Reklama

Labai gera vieta Jūsų reklamai. Daugiau informacijos čia >>

Izabelė ŪSIENĖ Daugeliu aktualių temų galiu konsultuotis su geru pažįstamu Mariumi Sankausku. Marius jau septinti metai dirba mūsų mieste. Sukasi kaip išmanydamas mažajame versle – turi parduotuvėlę. Pats sau darbdavys, darbuotojas. Belieka laiku sumokėti mokesčius, valdyti finansų – įplaukų balansą.

Marius Sankauskas ir jo  parduotuvėlė

Įvairių dalykų žinovas

   Dar reikia ir kitų svarbių dalykų: domėtis naujienomis, mąstyti, įvaldyti daugybę informacinių technologijų, subtiliausių smulkaus verslo dalykų. Pridursiu, kad jis dirba prekybos tinkle, maisto sektoriuje – prekiauja mėsos gaminiais. Prie pat kelio, šalia ,,Atgimimo“ mokyklos, prie devynaukščio. Yra įdomus žmogus, geras įvairių dalykų - psichologinių, finansinių, socialinių, pagaliau valstybės politikos vienu ar kitu klausimu - žinovas. Aš einu apsipirkti pas Marių. Tiesa, ne kasdien - prekės čia yra brangesnės negu prekybos tinkluose, bet daug kokybiškesnės, manyčiau, labiau apsaugotos nuo galimų prekybininkų gudrybių, kaip įpiršti prekę, ne visada naudingą. Dažniau, kas savaitę, prekės atnaujinamos.

Grėsmės ,,algoritmas“

   Šįkart šnekučiuojamės apie labai aktualias problemas – tarp jų ir grėsmės ,,algoritmą“. Šis žodis pamėgtas, juo pasipuikuojama, taipgi dažnai vartojamas, kartais ir visai be reikalo. Kaip žinome, įvairiausio plauko ,,žinovai“ pelnosi iš patiklių, sąžiningų, geranoriškų žmonių. Girdime, kaip jiems (ir mus visiems, ) aiškina, bando įpiršti prekę ar kokį stebuklingą praturtėjimo būdą. Deja, nemaža dalis patiklių arba godžių žmonių užkimba ant kabliuko kaip tos paikos lydekaitės ant masalo. Patys sukčiai sparčiai tobulėja. Jau sugeba išmokti netgi lietuvių kalbą, kuri neretai savo unikalumu buvo neįkandama. Pastaruoju metu diskutuojama dėl dirbtinio intelekto galimybių – naudingumo kiekvienam ,,pabažnam“, kaip sako dzūkai. Deja, ir grėsmių ištuštinti sąskaitą atsirado , ko gero, daugiau. 

Ne tik apie dirbtinį intelektą

   Mane domina dirbtinio intelekto privalumai. Marius noriai aiškina, bet neskuba labai girti ar kitaip propaguoti. Taigi pirmiausia pozityvūs šio reiškinio dalykai. Taip, dirbtinio intelekto programėlė lengvai pasiekiama ir surandama. Tuoj pat jums atliks norimą paslaugą. Pavyzdžiui, parašys rišlų tekstą bet kuria tema, suras ir pateiks įvairių pavyzdžių iš gramatikos, matematikos, psichologijos ir kitų sričių. Žinoma, jei užduosite tikslų, konkretų klausimą, kuris nereikalauja mąstymo, kūrybinės vaizduotės ar itin svarių argumentų. Geriausiu atveju išgirsite ,,gal jūs norėjote...“ Rasite ir ,,nesąmonių“, kaip sako jaunimas. Suprasite, kad dirbtinis intelektas tikrai ne panacėja. Nemaža dalis besimokančio jaunimo įniko naudotis ir sau gyvenimą lengvinti, laiko išlošti. Tuo tarpu grėsmių atsiras žymiai daugiau. Sakykime, mokiniams būtų paranku atlikti nesudėtingą užduotį. Betgi natūraliai kyla klausimas – o kaip tuo metu jo smegenų veikla? Akivaizdu, kad ,,ilsisi“. Kita reali grėsmė – dirbtinio intelekto gebėjimas pasitarnauti įvairiausio plauko sukčiams, kurie braunasi į socialines platformas ir bando iš žmonių išvilioti ,,investicijų“, bankinių operacijų prieigas, įlįsti į elektroninės bankininkystės labirintus. Marius pabrėžia šių manevrų greitą ,,tobulėjimą“. Ypač svarbu nerodyti balso, nesivelti į pokalbius, neatsakinėti į nežinomų telefono numerių skambučius. Pasirodo, balso informacija labai plati - galima daug ką sužinoti ir atvesti į reikiamą tikslą – apgavystę. Ypač jeigu žmogus vienišas. Patraukia už liežuvio, ir jis (dažniau ji) atsiveria, patiki, deja, neretai ir išpildo sukčiaus prašymus. Šiukštu, neatviraukite. Tiesiog atmeskite arba tuoj pat blokuokite nežinomą skambutį, o savo turimus įvardykite, kad atpažintumėte, kas jums skambina. 
   Dažniausiai žadama didelis pasipelnymas loterijoje, investicijoje ar kur kitur. Regis, visi tai žinome, tik kodėl pakliūvama? Marius paaiškina, kad tai atsitinka netgi labai gerai išmanantiems pinigų ,,auginimą“. Ant šios apgaulės dažniausiai užkimba lengvatikiai ir skubantys pasinaudoti bet kokia proga, kad tik pasisektų turimą pinigėlį padidinti ir greitai praturtėti. 

Kaip pergudrauti klastorius

   Visgi yra dalykų, kurių paprastas visuomenės pilietis negali išvengti. Šie pinigų ,,auginimai“ vyksta ten, kur labiausiai norima pasipelnyti. Čia joks dirbtinis intelektas nepadės. Privalote mąstyti, domėtis, ieškoti alternatyvų ir teisingai reaguoti į rinkimines viešas kompanijas, įspėti jų gudrybes, vingrius pažadus, keliones po įvairius regionus, saldžią bendravimo etiką ir t.t. Beje, nepasiduokite emocijoms. 

Mokytojus moko, kas nori

   Pagaliau kalbamės apie man labai svarbią ,,prestižinę“ temą prestižinėje šiuolaikinėje mokykloje. Prieiname prie vieningos nuomonės, kad mokytojai yra tie žmonės, kuriuos moko , kas tik nori, kiek tik gali, dažnai net neišmanydami esminių pedagogikos dalykų. Kodėl iš mokyklos eina mokytojai? Mano manymu, pirmiausia dėl visiškai ,,neįgalios“ mokytojo darbo apskaitos. Užmokėkite už visus darbus – dalykinius, psichologinius, informacinių technologijų naudojimą – teisingą integravimą į gyvą, žmogišką bendravimą. Už nemažą dalį darbų mokytojai tiesiog dirba veltui – sunkiai įsivaizduojamas, bet tikrai esamas paradoksas. Nereiks didinti atlyginimų – nustatykite adekvatų atlygį už atliktą darbą. Marius šypsosi – ši utopija turbūt negalima dėl savaime suprantamų dalykų – ne šiaip sau gausėja milijonierių. ,,Ir taškas“. Kaip sakė garsi politikė. 

Pasirinko gyvenimo būdą 

   Marius šypsosi ir nebando su manimi diskutuoti, bet paklaustas apie savo darbo specifiką, gebėjimą išlikti darbo rinkoje, aiškina paprastai, bet neprastai. Kaip ištvėrė be bankroto mažoje, jaukioje parduotuvėje? Pastebėjau, kad čia ateina žmonės, kada tik nori. Net sekmadienį ar pirmadienį, kurios oficialiai paskelbtos kaip nedarbo dienos. Marius man primena, kodėl apskritai pasirinko tokią darbo formą – prekiauti maisto produktais ir būtent Druskininkuose. Kai 21–erių metų jam atsitiko tokia bėda po avarijos, nusprendė visomis jėgomis stengtis išsilaikyti socialinėje erdvėje. Kurgi kitur, jei ne jaukioje parduotuvėje. Jis pasirinko tokį gyvenimo būdą - mokėti, bendrauti, nepasiduoti, rasti būdą išlikti konkurencingam. Tą ir daro – dirba kasdien, nors yra oficiali informacija apie nedarbo dienas. Domisi, bendrauja su ateinančiais, skuba pirmas pasisveikinti. Moka patylėti, išklausyti, patarti. Galbūt dėl to lankytojai įvairaus amžiaus, pomėgių žmonės. 
   Jo gyvenimą slegia ( o gal gelbsti?) rutina. Rytą ,,aptarnauti“ savo kūną: mankšta, valgio gaminimas, švarinimasis ir t.t. Ką daro kiekvienas žmogus, tik daug greičiau. Tada išvykimas į darbo vietą, ir, svarbiausia, bendravimas su žmonėmis. Tenka aiškinti, kartais įtikinėti, konsultuoti, jei prireikia. Pastebėjau, kad čia ateina apsipirkti matyti žmonės. Gal ir keista, bet ši ilga, įtempta darbo diena padeda įprasminti gyvenseną, būtinybę išlikti savimi. 

Mažiau turėsi, mažiau vergausi

   Paklaustas, ar neketina keisti Druskininkų į kitą miestą, Marius atsako aiškiai ir nedviprasmiškai – tikrai ne. Turbūt dėl to paties tikslo – bendravimo. Yra draugų, bendraminčių, nuolatinių lankytojų. O dėl tų pinigų – kaip čia pasakius... Marius vadovaujasi minimalistiniu požiūriu į gyvenimą. Žmogaus neturi slėgti nei daiktų gausybė, nei godumo padariniai. Mažiau turėsi, mažiau tarnausi materijai. 
   Galbūt todėl čia ateina žmonės, turintys savo vartosenos strategiją, kurios esmė – matyti ne tik , kas po nosimi, bet ir tolėliau – už lango, horizonto link. Dar pridursiu, kad šis jaunas gabus, pasaulio matęs žmogus gausybę žinių moka apdoroti mąstymo masteliu. ,,Mąstyk – ir būsi laimingas“. Frazė, kurios neišgirsite iš sukčiaus lūpų...
   Žinau, kad vis eisiu į šią parduotuvėlę. Ne tik pirkti – pabendrauti, sužinoti – paprasčiausiai nusišypsoti savo ,,amžėjimui“, kaip dabar madinga įvardyti senų žmonių egzistenciją. Kai užpuola įkyrios mintys, bandau pakalbinti žmones, kurie šviečia ( ne per daug...) optimizmu laimėti, apginti visų pirma savo orumą, pasitikėjimą.

Paieška