Gediminas Grigelis ir jo unikalių batų kolekcijos parodėlė
Nuo šių metų pradžios du kartus per mėnesį sveikatos gidas Gediminas Grigelis sveikatina vietinius ir atvykėlius savo paskaitomis ir praktiniais užsiėmimais. Tai savanorystės pagrindais, be jokio projektinio finansavimo, paties Gedimino sumanytas ciklas, prasidėjęs sausio mėnesį. Sveikatinimo temos, G.Grigelio skaitomos Druskininkų viešojoje bibliotekoje, nuo metų pradžios sėkmingai tęsiamos iki šiolei jau įvyko dešimt tokio pobūdžio paskaitų.
Kas batuose užfiksuota?
Savaip su sveikatinimu susijusi G.Grigelio paskaita Mano batai buvo du apie nuosavą senovinių batų kolekciją, batų restauravimą, na, ir jų įtaką kūno laikysenai. Poreikis rinkti įdomius ir ypatingus batus Gediminui kilo 2010 metais, kai Humanoj pamatė išmesti paruoštą batų paketą, kurio, pardavėjų nuomone, vis tiek niekas nenupirks. Kadangi jame buvo labai gražūs siuvinėti batai, Gediminas užsimojo juos nusipirkti ir įsigijo už 30 centų. Kai batų porų įvairiausiais būdais prisirinko iki pusės tūkstančio, prieš keletą metų savo pomėgį paviešino Druskonyje. Gediminas turi viltį šią batų kolekciją padovanoti Druskininkams ir įkurdinti batų muziejų. Neabejoja, jog ši vizija išsipildys, kaip ir visos kitos, jau įgyvendintos.
Balandžio 22 d. Druskininkų viešojoje bibliotekoje G.Grigelis išeksponavo 18 originalių senovinių batų porų, papasakojo apie juos, pademonstravo, kaip batai restauruojami, įrodinėjo, kokia jų įtaka kūno laikysenai. Juk nuo mūsų batų ir kulno išmodeliavimo priklauso stuburo ar kaklo slankstelių sveikata.
Patenkino susirinkusiųjų smalsumą, kas batuose užfiksuota, kaip batai sukurpiami. Kur ir kaip atsirado kaubojiški batai? Juos karvių augintojai prisitaikė joti, o ne vaikščioti. Būtent tam skirtas jų aukštas kulnas ir ilga nosis. Nuo pasakojimų apie kaubojiškus batus, kurių apstu Gedimino kolekcijoje, pereita prie prabangiai puošnių batų porų, skirtų reikšmingai pateikti save, itališkų ir ispaniškų batų, atspindinčių šių tautų mentalitetą ir temperamentą, ofisinių batų, rodančių žmogaus statusą, epochos ženklų Pikaso stiliaus batų, išskirtinio dizaino šiuolaikinių fabrikinių batų, mafijos moterų batelių, skirtų pasisėdėjimui, o ne vaikščiojimui, ir kt.
Apibūdinti parodėlėje išeksponuoti šokių, elegantiški aristokratų, koncertiniai, laisvalaikio, gyvatės išnaros ir jos odos imitacijos, proginiai atlasiniai, paauksuotos inkrustacijos, prabangaus apsiuvimo, trijų odų, metalinio tinklelio batai. Jei perki Bugati ar Mercedes automobilį, gali įsigyti ir batus su šių firmų ženklais.
Gediminas prisiminė atvejį, kai, žiemą išvykdamas atostogų į Egiptą, vietinėje Batinėje už 10 eurų nusipirko Mercedes vasarinius batus, kurie užsienyje susilaukdavo pagarbaus dėmesio kaip į pasiturintį asmenį.Tai įrodymas, jog batais siunčiama informacija apie juos avintį. Be to, įprasta manyti, kad garsiai kaukšintis kulnas praneša, jog eina svarbus asmuo. Gedimino žiniomis, užsienio šalių bosai, pirkdami batus, praktikuoja jų pranešiotojus daugmaž per kelis mėnesius.
Patarė, kaip batus restauruoti
Gediminas, užsijuosęs batsiuvio prijuostę bei apsikaišęs batų remontui reikalingais įnagiais, pradėjo kitą renginio dalį apie senovinių batų restauravimą. Pradėjo nuo pirmojo etapo bato dezinfekcijos. Pirmiausia jį nupurškė rankų dezinfektoriumi. Senus dažus nuvalė vata, pamirkyta rankų spirite, nes tada galima atpažinti odą. Atlikus pirmą veiksmą, vadinamąjį paviršiaus nuriebalinimą, salicilino spiritu gerai išdezinfekuojamas bato vidus.
Po to seka antras etapas - bato prausimas higieninėmis putomis ir šepetuku, be vandens. Higieninės putos turi glicerino, kuris ir nuvalo, ir suminkština odą. Galima plauti ir ūkišku muilu, kuris stipriai nuvalo senus dažus. Minkštinti odą geriausia specialiu batų pieneliu. Senų batų padas paprastai valomas metaliniu šepetėliu. Padui restauruoti naudojamas vaško pieštukas. Kad jis susigertų, padas pašildomas.
Namuose batą sudrėkinsiu vandeniu, užmausiu ir apvyniosiu ant kurpalio, įdėsiu į celofaninį maišelį, kad jis lėtai džiūtų, neatsirastų plyšių, atgautų savo formą. 3-4 kartus tą patį padarysiu. Galiausiai bespalviu tepalu ištepsiu, kad autentiškos spalvos išryškėtų. Kai tepalas įsigers į odą, paimsiu blizgiklį, tęsia Gediminas. Po tokių restauravimo procedūrų, kurios gali trukti ir mėnesį, supeliję, šiukšlynui tinkami ar už 3 eurus nusipirkti batai atgauna pirmapradę formą.
Kiekvienąkart, kai atsidengia bato sluoksnis po sluoksnio, tarsi prisiliečiu prie senovės, prie laikmečio, prie įvykio, prie žmogaus, atvirauja Gediminas. Kita vertus, batų kolekcionavimas ir restauravimas jam padeda įdomiau gyvent ir teikia moralinį pasitenkinimą.
