Reklama

Labai gera vieta Jūsų reklamai. Daugiau informacijos čia >>

M.K.ČIURLIONIO KRAŠTO KULTŪROS PUSLAPIAI

“Druskonio” rubriką remia MEDIJŲ RĖMIMO FONDAS

Skulptūra “Laivas”, stovėjusi Vilniaus alėjoje

   Vietinė peticijų komisija, kurią sudaro R.Malinausko bendražygiai ir su jais darniai balsuojantys nariai iš „gerosios opozicijos“, atsuko nugarą beveik tūkstančio žmonių pasirašytam kreipimuisi, kad būtų išsaugota Druskininkų istorija - kurorto centre, pėsčiųjų alėjoje, esančios skulptūros jų originalioje vietoje. Valdžios rūmuose liepos 29-ąją posėdžiavusi komisija gyventojų raštą atsisakė pripažinti peticija, esą žmonių kreipimesi „yra keliamas klausimas ne dėl norminio teisės akto priėmimo, pakeitimo, papildymo ar pripažinimo netekusiu galios, o dėl individualaus projektavimo ir statybų sprendimo“. 

Sulaukė gyventojų pasipriešinimo

   R.Malinauskas su savo bendražygiais, viešojoje erdvėje girdamiesi prasidėjusia kurorto pėsčiųjų alėjos rekonstrukcija, mokesčių mokėtojams kainuosiančia beveik 6 mln. eurų, šįmet pavasarį sulaukė audringo gyventojų pasipriešinimo. Viešojoje erdvėje pasirodė raginimas išsaugoti senąsias alėjos skulptūras originalioje vietoje. Žmonės ėmėsi iniciatyvos – rinko parašus išsaugoti Vilniaus alėjos autentiką, priešindamiesi vietos valdžios sumanymui iškelti senąsias Vilniaus alėjos skulptūras. 
   Druskininkų valdžia socialiniuose tinkluose jau anksčiau buvo kritikuojama dėl primityvios idėjos pritupdyti Vilniaus alėją zodiako ženklais, kur visi „lakstytų ir fotografuotųsi prie savo mėnesio skulptūros“. Pataikavimas masiniam skoniui kurorte jau turi pavyzdžių - Druskininkų menininkai ne kartą išsakė savo kritinę nuomonę dėl Šv.Jokūbo gatvėje pastatytos pasagos, miesto biudžetui kainavusius didelius pinigus. 2013 m. žemyn galais įmūrytą pasagos formos skulptūrą vietos menininkai tuomet pakrikštijo „Mero gėdos vartais“. Kaip žinia, beveik 240 tūkst. litų biudžetui tada kainavęs skulptoriaus T.Gutausko darbas „Svetingumo vartai“ buvo pastatytas 24 metus Druskininkų kurortą puošusios vietos skulptoriaus Antano Balkės skulptūros „Legenda“ vietoje.

O ar reikia keisti veidą?

   „Šis projektas pakeis Druskininkų veidą ir suteiks kurorto centrinei daliai naują gyvybę“, - apie Vilniaus alėjos atnaujinimą viešojoje erdvėje gyrėsi Druskininkų valdžia. Daugiau kaip 30 metų skaičiuojanti Vilniaus alėja, anot vietos valdžios, „bus ne tik atnaujinta, bet ir pritaikyta šiuolaikiniams poreikiams“. 
   Kaip aiškino vietos valdžia, alėjoje šiuo metu esančios 1987 m. pastatytos originalios keramikinės skulptūros, sukurtos brolių Jono ir Bernardo Arčikauskų, bus iškeltos ir restauruotos: „Skulptūros „Laivas“, „Skruzdėlynas“, „Driežas“, „Varnas“, „Ožiaragis“, „Dagys“ ir „Laumė“ per beveik 40 metų susidėvėjo, buvo ne kartą taisytos, todėl jas būtina atkurti iš naujo. Planuojama, kad po restauracijos darbų jos atgims naujam gyvenimui ir bus pastatytos Nemuno pakrantės alėjoje“. 
   Toks Druskininkų valdžios planas pribloškė ne vieną. Gyventojai ėmėsi iniciatyvos senąsias Druskininkų Vilniaus alėjos skulptūras išsaugoti originalioje vietoje.

Ragino žmones pasirašyti peticiją

   Žmonės buvo raginami pasirašyti peticiją, adresuotą Lietuvos vyriausybei, Kultūros ministerijai, Kultūros infrastruktūros centrui, Kultūros paveldo departamentui. Kreipimasis buvo paskelbtas interneto portale www.peticijos.lt, gyventojai savo valią galėjo pareikšti iki birželio 8 d.
   „Druskininkų savivaldybėje prasidėjo Vilniaus alėjos rekonstravimo darbai, kurių metu planuojama iškelti senąsias brolių Jono ir Bernardo Arčikauskų 1987 sukurtas skulptūras į Nemuno krantinę ir pakeisti jas naujomis, įkvėptomis M. K. Čiurlionio zodiako ženklų. Senąsias skulptūras perkėlus į kitą vietą, Vilniaus alėja pasikeis negrįžtamai, - minėta peticijoje. - Ši alėja yra svarbi Druskininkų identiteto dalis ir reikšmingas simbolis, turintis istorinę vertę. Ji dabartinį savo veidą įgavo Lietuvos nepriklausomybės atgimimo laikotarpiu, kai iš Lenino alėjos buvo 
pervadinta į Vilniaus alėją. Todėl siūlome, kad alėja, kaip reikšmingas istorinis ir kultūrinis objektas, būtų išsaugota su Jono ir Bernardo Arčikauskų skulptūromis, kurios yra neatsiejama jos dalis“.
   „Peticijos tikslas yra išreikšti mūsų, miesto gyventojų ir svečių, nuomonę, kad nesutinkame su skulptūrų iškėlimu ir pakeitimu kitomis. Siūlome atrestauruotas skulptūras grąžinti atgal į alėją.
Norime atkreipti dėmesį į svarbą labiau rūpintis savo aplinka, istorija ir vertybėmis. Prisiminkime, kad siekiant naujumo, nereikėtų pamiršti praeities svarbos ir vertybių Išsaugojimo.“, - akcentuota kreipimesi į atsakingas šalies kultūros institucijas.

„Išsaugoti tai, kas autentiška“

   Peticiją pasirašę žmonės savo komentaruose akcentavo būtinybę išsaugoti Druskininkų identitetą. „Prieš puikių skulptūrų iškeldinimą prie Nemuno krantinės. Jos privalo likti pėsčiųjų alėjoje ir atnaujintos su savo buvusiu apšvietimu, kuris buvo iš pradžių“, „Alėja ir šios skulptūros yra Druskininkų unikalumas“, „Palaikau už istoriškai vertingų skulptūrų išsaugojimą!“, „Nemačiau nei vienos gražesnės naujai pastatytos skulptūros Druskininkuose už šias. Prikelti naujam gyvenimui ir grąžinti į vietą!“, „Remiu ir noriu, kad skulptūros išliktų ten, kur jos yra. Jos niekam netrukdo“, „Noriu, kad viskas liktų savo vietose, tai mūsų miesto paveldas!“, „Tikiuosi, skulptūros liks išsaugotos autentiškoje vietoje“, „Reikia vertinti tai, ką turime, jauki vieta, tikras pavėsio kampelis“, „Išsaugoti tai, kas autentiška ir asocijuojasi būtent tik su Druskininkais“, „Pasirašau už skulptūrų išsaugojimą originalioje jų vietoje!“, „Skulptūros yra miesto dalis. Vaikystės prisiminimai“, „Jas reikia ne keisti, o atrestauruoti ir prižiūrėti“, „Senosios skulptūros yra Druskininkų alėjos veidas, meninis paveldas ir neatsiejama Druskininkų dalis“, „Alėja ir jos skulptūros yra viena iš nedaugelio likusių vietų Druskininkuose, kurioje gali pajusti miesto dvasią“, „Atnaujinus skulptūras, jas grąžinti ten, kur jos visada stovėjo“, - komentavo peticiją pasirašę žmonės. 
Pasisakė ir profesionalai
   Visažinės Druskininkų valdžios užmojai Vilniaus alėjoje sulaukė audringos reakcijos viešojoje erdvėje. Architektūros istorijos mokslų daktarė Viltė Migonytė-Petrulienė feisbuke taikliai pakomentavo kurorto valdžios planus pakeisti Vilniaus alėjos veidą: „M. K. Čiurlionio metams Druskininkai parengė ypatingą, kapitalinę (statybinę) programą, su kaunietiško mentaliteto įpaminklinimo ambicijomis, grąžinusią prisiminimus kelis dešimtmečius atgal. Tuomet, narstant Druskininkų architektūrą ir viešąsias erdves, įsiprašiau ir į Jono Arčikausko dirbtuves Vilniuje. Paskutinių metų studenčiokei skulptorius be pasididžiavimo papasakojo apie savo pirmąjį užsakymą buv. Lenino alėjoje (dab. Vilniaus) Druskininkuose, jam vos baigus S. Žuko dailės technikumą. Projekto sumanytojas ir užsakovas 1987 m. buvo vykdomojo komiteto pirmininkas (arch. Mickevičius), kurį laiką domėjęsis vakarietiškomis urbanistinėmis - landšaftinėmis tendencijomis, ir, tikėtina, padėjęs apeiti vietinės cenzūros normas. J. Arčikauskas, įkvėptas M. K. Čiurlionio kūrybos, tiems laikams per drąsiai ieškojo rytietiškos gyvenimo – kelionės filosofijos, kurią skulptūrose pynė su lietuviška mitologija. Pagal pirminį sumanymą, svarbiausią kamerinę kurorto pėsčiųjų arteriją turėjo papuošti devynių fontanų - žibintų vieninga stilistinė ir idėjinė kompozicija. Dėl įvairių aplinkybių iki šių dienų išlikę šeši J. Arčikausko fontanai bus restauruoti ir iškelti į „vaizdingus Dzūkijos panemunės takus”, nes modernūs sniego valytuvai ne tokie manevringi („neapeina” skulptūrų kampų) ir Druskininkams reikia naujų skulptūrinių užsakymų - zodiako ženklų. Čia vyrauja įsitikinimas, kad dabar turistai domisi astrologija ir norės surasti savo naujovišką dangaus ženklą“.
   „Niekada nemaniau, kad skulptūra yra efemeriškas menas. Deja, buldozeris vardu „gražu, nes nauja”, net ir vieną išraiškingiausių, unikaliausių ir, mano nuomone, čiurlioniškiausių urbanistinių viešojo meno kūrinių Lietuvoje, grasinasi paversti tik atmintyje apsigyvenusia iliuzija. P.s. Interviu LRT (https://bitly.cx/4Jkv) J. Arčikauskas kukliai ir taikliai pastebi priežastį: „žmogus nesugeba vertinti to, ką turi”, - savo komentarą užbaigė Viltė Migonytė.

„Šiuo žingsniu yra ne kuriama, o trinama miesto istorija“

   Šįmet sausio pabaigoje LRT radijo laidoje R.Malinauskas dėstė apie planuojamą Druskininkų senamiesčio pagrindinės arterijos – Vilniaus alėjos rekonstrukciją. Feisbuke nuoroda į šią radijo laidą pasidalinusi druskininkietė Nereta Sanajevienė paliko savo komentarą: “Šioje laidoje išgirsite, kad Vilniaus alėjos skulptūras planuojama išlupti ir ištempti prie Nemuno, kur “neužkliūtų” turistams? Ar nors vienas turistas skundėsi, kad jos trukdo??? Kas išvis nusprendė, kad jos trukdo? Atkreipkite dėmesį į argumentą, kad 7 skulptūros trukdė sniego valymo mašinom (max mėnesį Lietuvoje sninga, ir tik kelias dienas, taip, kad reiktų traktoriais valyti). Mugių metu trukdė turistams pirkti kočėlus, ali express gintariukus ir arabiškus kvepalus. Mugės šiame mieste vyksta kelis kart į metus. Sninga šiame mieste mėnesį... 7 senosios skulptūros trukdo, bet 12 naujų zodiako ženklų, kas yra dar 5 papildomos skulptūros (kliūtys) - nebe... Ir tai yra patys menkiausi argumentai, kurie gali būti sugalvoti, siekiant pašalinti meno kūrinius iš pagrindinės pėsčiųjų erdvės... Keli maži, skysti argumentai, nepatogumai dėl turgaus ir praktiški ūkio reikalai nusveria istoriją, dvasinę objekto prasmę, galų gale gyventojų sentimentus ir prisiminimus... Neturiu aš žodžių“.
   „Druskininkų savivaldybė šauna dar vieną trinkelių projektą, kurį vainikuos “menininkų skulptūros” SKIRTINGŲ MENININKŲ skulptūros vienoje erdvėje. Kaaip tai atrodys??? Pilkom trinkelėm išklota nauja kiliminė danga, nusagstyta skirtingais zodiako ženklais, sukurtais skirtingų menininkų... Labas euroremonte ir RIP ikoniškoji alėja… Su ten įsigyvenusiais meno kūriniais ir lenktais suoliukais, – feisbuke rašė N.Sanajevienė. – Šiuo žingsniu yra ne kuriama, o trinama miesto istorija. Ar kas nori šito pokyčio??? Kam keisti tik dėl keitimo? Ar tikrai yra būtinybė? Ar tikrai dabar yra tinkamas metas? Meras teigia, kad jas gadindavo sniego valymo įrenginiai, ir jos trukdė turistams, todėl reik iškelt... Tai gal atsargiau valykit ir ne su traktoriais, ir komunalščikus apmokykit, kad ne aplink šiukšlines, o meno kūrinius valoma yra. Labai liūdna ir pikta. Ir dar tokiam pasaulio kontekste, kai ateitis tampa nebeaiški, va taip lengva rankele yra skiriama 6 mln. eur naujai blizgančiai trinkelių alėjai, su galimai žemesnės meninės vertės blizgučiais... Kai šiuo metu alėja atrodo puikiai. Bent jau yra tikra ir laiko žymėm išpuošta… prisiminsim. O gal dar pakovojam už savo miestą, už savą, su prisiminimais, toks, koks jis yra gražiausias!?“.

Komisijos nariai nepripažino peticija

   Liepos 29-ąją posėdžiavusi vietinė peticijų komisija, kuriai vadovauja R.Malinauskos sąrašo atstovas savivaldybės taryboje, chirurgas Vytautas Kvedaras, klausimą dėl gyventojų kreipimosi išsprendė mažiau nei per pusvalandį – žmonių raštas nebuvo pripažintas peticija. 
   Savivaldybės interneto puslapyje dar tą pačią dieną pasirodė „išsamus išaiškinimas“, esą „kadangi sprendimus dėl objektų, kurie nėra įrašyti į Kultūros vertybių registrą, perkėlimo priima ne departamentas, o savivaldybė, kreipimasis buvo persiųstas Druskininkų savivaldybės administracijai ir perduotas savivaldybės Peticijų komisijai. Įvertinusi Kultūros paveldo departamento pateiktą informaciją ir teisinius argumentus, Komisija nusprendė kreipimosi nepripažinti peticija, nes kreipimasis neatitinka Peticijų konstituciniame įstatyme peticijai nustatytų reikalavimų: jame yra keliamas klausimas ne dėl norminio teisės akto priėmimo, pakeitimo, papildymo ar pripažinimo netekusiu galios, o dėl individualaus projektavimo ir statybų sprendimo“. Pasak valdžios, „Peticijų konstitucinis įstatymas numato, kad peticijos teisė gali būti įgyvendinama kreipiantis tik dėl norminio visuomenei svarbaus teisės akto priėmimo“. „Kreipimesi nurodyti argumentai ir siūlymai turėjo ir galėjo būti išsakyti Vilniaus alėjos rekonstravimo projekto viešo svarstymo metu, kuris vyko 2023 m. sausio 18 d. Projekto pasiūlymų ar pastabų iš visuomenės nebuvo gauta“, - dar pridėta „išaiškinime“. 

„Kas čia apskritai yra ne taip?“

   Kai kurie pasisakymai liepos 29 d. peticijų komisijos posėdyje nuostabos antakius galėjo pakelti ne vienam. „Nu šiandien dienai 855 žmonės pasirašė, nu rinkėjų yra 20 tūkst., manau, kad čia labai mažas procentas, galėtų būti dar didesnis, mano nuomone, tai šiandien dienai mes kalbame apie peticiją, ar ji yra teisėta ar neteisėta, mes nekalbame apie tai, kas ką pasirašė ir kokią savo nuomonę išreiškė“, – posėdyje aiškino komisijos narys,     R.Malinausko bendražygis vietos politikoje ir teisėjų korupcijos byloje, snow arenai vadovaujantis Aivaras Kadziauskas. 
    Posėdyje nuskambėjo ir R.Malinausko sąrašo atstovės savivaldybės taryboje, muzikos mokytojos Ronatos Balkaitienės balsas. „Noriu tiesiog įdomumo dėlei paklausti, sakykit, ar ta pati Vilniaus alėja ji yra kultūros paveldu pripažinta ar ne, kad čia tiek daug sureikšminimo – tie simboliai, visokie identitetai, tai čia saugo kultūros paveldas ar ne?“ – prakalbo R.Balkaitienė.
   Minėtą peticijų komisijos posėdį stebėjęs savivaldybės tarybos narys, opozicijos atstovas Antanas Balkė taip pat išsakė savo nuomonę: „Dalykai, kurie šiandien bandomi įvardinti kaip neatitinkantys pakankamai formalių peticijos reikalavimų apimties, - šiuo atveju kur kas svarbiau yra visi kontekstiniai dalykai. Druskininkuose kiek jau metų apskritai nevyksta jokie vieši aptarimai, tai čia yra dviejų pusių bėda – netinkamas visuomenės informavimas, labai formaliai pasakant, kad štai „informacija internete“, o svarbesni dalykai, kaip Vilniaus alėjos reikalai, žinoma, turėjo būti kitaip transliuojami, kitaip ieškoma žmonių nuomonės. Ir šiuo atveju, jeigu yra 855 parašai, tai tikrai yra nemažai, ir ta nuomonė turėtų būti svarbi daugeliu aspektų. Šiaip, tik pripažinti, kad raštas neatitinka peticijos formato, mano vertinimu, yra labai paviršutiniška ir netoliaregiška. Svarbu įvardinti ir dalykus, kurie kiekvienam normaliam žmogui yra pakankamai aiškūs: jeigu tie viešieji menai, kurie 40 metų džiugino ir tapo savotišku istoriniu elementu, tai, matyt, sprendimas iškelti, nugriauti, kitoj vietoj pastatyti ar pan., turėjo iškart būti pakeltas į probleminį lygį ar savivaldybės administracijoje, ar tie dalykai turėjo būti svarstomi savivaldybės taryboje. Šito nebuvo padaryta. Dabar, kaip sakoma, yra „šaukštai po pietų“, bet yra tiesiog proga pasakyti, kaip elgiamasi Druskininkuose su viešaisiais menais, kai net neaišku, kas nusprendžia konkrečiai, kokiu formatu vyko diskusija... Ir, deja, tenka konstatuoti, kad nebuvo atliktos normalios, civilizuotos procedūros, tai dabar tuo prisidenginėti nėra labai sąžininga, o komisija, žinoma, čia gali sužaisti labai formaliai, sakyti, kad „pareiškėjai turi teisę skųsti“, bet aš manau, kad Druskininkų žmonėms labai svarbu žinoti, kas čia apskritai yra ne taip?“. 

„Druskonio“ inf.

Paieška