arba retas sugebėjimas derinti ir
taisyti muzikos instrumentus
Algimantas Likerauskas 50 metų dirbo muzikos mokytoju
Prie atrestauruotos Gardino pilies su drauge Nona
Kalvaitiene bei dukra Regita
Druskininkietis Algimantas Likerauskas
kaip muzikos instrumentų derintojas žinomas ne tik mūsų
krašte, bet ir gerokai tolėliau. Tai, be abejo, retas
amatas, kuriam būtina ideali muzikinė klausa ir nuovoka,
profesinis išmanymas, patirtis, kruopštumas,
intuicija...
Derinimą išmanė ir senelis, ir patėvis
Muzikos mokytojo 50-ies metų patirtį užgyvenęs
Algimantas gerai prisimena derinimo pradžią, kuomet į
tuometinę jo darbovietę Druskininkų muzikos mokyklą užsukęs
poilsiautojas iš Sankt Peterburgo pasiteiravo, ar
nereikia suderinti muzikos instrumentų, nes tokiu būdu
ketino kompensuoti kelionės ir viešnagės išlaidas.
Suprantama, jo pagalbos prireikė. Stebėdamas atvykėlio
darbą Algimantas tuo aktyviau susidomėjo, nors muzikos
instrumentus mokėjo derinti ir jo senelis Apolinaras, ir
patėvis Nikolajus. Muzikos instrumentų, dažniausiai
fortepijonų ir pianinų, derinimo ir remonto darbais
Algimantas dažniau ir drąsiau užsiėmė, kai po metų vėl
į Druskininkus atvykęs tas pats poilsiautojas jam atvežė
tuometinę pažangią naujovę - čekų gamybos aštuonių
pozicijų derinimo raktą-žvaigždutę.
Be to, dvi savaites Algimantas praleido
garsioje muzikos instrumentų gamykloje tuometiniame
Leningrade, kur betarpiškai perprato jų gamybos
technologijas. Ten gavo itin svarbių žinių, būtinų
instrumentams derinti ir taisyti. Dabar muzikos instrumentų
derinimui ir remontui talkina elektronika ir kamertonai,
nors pagrindas rankų darbas. Iki šiolei muzikos
instrumentų derinimo ir remonto žinovą A.Likerauską
pagalbon kviečiasi tiek Dzūkijos regiono, tiek šalies
didmiesčių muzikantai.
Organizavo pirmąją tautinę dainų šventę
78-erių metų Algimanto muzikinę priešistorę,
ko gero, reikėtų pradėti nuo senelio Apolinaro
Likerausko, Druskininkų muzikos mokyklos įkūrėjo ir
pirmojo direktoriaus. Jis praėjusio amžiaus pirmaisiais
dešimtmečiais Lietuvoje kūrė įvairius chorus.
Besimokydamas Kauno kunigų seminarijoje, buvo paskirtas
klierikų choro vadovu. Chorą globojo kompozitorius
Juozas Naujalis, kuris pasirodymų metu ir akomponuodavo.
1924 m. Apolinaras Likerauskas organizavo pirmąją tautinę
dainų šventę, kurioje dirigavo. Konservatorijoje baigęs
dainavimo skyriaus studijas, buvo perkeltas į operos
skyrių. Dainavo keletą operos partijų. Karo metais
A.Likerauskas dirbo muzikos mokytoju Panevėžyje, kur subūrė
liaudies ansamblį, meniniu lygiu prilygusį
Lietuvos ansambliui. Pasibaigus karui, ponas
Apolinaras buvo suimtas ir kalintas. 1948 m. išvežtas į
Komijos lagerį. Tais pačiais metais nužudyti jo žmona
ir sūnus, o keturios dukros ir anūkas Algimantas 1949 m.
išvežti į Sibirą. Išleistas iš kalėjimo ponas
Apolinaras dirbo Gorno Altaijsko operetės vyriausiu
dirigentu.
Nusipelnę muzikinei kultūrai
1960 m. Karolio Dineikos, su kuriuo 1936 m.
Alytuje surengė sporto ir dainų šventę, pakviestas
ponas Apolinaras atvyko į Druskininkus steigti muzikos
mokyklos. Joje nuo pat įkūrimo fortepijono mokytoja buvo
įdarbinta viena iš Apolinaro dukterų, Algimanto mama
Aldona Likerauskaitė. Smuiko mokytoju įsteigtoje
Druskininkų muzikos mokykloje dirbo Algimanto patėvis
Nikolajus Moškovas, su kuriuo ponia Aldona susipažino
tremtyje. Ir Aldona, ir Nikolajus Druskininkų muzikos
mokykloje dirbo iki pat pensijos. Įdomi pono Nikolajaus,
kilusio iš Maskvos inteligentų, žymaus kompozitoriaus
Piotro Čaikovskio šeimos kaimynų, biografija.
Sevastopolyje grodamas smuiku nebylaus kino seansuose,
Nikolajus nevengė viešų antitarybinių komentarų, todėl
buvo nuteistas 10 metų tremties. Muzikinio išsimokslinimo
pora Nikolajus ir Aldona susipažino ir apsigyveno drauge
Krasnojarsko srityje, kai Algimantui buvo 5-eri metai.
Dirbdami Druskininkų muzikos mokykloje, Aldona ir
Nikolajus išugdė daug žinomų pianistų ir smuikininkų,
kurie pasklidę po pasaulį. Įdomu, jog Algimantas
Druskininkų miesto muziejui padovanojęs unikalią Moškovų
šeimos nuosavybę - 19 amžiaus pabaigos knygą rusų
kalba, kur aprašomi Druskininkai. Areštas bei tremtis
sujaukė ir Algimanto tėvo Viktoro gyvenimą.
Sugrįžo į mokyklą kaip mokytojas
Algimantas prie pianino nuo 12-os metų.
6-ias Druskininkų muzikos mokyklos klases baigė per
4-erius metus. Šeštoje klasėje įstojo į J.Tallat-Kelpšos
aukštesnįjį muzikos technikumą. Į Druskininkų
muzikos mokyklą sugrįžo kaip fortepijono mokytojas,
pakviestas tuometinės direktorės Irenos Rutkauskienės.
Ten dar tebedirbo mama ir patėvis. Buvo pasiūlymų pagal
specialybę įsidarbint Klaipėdoje, tačiau šeimos
konsiliumas nusprendė pasilikti, anot Algimanto,
nuostabios gamtos oazėj Druskininkuose.
Per 50 darbo metų A.Likerauskas išugdė
daug gabių pianistų, pirmiausia paminėjo dabartinę
druskininkietę fortepijono mokytoją Sondrą Milušauskaitę
bei ilgametę Varėnos muzikos mokyklos direktorę Nijolę
Pavasarienę. Prieš daugmaž 7-erius metus buvo
atleistas, kaip ir kiti Druskininkų muzikos mokyklos
senbuviai. Tiek pažeminimo, intrigų ir aršumo kaip mūsų
atsikratant nepatyriau netgi Sibiro tremtyje, kur
daugeliui buvau priešo vaikas, - prisimena Algimantas
daugmaž 7-erių metų senumo įvykius, kai su kolegomis
buvo išprašyti iš muzikos mokyklos. Skirtingos
nuomonės netoleravimas įrodo kultūros stoką, -
priduria Algimantas. Tačiau tai neužgožė artimo ir
prasmingo bendravimo prisiminimų, ypač su ugdytiniais.
Atmintin itin įsirėžė mokytojų Likerauskų pastangos
ištisus metus, kad muzikinę klausą ir atmintį atgautų
du druskininkiečiai broliai, kurie atrodė neimlūs
muzikai.
Turi gerą šeimą
Studijos J.Tallat-Kelpšos muzikos technikume
Algimantą suvedė su būsimąja žmona Stanislava, kuri
Druskininkuose dirbo muzikos mokytoja vaikų darželyje
bei pradinių klasių mokytoja Senamiesčio vidurinėje.
Nors Druskininkų muzikos mokyklą baigė abi Likerauskų
dukterys, tačiau pedagoginę-muzikinę kryptį pasirinko
jaunelė Edita, mokytojaujanti Lentvaryje. Iš trijų
Algimanto anūkų rimčiau muzikuoja vyresnysis Aistis,
grojantis saksofonu.
Po žmonos netekties ponas Algimantas gyvena
vienas, tačiau vienatvės nepatiria dėl intensyvaus
gyvenimo būdo. Be iškvietimų ir tolimesnių kelionių
derinti muzikos instrumentus, nuo 1980 metų A.Likerauskas
veda ekskursijas arba dirba gidu tiek po Druskininkus ir
kurorto apylinkes, tiek po Vilnių ar Trakus. Praėjusiais
metais, kai susilaužė ranką ir patyrė infarktą, įsitikino,
kokia teisinga nuostata, perskaityta iš M.K.Čiurlionio
laiško Sofijai, jog gerai jautiesi tuomet, kai esi
reikalingas. Savijauta palaipsniui gerėja - tam būtinos
nuosavos pastangos ir užsispyrimas. Padeda ir buvusiam
kolegai Petrui, kviesdamas pagroti fortepijonu keturiomis
rankomis. Dėkoju Dievui, kad turiu gerą šeimą, -
sako Algimantas, pridurdamas, jog jam kiekvieną dieną
skambina dukterys.
Druskonio
inf.
1960-1961 m. Druskininkų muzikos
mokyklos direktorius Apolinaras Likerauskas su fortepijono
klasės moksleiviais
Algimantas (viduryje) su mama
Aldona Likerauskaite ir patėviu Nikolajumi Moškovu
|
