Pirmas

NAUJIENA!


NAUJIENA!

Šiame numeryje

Miesto žinios
Policijos žinios
Kultūra
Renginiai
Skelbimai

Druskininkai

Organizacijos
Sanatorijos
Viešbučiai
Menai

Druskininkų apylinkės

Turauskų sodyba
Sodyba "Pas Rūtą"

Redakcija

Informacija


Reklama


Labai gera vieta Jūsų reklamai. Daugiau informacijos čia >>



  Jau įveikėme pusę kelio

Druskininkiečiai Turkijoje


Druskininkų Trečiojo Amžiaus Universiteto kolektyvas kurorto šventėje

Jonas VALSKYS, Druskininkų Trečiojo Amžiaus Universiteto rektorius

   Tarptautinis šešių šalių Partnerystės mainų projektas „Suteik džiaugsmą kitam ir pats jausiesi laimingas“, kuriame dalyvauja ir Druskininkų Trečiojo amžiaus universitetas, jau įpusėjo.

   Atrodo, kad tik vakar pradėjome šį didelį kūrybinį darbą. Mus visus kelio pradžioje trikdė baimės ir nežinomybės jausmas... Tačiau sutelkę savo narių kūrybinį potencialą, tarėme: „Ne šventieji puodus lipdo“... Ir neapsirikome.
   Kitaip ir būti negalėjo, kai su savo pasiūlymais ir išmonėmis pradėjo dalintis Z.Gaižauskienė, O.Malaškevičienė, Z.Jančiauskienė, G.Grigelis, A.Lankelis, D.Petrauskienė, J.Šarkuvienė, J.Žibūdienė ir kiti.
   Kaip iš gausybės rago pasipylė moterų rankdarbiai, vaizdinė medžiaga, išvykų scenarijai, maršrutų aprašymai, nacionalinio paveldo pristatymas ir pan. Po kiekvieno mūsų apsilankymo pas partnerius augo pasitikėjimas savo jėgomis, o keitimasis idėjomis bei gyvi pavyzdžiai vietoje kaskart praturtindavo mūsų kūrybinį potencialą.
   Mūsų partneriai irgi ne iš kelmo spirti. Jau lankėmės Rumunijoje, Slovakijoje, o pastarąjį kartą –Turkijoje. Visąlaik mus žavėjo šeimininkų mokėjimas kuo įvairiau ir išmoningiau parodyti savo šalį: gamtą, kultūrą, nacionalinį paveldą, istoriją bei šių dienų aktualijas. Projekto moto „Suteik džiaugsmą kitam ir pats jausiesi laimingas“ pildosi su kaupu...
   Džiaugiamės jau pasiekę projekto pusiaukelę. Teko atsiskaityti Švietimo mainų paramos fondo nacionalinei agentūrai, kuri mūsų darbą įvertino teigiamai.
   Šį rudenį mūsų klausytojų grupelė vyksta į Portugaliją, kur irgi dalinsis džiaugsmais su projekto partneriais, pristatys paruoštus namų darbus. O metų pabaigoje pradėsime ruoštis svečių priėmimui Druskininkuose, Lietuvoje. Mes jų laukiame kitąmet balandžio viduryje.
   Manau, kad tai bus ne tik mūsų, bet ir viso miesto garbės reikalas. Todėl esame atviri visiems pasiūlymams, iniciatyvoms ir nuoširdžiai pagalbai.

“Suteik džiaugsmą kitam ir pats jausiesi laimingas”

Antanas LANKELIS

   Reikia drąsos, pasitikėjimo ir žinių, kad galima būtų įsilieti į šį bendrą Lietuvos – Lenkijos – Portugalijos - Rumunijos – Slovakijos – Turkijos panašių interesų žmonių ratą. Pats projekto įgyvendinimo, realizavimo metodas pagrįstas pakankamai racionaliai ir kūrybingai. Vien tai, kad kiekvienos šalies Trečiojo Amžiaus Universiteto kolektyvas yra konkretų regioną, o kartu ir visą šalį reprezentuojantis juridinis vienetas, prisiimantis atsakomybę, taip pat ir garbę pristatyti savo šalies kultūrą per konkretaus mažo miestelio gyvenimo prizmę. 
   Susitikimai vis kitose valstybėse turi bent jau du tikslus: susiburti į kolektyvą atskirų šalių delegacijoms – grupėms ir, pristatant šiam kraštui charakteringiausius objektus, parodant vietinių žmonių gyvenimo būdą, tuo pasidžiaugti. Dėsninga yra tai, kad kuo daugiau triūso privalai įdėti besiruošdamas vykti į mažytį šalies miestą, kuo daugiau ruošiesi tam susitikimui, tuo gražesnį gauni rezultatą. Juk įdėtas darbas, turėtos viltys pasiteisina. Daugelis mūsų esame gerai patyrę, juo daugiau prakaito išlieji eidamas į tikslą, tuo platesnė šypsena būna finale.
   Jau dabar Druskininkų Trečiojo amžiaus universitetas įkvėptai ruošiasi būsimam šių šalių grupių priėmimui mūsų kurortiniame miestelyje. Per kelias dienas privalėsime parodyti viską, ką turime sukaupę, viską, ką nuveikėme laukdami jau neblogai pažįstamų kolektyvų. Tai ir yra projekto “druska”: be įdėto nuoširdaus triūso nebus saldaus pyrago, be grakštaus judesio nebus žavingo šokio, be skambaus balso nebus gražios dainos. Juk mūsų kraštas Dainavos vardu vadinas, pateisinkim jį.

Nuolatinių ieškojimų kelyje

Ona MALAŠKEVIČIENĖ

   Pagal „Mokymosi visą gyvenimą programą“ vykdomas Grundvig projektas „Suteik džiaugsmą kitam ir pats būsi laimingas“ sudomino ne vieną klausytoją ir paskatino susimąstyti apie laimės akimirkas gyvenime. Mūsų kartos žmones atviras bendravimas, savo nuomonės pristatymas truputėlį varžo, jaučiame nuolatinį nepasitikėjimą savimi. Dalyvavimas projekte, bendravimas su penkių valstybių partneriais jiems suteikia didesnį pasitikėjimą, galimybę geriau pažinti ir įvertinti savo galimybes ir gebėjimus. 
Po susitikimo su partneriais Slovakijoje supratau, kad visų valstybių klausytojai gyvena tomis pačiomis idėjomis, kaip ir mes, senjorai kitose valstybėse irgi stengiasi integruotis į visuomenę, ieškodami sau įdomių veiklos sričių.
   Jei nori būti laimingas, pasidalink džiaugsmu su kitais. Čia ir iškilo problema, kad mes, senjorai, neturime anglų kalbos įgūdžių, o tai apsunkina mūsų bendravimą. Ir vėl valios pastangų dėka neriame į anglų kalbos mokymosi praktiką, tobuliname įgūdžius pagal galimybes.
   Dėka dalyvavimo projekte, šiame gyvenimo etape galiu bendrauti su Lenkijos bendraminčiais internetu. Laimė neateina savaime, jei neturime tikslo gyvenime. Mano tikslas - nuolatinis ieškojimas, nenumaldomas žinių troškimas, noras patirti kuo daugiau įspūdžių keliaujant. Todėl lankymasis projekto partnerių šalyse pažintine prasme papildo kartu ir kelionių troškulį. Esu laiminga, kad atradau sritį, į kurią galiu sudėti visa, ką pati žinau.

Bičiulystė Turkijoje



Danutė PETRAUSKIENĖ 

   Trečiasis mūsų, projekto dalyvių, susitikimas vyko Turkijoje. Visi vykstantieji buvo susipažinę su Turkijos istorija, gamta, kultūra ir politika. Atvykus į Elmadag Edukacinį centrą - labai aukšto lygio kultūros mokymo įstaigą, vyko dalyvių susipažinimas- prisistatymas, paskui grožėjomės Edukacinio centro studentų rankdarbių paroda. Dalyviai buvo suskirstyti į mišrias komandas ir vyko viktorina “Ką žinai apie Turkiją?”. Turkijos projekto koordinatorius visus supažindino su savo šalies pagyvenusių žmonių socialine globa, jų dalyvavimu visuomeniniame gyvenime. Buvo atkreiptas dėmesys į neįgalių žmonių problemas. Viena invalidė turkė po traumos išmoko dainuoti ir pademonstravo savo pasiekimus. Kita senjorė jau keleri metai atradusi savyje dailininkės talentą. Visų šalių vadovai ir koordinatoriai aptarė “Pensininko gido” rašymo eigą ir rezultatus. Jau parašyti keturi skyriai, Lietuvai teks rašyti penktąjį. 
   Turkai, nepaprastai gerbdami savo tautos patriarchą K.Atatiurką, parodė jo labai iškilmingą mauzoliejų Ankaroje, istoriškai nuosekliai nušvietė Turkijos kovas dėl nepriklausomybės, kovojant XX amžiaus antrajame dešimtmetyje su Prancūzija, Anglija, Graikija. 
   Visi turėjome galimybę atskleisti savo meninius sugebėjimus: piešėme paveikslus ant vandens, surengėme parodą ir pelnėme prizus.Tikros varžybos bei sportiniai judrieji žaidimai vyko EC sporto aikštyne. Čia pramokome šaudyti iš lanko į taikinį,o vėliau surengėme komandines ir individualias varžybas. 
   Įspūdinga buvo kelionė į Kapadokiją. Tai - gamtos kataklizmų ir žmogaus sukurtas stebuklas. Iš žemės gelmių iškilusių dolomitinių piramidžių miškas. Nuo neatmenamų laikų žmonės iškirsdavo vidų ir įsirengdavo savo būstus. Čia slėpėsi ir ilgai gyveno pirmieji persekiojamieji krikščionys. Būstuose įrengtos maldų buveinės, ant sienų gerai išsilaikiusios bibline ir buitinė tematika sukurtos freskos. Kapadokijoje toliau vyko mūsų užsiėmimai. Kiekvienas dalyvis pristatė savo namų darbus: prezentacijas ir video siužetus. Mūsų delegacijos dalyvė Janina pristatė “Sveikatą iš gamtos” apie miško grybus ir jų panaudojimą maistui ir naudą sveikatai. Danutė -”Gyvenu ir tobulėju” apie aistrą atvirukų gaminimui, sportui, darbui su kompiuteriu. Videofilmuką “Aš grybautojas” pristatė Gediminas, o prezentaciją “Aš daržininkė”- Aldona. Po kiekvienos delegacijos namų darbų pristatymo dalijomės įspūdžiais, džiaugėmės kiekvieno darbais, o tai suteikė džiaugsmą ir pasitikėjimą, kad sugebame patys realizuoti savo pomėgius. 
   Šiuo metu ruošiamės susitikimui Portugalijoje, analizuojame reikalavimus, ruošiame namų darbus.

 

  Tautiškumo šviesos palytėti 






Izabelė ŪSIENĖ


   Rugpjūčio 9-ąją kalendoriaus lapeliai ženklino Tarptautinę tautų dieną, o 10-tą – pirmojo Lietuvos prezidento Antano Smetonos gimtadienį. Šia proga Ukmergėje ,,Bočiai“ iš įvairių Lietuvos kampelių rinkosi prisiminti istorijos puslapių, susijusių su Antano Smetonos gyvenimu ir veikla. 
   Dviejų dienų kelionė buvo išties turininga. Kad kelionė nebūtų tik pramoginė, labai pasistengė mūsų nuosavas gidas – istorikas Vytautas Valentukevičius: kiekvieną miestelį, kaimelį ar netgi laukymę jis aiškino istorijos faktais. 

Šventės pradžia

   Šventės pradžia – ekskursija po atnaujintą Taujėnų dvarą ir susipažinimas su atvykusiais ,,Bočių“ kolektyvais. Buvome iš toliausio kampelio, bet žinomi, laukiami ir deramai sutikti. Ekskursiją po Taujėnų dvarą vedė pats vicemeras Rolandas Janickas. Aiškino, rodė, kas padaryta, džiaugėsi, kad vietos verslininkai neabejingi krašto istorijai ir kultūrai. Supratome, kad dvaras renovuojamas, idėjų daug, o panaudoti jį ir komerciniais tikslais kol kas yra būtinybė. Liko nepakartojamas regimasis įspūdis – Taujėnų dvaro atspindys tvenkinyje. 150-ties metrų ilgio pastatas išsiteko ramioje vandens erčioje. Gražu. Erdvioje pavėsinėje šalia dvaro tuojau prasidėjo ,,Bočių“ kolektyvų prisistatymas. 

Smetoniškėse

   Šventė tęsėsi Antano Smetonos gimtinėje. Vietiniai vadina Smetoniškėmis. Čionai ir vyko Antano Smetonos 140- tųjų gimimo ir 70-tųjų mirties metinių minėjimas. Pirmojo prezidento gimtieji namai Užulėnyje – tik buvusių pastatų maketas, bet tikimasi atstatyti ir paversti kultūrine erdve. Čia ir vyko svarbiausias Tautos šventės akcentas. ,,Tautiška giesmė“ suskamba liūdnokai, bet nuoširdžiai – be technologinių papildų. Kaip ir dera – juk Vincas Kudirka šį savo kūrinį ne šiaip sau pavadino giesme. Tai liūdno pobūdžio kūrinys, atliekamas ypatingomis progomis. Kalbėtojai minėjo pirmojo prezidento nuopelnus, jo socialinę kilmę. 6-tojo vaiko iš devynių likimas buvo toje šeimoje išskirtinis. Gabų sūnų tėvai nusprendė išmokslinti. Ir ėmėsi vaikinas šios misijos su visa jaunatviška aistra. Kad Antanas Smetona buvo išskirtinė asmenybė mūsų tautos istorijos vingiuose, irgi žinome. Tautininkai Antano Smetonos 60 – tojo gimtadienio proga sugalvojo ypatingą dovaną. Buvo išleistas 5 litų proginis banknotas, kurį buvo galima nusipirkti ir tokiu būdu prisidėti prie sumanytos dovanos. Gautos lėšos pranoko lūkesčius, ir iškilo šis gražus statinys. Šiuo metu jis baigiamas renovuoti. Užulėnio dvaras, arba Užugirio kiemas, o paprasčiau, kaip sako žmonės, - Smetoniškės. Po trumpo paminėjimo sukame į dvarą. Sovietiniais laikais jis buvo nacionalizuotas ir panaudotas įvairioms reikmėms – daugiausia jame veikė psichoneurologinė ligoninė ir narkologinis skyrius. Bet šiuo metu baltas rūmas šviečia natūralios gamtos prieglobstyje. Įeidami už 5 litus nusipirkome proginį laikraštuką ,,Smetoniškos žinios“ – koncerto bilieto atitikmenį. Beje, ir susirinkusieji buvo apsirengę tarpukario laikų stiliumi: skrybėlaitės, nėriniuotos pirštinės, prabangios ir mezginių suknelės, surdutai ir kitos tarpukario laikų apdarų detalės.

Linksmoji dalis

   Linksmoji dalis buvo perduota dainininkams Liudui Mikalauskui ir Egidijui Bavikinui. Koncerto turinys – Danieliaus Dolskio ir Antano Šabaniausko dainos. Su humoristiniais pastebėjimais ir pašmaikštavimais. Norintys suko į dvaro vidų. Čia buvo rodomas koncertas per televizorių, o pasidairyti irgi buvo kur. Moterys stoviniavo ties stendais, kuriuose buvo publikuojama tarpukario moterų visuomeninė veikla – būta netgi moterų ugniagesių draugija. Ryškus katalikiškas judėjimas, labdaringa veikla bei domėjimasis politika. Buvome tikrai pamaloninti šventės išmoningumo. Renginio pabaigoje – puikiausios mis rinkimai. Laimėjo uteniškė: reikalavimai buvo griežti – neužteko puošniai apsirengti, reikėjo dar etnokultūrinius barjerus peržengti. Iš šventės keliaujame į savo ,,viešbutuką“ – Ukmergės internatinę mokyklą. Pakeliui dar užsukame prie ežero pabendrauti su Ukmergės bočiais. Dainos, šokiai, vaišės ir draugingi pašnekesiai. Sąlygos geros, užmokestis įspūdingas, net 5 litai. Tarpukario Lietuvoje už tokius pinigus karvę galėjai nusipirkti. Visur su mumis Valerija Naraškevičienė ir Tamara Reingadtienė. 
   Kitą rytą, saulei vėl užkūrus kaitros pirtį, rinkomės mokyklos kieme. Mūsų nepavargstantis gidas Vytautas Valentukevičius jau pasirengęs. Iš anksto aiškina maršrutą, esamus dvarus. Pirmas mūsų maršrute – Veprių dvaras, kuris 1986 m. paskelbtas lankytina vieta. Šiuo metu išliko rūmų, kumetyno, spirito varyklos pastatai. Renovuoti teks: dvaro pastatas atrodė kaip liūdnojo vaizdo riteris iš Servanteso romano. Vytauto pasakojimas grąžino dvaro praeities nuopelnus – kadaise čia būta gynybinės pilies. 

Intensyvūs atnaujinimo darbai

   Siesikų dvaras mus pasitinka tarytum užmerktomis akimis. Bet tai tik pirminis įspūdis. Įeiname į vidų ir matome, kad ten vyksta intensyvūs atnaujinimo darbai. Šiuo metu restauruojamas pagrindinis pilies pastatas. Savininkas Audrys Matulaitis nusprendė sugrąžinti Renesanso stilių, tūrius ir planą. Mums dvarą – pilį aprodė pats šeimininkas. Netoli dvaro plytėjo mums nepažįstami augalai, kurie atrodė veikiau grėsmingai negu estetiškai. Kažkas pasiteiravo, bene tai Sosnovskio barščiai. Savininkas aiškino, kad tai – didžialapis šaukštis, atvežtas prieš 150 metų. Balandžio mėnesį pasipuošia žiedų kekėmis ir žydi kelias savaites. Tuo metu būna gražu. Dabar šių augalų grožį apnaikino kaitra. Bevaikščiodami po I aukšto sales, girdėjome vyrišką balsą - pasirodo, šiuo metu gretimoje salėje vyko istoriko Tomo Baranausko paskaita apie Antano Smetonos nuopelnus Lietuvai. Stabtelime Siesikų miestelio bažnyčios šventoriuje – čia puikuojasi dar Antano Smetonos pasodintas ąžuolas kunigaikščio Vytauto 500-tųjų mirties metinių garbei. Stotingas, gražus ir vešlus tebėra ir dabar. 

Pakvipo namais

   Pakeliui Kėdainiai. Perbėgome senamiestį, per skirtą laiką trumpai supažindino Sofija Gaižauskienė.
   Toliau – Dotnuvos bažnyčia ir vienuolynas. Čia tėvas Stanislovas pradirbo 12-a metų – tiesiog prikėlė parapijos gyvenimą. Bažnyčioje pastebėjome, kad paveikslų apvadai yra mediniai. Pasirodo, jie buvo paauksuoti, bet vėliau to atsisakyta: Tėvo Stanislovo nuomone, žmonės į bažnyčią ateina melstis, o ne puošybos stebėti. Taip ir liko. 
   Paskutinis lankymo objektas – Raudondvario pilis. Vaikštinėjome žvyruotais takeliais, grožėjomės statiniais, klausėme savo nepavargstančio gido pasakojimų. Veikė kaitri saulė, informacijos gausa, nuovargis, kartu ir džiaugsmas, kad ištvėrėme kelionę ir buvome Tautos šventės dalyviai. 
   Pakvipo namais. Sugrįžome laiku ir laimingai. Likusį kelią skyrėme įspūdžiams. Dėkojome organizatorei Zitai Jančiauskienei, iš kurios irgi gavome paskatinimų, žaismingų kelionės pastebėjimų, geru žodžiu minima Ukmergės bočiai. Pasakojome ryškiausius įspūdžius, kurie ilgai neišblės. Išskirtinių pagyrų susilaukė vairuotojas Petras Valūnas. Kelionę filosofiškai apibendrinome visi kartu: sugrįžome, tautiškumo šviesos palytėti. 

 

  Koncertavo prof. V. Landsbergis



   Rugpjūčio 19 d. Druskininkuose, M.K.Čiurlionio mieste, koncertavo Lietuvos Nepriklausomybes atkūrimo architektas, prof. dr. Vytautas Landsbergis. Į M.K. Čiurlionio meno mokyklos salę pasiklausyti fortepijoninės muzikos susirinko gausiai druskininkiečių ir kurorto svečių. V. Landsbergis skambino genialaus Lietuvos kompozitoriaus ir dailininko M.K. Čiurlionio kūrinius. Ilgiau ne valandą trukęs koncertas sužavėjo susirinkusią publiką, todėl klausytojai net keletą kartų audringais plojimas kvietė į sceną profesorių prašydami dar atlikti M.K. Čiurlionio kompozicijas. 
   Po koncerto tvyrojo labai draugiška atmosfera, prof. V. Landsbergis susirinkusiems draugams, bendražygiams ir pažįstamiems dalino autografus, šnekučiavosi ir įsiamžino fotografijose. Į “Muzika be sienų” XIV tarptautinį pianistų, kamerinių fortepijoninių ansamblių, koncertų fortepijonui su kameriniu orkestru konkursą-festivalį Druskininkuose V. Landsbergis tradiciškai atvyksta kiekvienais metais. Rugpjūčio 20 d. profesorius surengė autorinį seminarą „M.K.Čiurlionio kūrinių interpretacija“.

„Druskonio“ inf.

 


Paieška



Kas, jūsų spėjimu, gyvens garsioje pilyje ant Vijūnėlio tvenkinio kranto?
Statytojas alytiškis A.Baranauskas
Kurorto meras R.Malinauskas
Princesė ant žirnio
Ten bus senelių prieglauda
Manęs tai nedomina


Siūlau klausimą skaitytojams
Siūlau temą rašiniui

Roletai 
plastikiniams
langams

Prašome
atsiliepti skaitytojus iš:
Kuveito, Hawaii, Filipinų
info@druskonis.lt


Greitas kreditas
internetu


Nebrangiai
šarvuotos durys butui,
lauko durys namui
,
plastikiniai langai

Langai






© 1997-2013 Druskonis.lt . Visa medžiaga pateikta šiame puslapyje yra laikraščio "Druskonis" nuosavybė.
Kopijuoti, platinti informaciją be laikraščio "Druskonis" sutikimo DRAUDŽIAMA!
Visas teises gina LR istatymai

Dizainas ir programavimas - Dana M. ir Aurimas A.