Pirmas

Šiame numeryje
Savivaldybės žinios
Miesto žinios
Policijos žinios
Klausimas
Sportas
Kultūra
Renginiai
Skelbimai
Archyvas

Druskininkai
Druskininkų TIB
Organizacijos
Sanatorijos
Menai

Redakcija
Informacija

  Dujotiekis yra, dujų – dar ne
  Pernai, lapkričio 18 d., iškilmingai Druskininkuose atidaryta gamtinių dujų trasa iki šiol dar tuščia. 

   Atidarymo metu dujas tieksiančios privačios Latvijos-Lietuvos bendrovės “Intergas” direktorius apgailestavo, jog iškilmėse teko uždegti tik simbolinį fakelą, mat kaip tam studentui pritrūko poros dienų suderinti įrengimams katilinėje ir sutvarkyti kai kuriuos dokumentus. Tačiau jis tikino, kad per savaitę Druskininkus dujos tikrai pasieks. Buvo žadama, kad dujų kaina kurorte bus mažesnė nei šiuo metu yra Lietuvos rinkoje. Praėjo du mėnesiai, kai buvo atidarytas privatus dujotiekis nuo Gožos (Baltarusija) iki Druskininkų, tačiau kada gamtinės dujos tiksliai pasieks SP AB “Druskininkų šilumos tinklai” katilinę, šiandien kol kas neaišku.
   Dėl finansinių nesutarimų tarp dujų tiekėjo “Gazprom” ir tarpininkės dujas Baltarusijai parduodančios bendrovės “Itera Latvija” užstrigo planai Druskininkuose dar šią žiemą gamtinėmis dujomis šildyti Pramonės g. rajoną. “Dujų kol kas nėra. Laukiame kiekvieną dieną. Vyksta rimtos derybos tarp “Gazpromo” ir “Itera Latvija”, - “Druskoniui” teigė SP AB “Druskininkų šilumos tinklai” direktorius R.Babilas. Tikra tragedija bendrovei jis pavadino šiandieninę finansinę įmonės būklę. Gresiant karui Irake, pakilo mazuto kaina. Tona mazuto su PVM dabar kainuoja 800 Lt, kai pernai ji buvo perpus mažesnė. “Druskininkų šilumos tinklai” vadovas tikina, kad vartotojams šiluma, kūrenant mazutu, šiandien parduodama žemiau savikainos. Taryboje tvirtinant šilumos energijos kainas, buvo skaičiuota, jog mazuto tona kainuoja 480 Lt. “Tikimės, jog gamtinės dujos išgelbės. Tie, kurie turi jas ir alternatyvų šildymo būtą, mazuto nevartoja”, - pridūrė R.Babilas.
   Savivaldybės darbuotojai, paklausti, kada Druskininkus pasieks dujos, teigė konkrečios datos nežiną, tačiau garantavo, kad tai – dienų klausimas. “Mes tai mes, bet kaip jaustis tiems, kurie po žeme sukišo 8 mln. litų?”, - apie privačios bendrovės “Intergas” investicijas į Druskininkų dujotiekį kalbėjo jie. Savivaldybei į dujotiekį nereikėjo investuoti nei lito. 

“Druskonio” inf.

 

  Parama socialiniams projektams
   Sausio 17 d. Savivaldybės valdyba patvirtino nevyriausybinių organizacijų socialinės veiklos šių metų projektus, siūlydama skirti jiems 45 tūkst. Lt. 11 nevyriausybinių organizacijų pateikė 14 projektų. Deja, buvo pripažinta, kad tik 4 projektai atitiko visus keliamus reikalavimus, t.y. jie susiję su socialinėmis paslaugomis. Nežiūrint į tai, nutarta nors minimaliai paremti ir kitus projektus, nes juos pateikė neseniai veiklą pradėjusios organizacijos, be to, šie metai paskelbti Invalidų metais.
   Invalidų draugijos Druskininkų skyriaus projektui “Būsto pritaikymas neįgaliesiems” iš Savivaldybės biudžeto siūloma skirti 10 tūkst. Lt, dar tiek pat lėšų tikintis gauti iš Respublikinės invalidų draugijos. Invalidų draugijos patalpoms išlaikyti, ryšių paslaugoms, spaudinių prenumeratai ir pan. numatoma skirti 3 tūkst. Lt. Bendrijos “Viltis” Druskininkų padalinio projektas “Socialinių paslaugų teikimas neįgaliems vaikams ir jaunuoliams dienos užimtumo centre” gali tikėtis gauti 3,5 tūkst. Lt. Dar 1 tūkst. Lt planuojama skirti šios bendrijos vasaros poilsio reabilitacijos stovyklai “Akimirka”. Po 1 tūkst. Lt ketinama paremti du cukrinio diabeto klubo “Atgaja” projektus. 1 tūkst. Lt gaus aklųjų ir silpnaregių sąjungos projektas “Žvilgsnis”. Invalidų sveikatingumo-sporto klubas “Lemtis” gali tikėtis 3 tūkst. Lt paramos žmonių su fizine negalia sportinei veiklai vystyti. LVTGO “Gelbėkit vaikus” dienos užimtumo centrui, Gardino gatvėje globojančiam probleminių šeimų vaikus, siūloma skirti 6 tūkst. Lt. Tris vaikų ir paauglių dienos centrus Druskininkų draugija švietimui remti kuria Leipalingyje, Vieciūnuose ir pačiuose Druskininkuose. Šiam projektui numatoma skirti 12 tūkst. Lt. Lietuvos Raudonojo kryžiaus Druskininkų komitetas gali tikėtis 1 tūkst. Lt projektui “Trečiojo amžiaus universiteto pagyvenusių žmonių švietimas ir socialinės veiklos gerinimas” vystyti. Druskininkų katalikių moterų draugijos veiklą ketinama paremti 500 Lt, judėjimo “Černobylis” Druskininkų komitetas gaus 1 tūkst. Lt. Taip pat 1 tūkst. Lt planuojama skirti organizacijai “Caritas” labdaringai maitinti socialiai remtinus žmones.

“Druskonio” inf.

 

  Siūlo susiaurinti mero galias
Kristina MIŠKINIENĖ 
mero pavaduotoja 

   Po Konstitucinio teismo sprendimo paskelbimo šių metų pradžioje Seimo komiteto pirmininko P.Papovo pristatytas naujas savivaldos valdžių revoliucinis modelis sukėlė daug diskusijų savivaldybėse. Pagal jį meras vadovaus tik Tarybai, o vykdomajai valdžiai -Tarybos paskirtas administratorius (iki šiol meras buvo ir vykdomosios valdžios vadovas). Tokiu būdu siūloma susiaurinti mero galias.
   Vis dėlto esu įsitikinusi, kad realioji valdžia yra vykdomoji valdžia, pvz. Lenkijoje Tarybos pirmininkai dirba visuomeniniais pagrindais, o savivaldybėms vadovauja tiesiogiai piliečių išrinkti merai, kurie yra vykdomosios valdžios vadovai. Dėl šio pasiūlymo patyrę Lietuvos merai, vicemerai galėtų tik džiaugtis, nes pagal šį modelį reikėtų daugiau vadovauti, o ne dirbti, sumažėtų atsakomybė. Visada galima būtų pasakyti, kad ne mes, rinkti žmonės, esame kalti.
   Bet iš tiesų problema gilesnė: per pastarąjį dešimtmetį savivaldybėse atsirado vietinių politikų, nebijančių atsakomybės ir siekiančių valdžios dėl spartesnių pokyčių bendruomenės gyvenime. Žmonės juos pastebėjo, pradėjo pasitikėti, įvertino jų darbo rezultatus, balsuodami už juos per paskutinius rinkimus. Ar tai blogai, kad jie dabar siekia įgyvendinti savo rinkiminius pažadus (bendruomenių plėtros vizijas ir strategijas, konkrečius projektus)? O įgyvendinti visa tai ne tiesiogiai, bet per kažką, įvertinus mūsų lietuvišką charakterį, nėra taip paprasta. Dabartinis Lietuvos savivaldos modelis su stipriu meru sėkmingai taikomas daugelyje Vokietijos žemių. Pagal siūlomą modelį, kuris nepasiteisino, Lietuvos savivaldybės dirbo pirmąją kadenciją po Nepriklausomybės atkūrimo. Niekas net nenori prisiminti, kaip tuomet riejosi Tarybos su valdytojais (merais) dėl vadinamos dvivaldystės.
   Ir dabar staiga siūloma sugrįžti atgal, nes ”viršūnėlės” baiminasi, kad merai per mažai kontroliuojami. Nors iš tiesų merą kontroliuoja savivaldybės kontrolierius, Tarybos kontrolės komitetas, sudarytas iš visų politinių partijų, Vyriausybės atstovas, visa Taryba, žiniasklaida ir žmonės. Ar tai mažai?
Apmaudu, kad tokie kardinalūs savivaldos pokyčiai staiga daromi “iš viršaus”, nepasitarus, neišdiskutavus šių klausimų “iš apačios”: ne tik su merais, bet ir su kitais savivaldybėse dirbančiais tarnautojais, patirtį turinčiais Tarybos nariais bei piliečiais. Norint sukurti sėkmingą modelį demokratinėje valstybėje, – tai būtina. Šių principų turi laikytis ne tik savivaldybininkai, bet ir centrinė valdžia.
   Suprantu, kad toks modelis centrinei valdžiai gali atrodyti patikimesnis, nes administratoriai buvo daugiau mokyti, geriau parengti, yra valstybės tarnautojai. Bet pagal siūlomą modelį juos į darbą kadencijai skirs ir jiems vadovaus vietinės Tarybos. Kadangi dauguma savivaldybių tarybų Lietuvoje bus koalicinės ir joms ne taip paprasta bus suformuoti valdžią, tai sunku tikėtis, kad visur išliks tie patys administratoriai. Labiausiai nepriimtina tai, kad realią vykdomąją valdžią ketinama suteikti ne tiesiogiai žmonių rinktai ir jų pasitikėjimą gavusiai asmenybei, o paskirtam, įstatymo raidžių besilaikančiam funkcionieriui, kurio sėkmingą darbą šiame etape ir pagal šį modelį net sunku įsivaizduoti.
   Sveikas protas sako, kad prieš priimant sprendimą Seime reikėtų dar kartą viską apmąstyti, pasverti, įvertinti visus “už” ir “prieš”. Skubotumas niekada nieko gero nežada. Norisi tikėti, kad centrinė valdžia palaikys savivaldybes savo partneriu ir atsižvelgs į jų nuomonę, išdėstytą Lietuvos savivaldybių asociacijos tarybos posėdyje, kuriame Lietuvos Respublikos Seimui buvo pasiūlyta parengti Konstitucijos pataisas, įteisinančias dabartinę savivaldybės institucijų sistemą.

 
  Mero interviu kaimynams
   Sausio 16-osios dienos Gardino laikraštyje “Birža informaciji” išspausdintas nemažos apimties M.Karnevičiaus interviu su Druskininkų miesto meru Ričardu Malinausku, kurio ištraukas, mūsų manymu, įdomias “Druskonio” skaitytojams, sutrumpintai pateikiame. 
   Meras R.Malinauskas, paklaustas, kodėl dauguma druskininkiečių savivaldybių tarybų paskutiniuosiuose rinkimuose balsavo už socialdemokratų partiją, atsako, jog vietinių socialdemokratų programoje, pateiktoje rinkiminės kampanijos metu, buvo minimumas politikos. Į reklaminį bukletą tebuvo įdėta ataskaita apie tai, ką jis ir jo partija, būdama valdžioje, Druskininkuose nuveikė, ir planas, ką ketina padaryti, jeigu liks prie Savivaldybės valdžios vairo. Meras aiškina, kad per 2,5 metus savivaldybė investicijų kiekį padidino daugiau kaip 20 kartų, akivaizdžiai matoma, kas Druskininkuose statoma. 
   Baltarusių korespondento paklaustas, ką siūlė oponentai, R.Malinauskas, remdamasis rinkėjų kalbomis, atsako, jog rinkiminės kompanijos metu oponentai ant dabartinės valdžios pylė purvą ir nieko nesiūlė. “Birža informaciji”, išsamiai domėdamasi mūsų rinkimų tvarka, pateikė tenykščių rinkimų pavyzdžių, kai ne visiems kandidatams suteikiamos vienodos teisės TV ekrane ar įstaigų salėse susitikti su rinkėjais. Mūsų meras, teigdamas, kad rinkimai Lietuvoje yra demokratiški, priminė vietinį pavyzdį, kai vis dėlto vienos Druskininkų sanatorijos direktorius pasakė savo darbuotojams, kad į susitikimą su meru neitų, nes jis priklauso kitai partijai. Į laikraščio klausimą, su kokiomis problemomis druskininkiečiai dažniausiai kreipiasi į merą priėmimo valandomis, R.Malinauskas konstatavo, jog apie 80 proc. lankytojų kreipiasi į jį dėl įdarbinimo ir socialinių problemų. Meras gana išsamiai komentavo gardiniečio klausimą apie Baltarusijoje vyraujančią nuomonę, kad Lietuvoje labai sudėtinga gyventi, žmonės negali susimokėti už butus, todėl iš jų iškeldinami. Mūsų savivaldybės vadovas paaiškino mūsų skaitytojams žinomą Savivaldybės sprendimą nemokioms šeimoms nupirkti gyvenamąjį būstą kaimo vietovėse, kur jie galėtų gyventi mažesnėmis skolomis.

“Druskonio” inf. 

 
  Ralio aistruolis garaže saugo antikvarinį bagį

Vidmantas Anatanaitis savo laisvalaikio neįsivaizduoja be ekstremalaus sporto

Violeta KLIMAITĖ

   Automobilių varžybose ant Druskonio ežero teisėjavęs Vidmantas Antanaitis parodė tikro ralisto klasę.

Nenusakomas greičio pojūtis

  
50 metų Vidmantas Antanaitis, įmonės “Vidmantas ir kompanija” savininkas, Druskininkuose žinomas ne tik kaip puikiai siuvimo amatą išmanantis verslininkas, bet ir žmogus, mėgstantis ekstremalų sportą – ralį, kalnų slides, snieglentes, burlentes. Žodžiu tai, ant ko paprasto lietuvio nei su rimbu nepastatysi.
   V.Antanaitis, draugų vadinamas ralio asu, į šį titulą tik numoja ranka. “Kad aš tik mėgėjas, neturiu jokių apdovanojimų”, - kukliai šypsosi druskininkietis, praėjusią savaitę su kolegomis organizavęs tikrų vyrų šou – automobilių ralį ant Druskonio ežero. Antrą kartą Druskininkuose organizuotose lenktynėse ant ledo V.Antanaitis ne tik teisėjavo, bet ir pats sėdo už mašinos vairo. 14-os ekipažų grupėje, kur lenktyniavo automobiliai dygliuotomis padangomis, spausdamas senuką VW Golf, jis užėmė 3-ąją vietą. Ralyje ant Druskonio ežero ta pačia mašina jėgas bandė ir du V.Antanaičio sūnūs. 
   Kilimo nuo Šakių, V.Antanaitis su šeima Druskininkuose gyvena jau 17 metų. Kauno kūno kultūros institutą baigęs Vidmantas - akademinio irklavimo profesionalas, buvo Tarybų Sąjungos sporto meistras. 10 metų išdirbęs Šakių rajono sporto komiteto pirmininku, čia jis ir užsikrėtė aistra raliui ant ledo. Suvalkijoje jis organizuodavo įspūdingus pasirodymus. Tarybiniais metais į varžybas čia suvažiuodavo daugybė smalsuolių ir ralio profesionalų. Druskininkuose V.Antanaitis šiuo vyrų sportu suintrigavo savo draugus ir pažįstamus. “Šios automobilių lenktynės yra labai sveika. Ypač jaunimui, kuris gali iškrauti savo energiją ledo trasoje, o ne kelyje”, - anot pašnekovo, jam ekstremalus sportas, greičio ruože išskiriamas adrenalinas ir nenusakomas įveiktos kliūties pojūtis yra kaip druska, be kurios gyvenimas būtų prėskas.

Laužė mašinas

    Santūriai savo pasiekimus trasose vertindamas V. Antanaitis juokauja, kad jo pirmieji ratai buvo senas tėvo motociklas MK-750 M. Šešiolikmetis vaikinas triratį motociklą su lopšiu treniruodavo “stačią”, t.y. lėkdavo Suvalkijos keliais pakilęs ant dviejų ratų. Tik tėvas iš pradžių niekaip negalėdavo suprasti, kodėl čia tos “emkos” ratų stipinai taip greitai lūžta. Paskui iki “pergalingos pabaigos” buvo nuvažinėtos trys “Jawos”, tėvo žiguliai, po jų sekė Lada, pirkta jau už savo santaupas, vėliau – dar vieni žiguliai. Anot Vidmanto, automobilis yra ir skirtas, kad juo važiuotum, o ne tam, kad jis blizgėtų. 
   Jaunystėje pašnekovas sirgo konstravimo aistra. Penkiolikmetis su draugais nutarė padėti namo kaimynui invalidui. Kadangi žmogus sunkiai keliaudavo gatvėmis, pasistumdamas rankomis invalido vežimėlį, jaunieji konstruktoriai sugalvojo rankų darbą pakeisti technika. Nulupę benzopjūklo variklį, jį profesionaliai pritaisė prie vežimėlio, tad kaimynas galėjo birgzti gatvėmis be jokio vargo. Žmogui taip patiko technikos privalumai, kad jis netrukus nusipirko invalido automobilį. 
   Ralio trasose savo mašinas bandęs žmogus tikina, jog automobilių niekada nemėgo kaitalioti. “Kai jau prisirišu prie ko nors, tai iki galo”, - juokauja pašnekovas. Šiuo metu miniveną “Toyota Prerija” vairuojantis verslininkas per metus nuvažiuoja nuo 30 iki 50 tūkst. kilometrų. Greičio trasas mėgstantis vyras tikina, kad keliuose nelaksto ir visada laikosi saugaus eismo taisyklių. 34 metų vairavimo patirtį turintis V.Antanaitis taip pat išvengė ir avarijų. 

Laiko lieka ir televizoriui

   Šakiuose automobilių varžybas ant ledo rengęs V.Antanaitis teigia, kad trasa ant ežero nėra pavojinga, nors kartais neišvengiama ir nesėkmių. Jis prisiminė, kaip vieno ralio metu Šakiuose į ežerą įlūžo traktorius. Anot pašnekovo, ežero ledas tokioms rungtis turi būti ne mažiau 20 cm. Druskonio ežeras varžybų metu sausio 11 d. buvo gerai suledėjęs – vietomis iki 45 cm gylio. Paakinti ralio sėkmės, druskininkiečiai planavo panašias varžybas organizuoti jau po kelių savaičių, tačiau koją pakišo atšilęs oras. Matydamas vietinių vairuotojų azartą, V.Antanaitis stebėjosi, kodėl ralio trasos šįkart pabijojo moterys. “Mes joms tokių prizų buvom įsteigę!”, - pridūrė greitį ir kliūtis mėgstantis pašnekovas. 
    Savo garaže V.Antanaitis laiko antikvarinę techniką – pirmąjį Lietuvoje bagį. Maždaug 20 metų lenktyninė technika, anot jo, varžyboms jau netinka, tačiau V.Antanaitis bei sūnūs su ja kartais išvažiuoja į miškus. 
   Akademinio irklavimo sporto meistras V.Antanaitis jaunystę šiandien prisimena sėsdamas į vienvietę sportinę valtį. Laisvalaikį atiduodamas kalnų slidėms, burlentei ir kitiems ekstremalaus sporto atributams, pašnekovas juokauja, kad laiko jam vis dėlto lieka ir ištiesti kojas prie televizoriaus, mėgstamiausiam daugelio vyrų užsiėmimui.

 
  Perka viešbučius
   Nuo sausio uždarytas viešbutis “Druskininkai”, prie miesto bažnyčios, ruošiasi rekonstrukcijai. Kalbama, jog pastatą įsigijo Druskininkuose “Lietuvos” sanatorijoje dažnai poilsiaujantis vienas turtingiausių Lietuvos žmonių, šalies pramonininkų konfederacijos prezidentas Bronislovas Lubys. Tačiau kai kurie vietiniai šiuos gandus vertina skeptiškai, tikindami, jog centrinį kurorto viešbutį nupirko vienos sanatorijos vadovas. Po rekonstrukcijos “Druskininkai” žada pretenduoti į keturių žvaigždučių viešbutį.
   Pamažu iš parduodamų kurorto objektų sąrašo nyksta miesto centre esantys pastatai. Anot neoficialių šaltinių, atsirado buvusio LTB pastato Šv.Jokūbo gatvėje pirkėjas, čia planuojantis taip pat įkurti viešbutį.

“Druskonio” inf.

 

  Mero autografai ir saldainiai vaikams 
   “Druskonis” gavo “Saulės” pradinės mokyklos 4c klasės mokinių ir jų mokytojos Marytės Kašėtaitės laišką apie susitikimą su miesto meru R.Malinausku, kuris įvyko praėjusių metų gruodį. Vaikai rašo: “Druskininkų savivaldybėje sutikti žmonės žvelgė į mus su malonia šypsena ir nuostaba. Supratome, kad savo darbe tokį vaikų būrį jie mato ne kiekvieną dieną. Šaunioji sekretorė pranešė, kad galime užeiti! Taigi giliai įkvėpėme ir… Plačiai besišypsodamas meras R.Malinauskas kviečia mus drąsiai užeiti ir sėstis. Prisipažinome, jog nesitikėjome būti priimti. Meras sako, kad kiekvienas žmogus labai svarbus ir vertas dėmesio, o ypatingai vaikas. Pasipylė mūsų klausimai, į kuriuos meras mielai ir išsamiai atsakinėjo. Sužinojome, kad būdamas mažas, jis svajojo turėti arklį. Ši svajonė išsipildė. Gaila, kad dabar jodinėjimui trūksta laiko, o ir kitas mėgiamas užsiėmimas – automobilių sportas turi palaukti. Ant mero stalo pastebėjome jo gražuolio automobilio, su kuriuo jis tris kartus tapo Pabaltijo čempionu, nuotrauką. R.Malinauskas sakė, kad, jeigu turėtų tris gyvenimus, vieną skirtų sau, kitą – šeimai, trečią – karjerai. Deja, gyvenimas vienas ir jo pašvęsti tik politikai neketina. Sėdėti Seime ir kilnoti ranką – ne jam. Tai žmogus, kuris nori matyti savo darbo rezultatus. Dalį jų jau įgyvendino, tačiau daug darbų dar laukia sėkmingo užbaigimo. Kompiuterio ekrane meras parodė mums dabartinių gydyklų vaizdą ir kaip jos atrodys po pertvarkymo į vandens atrakcionų bei pramogų centrą. Jis patikino, kad tai turėtų būti daug geriau nei vandens atrakcionų parkas Mikolaikuose, Lenkijoje”. 

“Druskonio” inf. 

 

  “Reginoje” – rankų darbo saldainiai

Prancūzas D.Common (viduryje) vietinius mokė, kaip gaminti tikrus prancūziškus desertus

   Nuo šiol “Reginos” viešbučio klientai ir restorano svečiai galės mėgautis rankų darbo saldainiais bei prancūziškais desertais. Kaip gaminti tikro šokolado stebuklus pagal prancūzišką receptūrą, virtuvės šefą Tomą Gluoksnį mokė prancūzas konditeris konsultantas Daniel Common. 
   Firminiai “Reginos” viešbučio saldainiai bus pateikiami prie kavos restorane. Tikro belgiško šokolado rankų darbo kūriniai atima daug laiko: per valandą patirties turintis konditeris pagamina tik 2 kilogramus saldainių. Su migdolais, kavos įdaru viduje, karamele puošti rankų darbo saldainiai, anot D.Common, skaniausi praėjus 12-ai valandų nuo jų pagaminimo. Valentino dienai “Reginos” viešbučio restoranas ruošia specialių formų saldainius. 
  Prancūziją Druskininkuose primins ne tik šie šokoladiniai saldainiai. “Reginos” restorano asortimente nuo šiol bus prancūziški desertai - šokolado musas, triufeliai su įvairiausiais įdarais. D.Common, siūlydamas paragauti preciziškai pagamintus prancūziškus saldumynus, tvirtino, kad netgi varškė juose yra nelietuviškos kilmės. 
   Prancūzas D.Common – Druskininkus mėgstantis žmogus. Vedęs lietuvę ir daugiau kaip 7 metus gyvenantis Lietuvoje, paskutinįkart kurorte jis buvo šokių maratono metu, kur grojo populiarios lietuviškos grupės. “Esu “Biplan” gerbėjas. Kur jie važiuoja, ten ir aš iš paskos”, - juokavo prancūzas. Tačiau D.Common su žmona Druskininkus lanko ne dėl šokių. Čia gyvena artimi žmonos giminaičiai Romas ir Elvyra Gvozdiovai.

“Druskonio” inf.

 


Reklama


Labai gera vieta Jūsų reklamai. Daugiau informacijos čia >>



© 1997-2002 Druskonis.lt . Visa medžiaga pateikta šiame puslapyje yra laikraščio "Druskonis" nuosavybė.
Kopijuoti, platinti informaciją be laikraščio "Druskonis" sutikimo DRAUDŽIAMA!
Visas teises gina LR įstatymai

Dizainas ir programavimas - Mantas S. ir Dana M.