Pirmas

Šiame numeryje
Miesto žinios
Policijos žinios
Klausimas
Sportas
Kultūra
Savas gylis
Renginiai
Skelbimai
Archyvas

Druskininkai
Druskininkų TIB
Organizacijos
Sanatorijos
Menai

Redakcija
Informacija

  Dzūkų dainų karalienė
   Gruodžio 30 d. įteiktos Kultūros ministerijos įvairaus dydžio kasmetinės konkursinės premijos už nuopelnus įvairiose kultūros srityse. Tarp 14-os premijuotųjų iš visos Lietuvos - 86-erių metų druskininkietė liaudies dainų pateikėja Agotė Žuraulienė, apdovanota už vertingų tradicinės kultūros lobių – papročių, dainų, šokių – išsaugojimą ir pateikimą rinkėjams. Praėjusiais metais išleista A.Žuraulienės garso kasetė “Ainu keliu dainuodama” susilaukė didelio susidomėjimo. Ji buvo pristatyta Vilniuje, Druskininkuose… 


Agotė Žuraulienė su šviesios atminties vyru Juozu

Birutė ZALANSKAITĖ

Stiprybės galia 

   Neeilinė tautosakos pateikėja, dzūkiškų dainų mokovė Agotė Žuraulienė gimė Margionių kaime 1916 m. gruodžio 12 d. gausioje Kazio ir Jacentos Saulevičių šeimoje. Agutė augo apsupta gamtos grožio, artimųjų meilės ir dainų. Motulė savo dukteris išmokė daugybės namų ir laukų darbų ir patikėjo brangų palikimą – po kraičio skrynią šimtais skaičiuojamų giesmių bei dainų. Agutė – 9-oji iš 11-os vaikų, turėjo 5 brolius ir 5 seseris. Visiems užteko duonos, meilės, kantrybės ir išminties. 
   Tai, ką gavo gimtinėje, jai buvo kaip stiprybės galia visam gyvenimui: kai nutekėjo į Randamonis, kai 10 metų buvo Sibiro tremty ir dabar, kai eidama 87-uosius metus našlauja Druskininkuose. 

Dainų jūra 

   Šią talentingą dainininkę pirmasis 1976 m. atrado ir lemtingai prisidėjo prie jos dainų išlikimo mokytojas lituanistas, entuziastingas kraštotyrininkas Bronius Šukys. A.Žuraulienė iš atminties atgamindavo vis naujas dainas ir jų tekstus siųsdavo B.Šukiui. Jis pats daug sykių lankėsi Agutės namuose Druskininkuose ir po kruopelytę rinko tautosakos perlus. Ne tik dainas, bet ir patarles, gamtos garsų pamėgdžiojimus, žaidimų aprašymus. Tokiu būdu užrašyta 783 tautosakos vienetai, tarp kurių daugiau nei 660 dainų ir ratelių. Tai rekordinis skaičius, dainų jūra! Rengdamas visą šią daugiatomę medžiagą, veiklusis kraštotyrininkas ją savo ranka perrašė ir įrišo į 6 storas knygas, kurių kopijas padovanojo pateikėjai. Visa šį medžiaga saugoma Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto Lietuvių tautosakos rankraštyne. Dainas į magnetofono juostą įrašė šio instituto darbuotojai. A.Žuraulienės įrašų rastume ir Lietuvos muzikos akademijos Etnomuzikologijos skyriuje. 
   Dainininkę ne kartą lankė “Kupolės” folkloro ansamblis iš Kauno, įsirašė apie 560 dainų. Ją yra lankę įvairūs pavieniai atlikėjai, folkloro ansamblių vadovai. Visi būna svetingai priimami ir išvyksta įsirašę daug gražių dainų. 
   Įvairus dainininkės repertuaras. Jame daug kalendorinių, darbo, šeimos, jaunimo, karinių, politinių-patriotinių, baladžių, romansų ir kitokios žanrinės paskirties dainų, bet patys didžiausi aruodai sukaupti iš vestuvinio ciklo dainų (nuo pažintuvių iki sugrąžtų). 

Trūks plyš išmokdavo 

   A.Žuraulienė turi malonų, lyrinio atspalvio balsą. Dainuodama ji tekstų netrumpina, o melodijas perteikia su dzūkams būdingu subtilumu ir menine nuovoka. “Labai mėgdavau ir tebemėgstu dainuot…Išgirstu, būdavo, naują dainą ir visa užsidegu – trūks plyš turiu ir aš ją išmokt. O dainuodavau visur ir visada: darbe ir poilsy, džiaugsme ir liūdesy. Dainos dažnai man ir knygas pavaduodavo. Jau pats dainavimas mane džiugina, o jei dar kas klausosi…” – teigia dainininkė. 
   Jaunystės metais Agotė Saulevičiūtė buvo ne tik nepralenkiama dainininkė, bet ir vaidindavo Margionių jaunimo vakarėliuose, buvo miela, linksmo ir taikaus būdo, visur kviečiama. Dainingos buvo ir 4 Agotės seserys, brolienės bei draugės. “Mes be jokio pavydo tarytum viena su kita lenktyniaudavom, kuri daugiau dainų moka. O ką moka viena, kaipgi neišmoks kita,” – pasakoja dainininkė. Aplinkinių Kapiniškių, Darželių, Kabelių, Musteikos, Šklėrių, Marcinkonių kaimų jaunimas labai mėgo dainuot, lankyti Margionių klojimo teatro vaidinimus. Šio teatro savamokslio režisieriaus, poeto, artisto Juozo Gaidžio sukurtiems eilėraščiams Agutė padėdavo parinkt melodiją – eilės tapdavo dainomis.

Skausmingi išgyvenimai 

   1942 m. Agutė nutekėjo į Randamonis už Juozo Žuraulios. Ir dabar tebeprisimena, kaip verkavo savo vestuvėse… Bet su vyru sugyveno gražiai. Užaugino dukterį Zitą, dirbančią farmacininke Vilniuje. 
   “1948 m. pavasarį, gegužės 22 d., paryčiui pažadino mus ginkluoti vyrai. Pasakė:”Kelkitės, važiuojat, kur baltos meškos!” – prisimena A.Žuraulienė. Išvežė Agutę su dukrele, vyru, dieveriu Viktoru ir šešuru Aleksandru. Atsidūrė jie Krasnojarsko krašte. Teko badauti, gyventi barakuose, miegoti ant savo daiktų. 3-ejų metų dukrelei įkando maliarinis uodas, reikėjo daug pastangų ją gydant. Pagyvenęs baisiomis sąlygomis, susirgo šešuras ir greitai mirė. Ji pati taip pat neteko jėgų:”Aš jau nepaėjau, atrodė, kad krisiu. Ten labai bjaurus klimatas: drėgmė, smarvė… Pirmoji vietovė buvo Tanzibėjus, o vėliau pervažiavom į Beregčulį. Ten siauraakių kachasų kraštai”. 

Savam krašte 

   Į Lietuvą Žuraulios grįžo 1958 m. sausio 24 d. Parvažiavo į Randamonis. Jų namai buvo užimti, ten buvo įkurdinta septynmetė mokykla. Anyta, kuri dėl ligos į Sibirą nebuvo išvežta, gyveno tik mažoje virtuvėje. Jaunai šeimai nebuvo kur pasidėti. Daiktus sukrovė į kluoną, o patys nakčiai pasiklodavo ant grindų klasėse, kai mokiniai išeidavo namo. Taip jie vargo 5 mėnesius, iki mokslo metų galo. 
   Nuo 1958 m. Žuraulių šeima persikraustė į Druskininkus. Gyveno sandėliuke, kol pasistatė namą. “Bet, rodos, ir vargo nebuvo, džiaugėmės, kad savo Lietuvoj…Mes abu su Juozuliu ir jo broliu Viktoru buvom labai patriotai. Kad ir po stogu, bet gerai, kad tik ne ten, ne svetimam krašte…”. Ir iki šiol A.Žuraulienė liko tauri patriotė, nesavanaudė, nepalaužiamos šviesios pasaulėjautos, stipraus tikėjimo, mylinti Tėvynę, jos gamtą, papročius, dainas, mylinti Gyvenimą. 

 

  Druskininkai paminėti 40 metų anksčiau
Vytautas VALENTUKEVIČIUS

   Daugiau kaip 200 metų spauda kartojo, kad Druskininkai (Druski) pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose, t.y. Pervalko dvaro inventoriaus knygose, paminėti 1636 m. Nuo to laiko apie mūsų vietovę, mineralinius vandenis, purvą, klimatą bei jų gydomąją galią daug rašyta monografijose, moksliniuose straipsniuose, enciklopedijose, nuo 1838 metų poilsiautojams ir turistams skirtuose leidiniuose. 
   Vis dėlto Druskininkų istorijoje – dar daug baltų lapų. Galbūt dėl to, kad dokumentai apie Druskininkus daugelį metų buvo neprieinami? 
   Daugelis žino, jog Maskvoje saugomi Lietuvos metrikos originalai. Viename iš jų minimas Druskininkų kaimas: rašoma, jog 1596 metais Druskininkų kaimas atiduotas Pervalko dvaro valdytojui ponui Voropajui. Ši data 40 metų ankstesnė nei iki šiol žinomas Druskininkų paminėjimas 1636 metais. Pridedu šio dokumento kopiją (nuotr. - fragmentas). 

 

  Viečiūnų vaikai susitiko su Prezidentu
Algis BOLYS 
Viečiūnų pagrindinės mokyklos direktorius


Vieciūnų vaikai su Prezidentu V.Adamkum

   Gruodžio 14-ąją 12 Viečiūnų mokyklos mokinių kartu su direktoriumi ir mokytoja Vilija Mieščionaitiene buvo pakviesti į Almos Adamkienės labdaros ir paramos fondo rengiamą Šv. Kalėdų šventę Prezidentūros rūmų Baltojoje salėje. Tačiau ne tik dovanos žadino mūsų nekantrumą. Atvykę į Vilnių, galėjome grožėtis miesto panorama iš TV bokšto. Mus lydėjusi Prezidentūros darbuotoja Irena parodė puošnias eglutes Rotušės ir Katedros aikštėse, aplankėme Katedrą. Kiek buvo klegesio, kai atėjome pietauti į ,,Da Antonio” piceriją! Mūsų laukė puiki aplinka, skanūs ir sotūs pietūs. Po jų skubėjome į Prezidentūrą. Prezidento rūmuose patyrėme maloniausias akimirkas, pamatėme Prezidento kabinetą, puošnią eglutę Baltojoje salėje, kurioje ir vyko visas šventės šurmulys. Susirinkusius vaikus pasveikino A.Adamkienė ir Prezidentas V. Adamkus. Po to žiūrėjome Klaipėdos artistų spektaklį ,,Žirnių mūšis”. Na, o po jo laukė šokiai, žaidimai ir dovanos, kurias dalijo Kalėdų senelis kartu su ponia Alma. Buvo smagu ir linksma. Norėjosi dar pabūti šalia šių nuoširdžių ir dosnių žmonių, kurie padeda daugeliui Lietuvos vaikų pamatyti ir pajausti vaikystės malonumus.

 
  Mūsų atstovas šalies moksleivių parlamente

Druskininkams Lietuvos moksleivių parlamente atstovaus Vyka Večkytė

Aistė GRIGALIŪNAITĖ 

   Lietuvos moksleivių parlamentas, kuris atstovauja visiems šalies mokiniams, sudarytas iš 96 narių, renkamų 2-ejiems metams. Neseniai vėl vyko rinkimai į šį parlamentą.

   Pirmasis rinkimų etapas buvo lapkričio 22d., kai kiekviena mokykla išsirinko po vieną moksleivį tolesniam etapui. Druskininkuose 1-ajame etape dalyvavo 14 kandidatų. Daugiausia jų, net penkis, iškėlė Leipalingio vid. mokykla. Išrinkti kandidatai lapkričio 4 d. susirinko 2-osios vid. mokyklos skaitykloje išsirinkti vieną moksleivį, kuris atstovaus Druskininkams moksleivių parlamente. 5 kandidatai-rinkėjai per duotąsias 3 min. pristatė savo projektus, kurie daugmaž įvardijo jų tikslus moksleivių parlamente. “Ryto” gimnazijos 11-okė Eglė Zuzevičiūtė plėstų mokyklų bendradarbiavimą bei mieste įkurtų diskusijų klubą, kuris padėtų mokiniams ir mokytojams vieniems kitus geriau suprasti. 11-okės Vykos Večkytės, išrinktos “Atgimimo” vid. mokykloje, tikslas būtų ginti moksleivių teises ir suaktyvinti jų laisvalaikį. Igoris Veščiovas iš 2-osios vid. mokyklos pasisakė už tautinių mokyklų mažumas, kadangi Alytaus apskrityje rusų mokykla yra vienintelė tik Druskininkuose. Taip pat jis norėtų išsamesnio moksleivių švietimo dėl narkotikų, alkoholio ir nikotino. Leipalingio vid. mokyklos 10-okas Rokas Jarašius po trumpo prisistatymo įvardijo savo siekius, kurių pagrindinis – Leipalingio mokyklos išlikimas viduriniąja. Liusana Bulanova, atstovaujanti Senamiesčio vidurinei, siektų svarstyti mokyklų švietimo reformas bei norėtų plėsti mokyklų bendradarbiavimą. 
   Po pasisakymo 5 kandidatai-rinkikai balsavo už tą vienintelį, kuris turėtų atstovauti Druskininkų moksleiviams parlamente. Vyka ir Igoris surinko po lygiai balsų, tad komisija, kurią sudarė Švietimo skyriaus vyr. specialistė D.Chochienė, K.Vilkaitis ir 5 moksleiviai, po ilgų svarstymų pakartotinai balsavo tik už šiuos du kandidatus. Balsai lėmė, kad Lietuvos parlamento nare tapo V.Večkytė. Ji jau dalyvavo 1-ajame moksleivių parlamento posėdyje, kuris įvyko Seimo rūmuose. 

 
  Atsinaujinę “Bočiai” 
Ramona JONUŠIENĖ, “Bočių” bendrijos valdybos pirmininkė

   Bendrijos “Bočiai” taryba plečia savo veiklos programą, idant ji būtų kuo įvairesnė, turiningesnė, įtrauktų daugiau žmonių. 

Etnogrupė 

  
Pirmiausia didesnį dėmesį skiriame etnopaveldui, savo protėvių - kaimo žmonių inteligencijai, darniai jų bendruomenei, gražiems tarpusavio santykiams. “Bočių” programoje numatyti kalendorinių švenčių papročiai. “Bočių” etnogrupė rašo scenarijus, remdamasi aplankytose vietose surinkta medžiaga ir etnologų rašytiniais šaltiniais. Etnovaidinimus režisuoja Stasė Švedienė. Balandžio 18-20 d. Druskininkų pramogų aikštėje ketiname parodyti Jurginių papročius tarsi šventas apeigas pavasariui ir šv.Jurgiui, kuris atrakina žemę, paleidžia rasą sidabrinę ir paukščių himnus. 

Tvarkome aplinką

   Druskininkų “Bočiai” vertina gamtos grožį, jos dermę su kurorto statiniais. Džiaugdamiesi miesto valdžios dėmesiu infrastruktūrai, želdiniams ir gėlynams, patys pasisiūlėme prisidėti prie miesto aplinkos tvarkymo darbų. Pasitarę su Savivaldybės administracijos ūkio dalies vadovais, savanoriškai pasirinkome prižiūrėti Nemuno pakrantės dalį nuo “Dangaus skliauto” iki Veisiejų gatvės. Šį rudenį grėbėme lapus, rūpinomės jų išvežimu, stebėjome, kad nebūtų daužomi buteliai ir šiukšlinama ši graži vieta. 

Bičiulystė su birštoniečiais 

   Rėmėjų dėka lankėmės Birštone, kur buvome pakviesti parodyti adventinių papročių vaidinimą. Birštoniečiai mus šiltai priėmė, pasidalino savo veiklos naujovėmis, parodė vietinius muziejus. Mus vienija toks pats kurortų atgaivinimo, naujovių ieškojimo siekis. Birštonas turi gražų kurorto kultūros centrą, kur susibūrusios įvarios bendrijos. Mūsų vaidinimą stebėjo miesto valdžios atstovai, įvairių organizacijų pirmininkai, žurnalistai. Salė buvo pilnutėlė. 

Nauji klubai 

   Gruodžio mėnesį “Bočių” bendrijoje įsikūrė “Kraitės” klubas, jau surengęs pirmąją parodėlę “Kalėdiniai rankdarbiai”. Klubo vadovė Joana Stulgienė didelį dėmesį skiria savitiems suvenyrams. 
Mūsų veiklą praturtins dar viena naujovė – vasario 10 d. bus įkurtas Sveikatingumo klubas, kurio nariais tapo jau daug žmonių, daugiausia moterų. Visus, norinčius jame dalyvauti, kviečiame atvykti vasario 10 d. į “Sūručio” sanatoriją. Įvyks įdomus susitikimas su birštoniečiais sveikuoliais, kurie mums perduos šios veiklos respublikinę estafetę. Jie pasidalins su mumis šios veiklos patirtimi, tikslais, įdomybėmis. Tikimės medikų paramos šiai altruistiškai veiklai. Dalintis su visais tuo, ką aš moku ir neseniai išmokau ar patyriau, yra mūsų bendrijos kredo. 

Ansamblio programa 

   “Bočių” ansamblis, pasikvietęs gabią vadovę Marytę Kuliešienę, taip pat mokosi naujų dainų, praturtina savo programą jumoristiniais intarpais, linksmais šou elementais, dialogais. Kviečiame ypač turinčius humoro jausmą žmones atvykti į mūsų bendriją. Laukiame vyrų aktyvesnio dalyvavimo. Geriems darbams ir tobulumui siekti nėra amžiaus ribų: gyvenimo turinio papildymas yra mūsų visų rūpestis.

 


Reklama


Labai gera vieta Jūsų reklamai. Daugiau informacijos čia >>



© 1997-2002 Druskonis.lt . Visa medžiaga pateikta šiame puslapyje yra laikraščio "Druskonis" nuosavybė.
Kopijuoti, platinti informaciją be laikraščio "Druskonis" sutikimo DRAUDŽIAMA!
Visas teises gina LR įstatymai

Dizainas ir programavimas - Mantas S. ir Dana M.