Reklama

Labai gera vieta Jūsų reklamai. Daugiau informacijos čia >>

Ištrauka iš ataskaitos apie Seimo narių 2025 m. sausio-birželio mėn. išlaidas, susijusias su parlamentine veikla

   Naujai išrinkti Seimo nariai, pradėję eiti savo pareigas nuo praėjusių metų lapkričio, gauna dvigubai didesnę algą nei ankstesnės kadencijos parlamentarai. Tačiau ir tiek pinigų jiems neužtenka. Nemažai Seimo narių ištaško ir visus papildomus pinigus, skirtus parlamentinei veiklai, rodo Seimo kanceliarijos skelbiami duomenys už 2025 m. pirmąjį pusmetį. R.Malinausko bendražygis L.Urmanavičius, pernai išrinktas į Seimą, atrodo, taip pat operatyviai perprato parlamentinių lėšų įsisavinimo taisykles. Jis – irgi vienas iš tų parlamentarų, kurie nepasikuklina išnaudoti beveik viską, kiek leidžia teisės aktai. Tiesa, Seime vis dėlto yra ir tokių, kurie tam neišleidžia nei cento iš mokesčių mokėtojų kišenės.

Alga padidėjo dvigubai

   2024–2028 m. kadencijos Seimo nariai uždirba dvigubai daugiau nei ankstesnės kadencijos seimūnai. Kaip skelbia Seimo kanceliarija, anksčiau mažiausia parlamentaro alga buvo 3,6 tūkst. eurų neatskaičius mokesčių. Dabartiniai Seimo nariai uždirba mažiausiai 6,2 tūkst. eurų iki mokesčių. Kaip ir visi paprasti darbuotojai Seime jie turi savo kabinetus, tarnybinę techniką ar įrangą.Tačiau, kitaip nei visi mirtingieji, parlamentarai gauna papildomų pinigų, vadinamų parlamentinėmis lėšomis. Jų dydis yra 0,8 mėnesio vidutinio darbo užmokesčio per mėnesį. 
Nemažai Seimo narių (tiek dirbančių ne pirmą kadenciją, tiek naujokų) pirmąjį šių metų pusmetį išleido maksimalią galimą sumą. Kaip nurodo Seimo kanceliarija, šių metų pirmąjį pusmetį bendrai tai buvo 11 tūkst. 57 eurai (apie 1,8 tūkst. eurų per mėnesį).Tačiau buvo ir tokių, kurie neišleido nė cento. 

Seimo nariai išlaidūnai

   Daugiausia pinigų pirmąjį šių metų ketvirtį ištaškė vienas turtingiausių Seimo narių ir apskritai politikų – R.Malinausko favoritas, Druskininkų valdžios baliuose dažnai matomas Ignas Vėgėlė. Be didelės algos, per sausio-kovo mėnesius jis išleido dar 5 tūkst. 447,65 euro parlamentinių lėšų. Iki maksimalios leistinos sumos per pirmąjį šių metų ketvirtį jam pritrūko 1,71 euro. I. Vėgėlė didžią dalį parlamentinių lėšų skyrė biuro, kompiuterinės, programinės įrangos įsigijimui ir suvenyrams. Savo parlamentinių išlaidų apimtimis per pirmąjį šių metų ketvirtį žiniasklaidoje nuskambėjęs I.Vėgėlė, panašu, pamoką išmoko: per antrąjį šių metų ketvirtį apetitas leisti mokesčių mokėtojų pinigus jau kiek apmažėjo: pusmetį šis politikas baigė su 9 tūkst. 705 eur parlamentinių išlaidų sąrašu iš 11 tūkst. eur galimų.
   Parlamentinių lėšų įsisavinimo taisykles, atrodo, greitai perkando ir R.Malinausko patikėtiniu Seime vadinamas jo buvęs pavaldinys Linas Urmanavičius. Iki maksimalaus išlaidavimo rekordo per pirmąjį šių metų pusmetį jam pritrūko 1 tūkst.781 euro – per šešis šių metų mėnesius L.Urmanavičius išleido 9 tūkst. 276 eur mokesčių mokėtojų pinigų vadinamosioms parlamentinėms išlaidoms. Peržvelgus L.Urmanavičiaus deklaruotą parlamentinių išlaidų sąrašą už 2025 m. sausio – birželio mėn., matyti, kad R.Malinausko bendražygio išlaidose nemažą dalį irgi užima automobilio sąnaudos: mašinos ekploatavimui ir techniniam aptarnavimui – 1 tūkst.977 eurai, transporto priemonės nuomai – 2 tūkst.328 eurai mokesčių mokėtojų pinigų. Taip pat pirmąjį šių metų pusmetį L.Urmanavičius išleido beveik 800 eurų kompiuterinei technikai ir jos programinei įrangai, iš Seimo sandėlio prisiėmė suvenyrų už 2 tūkst. eurų, o propagandinei savigyrai („viešosios informacijos rengėjų reikiamos paslaugos“) išleido 1 tūkst. 710 eurų mokesčių mokėtojų pinigų. 

Taupiausi Seimo nariai

   Seime vis dėlto yra ir tokių, kurie tam neišleidžia nei cento iš mokesčių mokėtojų kišenės.
   Pirmąjį šių metų pusmetį nė cento parlamentinių lėšų nepanaudojo buvusi finansų ministrė, konservatorė Gintarė Skaistė ir buvusi jos viršininkė, premjerė Ingrida Šimonytė.
   Bendrai 141 Seimo narys per šešis šių metų mėnesius išleido daugiau nei 1 mln. 106 tūkst. eurų parlamentinėms išlaidoms skirtų lėšų. Per mėnesį vieno parlamentaro išleista vidutinė suma – 1843 eurai. Tai yra daugiau, nei minimalioji mėnesinė alga Lietuvoje (1038 eurai). Kitaip tariant, neskaičiuojant dvigubai didesnių algų, vien parlamentinei veiklai Seimo nariai vidutiniškai išleidžia daugiau nei kai kurie gyventojai uždirba ir turi išgyventi kiekvieną mėnesį.

Remontams – tūkstančiai 

   Buvęs Druskininkų seimūnas Zenonas Streikus žiniasklaidoje buvo nuskambėjęs tarp eurų taškymo rekordininkų su pribloškiančiomis sumomis mašinos remontui.
   R.Malinausko patikėtiniu Seime vadintas parlamentaras nuo Druskininkų Z.Streikus savo automobilio eksploatacijai bei remontui per trejus metus su puse metų sugebėjo išleisti beveik 35 tūkstančius eurų valstybės biudžeto pinigų. Prie jų pridėjus dar ir transporto priemonės draudimo išlaidas, žurnalistai suskaičiavo, kad nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2023 m. birželio 30 d. Z.Streikus automobilio reikmėms išnaudojo beveik 38 tūkst. eurų mokesčių mokėtojų lėšų. 
   „Vien per šią kadenciją (2020-2024 m., - red.p.) mokesčių mokėtojai į nuolat gendantį Druskininkuose gyvenančio Zenono Streikaus automobilį BMW X5 jau investavo tiek lėšų, kad jų galėjo užtekti naujesnei mašinai. Jotvingių rinkimų apygardoje išrinktas Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narys transporto priemonės eksploatacijai, techninei priežiūrai bei remontui vien per 2023 m. pirmąjį pusmetį nurodė išleidęs 7,6 tūkst. eurų. Tai - didžiausia transporto išlaidoms skirta suma tarp politikų, lenkianti net ir pajūryje gyvenančių ar Žemaitijoje į Seimą išrinktų parlamentarų išlaidas automobiliui“, - 2023 m. rugpjūtį rašė lrytas.lt. Dūsaujantis Z.Streikus tuomet turėjo tokį paaiškinimą: „Taip atsitiko, kad automobilis vienu metu sugriuvo. Net du rimti gedimai buvo. Jis nebe naujas, nuriedėjęs jau 320 tūkst. kilometrų. Matyt, jau atėjo jo laikas“.

Užkliuvo naujas asfaltas

   Z.Streikų Seimo rinkimuose įveikęs R.Malinausko pavaldinys L.Urmanavičius taip pat neseniai nuskambėjo žiniasklaidoje, tiesa, ne dėl savo parlamentinių išlaidų. Naujienų portalas delfi.lt šįmet gegužę paskelbė apie naują asfaltą netoli buvusio Druskininkų vicemero namo Neravuose: į žurnalistus kreipęsis gyventojas piktinosi, jog Druskininkų savivaldybės gyvenvietėse yra neasfaltuotų gatvių, tapus Seimo nariu kardinaliai pasikeičia net keliai.
   Netoli namo Druskininkuose, kuriame gyvena Seimo narys, nutiestas naujas asfaltas užkliuvo vietiniams žmonėms. Šįmet gegužę naujienų portalas www.delfi.lt sulaukė laiško, kuriame buvo prašoma pasidomėti, kaip taip nutiko, kad Druskininkų savivaldybėje ilgus metus dirbusiam vietos politikui tapus parlamentaru, po kelių mėnesių prie jo namų prasidėjo gatvės remontas. L.Urmanavičius, į kurį dėl šios istorijos kreipėsi žurnalistai, naujienų portalui delfi.lt dėstė, kad asfaltas esą buvo labai nusidėvėjęs, todėl gatvė pateko į prioritetinę eilę.
   Buvęs R.Malinausko pavaldinys L.Urmanavičius savivaldybėje dirbo daugiau kaip du dešimtmečius. Prieš tai jis darbavosi Alytaus statybos treste, taip pat Alytaus mėsos kombinate. Ne vienas druskininkietis jį prisimena iš tų laikų (1995-2001 m.), kai L.Urmanavičius buvo mokesčių inspektorius, dirbęs Druskininkų mokesčių inspekcijoje. 
   R.Malinauskas, į pernai vykusius Seimo rinkimus „delegavęs“ savo bendražygį L.Urmanavičių, pastarąjį gyrė, neva „tai žmogus, kuriuo galima pasitikėti – darbštus, protingas, savivaldos aktualijas išmanantis, turintis tvirtą politinį stuburą“. Kalbėdamas apie L.Urmanavičiaus „tvirtą politinį stuburą“ , R.Malinauskas turbūt omeny turėjo besąlygišką pastarojo ištikimybę visų darbų klausimais, tarp jų – ir skandalingojo Vijūnėlės dvaro statybos reikalus. 
   Korupcijos simboliu tapęs Vijūnėlės dvaras, – jo statybos istorijoje figūravo ne tik R.Malinausko pavardė. Būtent L.Urmanavičius, būdamas tuometiniu Druskininkų savivaldybės administracijos direktoriumi, 2011 m. spalio 4 d. pasirašė įsakymą, kuriuo buvo patvirtintas žemės sklypų Turistų g. ir Turistų g. 13, Druskininkuose, sujungimo, teritorijos tvarkymo bei naudojimo režimo nustatymo detalusis planas – tai buvo vienas iš esminių dokumentų, davusių pradžią neteisėtai Vijūnėlės dvaro statybai. Šį L.Urmanavičiaus pasirašytą įsakymą bei kitus vėlesnius savivaldybės administracijos direktoriaus išduotus statybos leidimus Vijūnėlės dvaro nugriovimo bylą nagrinėję teismai pipažino neteisėtais, prieštaraujančiais teisės aktams ir juos panaikino.

„Druskonio“ inf. 

Paieška