Pirmas

Šiame numeryje

Savivaldybės žinios
Miesto žinios
Klausimas
Policijos žinios
Sportas
Savas gylis
Renginiai
Skelbimai
Archyvas

Druskininkai

Druskininkų TIB
Organizacijos
Sanatorijos
Menai

Druskininkų apylinkės

Sodyba "Pas Rūtą"

Redakcija

Informacija

  Merai sodino rožes

“Tikėkimės, kad senasis Gydyklų parkas vokiečių pagalba pavirs rožių sodu”, - juokavo R.Malinauskas ir Bad Langensalza meras Bernardo Schonau, kišdami rožių sodinukus į žemę

Violeta KLIMAITĖ

   Balandžio 15 d. prie Savivaldybės pastato vyko neįprasta akcija – meras R.Malinauskas, pasiraitojęs rankoves, drauge su vokiškai kalbančiais ponais sodino rožes. Šis gražus vaizdas neturėjo nieko bendro su Savivaldybės paskelbta Švaros savaite. Į Druskininkus keturioms dienoms atvykusi delegacija iš Vokietijos kurortinio miesto Bad Langensalza draugystės ir bendradarbiavimo vardan atvežė penkis rožių sodinukus. Šios gėlės pasirinktos neatsitiktinai: Tiuringijos žemėse esantis 20 tūkst. gyventojų kurortas visoje Vokietijoje garsėja savo karališku rožių sodu. 
   Draugystė su vokiečiais buvo užmegzta pernai Seimo nario J.Karoso iniciatyva. Jis į Kurorto šventę atsivežė vieną šio Vokietijos miestelio Tarybos narį, kuris ir pakvietė druskininkiečius aplankyti Bad Langensalzą. Meras R.Malinauskas bei keli Druskininkų Tarybos nariai, pernai vykdami į Čekiją, užsuko į šį miestą, tad mero Bernardo Schonau vizitas Druskininkuose – atsakomasis. 
   Susipažinti su Druskininkais atvažiavo 6 vokiečiai: meras, vienas Tarybos narys, turizmo atstovai. Svečiai aplankė sanatorijas, gydyklą, Savivaldybės paslaugų centrą, ligoninę. Jau šios viešnagės metu susitarta dėl vokiečių labdaros šiai gydymo įstaigai. “Esu maloniai nustebęs ir priblokštas jūsų miesto grožio, gamtos ir planų”, - kurortą “Druskoniui” gyrė Bad Langensalza meras Bernardas Schonau.
   Bad Langensalza kurortas – savo infrastruktūra labai panašus į Druskininkus: nedidelis, jaukus kurortas su savo gydomaisiais šaltiniais, skirtas vyresnio amžiaus žmonių ir jaunų šeimų su vaikais poilsiui. Buvęs Rytų Vokietijos kurortas, Bad Langensalza po susijungimo išgyveno labai sunkius laikus, jam teko prisitaikyti prie stiprios turtingų Vakarų Vokietijos kurortų konkurencijos. Nuo 1999 m. šis kurortas pamažu vėl stojasi ant kojų. Turėdami panašią patirtį, Druskininkai ir Bad Langensalza tikisi užmegzti nevienadienius draugystės ryšius. 

 

  Jau galvojama apie mašalų sezoną
   Antrus metus besirūpinanti upinių mašalų, kasmet vasaros pradžioje užpuolančių Pietų Lietuvą, naikinimu Alytaus apskrities viršininko administracija kovo 27 d. kreipėsi į Vyriausybę, Finansų, Vidaus reikalų bei Aplinkos ministerijas, prašydama skirti lėšų šių kraujasiurbių muselių populiacijos reguliavimo programai vykdyti šiais metais.
   Praėjusiais metais Vyriausybė mašalams naikinti skyrė 270 tūkst. Lt. Už šiuos pinigus buvo nupirktas biologinis preparatas “Vecto Bac”, panaudotas pagrindinėse muselių veisyklose tiksliai apskaičiuotu laiku. Nuo 1999-ųjų mašalų populiacija yra nuolat stebima 8-iose skirtingose vietose. Atlikti tyrimai rodo, kad naudojant biologinį preparatą “Vecto Bac”, kuris nėra kenksmingas kitiems vandens gyventojams, kraujasiurbių mašalų lervų gausa per keletą metų palaipsniui mažėjo. Jau trečius metus iš eilės pavyko išvengti muselių antplūdžio Pietryčių Lietuvoje. Mokslininkai teigia, kad šįmetinį mašalų lervų paplitimą dar sunku prognozuoti, jis paaiškės atlikus tyrimus Nemuno upėje balandžio-rugpjūčio mėnesiais.
   eja, anot mokslininkų, praėjusiais metais stebėjusių ir naudojusių biologinį preparatą “Vecto Bac”, Baltarusijoje esančioje Nemuno atkarpoje kraujasiurbių mašalų populiacija nemažėja. Todėl yra didelė tikimybė, kad iš kaimyninės šalies muselių kiaušinėliai pasroviui pasieks ir tolimesnius Lietuvos rajonus. Dėl to Alytaus apskrities viršininko administracija informavo Vyriausybę bei ministerijas, kad jau nuo šių metų balandžio 1 d. būtina pradėti tirti mašalų populiacijos būklę Gardino srityje ir Alytaus apskrityje, o iki gegužės 1 d. reikia turėti paruoštas 7 tonas biologinio preparato “Vecto Bac” bei visus reikalingus leidimus jam naudoti tiek Lietuvoje, tiek Baltarusijoje. Siekiant užtikrinti Pietų Lietuvos miestų, tarp jų ir Druskininkų, gyventojams normalias darbo bei gyvenimo sąlygas, apsaugoti laukinius bei naminius gyvūnus, paprašyta skirti 300 tūkst. Lt upinių mašalų populiacijai reguliuoti.

“Druskonio” inf.

 

  “Šilumos tinklais” domisi “Dalkia”
   Netrukus paaiškės, ar prancūzų valdoma įmonių grupė “Dalkia” perims Druskininkų šilumos ūkį. 

Violeta KLIMAITĖ

Ar tikrai kaltas Husseinas?

   Kas kaltas dėl SP AB “Druskininkų šilumos tinklai” kritinės būklės – S.Husseinas, “Gazpromas” ar blogas vadovavimas? Tokį klausimą jau kelis mėnesius narplioja druskininkiečiai, buvę šiluminės energetikos specialistai. Dar nepatvirtinti Savivaldybei priklausančios šilumos tinklų įmonės 2002 m. finansiniai rodikliai, tačiau redakcijos žiniomis, SP AB “Druskininkų šilumos tinklai” praėjusiųjų metų nuostolis – 1,8 mln. Lt, o bendras nuostolis siekia 5 mln. Lt. Įstatinis bendrovės kapitalas – 9 mln. Lt.
   Dar visai neseniai ši Savivaldybei priklausanti bendrovė buvo vadinama milijoniere – dėl tuo metu palankios situacijos mazuto rinkoje 1998 m. ji buvo uždirbusi apie 2,3 mln. Lt pelno, o 1999 m. - 1 mln. 120 tūkst. Lt pelno. 1999 m. gautą pelną tuometinė Savivaldybės taryba paskirstė dividendams, t.y. pačiai Savivaldybei, labdarai, paramai, socialinėms reikmėms, įmonės profsąjungai. Kapitalo investicijoms iš to milijono atiteko tik 130 tūkst. Lt. Kur kas gudriau, anot pašnekovų, pasielgė, pavyzdžiui, “Utenos šilumos tinklai”. Pasiskaičiavę, jog uždirbs daug pelno, jie nutarė šį kilnų rodiklį apeiti, t.y. paprasčiausiai tuos pinigus avansu pervedė “Mažeikių naftai” už mazutą pagal galiojančias tuometines kainas. Tada mazuto tona kainavo apie 200 Lt. Gerokai vėliau, stipriai pakilus mazuto kainai pasaulio rinkoje, uteniškiai trynė rankomis. 

Tikėjosi, jog išgelbės dujos

   Mazuto kaina nuo 2000-ųjų augo tiesiog šuoliais, ir “Druskininkų šilumos tinklai”, negalėdami savo iniciatyva gyventojams didinti šiluminės energijos kainos, pradėjo klimpti į nuostolį. Vieninteliu šilumos tinklų įmonės išsigelbėjimu 2002-ųjų pabaigoje imta vadinti iš Baltarusijos privataus investuotojo atvestą gamtinių dujų trasą. Tačiau pigios gamtinės dujos dėl povandeninių privataus kapitalo srovių kurorto, kaip buvo žadėta, nepasiekė nei po mėnesio, nei po dviejų. Planai jau šią žiemą šildyti Gardino gatvės rajoną neišsipildė. Dėl karo Irake mazuto kaina viršijo visus savo rekordus. “Druskininkų šilumos tinklams” nebeliko nieko kito, kaip vietinėje spaudoje tik konstatuoti faktą apie kritinę situaciją. Šįmet sausį konkurso būdu bendrovė pirko mazutą beveik po 800 Lt už toną, kai šilumos, tiekiamos gyventojams, tarife nustatyta mazuto kaina yra 480 Lt. Be bankui privalomų mokėti palūkanų už paimtas paskolas apyvartinėms lėšoms, įmonę slegia ir beveik 4 mln. Lt siekiančios vartotojų skolos už šilumą. 

Savivaldybei atkristų prievaizdo vaidmuo

   Prieš kelias savaites meras R.Malinauskas pasirašė potvarkį, leidžiantį prancūzų valdomai įmonių grupei “Dalkia” susipažinti su SP AB “Druskininkų šilumos tinklai” trejų metų finansiniais veiklos rodikliais. Šiuo metu šilumos tinklų įmonės dokumentus analizuoja “Dalkia” atstovai, ir netrukus bus pateiktas Savivaldybei šios bendrovės pasiūlymas. “Druskonio” paklaustas apie ketinimus išsinuomoti Druskininkų šilumos ūkį, “Litesko”, antrinės “Dalkia” įmonės, komercijos direktorius Svajūnas Juodka tiesaus atsakymo išvengė, teigdamas, jog informacija dar neaiški, ar bus apsispręsta dirbti Druskininkuose. Į klausimą, kieno iniciatyva kurorto bendrovėje vyksta finansinių rodiklių analizė, S.Juodka atsakė, jog tai abipusis Savivaldybės ir “Litesko” interesas. Savivaldybei, išnuomojusiai šilumos tinklų įmonę, pasak mero patarėjo Lino Urmanavičiaus, nereikėtų rūpintis priežiūra, būti bendrovės apyvartinėms lėšoms imamų paskolų garantu, dėl ko mažėja pačios Savivaldybės limitas gauti banko kreditą. Kaip rodo “Dalkia” nuomos pavyzdžiai kituose miestuose, kur bendrovė dirba tik pirmus metus, bent jau pradžioje šilumos kaina gyventojams nekyla, o kai kur net mažėja. Privatus investuotojas dažniausiai veiklos sąnaudas mažina etatų sąskaita. Tikėtina, kad ir Druskininkų šilumos ūkyje, jeigu juos pasirinks “Dalkia”, darbuotojų skaičius bus gerokai apkarpytas. 

Nuomos pliusai ir minusai

   Ką privataus investuotojo atėjimas į šilumos ūkį reikš eiliniam gyventojui? Apie tai prieš dvejus metus aktyviai diskutavo mūsų kaimynai alytiškiai. Kokie šio žingsnio pliusai ir minusai, kai gyventojų aprūpinimas šiluma daromas pelno šaltiniu, kai iki šiol tai buvo bent jau vadinama ne pelno siekiančia veikla? “Naivu būtų manyti, kad užsienio investuotojas yra filantropas ir taip pat ruošiasi dirbti be pelno, - prieš dvejus metus viešai svarstė alytiškis A.Citvaras, Lietuvos šilumininkų technikų inžinierių asociacijos valdybos narys. – Pasirašant nuomos sutartį 15 ar daugiau metų, turime turėti aiškią viziją, kas gali būti to laikotarpio pabaigoje”. Didžiausia Europoje privati šildymo kompanija ir viena pagrindinių investuotojų Lietuvos šilumos ūkyje “Dalkia” per pastaruosius dvejus metus teigia sumažinusi šilumos tarifą beveik visuose šalies miestuose, kuriuose rūpinasi šilumos energijos tiekimu. Marijampolėje, pavyzdžiui, šilumos energija atpigo nuo 13,70 iki 13,12 ct/kWh be PVM, Alytuje - nuo 12,51 iki 12,09 ct/kWh be PVM. Druskininkuose šiuo metu galiojantis šilumos tarifas yra 12,98 ct/kWh be PVM. Vilniuje kompaniją “Dalkia” atstovauja bendrovė “Vilniaus energija”. Šiuo metu “Dalkia” dėl šilumos ūkio nuomos 30-čiai metų veda derybas su Biržų ir Trakų rajono savivaldybėmis.

 

  Ligoninė išliks savarankiška įstaiga

   Į “Druskonio” klausimus atsako miesto ligoninės direktorius Vitas ŠIMKONIS.

   - Kokie ligoninei buvo praėjusieji metai?

   - Jie buvo įtempti, pilni įvykių, kadangi stacionarias medicinos įstaigas šokiravo sumažintas biudžetas, pasiūlyti 2003-2005 m. perspektyviniai šių įstaigų restruktūrizavimo planai, nesklandumai dėl kompensuojamųjų vaistų ir t.t. Druskininkų ligoninė - ne išimtis, jos metinis biudžetas sumažėjo 380 tūkst.Lt (o apskritai per pastaruosius 3 m. – beveik visu mln. Lt). Kadangi ligoninės struktūra išliko ta pati, o aptarnaujama teritorija prasiplėtė, prijungus naujas teritorijas, mums skirtą metinę pinigų sumą sunaudojome jau lapkritį ir gydėme ligonius, negaudami už tai pinigų. Daug kas nesuprato, kodėl nemokama už atliktą darbą. Deja, taip yra, kadangi kiekvienais metais ligonių kasų pasirašomos sutartys numato tam tikrą ligonių skaičių, kuris būna kur kas mažesnis nei norinčių pasigydyti stacionare. Situaciją būtų galima pakeisti, jei ligoninių finansavimas vyktų pagal principą “pinigai eina paskui ligonį”, kaip yra šiuo metu su sanatoriniu gydymu, deja, valstybė tam neturi pakankamai lėšų.

   - Nejaugi vėl klimpote į skolas?

   - Džiaugiuosi, kad ne. Mes dar šį sausį sėkmingai apmokėjome visas praėjusių metų sąskaitas. Sunkiausi buvo 2000-ieji, kai ligoninėje darėme esminius pokyčius, kurių gerus rezultatus jaučiame ir šiandien. Todėl valstybinių ligonių kasų pasiūlytas 2003-2005 m. mūsų ligoninės restruktūrizacijos planas ne toks skaudus ir netikėtas, kaip kitoms gydymo įstaigoms, mes pasiruošę su tam tikromis išlygomis jį vykdyti. Šis planas aptartas ir su savivaldybės atsakingais asmenimis.

   - O kaip su senomis skolomis?

   - Mes jas iš anksto suderintais grafikais apmokame. Pernai iš savo vidinių rezervų suradome 106 tūkst.Lt, kai ligoninės biudžetas virš 4 mln.Lt. Atviras klausimas yra senos skolos vandens ir šilumos įmonėms. Tenesupyksta šių įstaigų vadovai, tačiau mūsų rezervai nėra begaliniai, o kad nenukentėtų gydymo kokybė, skolas pirmiausiai atiduodame tiems, kurie grasina teismais ir būtų inicijavę bankroto bylą.

   - Tai gal kalbos, kad Druskininkų ligoninė bankrutuos, bus uždaryta ar prijungta prie Alytaus ligoninės – be pagrindo?

  
- Tam tikra dalis tiesos šiose kalbose iš tikrųjų buvo. Bet dabar atsakingai galiu pareikšti, kad mūsų ligoninė išliks kaip savarankiška ir daugiaprofilinė įstaiga. Kad mano žodžiai ne iš piršto laužti, akivaizdžiai įrodo Vyriausybės patvirtintas investicinis projektas “Druskininkų ligoninės atnaujinimas ir naujų technologijų diegimas”, kurio projektavimo darbai pradėti šiemet, o baigsis 2004-2005 m. Po renovacijos ligoninė bus šiuolaikiška, su nauja įranga, pasiruošusi teikti kvalifikuotą medicininę pagalbą.

   - Ar tai reiškia, kad ligoninėje išliks visi joje šiuo metu esantys skyriai, o gal net bus įsteigti nauji?

  
- Noriu pasakyti, kad laikmetis diktuoja savo sąlygas. Kai kurių ligų, kaip širdies kraujagyslių, insultų, pas mus tikrai daugėja, plečiasi chirurginė veikla. Bet mūsų mieste gimdymų katastrofiškai mažėja (šis procesas vyksta ir visoje Lietuvoje).Jei prieš 3 m. mūsų ligoninėje apsilankė apie 200 gimdyvių, tai pernai tik 124. Šiemet pirmąjį ketvirtį gimė 24 kūdikiai, kažin ar per metus bus 100 gimdymų. O pagal SA ministro įsakymą Nr.391 akušerinis skyrius gali būti akredituotas ir gauta licencija tolimesnei veiklai tik esant ne mažiau kaip 300 gimdymų per metus.

   - Ar pacientų mažėja visuose ligoninės skyriuose?

   - Aš kalbėjau tik apie vieną skyrių, deja, kiti – perpildyti, ypač terapijos skyrius, į kurį patenka vyresnio amžiaus pacientai ir po keletą kartų į metus. Taip pat labai noriai atvyksta mūsų Savivaldybės gyventojų tėvai ir kiti giminaičiai iš kaimyninių savivaldybių teritorijų. Mat Druskininkų ligoninė vėl atgauna savo vardą ir tampa savotišku traukos centru, kadangi sugebama užtikrinti būtiną medicininę pagalbą medikamentais ir kitomis priemonėmis, kuo negali pasigirti kitos ligoninės. Tačiau ne mūsų Savivaldybės gyventojai, besigydydami mūsų ligoninėje, savotiškai skriaudžia mūsų aptarnavimo zonos pacientus, kadangi ligoninės biudžetas yra fiksuotas, ir šiuo metu praktiškai besigydant didesniam pacientų skaičiui ligoninė dirba nuostolingai. Turim vilčių, kad nuo šių metų liepos 1 d., pasirašius naujas sutartis su ligonių kasomis, ši paradoksali situacija pasikeis į gerąją pusę.

   - Daug kalbama apie sveikatos reformą. Daug kas jos taip ir neperprato, gal jūs galėtume išdėstyti savo požiūrį?

  
- Reforma pradėta, norint atpiginti sveikatos apsaugą, pagerinti medicinos kokybę. Dabar matome daugiau negatyvias šios reformos pasekmes, daug kas nesupranta, kaip kokiu atveju elgtis, į kokį specialistą kreiptis. Iš tikrųjų yra daug painiavos ir kartais net patiems medikams orientuotis būna sudėtinga. Aš norėčiau pabrėžti, kad pacientai daugiau bendrautų su savo šeimos gydytojais, slaugytojomis - čia galėtų gauti informacijos ir pagalbą iškilus problemoms. Pvz., pagal esamą tvarką ligoniai su paviršinėmis žaizdomis, sumušimais turėtų kreiptis į savo šeimos gydytojus, ir tiesiog sunku įsivaizduoti, kad ligoninei už tokią pagalbą pagal Alytaus TLK ekspertų pateiktą aktą Nr. 4A (2003 03 04) buvo atlikta nemaža pinigų nuoskaita, kadangi ligoninės priėmimo kambary buvo suteikta tokia chirurginė pagalba. Mat pagal Sveikatos apsaugos reformos politiką ligoninėse turėtų būti teikiama daugiau specializuota ir kvalifikuota stacionari pagalba, o nesudėtingais atvejais ją turi teikti šeimos gydytojai. Šioje painioje situacijoje turėtų būti labai geras ligoninės bei PSPC (poliklinikos), greitosios med. pagalbos bei šeimos gydytojų bendradarbiavimas, tarpusavio susitarimai.
   Aš norėčiau atsiprašyti pacientų dėl nemažų eilių prie gydytojų specialistų (kardiologų, akių ligų ir t.t.), dirbančių ligoninės poliklinikoje, kabinetų. Mieste trūksta šios srities specialistų, o dirbantys fiziškai nepajėgia konsultuoti tiek daug žmonių, kadangi eilės dirbtinokai susidaro ir dėl kompensuojamų vaistų išrašymo politikos, kuri taip pat ateity turėtų keistis paciento naudai. Žinau, kad iškyla konfliktinių situacijų, kai pacientas nepakliūna pas atitinkamos srities specialistą, o kartais net ir ligoninės priėmimo kambarį. Noriu atsakingai pareikšti, kad ekstra pagalba ligoniui, nepaisant anksčiau išvardintų priežasčių, turi būti suteikta, todėl prašyčiau tiek ligonius, tiek ir medikus laikytis tolerancijos ir abipusio supratimo. Pacientus kviesčiau daugiau pasitikėti gydytojais, o medikus - teikti bet kuriam ligoniui pagalbą kaip savo artimajam.

 

  “Rašymas – tai milžiniškas malonumas”

Nijolė PASERBSKIENĖ

   Balandžio 12 d. Druskininkų miesto muziejuje įvyko susitikimas su 2002 m. Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatu poetu, vertėju Kornelijum Plateliu. Laureatą pasveikino Savivaldybės bei muziejaus vadovai.

   Renginio “kaltininkas” priminė, kad Nacionalinę premiją jam pelnė eilėraščių knyga “Atoslūgio juosta” (2000 m.), rinktiniai eilėraščiai anglų kalba “Share for the Wind” (1999 m.), Ezra Pound’o, Nobelio premijos laureato, poezijos vertimų rinkinys “Lustra” (2002 m., 20 metų užtrukęs darbas) ir amerikiečių poeto Seamus Heaney 1966-1991 m. eilėraščių rinktinės “The Digging Quill” vertimas “Kasanti plunksna” (2002 m.). Laureatas pridūrė, kad jo kandidatūra Nacionalinei premijai gauti buvo teikiama 3-4 metus iš eilės, o paskutinį kart jis konkuravo su balerina Egle Špokaite.
   Poetas prasitarė, kad visi į spaudą patekę jo eilėraščiai buvo parašyti Druskininkuose, o kitur sukurtų jis dar nėra publikavęs. Neatsitiktinai ir šis susitikimas su skaitytojais buvo pradėtas kūriniu iš premijuotojo leidinio – eilėraščiu “Druskininkams”, skirtu kurorto 200-ųjų metų sukakčiai. Prieš skaitydamas eilėraščius autorius pasakojo jų sukūrimo istoriją bei dalijosi savo gyvenimiška patirtimi. Kai kuriuos eilėraščius skaitė aktorė Elena Jasnauskaitė.
   “Dabar poezija ir pasaulis man nėra taip aiškūs, kaip anksčiau. Iki 1988 m. nė nemaniau, kad aplink egzistuoja tiek daug rimtų dalykų, ne vien poezija. O kūrybingų žmonių esama visur, net ir biurokratinėse įstaigose”, - pusantro dešimtmečio besitęsiančios įvairialypės veiklos įtaką apibūdino rašytojas.
   1977 m. sausį “Nemuno” žurnale pasirodė pirmoji K. Platelio publikacija – kinų senosios poezijos stiliumi parašytas “Mylimosios rytas”. Netrukus poezijos gerbėjai debiutanto pavardę pastebėjo “Komjaunimo tiesos” puslapyje “Versmė”. Dviejų publikacijų pakako, kad K. Platelis būtų priimtas į pripažintų poetų, vadinamųjų modernistų, draugiją. Per rekordiškai trumpą laiką 1980 m. jis “netyčia” išleido pirmąją knygą, atrinkęs geriausius eilėraščius iš 7 rankraščių tomų. “Tais laikais per pusantro mėnesio prirašydavau storą 96 puslapių sąsiuvinį, dabar gi panašios apimties kūryba pareikalauja 4-5 metų. Įdomūs laikai tada buvo, pavyzdžiui, cenzūra neleisdavo Dievo didžiąja raide rašyti, tad įsigudrindavome šį žodį į eilutės pradžią nukelti. Negalėdavo reikštis nei filosofai, nei istorikai, tik poetai tuomet kalbėdavo už visus, į juos žmonės ir kreipdavosi laiškais, skambučiais, poeziją graibstyte graibstydavo. Su cenzoriais grumdavomės dėl stiliaus erdvės, nes platesnė erdvė suteikdavo laisvę poetiniam žodžiui”, - prisiminė K. Platelis.
   Atsakydamas į klausimą apie savo biografijos “statybinį” periodą, rašytojas papasakojo, kad Vilniaus inžineriniame statybos institute yra įgijęs kelių ir tiltų inžinieriaus specialybę. 1975 m. paleistas iš kariuomenės, atvyko į Druskininkus ir pradėjo dirbti tuometinėje statybos valdyboje konstruktoriumi, vėliau darbų vykdytoju, po to ėjo “Eglės” sanatorijos “Žilvino” korpuso statybos užsakovo pareigas. “Teko baisiąsias vandens gydyklas “raityti”, “torto” (dabartinės “Sūručio” sanatorijos apvalaus pastato – aut. past.) pamatus “kepti”, Kaune tokius pat baisius gyvenamuosius namus aukštų pakėlimo metodu statyti. Poetiškai nusiteikusiam žmogui statybos buvo visai nebloga darbo vieta, daug geresnė nei kitų rašančių kolegų darbovietės. Čia dirbdamas išsikovojau privilegiją pavogti laiko ir keletą vidurdienio valandų užsiimti poezija. Darbas statybose tuomet nebuvo mielas, bet dabar jis atrodo visai normalus, nors grįžti vargu ar galėčiau – esu diskvalifikavęsis…” – prisipažino poetas ir patvirtino, kad poezija tapo jo gyvenimo būdu. “Kurti eilėraščius paprastai pradedama dėl širdies reikalų, vėliau stumia viltis susireikšminti ir išgarsėti, o pusamžis senis rašo jau iš įpročio”, - šmaikštavo K. Platelis, visai rimtai pridurdamas, kad rašymas – tai milžiniškas malonumas. “Kai esi sujaudintas, – rašai ir pavyksta, kai dailini ir įpini vis kitus žodžius, - situaciją naujai išgyveni. Versdamas užsienio autoriaus kūrinį, darbo įdedi nepalyginamai daugiau. Originalas pažadina emocijas, impulsą suteikia sava patirtis, o sėkmę dažniausiai atneša įdėta energija”, - kūrybinį procesą apibūdino Nacionalinės premijos laureatas.

 

  Velykų belaukiant

Gavėnios giesmes gieda “Bočių” moterys

Adelė SKUNČIKAITĖ

   Velykos – didžiausia pavasario šventė. Pagrindiniai ir kone patys aktyviausi ruošos darbai vyksta paskutiniąją savaitę prieš šią šventę. Tačiau kad ir kaip gyvenimas beskubėtų į priekį, privalome nepamiršti senolių išminties, papročių ir tradicijų. Dėl to balandžio 12 d. “Sūručio” sanatorijos salėje “Bočių” etnografinis ansamblis surengė vakaronę. Trykštančios energija ir kupinos patirties “Bočių” moterys puošė verbas, kūrė velykines puokštes namams ir stalui papuošti, džiaugėsi per žiemą išaustomis paklodėmis, rankšluosčiais ir įvairiausiais nėriniais. Visuose šiuose darbuose jautėsi lietuvių tradiciniai papročiai, glaudžiai susieti su magija ir mitologija, išplaukiančių iš seniausio žmonijos filosofinio supratimo. O svarbiausia – čia pat, salėje, vašku buvo marginami kiaušiniai. Kiekvienas vakaronės dalyvis galėjo susipažinti ne tik su dažymo technika bei raštais, bet ir pats aktyviai įsijungti į procesą. 
   Net ir “Sūručio” poilsiautojai įsijautė į Gavėnios giesmes, žaidimus, šmaikščias pasakorių istorijas. Vakaronėje buvo svečių iš Latvijos. Kadangi “Bočiai” nestokoja ir latviškų dainų, tad kaimynams neprailgo lietuviška etnografinė šventė. Vakaro akcentu tapo margučių dovanojimas visiems susirinkusiems, linkint sveikatos, tikro atsinaujinimo, džiaugsmo. 
   “Bočių” ansamblio dainomis ir muzika rūpinasi Marytė Kuliešienė, Ramonos Jonušienės rūpestis – literatūrinė medžiaga, tekstai. Džiugu, kad vyriškoji ansamblio pusė nė kiek nenusileidžia moteriškajai. Tokių žmonių, kaip “Bočių” ansamblis, dėka mūsų etnografinei kultūrai negresia užmaršties pavojus.

 

  “Šilumos tinklų” krizė – blogo valdymo rezultatas

Atviras laiškas LR Seimui ir žiniasklaidai

Vladas ZUBRICKAS

Iš milijonierės – elgeta?

  
Šių metų pradžioje SP AB “Druskininkų šilumos tinklai” viešai paskelbė apie savo kritinę būklę. Bet kodėl taip atsitiko?
   SP AB “Druskininkų šilumos tinklai” buvo įkurti 1997 m. rugpjūčio mėn. Patvirtintas šilumos energijos tarifas 11 ct/kWh, kuris 1998 m. peržiūrėtas nebuvo. Tvirtinant šilumos energijos kainą, buvo nerealiai planuojamos sąnaudos kurui, remonto sąnaudos.1998-99 m. rinkoje kuras atpigo, jo kaina nukrito iki 200 Lt/t, kai tvirtinant šilumos energijos tarifą 1997 m. gyventojams, mazuto kaina buvo 398,27 Lt/t. Kadangi kuro sąnaudos sudaro apie 50 proc. šilumos kainos, atpigus mazutui, šilumos tinklų įmonė gavo didžiulį pelną: 1997 m. – apie 300 tūkst. Lt, 1998 m. –2 mln.314 tūkst. Lt, 1999 m. – 1 mln. 120 tūkst. Lt.
   Įkūrus bendrovę, jai buvo perduota ir skola Japonijos jenomis už 2 mln. 323 tūkst. Lt. SP AB “Druskininkų šilumos tinklai” vadovu pradėjo dirbti R.Babilas. Turėdama daug pinigų, bendrovė neatidavė skolų Japonijos jenomis, o pelną išdalino bet kam. Nekaupė pinigų apyvartinėms lėšoms, o naudojosi banko paskola, mokėdama didžiules palūkanas. 

Darbas ir asmeninis gyvenimas

   Nuo 2000 m. pakilus mazuto kainai, bendrovė pradėjo dirbti nuostolingai. Nuostolis perkopė milijonus litų, tačiau nei miesto merai, nei Tarybos nariai tam neskyrė reikiamo dėmesio. Meras bendrovės direktorių R.Babilą paskyrė ir bendrovės valdybos pirmininku. Merams ir Taryboms pritarus, buvo padidinta šilumos energijos kaina iki 11,5 ct/kWh ir 12,98 ct/kWh. Didėjant šildymo kainai, dar labiau ėmė didėti nemokių gyventojų skaičius. Sanatorijos ir kitos organizacijos pradėjo atsijunginėti nuo šilumos tinklų įmonės, pereiti prie nuosavų katilinių, apkūrenamų suskystintomis dujomis, malkomis. 
   Tačiau šilumos tinklų įmonė taupyti net nesirengė. Labai išpūstas administracijos darbuotojų skaičius, kone aukščiausi atlyginimai mieste. Įmonė turi labai daug transporto priemonių, kurios naudojamos labai neefektyviai. Direktoriaus R.Babilo visa šeima naudojasi automobiliu Hyundai EAV444. Vairuotojas kasryt atvažiuoja prie durų, išvežioja žmoną L.Babilienę į darbą, vaiką į mokyklą, R.Babilą į darbą, parveža pietų, popiet vėl išvežioja. Kita mašina Renault vežioja vyr.finansininkę į darbą, iš darbo pietų ir kt. Bendrovės automobiliu direktorius R.Bablilas važinėja į Žiogelių kaimą, kur turi sodybą, išeiginėmis dienomis į Kauną ir t.t.

Tylomis pasibaigęs sprogimas

   2001 m. lapkričio 26 d. SP AB “Druskininkų šilumos tinklai” katilinėje įvyko dujų-oro mišinio sprogimas, apgadinęs įrenginius, kurių remontas kainavo apie 25 tūkst. Lt. Sprogimas įvyko dėl norminių teisės aktų ir gamybinių instrukcijų reikalavimų nevykdymo, suskystintų dujų impulsinio valymo sistemos valdymo įtaiso trūkumų. Tačiau Savivaldybė ir miesto taryba į tai nereagavo. Šis skandalingas faktas nebuvo perduotas tirti prokuratūrai. Nuostolius padengė, kaip visada, gyventojai.
Bendrovės direktorius R.Babilas neperka mazuto vasaros metu, kai jis yra pigiausias, o įsigyja, kai jau prasideda šildymo sezonas ir kai jis žymiai ar net dvigubai brangesnis, nors Energetikos įstatymas reikalauja, kad būtų sukauptas ne mažesnis kaip 3 mėn. mazuto atsargų rezervas miestui.
   Mano nuomone, šilumos tinklų įmone kritinėje būklėje atsidūrė dėl labai blogo įmonės valdymo, kontrolės trūkumo iš mero ir Tarybos pusės. Žmonės, gaudami 300-400 Lt pajamas per mėnesį, neišsimoka už butų šildymą, tačiau Seimas priima įstatymą, neleidžiantį atsijungti namams nuo monopolisto šilumos tiekėjo. Tai – kenkimas, pažeminimas ir nesiskaitymas su mažas pajamas turinčiais žmonėmis. 

Ar krausim užsieniečiams pelnus?

   Nors šilumos tinklų įmonė dirba nuostolingai, direktorius R.Babilas ilgą laiką išlaikė rankinio komandą, dosniai rėmė įvairius renginius, 2002 m. buvo pripažintas dosniausiu rėmėju – gavo prizą. Bendrovėje buvo atliekami ekonomiškai nepagrįsti darbai. Apie darbo trūkumus ir lėšų švaistymą bei blogą valdymą buvo rašyta vietos spaudoje, tačiau Savivaldybė į tai nekreipė dėmesio. Aš asmeniškai kreipiausi į merą, kitus Tarybos narius, tačiau niekas nereagavo. 
   Dabar, atsidūrus įmonei kritinėje situacijoje, savivaldybė ruošiasi skubiai ją išnuomoti užsienio investuotojui “Dalkia”. Aišku, kad už visus darbus turės mokėti mažas pajamas gaunantys druskininkiečiai ir dar sukrauti užsieniečiams didžiulius pelnus. Prašau padėti šiuo klausimu ir siūlau: įstatymu įteisinti, kad į šilumos tinklų įmonių valdybas būtų įtraukti vartotojų atstovai; kad šilumos tinklų įmonės (centralizuotos, kurių akcijos priklauso Savivaldybėms) būtų ne pelno siekiančios įmonės; konkrečiai įvardinti, kas yra atsakingas už įmonių valdymą, nes dabar kaltų nėra. 

 


Reklama


Labai gera vieta Jūsų reklamai. Daugiau informacijos čia >>





© 1997-2003 Druskonis.lt . Visa medžiaga pateikta šiame puslapyje yra laikraščio "Druskonis" nuosavybė.
Kopijuoti, platinti informaciją be laikraščio "Druskonis" sutikimo DRAUDŽIAMA!
Visas teises gina LR įstatymai

Dizainas ir programavimas - Mantas S. ir Dana M.