Pirmas

NAUJIENA!


NAUJIENA!

Šiame numeryje

Miesto žinios
Policijos žinios
Sportas
Kultūra
Renginiai
Skelbimai

Druskininkai

Sanatorijos
Viešbučiai
Menai

Druskininkų apylinkės

Turauskų sodyba
Sodyba "Pas Rūtą"

Redakcija

Informacija


Reklama


Labai gera vieta Jūsų reklamai. Daugiau informacijos čia >>



  Šekspyras Druskininkuose – gyvas!

Šekspyro romansus padainavo “Druskelė”

Izabelė ŪSIENĖ

   Britų taryba, bendradarbiaudama su Lietuvos bibliotekininkų draugija, visus norinčius šiemet pakvietė dalyvauti iniciatyvoje ,,Šekspyras gyvas bibliotekose“. O kodėl gi ne? Taip mūsų miesto bibliotekos darbuotojoms gimė sumanymas paminėti Viljamo Šekspyro genialumo fenomeną ir Druskininkuose. Balandžio 23-29 d. jau 16 – tą kartą Lietuvoje minima Bibliotekų savaitė. Auditorijos buvo gausu – tie patys kultūra besidomintys žmonės. Šįsyk gražus būrelis ir ,,Ryto“ gimnazijos moksleivių su savo lietuvių kalbos mokytoja Aldona Brasevičiene. Malonu matyti jaunimą. Kaip dažnai sako jų mokytoja: ,,Alsu gyvenime būtų be literatūros“.

Vedėjai padirbėjo iš peties

  
Renginio vedėjai Audronė Padegimaitė ir Jonas Subačius padirbėjo iš peties. Peržiūrėtos internetinės laikmenos, paieškota radijo ir televizijos archyvuose, ne kiekvienam prieinamuose.
   Rasta daug ir įdomių faktų. Anglijos miestelis Strafordas, didumo sulig mūsų Telšiais, pastaruoju metu tapo pasaulio susidomėjimo objektu. Neseniai ir paties princo Viljamo su žmona aplankytas. Ekrane žiūrime V.Šekspyro tėvų namus, Šventosios trejybės bažnyčią, namą, kuriame gyveno didžiojo poeto duktė. Su dideliu susidomėjimu žvelgiame į antkapinį užrašą, turbūt neprilygstamą originalumu: ,,Bijok, Jėzau, eik savo taku. Nedrįsk atkasti šių palaikų. Prakeiktas bus, pajudinęs nors grumstą.“ Bene šiuos žodžius bus parašęs pats poetas? To nesužinosime. Mus nuo poeto laikų skiria 400 metų. Manoma, kad poetas gimė ir mirė tą patį mėnesį ir dieną – balandžio 23 – ąją, per Šventą Jurgį Stratfordo miestelyje karalienės Elžbietos valdymo laikas. Mokėsi mokykloje, kurioje pamokos prasidėdavo 6 –tą valandą, papusryčiavus 9 – tą mokymasis tęsdavosi iki gerų popiečių. Lotynų kalba buvo svarbiausia. Per metus 40 dienų atostogų. Gabus jaunuolis, tik baigęs mokyklą, jau dirbo namų mokytoju, vertė romėnų literatūrą. Greitai jaunam kūrėjui ėmė šypsotis ir dvaras. 100 spektaklių karaliaus rūmuose, kasmet po 20. Jo kūryba kaip neišsenkamas šaltinis – tobula ir nepakartojama. Juk rašė Viljamas be juodraščių – lengva ranka guldė eilutes, tapusias pasaulio klasika. Nepralenkiama, bent kol kas. Įgimtas talentas gali taip išsiskleisti tik mylint savo gimtąją kalbą. Išgyveno vos 52-ejus metus, sukūrė 38-ias pjeses, 154-is sonetus. Įdomi biografijos detalė – jauno poeto santuokos istorija. Jis vedė vos 18-os metų, reikėjo gauti net vyskupo leidimą – tokių metų laikomas nepilnamečiu neturėjo teisės įsipareigoti šeimai. Nuo 1580– 1890 m. gyveno Londone. Jiedu sulaukė dviejų vaikų – dukros ir sūnaus. Deja, sūnus mirė nuo šiltinės, tais laikais įprastos ligos, dėl to poetas labai sielvartavo, nes jo titulai neteksią prasmės. Kai atvyko į Londoną su aktorių grupe, nuo tada jo ,,visas gyvenimas - scena.“ Šiemet pasaulis itin gausiai mini genialaus kūrėjo mirties metines. Ekrane pamatėme ,,Romeo ir Džiuljetos“ ištrauką, iš radijo archyvų atgijo šviesios atminties aktoriaus Henriko Kurausko 1959 m. pasakytas monologas ,,Būti ar nebūti“. Mūsų kartos žmonėms tai be galo jaudinantis momentas. Toliau klausėme 1948 m. įrašą - Laurenso Olivje monologą, atliekamą anglų kalba. Galėjome palyginti ir pasididžiuoti kalbų savitumu, dviejų labai skirtingų aktorių balso ir vaidybos įtaiga.

Patirti kelionės įspūdžiai

   Renginį paįvairino Eugenijos Sidaravičiūtės pasakojimas – patirti kelionės įspūdžiai. Ji papildė kūrėjo charakterio ypatumus, rodė gimtąjį miestą ir Elsinoro, Danijos princo, Hamleto prototipo, miestą. Pateikė keletą faktų iš V. Šekspyro žmonos Anos bei jo tėvų gyvenimo, rodė buities nuotraukas. Pajutome tuomečio anglų gyvenimo etnografines detales. Eugenija, kaip visada, moka užfiksuoti dalykus, kurie yra autentiški, labai įdomūs ir svarbūs. Parodyta daug vaizdų apie ,,Globus“ teatrą. Įdomi detalė – 2012 m. šiame teatre buvo suvaidinta V. Šekspyro kūriniai 37-iomis pasaulio kalbomis. Teatras, kuris po gaisro buvo atstatomas daugelį metų. 1997 m. galutinai atnaujintas. Tai didžiausias pasaulio teatras – čia telpa 1400 žiūrovų, o vaidinama tik šiltuoju metų laiku – išlaikyta tų laikų tradicija.

Gyrė pavykusį renginį

   Toliau renginyje sonetus eiles skaitė ,,sonetų ponios“: Loreta Baliukonienė, Lolita Babilienė, Monika Sakalienė, Zita Jančiauskienė, Nijolė Žalkauskienė, romansus padainavo ,,Druskelė“.
   Renginio pabaigoje bibliotekos direktorė Laima Žėkienė padėkojo visiems šio renginio kūrėjams: Audronei ir Jonui, skaitovėms ir dainininkėms, darbuotojoms Adelei ir Daliai, be kurių neapsieinama nė viename renginy. Gausiai susirinkę žiūrovai dalijosi įspūdžiais, gėrė arbatą, gyrė pavykusį renginį. Tuomet panorau pakalbinti Joną Subačių – dažną renginių vedėją.
   - Esate vadybininkas (biurokratas ) jau daugelį metų. Kas jus paskatino vesti renginius, deklamuoti, dainuoti – suderinti tokius skirtingus dalykus?
  
- Vadyboje esu jau 35 – erius metus. Iš pradžių Merkinėje, paskui Druskininkuose. O scenoje dar seniau. Balbieriškio vidurinėje mokykloje pirmąkart ir Hamleto monologą deklamavau, mokytojos paskatintas. Labai įdomi buvo šio kūrinio perskaitymo istorija. Bibliotekoje tebuvo viena knyga, tai mokytoja mums valandas paskirstė – man buvo atseikėtos 3 valandos. Jau tada patiko, su didžiausiu malonumu perskaičiau – suspėjau.
  - Koks jūsų santykis su šio autoriaus kūryba apskritai?
  
- Universitete teko plačiau susipažinti su Viljamo Šekspyro kūryba – buvo, kaip žinote, užsienio literatūros kursas. Moksliškai analizavome kūrinius. O deklamavau tik sonetus. Jie man prigijo ilgam.
   - Kas jus atvedė į sceną Druskininkuose?
  
- Audronė. Ją pamatęs, atpažinau tik iš balso – juk buvo žinoma radijo diktorė. Taip ir liko mūsų kūrybinis duetas.
   - Kurio vertėjo – Aleksio Churgino ar Sigito Bložės – vertimą labiau vertinate?
  
- Abu labai skirtingi. Aleksio Churgino ,,lengvesne ranka“ išversta, skamba ritmiškai ir melodingai. Sigito Bložės gilesnės mintys pagautos. Abu savaip įdomūs.
                                      *   *   *
   Vakaro saulė įspindo į bibliotekos langus. Išsiskirstėme pajutę ilgai lauktą pavasario dvelksmą.
   Prasmingas pabendravimas miesto bibliotekoje – tikrame kultūros židiny – neprailgo. Šekspyras gyvas daugelio mūsų dvasios potyriuose.

 

  Druskininkų meno šviesuolis Vilniuje

A.Šuliauskas Stasio Vainiūno namuose

Vaclovas JUODPUSIS, 
muzikologas, vedęs vakarą 

   Kartais pagalvojame, kad tik Vilniuje ar kituose didžiuosiuose miestuose susitelkusios visos kūrybinės pajėgos, todėl mūsų žvilgsniai į atokesnes vietoves retokai ir tenuklysta. Bet turėtume pagalvoti, kad ir nuo didžiųjų miestų nutolusiuose miesteliuose prasmingai pluša ne vienas dailininkas, muzikos kūrėjas, kad ten esama puikių pedagogų, ugdančių jaunąją kartą tauriems meniniams ieškojimams. Taigi Lietuvos muzikų rėmimo fondo Stasio Vainiūno namai nuolat žvalgosi po Lietuvą, ir čia atsilanko Biržų Vlado Jakubėno, Pakruojo Juozo Pakalnio muzikos, Varėnos Jadvygos Čiurlionytės menų, Mažeikių rajono Viekšnių Vinco Deniušio meno, Druskininkų Mikalojaus Konstantino Čiurlionio meno mokyklų ugdytiniai, neretai pradžiugindami lankytojus moksleivių piešinių parodomis. O balandžio 20-oji vilniečiams buvo maloni diena, nes Stasio Vainiūno namuose įvyko įspūdingas pokalbis su įvairiausių talentų meistru dailininku Alfonsu Šuliausku, kuriam ši erdvė gerai pažįstama, nes 2013 m. lapkričio 20 d. čia buvota su knyga ir paroda „Kelionė akimirkos taku“, o praėjusių metų pabaigoje, druskininkiečiams viešint Vilniuje, Rotušėje veikė jo darbų paroda.
   Kiekviena dailininko A. Šuliausko viešnagė Vilniuje – vis kažkuo ypatinga ir įdomi. Šiuokart vilniečių žvilgsnius džiugino beveik 50 spalvingų miniatiūrų, prie kurių artėta vartant ką tik išleistą jo knygą „Būties žarijos“, kurioje taupiai, vaizdžiai ir lakoniškai nušvinta praeities išgyvenimai. Juk dažnas per gyvenimą einame ir pamatome daugybę dalykų, tik ne dažnam ateina į galvą paimti tušinuką ir tai užfiksuoti. A. Šuliausko gyvenimiški pastebėjimai yra tarsi mažos novelės, kurias skaitai ir žaviesi lakia autoriaus minties raiška. Kai perskaitai šią knygą, priartėji ir prie žurnalisto, rašytojo Danieliaus Mickevičiaus palydimojo žodžio, kuriame rašoma: „Šventai tikiu, kad sutvėrėjas, mus palydėdamas į šią duobėtą pakalnę, visiems mums į kelionmaišį sudėjo tūkstančius galimybių, po kelias poras purvabridžių, vieną kitą gabaliuką šokolado ir ne po vieną talentą. Mano bičiulio Alfonso kelionmaišyje radosi net keliolika talentų. Gal todėl kiek mažiau to saldaus šokolado. Visų jo talentų neminėsiu, tačiau negaliu apeiti svarbiausiojo – Dievo dovanos lengvai bendrauti su žmonėmis ir net su keliomis Mūzomis.“ Ir toliau tęsia: „Jo meninė paletė kupina netikėtumų ir kerinčios spalvų žaismės, literatūrinio žodžio glaustumas ir gili filosofinė mintis tarsi balansuoja ant lyno virš gyvenimo paslapčių bedugnės. Ir viskas savita, jauku, druskininkietiška.“ Nebūčiau priminęs šių D. Mickevičiaus minčių, jei pats, skaitydamas šią knygą, nebūčiau išgyvenęs panašių nuojautų. Tad ir vakaro Stasio Vainiūno namuose metu buvo perskaityti keli fragmentai iš „Būties žarijų“, kaip ir eilėraštis „Tau“ iš knygos „Kelionė akimirkos taku“, liudijantys A. Šuliausko talento platumas. Todėl galima tik džiaugtis, kad „Būties žarijų“ pagrindinis išleidimo rėmėjas yra AURIKA, rėmėjai – RAIFA, SPA VILNIUS, DRAUGYSTĖS SANATORIJA, R. GVOZDIOVO IĮ, spausdino „Standartų spaustuvė“. Jiems galima tik dėkoti už dvasingumo sklaidą. O į šį dvasingumo srautą Stasio Vainiūno namuose maloniai įjungė jaunas, tačiau jau po pasaulį muzikavęs ir ten tobulinęsi, dabar Lietuvos muzikos ir teatro akademijos magistrantas Dominykas Girčius, paskambinęs Johanneso Brahmso Septynias fantazijas. Tai ir buvo subtili įžanga, nuteikusi pokalbiui su A. Šuliausku, kuris betarpiškai kalbėjo ir knygos „Būties žarijos“ tema, tai nukreipdamas lankytojų dėmesį į čia eksponuojamus darbus, kurių dauguma sukurti praėjusiais metais, o ir šiais. Malonu buvo matyti čia atsilankiusias jo studijų metų bičiules, kurios nepagailėjo komplimentų šiam darbštuoliui. Kalbėjo ir „Būties žarijų“ sudarytoja Vida Šuliauskienė, šios knygos dizainu žavėjosi dailininkė Rūta Sauliūtė, A. Šuliausko kūrybingumu didžiavosi dailininkė keramikė Gražina Švažienė. O tapytoja Valentina Živilė Vasiliauskienė ne tik aukštai vertino jo kūrybinius darbus, bet džiaugėsi „Druskininkų sanatorijoje“ lankiusi jo meno terapijos užsiėmimus, kurie buvo veiksmingi. Jautrių kūrybinio bendradarbiavimo žodžių A. Šuliauskui tarė ir tarptautinius menų festivalius „Druskininkų vasara su M. K. Čiurlioniu“ rengianti bei globojanti Genovaitė Šaltenienė.
   Taigi A. Šuliausko diena Vilniuje visiems buvo svari ir atmintina. Ji leido vilniečiams pažinti visapusišką dailininko talentą, o jo paroda „Miniatiūros“ Stasio Vainiūno namų renginių lankytojus džiugins iki gegužės 18 d.

 

  Sugrįžimas į gimtąją Žemaitiją 

   Mažeikių savivaldybės kultūros centre atidaryta druskininkiečio dailininko Virginijaus Sutkaus (nuotr.) tapybos paroda.

   Apie tai „Druskonį“ informavęs Vytas Aleknavičius cituoja druskininkietės ”menotyrininkės Danutės Kašėtaitės apibūdinimą, jog „V.Sutkus yra gamtos žmogus, būtent gamta yra pagrindinis dailininko inspiratorius, pagrindinis kūrybos šaltinis.“ Paminėti parodos atidaryme išsakyti druskininkiečio kūrybos apibūdinimai apie jo darbų išorinę įtaigą, apie jo šviesių spalvų pasaulį, nuteikiantį geriems darbams; apie jo kūrybos muzikalumą, spalvingumą, skambesį; apie jo darbų vidinę šviesą, nematomą, bet nujaučiamą. Cituojama paties druskininkiečio nuostata kukliai gyventi kasdienybėje, nuoširdžiai su ja sutariant. Parodos atidaryme grojo mažeikietis moksleivis Jonas Vozbutas, 2015 m. tapęs tarptautinio akordeonininkų konkurso-festivalio Latvijoje nugalėtoju, jauniausiu ir profesionaliausiu dalyviu. Parodos kuratoriui Aleksandrui Novak idėja surengti savo bičiulio parodą kirbėjo jau seniai, juolab abudu dar yra ir pedagogai (V.Sutkus dirba Druskininkų „Ryto“ gimnazijoje dailės mokytoju) bei kurso draugai, 1986 m. baigę Šiaulių pedagoginio instituto (dabar universitetas) Dailės katedrą, tai dažnai susitinka moksleivių dailės darbų olimpiadose. Jų metu ir gimė tokia idėja. Mažeikiškiams pristatomą ekspoziciją A.Novak apibūdino kaip leidžiančią atpažinti autorių ir jo savitumą, kuris savo kūryba nesistengia įtikti ir būti patogus žiūrovui. Pateikti darbai apima 1987–2015 m. kūrybinį laikotarpį, todėl nesunkiai galima įžvelgti bei palyginti autoriaus augimo, brendimo, ieškojimų ir atradimų kelią. Beje, parodos autorius yra žemaitis, gimęs Budvydžiuose.

„Druskonio“ inf.


Paieška



Kas, jūsų spėjimu, gyvens garsioje pilyje ant Vijūnėlio tvenkinio kranto?
Statytojas alytiškis A.Baranauskas
Kurorto meras R.Malinauskas
Princesė ant žirnio
Ten bus senelių prieglauda
Manęs tai nedomina


Siūlau klausimą skaitytojams
Siūlau temą rašiniui

Parduoda sausas spygliuočių ir lapuočių malkas, skaldytas ar supjautas kaladėlėmis.
Atvežimas nemokamas.
Tel. 860146179.


Parduodamas nekilnojamasis turtas (negyvenamosios patalpos - požeminės automobilių stovėjimo aikštelės, unikalus numeris 4400-1497-2314:5867, esančios Druskininkų g. 23, Druskininkai). 1 vietos pardavimo kaina 7000 Lt. Dėl išsamesnės informacijos kreiptis 861286008 arba elektroniniu paštu parduodamasturtas1@
gmail.com

Roletai 
plastikiniams
langams

Prašome
atsiliepti skaitytojus iš:
Kuveito, Hawaii, Filipinų
info@druskonis.lt


Greitas kreditas
internetu


Nebrangiai
šarvuotos durys butui,
lauko durys namui
,
plastikiniai langai

Langai






© 1997-2013 Druskonis.lt . Visa medžiaga pateikta šiame puslapyje yra laikraščio "Druskonis" nuosavybė.
Kopijuoti, platinti informaciją be laikraščio "Druskonis" sutikimo DRAUDŽIAMA!
Visas teises gina LR istatymai

Dizainas ir programavimas - Dana M. ir Aurimas A.