį: ,,Ką čia pasakei?  Pakartok.“ ,,Gruoblis“, - vėl sakau jam kiek atsigaudamas. ,,Hm, negirdėjau tokio žodžio. O ką tai reiškia?“. ,,Tai negrįstas, nelygus, medžiais apsodintas dvaro keliukas.“ ,,Keliukas, sakai? Dvare? O iš kur pats būsi?“. ,,Nuo Labūnavos, nuo Kėdainių, iš Pakapių kaimo“, - jau visai atsigaunu, pajutęs draugišką profesoriaus toną.  ,,Dvaro kelias ten gruoblėtas,“ - kartoju ką sakęs. ,,Tai mes beveik kaimynai, - visai ,,suminkštėja“ profesorius. – Aš irgi iš tos pusės, mano gimtinė netoli Panevėžio, bet ir man iki Nevėžio netoli. O kodėl tavo tokia pavardė?“. ,,Tai ir nežinau. Gal... gal rusiška,“ - dvejoju. ,,Mes dar pamatysim. Tvirtinti neskubėk“, - kažką tarsi pažada kalbininkas.
   Taip ir baigėsi mano ,,istorinis“ egzaminas. Įrašė knygelėn penketą ir paleido. Parlėkiau ,,Tauro“ bendrabutin lyg ant sparnų ir jau po penkių minučių daugelis žinojo apie mano hepiendą. O tas ,,gruoblis“ gal pasitarnavo ne tik man. Gal ir pačiam profesoriui. Gal ir pačiam kalbos mokslui. Beje, vos mėnesiui praslinkus, įbėgo auditorijon dekanato darbuotoja: ,,Ar yra čia Zabotka? Šaukia profesorius Balčikonis. Į dekanatą!“.
   Nueinu. Profesorius liepia sėstis ir trumpai: ,,Kaip ir maniau, tavo pavardė ne rusiška. Perverčiau daugybę rusiškų leidinių, tokios neaptikau. Tavo pavardė iš sorbų“. Bet gal aš nenugirdau, gal pasakė ,,iš serbų“?
   ,,Žinai, - tęsė, - yra tokia tautelė tarp Čekoslovakijos ir Vokietijos“. Mostelėjo ranka kažkur Gorkio gatvės pusėn: ,,Iš ten ir bus atkeliavus tavo pavardė. Tai tiek ir norėjau pranešti“.
Žinoma, vėl apsidžiaugiau, pajutęs dar didesnę pagarbą šiam nuostabiam mokslo vyrui. 
   Tikėjimas profesoriaus Juozo Balčikonio sprendimais nesilpsta. Visai neseniai, užpernai, per respublikinį radiją girdžiu: ,,Čekijoj formuojama nauja vyriausybė“. Į ją siūlomas ir Sabotka.      Viešpatie, tai beveik aš! Tik viena (pati pirmoji) raidė skiriasi! Tą ,,Sabotką“ radijas pakartojo dar porą kartų. Tokie sutapimai, žinoma, nelemia nieko, bet pamąstyti priverčia. Ačiū, profesoriau, ir už tai.

   (Bus daugiau)

Paieška



Kas, jūsų spėjimu, gyvens garsioje pilyje ant Vijūnėlio tvenkinio kranto?
Statytojas alytiškis A.Baranauskas
Kurorto meras R.Malinauskas
Princesė ant žirnio
Ten bus senelių prieglauda
Manęs tai nedomina


Siūlau klausimą skaitytojams
Siūlau temą rašiniui

Parduodamas nekilnojamasis turtas (negyvenamosios patalpos - požeminės automobilių stovėjimo aikštelės, unikalus numeris 4400-1497-2314:5867, esančios Druskininkų g. 23, Druskininkai). 1 vietos pardavimo kaina 7000 Lt. Dėl išsamesnės informacijos kreiptis 861286008 arba elektroniniu paštu parduodamasturtas1@
gmail.com

Roletai 
plastikiniams
langams

Prašome
atsiliepti skaitytojus iš:
Kuveito, Hawaii, Filipinų
info@druskonis.lt


Greitas kreditas
internetu


Nebrangiai
šarvuotos durys butui,
lauko durys namui
,
plastikiniai langai

Langai






© 1997-2013 Druskonis.lt . Visa medžiaga pateikta šiame puslapyje yra laikraščio "Druskonis" nuosavybė.
Kopijuoti, platinti informaciją be laikraščio "Druskonis" sutikimo DRAUDŽIAMA!
Visas teises gina LR istatymai

Dizainas ir programavimas - Dana M. ir Aurimas A.