Pirmas

Šiame numeryje
Savivaldybės žinios
Miesto žinios
Policijos žinios
Klausimas
Sportas
Kultūra
Renginiai
Skelbimai
Archyvas

Druskininkai
Druskininkų TIB
Organizacijos
Sanatorijos
Menai

Redakcija
Informacija

  Toli eis mūsų Timas…

Timas Pelanis su laimėta knyga
Justina CILCIŪTĖ 

   Atkakliai ir nuosekliai dirbantys visuomet pasiekia savo tikslą. Taip atsitiko ir Senamiesčio vid. mokyklos 12-okui Timui Pelaniui. Š. m. pradžioje jis dalyvavo rašinių konkurse, kurio tema “Lietuvos kovų už laisvę, kariuomenės bei netekčių istorija”. Jį organizavo Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras bei Krašto apsaugos ministerija.
   Dalyvauti konkurse Timą paskatino jo lietuvių kalbos mokytoja Stasė Stankaitienė, kuri jam labai daug padėjo. Timas konsultavosi ir su istorijos mokytoja Vida Zubrickiene. Bendradarbiaujant su mokytojomis, gimė rašinys “Ar Lietuva – didvyrių žemė?”. Jį Timas pradėjo J.Aisčio eilėraščio ištrauka, o visas rašinys lyg esė apie praeitį. Svarbiausias klausimas – “Ar reikėjo 1940 m. priimti Vokietijos ultimatumą, ar pasipriešinti?”. Dvyliktokas vadovavosi J.Aisčio nuomone, jo svarstymais, nes tų laikų įvykius ir išgyvenimus poetas apmąstė savo straipsniuose. Antroje rašinio dalyje Timas aprašo druskininkietės mokytojos prisiminimus apie tremtį Sibire. Šis rašinys pateko į Druskininkų miesto Švietimo skyrių, kur speciali komisija atrinko geriausius darbus. Tarp jų buvo ir Timo darbas.
   Ir štai prieš keletą savaičių mūsų mokyklą pasiekė džiugi žinia, kad Vilniuje išleista knyga “Prakalbinta praeitis”, kurioje sudėti geriausi literatūriniai rašiniai, istoriniai referatai, kraštotyriniai darbai. Timo rašinys ypač pagerbtas, nes išspausdintas pats pirmasis. Knygą dovanų gavo Senamiesčio vid. mokykla ir pats T. Pelanis. Reikia pridurti, kad tai ne pirmas jo laimėjimas. Jau būdamas aštuntokas jis pradėjo dalyvauti įvairiose olimpiadose. Labiausiai pasisekė 11-oje klasėje. Tuomet Timas dalyvavo miesto anglų kalbos olimpiadoje ir užėmė 1-ąją vietą. 2002 m. pavasarį vokiečių kalbos olimpiadoje taip pat iškovota 1-oji vieta. Istorijos olimpiadoje, vykusioje Kaune, 1-oji vieta ir vėl atiteko šiam šauniam vaikinui. Mokyklos “Talentų vakaro” metu Timas gavo šūsnį padėkų už šiuos laimėjimus, o taip pat vokiečių kalbos žodyną. Ateityje jis planuoja studijuoti teisę.
   Mokytojai apibūdina Timą kaip atsakingą, rimtą, turintį tikslą ir jo siekiantį, drausmingą, besigilinantį į literatūros bei istorijos šaltinius, mokinį. Draugai ir klasiokai pažįsta jį kaip malonų pašnekovą, linksmą, draugišką vaikiną. Toli eis mūsų Timas…

 

  “Kiekvienas svečias – aukso vertės” 

M.Borkowska-Flisek, A.Nedzelskis ir R.Žukauskas bei Gdansko radijo korespondentė parodos “Dainavoje” atidarymo metu 
Nijolė PASERBSKIENĖ

   Lietuvos specialiosios kūrybos draugija (LSKD) “Guboja”, tęsdama vizualinių menų projektą “Mūsų galerija”, spalio 19 d. Druskininkų miesto muziejaus filiale Vaikų dailės galerijoje atidarė tarptautinę vaikų ir jaunimo neįgaliųjų kūrybos parodą “Paprastas pasaulis”. Parodoje druskininkiečiai, vilniečiai, kauniečiai, šiauliečiai, panevėžiečiai, alytiškiai, vilkaviškiečiai ir svečiai iš Rygos bei Gdansko - 125 autoriai, kurių amžius nuo 5 iki 32 metų, atstovaujantys 20 mokymo ir ugdymo įstaigų, eksponuoja įvairia technika atliktus darbus, atskleisdami ne tokį jau paprastą savo pasaulį. Dauguma jaunųjų kūrėjų tądien dalyvavo ekspozicijos atidaryme.

Neįgaliųjų parodos dalyvis druskininkietis Mindaugas Sereika su mama

   “Kūryba ne tik ugdo neįgaliųjų pasitikėjimą savo jėgomis, bet ir skatina juos daugiau bendrauti, dažniau susitikti, kas jiems yra ypatingai svarbu”, - pradėdama renginį kalbėjo LSKD tarybos pirmininkė V.Vitaitė. Šią tiesą patvirtino ir viešnia iš Vilniaus - Lenkų instituto direktorė M.Kasner, pasidžiaugusi jau keletą metų trunkančia druskininkiečių ir Gdansko gyventojų kūrybine draugyste, neblėstančiu jų noru bendradarbiauti.
   Neįgaliųjų adaptacijos ir švietimo centrų delegatams parodos organizatoriai įteikė dovanėlių, M.K.Čiurlionio muzikos mokyklos moksleiviai drauge su mokytoju O.Bogdanovu paskyrė gražiausias melodijas, o visų renginio dalyvių nuotaiką pakėlė galerijos vedėjo V.Cololo sugebėjimas žaismingai vertėjauti.
   “Kiekvienas svečias yra aukso vertės”, - perfrazuodamas lenkų patarlę, dailininkas A.Nedzelskis spalio 19 d. “Dainavos” centre pristatė penkias Gdansko tapytojas, parodos “Mūsų paletė” autores: B.Bielecką, K.Lauer, B.Miśkowicz, M.Nienartowicz, I.Tatarą. Tiesą sakant, dauguma vernisažo dalyvių su dailininkėmis buvo spėję susipažinti neakivaizdžiai – mat kvietimus jos “pasirašė” autošaržais, linksmoje portretų rikiuotėje reikšmingiausią vietą pelnytai paskirdamos savo vedlei – parodų kuratorei M.Borkowskai – Flisek. “Keturios dalyvės yra Pabaltijo dailininkų draugijos narės, tik viena sugebėjo išsaugoti nepriklausomybę, keturios neragavo rimtų dailės mokslų, nes iš penkių - tik viena profesionalė, bet visa tai tapo ne jų trūkumais, o privalumais, nes autorės savo kūriniais į žiūrovą prabyla širdies kalba”, - pasakojimą apie viešnias tęsė ponia M.Borkowska – Flisek ir dailininkas R.Žukauskas, kurį kolega A.Nedzelskis pavadino jos “atvaizdu” Druskininkuose, mat šių dailės fanatikų dėka prasidėjo ir vis labiau plėtojasi Gdansko ir Druskininkų kultūros mainai.
   Iš tiesų - “Mūsų paletė” lankytoją paperka subtiliu kameriniu skambėjimu, spalvų ir stiliaus harmonija. Ko gero, tik moterys gali taip jaukiai “patupdyti” koplytėlę priekalnėje, sujungti tiltu upės krantus, melancholiškai pažvelgti į vienišą pirkią pusnynuose. Ramūs urbanistiniai peizažai, iškalbinga pajūrio gamta, nesunkai atpažįstami Druskininkų kurorto kampeliai ir niekad nepabostančios gėlių kompozicijos – visi šie paveikslai temomis ir vaizdavimo būdu yra stebėtinai artimi, tarsi autorės dirbtų susitarusios, savo sumanymams įgyvendinti pasitelkdamos didelę bendrą paletę.
   Lenkų dailininkų darbai “Dainavos” centre eksponuojami ypač dažnai. “Dainavos” pastangas puoselėti Druskininkų ir Gdansko draugystę Lietuvos Respublikos Garbės konsulas Gdanske M.Kopydłowskis įvertino Padėkos raštu, kurio įteikimu buvo užbaigta parodos atidarymo ceremonija.

 

  “Lietuvos spalvos” Gdansko rotušėje 
Maria BORKOWSKA-FLISEK 

   Priimant tai, ką nori perduoti ir parodyti mums vaizdo kūrėjas, nereikia svetimų kalbų žinių. Būtent dėl to didelį veržlumą įgavo kaimynų Druskininkų ir Gdansko dailės parodų mainai. Jie vis labiau aprėpia įvairiausias abiejų miestų kūrėjų grupes bei įgyja vis augantį gerbėjų būrį. 
   Spalio 3 d. Gdansko miesto pagrindinės rotušės žiemos salėje įvyko jauki šventė atidarant 3 druskininkiečių dailininkų Laimos Mazurevičenės, Adelberto Nedzelskio ir Roberto Žukausko kūrybos parodą “Lietuvos spalvos”. Dera priminti, jog ši paroda prieš tai veikė Gdansko mikrorajono Brzezno kultūros namuose. Tuo tarpu spalio 3-ąją druskininkiečių paroda atidaryta pačioje senamiesčio širdyje, senosios architektūros itin prestižiniame pastate, kur įsikūrusi Gdansko istorijos muziejaus būstinė. Ji stovi pagrindinėje senamiesčio gatvėje, lankoma visų Gdansko turistų. Nors dabar ruduo, į Gdanską atvyksta daug turistų iš Vokietijos, Skandinavijos šalių, Amerikos. Šiuo metu laiku po pasaulį dažniausiai keliauja pensininkai, nes viskas atpinga, o aplinka tampa kameriškesnė… 
   Salė, kurioje veikia paroda, yra graži, stilinga ir nuotaikinga. Vienintelis trūkumas, jog jos sienos išklijuotos puošniu audeklu, kurio raštai šiek tiek trukdo susikaupti apžiūrint paveikslus. 
Paroda iš Brzezno į į bene prestižiškiausią miesto centro parodų salę pateko Lietuvos garbės konsulo Gdanske Miroslawo Kopydlowskio pastangomis. Apskritai konsulas itin rūpinasi visais mano organizuojamų Gdanske lietuvių parodų reikalais. Visuomet jo pagalba galima pasikliauti ir rengiant Gdansko dailininkų parodas Druskininkuose. 
   Į parodos atidarymą atvyko keliasdešimt asmenų, tarp kurių gausybė nuo “ aukščiausios lentynos”: be Lietuvos garbės konsulo, kuris yra šios parodos globėjas, ir rotušės bei muziejaus šeimininkų, atvyko Rusijos ir Ukrainos diplomatinių atstovybių darbuotojai, Gdansko miesto viceprezidentas, vaivadijos seimelio ir miesto tarybos nariai. Parodą atidarė muziejaus direktorius Adamas Koperkiewiczius, apie Druskininkų ir Gdansko menininkų bendradarbiavimą ir ateities planus papasakojo šių eilučių autorė. 
   Parodos atidarymas - ne vien jos reklama, bet ir bendravimas. Jis man be galo svarbus propaguojant Gdanske ir pajūrio miestuose Druskininkų kūrybos žmones. Su dideliu džiaugsmu priėmiau asmeninį Ukrainos konsulo prašymą dalyvauti visose organizuojamose Druskininkų dailininkų parodose. Privalu priminti, kad vis dažniau vykstančios Gdanske druskininkiečių (vaikų, jaunimo, suaugusių) kūrybos parodos įgyja vis didesnį nuolatinių lankytojų būrį. Tokiu būdu kuriasi neoficiali Druskininkų mylėtojų draugija. 
   Galiu teigti, kad paroda visiems atidarymo dalyviams labai patiko. Be abejo, ne visi darbai kiekvienam, tačiau kiekvienas iš svečių surado paveikslus, kurie juos sužavėjo. Kaip pas mus Lenkijoje kalbama, “Ne tai yra gražu, kas yra gražu, bet tai – kas kam patinka”. 
    Ši bei Druskininkų centre “Dainava” vykusi paroda “3:1” – tik pirmosios meno mainų tarp Gdansko ir Druskininkų kregždutės. Jau laukia kitos ne mažiau įdomios parodos: gdanskiečių – Druskinininkuose ir druskininkiečių - Gdanske. Abiejų miestų gyventojai privalo taupyti laiką, kad galėtų aplankyti parodas, dailininkai turi kurti ir pateikti savo darbus, o organizatoriai – apsiginkluoti kantrybe ir energijos atsargomis.

 


Reklama


Labai gera vieta Jūsų reklamai. Daugiau informacijos čia >>



© 1997-2002 Druskonis.lt . Visa medžiaga pateikta šiame puslapyje yra laikraščio "Druskonis" nuosavybė.
Kopijuoti, platinti informaciją be laikraščio "Druskonis" sutikimo DRAUDŽIAMA!
Visas teises gina LR įstatymai

Dizainas ir programavimas - Mantas S. ir Dana M.