Į Druskonį užsukęs Druskininkų senbuvis J.G., mūsų mieste su tėvais apsistojęs pokariniais 1945 metais, išklojo beveik visą kartėlį, kuris jo galvoje per pastaruosius metus susikaupė.
Kadangi Ateities gatvėje gyvenantis, pradėjo nuo pastarojo mikrorajono. Senjoras, 32-ejus metus dirbęs Druskininkuose vairuotoju, dėl transporto sumaišties Veisiejų ir Ateities gatvių sankryžoje, ypač rytais ir vakarais, kaltina valdžios pareigūnų abejingumą neįrengiant šioje judrioje vietoje šviesoforo, kuris išspręstų eismo problemas. Be to, vienintele Ateities gatve, kuri yra pakankamai judri, tankiai apgyvendinto mikrorajono gyventojai gali susisiekti su miesto centru. Anot J.G., gaisro ar kokios kitokios nelaimės vietą mikrorajone atitinkamoms tarnyboms būtų keblu pasiekti dėl susisiekimo šia vienintele gatve bei dėl automobilių gausos tiek stovinčių kiemuose, tiek važiuojančių. Idant susisiekimas būtų patogesnis, ypač ekstra atvejais, pašnekovo nuomone, reikėtų Ateities gatvę sujungti su Neravų gatve, galbūt per Liškiavos gatvę. Tai galima padaryti nedelsiant, kai rekonstrukcijos darbai iš mikrorajono kairės pusės persikels į Ateities gatvės dešinę pusę. Devintą dešimtį pradėjęs J.G. mėgsta dviračiu Ratnyčėlės upelio pakrante pervažiuoti ir vis nusistebi, kodėl jis nuo medžių išvartų nevalomas, ypač kurorto centro ruože nuo tiltuko M.K.Čiurlionio gatvėje link SPA Vilnius. Pasak J.G., taip pat derėtų dažniau išvalyti nuo nendrių Ratnyčėlės žiotis, t.y. vietą, kur upelis į Nemuną įteka, nes jo srovė vargiai pro užžėlusį plotą į platesnius vandenis prasiveržia.
Su koplyčia Druskininkų senosiose kapinėse, kurią savivaldybės administracija pageidauja pripažinti bešeimininkiu turtu, J.G. sentimentais susijęs 1972 m. čia buvo pašarvotas jo tėvas. Dar ir todėl skubina vietinius pareigūnus neogotikinę koplyčią greičiau perimti savivaldybės žinion ir pradėti jos restauravimo darbus. Yra su kuo palyginti - senųjų kapinių stačiatikių pusėje esanti koplyčia jau senokai atnaujinta.
