Pirmas

Šiame numeryje

Savivaldybės žinios
Miesto žinios
Klausimas
Policijos žinios
Sportas
Savas gylis
Renginiai
Skelbimai
Archyvas

Druskininkai

Druskininkų TIB
Organizacijos
Sanatorijos
Menai

Druskininkų apylinkės

Sodyba "Pas Rūtą"

Redakcija

Informacija

  DRUSKININKIEČIŲ MĖNUO
GEGUŽĖ 

   Susituokė 10 porų: iš jų visi lietuvių tautybės, išskyrus po vieną rusą ir lenką. Jauniausioji nuotaka turėjo 18 metų, jauniausias jaunikis – 19 m., vyriausioji ištekėjusioji – 42 m., vyriausias vedęs – 47 m. Susituokusiųjų išsimokslinimas: aukštasis – po 1 vyrą ir moterį, vidurinis - po 6 moteris ir vyrus, neb.vidurinis – po 3 vyrus ir moteris. 1-ąjį kartą susituokė po 9 vyrus ir moteris, 1 moteris ištekėjo 2-ąjį kartą, 1 vyras vedė 3-ąjį kartą. 14 šeimas sukūrusiųjų turėjo darbą, 1 jaunavedys buvo studentas, taip pat studentavo 4 moterys, 1 vyras atliko karinę tarnybą. Santuokas įregistravo 8 druskininkiečiai, 7 gyvenantys Savivaldybės teritorijoje, 2 varėniškiai, vilnietis, raseinietė ir lazdijiškė. Apskaitytos 3 bažnytinės santuokos. 
   Išsituokė 9 poros. Jauniausioji išsiskyrusi turėjo 26 m., jauniausias išsituokęs - 29 m., vyriausioji – 46 m., vyriausias – 45 m. 1-ąjį kartą išsiskyrė 7 vyrai ir 8 moterys, 2-ąjį kartą – 2 vyrai ir 1 moteris. Išsituokė 11 lietuvių tautybės asmenų, rusė, baltarusė ir kt. Ilgiausiai santuoka tęsėsi 22, trumpiausiai – 4 metus. 4 poros turėjo po 1 vaiką, 2 poros po 2 vaikus, 3 poros vaikų neturėjo. 
Įregistruota 10 naujagimių – 8 mergaitės ir 2 berniukai: Eurika Česaitytė, Daina Slavinskaitė, Greta Šavelskytė, Monika Mortūnaitė, Ligita Puzelevičiūtė, Ugnė Jurkonytė, Gileta Subačiūtė, Eimantė Žekaitė, Dominykas Žilvys, Ervinas Vilkaitis. 1-ojo vaiko susilaukė 5 šeimos, 2-ojo – 3, 2-ojo – 3, 3-ojo – 1, 4-ojo – taip pat viena šeima. Visi naujagimiai – lietuviai, išskyrus vieną lenkaitę. Jauniausia motina – 19 metų, jauniausias tėvas – 18 m. Vyriausia motina – 32 m., tėvas – 44 metų. Vidurinį išsimokslinimą turėjo po 9 motinas ir tėvus, neb. vidurinį – 1 motina. Pagimdė vieniša mama. 
  Mirė 21 žmogus: 7 moterys ir 14 vyrų. Amžinybėn išėjo druskininkiečiai 66-erių Vytautas Vincas Matulevičius, 60-ies Nijolė Janina Dzekunskienė, 62-iejų Ana Aldona Vailionienė, 97-erių Marija Miškinienė, 68-erių Aloyzas Linas Liesis, 70-ies Jonas Bunevičius, 95-erių Antanas Šikšnelis, 89-erių Jeronimas Saplys, Savivaldybės gyventojai: 56-erių Stasys Slidziauskas iš Gailiūnų, 48-erių Ona Kaleininkienė iš Leipalingio, 95-erių Petras Lazickas iš Diržų, 39-erių Genadijus Verbickas iš Viečiūnų, 72-iejų Jonas Kalpokas iš Viečiūnų, 91-erių Pranas Lazickas iš Gailiūnų, 91-erių Marija Suraučienė iš Neravų, 64-erių Antanas Žukauskas iš Leipalingio, 65-erių Antanas Kvederavičius iš Leipalingio, 79-erių Birutė Mizerienė iš Mizarų, 72-iejų Bronislava Šarlauskienė iš Viečiūnų, 45-erių Albertas Bagdanavičius iš Leipalingio, 9-erių Mantas Miliauskas iš Guobinių. 
   Jauniausioji velionė turėjo 48 metus, jauniausias – 9-erius metus. Vyriausioji mirė sulaukusi 91-erių, vyriausias – 95-erių metų. Iš jų - 1 lenkas, kiti – lietuviai. Ligoninėje mirė 11 asmenų, likusieji - namuose ir kitur. 
   Nuo išeminės širdies ligos mirė 8 vyrai ir 3 moterys, nuo vėžio – po 2 vyrus ir moteris, nuo miokardo infarkto – 1 vyras, nuo plaučių ligos – po 1 vyrą ir moterį, nuo pirminės arterinės hipertenzijos – 2 vyrai, dėl nelaimingo atsitikimo – 1 vyras, nuo sepsio – 1 moteris, nusižudė po 1 vyrą ir moterį ir kt. 

Pateikė Druskininkų savivaldybės
administracijos Civilinės metrikacijos skyrius 

 

  Indai traukiasi iš Vieciūnų
   Dėl neįvykdytų įsipareigojimų nutraukta sutartis su indų kapitalo bendrove “Orion Global Textile“, kuri, iš Savivaldybės perėmus Vieciūnų verpimo fabriko patalpas, iki spalio mėnesio įsipareigojo čia atgaivinti vilnonių verpalų gamybą.

Nevykdė įsipareigojimų

  
“Esame priversti priimti labai liūdną sprendimą, - gegužės 29 d. Savivaldybės tarybos posėdyje apie “sustojusius reikalus” Vieciūnuose kalbėjo meras R.Malinauskas. Daug darbo ir energijos kainavusios pastangos atgaivinti Vieciūnų fabriką bei prikelti socialinėje krizėje atsidūrusią gyvenvietę po metus trukusių derybų, sutarčių tvirtinimų ir ekspertų vizitų baigėsi fiasko. Savivaldybė, nebegalėdama daugiau laukti, kol indai teiksis Vieciūnuose pradėti darbus ir vykdyti savo finansinius įsipareigojimus, sutartį nutraukė savo iniciatyva. Iki birželio 1 d. naujieji fabriko šeimininkai į miesto biudžetą turėjo pervesti beveik pusę milijono litų nuomos mokesčio. “Jie vėl paprašė mūsų pratęsti terminą pusei metų, tačiau jų argumentai neįtikinami. Nuomos mokestį mes pasiūlėme sumažinti per pusę, tačiau jie atsisakė mokėti ir tokią sumą. Jei lauksim 6 mėnesius, ir vėl tas pats? Nenutraukus sutarties ir neperėmus atgal Vieciūnų fabriko turto, negalėtume ieškoti naujų investuotojų. Mes jiems kelio atgal neužkertame. Po pusės metų, jeigu norės ir jei mes nebūsime radę kitų investicinių pasiūlymų, - prašom”, - teigė R.Malinauskas. 
   Ši liūdna žinia pribloškė daugelį, mat visai neseniai, balandžio pabaigoje, respublikos spauda ir “Druskonis” pranešė paskutines naujienas, jog Vieciūnų fabrikas ruošiasi startuoti jau spalį.

Negavo kreditų

   Indai, ne vienąkart važinėję į Vieciūnus ir čia siuntę savo ekspertus, Savivaldybei žadėjo aukso kalnus – milijonines investicijas, šimtus naujų darbo vietų. Jie į Druskininkų biudžetą pervedė 25 tūkst. Lt, tačiau ketinusių čia dirbti Azijos verslininkų išlaidos, aišku, kur kas didesnės. Nemažai indai paklojo Lietuvos juridinėms kontoroms, atstovavusioms jų interesams, vertėjams. Jų apsilankymu bent jau liko patenkinti geriausi Vilniaus bei kurorto viešbučiai, maitinimo įstaigos. Balandžio 4 d. meras R.Malinauskas ir bendrovės „Orion Global Textile“ administratorius M.Satyanarayanas pasirašė nuomos sutartį 99 metams. Indai įsipareigojo, kad šįmet fabrike darbo gaus apie 100, o vėliau – dar 200 Viečiūnų gyventojų, praradusių darbą beveik prieš 3-ejus metus, kai verpimo fabriką, priklausiusį Kauno vilnonių audinių bendrovei „Drobė“, naujieji savininkai nutarė likviduoti. Nuomininkai iš Azijos įsipareigojo per 5 metus skirti 20 mln. Lt pastatams rekonstruoti, statybai bei įrenginiams. Buvo žadama, kad Alytaus statybos bendrovė „Kortas“ pradės remonto darbus balandį, o nuo birželio iš Airijos bus pradėti vežti įrenginiai. Vieciūnų fabriką išsinuomoję indai teigė Druskininkus pasirinkę dėl pigesnės darbo jėgos. Kokios šių investuotojų prisiimtų įsipareigojimų nevykdymo priežastys, oficialiai neskelbiama, tačiau kalbama, kad padidėjus fabriko rekonstrukcijos sąmatai 3-imis mln. eurų, indai, neturintys pakankamai užstatyti nekilnojamojo turto, iš Vokietijos banko negavo kreditų.

“Druskonio” inf.

 

  Mūsų mero naujos pareigos
   Gegužės 30 d. nauju Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) prezidentu išrinktas Druskininkų meras socialdemokratas Ričardas Malinauskas. Už daugiausiai mandatų savivaldybių tarybų rinkimuose gavusių socialdemokratų kandidatą balsavo 81 iš 145 dalyvavusių LSA narių. Už liberalų kandidatą į LSA prezidentus Anykščių rajono merą Darių Gudelį balsavo 43 delegatai, o už iki šiol asociacijai vadovavusį Ignalinos rajono merą, Valstiečių ir Naujosios demokratijos partijų sąjungos atstovą Bronį Ropę - 19 dalyvių. Kaip ir savivaldybių tarybų narių, naujojo LSA prezidento kadencija vietoj trejų metų truks ketverius. 

“Druskonio” inf.

 

  Gydymo įstaigos skaičiuoja pelną
Savivaldybės Tarybos posėdyje gegužės 29 d.: 
  • Savivaldybė savo nuosavybėn perims Spec. fondui veikiančioms ir besisteigiančioms profesinėms sąjungoms priklausantį turtą – 16 ha žemės sklypą užimantį K.Dineikos fizkultūros parką (gydyklas, kaskadas, pirtį Sausoji g.1), sveikatingumo kompleksą K.Dineikos g. 4 (buv. miesto baseiną su sporto sale), “Nemuno” san. priklausančią koncertų salę Kosciuškos g. 6. Perėmus objektus, “Nemunas”, kurį savo nuosavybei pasilieka profsąjungos, bus atleistas nuo nekilnojamojo turto mokesčio už 2001 ir 2002 m. – 348 tūkst.290 Lt, taip pat už 2003, 2004 ir 2005 m. I-ąjį pusmetį bei nuomos mokesčio už valstybinę žemę 2002 m. – 26 tūkst.911 Lt. K.Dineikos parko zonoje numatyta sukurti Sporto ir sveikatingumo centrą, atnaujinti gyd. kūno kultūros ir klimatoterapijos parką. 

  • Nuo š. m. rugsėjo 1 d. 2 vid.mokykloje, nesusidarius 15 moksleivių, nebus formuojama 11 klasė. Jos išlaikymui iš Savivaldybės biudžeto papildomai reikėtų apie 30 tūkst. Lt. Miesto vid. mokyklų direktoriai įpareigoti sudaryti sąlygas rusų mokyklos moksleiviams įgyti kokybišką vidurinį išsilavinimą bei, susidarius mobilioms grupėms, kai kurių dalykų mokytis rusų kalba. Lietuvių k. ir toliau šie moksleiviai mokysis kaip valstybinės, o rusų – kaip gimtosios kalbos. 

  • Savivaldybės Socialinių paslaugų centro direktorė Ramutė Juonienė nuo gegužės 30 d. atleista iš pareigų jos pačios prašymu. Ji laimėjo Savivaldybės skelbtą Civilinės metrikacijos skyriaus vyr. specialistės konkursą. Socialinių paslaugų centro direktore nuo birželio 2 d. paskirta Socialinės paramos skyriaus specialistė Laimutė Grigaravičiūtė. 

  • Šios Tarybos kadencijos laikotarpiui sudaryta nauja Savivaldybės Smulkaus ir vidutinio verslo rėmimo fondo taryba, kuri pagal paraiškas skirs vietos verslininkams beprocentines paskolas. Šios tarybos nariai: verslininkai T.Baublys, A.Katilovskis ir L.Janulevičienė; Savivaldybės administracijos Juridinio skyriaus vyr. specialistė A.Bertašiūtė, Investicijų ir turto valdymo skriaus vyr.specialistas G.Grigoras; Tarybos narys, gydytojas A.Stoncelis, Ricielių bendruomenės pirmininkas A.Majauskas. Pernai verslo projektams finansuoti, t.y. beprocentinėms paskoloms, iš biudžeto buvo skirta 22 tūkst. Lt. 2 tūkst. Lt gavo J.A.Saukevičiaus įmonė, įkūrusi parduotuvę M.K.Čiurlionio g.34, 2 tūkst. Lt – S.Gasparjan įmonė, išplėtusi įmonės veiklą; 5 tūkst. Lt – R. Ramanausko įmonė, įgyvendinanti projektą “Vaikiškų žaislų gamyba”, 10 tūkst. Lt – V. Antanaičio siuvimo įmonė, pirkusi įrangą klijuoti neperšlampamus audinius; 3 tūkst. Lt – UAB “Premina” stiklo taros supirktuvei įrengti.

  • Siekdama apsaugoti druskininkiečius nuo prastos kokybės bei turinio renginių, Taryba patvirtino naujas renginių organizavimo Savivaldybės teritorijoje taisykles. Nuo šiol viešą renginį organizuojantis asmuo su paraiška prieš 14 dienų privalo kreiptis į Savivaldybę dėl leidimo išdavimo, ir tik jį gavęs organizatorius gali kabinti skelbimus apie renginį. Tačiau Savivaldybė, išdavusi leidimą renginiui organizuoti, neatsako už organizatorių prisiimtus įsipareigojimus rėmėjams, atlikėjams, dalyviams bei žiūrovams, ir galimus jų pažeidimus. Tikimasi, kad taikant šias taisykles, daugiau nepasikartos neseniai skandalu pasibaigęs Vasaros amfiteatre organizuotas, bet taip ir neįvykęs hit-paradas.

  • Viešųjų pirkimų komisija skelbs gamtinių dujų dujotiekio Druskininkuose, Vieciūnuose ir Gailiūnuose projektavimo darbų konkursą supaprastinto atviro konkurso būdu. 

  • Patvirtinta miesto ligoninės ir PSPC 2002 m. veiklos ataskaita bei finansinė atskaitomybė. Pernai ligoninė uždirbo 381 tūkst. 575 Lt grynojo pelno. Tačiau įmonės skolų uodega tiekėjams, darbuotojams, mokesčiams velkasi nuo ankstesnių metų ir siekia 2 mln. 180 tūkst. Lt. Druskininkų PSPC (buv.poliklinika) pernai uždirbo 1tūkst. 156 Lt pelno. Ši gydymo įstaiga, teikianti būtinąją medicinos pagalbą užsieniečiams, susiduria su apmokėjimo problema, kadangi nėra norminio akto dėl privalomojo draudimo užsienio piliečiams. Suteikus jiems pagalbą, niekas neapmoka už paslaugą, jei užsienio pilietis nesutinka to padaryti pats. Gyventojų, “prisirašiusių” ir besinaudojančių PSPC paslaugomis, skaičius pernai keitėsi kiekvieną mėnesį. Palyginus su 2001 m., pernai PSPC turėjo apie 900-iais prisirašiusių klientų mažiau. Tai – konkurencijos su privačiais bendrosios praktikos gydytojų kabinetais išdava.

  • VšĮ “Druskininkų gydykla” 2002 m. baigė su 381 tūkst.575 Lt pelnu. Anot jos direktoriaus V.Taletavičiaus, “Nemuno” ir “Sūručio” sanatorijoms, neatsiskaičiusioms už suteiktas paslaugas, Gydykla taikys atitinkamas sankcijas: šių sanatorijų poilsiautojai galės naudotis jų paslaugomis, už procedūras sumokėję patys į gydyklos kasą.

  

  Atsistatydina šilumos tinklų bendrovės direktorius

R.Babilas pats įteiks savo atsistatydinimo pareiškimą

Violeta KLIMAITĖ

   Iki liepos 1 d. Savivaldybei priklausančios SP AB “Druskininkų šilumos tinklai” direktorius R.Babilas bendrovės valdybai pateiks savo atsistatydinimo pareiškimą. Tai jis pareiškė gegužės 29 d. Savivaldybės tarybos posėdžio metu.

Išeis savo noru

 
R.Babilas savo apsisprendimą palikti direktoriaus postą motyvavo tuo, jog Taryba įpareigojo savo įgaliotinę šilumos tinklų įmonėje birželio 13 d. vyksiančio visuotinio akcininkų susirinkimo metu nepatvirtinti SP AB “Druskininkų šilumos tinklai” 2002 m. veiklos ataskaitos. Toks Savivaldybės, t.y. 97 proc. įmonės akcijų savininkės, sprendimas įvertino direktoriaus R.Babilo vadovavimą bendrovei nepatenkinamai. Būtent bendrovės valdyba, kuriai pirmininkauja R.Babilas, yra atsakinga dėl įmonės veiklos.
   Tačiau ir be savanoriško R.Babilo apsisprendimo palikti direktoriaus kėdę jo likimas bet kuriuo atveju būtų buvęs svarstomas bendrovės akcininkų susirinkime. Tarybos sprendimo projekte jau buvo įrašytas punktas susirinkime “svarstyti klausimą, ar bendrovės administracijos direktorius tinka eiti pareigas”. Visuotiniame akcininkų susirinkime taip pat bus patvirtinta ir nauja 5-ių narių šilumos tinklų įmonės valdyba. 

Neišbrido iš nuostolio

   Ne vienerius metus savo straipsniais žiniasklaidoje R.Babilą iš posto bandė versti liaudies “balsas” – daugiabučių namų bendrijų pirmininkai, patirtį šilumos ūkyje turintys druskininkiečiai ir iki teismų prisitriukšmavę keli vietiniai vartotojai. Iš milijonierės kasmet vis gilyn į nuostolius klimpstančios įmonės direktorius dabar priverstas atsistatydinti dėl 3-ijų žinybų – audito, Savivaldybės kontrolieriaus ir specialiai sudarytos Savivaldybės darbo grupės pateiktų ataskaitų apie 2002 m. bendrovės veiklą. 
   Savivaldybės kontrolierius J.Kudarauskas, tikrindamas įmonę, pagrindinį dėmesį skyrė mazuto pirkimų, kokybės kontrolės ir kuro naudojimo bendrovės katilinėse analizei. Jo tikslas buvo įsitikinti, kokie faktai turėjo didžiausią įtaką įmonės ūkiniam rezultatui – 1,8 mln. Lt nuostoliui susidaryti per 2002 metus. 
   Dar prieš 5 metus šilumos tinklų įmonė buvo vadinama pelningiausia kurorto bendrove. 2,3 mln. Lt pelno ji buvo uždirbusi 1998 m., 1 mln. 120 tūks. Lt pelno – 1999 m. Nuo 2000-ųjų, pabrangus mazutui, įmonė pradėjo dirbti nuostolingai. Bendras nuostolis šiuo metu siekia 5 mln. Lt. Įstatinis bendrovės kapitalas – 9 mln. Lt.

Pirko “katę maiše”

  Pasak Savivaldybės kontrolieriaus, pernai įmonėje nebuvo kontroliuojama perkamo kuro kokybė: bendrovė per metus sunaudojo 2 tūkst. 550 tonų kuro daugiau. Šis faktas įmonei lėmė 1,2-1,4 mln. Lt nuostolį. Anot J.Kudarausko, bendrovės vadovai neužtikrino perkamo mazuto kokybės kontrolės, nesiėmė atitinkamų veiksmų, kaip mazuto kokybės analizė (kartą vandens kiekis mazute siekė 25 proc.). Ji būtų įrodymas tiekėjams, jog kuras neatitinka pasirašytoms sutartims, ir iš jų būtų pareikalauta dengti įmonės patirtus nuostolius. Taip pat neužtikrintas mazuto sunaudojimo gamyboje nurašymas ir kontrolė. Visa tai, pasak J.Kudarausko, reikia apibūdinti kaip neūkišką ir aplaidžią veiklą. 

Nepalankios sutartys

   Savivaldybės sudarytos Darbo grupės šilumos tinklų įmonės 2002 m. finansinei atskaitomybei išanalizuoti ir tolesnei bendrovės veiklos perspektyvai įvertinti narys G.Skirkevičius, Ūkio skyriaus vyr.specialistas, iškėlė klausimą dėl Leipalingio katilinės rekonstrukcijos (kuru pasirenkant medžio drožles) atsiperkamumo. Jo nuomone, investuojant 0,8 mln. Lt, turėtų būti investicinio projekto ekonominis pagrindimas – ar reikėjo keisti katilo rūšį, o gal labiau apsimokėjo decentralizuoti šilumos tiekimą Leipalingio miestelyje? Jis taip pat pateikė ir analizę apie 10-ies Lietuvos savivaldybių šilumos tiekimo bendrovių valdymo formas bei atsiliepimus dėl šių bendrovių veiklos. Dauguma šilumos ūkio įmonių išnuomotos privačiam kapitalui, o atsiliepimai, anot G.Skirkevičiaus, visuose miestuose tik teigiami: daugumoje šilumos tarifai atpigo. Kiti Darbo grupės nariai pažymėjo, jog bendrovėje “Druskininkų šilumos tinklai” neefektyviai dirbama su skolininkais, tiekimo sutartys sudarytos neatsižvelgiant į bendrovės interesus. Pretenzijos dėl nekokybiško kuro tiekėjams per metus buvo surašytos tik dvi ir tai nesilaikant teisės aktų reikalavimų, nors bendrovė, turinti savo juristą, 2002 metais už juridines paslaugas sumokėjo 19 tūkst. Lt. Kaip rašoma Darbo grupės išvadose, bendrovės administracijos numatytas 2003 m. sąnaudų mažinimo planas yra per mažas, kad pakeistų esamą finansinę bendrovės padėtį: buvo sudarytos nepalankios bendrovei kuro tiekimo sutartys, nesilaikoma net ir pasirašytų sutarčių sąlygų. 

Turėjo išgelbėti dujos

  
Bendrovės direktorius R.Babilas Tarybos posėdyje gegužės 29 d. vienintele įmonės perspektyva teigė matąs tik kuro rūšies pakeitimą – niekaip kurorte nesulaukiamas gamtines dujas. Dėl karo Irake pabrangus mazutui, stipriai išaugo kuro kaina, kuri nuo patvirtintos Savivaldybės šilumos tarife gyventojams metų pradžioje skyrėsi kone dvigubai. Gamtinėmis dujomis šildyti Gardino gatvės rajoną buvo planuota jau šią žiemą, tačiau dėl “Gazpromo” ir jo dukterinių kompanijų tarpusavio nesutarimų dujotiekis Goža (Baltarusija) – Druskininkai iki šiol tuščias. “Kategoriškai nesutinku, kad mes nieko nedarėm dėl mazuto kokybės, - Tarybos posėdyje kalbėjo R.Babilas. – Bet žinote patys, kad naftos verslas yra juodas verslas. Lietuvoje nėra atestuotų laboratorijų, neturime galimybių pasverti mašinų, atvežančių į Druskininkus mazutą. Ieškojome firmų, užsiimančių skolų “išmušinėjimu”, tačiau ir jos atsakė, kad mums padėti negali. Pagrindinis faktorius, lėmęs įmonės nuostolį, yra mazuto kaina. Bendrovei norint iš jo išbristi, reikalingos investicijos”. Tarybos nario J.Aginto paklaustas, kas galėtų jį pakeisti, R.Babilas atsakė, jog nesvarbu kas bus – jis ar kitas, įmonė tokiomis sąlygomis ir toliau grims į duobę. 

Ieškos nuomininko

   Kaip jau buvo rašyta “Druskonyje” anksčiau, Savivaldybė įpareigojo savo įgaliotinę šilumos tinklų įmonės visuotiniame akcininkų susirinkime teikti klausimą dėl ilgalaikės bendrovės turto nuomos. Prancūzų valdoma įmonių grupė “Dalkia”, išsinuomojusi šilumos ūkius 10-yje Lietuvos miestų, daugiau kaip prieš mėnesį pareiškė norą susipažinti ir su Druskininkų šilumos tinklų įmonės finansine būkle. Šiuo metu ji teigė laukianti mūsų Savivaldybės pasiūlymų. 
   Kas vadovaus šilumos tinklų įmonei, šia tema kol kas tyli ir Savivaldybės koridoriai. Anksčiau neoficialiose diskusijose buvo užsiminta, jog geriausias variantas įmonei būtų žmogus “iš šalies”. Tačiau jį greičiausiai rinksis bendrovę išsinuomojęs privatus kapitalas.

 

  Gydyklas pirmieji išbandė valdžios vyrai
Violeta KLIMAITĖ

  Birželio 2 d. darbą pradėjo naujoji “Druskininkų gydykla”. Įvertinti 8 mln. Lt investicijų į šviežutėles purvo vonias ir mineralinio vandens baseiną prieš gydyklų darbo pradžią gegužės 29 d. subrido Savivaldybės tarybos nariai.

 
Nors atvykti su glaudėmis buvo kviesti visi, žiniasklaidos fotoobjektyvų nepabūgo tik 10 tautos išrinktųjų. Visos Savivaldybės taryboje dirbančios moterys ignoravo viliojantį pasiūlymą išbandyti nors turkiškos pirties kompleksą, o be reikalo: jų vyrai tiek atsipalaidavo, kad prieš būrelį jaunų žurnalisčių nesivaržydami demonstravo savo bicepsus ir pilvų apimtis. 


“Dar niekad nebuvau toks “juodaodis!” – gydomojo purvo vonioje patenkintas mirko Algirdas Bolys. Purvas, kaip ir anksčiau, atkeliauja iš Mašnyčių kaimo. O štai naujas 23 purvo vonias Gydyklai gamino Kauno bendrovė “Plastic formo”.

Ko nepadarysi Druskininkų reklamos vardan! Rimantas Žūkas vienintelis buvo atviras žurnalistėms savo kūnu ir siela. Iš tiesų – kokios gi gydomojo purvo galios pasislėpus po glaudėmis? Tarybos “jaunimui” gal kiek ir pavydėjo vyresnio amžiaus kolegos.

Prie turkiškos pirties komplekso vyrai net susistumdė. Kuris gi atsilaikys prieš garą, šiltą akmenį ir švelniai kūną aliejais tepančias masažuotojos rankas? Pirmas šią procedūrą išbandė R.Malinauskas. O kokios procedūros čia siūlomos tik moterims! Masažai anticeliulitiniai, su medumi, aliejumi ir t.t. Tikra nuodėmė neišbandyti.

Ilgiausiai Tarybos nariai pliuškenosi, nardė, lindo po šniokščiančiais kriokliais 11 x 5 m dydžio, iki 1,80 m gylio mineralinio vandens baseine. “Analogo pasaulyje pagal teikiamų mineralinio vandens ir gydomojo purvo procedūrų spektrą mūsų gydyklai nėra”, - nukirto Tarybos narys, šios Gydyklos vadovas V.Taletavičius, tik sukdamasis, užbertas klausimais, ir rodydamas marmuru išpuoštų rūmų grožį. Menės tikrai kaip šeicho rūmuose, ir aptarnaujančios klientus moterys – stebėtinai gražios. Gydykloje dirbs 50 žmonių.

 

  Oro uoste leisis lėktuvai
   Jau šios Kurorto šventės metu, birželio 20-22 dienomis, Druskininkų oro uoste leisis mažieji lėktuvai ne tik iš Lietuvos, bet ir iš Lenkijos.

   Tokią žinią gegužės 29 d. Tarybos posėdyje patvirtino meras R.Malinauskas, pristatant klausimą dėl Savivaldybei priklausančio oro uosto pastato Mizarų g.59 perdavimo Valstybei, t.y. Valstybės sienos apsaugos tarnybai. Iki šiol šiomis patalpomis be nuomos mokesčio naudojosi Lietuvos kariuomenės krašto apsaugos savanorių pajėgų Dainavos apygardos 1-oji rinktinė. Tačiau lygiai prieš metus kariai savanoriai iš Druskininkų persikėlė į Ricielių kaimą, ir jokie KASP-o mokymai bei pratybos kurorto oro uosto pastate nevykdavo. 
   Perdavus patalpas valstybei, į 234 kv. m oro uosto pastatą bus perkelta Druskininkų užkarda, kuri šiuo metu dirba dviejuose “alytnamiuose” Sodų gatvėje. 
   Pernai rugpjūtį Savivaldybės taryba buvo sutikusi mainyti oro uosto pastatą į du pasieniečių namelius Sodų gatvėje. Stojant į Europos Sąjungą, stiprinamos išorinės būsimosios ES sienos, ir Valstybės sienos apsaugos tarnybos Varėnos rinktinei, kuriai priklauso Druskininkų užkarda, reikalingi tarnybiniai butai. Tad oro uosto patalpas Savivaldybė šįkart sutiko atiduoti be mainų, panaikinusi savo pernykštį sprendimą. Įkūrus Druskininkų užkardą su atitinkama infrastruktūra, Valstybės sienos apsaugos tarnyba neprieštarauja, kad oro uosto pastate būtų įrengtos atskiros patalpos, reikalingos aviacijos skrydžių personalui ir keleiviams (keleivių, bagažo salės, muitinės patalpa ir kt). Taigi atsiras galimybė aptarnauti civilinius aviacijos skrydžius (keleiviams organizuoti muitinės, pasienio kontrolės procedūras).
   Oro uosto kilimo-nusileidimo takai kaip ir iki šiol priklausys Savivaldybei. Šiuo metu šienaujama žolė, tvarkomos lėktuvų susileidimo juostos, tankinamas gruntas: intensyviai ruošiamasi Kurorto šventei.

“Druskonio” inf.

 

  Už skolą – vandens gręžiniai
   Mineralinio vandens bei gydomųjų durpių gavyba ir tiekimu užsiimanti bendrovė „Minera“ už 106 tūkst.Lt mokesčio nepriemoką norėtų atsiskaityti įvairiu turtu, taip pat ir septyniais mineralinio vandens gręžiniais. Ūkio ministerija Vyriausybei pasiūlė pritarti, kad „Minera“ turtą iš pradžių perduotų valstybės nuosavybėn, o ši jį perleistų Druskininkų savivaldybei. Vyriausybei pritarus, Savivaldybei atiteks siurblinės, mineralinis vandentiekis, Mašnyčios durpyno privažiavimo kelias, stebimieji gręžiniai bei 7 mineralinio vandens gręžiniai. Vyriausybė šį klausimą svarstys kitą savaitę. Perdavus turtą Druskininkams, jo paskirtis nepasikeistų. Gręžiniai būtų naudojami mineralinio vandens gavybai bei požeminio vandens priežiūros programai vykdyti.

“Druskonio” inf.

 


Reklama


Labai gera vieta Jūsų reklamai. Daugiau informacijos čia >>





© 1997-2003 Druskonis.lt . Visa medžiaga pateikta šiame puslapyje yra laikraščio "Druskonis" nuosavybė.
Kopijuoti, platinti informaciją be laikraščio "Druskonis" sutikimo DRAUDŽIAMA!
Visas teises gina LR įstatymai

Dizainas ir programavimas - Mantas S. ir Dana M.