Balandžio 2426 dienomis Druskininkuose, V.Kudirkos g.39, atsivėrė nepriklausoma kultūros erdvė Lelija, skirta įvairovei, draugiškiems renginiams, atviroms demokratinėms diskusijoms, profesionaliosios kūrybos puoselėjimui ir alternatyvioms meno iniciatyvoms. Idėjos autoriai asociacija Dzūkijos kultūros draugė sukvietė gausią minią į Lelijos žydėjimo šventę, kuri tęsėsi visą savaitgalį.
Balandžio 24 d. 18 val. Lelijos žydėjimo šventė prasidėjo Algimanto Roko Černiausko įspūdingo dydžio tapybos darbų parodos pristatymu. Parodos kuratorė Ieva Bernotaitė pakvietė išskirtinei vizualinei patirčiai. Merkinėje gyvenantis Algimantas Rokas Černiauskas tarpdisciplininis menininkas, veikiantis tarp tapybos, garso ir kultūrinės refleksijos laukų. Geriausiai atpažįstamas dėl didelio formato abstrakčios tapybos darbų, tačiau jo praktika apima ir akademinį piešimą, muzikinius pasirodymus bei darbą su skirtingomis medijomis. Jo kūryboje menas tampa ne tik vaizdu, bet ir patirtimi. A.R. Černiauskas teigia, kad pati Lelija pasufleravo, kokius darbus šioje erdvėje eksponuoti: Tai puiki scena žvilgsniui ir galimybė atsiskleisti tapybai. Prieblandoje tapyti paveikslai primena peizažus, juose veikia figūros. Galbūt veiksmas vyksta ankstų rytą, ir pasaulis dar tik prieš akis.
Naujos kultūros erdvės atidarymo metu susibūrusius smagino džiazo improvizacijos, kurias atliko Bird trio (Vilnius). Tai guvių džiazo atlikėjų trijulė (Kotryna Černiauskaitė fortepijonas, Martynas Jackus būgnai, Povilas Klimauskas kontrabosas), derinanti džiaugsmą su muzika. Pianistė K.Černiauskaitė pritarė, kad itin svarbu rūpintis vietine kultūra bei menu: Pati augdama provincijoje įsitikinau, jog neverta laukti, kol įdomi veikla ar erdvė atsiras. Jeigu yra poreikis, reikia pradėti pačiam ir dalintis vizija su saviškiais. Labai palaikau Druskininkų kultūros ,,Leliją. Tai tokia erdvė, kurios man asmeniškai trūko bent dešimtmetį. Dėl to be galo smagu prisidėti prie idėjos ir ją perteikti per muziką. Atidarymo programoje ir Justo Fresh aka DJ TTT (Rekordas) elektroninė muzika bei šokiai. Jau 20 metų prie vinilų besisukantis garso menininkas skambių radinių selektorius, kurio setai keliauja per epochas, žanrus ir užmirštus stalčius. Radio Vilnius laidos Rekordas kūrėjas kukliai įsitikinęs, kad tai geriausias radijo šou pasaulyje.
Kitądien, balandžio 25 d., kultūros erdvė Lelija buvo atvira visiems smalsiems praeiviams, kultūrai, menui ir dialogui neabejingiems lankytojams. Daugelis apžiūrėjo A.R.Černiausko kūrybos parodą, susipažino su erdve, pabendravo su kūrėjais ir iniciatyvos autoriais. Dienos metu vyko pokalbiai apie kultūrą, bendruomeniškumą bei nepriklausomų erdvių svarbą regionuose.
Buvo proga ne tik stebėti, bet ir įsitraukti apsikeisti idėjomis, diskutuoti, megzti naujus ryšius. Vakare programa tęsėsi jaukesne, bet ne mažiau gyvybinga atmosfera, spontaniškomis kūrybinėmis iniciatyvomis ir laisvo formato susibūrimais.
Šeštadienį Lelija pakvietė susitikti be griežto scenarijaus būtent taip, kaip gimsta gyvi kultūriniai sumanymai. Sekmadienio, balandžio 26 d. pavakarę, Lelijoje vyko dokumentinio Bruce Bassett filmo Menininko portretas: Žakas Lipšicas (1977) peržiūra ir diskusija apie jo kūrybos reikšmę. Filmą pristatė prieš savaitę duris Druskininkuose atvėrusio pasaulinio garso skulptoriaus Žako Lipšico muziejaus ekspozicijos turinio kuratorė Aušra Rožankevičiūtė. Iš gimtųjų Druskininkų į Paryžių dėl skulptūros studijų pasitraukusio menininko vardas įėjo į pasaulinę meno istoriją. Drauge su Picasso, Braque ir Juan Gris 20 a. pr. Žakas Lipšicas formavo modernaus meno kryptį kubizmą.
Filmo siužetas braižo ir tolimesnį šio žydų kilmės menininko gyvenimo žemėlapį. Dėl nacių atėjimo į Prancūziją jis veda į meno meką Niujorką, o paskutiniais gyvenimo metais į Italiją. Įspūdingos monumentalios skulptūros įkvėpė filmo režisierių B. Bassett pavaizduoti Žaką, dirbantį aukštai tiek fiziškai, tiek, ko gero, dvasiškai. Šiltas, komunikabilus ir apie savo meną mėgstantis pasakoti skulptorius užpildo kiekvieną šios juostos akimirką, sako Ž.Lipšico memorialinio muziejaus vyr. kuratorė Ieva Bernotaitė.
Druskininkų kultūros erdvė Lelija naujo formato vieta susitikti, kurti, kalbėtis ir ginčytis, vieta eksperimentams, iniciatyvoms ir bendruomenei.
Asociacijos Dzūkų kultūros draugė vadovė, rašytoja Lina Simutytė teigia, kad Druskininkų Lelija nėra šiltnamio augalas veikiau kitoniškumą ir įvairovę švenčianti erdvė, atsiverianti būtent tada, kai jos labiausiai trūksta: Druskininkuose žydi ne tik narcizai, bet ir keistos gėlės. Ne viskas, kas svarbu, atsiranda savaime, o be į Leliją panašių iniciatyvų, kai kuriems dalykams pritrūksta vietos.
Tapytoja, meno rezidencijos Hütte Žiogeliai įkūrėja Birutė Lemke priduria: Lelija tarsi Agora, kur galima dalintis savo idėjomis, diskutuoti, bendrauti. Pasigedome tokios vietos šiame mieste. Čia yra galerijų ir muziejų, tačiau nelabai rasi alternatyvesnių vietų net lyginant su mažyte kaimynine Merkine. Įsivaizduojame tokią vietą, kur nuolat vyksta įdomūs dalykai, čia jaukiai jaučiasi kiekvienas, norisi užeiti, nepriklausomai nuo amžiaus ar pomėgių.
20 metų sukausi kultūriniame Vilniaus ir kitų miestų gyvenime. Ir, kaip visa širdimi mylintis Druskininkus, visuomet galvojau, kad mūsų mieste galėtų susikurti nepriklausoma kultūrinė bendruomeninė erdvė. Tokios erdvės ne tik Europoje ir pasaulyje, bet ir Vilniuje bei Kaune yra kaip kultūrinių idėjų laboratorijos, kurios miestui suteikia gyvybės, patrauklumo, skatina susiburti, kalbėtis, diskutuoti, ieškoti ir patirti, pristatydamas Leliją sako dramaturgas, režisierius, aktorius, Druskininkai Lietuvos kultūros sostinė 2025 ambasadorius Justas Tertelis.
Viena iš Lelijos komandos narių, daiktų dizainerė, meninių instaliacijų kūrėja ir dizaino studijos Natyvai bendraįkūrėja Justina Laukaitytė priduria: Lelija kultūros laisvės ir drąsos eksperimentas, bendruomeninės erdvės ir veiksmo praktika. Galbūt judėjimas?
V. Kudirkos g. 39, Druskininkai, naujas adresas idėjoms, menui ir dialogui. Prie nepriklausomos kultūros erdvės steigimo prisidėjo Kultūros asamblėja.
Parengta pagal organizatorių pranešimą žiniasklaidai
Romo Sadausko-Kvietkevičiaus nuotraukos
|
