|
| Tegul kasmet po įkurtuves! |
Juostelę merui perkirpti padėjo Seimo pirmininkas A.Paulauskas |
Svečiai negalėjo atitraukti akių nuo gydyklos baseine besipliuškenusios Druskininkų šaltinių undinės |
Didžiausiu praėjusį savaitgalį praūžusios Kurorto šventės akcentu tapo ilgai lauktas naujosios Druskininkų gydyklos atidarymas. Nuo šiol gydykla, kurios rekonstrukcijos darbai kainavo 8 mln. Lt, galės per dieną atlikti daugiau nei 8 tūkst. įvairių vandens, purvo, masažo procedūrų, kvies maudytis mineralinio vandens baseine su oro ir vandens srovėmis. Iškilmingame gydyklos atidaryme dalyvavo Seimo pirmininkas A.Paulauskas, Seimo narys J.Karosas, Vyriausybės, Alytaus apskrities atstovai, kiti aukšti svečiai. Po iškilmių gydyklos darbuotojai pakvietė druskininkiečius ir miesto svečius į atvirų durų popietę susipažinti su gydyklos teikiamomis paslaugomis.
Ar taps Druskininkai vėl populiariu kurortu, priklauso nuo kiekvieno iš jūsų, - į Pramogų aikštėje susirinkusius miestiečius kreipėsi Seimo pirmininkas A.Paulauskas. Jei rodysite atvykusiems ne tik M.K.Čiurlionio paminklą, bet ir savo širdį, poilsiautojai vėl atras jus. Padėkite savo merui R.Malinauskui ir jis padės jums tapti miestu, be kurio pasaulis negali gyventi. Seimo narys J.Karosas druskininkiečiams palinkėjo, kad kiekvienais metais Kurorto šventė prasidėtų įkurtuvėmis. Tai juk reiškia naujas darbo vietas ir geresnį gyvenimą, - susirinkusiems sakė jis.
Druskonio inf.
|
|
|
 |
| Ieškoma vokiečių karių kapų |
|
Kelias dienas mūsų Savivaldybės teritorijoje dirbo Vokiečių karių kapų globos tautinės sąjungos atstovai, kurie, įgalioti Vokietijos valstybės, aiškinasi, kur mūsų regione palaidoti vokiečių kariai, identifikuoja jų palaikus, informuoja apie tai artimuosius, perlaidoja. Druskininkų savivaldybės teritorijoje rasti vokiečių karių palaikai bus perkelti į Kaune esančias vokiečių karių kapines, kurios pašventintos 2000 metais. Pagal oficialią Vokietijos archyvuose esančią medžiagą Leipalingyje turėtų būti palaidoti apie 79 vokiečių kariai. Kaip papasakojo šios sąjungos atstovas Manfredas, tokie duomenys užfiksuoti pagal žetonus, kuriuos vokiečių kariai nešiodavo ant kaklo. Juose buvo nurodomi kareivio inicialai bei paskyrimo vieta. Kareiviui žuvus, jų duomenys buvo perduodami į Vokietiją. Dar gyvų leipalingiškių liudijimais, vokiečių laidojimo vietos buvo aikštėje šalia bažnyčios ir prie dabartinės mokyklos. Kadangi Leipalingis ruošiasi švęsti savo 500 metų jubiliejų, kasinėjimo darbai atidėti iki rugpjūčio 18 dienos. Tačiau Vokiečių karių kapų globos tautinės sąjungos atstovai ir jiems padedantys lietuviai surado 7 vokiečių karių palaikus mūsų Savivaldybės Mažionių ir 11 palaikų Drapalių kaimuose. Jie neprarado vilties surasti vokiečių kareivio Ernsto kapą pačiame Druskininkų miestelyje. Dabar jau miręs druskininkietis, kurio pavardė nežinoma, perdavė 1944 m. kažkurioje mūsų kurorto vietoje sušaudyto ir palaidoto vokiečių kapo su kryžiumi nuotrauką bei paliktą jam saugoti savo žmonos nuotrauką. Žinoma, jog vokietis paliko druskininkiečiui ir savo 4-ių vaikų nuotrauką, tačiau kur ji dabar, sunku pasakyti. Jeigu kas nors žino apie tai, prašome pranešti miesto vyr. dailininkui A.Balkei (tel. 52365) arba redakcijai (tel. 55116). Taip pat laukiame bet kokios informacijos apie vokiečių kareivių kapavietes mūsų Savivaldybės teritorijoje. Ši vertinga informacija bus perduota Vokiečių karių kapų globos tautinei sąjungai, kurios atstovai ketina į Druskininkus sugrįžti, nes gavo liudininkų informacijos apie vokiečių kapavietes Neravuose, Žiogeliuose, Lipliūnuose, kitose Mažonių ir Leipalingio vietose. Šiuo metu Vokietijos atstovai išvyko į Lazdijus, kur Seinų g. aptikti daugiau kaip 200 vokiečių karių kapai.
Druskonio inf. |
|
|
|
| Gydytojai - tarp dviejų ugnių |
Neseniai miesto pirminės sveikatos priežiūros centras (poliklinika) gavo raštą iš Vilniaus teritorinės ligonių kasos, kuriuo primenama apie pasirašytą sutartį dėl išlaidų kompensuojamiesiems vaistams ir medicinos pagalbos priemonėms limitų. Ligonių kasa konstatavo, kad mūsų poliklinikos gydytojai, išrašydami receptus kompensuojamiems vaistams, per pirmuosius 5 šių metų mėnesius jau 10,4 proc. viršijo šiam laikotarpiui nustatytą sumą, ir pagrasino, jog situacijai nesikeičiant imsis priemonių. Išgirdę šią žinią gydytojai sunerimo, nes šios priemonės gali būti vienareikšmiškos ligonių kasa gali tiesiog imti ir nurašyti viršytą sumą iš poliklinikos sąskaitos banke.
Jei taip atsitiks, artėsime prie bankroto, - neslėpė poliklinikos vadovė Vida Kašėtienė. Kita vertus, dėl tokios tvarkos esame priversti nuolat konfliktuoti su pacientais, kuriems tos pačios ligonių kasos aiškina, kad gydytojai privalo išrašyti jiems priklausančius vaistus. Pasitarti susirinkę gydytojai vienbalsiai sutarė, jog norint užtikrinti efektyvų ligonių gydymą, skiriamų vaistams kompensuoti lėšų neužtenka. Štai pernai skirta 1 mln. 176 tūkst. 880 Lt, vaistų išrašyta už 1 mln. 194 tūkst. Lt. Reiškia, kvota viršyta 17 tūkst. 169 Lt. Šiems metams skirta 1 mln. 58 tūkst. 150 Lt, t.y. maždaug 100 tūkst. Lt mažiau, o kompensuojamųjų vaistų sąrašas ilgėja, funkcijų padaugėjo. Poliklinikos medikai apskaičiavo, kad kompensuojamiesiems vaistams šiemet skirtos lėšos turėtų baigtis lapkričio mėnesį.
Ką daryti? vieni kitų klausinėjo gydytojai, prisimindami, jog pacientai, reikalaudami išrašyti įprastus vaistus, tvirtina, kad kvotas tik korumpuoti daktarai išsigalvoja, kad kyšį gautų. Medikai kalbėjo, jog neįsivaizduoja, kaip išbalansuoti tarp būtinų vaistų ir jiems kompensuoti skiriamų sumų, kaip elgtis su ligoniais. Vaikštau pas gydytojus ir prašau neviršyti limitų, - prisipažino V.Kašėtienė, - o kai ateina ligonis pasiskųsti dėl neišrašyto recepto, privalau pasirūpinti, kad jis tuos vaistus gautų.
Gydytojai teigė, jog jaučiasi lyg tarp dviejų ugnių. Juos nuolat tikrina įvairiausios komisijos, kabinasi prie smulkmenų, užverčia raštvedyba tiek, kad ligoniams laiko beveik nebelieka. O ir pacientai nepatenkinti, nes vaistų išrašyti negalima, į ligoninę guldyti kvotos, į sanatoriją pasiųsti neleidžiama. Ir kaip tai išaiškinti žmonėms? klausė medikai.
Savivaldybės gydytojas Eugenijus Žemaitis išeities beieškantiems poliklinikos gydytojams pasiūlė suskaičiuoti, kiek pinigų reikėtų norint kompensuoti vaistus nors lėtinėmis ligomis sergantiems ligoniams, kokią kompensuojamųjų medikamentų dalį išrašo ligoninės specialistai ir pan. O tada dėl susidariusios padėties bus galima motyvuotai kreiptis į sveikatos apsaugos ministrą, rašyti Seimui.
Druskonio inf. |
|
|
|
| Pristatome naujosios Savivaldybės tarybos narius |
V.Dabrukas su žmona Laima |
Į Druskonio klausimus atsako Vytautas Dabrukas
Biografiniai duomenys. Gimiau 1957 m. Lazdijuose. Nuo 1968-ųjų esu Druskininkuose, taigi tikras dzūkas. Baigiau Šiaulių pedagoginį institutą. Kurį laiką dirbau dažytoju-tinkuotoju, vėliau dailininku, Amatų mokyklos direktoriumi ir mero pavaduotoju. Dabar vėl direktoriauju Amatų mokykloje. Žmona Laima rašo eiles ir vadovauja lopšeliui-darželiui Bitutė. Duktė Agnė baigė Kauno Technologijos universitetą, Simona studijuoja Šiaulių pedagoginiame universitete, Ieva moksleivė. Tėvai ir sesuo mokytojai, tautodailininkai.
Kodėl tapote politiku? 1991 m. lankantis JAV, Los Angele, turėjau galimybę pakalbėti apie Lietuvą Pasadonos miesto taryboje. Merė pasakė, kad būsiu politiku. Netikėjau, o visgi jau nuo 1995 metų esu Druskininkų savivaldybės tarybos narys.
Kokiu tikslu ėjote į valdžią? Žmonės renka tuos, iš kurių tikisi materialinės ar dvasinės naudos. Man kai ką pasiseka nuveikti visuomenei, todėl netikėtumų gali laukti, kai nieko nedarai.
Sektino politiko pavyzdys. Geriausias pavyzdys Prezidentas V.Adamkus. Gerbiu V.Landsbergį, A.Brazauską, A.Sakalą.
Kaip reagavo šeima, tapus Tarybos nariu?
Sakė: koks skirtumas tu Tarybos narys ar ne, vis tiek namuose elektros rozetes pataisyk!
Laisvalaikis, pomėgiai. Medžio drožyba.
Laisvalaikiu skaitau spaudą, tvarkau aplinką, bendrauju su šeima, draugais. |
|
|
|
| Temos, pasiūlytos skaitytojų: |
Prezidentas padėjo
- sako 65-erių druskininkietė Tamara Chižniak, kuri kreipėsi į jį, kai mūsų Migracijos tarnyboje sužinojo, kad už naują užsienio pasą, idant aplankyti sūnų, gyvenantį Kaliningrade, reikia mokėti pinigus. Iš Migracijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos, kuris Prezidento priimamojo pavedimu išnagrinėjo druskininkietės prašymą sumažinti mokestį už asmens dokumentų išdavimą, ji gavo atsakymą. Jame rašoma, kad Rinkliavų įstatymo 6 straipsnyje nustatytos asmenų, atleidžiamų nuo valstybės rinkliavos už asmens tapatybės kortelės ir paso išdavimą bei pakeitimą, kategorijos asmenys, turintys teisę gauti socialinę pašalpą, valstybės išlaikomi stacionariose globos įstaigose, vieniši asmenys, sukakę senatvės pensijos amžių, I ir II grupių invalidai ir t.t. T.Chižniak, pateikusi Druskininkų PK Migracijos tarnybai dokumentą, kad gyvena viena ir neturi sutuoktinio, buvo atleista nuo rinkliavos už asmens tapatybės kortelės ir paso išdavimą.
Gatvė, žadanti nelaimę
Laišką tokiu pavadinimu atsiuntė redakcijai Algimantas Kaupas ir Eglė Kamarauskaitė: Išgrindus trumputę, gražią Turgaus gatvelę (nuotraukoje) trinkelėmis, prie įvažiavimo į ją tik iš vienos pusės P.Cvirkos gatvės pastatytas ženklas, draudžiantis autotransporto priemonėms sustoti, bet nedraudžiantis jų abipusio eismo. Įrengus prekybos centrus Iki ir Maxima, Turgaus gatvele intensyvėja tiek pėsčiųjų, tiek autotransporto eismas, ypač nedarbo dienomis. Kai kurie vairuotojai nesivargina pasukti keliolika metrų ir pravažiuoti lygiagrečia M.K.Čiurlionio gatve. Turgaus gatvelė neturi nei šaligatvių, nei šalikelių, trinkelėmis grįstas plotas siauras, automobiliai vos gali prasilenkti. Ką kalbėti apie pėsčiuosius: kai važiuoja automobilis, pėsčiojo saugi vieta nebent užlipus ant tvoros ar gyventojų želdinių. Šioje gatvelėje mėgsta bėgioti, važinėti dviračiais vaikai. Kas kaltas, kas atsakys, jei įvyks nelaimė: Druskininkų PK kelių policija ar Savivaldybė? Juk nelaimei įvykti yra visos sąlygos.
Leisti autotransporto eismą Turgaus gatve absoliučiai nėra jokio objektyvaus reikalo. Taip tikriausiai numatė ir projektuotojai, nes gatvės parametrai neatitinka autotransporto eismui keliamų reikalavimų. Deja
buvo nugalėję kai kieno asmeniniai interesai. Druskininkų miesto taryba ir jos vadovai turi imtis visų priemonių užkirsti kelią galimai nelaimei uždrausti automobilių eismą Turgaus gatve. Žmonės turi jaustis saugūs.
Krūmelius reikėtų aptverti
Ateities g. 6-ojo namo gyventoja Janina Pošiūnienė užsuko į redakciją pasiguosti dėl žolės pjovėjų suniokotų jos prie namo puoselėtų augalų. Pernai jie nušienavo mano pasodintas gėles, tačiau tąkart pabambėjau ir niekam nesiskundžiau. O šiemet pievelėje prie namo pasodinau 4 metų gulbino krūmą. Išgirdusi burzgiant pjovėjų mašiną, puoliau į lauką perspėti, kad neliestų krūmo, tačiau jau buvo vėlu styrojo tik viena šakelė, - pasakojo moteris. Ji teigė papriekaištavusi žolę pjovusiam darbininkui, tačiau tas tik sumurmėjo, kad krūmą nupjovė netyčia. J.Pošiūnienė paskambino UAB Druskininkų komunalinis ūkis meistrui, kuris pažadėjo šį atvejį išsiaiškinti. Nesulaukusi atsakymo ji dar kartą paskambino komunalininkams, tačiau šį kartą pavaduotoja prisistačiusi moteris J.Pošiūnienei griežtai pareiškė, kad nėra ko sodinti prie namo augalus, jei paskui jų neprižiūri. Bet juk aš buvau sukasusi aplink krūmą klombą, - stebėjosi moteris. Be to, taip atsitiko ne tik man jie nupjovė net 7 kaimynės prie kitos laiptinės pasodintus krūmus.
Pasak UAB Druskininkų komunalinis ūkis meistro Prano Mikalausko, darbininkai tyčia nei gyventojų pasodintų gėlių, nei krūmų nepjauna, tačiau šie augalai kartais būna taip apaugę žolėm, kad pjovėjai gali juos už piktžolę palaikyti. Meistro teigimu, pasodintus augalus reikėtų aptverti, prižiūrėti, nuravėti, tada pjovėjai iškart matys, kad tai gyventojams brangus krūmas ar gėlė, ir jį apeis.
Druskonio inf. |
|
|
|
| Konkursas Panašūs kaip du vandens lašai |
Kitoks dėmesio būdas
UAB Druskininkų šilumos tinklai Abonentų tarnybos viršininkas Stanislovas Montvydas (nuotr. kairėje) ne pirmąkart išgirdo, kad į žinomą aktorių Valentiną Masalskį yra panašus. Ypač dažnai tai jam buvo primenama, kai prieš daugelį metų Lietuvos televizija rodė populiarų serialą Raudonmedžio rojus. Tuomet ir jis pats, ir bendradarbiai, ypač moterys, ir šeimos nariai pastebėjo jų abiejų panašius veido bruožus. Statybos technikumą baigęs Stanislovas su teatru nedaug saitų turėjęs. Tačiau į spektaklius nuvažiuoti neatsisako. Tiesa, vyresnysis sūnus Druskininkų Sauliuko teatre noriai vaidinęs. Druskininkietis juokauja, kad jo darbas, panašiai kaip ir V.Masalskio, susijęs su gausia publika - tik kitokiu būdu. Esant šilumos tinklų bendrovės tokiose pareigose, dėmesio centre nesunku atsidurti.
S.Montvydas specialiai nesidomėjo nei V.Masalskio profesine karjera, nei likimu, tačiau pastaruoju metu šį aktorių vis mažiau viešumoje mato. Juokauja, kad paskutinįsyk jį išvydęs, pastebėjo, kad ant nuosavos galvos daugiau plaukų išlikę nei pas V.Masalskį. Senstant, ko gero, panašumo vis mažiau, - šypsosi 49-erių metų žemaitis S.Montvydas, manantis, kad su populiariu aktoriumi daugmaž vienodo amžiaus esantys.
Siūlyk ir laimėk 10 Lt!
Druskonio inf.
|
|
|
|
| Ir Vieciūnuose liepsnojo Joninių laužas |
Šauniausieji Jonas ir Janina Čiurlioniai |
Jolanta ŽĖKAITĖ
Birželio 23-iosios vakare prie didžiosios Vieciūnų parduotuvės jau buvo girdėti muzika. Nors šventė turėjo prasidėti 21 val., vieciūniškiai į ją rinkosi nedrąsiai. Didžiąją dalį jų sudarė vaikai ir pensinio amžiaus žmonės. Tik gerokai vėliau pasirodė šokančiųjų poros ir vaikų rateliai. Šventinę nuotaiką pakėlė kaimo kapelos ir moterų etnografinio ansamblio dainos. Neapsieita ir be apdovanojimų. Jonai ir Janinos gavo po ąžuolo lapų vainiką, tuo išsiskirdami iš minios. Iš visų Jonų ir Janinų buvo renkami šauniausieji. Tą išsiaiškinti padėjo užduotys: sušokti polką ir valsą, o po to dar papasakoti po anekdotą. Šokančiųjų buvo, tačiau anekdotų pasakoti niekas nesiryžo. Šauniausiųjų titulus laimėjo Janina ir Jonas Čiurlioniai, gavę labai šiai progai tinkančias dovanas. Beje, visi šventės dalyviai gavo po paguodos dovanėlę. Po atrakcijų laužo uždegimas. Tą padaryti buvo pakviestas V.Prunskas. Žinoma, jam padėjo laimėjusioji pora. Atrodytų, tai tradicinės Joninės, tačiau paparčio žiedo ieškoti nėjo nė vienas vieciūniškis. |
|
|
|
|
|
