Reklama

Labai gera vieta Jūsų reklamai. Daugiau informacijos čia >>

Griaunamo Vijūnėlės dvaro sienos ir Ričardas Malinauskas
                                           Alvydo Lukoševičiaus ir 15min nuotr.

   Kauno apygardos teismas balandžio 10 d. baudžiamojoje byloje dėl korupcijos teisinėje sistemoje kaltu pripažino Druskininkų merą R. Malinauską, jam skirta 60 tūkst. eurų bauda. Užuot kėlęs atsistatydinimo klausimą, R.Malinauskas viešojoje erdvėje pareiškė kaltės nepripažįstantis ir kovosiantis toliau.

Paskelbė nuosprendį

   Kauno apygardos teismas balandžio 10 d. buvusių teisėjų korupcijos byloje kaltu dėl kyšininkavimo pripažino Druskininkų merą R.Malinauską ir skyrė jam 60 tūkst. eurų baudą. R. Malinauskas į nuosprendžio paskelbimą Kaune neatvyko. Nuteistajam taikomas rašytinis pasižadėjimas neišvykti. R.Malinausko bendražygis, buvęs jo patarėjas Aivaras Kadziauskas taip pat pripažintas kaltu, jam skirta 42,6 tūkst. eurų bauda.
   Teismas paskelbė kaltais pripažįstantis ir kitus kaltinamuosius – tarp jų ir buvusį Lietuvos apeliacinio teismo teisėją Konstantiną Guriną, jam skirta galutinė 14,5 tūkst. bauda. Iš jo bus konfiskuota dalis paimto kyšio – 7 tūkst. eurų. Teismas paskelbė, kad anksčiau antstolio padėjėju dirbęs vilnietis Arūnas Blažaitis nuteisiamas trejų metų lygtine laisvės atėmimo bausme ir 18,5 bauda. Iš jo bus konfiskuota 3 tūkst. eurų. Vyras nuteistas Vijūnėlės dvaro epizode.
   Kauno apygardos teisme A. Blažaitis anksčiau prisipažino 2018 metų rudenį iš Druskininkų mero R. Malinausko patarėju dirbusio A. Kadziausko paėmęs pinigus, tačiau teigė ne tik nežinojęs jų sumos, bet ir iš viso nesupratęs, kad jam buvo perduoti pinigai. Tuomet antstolės padėjėju dirbęs A. Blažaitis tikino tai padaręs savo senos pažįstamos verslininkės Oksanos Sakalauskienės nurodymu. O. Sakalauskienė taip pat sulaukė nuosprendžio šioje byloje – jai teismas skyrė realią ketverių metų laisvės atėmimo bausmę ir skyrė dar 17,5 tūkst. eurų baudą. Moteris kol kas yra laisvėje, jai skirtas 30 tūkst. eurų piniginis užstatas. Valstybės naudai iš moters bus konfiskuota 11 tūkst. eurų. Jos sutuoktiniui Ernestui Sakalauskui skirta 51,6 tūkst. eurų bauda.

„Objektyviai įrodyti visi nusikalstami veiksmai“

   Kaip jau rašyta, kaltinimai R. Malinauskui ir kai kuriems teisėjams susiję su Vijūnėlės dvaro byla. Pareigūnai sako, kad didelę šios baudžiamosios bylos dalį sudaro duomenys apie nusikalstamas veikas, kuriomis 2018 metų vasarą galimai siekta kyšiu paveikti įvairių instancijų teisėjus ir neteisėtai priimtais sprendimais bandyti išsaugoti šiuo metu jau nugriautą statinį Druskininkuose, viešai žinomą Vijūnėlės dvaro pavadinimu.
   R. Malinauskas kaltinamas davęs 60 tūkst. eurų kyšį, kad šis dvaras nebūtų nugriautas. Nelegaliu statiniu pripažintas Vijūnėlės dvaras buvo nugriautas 2019 m. rudenį. R. Malinauskas yra pripažinęs, kad Vijūnėlės dvaras statytas jam, nors oficialiai jo savininkas buvo bičiulis verslininkas, iš jo meras ketino baigtą pastatą perpirkti.
   „Ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas esant tiek faktiniam, tiek teisiniam pagrindui“, – sakė nusprendį paskelbusi Kauno apygardos teismo teisėja D. Giačaitė. Pasak jos, objektyviai įrodyti visi nusikalstami veiksmai.
   Teisėja paskelbė, kad R. Malinauskas turėjo tiesioginį suinteresuotumą išsaugoti pastatą. „Jis pastatą statė savo lėšomis, byloje nustatyta, kad po to, kai buvo priimti teismų sprendimai, kai įsiteisėjo dėl nugriovimo, buvo priimti teismų sprendimai, Sakalauskienė pasiūlė keisti pastato paskirtį, 2018 metais buvo sprendimai teismuose, jie atmesti. Po to, kai surašytas atskirasis skundas Vilniaus apygardos teismui, prasidėjo – Sakalauskienė ėmė ieškoti priežasčių, kreipėsi į Galatiltį, šis supažindino su Zagrecku. Sakalauskienė veikė su Blažaičiu, 60 tūkst. eurų buvo perduoti – Malinauskas perdavė Kadziauskui“, – sakė teisėja, pažymėjusi, kad buvo nustatytas pinigų judėjimas, aplinkybės įrodytos užfiksuotais pokalbiais. 
   Vilniuje dirbęs advokato padėjėjas Egidijus Galatiltis kaltinamas veikęs Druskininkų mero naudai ir per D. Zagrecką siekęs papirkti teisėją Henrichą Jaglinskį, kad šis paveiktų bylą nagrinėjančius teisėjus. Bylos duomenimis, iš R. Malinausko per A. Kadziauską jis gavo 60 tūkst. eurų. Pusę šios sumos pasidalijo tarpininkai, o 30 tūkst. eurų tuometis advokatas Drąsutis Zagreckas perdavęs H. Jaglinskiui. H. Jaglinskiui skirta galutinė 47 tūkst. eurų bauda.
Buvęs advokatas D. Zagreckas teisėsaugai padėjo atskleisti korupcinius nusikaltimus, jis yra saugomas valstybės. E. Galatiltis pripažintas kaltu dėl prekybos poveikiu ir kyšininkavimo, jam skirta galutinė pustrečių metų laisvės atėmimo bausmė, jos vykdymą atidedant dvejiems metams. Jam taip pat skirta bauda, valstybės naudai konfiskuota 500 eurų.
   Prokuratūra taiko laikiną nuosavybės teisių apribojimą mero sklypams, tai daroma siekiant užtikrinti, kad būtų išieškoti pinigai, jeigu teismas priimtų sprendimą dėl pinigų išieškojimo. Anksčiau laikinas nuosavybės teisių apribojimas buvo taikomas ir mero namui, vėliau šis apribojimas buvo panaikintas.

Bausmės buvusiems teisėjams

   Tyrimo medžiagoje nurodomos galimai duotų ir priimtų kyšių sumos siekia nuo 3 tūkst. iki 60 tūkst. eurų, kyšiai buvo mokami grynaisiais pinigais. Kaltinimų sulaukė ir į kaltinamųjų suolą sėdo net tik Druskininkų meras R. Malinauskas, bet ir jo buvęs padėjėjas, dabar tarybos narys A. Kadziauskas, taip pat buvęs Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjas Egidijus Laužikas, buvęs Lietuvos apeliacinio teismo teisėjas Konstantinas Gurinas, nuo 2019 m. laikinai nušalintas Lietuvos apeliacinio teismo teisėjas Viktoras Kažys, buvęs Vilniaus apygardos teismo teisėjas Henrichas Jaglinskis, buvęs Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Robertas Rainys, buvęs Aukščiausiojo Teismo padėjėjas, buvusios šio teismo teisėjos sūnus Airingas Kartanas.
   Buvęs teisėjas E. Laužikas nubaustas 10,4 tūkst. eurų bauda, iš jo valstybės naudai bus konfiskuota 10 tūkst. eurų. A. Kartanui skirta 6,9 tūkst. eurų bauda. Eksteisėjas R. Rainys pripažintas kaltu dėl dviejų kyšininkavimo veikų, jam skirta 15,9 tūkst. eurų bauda. Iš jo valstybės naudai bus konfiskuota 6 tūkst. eurų. Vasilijui Menkovui paskirta bauda 16,9 tūkst. eurų bauda. Tuo metu teisėjas V. Kažys buvo visiškai išteisintas. Jis išteisintas todėl, kad prokuratūra kaltinimus šiam teisėjui grindė vien tik, teismo vertinimu, D. Zagrecko parodymais.
   Šis Kauno apygardos teismo nuosprendis nėra galutinis ir dar gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui. R.Malinauskas žiniasklaidai aiškino „kaltės nepripažįstantis ir kovosiantis toliau“. „Aš kovosiu toliau. Ginsiu savo, savo šeimos ir man brangių žmonių garbę bei orumą. Jokios savo kaltės niekada nepripažinau, nes jos niekad nebuvo“, – paskelbus nuosprendį, netrukus savo gynybinį pareiškimą feisbuke įkėlė R.Malinauskas. Jame nieko praktiškai naujo nėra: vėl pakartota ta pati R.Malinausko mantra, neva viską čia „užsuko“ jo buvęs politinis oponentas Valdas Trinkūnas, o Vijūnėlės dvaru pramintas prabangus gyvenamasis namas neva buvo pastatytas „pagal visus teisės aktus ir turint visus leidimus“.

Statytojo prisipažinimai 

   Klausimas apie tikrąjį Vijūnėlės dvaro šeimininką ir iš kur toks įžūlumas buvo statyti prabangų gyvenamąjį namą, nors teismas buvo aiškiai uždraudęs šio namo statybas vos prie 36 proc. jo baigtumo, buvo nuolat keliamas žiniasklaidos priemonėse.
   Kauno apygardos teismas dar 2023-aisiais posėdžiuose aiškinosi, kas iš tiesų buvo per didžiausius skandalus nuo žemės paviršiaus nušluoto Vijūnėlės dvaro savininkas. Kaip žinia, oficialus šio pastato statytojas buvo pasiturintis kaunietis: visi skundai ir prašymai buvo pasirašyti verslininko Žilvino Povilonio vardu. Prasidėjus tyrimams, Ž.Povilonis vis tik prisipažino, jog dvarą statė ne sau. 
   O kaip tuomet, kai buvo statomas Vijūnėlės dvaras, R.Malinauskas viešai aiškino, kad jis esą „ne prie ko“! 2017 m. sausio 31 d. naujienų portale www.alfa.lt publikuotame straipsnyje rašoma, jog sostinėje vykusioje R.Malinausko spaudos konferencijoje R.Malinauskas „išsigynė, kad Vijūnėlės dvaras priklauso jam, ir teigė, kad nesiruošia šio pastato įsigyti“. „Už Vijūnėlės dvarą piestu stojantis R. Malinauskas pagarsėjo ne tik savo pokalbiais su buvusiu premjeru Algirdu Butkevičiumi ir buvusiu aplinkos ministru Kęstučiu Trečioku, bet ir tuo, kad, kaip įtarta, Druskininkų meras gali būti faktinis šio statinio savininkas. Tačiau R. Malinauskas vykusioje spaudos konferencijoje išsigynė, kad Vijūnėlės dvaras priklauso jam, ir teigė, kad nesiruošia šio pastato įsigyti“, - rašoma minėtoje 2017 m. www.alfa.lt publikacijoje. Taip pat 2019 m. vietos valdžios propagandoje klusniai paklaustas, kaip žiniasklaida drįsta kelti klausimą, „kokie yra tikrieji Druskininkų mero R.Malinausko interesai, jei jis taip aktyviai rūpinosi, kad čia išdygtų dvaras“, „negerų žurnalistų“ adresu R.Malinauskas dėjo tokią tiradą: „durneliai jūs durneliai, jei Druskininkuose kas nors įsigyja teisėtą turtą, jį renovuoja ir rekonstruoja, tai mano, kaip mero, uždavinys, kad viskas vyktų teisėtai, sklandžiai. Investuotojai Druskininkuose turi nepajusti jokių nesklandumų“.
   Tačiau ši plokštelė pasikeitė, kai dėl Vijūnėlės dvaro statybų prasidėjo rimti teisminiai tyrimai. 
   Ikiteisminio tyrimo metu Ž.Povilonis tuomet nurodė, jog nuo pat pradžių buvo planuota, kad jo vardu statytas prabangus namas ant Vijūnėlės tvenkinio kranto bus R.Malinausko nuosavybė. Kaip 2023-aisiais rašė portalas lrytas.lt, „nuotoliniu būdu su teismu bendravęs Ž.Povilonis pasakojo, kad 2014 metais Malinauskas paprašė nupirkti nebaigtą statyti namą, o vėliau žadėjo jį perpirkti“. Teismo posėdyje liudytoju apklaustas Ž.Povilonis atskleidė daug šokiruojančių detalių. „Ž.Povilonis teigė, kad R.Malinauskas jo vardu buvo atidaręs banko sąskaitą, į ją įnešęs pinigų, bet pats juos ir leidęs. „Jis turėjo kodų generatorių, iš tos sąskaitos mokėjo mokesčius. Aš net nežinojau, kas toje sąskaitoje vyksta“. Klausydamasis tokių liudijimų Druskininkų meras teisme tik kraipė galvą. Teisėsaugai pradėjus tyrimą dėl galimos korupcijos šios sąskaitos išrašus Ž.Povilonis pateikė Specialiųjų tyrimų tarnybai (STT)“, - 2023-aisiais rašė lrytas.lt. 

Dvarą įrenginėjo pagal R.Malinausko skonį

   Ambicijos bet kokiomis priemonėmis nuo griovimo išsaugoti neteisėtai pastatytą prabangų namą liejosi per kraštus. Dėl dvarelio reikalų buvo nusibelsta net iki Strasbūro teismo, kur Ž.Povilonis savo pavardę įsiamžino byloje prieš Lietuvą. 2022 m. balandžio 7 d. paskelbtame Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) nutarime, kuriuo Ž.Povilonio peticija buvo pripažinta nepriimtina dėl piktnaudžiavimo peticijos teise, buvo daug papasakota apie R.Malinausko vaidmenį Vijūnėlės dvaro istorijoje. Šiame nutarime buvo minimi Ž.Povilonio prisipažinimai ikiteisminio tyrimo metu, kur pastarasis nurodė, jog nuo pat pradžių buvo planuota, kad Ž.Povilonio vardu statytas prabangus namas ant Vijūnėlės tvenkinio kranto bus R.Malinausko nuosavybė. Minėtame EŽTT pranešime teigta, kad R.Malinauskas planavo pastatą įsigyti vėliau, o namo statybos metu Ž.Povilonis jį įrenginėjo pagal R.Malinausko skonį. 
  Kaip rašoma minėtame EŽTT nutarime, Ž.Povilonis taip pat prisipažino, jog jis su žmona netgi turėjo surašyti testamentą, kad vadinamąjį Vijūnėlės dvarą paveldės R.Malinausko nurodytas asmuo, kurį Ž.Povilonis tikino matęs gal tris kartus gyvenime.
Duodamas parodymus ikiteisminiame tyrime dėl galimo papirkimo, siekiant paveikti teismų sprendimus, susijusius su Vijūnėlės dvaro nugriovimu, Ž.Povilonis teigė, kad sutiko sudaryti apsimestinį sandorį su R.Malinausku ir niekada neketino pasilikti turto savo reikmėms. 

Kiek buvo išleista pinigų advokatams?

   Ši teisėjų korupcijos byla į dienos šviesą vėl buvo iškėlusi skandalingojo Vijūnėlės dvaro statybos istoriją, visą Lietuvą sukrėtusią savo įžūlumu. Dėl šio namo daugiau kaip penkerius metus vyko sunkiai besuskaičiuojami teismų procesai (neregėtas atvejis, jog dvaro byla net Aukščiausiajame Teisme buvo nagrinėta du kartus!). Vilniuje buvo organizuojamos dvaro gynimo spaudos konferencijos, kuriose pirmu smuiku griežęs R.Malinauskas į šuns dienas išdėjo tariamus užsakymus vykdančius prokurorus ir jo posto neva besigviešiančius politinius oponentus. Dėl dvaro išsaugojimo buvo šokdinamas Seimas, raštais atakuojama Vyriausybė ir Prezidentas. Nekalbant jau apie klausimą, kiek teismuose Druskininkų savivaldybei atstovavusiems ir dvarą gynusiems advokatams buvo išleista mokesčių mokėtojų pinigų, apie protu sunkiai suvokiamas administracines sąnaudas – kiek Vijūnėlės dvaro gynybai buvo išeikvota savivaldybės tarnautojų darbo laiko?
   Kaip jau rašyta, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017 metų birželį priėmė sprendimą, kad Vijūnėlės dvaras turi būti nugriautas. Byloje buvo nustatyta, kad fizinis asmuo, įsigijęs valčių nuomos punktą Druskininkuose, taip pat įsigijo teisę nuomotis žemės sklypą, kuris priklausė valstybei. 2010 m. valčių nuomos punktas sudegė. 2011 m. Druskininkų savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu sujungus valčių nuomos punktą su kitais sklypais į vieną, buvo patvirtintas detalusis planas. Jo patvirtinimu buvo pakeistas ginčo žemės sklypo naudojimo būdas ir pobūdis, iš rekreacinės teritorijos, ilgalaikio (stacionaraus) poilsio pastatų statybos, į gyvenamąją teritoriją. Kasacinio teismo nutartyje pažymėta, kad ginčo sklypas pagal naudojimo būdą buvo rekreacinė teritorija, todėl pagal įstatymus jo naudojimo būdas negalėjo būti pakeistas į gyvenamosios teritorijos. Teisėjų kolegija konstatavo, kad Druskininkuose pastatytas pastatas prieštarauja saugomų teritorijų apsaugos ir žemės nuomos teisės aktų reikalavimams, todėl būtina pašalinti neteisėtos statybos padarinius, atkuriant buvusią iki statybos darbų padėtį, ir sutvarkyti statybvietę. 

Dvarą įvardijo „nugriau- tu korupcijos simboliu“

   Daugiau kaip dešimt metų siekianti Vijūnėlės dvaro istorija (prabangus namas ant Vijūnėlės tvenkinio kranto buvo pradėtas statyti 2013 m. vasarą, o nugriautas 2019 m. rudenį), kaip žinia, pateko ir į svarbiausių įvykių Lietuvoje sąvadus. Kaip vieną iš svarbiausių 2019 m. įvykių Lietuvoje naujienų portalas www.15min.lt įvardino „nugriautą korupcijos simboliu tapusį Vijūnėlės dvarą“. Žiniasklaida ne kartą kėlė klausimus, kodėl Druskininkų valdžia šio neteisėtai statyto privataus namo gelbėjimui skyrė šitokio masto administracinius resursus, kiek Druskininkų biudžetui kainavo advokatai, samdyti dvaro gynimui ne vienerius metus trukusiuose teismuose?
   “Kad dėl neteisėtai pastatyto namo, dėl privataus intereso šitaip draskytųsi savivaldybės valdžia, lakstytų po visas institucijas, išnaudotų šitiek administracinių resursų ir biudžeto lėšų - sveiku protu nesuvokiama ir nepaaiškinama, – dar 2019 m. rudenį nuomonę išsakė savivaldybės tarybos narys Antanas Balkė, kai, Aukščiausiajam Teismui priėmus galutinį sprendimą griauti Vijūnėlės dvarą, R.Malinausko bendražygiai vis dar beviltiškai blaškėsi su „dvaro gelbėjimo“ popieriais po Generalinę prokuratūrą, nesėkmingai bandydami įsiūlyti kažkokią “taikos sutartį”. - Kartu tai yra įrodymas – kiek yra išsigimęs autoritarinės valdžios mąstymas ir veikimas siekiant primityvaus tikslo bet kokia kaina, nors tokia situacija tik dar labiau apnuogina veikiančių asmenų tikruosius interesus. Nebeveikia jokie moraliniai ar gėdos stabdžiai, veikiama įžūliai ignoruojant teisinės valstybės principus, viešuosius interesus, dangstomasi propagandiniais štampais, tikintis, kad dar nemaža dalis piliečių bus apkvailinti ir tikės valdžios „tiesomis“.

ELTA, „Druskonio“ inf. 

Paieška