Tie keli karantino mėnesiai neabejotinai pakoregavo mūsų gyvenimo vertybes, nuostatas, gyvenimo būdą. Pasipylė nuorodų iš įvairiausių institucijų, o kalbėjimas apie koronavirusą nustelbė netgi aktualiausias problemas. Turėjome progos kažkaip įkomponuoti savo egzistencines galias, įvertinti jas pasikeitusio gyvenimo, panašaus į apverstą piramidę, matais. Matėme, girdėjome, skaitėme ir, žinoma, pasirinkome veiklos modelį. Senoliai ,,likosi namuose, verslo žmonės kūrė išsigelbėjimo versijas, politikai iš peties darbavosi eteryje, netiesiogiai jau vykdydami rinkimų kampanijų programas. Nestokojome ir psichologų patarimų.
Užtat meno ir kultūros žmonės tarytum liko ,,paraštėje. Kol patys ėmėsi kūrybinės veiklos. Beje, psichologai suskubo juos apibūdinti ir aptarinėti. Esą tikri aistringi kūrėjai patiria tokių kūrybinių impulsų, kokių anksčiau nė sapne neregėjo. Ekstremalios situacijos juos tik paakina. Bet yra vienas ,,bet. Šiuos žmones turi kažkas palaikyti, paremti, suteikti galimybę įprasminti savo meninę raišką. Ne visi atlaiko panašius iššūkius. Juo labiau tokius, kurie mūsų gyvenime tiesiog pirmapradžiai, kaip ir šiuo nepakartojamu atveju pasaulį supurčius pandemijai, o jai įveikti dar nėra vaistų.
Karantinas jau baigėsi, koronavirusas liko su mumis, gyvenimas tęsiasi.
Šiandien kalbinu meno aistruolę Aušrą Česnulevičienę. Kitaip jos nepavadinsi. Iš jos namų ir meno tvirtovės ,,Druskos studija. Sūri pamoka nuolat pasigirsta raginimai, kvietimai, įtikinėjimai, kad reikia ,,kaip jūrai banguoti, kaip miškui ošti, kaip upei tekėti, kaip dangui žadėti... Tų ,,reikia Aušros gyvenime tikrai daug, o visus juos vienija meno propagavimas bei aktyvi pilietinė pozicija. Įpratome jausti veiklos sūkuriuose. Čia būtent geriau tinka daugiskaitos forma, nes Aušra sugeba ne tik visur dalyvauti, bet ir įgyvendinti tokius užmojus, kurie tuoj ,,prisišaukia nuolatinių gerbėjų ir dalyvių.
Malonu pakalbinti Aušrą, kuri sutiko atsakyti į klausimus. Tiesa, ,,trumpai ir drūtai, kaip sako žmonės. Užduokime bent dešimt klausimų, kurie jai labai svarbūs. - Jau nemažai metų, kaip esi druskininkietė, atvykusi iš Kauno. Ar buvo noras ištrūkti iš Lietuvos pakraščio?
- Jau 15 metų, kai save galiu vadinti laiminga ,,meilės tremtine, tiksliau, Ratnyčios marčia.. Baigiau Vytauto Didžiojo universitetą, menų kultūrą ir vadybą. Atėjau į vyro namus, likausi suvisam. Man Tauras kaip ramybės uostas, užuovėja, parama ir supratimas. Buvo tų norų jie kaip vėjai laukuose, - kas juos gali suvaikyti.. Žmogaus norai turbūt labiausiai kintami sielos dalykai. Man gera čia, kur esu su vyru ir vaikais. Šiame laikmetyje Ratnyčia sušvito kitomis spalvomis sodybos kvapai, garsai ir tyla prabilo savaip. Karantiną išgyvenom lengvai be suvaržymų ir be nurodymų. Gamtoje nebuvo karantino: Ratnyčėlė nepakeitė tėkmės, dilgėlės gėlė, gydė ir virto atsargomis. Lauktuvės bičiuliams - ,,dilgėlės nuo Ratnyčėlės.
Dilgėlių sviestas, užtepėlė, arbata, sriuba, kosmetinė priemonė nuo plaukų slinkimo ir t.t. Mano dovanos mielai priimtos. Druskos studijos buvo pritildytos, nuotoliniu būdu druskos minkyti negalėjom. Ir nenorėjome. - Tavo veikloje ryški persipynimo, kaitos, atsinaujinimo tendencija. Menotyrininkė, gidė, kultūros renginių organizatorė, pilietinių iniciatyvų skleidėja. Kas šiuo ypatingu laikotarpiu išsiskyrė ir ,,paėmė viršų?
- Iš naujo atradau namus, iš kurių dažnai skubėdavau, įvairių iniciatyvų genama. Daugiau dėmesio skyriau buičiai. Pasirodo, buitis nėra rutina. Netgi patiko pabūti kartu su artimaisiais, atrasti paslapčių. Mums karantinas nebuvo nei našta, nei prievolė. - Ką tau, kaip menininkei, davė situacijos neįprastumas: atsitolinimas, savisauga, kurti kurorto tyla, pavieniai asmenys, klajojantys po miškus, atokus sodybos gyvenimas, jo privalumai ar kita?
- Kad ir labai keista, visa šita mane veikė teigiamai. Kai grįšiu į savo kultūrinį šurmulį, šį gyvenimo tarpsnį prisiminsiu kaip sielos atgaivą. Esu įsitikinusi, kad planetai reikėjo šios tylos, žmonėms taip pat. - Kaip gaivinai karantino metu nutrauktas veiklas, bendravai su išblaškytais lankytojais, kokie įspūdžiai buvo pajutus, ,,su kuo valgoma druska?
- Nieko dirbtinai nedariau. Pasidaviau laiko reikmėms. Skaičiau, tvarkiau nuotraukų archyvus, mėgavausi prisiminimais, kuriuos patyriau prieš dešimt metų. Visu ryškumu iškilo nepakartojama ,,vaikų stovykla, kurią sudarė mano vaikai ir kaimynų anūkai, suvažiavę iš didmiesčių. Tai buvo laikas, kurį pavadinčiau: ,,Kai aš turėjau 7 vaikus. Dabar jie suaugę šalies ir pasaulio studentai. Mano dukra Milda, studijuojanti Londone, žada rengti ,,rąstuko kompanijos sueigą (susėdimą....). Tai buvo vyro, kaip skulptoriaus, dovana vaikams saviems ir svetimiems. Rąstas vos ne per visą kiemą 7 metrų. Vaikų susitikimų ir žaidynių, kultūrinių išvykų vieta. Mūsų kultūrinės išvykos vykdavo Ratnyčėlės krantais į dailės parodas, lankėme ,,Girios aidą, Kastuko namus, pakeliui surengdavome varžytuves: ,,Kieno mėlynesnis liežuvis- mat rinkome mėlynes ir čia pat valgėme. ,,Tetos Aušros vasaros stovyklos visada prasidėdavo iškilmingu atidarymu su braškių tortu, o uždarymai vykdavo prie laužo su palinkėjimų rašymais draugams rugsėjo 1- ajai. - Kas pakito tavo šeimoje, kuri dažniausiai būdavo įtraukiama į visokius projektus, dažniausiai edukacines veiklas?
- Dabar viskam nurimus, vyras pasinėrė į kūrybą - Tauras kuria didžiausią savo gyvenimo skulptūrą. Jam karantino laikas buvo tikra Dievo dovana. Be to, dalyvaujame seminaruose, mokymuose, dabar populiarėjančio ,,lėtojo turizmo žygiuose. ,,Lėtasis turizmas arba tiesiog ,,gyvenimas lėtai pamažu įgauna pagreitį ir mūsų šalyje. Tai akronimas iš anglų kalbos žodžio ,,slow (darnus, vietinis, nemasinis, visapusiškai derantis tik tam regionui, vietovei). Pasirodo, visas ,,sūrus mūsų šeimos gyvenimas ir veikla yra šimtaprocentinis slow, tik patys to specialiai neįvardijome. Šio turizmo tipo klientai pakankamai išrankūs, daug matę, tad nori išskirtinių potyrių: pajusti, paragauti, išgirsti iš pirmų lūpų, ne iš lapo... - Esi nepailstama organizatorė. Kas dažniausiai buvo tavo inicijų vykdytojai, dalyviai, pagaliau vartotojai ?
- Pirmiausia vyras Tauras - ,,pilkasis mano veiklos kardinolas. Jis atlikdavo aibę nematomų darbų. Lydėjo išvykose, buvo šalia renginiuose. Visada mačiau jo ramias akis, iš kurių supratau, kaip aš vykdžiau sumanymus. Girdžiu žmonių komentarus - ,,kaip jums abiems gerai... Tikrai be jo neįsivaizduoju savo gyvenimo, kuriame visada apstu meninių raiškų. - Koks vėliausias renginys, išjudinęs miesto žmones, patikinęs, kad reikia bristi į vandenį, kuriame pajustum dugno gruntą, suskaičiuotum, ko ten yra per daug ir kas sulig kiekviena diena nyksta?
- Tai buvo birželio šeštoji diena. Dalyvavome akcijoje ,,Švarinkime Lietuvos upes. Smagu žinoti, kad Lietuva yra antra po Belgijos, kuri buvo šios akcijos iniciatorė. Iš mūsų dalyvių buvo tik vienas vaikas - džiugutis Augustas Marcelis. Keturias valandas tempėme padangas, surūdijusias vielas, puodus, butelius, buitinius rakandus ir t.t. Malonu informuoti, kad gavau žinutę, jog patekome į prizininkų penketuką - jau pakeliui JAV ambasados įsteigtas prizas. Dovanas dalinsimės su Augustu! - Kokie nauji sumanymai kyla, kai ištrūkome iš karantino gniaužtų ir vėl pajutome laisvės skonį?
- Stengiuosi laikyti kiekvieną dieną ,, už uodegos, nieko nelaukti - nei vasarų, nei žiemos - būti va čia, dabar. Turizmas lėtai, bet visgi atsigauna. Vasarą nebus liūdna. Atgims mūsų kiemas sodyboje pakibs druskos debesis, Smiltynų gatvė daug kam primins, ,,su kuo valgoma druska. Yra nebaigtų čiurlioniškų veiklų didelę dalį renginių skirsime Mikalojaus Konstantino Čiurlionio 145-osioms gimimo metinėms paminėti. - Kokia tavo svarbiausia dvasinė vertybė šiuo metu? - Atsakyčiau Justino Marcinkevičiaus eilėraščio žodžiais: ,,Gyvenu ir gyventi noriu. - Ko palinkėtum druskininkiečiams įvairių meno žanrų gurmanams?
- Linkiu trumpai, drūtai ir aiškiai - mylėkite ir tikėkite tuo, ką darote, mylite, kuriate.
* * *
Bendravimas su Aušra neprailgo. Tarytum patikino, kad verta ir reikia turėti, išlaikyti ir puoselėti savąjį ,,aš. Nesvarbu, kas tai būtų: amatas, kūryba, profesinė veikla ar pomėgis, kuris apjungia visa. Šie dalykai įprasmina gyvenimo esmę. Tokie žmonės neplaukia pasroviui, juolab nesivadovauja primestais standartais. Ieško, kuria, mato
perspektyvą ir išlieka nepalaužti.
Paieška
Connection Error
MySQL Error : Connection Error
Error Number: 1045 Access denied for user 'druskonis'@'localhost' (using password: YES)
Date : Fri, April 26, 2024 14:20:47
IP : 3.15.5.183
Browser : Mozilla/5.0 AppleWebKit/537.36 (KHTML, like Gecko; compatible; ClaudeBot/1.0; +claudebot@anthropic.com)
Referer :
PHP Version : 5.4.9-4ubuntu2.4
OS : Linux
Server : Apache/2.2.22 (Ubuntu)
Server Name : www.druskonis.lt
Script Name : /beta/index7.php
