Jubiliejinio šimtuko ženklas prie E.Kriaučiūnaitės atminimo lentos ant Dainavos sienos
Rachelė Lėja Lipšic |
E. Kvaraciejienės nuotrauka pateikta prie jos buvusios darbovietės Druskininkų progimnazijos |
Tęsinys. Pradžia Nr.7
Tęsiame vaikštynes Nepažintos Druskininkų moterys kartu su jų sumanytoja gide ir menotyrininke Aušra Česnulevičiene. Jos kompetenciją įrodo ne vien žinios, atrastos Vilniaus universiteto ir kituose archyvuose, bet ir apdovanojimų srautas, patirtas pastaruoju metu. A.Česnulevičienę praėjusių metų pabaigoje Ekonomikos ir inovacijų ministerija apdovanojo padėka už nuopelnus turizmui, o Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjunga druskininkietės menų srities magistro darbą įvertino geriausiojo 2023-aisiais metais prizu ir diplomu. Šių metų kovo mėnesį Valstybinė lietuvių kalbos komisija apdovanojo A.Česnulevičienę už taisyklingą ir stilingą mokslo darbo Meninės sklaidos projektas Čiurlioniai: gyvenimas muzikoje kalbą.
Pasaulinės šlovės menininko motina
Vaikštynių Nepažintos Druskininkų moterys 5 kilometrai pėstute aprėpia pasakojimus apie dešimt mūsų miestelio kultūrai ir istorijai nusipelniusių moterų. Žygio dalyvių būrelis, kuriame taipogi dauguma moterų, balandžio 1-ąją iš K.Dineikos parko ir Čiurlionių šeimyninės kapavietės senosiose Druskininkų kapinėse patraukė link šv.Jokūbo gatvės, idant stabteltų Frenkelio viešbučio kieme, buvusio namo vietoje, kur gimė ir augo pasaulinės šlovės skulptorius Žakas Lipšicas. Pasak A.Česnulevičienės, šis menininkas kartu su M.K.Čiurlioniu yra galingos kolonos, kuriomis remiasi Druskininkų kultūra. Tačiau šįkart apie Ž.Lipšico motiną Rachelę Lėją Lipšic, kuri su vyru Abraomu į Druskininkus atvyko iš Gardino 19 amžiaus pabaigoje. Persikraustymo į mūsų miestelį priežastis noras išvengti Rachelės tėvų, konservatyvių pažiūrų žydų, įtakos. Atvykę į Druskininkus Abraomas ir Rachelė Lipšicai atrado stiprią vietinę žydų bendruomenę su maldos namais, gydykla, mokykla. Architekto inžinieriaus A.Lipšico statybos bendrovė praturtino kurortą vilos Linksma (dab. miesto muziejus) išraiškingu pastatu. Tėvas pageidavo, jog ir vyriausias iš 6-ių vaikų, 1891 m. gimęs sūnus Chaimas Jokūbas (būsimasis garsus skulptorius Žakas Lipšicas) taptų verslininku, tačiau jį pasiglemžė dailė. Nors šiam sūnaus polinkiui tėvas Abraomas priešgyniavo, motina Rachelė besąlygiškai tikėjo savo sūnaus sėkme. Ji sūnaus piešinius nuvežė parodyti žinomam Vilniaus dailininkui Iljai Ginzburgui, kuris rekomendavo Chaimą tęsti dailės studijas. Su šia rekomendacija bei motinos Rachelės motinišku pasiaukojimu įduodant sūnui savo briliantinius auskarus kelionei, 18-metis Chaimas išvyksta į Paryžių. Motinos Rachelės paragintas, paprašo tėvo atleidimo, nes išvyko be jo palaiminimo. Mano tėvas statydavo pastatus, o aš juos tarsi išrinkdavau po plytą, - vaikštynių vadovė A.Česnulevičienė priminė žymaus skulptoriaus kubisto Žako Lipšico išsakytą palyginimą. Pacituotuose atsidavusios vaikams motinos Rachelės laiškuose, siųstuose sūnui iš Druskininkų, begalinis rūpestis ir linkėjimai Dievo pagalbos. Manoma, jog pasaulinės šlovės sulaukusio sūnaus motina Rachelė Lipšic buvo palaidota Druskininkų žydų kapinėse prie Mergelių akių ežeriukų.
A.Česnulevičienė užsiminė apie buvusią galimybę atvežti iš Niujorko ir eksponuoti Ž.Lipšico dešimt originalių skulptūrų jo gimtajame mieste Druskininkuose, tačiau dėl netinkamų tam parodų patalpų šio sumanymo buvo atsisakyta.
Globojo menininkus
Antrąsyk vaikštynių metu jubiliejinio šimtuko iškabą A.Česnulevičienė iškėlė prie buvusios Dainavos sanatorijos pastato, šalia memorialinės lentos Druskininkų garbės pilietei, buvusiai sanatorijos vyr. gydytojai Elenai Kriaučiūnaitei (1924-1995). Jos 100-oji sukaktis bus pažymėta renginiu Prisiminkime Gydytoją iš pašaukimo balandžio 27-ąją, Medicinos darbuotojų dieną. Šio renginio iniciatorė ir organizatorė A.Česnulevičienė atviravo apie rūpesčius sukviečiant draugėn gydytojos Elenos buvusius bendradarbius, jos globojamus žinomus kultūros žmones, tuos, kurie prisimena, kaip jų širdis gydė gydytojos dėmesys, šypsena ir gerumas.
Sūduvos dukros E.Kriaučiūnaitės trys dešimtmečiai nuo 1958-ųjų metų dirbant sanatorijos Dainava vyr. gydytoja paženklinti jos vadovaujamo kolektyvo veiksmingu pacientų širdžių gydymu po operacijų, jaukiai darbovietės aplinkai, kultūriniam gyvenimui, kuris tapo viso kurorto centru. Daugeliui Dainavos darbuotojų E.Kriaučiūnaitė tapo mokytoja, kaip gydyti ne tik pacientų kūną, bet ir dvasią, kaip paruošti vaišes ar šokti valsą, apskritai, kaip elgtis pagal etiketą. Dainavoje apsistodavę žinomi Lietuvos rašytojai, poetai, muzikai, dailininkai gaudavo ir procedūras, ir sąlygas kurti. Tarkim, Justinas Marcinkevičius Dainavoje sukūrė legendinę poemą Mindaugas. Iki šiolei Dainavoje tęsiasi tradiciniais tapę atsisveikinimo su senaisiais metais klasikinės muzikos koncertai, prasidėję vyr. gydytojos E.Kriaučiūnaitės iniciatyva. Neatsitiktinai gydytoja Elena tebevadinama kultūros mecenate. Anot A.Česnulevičienės, kiekvienas sanatorijos teritorijos medis ar augalas turi savo istoriją. Daugelį iš jų pasodino žinomi Lietuvos menininkai.
Už kruopštų darbą ir organizuotumą puoselėjant kurortą bei aktyvų dalyvavimą miesto kultūriniame gyvenime E. Kriaučiūnaitei 1995 metais suteiktas Druskininkų garbės piliečio vardas.
Puoselėjo tautinę kultūrą
Kitas vaikštynių stabtelėjimas netoli nuo buvusios Druskininkų progimnazijos pastato Kosciuškos gatvėje, kur dirbo nusipelniusi mokytoja, Druskininkų garbės pilietė Elena Kvaraciejienė (1919-2018). Kaip liudijo įjungtas jos balso įrašas, mokykloje E.Kvaraciejienė veikiau gyveno, nes namuose buvo tarsi svečias. Iš Sūduvos kilusi mokytoja Elena 1941 m. ištekėjo už dzūko Kvaraciejaus, kuris nepriekaištaudavo, jog žmona ilgai užtrunka mokykloje, nors prasitardavo, kad į namus ji grįžtanti tik permiegoti. 1945 m. sutuoktiniai apsigyveno Druskininkuose, kur E.Kvaraciejienė dirbo lietuvių kalbos mokytoja pradžioje progimnazijoje, po to gimnazijoje, galiausiai 1-ojoje vidurinėje mokykloje. Pagarsėjo kaip savo darbo žinovė.
Tęsinys kitame numeryje
|
