Neįtikėtina unikalaus Druskininkų pastato transformacija:
buvęs restoranas tapo namais
Atnaujintas fasadas
Apartamentų su stikliniu stogu interjeras
NORBERT TUKAJ nuotraukos
Kristina PEČIUKONIENĖ, Delfi
Druskininkų centre esančiame unikalios architektūros pastate, kuriame kadaise veikė vietiniams puikiai pažįstamas maitinimo centras Astra, studija KAParchitektai įrengė penkis butus, iš kurių vienas ypač įspūdingas. Druskininkų centre esančiame pastate, kurį 1983 metais suprojektavo architektas Česlovas Šliažas, iš pradžių veikė maitinimo centras, kuriame buvo restoranas, kavinė ir valgykla. Lietuvai atgavus nepriklausomybę, pastatas buvo privatizuotas ir pagal planą turėjo tapti vaikų globos namais. Tačiau planai liko neįgyvendinti. Prieš keletą metų studijos KAParchitektai architektai Andrius Raudonikis ir Audronė Janulytė ėmėsi pastato išorės ir vidaus renovacijos. Pastato tūrinę kompoziciją ir architektūrinę išraišką jie stengėsi išsaugoti, bet vidines erdves užsibrėžė perplanuoti taip, kad jos tarnautų pagal gyvenamąją paskirtį.
Miesto centre esančio postmodernistine stilistika išsiskiriančio buvusio Astros restorano su
parduotuve architektūrai būdinga ypatinga įvaizdžių ir simbolių kalba, išgaunama naudojant senas istorines architektūros formas, pasakojo vienas šio projekto autorių Andrius Raudonikis.
Išsaugojo originalią pastato išraišką
Astros autoriui pavyko sukurti intriguojančią miesto erdvę tarp kelių pastatų, pėsčiųjų trasą, jungiančią Vilniaus alėją su Šv. Jokūbo gatve, neabejoja A. Raudonikis. Šis ansamblis vienas įdomesnių to laikmečio Druskininkų architektūros pavyzdžių.
Atnaujinant unikalios architektūros pastatą buvo keičiama jo funkcinė paskirtis pirmame aukšte reikėjo suprojektuoti patalpas dviem kavinėms-restoranams su lauko terasomis, o antrajame 5 apartamentus.
Rekonstrukcijos metu turėjome pastatą pritaikyti naujoms funkcijoms, integruoti jį į Vilniaus alėją. Tam buvo numatytos terasos, kai kur padidinti langai ir įrengti išėjimai, o dalis stogelių panaudoti kaip terasos. Tačiau ne ką mažesnis tikslas buvo išlaikyti pastato originalią išraišką ir proporcijas, pabrėžė architektas.
Sudėtingos erdvės rebusas
Kaip sakė projekto autoriai, pastato vidinėse erdvėse buvo suprojektuoti penki butai, kurių paskirtis ir trumpalaikė, ir ilgalaikė nuoma. Turėjome išspręsti funkcines užduotis dėl kambarių skaičiaus ir dydžio. Buvo svarbu, kad kiekvienas butas turėtų individualius vonios kambarius, virtuves ir kad į juos patektų kuo daugiau šviesos, pasakojo projekto autorius. Interjero dizaino požiūriu iššūkis buvo suvaldyti esamas pastato erdves ir konstrukcijas taip, kad visa faktinė situacija ir nauji sprendimai susivestų į švarų interjerą, turėtų aiškius vizualinius ryšius ir patogius, veikiančius funkcinius sprendimus.
Projekto autoriams pavyko išspręsti sudėtingos, nestandartinės erdvės rebusą ir suformuoti praktiškas funkcines gyvenamąsias erdves, kurių dydis svyruoja nuo 40 iki 120 kv. m. Nors visi butai savo erdvių forma ir išdėstymu yra visiškai skirtingi dėl esamų konstrukcijų ir pastato plano, tačiau juos vienija vientisa išgryninta moderni interjero stilistika.
Unikalus elementas stiklinis stogas
Išskirtinio dėmesio šiame projekte nusipelno per du aukštus suformuotas apartamentas, įrengtas po originaliai pastate buvusiu stikliniu dvišlaičiu stogu. Tai buvo esminė erdvė, kurią būtinai turėjome ir išlaikyti, ir integruoti į interjerą. Pro šį stoglangį į didžiausio apartamento svetainę patenka labai daug šviesos ir saulėtą dieną ji kardinaliai keičia erdvę: per stogą nuolatos, tik vis kitaip krintanti šviesa ir šešėliai kaskart sukuria kitokią atmosferą, apie ypatingą architektūrinį interjero elementą kalbėjo A. Raudonikis.
Pasak jo, dar daugiau išskirtinumo suteikė kitas netikėtas sprendimas tiesiai po stogu pakabintas tinklas, leidžiantis mėgautis vaizdu ir sukuriantis efektą, lyg kybotum ore. Projekto autoriai pasakoja į interjerą įtraukę ir daugiau originalių senojo pastato detalių taip buvo siekiama išryškinti autentiškumą ir susieti dabarties ir praeities stilistinę estetiką.
Į grindis įlietos buvusio restorano marmuro apdailos plokštės. Tai lyg pastato istorijos dalis ir kartu tvarus sprendimas. Įspūdingai atrodančios esamos lubų konstrukcijos padengtos stambios frakcijos tinku, tačiau išlaikant lubų liniją, nuo jos visa apatinė sienų dalis yra dažyta lygiai. Taip papildomai suvaldoma erdvė. Tačiau vienas svarbiausių mūsų tikslų buvo jaukumas ir funkciškai veikiančios erdvės, tikino architektas.
Sprendimai derinami prie erdvės
Kalbėdamas apie pritaikytus interjero sprendimus, A. Raudonikis pabrėžė, kad apgalvotai pritaikytos medžiagos medžio tekstūra, kreminiai atspalviai, žemės paletės tonai, akmuo, metalas, stiklas sukūrė labai daug jaukumo ir drauge leido išlaikyti saikingą konceptualumą.
Visi baldų sprendimai padaryti maksimaliai atsižvelgiant į erdvės architektūrą, t. y. maksimaliai išlaikant stilistinę švarą tūriuose ir išryškinant akcentus per pastatomus baldus, šviestuvus, sakė pašnekovas ir pabrėžė, kad, norint išlaikyti erdvės konceptualumą ir idėją, reikėjo labai apgalvotai spręsti visų baldų integravimą.
Tai puikiai įrodo virtuvės zonos funkcinis sprendimas. Virtuvė įrengta labai nestandartinėje erdvėje, kurios dalį užima žema palangė, ant kurios galima prisėsti ar atsigulti ir stebėti vaizdą per didelį langą.
Kitas įdomus ir neįprastas sprendimas miegamojo zona, į kurią galima patekti baltais sraigtiniais laiptais. Norėdami suvaldyti siaurą ir aukštą erdvę virš įėjimo zonos, suformavome nuleistas lubas. Tai tapo lyg medinis tūris. Nusprendėme ant jo įrengti miegamojo erdvę. Ši erdvė buvo viena įspūdingiausių ir dėl vaizdų bei emocine prasme: užsilipęs virš šio prieškambario tūrio, pasijauti lyg būtum apžvalgos aikštelėje danguje, sėkmingu sprendimu džiaugėsi pašnekovas.
Jis pabrėžė, kad daugelis pastatomų baldų, pavyzdžiui, sofa, lovos ir kt., buvo pasirinkti dėl funkcijos ir tam, kad suformuotų arba vizualiai suminkštintų erdvę, bet ne kaip akcentai. Vis dėlto kai kuriems baldams bei šviestuvams buvo numatytas ir akcento vaidmuo.
Pavyzdžiui, chromuotas šviestuvas valgomajame suteikė erdvei aštrumo, blizgesio, o odinis vintažinis krėslas tapo tiek spalviniu, tiek prabangos akcentu. Yra ir daugiau mažų ar didesnių detalių, kurios turi savo užduotį ir yra ne tik fonas, paaiškino A. Raudonikis.
