Pirmas

Šiame numeryje
Miesto žinios
Policijos žinios
Klausimas
Savas gylis
Sportas
Renginiai
Skelbimai
Archyvas

Druskininkai
Druskininkų TIB
Organizacijos
Sanatorijos
Menai

Redakcija
Informacija

  "Tualetiniai" mainai
Rasita BOČIENĖ

  
Paskutinysis balandžio 24 d. vykusio Savivaldybės tarybos posėdžio klausimas vadinosi "Dėl negyvenamųjų patalpų pirkimo". Kalbama buvo apie privatų viešąjį požeminį tualetą Vilniaus alėjoje, priklausantį Tarybos nariui Vytautui Andriuškevičiui. Kadangi Savivaldybė norėjo šį tualetą įsigyti, o savininkas nepageidavo jo parduoti, jam buvo pasiūlyti mainai.

Pastatas Sausojoje g. 14a įvertintas 9 tūkst. litų 

Tarybos nario tualetas stovėjo neveikiantis

Tualetų verslas nežavėjo

   Aikštė Vilniaus alėjoje sparčiai tampa labai svarbia miesto vieta. Druskininkų gydykla persikels į renovuojamą buvusį purvo skyrių, padidės poilsiautojų srautai, aikštėje nuolat vyksta masiniai renginiai, mugės, įrenginėjama sudėtinga stacionari scena, pritrauksianti minias žiūrovų. Jau seniai aišku, kad čia trūksta tik vieno rimto objekto - viešo tualeto.
   Požeminis tualetas aikštės pakraštyje yra, tačiau - privatus. Jo savininkas Savivaldybės tarybos narys Vytautas Andriuškevičius niekada rimtai taip ir nepanoro verstis tualetų verslu, buvo leidęs jį eksploatuoti komunalininkams, tačiau netvarkomo tualeto būklė nuo pat jo privatizavimo vis prastėjo, kol dabar jis tapo visai apgailėtinas. Savivaldybė norėjo tualetą iš V.Andriuškevičiaus nupirkti, tačiau Tarybos narys staiga pareiškė ketinimus vietoj tualeto įrengti kavinę. Derybos vyko ilgai, kol, pasak mero R.Malinausko, V.Andriuškevičiui nebuvo pasiūlyti mainai - keisti tualetą į buvusią vandentiekio siurblinę Sausojoje g. 14 a.

Keisti mainai

   Be jokios abejonės, pagirtinas Savivaldybės noras sutvarkyti apleistą tualetą iki kurortinio sezono pradžios. Atremontuota išvietė bus perduota eksploatuoti gydyklai, galėsiančiai teikti ten mokamas paslaugas. Tačiau daugelį miesto gyventojų, sužinojusių apie mainus, toks sandėris nustebino.
   Buvusios vandentiekio siurblinės 2-jų aukštų pastato su garažu plotas - 342 kv. m. Aplink ją suformuotas 8, 164 arų žemės sklypas. Siurblinė stovi unikalioje kurorto vietoje, prie pat Ratnyčėlės upelio. Tiesa, likutinė jos vertė - tik 9 tūkst. Lt. Kiek vertas    V.Andriuškevičiaus tualetas - niekas nežino. Mat, pasak Savivaldybės Turto ir investicijų skyriaus viršininko A.Svirsko, šis objektas privatus, todėl savininkas gali prašyti už jį kiek nori. Aplink tualetą 1995 m. suformuotas 3, 21 aro sklypas, kurį savininkas nuomavo. 
   Beje, pastate Sausojoje 14a, kurio 2-ajame aukšte ilgai buvo UAB "Druskininkų vandentiekis" žinybinis bendrabutis, dar tebegyvena 4 asmenų šeima. Gal butą jiems iškeldinti nupirks naujasis siurblinės savininkas? O gal jie bus iškelti į išvietę, į kurią išmainytas jų bendrabutis? Kaip pajuokavo vienas Savivaldybės valdininkas, į tualetą šeima turbūt mielai kraustytųsi, nes tada irgi galėtų kelti savo sąlygas…

Kiti ne tokie laimingi

   Pasak redakcijos šaltinių, siurblinės pastatą Sausojoje g. tualeto savininkas Tarybos narys V.Andriuškevičius nusižiūrėjo pats. Ir nesileido į kalbas tol, kol Savivaldybė nepasiūlė jam mainytis.
   Tačiau ne visiems taip sekasi. Akcinė bendrovė, masinio privatizavimo vajaus metu įsigijusi viešąjį tualetą prie "Raigardo" prekybos centro, taip pat nesugebėjo jo eksploatuoti. Apšiukšlintas pastatėlis stovėjo ir dvokė, kol savininkai buvo priversti jį parduoti. Dabar ten "Jeldetos" automobilių dalių parduotuvė.
   Gėlininkų draugijos medinis kioskelis M.K.Čiurlionio g. aplinkos tikrai nepuošė. Juolab už jo iškilo naujasis Sporto centras. Tačiau kioskelis buvo privati gėlininkų draugijos nuosavybė, todėl lyg niekur nieko nugriauti jo nebuvo galima. Gėlininkams buvo pasiūlyta susitvarkyti savo turtą, nusidažyti, tačiau šie atsakė, jog neturi pinigų. Tada kioskelis buvo grubiai išardytas, o jo laužas nuvežtas į Dzūkų g. akligatvį, kur, anot miesto vyr. architekto V.Margelio, gėlininkams buvo pasiūlyta naujoji vieta prekiauti. 




  Baigiasi "Vilniaus" vadovo konkursas
   Gegužės 9 d. paaiškės, kas vadovaus "Vilniaus" sanatorijai. Įstaigos vadovo konkursą organizavo Alytaus apskrities viršininko administracija, kuriai kol kas pavaldi "Vilniaus" sanatorija. 

   "Vilniaus" sanatorijos direktoriaus konkurse dalyvauja stebėtinai mažai žmonių - tik 2 kandidatai. Viena iš priežasčių - sanatorijos šeimininkės Alytaus apskrities viršininko administracijos pastangos, kad informaciją apie šią darbo vietą Druskininkuose sužinotų labai mažai žmonių. 
   Neoficialių šaltinių duomenimis, šioms pareigoms užimti iki balandžio 26 d. buvo pateikti dviejų druskininkiečių dokumentai. Tą dieną baigėsi kandidatų dokumentų pateikimo terminas. Anot šaltinių, "Vilniaus" sanatorijos vadovo vieta sudomino Druskininkų Sveikatos centro direktorių Andrių Augustinavičių bei buvusį UAB "Druskininkų komunalinis ūkis" direktorių Romą Stašinską. 
   Sanatorijos šeimininkė kandidatams į sanatorijos vadovo kėdę pateikė gan neįprastus ir neapibrėžtą laisvę vertintojams suteikiančius reikalavimus. Nepriekaištinga reputacija (elgesys ar veikla, nepažeidžiant profesinės etikos normų) - to reikalaujama iš konkurso dalyvių, siekiančių užimti "Vilniaus" vadovo kėdę. 
   To, kuris atsisės į "Vilniaus" direktoriaus kėdę, laukia dideli ir rizikingi darbai. Jam reikės prikelti bankrote atsidūrusią įstaigą. "Vilniumi", kurio darbuotojai jau 9 mėnesius negauna atlyginimų, visiškai nesirūpino jos šeimininkė - Alytaus apskrities viršininko administracija, nei vienas bankas nesutiko duoti paskolos daugiau kaip 1 mln. Lt skolų turinčiai sanatorijai. Pernai spalio mėnesį Tarybos nariai pritarė "Vilniaus" sanatoriją perimti Savivaldybės žinion. Pasikeitus sanatorijos pavaldumui, t.y. "Vilnių perėmus Savivaldybei, bankai pasiruošę kredituoti šią įstaigą su paruoštais investiciniais projektais. 
   Naujo sanatorijos vadovo imta ieškoti po to, kai balandžio 12 d. savo atsistatydinimo pareiškimą įteikė 28 metus sanatorijos vadovu išdirbęs Elvidas Dzekunskas, sutikęs palikti direktoriaus kėdę su sąlyga, jeigu jam bus skirtos direktoriaus pavaduotojo gydymui pareigos. To priežastis - kilęs sanatorijos darbuotojų nepasitenkinimas E.Dzekunsko darbu. 

"Druskonio" inf.

 

  DRUSKININKIEČIŲ MĖNUO
BALANDIS 

Mirė 15 žmonių: 8 moterys ir 7 vyrai. Amžinojo poilsio išėjo: druskininkiečiai - 78-erių metų Alfonsas Petras Sukacka, 52-iejų Anelė Navickienė, 73-ejų Ona Javaišytė, 67-erių Jadvyga Jakelienė, 80-ies Andriejus Moisa, 89-erių Joana Labakojienė, 58-erių Agota Jančiulienė, 61-erių Jonas Petrauskas, 95-erių Anton Priepiest, 25-erių Ruslanas Cvetkovas, 66-erių Danutė Volungevičienė; savivaldybės gyventojai: 81-erių metų Ona Taraskevičienė iš Druskininkėlių kaimo, 78-erių Vitoldas Kalenda iš Švendubrės, 69-erių Stasys Savolskis iš Leipalingio, 88-erių Antanina Urbanavičienė iš Leipalingio. 

Pateikė Savivaldybės administracijos 
Civilinės metrikacijos skyrius

 

  Pinigai auditui ir kėdėms
   "Druskonis" jau rašė, jog sumažėjus miesto ligoninės finansavimui iš ligonių kasų, Savivaldybė nusprendė pasamdyti nepriklausomus auditorius, pajėgius parengti išsamią ligoninės veiklos analizę ir pasiūlyti jos restruktūrizavimo projektą. Mero potvarkiu sudaryta komisija balandžio viduryje nutarė patikėti ligoninės veiklos, finansų ir valdymo auditą atlikti bei jo pagrindu parengti optimalios ir kompaktiškos ligoninės modelį UAB "Sveikatos ekonomikos centrui". Šio centro paslaugos Savivaldybei kainuos 25 tūkst. 960 Lt. Juos nuspręsta skirti iš laisvųjų biudžeto lėšų likučio.
   Savivaldybės taryba savo posėdžiuose neprieštaravo, kad būtų skirta lėšų nuo gaisro nukentėjusiai "Atgimimo" vidurinės mokyklos aktų salei remontuoti ar naujam inventoriui įsigyti. Balandžio 24 d. buvo skirta 10 tūkst. Lt aktų salės kėdėms įsigyti. 50 tūkst. Lt gaisro mokyklai padarytiems nuostoliams iš dalies padengti skyrė Lietuvos Vyriausybė. 

"Druskonio" inf.

 

  Lengvatos už naujas darbo vietas
  Savivaldybės taryba praėjusių metų pradžioje priėmė sprendimą atleisti nuo kai kurių mokesčių įmones, sukūrusias naujų darbo vietų ar investavusių lėšų į nekilnojamąjį turtą. Iki šiol šio sprendimo numatomomis lengvatomis daugiausia pasinaudodavo investavusios į nekilnojamąjį turtą įmonės. Šiemet kreipėsi AB "Leimesta", 2001-aisiais įsteigusi 4 naujas darbo vietas. Sprendime numatyta, kad už kiekvieną įsteigtą darbo vietą nekilnojamojo turto mokestis mažinamas 600 Lt. Tad AB "Leimesta" šių metų 2-ąjį ketvirtį šio mokesčio mokės 2400 Lt mažiau.

"Druskonio" inf.

 

  Atlyginimo priedas
   Balandžio 22 d. Savivaldybės valdyba, vadovaudamasi Vyriausybės nutarimu "Dėl biudžetinių įstaigų ir organizacijų darbuotojų darbo apmokėjimo tvarkos tobulinimo", nusprendė Druskininkų amatų mokyklos direktoriui Vytautui Dabrukui mokėti 30 proc. personalinį priedą prie tarnybinio atlyginimo už programos "Žuvėdra" vykdymą iš Savivaldybės biudžeto skirtų lėšų nuo š.m. kovo 1 d. iki gruodžio 31 d. Prieš tai V.Dabruko prašymas buvo palankiai apsvarstytas Savivaldybės Tarybos Švietimo komitete. Valdybos posėdyje teigiamai įvertintas Amatų mokyklos direktoriaus darbas kartu švedais vykdant programą "Žuvėdra", kurios rezultatas - automobilių mechaniko specialybės mokomosios dirbtuvės, įgyvendintos Švedijos nevyriausybinių organizacijų lėšomis ir kt. Vicemerė K.Miškinienė priminė, jog Druskininkų amatų mokykloje itin stengiamasi įgyvendinti 3-iosios pakopos programą, kuri suteiks moksleiviams ne tik profesiją, bet ir vidurinį išsimokslinimą. 
   Kadangi Švietimo ir mokslo ministerija profesinių mokyklų direktoriams nustačiusi atlyginimus pagal jose besimokančių moksleivių skaičių, šiuo metu V.Dabruko mėnesinis atlyginimas yra apie 500 Lt. Savivaldybės lėšomis mokant jam 30 proc.personalinį priedą, atlyginimas padidės apie 150 Lt. Beje, 5-10 proc. priedus prie atlyginimų gauna visų Savivaldybės vidurinių mokyklų direktoriai ir vaikų lopšelių darželių vedėjai. 

"Druskonio" inf.

 

  Pensionato gyventojams rūpi palikti namai
Rasita BOČIENĖ


A.Dalibogienė siūlė svečiams saldainių


Z.Daunaravičienei rūpėjo gražiai atrodyti nuotraukoje

Edvardas ir Onutė Nekrašai džiaugiasi gyvenimu ir pensionate

   Dabar Veisiejų pensionate dienas leidžia beveik dvi dešimtys garbaus amžiaus sulaukusių mūsų Savivaldybės gyventojų. Eilėje ten pakliūti laukia dar daugmaž tiek. Balandžio 25-ąją Vieciūnų seniūno Alvydo Varanio vairuojamu automobiliu į Veisiejus mūsiškių aplankyti su saldžiomis dovanėlėmis nuvyko šios seniūnijos socialinė darbuotoja Irena Valentukevičienė bei Savivaldybės Soc. paramos skyriaus vedėja Violeta Grigorienė.

Lyg kasdien Velykos

   Kelionės diena pasirinkta neatsitiktinai - tądien 101-ąjį gimtadienį minėjo vieciūniškė Ona Tropikienė. 100-ąjį jubiliejų, apie kurį pernai "Druskonis" rašė, senutė šventė dar savo bute Vieciūnuose. Nesulaukdama didelės pagalbos iš artimiausių giminaičių, ilgaamžė netrukus apsigyveno Veisiejų pensionate.
   Išvydusi savo kambaryje būrį sveikintojų, O.Tropikienė net susigraudino: "Dėkui, vaikeliai", o paklausta, kaip gyvenanti, ėmė porinti: "Gerai man čia. Lyg kasdien būtų Velykos. Geriau niekur nebus…" Pensionato darbuotojos taip pat gyrė atminties nepraradusią, besistengiančią savarankiškai apsitarnauti guvią senutę. Pralinksmina ilgaamžę pensionate ją aplankantys sesers ir brolių vaikai, proanūkis. Nepamiršta jos ir buvę kaimynai vieciūniškiai. O.Tropikienė nesigaili palikusi namus - ne pyragai jai ten buvo gyventi.

Gerai - bet ne namai

   Kitame kambaryje sutikta 91 metų Zofija Daunaravičienė vis prašė viešnių susirasti jos dukrą ir paklausti, ar ne pas ją viešėdama paliko savo megztuką. Pasiteiravus, kaip gi atsidūrė senelių pensionate, močiutė tvirtai pareiškė: "Nenoriu apsunkinti dukros. Kam gi seniai reikalingi? Turi būti man čia gerai". Sutikusi nusifotografuoti, Z.Daunaravičienė sušnabždėjo: "Kad nors gražiai išeičiau…"
   Viename kambaryje gyvenančios Janina Kerevičienė ir Ona Tamošiūnienė - abi patyrusios insultą. Abiem teko apsigyventi pensionate, nes nebuvo kam jas prižiūrėti. Gerai joms čia - bet ne namai. "Ten išeini kieman ir ta pati žolelė pažįstama", - graudenosi moterys. 
   Užtat Antanina Dalibogienė, į pensionatą atvykusi iš Neravų, guviai suskato - kuo čia svečius pavaišinus? Ir iškart surado lėkštę saldainių. A.Dalibogienė liūdi - prieš mėnesį mirė jos sesuo, su kuria viename kambaryje jos ir gyveno. "Likau dabar viena kaip pirštas", - dejavo moteris ir prašė seniūnijos darbuotojus, jei sutiks jos krikštasūnį, pasakyti, kad aplankytų. "Sušelpsiu jį, kiek galėsiu", - žadėjo pensionate gyvenanti moteris. "Man, džiaugsmeli, jau 9-tos dešimties 7-ieji metai", - atsakė ji, paklausta apie amžių. O pagirta, kad vis dar smagi, neatlyžo: "Ale būtumėt pamatę, kokia mano sesulė buvo smagi…"

"Pasiilgau špoko"

   Varnelių šeima iš Amaranskų kaimo, kuris 6 km už Leipalingio yra, į pensionatą atsikėlė daugiau nei prieš metus. Sutuoktiniai turi atskirą kambarėlį, kuriame suradome tik Juliją Varnelienę. Ar gerai jai čia? "Namai - pragarai, be namų - negerai", - linksmai atsakė moteris. Į pastabą, kad ir vyras šalia, ji tuoj rado atsakymą: "O mislinat, tie vyrai - baisus stebuklas?"
   Pensiono darbuotojos juokais pasakojo, kad J.Varnelienė žodžio kišenėje neieško ir tvarką padaro greit. Jei kas, tarkim, jos vyrą nori pakviesti taurelę išlenkti - tuoj nuveja. "Vargšas vyras", - atsiduso kažkas iš svečių. "O ar vyras gali būti vargšas?" - atskriejo J.Varnelienės atsakymas.
   Varneliai kaip tik rengėsi trumpam nuvažiuoti į savo sodybą kaime ir ten truputį apsitvarkyti. Paklausta, ar kas gyvena jų namuose, moteriškė tuoj pradėjo porinti: "Gyveno du busilai (iš Žemaitijos kilusiai pensionato darbuotojai teko paaiškinti, kad šitaip dzūkai vadina gandrus), bet trenkė žaibas liepon ir sudegino lizdą. Dabar sodybą prižiūri kaimynas". 
   "Jei būčiau turėjus vaikų, priversčiau aš juos mane prižiūrėti, tikrai nevežtų jie manęs į senelių namus, - griežtai kalbėjo J.Varnelienė, o atlyžusi pridūrė, - pasiilgau špoko, kur prie trobos gyvena…"

Optimistų šeima

   Dar vieni pensionate gyvenantys sutuoktiniai Onutė ir Edvardas Nekrašai svečius išvydę net rankomis suplojo - kaip puiku, kad aplankėt! Pilni optimizmo, Nekrašai niekuo nesiskundė - viskas jiems čia net per daug gerai. "Pasakysiu atvirai, - kalbėjo O.Nekrašienė. - Lietuvoj gal kito tokio pensionato nėra. Čia kaip sanatorija. Manyčiau, kad net didžiausi turtuoliai senatvėje turėtų pasirinkti gerus senelių namus. Juk mums čia nei į parduotuvę eiti, nei skalbti, nei virti, nei indų plauti…"
   "Turiu ligą, už kurią reikia dėkoti Dievui. Mano žemas kraujospūdis, o tokie žmonės ilgai gyvena", - kvatojo 88 metų sulaukęs E.Nekrašas. Nenustygstantys sutuoktiniai džiaugiasi pensionate vykstančiais renginiais, daugybe švenčių bei koncertų. "Visi nori su Onute šokti", - meiliai pastebėjo E.Nekrašas, užtikrinęs, kad tokio vyrų dėmesio žmonai jokiu būdu nepavydi.
E.Nekrašą, buvusį ilgametį Druskininkų miškų urėdijos direktorių, Veisiejuose aplanko buvę bendradarbiai, dabartinės urėdijos darbuotojai, draugai ir pažįstami. "Dievas mūsų nepamiršo", - džiaugėsi O.Nekrašienė. "Blogai tai, kad mes čia persivalgom", - juokais žmonos entuziazmą malšino E.Nekrašas.

 

  Temos, pasiūlytos skaitytojų:
Nerūkantieji irgi turi teisę

   "Nerūkantiems Druskininkų kavinėse išgerti kavos puodelį nebeįmanoma, - rašo Teresė Tertelytė. - Ne tik drabužiai prisigeria šio kvapo, bet ir plaučiai, plaukai, net oda. Rūkantieji paprastai nepastebi, o gal ir nesupranta šių dūmų kvapo pasekmių, kurių įkaitais tampa nerūkantieji. Su kavinių dvokiančiomis, nevėdinamomis patalpomis nerūkantieji taikstytis nenori. Belieka spėlioti, kodėl Savivaldybės tarnautojai taip pat mėgsta praleisti pietų laiką "specifinio kvapo" kavinių neventiliuojamose patalpose? Nedvokiančiam juk grįžti į darbo vietą neįmanoma. Ar egzistuoja mūsų kavinėse ventiliacija, reklamuojamos "dūmų žudikių" priemonės, vietos nerūkantiems? Rūkaliams nė motais, kad kasmet dėl jų pomėgio ar ydos mirtis nusineša šimtus tūkstančių gyvybių, didėja infarktų, onkologinių susirgimų ir kt. Ar tokio įvaizdžio siekiame savo kurortui? Jame turi būti visapusiškas aptarnavimas: ne vien tik pramogos, kur galima linksmintis, rūkyti, išlenkti taurelę, triukšmauti, bet ir pramogauti kvėpuojant išgarsėjusiu tyru Druskininkų oru ir mėgautis ramybe. Kviečiu pamąstyti miesto valdžią, kavinių, restoranų, viešbučių, sanatorijų vadovus ir užkietėjusius rūkalius apie tai, kad ir nerūkantieji turi teisę į privilegijas".

 

  Pats laikas pasiskiepyti 
Stasė MALOKVIEJIENĖ
gydytoja epidemiologė

   Visuose Lietuvos rajonuose yra erkių, turinčių savyje erkinio encefalito virusų arba Laimo ligos sukėlėjų - borelijų. Minėtomis ligomis 2000 m. šalyje sirgo 2132 žmonės: 419 - erkiniu encefalitu, 1713 - Laimo liga. Mūsų Savivadybės teritorijoje per paskutiniuosius trejus metus įregistruoti 2 Laimo ligos atvejai, erkinio encefalito nepasitaikė. Tačiau nuo šios ligos kasmet Lietuvoje miršta po keletą žmonių. 
   Laimo liga - lėtinė, neretai jos pradžia nepastebima. Lėtai besivystydama, per metus kitus liga gali baigtis sunkiu invalidumu. Tačiau nuo Laimo ligos nemirštama, o laiku diagnozavus, visiškai pasveikstama. Erkinis encefalitas (galvos smegenų uždegimas) - ūmi, sunkų gripą primenanti, karščiavimo lydima liga (turinti daug pasekmių). Kaip saugotis? Eiti į mišką reikia apsivilkus šviesiais drabužiais, marškiniais ilgomis rankovėmis, ilgom kelnėm, užsidėti galvos apdangalą. Miške galima naudoti repelentus - erkes atbaidančias medžiagas. Jų galima nusipirkti vaistinėse. Grįžus iš miško, reikia apsižiūrėti kūną, išsišukuoti plaukus, išsimaudyti po dušu. Drabužius reikia išpurtyti, pakabinti saulėtoje vietoje. Jeigu prisisiurbė erkė, ją reikia pamažu, statmenai, pasukant prieš laikrodžio rodyklę ištraukti pincetu, suėmus kuo arčiau odos. Įsiurbimo vietą patepti dezinfekuojančia medžiaga. Gyvą erkę kartu su žolės lapeliu įdėti į buteliuką ir pristatyti į laboratoriją. Iki tol ją laikyti šaldytuvo apačioje. Jei ištraukiant dalis erkės liko kūne, reikia kreiptis į medikus. Išsityrus kraują, galima sužinoti apie užsikrėtimą Laimo liga. Vienintelė erkinio encefalito profilaktikos priemonė yra brangus vaistas imunoglobulinas. Geriausia išeitis yra išankstinis pasiskiepijimas, kuriam dabar pats laikas. Po skiepijimo 2 kartus (1 mėn. Intervale) žmogus metams apsaugotas nuo šios ligos, o jeigu po metų bus suleista dar viena dozė skiepų - imunitetas pratęsiamas dar trejiems metams. Skiepijami ne tik suaugusieji, bet ir vaikai. Dėl skiepų reikia kreiptis į PSPC arba šeimos gydytoją. Visi skiepai, kaip ir kraujo bei erkės ištyrimas, yra mokami. Artimiausia laboratorija yra Alytuje, Vilties g.5. Informaciją šia tema galima gauti Alytaus VSC Druskininkų filiale, Krėvės g.8, tel. 60310.

 

  Šeši laureatai 
   Druskininkų M.K.Čiurlionio muzikos mokykla vėl gali didžiuotis laureatais. Šį kartą net šeši auklėtiniai grįžo iš respublikinių konkursų pelnę garbių komisijų pripažinimą. 
   Net 5 pūtikai tapo 10-ojo Juozo Pakalnio pučiamųjų instrumentų konkurso laureatais, paruoštais mokytojų Juozo Mikolainio ir Tomo Vaičiulio. Fleitininkas Anatolijus Oleinikas ir varinio tenoro pūtikas Algirdas Matonis užėmė 1-ąsias vietas, klarnetininkas Ramūnas Taraila ir fleitininkas Rokas Barzdžius - 2-ąsias, Jovita Žibūdaitė - 3-ąją vietas. 
   6-ajame Jono Švedo tautinių instrumentų atlikėjų konkurse pradžiugino kanklininkė Gabrielė Bilinskaitė, paruošta mokytojos Birutės Zalanskaitės. Nors mergaitei prieš konkursą skaudėjo pirštus, tačiau ji tapo laureate. Gabrielė - jau 14-oji mokytojos B.Zalanskaitės paruošta laureatė. 

"Druskonio" inf.

 

  Gyvieji paminklai 
Aistė ŠLAJŪTĖ
 

Gyvasis paminklas prie V.Krėvės biusto

   Balandžio 23 d. ne vieną miestelėną privertė stabtelėti įdomus reginys: trys Kauno pantomimos teatro aktoriai prie V. Krėvės biusto "pavirto" gyvaisiais paminklais. Pasak šios idėjos autoriaus Savivaldybės Kultūros skyriaus vedėjo V. Rekevičiaus, sumanyta tokiu būdu atkreipti miestelio gyventojų dėmesį ne tik į tikruosius paminklus, kurių paprastai nepastebime, bet ir į šalia jų pastatytus laikinuosius, gyvuosius. Kadangi balandis yra švaros mėnuo, tuo metu mūsų paminklus valė jaunimas. Vedėjas tikisi, kad atsiras žmonių, kurie panorės būti pantomimos aktoriais-mėgėjais ir kurorto šventės metu, birželio 28-29 dienomis, pamatysime daugiau gyvųjų paminklų. Pasirodymas prie V.Krėvės paminklo buvo savotiška reklama renginiui, kuris tądien, 19 val., vyko prie Mindaugo paminklo Vilniaus alėjoje. Ten profesionalūs aktoriai rodė trumpus komiškus ir tragiškus etiudus. Vienas iš aktorių M. Sekmokas teigė, jog jie yra patenkinti žiūrovų dėmesingumu. 
Dieną anksčiau Druskininkų teatras "Niša" ir aktyvus teatru besidomintis jaunimas turėjo galimybę pabendrauti su Kauno aktoriais, kurie papasakojo apie pantomimos darbo specifiką. 


Reklama


Labai gera vieta Jūsų reklamai. Daugiau informacijos čia >>


 

© 1997-2002 Druskonis.lt . Visa medžiaga pateikta šiame puslapyje yra laikraščio "Druskonis" nuosavybė.
Kopijuoti, platinti informaciją be laikraščio "Druskonis" sutikimo DRAUDŽIAMA!
Visas teises gina LR įstatymai

Dizainas ir programavimas - Mantas S. ir Dana M.