Pirmas

Šiame numeryje
Savivaldybės žinios
Miesto žinios
Policijos žinios
Klausimas
Sportas
Kultūra
Renginiai
Skelbimai
Archyvas

Druskininkai
Druskininkų TIB
Organizacijos
Sanatorijos
Menai

Redakcija
Informacija

  Vykstame į Ispaniją!
Aurelija ZIMINSKAITĖ, 
tarptautinio projekto dalyvė, 11 H klasės mokinė


“Atgimimo” vid. mokyklos moksleiviai, vyksiantys į Ispaniją

Mokėmės ispanų kalbos

  Artėja vasaris – labiausiai laukiamas mėnuo 20-iai mūsų mokyklos mokinių. Pagaliau išvysime tą išsvajotą Ispaniją, kuria kliedime bene nuo pat rugsėjo. Mes dalyvaujame tarptautiniame kalbiniame projekte “Aplinkosauginis teritorijos vertinimas” su Ispanijos Villalbos vidurine mokykla. Šiais mokslo metais projekte dalyvauja 20 mūsų mokyklos mokytojų bei daugiau kaip 100 mokinių. Į Ispaniją vyksime tikrai su nemenku bagažu sukauptų duomenų. Biologijos mokytojos D. Klimauskienės ir jos mokinių projektinio darbo rezultatas – šaunus aplankas ir CD lietuvių–anglų kalbomis “Retieji Lietuvos augalai bei paukščiai”. Fotografams vadovavo mokytoja A. Babarskaitė, padėjusi paruošti albumą “Lietuvos gamta įvairiais metų laikais”. Mokytoja E. Senkevič ir chemijai neabejingi moksleiviai tyrinėjo Druskininkų miesto oro, vandens ir atmosferos užterštumą. Visą surinktą informaciją reikėjo apdoroti, naudojantis šiuolaikinėmis technologijomis. Čia mums pagelbėjo informatikos mokytojas B. Serbenta, padėjęs parengti ataskaitas kompiuteriu, mokęs skenuoti bei parengti skaidres. Vadovaujami projekto koordinatorės L. Šilanskienės, paruošėme pristatymus savo bendraamžiams Ispanijoje. Kiekvieną penktadienį po pamokų rinkdavomės mokykloje pas mokytoją L. Šilanskienę, tobulinome savo anglų kalbos žinias, dalyvaudavome diskusijų klube, rašydavome rašinius apie save, šeimą, pomėgius, laisvalaikį… Domėjomės mūsų miesto bei apylinkių augalija ir gyvūnija. Tuoj pat po žiemos atostogų pradėjome mokytis ispanų kalbos. Jas veda mokytoja Z. Platelienė, kuriai esame labai dėkingai už aukojamą laisvalaikį. Bene pats skaudžiausias projekto periodas buvo prieš pat atostogas, kuomet reikėjo nuspręsti, kas vyks į Ispaniją. Dirbusių ir norinčių buvo kur kas daugiau nei yra vietų. Mainų vizitui Mokyklos taryba patvirtino 20 mokinių ir 2 mokytojus. 

Pristatysime savo miestą

   Vasario 15 d. išskrendame į Ispaniją. Ten praleisime 15 dienų. Mūsų tikslas – tyrinėti Ispanijos bei Lietuvos gamtą, tobulinti anglų kalbos žinias ir mokytis kalbėti ispaniškai-pažinti kitas Europos valstybes ES nares.Susitikime su ispanų mokytojais ir mokiniais mes pristatysime savo gimtąjį miestą, papasakosime apie Druskininkų perspektyvas ir įdomų savo mokyklos gyvenimą 
   Projektą remia ir finansuoja Europos Sąjungos “Socrates” programos Koordinavimo fondas. Teisę dalyvauti “Socrates” programos “Comenius 12” kalbiniame projekte laimėjo 10 Lietuvos mokyklų. Mes labai džiaugiamės, kad mūsų šauni mokykla pateko į tą dešimtuką. 
   Aš savo ir visų mokyklos mokinių, dalyvaujančių šiame projekte, vardu noriu padėkoti mokyklos administracijai, gebančiai surasti ir įsijungti į įdomius projektus, ir visiems kartu dirbusiems mokytojams už suteiktą mums, mokiniams, nepakartojamą galimybę išvykti į Ispaniją, plėsti savo akiratį, pažinti naują kultūrą, tobulinti jau įgytas žinias.Mes Jūsų pasitikėjimo neapvilsime! 

 

  Konkursas “Panašūs kaip du vandens lašai”
Nors profesijos - skirtingos 

Kristinai Janulevičienei (dešinėje) buvo naujiena, kad ji panaši į dainininkę Laimą Lapkauskaitę 

   42-iejų metų druskininkietei Kristinai Janulevičienei, dirbančiai Darbo biržoje tarpininke, buvo naujiena, kad ji panaši į populiarią dainininkę Laimą Lapkauskaitę. Nors nesanti šios dainininkės didelė gerbėja, tačiau “savo antrininkės”, gastroliavusios Druskininkuose, koncerte vienąsyk yra buvusi. Druskininkietei, 2-iejų vaikų motinai, retsykiais paklausančiai muzikos, arčiau širdies L.Lapkauskaitės ugdomų vaikų dainos. Iš mėgiamiausių lietuvių atlikėjų ji pirmiausiai pamini Nedą ir Neringą Čereškevičienę iš populiariosios vaikų laidos “Telebimbam”. “Klausydamasi muzikos tegaliu vertinti “patinka-nepatinka”, nes neturiu jokio muzikinio išsilavinimo, “ - sako moteris, turinti specialybę, susijusią su tiksliaisiais mokslais. Įvairiapusiškesnį panašumą į dainininkę neigia ir ponios Kristinos aukštaitiška anykštėniška kilmė, tuo tarpu L.Lapkauskaitė yra marijampolietė. Druskininkiete K.Janulevičienė tapo palyginti neseniai, 1994-aisiais, iš Vilniaus persikėlusi į vyro, šiuo metu dirbančio “Tobyje”, gimtąjį miestą. Sostinę į provincijos miestelį iškeitė dėl šeimyninių buitinių aplinkybių ir tokio apsisprendimo nesigaili. 
   Charakterių skirtingumą išduoda ir ponios Kristinos kuklus nenoras viešintis, tuo tarpu L.Lapkauskaitei scena – kasdieninė duona. Nežinia, kokio jautrumo dainininkės charakteris, tačiau darbo biržos tarpininkei tarp bedarbių ir darbdavių psichologiškai sunku, kai ilgai darbo neturinčiam žmogui nieko pasiūlyti negali. 

“Druskonio” inf. 

Siūlykite pretendentus redakcijos telefonais ir laimėkite 10 Lt! 

 

  Nežinoma kurorto istorija
Vytautas VALENTUKEVIČIUS
Kurorto plėšimas 

   Didžiausios Druskininkų kurorto nesėkmės prasidėjo 1939 m. rudenį, kai į jį įžengė Raudonosios armijos daliniai. Emisaras Jeršovas kartu su grupe lydinčių asmenų skubiai aplankė kurortą ir organizavo turto išvežimą į Balstogę ir kitas tuometinės Baltarusijos vietas. Jeršovo iniciatyva skubiai iš Druskininkų išvežta 500 geros būklės lovų, 170 čiužinių, 99 pūkinės pagalvės, 100 užvalkalų ir 250 dekių. Dalies turto Balstogė negavo, nes jį nusavino Druskininkų garnizono vadas Michejevas. Apie turto nuklydimus į šalį kurorto ūkvedys G.Soloveičikas skubiai pranešė Jeršovui. Jis informavo, kad karinio dalinio, dislokuoto Druskininkuose, kariai pasiėmė: 154 lovas, 71 čiužinį, 384 kėdes, 19 stalų, 10 kušečių, 27 radijo aparatus, 7 spintas, 5 pagalves, 8 paklotes ir kitą inventorių. 
   Leitenantas Valynikovas, atsakydamas į pareikštus kaltinimus, rašė, jog su Druskininkų kurorto valdybos aktu dėl turto nusavinimo susipažinęs. Apie tai, kad 100-osios divizijos karinio dalinio, dislokuoto Druskininkuose, kariai savavališkai išsivežė baldus, pranešta 85-osios pasienio dalies štabui, esančiam Lydoje. 
Savivaliavimo faktų kurorto vilose buvo apstu visus keturis 1939 m. rudens mėnesius. Ūkvedys G.Soloveičikas ir kiti asmenys rašė, kad garnizono kariai plėšė sanatorijas, vilas “Krusenstern”, “Dvor”, “Katri” ir kitas, grobė jų turtą. Kurorto plėšimas tęsėsi ir 1940 m. pradžioje. Kurorto valdybos direktorius A.Lipšicas 1940 02 28 rašė aukštesnėms instancijoms, kad, jo duomenimis, laikinai einantis komchozo direktoriaus pareigas sausio 18 d. traukiniu išsiuntė Bliachmanui, sausio 25 d. – A.Vaismanui į Gardiną baldų siuntas, o vasario 9 d. Haremui į Balstogę – 6-ias indų dėžes. 

Toliaregiška įžvalga 

   Galiausiai naujieji kurorto šeimininkai susirūpino Druskininkų likimu. Pagal Balstogės srities VK sprendimą 1940 01 26 ir Baltarusijos TSR Komisarų tarybos parėdymą 1940 04 25 Druskininkų kurorto pastatus įsigijo Baltarusijos TSR Sveikatos apsaugos liaudies komisariatas nacionalizuojant privatinę nuosavybę ir perimant 1940 06 30 kurorto vadovybės aktu. Akte iš viso išvardinti 143 objektai. Susirūpinta, ar kurorto pastatais bus galima naudotis žiemos metu. Tuo tikslu sudaryta komisija, apžiūrėjusi pastatus, 1940 08 30 ataskaitoje išvardijo sanatorijas, pvz., “Narkomzdrav”, statinius “Anulka”, “Limba”, viešbutį “Europa”, vaikų sanatorijos stovyklą, kurie žiemos sezonui netinka. Ataskaitoje pateiktas gana smulkus kurorto aprašymas, įvardinti netgi tiltai per Ratnyčios upę. 
   Senieji kurorto vadovai, ko gero, naujiems šeimininkams netiko, todėl nuo rugsėjo mėnesio Druskininkų kurorto valdybos direktoriumi tapo R.Rumiancevas, kuris ėmėsi aktyvaus darbo. Skaitė apie Druskininkus pranešimus, iš kurių viename toliaregiškai įžvelgė: “Druskininkų kurortas tai ne tik gamtos turtas, bet ir išskirtinis politinis geografinis taškas. Artimiausiu metu kurortas bus sąjunginės reikšmės. Juo naudosis ne tik BSSR, bet ir Lietuvos TSR, Latvijos TSR, Estijos TSR bei kiti SSSR kraštai”. R.Rumiancevas puoselėjo mintį, kad medžiaga apie Druskininkus bus išversta iš lenkų kalbos į rusų, paruošė kurorto rekonstrukcijos plano apmatus. Jie buvo išdėstyti 17-oje puslapių.

Kritiška finansinė būklė 

   Žmonės dirbti sanatorijoje buvo kruopščiai atrenkami, jų anketos buvo gana išsamios. Darbuotojų sąrašuose mirga marga lenkų, baltarusių, žydų tautybės asmenys. Tik vienos iš organizacijų 26-ių darbuotojų sąraše nurodytas lietuvis – Juozas Žukovskis. 
   1940 08 23 duomenimis, Druskininkuose veikė: sanatorija Nr.1 (153 darbuotojai), sanatorija Nr.2 (38 darbuotojai), kurorto valdybos “Druskininkai” poliklinika (34 darbuotojai), sanatorija “Narkomzdrav” (173 darbuotojai). 1940 10 22 Baltarusijos SSR Narkomzdravo įsakymu nurodyti kurorto vasaros sezono trūkumai ir priemonės jiems pašalinti, nes gydymo įstaigos stokojo kvalifikuotų kadrų, buvo daug netvarkos, skundų pavidalu pasiekusios centrinės vadžios organus ir spaudą. Kurorto finansinė būklė buvo kritiška. Atlyginimai darbuotojams už lapkričio mėnesį nepilnai išmokėti, nes trūko 15 tūkst. rublių. Prie kurorto valdybos rašto pieštuku prirašyta, kad remonto darbus reikia pradėti nuo naujųjų metų. Pinigų sumos jau užfiksuotos litais.

 
  Sensacija? Taip.
Valerijus VORONINAS

   Didelį ispūdį padarė istorinė Vytauto Valentukevičiaus informacija “Druskininkai paminėti 40 metų ankščiau”, išspausdinta “Druskonio” š.m. 1-ame numeryje. Ji, suprantama, ne iš piršto laužta, ir, ko gero, ne iš Maskvos gerbiamo istoriko atvežta. Įsigijus atitinkamus Vilniaus archyvų ir bibliotekų leidinius, jau gerą dešimtmetį buvo galima tyrinėti mūsų krašto praeitį. Deja, ne kiekvienas tam gali aukoti savo brangų laiką ir pinigus. Aš gerai žinau, ką reiškia praleisti savaitę sostinėje vien tam, kad susipažintum su archyvo fondais. Tiesą pasakius, vėliau kruopštų darbą vainikuoja sėkmė, bet kiek tai kainuoja tyrinėtojui? 
   Istorikas pagaliau atsisako spaudiniuose garsintų istorinių “tiesų”, sutinka su tuo, jog ne viskas dar žinoma, ir pats ieško originalių archyvinių dokumentų ar jų kopijų. Kita vertus, istorikas apsiriboja tik žinute - plačiau dokumento ar jo kopijos turinio nekomentuoja. O gaila ! 
   Manau, esant galimybei, miestas turėtų iš istoriko nupirkti archyvų antspaudais ir direktorių parašais patvirtintas svarbių istorinių dokumentų kopijas.

 


Reklama


Labai gera vieta Jūsų reklamai. Daugiau informacijos čia >>



© 1997-2002 Druskonis.lt . Visa medžiaga pateikta šiame puslapyje yra laikraščio "Druskonis" nuosavybė.
Kopijuoti, platinti informaciją be laikraščio "Druskonis" sutikimo DRAUDŽIAMA!
Visas teises gina LR įstatymai

Dizainas ir programavimas - Mantas S. ir Dana M.