| Švendubrės aukštybės |
Teresė Šikšnelienė (dešinėje) savo fotoparodos atidaryme su Andriumi Mosiejumi
Aušra ČESNULEVIČIENĖ
,,Kodėl Dangus virš Švendubrės? Todėl, kad Klaipėdoje dangaus nesimato - ten šviesos, lempos... Čia, kaime, virš tavęs yra dangus,- pristatydama savo fotografijų parodą kavinėje Vero Cafe, sakė Teresė Bužokaitė-Šikšnelienė.
Šventos Dubrės kaimą Teresė vadina trečiąja gimtine po Mažeikių ir Klaipėdos, ir čia jau ne tik vasaroja, o nuolat gyvena su tikru švendubrėnu, rašytoju, skulptoriumi Juozu Šikšneliu. Šeimos namų langai - akys žvelgia į Raigardo tolumas, į slėnio rėžius įsibridusį ąžuolą.
Nuo mažumės apsupta fotoaparatų ir fotografijų, matydama tėtį - žymų Žemaitijos fotografą Konstantiną Bužoką, - savo namuose įsirengtoje laboratorijoje, Teresė sako, kad viską, ką turi ir jaučia, gavo su genais.
Dešimties fotografijų ciklas ,,Dangus virš Švendubrės seka po anksčiau eksponuotų ,,Ąžuolo, ,,Miglų, kartu su vyru parengtos parodos ,,Faktūra ir skulptūra.
Naujausiame cikle Teresės foto objektyvas kilo į vasaros dangų,- žiemą diena juk trumpesnė, bet dėkingesnė - juk lapų nėra!
Būrelis ištikimų Šikšnelių bičiulių ir prietelių aptarinėjo gerai pažįstamos Švendubrės aukštybes - su geometrijos formomis, su plunksniniais ir kamuoliniais, aušros nuauksintais debesimis ir vieninteliu įamžintu Kūčių ryto dangumi.
,,Teresė dangų fotografuoja nuo žemės. O gal kada ir bokštą jai suręsiu fotografuoti,- viešai pasižadėjo Juozas Šikšnelis.
Ačiū, Terese, ir taikaus Jums dangaus virš Švendubrės.
|
|
|
