Reklama

Labai gera vieta Jūsų reklamai. Daugiau informacijos čia >>

M.K.ČIURLIONIO KRAŠTO KULTŪROS PUSLAPIAI

“Druskonio” rubriką remia MEDIJŲ RĖMIMO FONDAS

E.Panyushkinos originalūs piešiniai

   Praėjusį birželį Kauno kolegijos Alytaus fakulteto bendruomenė socialiniuose tinkluose viešai pasididžiavo bei pasidžiaugė ypatinga ir kūrybinga savo studente druskininkiete Ekaterina Panyushkina, studijuojančia kineziterapijos programą. Tokį dėmesį motyvavo Ekaterinos unikalios kūrybos paroda „Energijos improvizacija“, atidaryta birželio 17-ąją Alytaus Jurgio Kunčino viešojoje bibliotekoje. 

Meditacijos su pabrūkšniavimais

   Kadangi E.Panyushkinos nuostata - niekaip nepavadinti savo piešinių, idant pavadinimu nevaržyti kiekvieno, išvydusio jos abstrakčias kompozicijas, individualaus suvokimo bei nuosavos prasmės, parodą įvardinti „Energijos improvizacija“ pasiūlė draugė Jolanta, pati kurianti eiles ir fotografuojanti. Ji tarsi apibendrino pateiktą Ekaterinos kūrybą, kuri pirmąsyk buvo eksponuojama praėjusiais metais VESK Druskininkų skyriuje, kur parodos autorė mokėsi masažuotojos specialybės. Surengti savo originalios kūrybos pirmąją parodą Ekateriną paskatino tiek kurso kuratorė, tiek draugė Jolanta. Parodos pavadinimas „Energijos improvizacija“ išliko ir šiųmetinėje ekspozicijoje Alytuje, nors pastarojoje pateikta dvigubai daugiau autorės piešinių nei pernykštėje. 
Grafikos darbų autorės E.Panyushkinos pristatymas pastarojoje parodoje, veiksiančioje iki liepos 17 d., pradedamas nuo jos biografijos pradžios - gimimo metų 1969-ųjų Maskvoje, inteligentų šeimoje. Baigusi Maskvos valstybinio Lomonosovo universiteto Filosofijos fakultetą, Formaliosios ir matematinės logikos katedroje įgijo filosofijos ir formaliosios logikos dėstytojos išsimokslinimą. Būtent baigiamaisiais studijų metais pradėjo piešti, paskaitose nesąmoningai pabraižydama tušinuku ant sąsiuvinio popieriaus, vėliau eskizus plunksna ir tušu išplėtodama iki atitinkamų kompozicijų. Taip savotiškos meditacijos su pabrūkšniavimais paskaitose tapdavo mažais paveiksliukais, kuriuos noriai dovanodavo. Pomėgio piešti tušu su plunksnakočiu neapleido įsidarbinusi dizainere-maketuotoja bei dirbdama spalvų korektore spaustuvėje, ofsetinės ir šilkografinės spaudos vyr. technologe, reprocentro vadove, skyriaus vedėja leidykloje „Vkusnaja žizn“, kuri išleisdavo ir Lietuvoje žinomus žurnalus „Gastronom“, „Kolekcija receptov“, „Škola gastronoma“ ir kt. Keletą Ekaterinos didesnės apimties piešinių savo interjerui nupirko bankas, kur padirbėjo sekretore.

Piešimas kaip atgaiva 

   Pasak parodos „Energijos improvizacija“ organizatorių, E.Panyushkinos darbai tušu ir rašikliu ant popieriaus - gili, meditatyvi grafika, kurioje atsiskleidžia vidinė harmonija, susitelkimas ir improvizacijos dvasia. Nesvarbu, ar piešinys gimsta per kelias valandas ar net per kelias dienas – tai ne mechaninis, bet įkvėptas, vidinio pasaulio diktuojamas procesas. 
„Man piešimas – tai poilsis ir meditacija. Kurdama visiškai atsipalaiduoju: nekvaršinu galvos, nesiblaškau, susitelkiu į linijas, ritmą ir kompoziciją. Piešimas manęs nevargina – priešingai, tai man atgaiva“, – sako Ekaterina, kūrybiniam procesui tepasigendanti kokybiško tušo. Kukliai atvirauja, jog eksponuoti savo grafiką parodoje jai būtų net nešovę į galvą, jei ne kolegijos pasiūlymas paviešinti studentės saviraišką. „Mažoj erdvėj išsiskirti lengviau,“ – sako Ekaterina, lygindama mažų miestelių ir didmiesčių bendruomenes. Kai bus užbaigtas Kauno kolegijos Alytaus fakulteto patalpų remontas, E.Panyushkinos kūrybos paroda „Energijos improvizacija“ iš Jurgio Kunčino viešosios bibliotekos ( Seirijų g. 2) bus perkelta į kolegiją.

Nesigaili iškeitusi Maskvą 

   Susipažinti išsamiau su itin įdomia asmenybe, 56-erių metų Ekaterina Panyushkina knietėjo nuo klausimų, kiek vis dėlto specialybių įgijusi? „Filosofijos dėstytoja, dizainerė maketuotoja, rusų kalbos dėstytoja užsieniečiams, masažuotoja, kineziterapijos antrakursė,“- išvardijo Ekaterina, šiuo metu dirbanti „SPA Lietuva“ paslaugų specialiste. 
   Akyliems „Druskonio“ skaitytojams E.Panyushkina pažįstama jau keleri metai. 2022 metais straipsnyje „Ekaterina nesigaili Maskvą iškeitusi į Druskininkus“ ji gana atvirai išsipasakojo, kaip su dabar jau buvusiu vyru atvyko į mūsų miestą kurti tarptautinio poligrafijos verslo ir kodėl šios užmačios nepavyko, kaip žmogaus savijauta transformuojasi, kai jis išmaino didmiestį, turintį 12 milijonų gyventojų, į tūkstantį kartų mažesnį miestelį, kokią įtaką jos pažiūroms turėjo represuotų giminaičių tragiška praeitis ir kt. 
   Maskvietė, prieš dvylika metų apsistojusi Druskininkuose, iškart pradėjo mokytis lietuvių kalbos ir ją neblogai išmoko. 2022 metais Ekaterina galėjo gauti Lietuvos pilietybę kaip 10 metų išgyvenusi mūsų šalyje, tačiau pasikeitusi geopolitinė situacija sujaukė planus. Nepaisant to, ji savo ateitį sieja su gyvenimu Lietuvoje ir neketina sugrįžti į Maskvą.
 
Su vyru susiejo sportas

   Dėl biurokratinių barjerų moteris taip ir nepasikeitė pavardės, prieš 6-erius metus tapusi žinomo Druskininkų sportininko Valdo Dabravolsko žmona. Ankstesnė jos santuoka su verslininku maskviečiu iširo be pykčio ir priekaištų po 24-erių bendro gyvenimo metų. Būtent judrus gyvenimo būdas bei pomėgis sportui šeimyniniais saitais susiejo Ekateriną ir Valdą. Be senokai Ekaterinos pamėgto bėgiojimo, plaukiojimo, jogos, kung fu kovos meno, jojimo, po pažinties su Valdu ji dažniau ir toliau pradėjo važinėti vyro nupirktu geru dviračiu. Kartu numynė 38 kilometrus iki Puvočių, ten sėdo į baidarę ir 15 kilometrų nuirklavo iki Merkinės, po to namo vėl sugrįžo dviračiais. Iš viso tądien sukorė apie 68 kilometrus. Šįmetinę birželio 24-ąją, Joninių proga, abu ketino dviračiais iš namų Gailiūnuose nuvažiuoti iki Merkinės piliakalnio ir iš ten sugrįžti, tačiau darbai ir blogos oro sąlygos lėmė, jog kelionę pradėjo vienas Valdas, tikslą pasiekęs per valandą aštuoniolika minučių. Sugrįžo per Ricielius, kaip ir nuvažiavo į Merkinę. Netrukus šiuo keliu iš Gailiūnų vėl pasuks link Merkinės - šįkart jau dviese. Beje, praėjusių metų Joninės su skausmingais prisiminimais susijusios: Ekaterina, birželio 24-ąją dviračiu iš vieškelio į plentą įsukdama, krito ir stipriai susižalojo kairę ranką. Po ištisų aktyvaus gydymo, reabilitacijos ir savarankiškų pratimų metų ranka atsistatė, tačiau teko atsisakyti masažuotojos darbo. Tai viena iš priežasčių, kodėl pasirinko kineziterapiją, kuri vis labiau patinka, nes, pasak Ekaterinos, suteikia žinių apie kūną, padeda suprasti, kas dedasi organizme, skatina dirbti su savimi, atstato po traumų. Jai buvo labai įdomu atlikti kineziterapijos praktiką „SPA Lietuva“, vadovaujant rūpestingai ir kompetentingai vyr. kineziterapeutei Ievai Blažienei. Praktikos metu Ekaterina betarpiškai įsitikino, jog kineziterapeutas gali padėti žmogui patarimais ir pratimais. 

Maudymosi mėgėjai

   Ekaterina ir Valdas maudymosi sezoną pradeda gerokai anksčiau nei kiti druskininkiečiai. Šiemet dar birželio pradžioje pilant lietui ir siaučiant vėjui perplaukė visą Vijūnėlį nuo paplūdimio iki kito kranto ir atgalios sugrįžo. Panašiai abu ir Avirio ežerą perskrodžia. Tai jiems įprasti ir dažni vandens keliai. Kaip ir sportiškos maudynės „SPA Lietuva“ baseine, kur dirba Valdas. Dieną pradedantis 6 valandą ryto mankšta ar treniruokliais jis kasdien baseine būtinai nuplaukia atitinkamą atstumą. Pastaraisiais metais 64 metų V.Dabravolskas respublikinėse III amžiaus universitetų olimpiadose du kartus tapo plaukimo varžybų prizininku. Be sporto neapsėjo, kai karantinas masinius susibūrimus slopino. Valdas įsigijo ir į namus Gailiūnuose atsigabeno stalą tenisui, kurį abu žaisdavo. 

„Druskonio“ inf.

Paieška