Laura Galkinaitė prie savo sodybos prūdo Žiogeliuose
Kryžius prie gyvenamojo namo
Sodybos puošmena senovinis svirnas
Su populiaraus kulinarinio tinklaraščio bulviukose.lt autore Laura Galkinaite Druskonis susipažino Žiogelių kaime, kur ji kartu su vyru Sauliumi apsigyveno prieš penketą metų, pandemijos laikotarpiu. Poilsio gamtoje mėgėjus kauniečius Laurą ir Saulių nusipirkti sodybą paskatino norai turėti kaime pastogę ir jame sėsliau įsikurti nei nuolatos apsistoti palapinėje prie pamėgto Šlavanto ežero. Daugiau nei šimtą metų turinti sodyba Žiogelių kaime abiems įtiko 60-ies arų erdve, į kurią remiasi Mašnyčios upelis, joje išsitenka ir prūdas, ir gyvenamasis namas ornamentuotomis langinėmis, ir du ūkiniai pastatai, ir kiemo puošmena senovinis svirnas. Šeimyna išsaugojo sodybos sargą dekoratyvų kryžių. Laiko 26 naminius paukščius, kurių dauguma antys, besiturškiančios ankstesnių šeimininkų iškastame prūde. Akys iškart pastebi žavių raudonsnapių muskusinių ančių porą. Šiemet dėl įvairiausių augalų gausos Laura ir Saulius nutarė nešienauti sodybos kiemo. Juos nustebino šiemetinė augalijos įvairovė smėlingoje čionykštėje žemėje. Savo pasirinkimo įsikurti Dzūkijos kaime kauniečiai nė kiek nesigaili.
Dabar Laura tapo Žiogelių užeive, tačiau nuo vaikystės susijusi su Žemaitijos kaimu, kur praleisdavo vasaras. Kulinariniais sugebėjimais gaminti pasižymėjo tiek jos močiutė, tiek ir mama, tad pasirinkti profesiją buvo paprasta. Močiutės, kuri gamindavo tortus pagal užsakymus, garbei Laura ant savo rankos pasidariusi pyrago recepto tatuiruotę. Kaip ir šeimos moterys, nuo vaikystės gamina ir pati tinklaraštininkė. Tad baigusi mokyklą Laura studijavo namų ūkio technologiją Žemės ūkio akademijoje, po to dargi baigė kulinarijos mokslus profesinėje mokykloje. Dvylika metų dirbo Kauno restoranų virtuvėse, turėjo savo dešrainių užkandinę. Nors šeimos verslas susijęs su vėdinimo sistemomis, kulinarija yra ir Lauros profesija, ir pomėgis. Savo originalių patiekalų receptus skelbti socialiniuose tinkluose ji pradėjo prieš daugmaž 14 metų, buvo viena iš pirmųjų šios srities tiklaraštininkių Lietuvoje. Dabar turi tūkstantinius lankytojų srautus tiek savo tinklaraštyje bulviukose.lt, tiek Facebook puslapyje, tiek Instagrame.
Kuo ypatingi Lauros patiekalų receptai? Pirmiausia kūrybiškumu, autentiškų receptų atkūrimu ir adaptavimu, įsigilinimu į nacionalines virtuves, subproduktų įvairove bei galimybėmis ir kt. Tinklalapyje rasite ir tokių skirtingų rūšių mėsos derinių kaip triušiena su kiaulių uodegomis, kiaulių kojos su aštuonkojų kojomis ar jautienos ir austrių pyragas. Subproduktų Laura keliauja į gimtąjį Kauną, iš ten grįžta su jų pilnu maišu. Tuomet prasideda kūryba. Patiekalai iš subproduktų vienas mėgiamiausių Lauros užsiėmimų.
Tinklalapyje bulviukose.lt pateikti patiekalai įvairiausioms progoms ir kasdieniniam vartojimui. Apetitas sukyla jau stebint nuotraukas ir skaitant pavadinimus Džiovintos cukinijos aliejuje, Voveraičių padažas su nduja ir sūdytais ančių tryniais, Vištienos kepenėlių troškinys su moliūgų virtinukais, Vištienos kotletai su žiediniu kopūstu, Virtų pupelių salotos su moliūgų aliejumi ir daugelis kitų iš daugiau nei tūkstančio socialiniuose tinkluose paskelbtų Lauros receptų, kurie aprėpia daržovių, mėsos, žuvies ir jūros gėrybių, kiaušinių, grybų,
subproduktų, kruopų ir grūdų, miltinių nesaldžių, sriubų, desertų, vaisių ir uogų, sūrio ir varškės, padažų, laukinių augalų, kimchi, lietuviškus patiekalus. Tinklalapio bulviukose.lt parduotuvėje itin paklausios įvairios rankų darbo druskos. Lauros ir jos sesers žoliavimo pasekmė jų pačių sukurtas, naudingas visiems nemokamas skaitmeninis leidinys Laukiniai valgomi augalai.
Virtuvėje ilsiuosi, gyvenu, dirbu. Receptų knygas skaitau kaip romanus. Negaliu atsispirti vintažiniams indams, receptams su istorija. Domiuosi lietuviškais ir pasaulio šalių tradiciniais patiekalais, - prisistato 47 metų L.Galkinaitė.
Buvusio vaikų darželio patalpose Vieciūnuose Laura įkūrė kavinę Dzūkijos Žara, kur rengia dešrainių, subproduktų, dzūkiškų patiekalų degustacijas, gedulingus pietus. Pastaroji kavinė pristatoma kaip vieta, kur susitinka tradicijos su naujais skoniais. Tai lyg 90-ųjų laikų jauki kavinė, kur stalus puošia močiučių servetėlės, senoviniai indai, skamba plokštelių muzika, skonis nukelia į geriausius prisiminimus. Skirta tikriems maisto entuziastams ir gurmanams, ieškantiems autentiškų skonių ir kokybiško maisto. Pasak Lauros, kavinės verslui reikalingos didesnės investicijos, todėl pastaroji veikla dar nėra išplėtota.
Kitas Žiogelių kaimo užeivis, Lauros vyras Saulius Černevičius savo pomėgį gamtai išreiškia ne tik grybaudamas ar žvejodamas, bet ir fotografuodamas aplinkinę gyvūniją bei augmeniją. Be abejo, Dzūkijos gamta tokiam pomėgiui yra dosni. Sauliaus darbus žmona Laura vadina gamtos veidrodžiu, nes juose užfiksuota daugiau nei tik gražūs vaizdai juose gyvena ramybė, džiaugsmas, spalvos ir begalinė meilė gamtai.
Saulius susidomėjo makrofotografija, nuotraukų redagavimu eksperimentuojant spalvomis, ryškumu, kontrastu ir kitomis funkcijomis. Atsirado dar vienas pomėgis sukurti nuotrauką, kuri sukeltų geras emocijas, būtų šviesi ir pozityvi. Sauliaus meninė fotografija sulaukė dėmesio pirmąsyk eksponuojama parodoje, čia pat Žiogeliuose įsikūrusioje Birutės Lemke menininkų rezidencijoje. Nuotraukų autorius kviečia apsilankyti savo fotodarbų erdvėje
www.saula.space
Druskonio bei bulviukose.lt inf.
Sauliaus Černevičiaus paukščių ir gamtos fotografijos
Lauros patiekalų receptai grybų sezonui
Keptos ūmėdės pats skaniausias keptas miško grybas, su stipriu riešuto skoniu. Ir šiaip, tai labiausiai nustebinęs grybas gyvenime. Tokio nerealaus stipraus riešutiško skonio! Pirmą kartą išsikepę ir paragavę, paskui abu ilgai buvom ekstazėje nuo skonio, net paskui juokavom, kad gal ne tų ūmėdžių prisirinkom. Tikrai mums geriau už baravykus ir visokius trumus.
Reikės:
-
Ūmėdžių kepurių
-
Lydyto sviesto arba aliejaus ir paprasto sviesto
-
Druskos, pipirų
-
Čiobrelių arba šalavijų. Tinka iš švieži, ir džiovinti
Gaminimo eiga:
Ūmėdes nuvalykite, nulupkite nuo kepurėlių odelę.
Ištirpinkite keptuvėje gabaliuką lydyto sviesto, dėkite grybų kepures ir kepkite gerai įkaitintoje keptuvėje iš abiejų pusių, kol iškeps ir gražiai apskrus. Kepimo metu ant kepurių užbarstykite druskos, pipirų. Baigiant kept sudėkite žoleles.
Jei neturite lydyto sviesto, pradėkite kepti ūmėdes ant aliejaus, baigiant joms kepti, įdėkite sviesto. Kepti tik ant paprasto sviesto nerekomenduoju, nes ūmėdėms reikalinga aukštoka temperatūra ir sviestas gali pradėti degti. Kepu ant lydyto sviesto, o baigus kept dar įmetu į keptuvę gabalą sviesto, ištirpdau ir užpilu ant keptų umėdžių. Labai skanu paskui į tą sviestuką dažyti duoną, bet jei nenorite daug riebalų, sviesto papildomai nedėkite.
Kepurės turi gražiai apskrusti, o ne virti savo sultyse, o ūmėdės jas ypatingai mėgsta išleisti, todėl iš pradžių dėkite į stipriau įkaitintą keptuvę, paskui ugnį sumažinkite. Valgykite su rugine duona.
Jei norite pasigaminti karališką užkandį, darykite taip: kvietinio raugo duoną keptuvėje paskrudinkite su sviestu. Įtrinkite ją česnaku ir apšlakstykite trumų aliejumi. Ūmėdes iškepkite keptuvėje su sviestu. Atidėkite. Į keptuvę įpilkite grietinėlės, sudėkite į ją ūmėdes, įberkite čiobrelio, smulkintų petražolių, pagardinkite pipirais, druska ir kaitinkite, kol grietinėlė užvirs. Pavirkite apie minutę laiko. Keptos ūmėdžių kepurės patiekiamos su skrudinta duona ir kiaušinio tryniu pagardintu trumų aliejumi.
Keptos žvynabudės ką galima apie jas parašyt...
Ojeeeezau!!! Visai kaip karbonadai! Neatskirsi niekaip! Taip sako apie paniruotėje keptas skėtines žvynabudes.
Reikės:
-
34 žvynabudžių kepurių
-
67 kiaušinių
-
1 stiklinės kukurūzų miltų (galite keisti kvietiniais)
-
Nepilno šaukštelio druskos
-
Žiupsnio česnako granulių
-
Žiupsnio šviežiai maltų pipirų
-
Džiovintų čiobrelių (nebūtina)
Gaminimo eiga:
Žvynabudžių kepures nuvalykite, supjaustykite trikampiais.Kiaušinius išplakite su nepilnu šaukšteliu druskos. Miltus sumaišykite su druska, česnakų granulėmis, pipirais ir
čiobreliais.
Žvynabudžių trikampius pamirkykite į kiaušinių plakinį, pavoliokite miltuose ir vėl pamirkykite į plakinį. Kepkite keptuvėje su lydytu sviestu arba aliejumi.
Labai skanu su majoneziniais, azijietiškais, sūrio padažais. Valgyti galima karštas ir šaltas. Jos taip pat valgomos kaip kepsniai su bulvių, kruopų košėmis.
Keptos voveraitės su polenta
geras pasirinkimas, ypač kai pabosta klasikinis lietuviškas voveraičių ir bulvių derinys.
Polentai reikės:
Voveraitėms reikės:
-
1,5 l voveraičių
-
Sviesto kepimui (naudoju lydytą)
-
Druskos, šviežiai maltų pipirų
-
0,5 stiklinės grietinėlės
-
6 svogūnų laiškų
-
1 šaukšto raudonėlių lapelių
-
1,5 šaukšto kietojo sūrio drožlių
(lakštelių)
Padažui reikės:
-
2 šaukštų lydyto sviesto
-
4 skiltelių česnako
-
5 šalavijo lapų
Gaminimo eiga:
Polentai į verdantį pasūdytą vandenį supilkite kukurūzų kruopas. Virkite vis pamaišydami, kol kruopos išvirs (apie 10 minučių). Baigiant virti sudėkite sviestą, sūrį. Košę gerai išmaišykite, uždenkite ir palikite dar 10 minučių pabręsti.
Nuvalytas voveraites sudėkite į keptuvę su sviestu ir maišydami kepkite, kol nugaruos kepimo metu iš voveraičių išsiskyrusios
sultys. Supilkite grietinėlę, pagardinkite druska, pipirais ir maišydami kepkite, kol padažas sutirštės. Baigiant kepti sudėkite smulkintus svogūnų laiškus ir raudonėlius.
Padažui pašildykite sviestą, sudėkite griežinėliais pjaustytas česnako skilteles ir kepkite, kol česnakas suminkštės, sudėkite smulkintus šalavijo lapelius ir išjunkite viryklės kaitrą.
Dėkite į dubias lėkštes polentą, voveraites, palaistykite padažu, pabarstykite sūrio lakšteliais, papuoškite raudonėlių lapeliais.
Sekite www.bulviukose.lt
|
