Pirmas

Šiame numeryje
Miesto žinios
Policijos žinios
Klausimas
Savas gylis
Sportas
Renginiai
Skelbimai
Archyvas

Druskininkai
Druskininkų TIB
Organizacijos
Sanatorijos
Menai

Redakcija
Informacija

  Ankštose širdyse nėra vietos daugiavaikėms šeimoms 
Rasa LIAUKEVIČIENĖ 


Ąžuolas, Adelė ir Eglė Liaukevičiai prie savo pasidaryto namelio

   Tai, ką noriu pasakyti, seniai brendo širdyje. Tačiau paskutinis lašas, perpildęs tau- rę, buvo keli sakiniai, perskaityti "Druskonio" 10-ame numeryje išspausdintame straipsnyje "Aiškėja, kas paliko kūdikį": "Dabar asocialios šeimos, atvirkščiai, vaikus tik ir gimdo, kad pašalpas gautų. Juk vaikai jiems yra pagrindinis pragyvenimo šaltinis," - teigė "Druskonio" kalbinti druskininkiečiai". 

   Pernai, gimus ketvirtajam vaikučiui, tapau daugiavaike motina. Nesam asociali šeima, nerūkau ir visiškai nevartoju jokio alkoholio, net alaus ar šampano, tačiau su tokia neigiama žmonių reakcija susiduriu gana dažnai. Visi artimi mums žmonės, draugai ir geri pažįstami visada mus palaiko, giria už drąsą ir pasiryžimą turėti didelę šeimą. Ačiū jiems. Tačiau nepažįstami, sužinoję, jog esu daugiavaikė, nužvelgia neretai su panieka. Dabar dažniausias klausimas, kurio sulaukiu, būna:"Tai dabar, kai pagimdei ketvirtą, turbūt daug pinigų gauni?". "O, taip! - atsakau. - dabar gaunu 41 litu daugiau!". Daug kam atrodo, jog daugiavaikėms šeimoms atsiveria valdiškas "gausybės ragas" ir į jų kišenes pradeda byrėti visokios gėrybės ir pinigai iš mokesčių mokėtojų kišenės! Mes gyvename išsinuomavę 3 kambarių butą. Daug kas paklausia:"Tai jums šitą butą savivaldybė davė?". Keisti žmonės, jie vis dar gyvena senais sovietiniais prisiminimais, kai už dyką butus dalindavo. Seniai ne tie laikai. Prieš 10 metų įsirašėme į eilę jaunoms šeimoms kreditui gauti. Tuomet buvome jauni, turėjome 1 vaiką ir daug gražių svajonių apie ateitį, nuosavą būstą. Deja, prabėgus dešimtmečiui, tebestovime toje pačioje eilėje, o po 2-ejų metų būsim iš jos išbraukti kaip jau "per seni". Vis dar esame benamiai, nes kreditui gauti turime būti pakankamai turtingi, turėti dideles pajamas. Tiek iš tų gražių svajonių. 
   Na, o dėl pinigų: iš Soc.paramos skyriaus gaunu po 40 Lt už kiekvieną vaiką ir nemokamą sūnaus mokslą muzikos mokykloje (20 Lt per mėnesį). Viskas. Kompensacija už šildymą nepriklauso, nes vyras dirba pagal patentą. Nemokamo maitinimo mokykloje vaikai taip pat negauna. Ar verta dėl to gimdyti? 
   Ką noriu tuo pasakyti? Visą gyvenimą planavome auginti 3-4 vaikus, ruošėmės tam, skaitėm daug pedagoginės ir psichologinės literatūros. Tai mūsų pasirinkimas. Noriu vaikus auginti pati, net į darželį jų neleidau. Ar tai smerktina ir gėdinga? Sakysite, kad žinote kelias asocialias daugiavaikes šeimas, kuriose girtaujama ir gyvenama tik iš pašalpų? Žinau ir aš. Bet žinau ir turinčias 1-2 vaikus ar visiškai bevaikes, kurios yra taip pat asocialios. Taip pat žinau ne vieną labai gražią, tvarkingą ir kultūringą daugiavaikę šeimą. Taigi, ar vaikų skaičius apsprendžia žmogaus intelekto lygį ir gyvenimo būdą? Kalbėjausi su keliomis savo draugėmis mokytojomis, jos tvirtina, jog dažniau problemų turi su išlepintais, agresyviais turtingų ar aukštesnį postą užimančių tėvų vaikais. Pati tai esu pastebėjusi. Daug mano pažįstamų, auginančių 1 ar 2 vaikus, gyvena žymiai skurdžiau ir sunkiau negu mes. Kodėl? Galiu atsakyti - nedarbas yra baisiausia rykštė, skaudžiai kertanti ir nesirenkanti pagal šeimos dydį. Kiekviena šeima, nesvarbu, kiek joje auga vaikučių, stipriai kenčia nepriteklių, kai netenka darbo. Nedarbas gali paliesti bet ką ir bet kada. Ši nelaimė buvo užgriuvusi ir mus, buvo sunku, bet išgyvenome ir kažko iš to išmokome. Kitas sunkus laikotarpis buvo, kai aš nedirbau. Tuomet, susimokėję visus mokesčius valstybei ir už butą, likdavome beveik be pinigų ir gyvenome pusbadžiu. Jokios paramos tada nesulaukėm - pagal įstatymą dirbantys su patentu yra pakankamai turtingi, net nemokamo maitinimo vaikai mokykloje negaudavo, o aš tuo metu laukiausi… Ačiū Dievui, tai jau praeityje. Dabar, nors beveik neturime baldų, sugebam išlaikyti butą, turim šiokį tokį automobilį, esame neblogai apsirengę ir sotūs, užtenka pinigų net mėsai ir kavai. 
   Turiu mylintį vyrą ir gražius, sveikus vaikus. Esame draugiški ir patenkinti. Ačiū Dievui, neskurstame, nes abu turime darbus. Verčiamės, kaip galim, abu daug dirbam. Esame paprasta, normali šeima su savo trūkumais ir privalumais, ir norime, kad mus tokiais laikytų. Ne viena moteris, pavydžiai žvelgdama į mūsų vaikus, yra prasitarusi, kad ir ji norėtų daugiau vaikų, bet bijo visuomenės požiūrio į daugiavaikes šeimas. Iš tiesų, patys rėkiam, kad tauta baigia išnykti, ir patys niekinam motinas, pasiryžusias gimdyti. Vaikus auginti dabar nėra labai sunku - sauskelnės, greit paruošiami pieno mišinukai, automatinės skalbyklės labai palengvina gyvenimą, bet jį apsunkina ankštos žmonių širdys, kuriose nėra vietos didelėms šeimoms. Vaikai mokykloje, kieme įžeidinėjami, vadinami ubagais, nedaėdusiais ir pan. Vaikai įskaudinti grįžta namo, nesuprasdami, kodėl taip yra. Keista, bet įžeidinėja neretai žymiai vargingiau už mus gyvenantys. Greičiausiai tokie vaikai namuose iš suaugusiųjų išgirdę, kad daugiavaikės šeimos - netvarkingos, apsileidusios, nepavalgiusios, neapsirengusios ir prasigėrusios. Tada jie mokykloje ar kieme pradeda įžeidinėti mūsų vaikus, net nesusimąstydami, ar tai tiesa. Brangūs tėveliai, pamąstykite, ar jūs patys kartais savo vaikų protuose ir širdyse nepasėjote tokių sėklų. 
   Dar kai kas žiniasklaidai. Man rodos, jog būtent ji suformavo tokią nuomonę žmonėms, plačiai trimituodama tik apie neigiamus dalykus. Nesu radusi straipsnių, kuriuose būtų aprašomi daugiavaikių šeimų džiaugsmai ir šviesūs gyvenimo momentai. Pernai, prieš Velykas, rašydami apie jas, taip pat pabrėžėte daugiau skurdą ir sunkumus. Paskaičiusiai tokių dalykų didžiausiai patriotei gali prapulti bet koks noras turėti daugiau vaikų. Vargas, skurdas, problemos ir nieko daugiau. Dažnai ypač pabrėžiama, kad šeima gyvena tik iš pašalpų, tačiau kodėl nenurodoma, kokios tos pašalpos? Juk jų tik išgert ir teužtenka. O dirbančios, tvarkingos šeimos pluša nuo ryto iki vakaro, bet negarbė kažkodėl tenka ir joms, nes šaukštas deguto statinę medaus pagadina. O juk kiekvienoj šeimoj būna ir blogo, ir gero, nes nėra namų be dūmų. 
   Girdėjau porą atvejų Lietuvoje, kai moterys pagimdo, gauna vienkartinę pašalpą ir palieka vaikus gimdymo namuose. Taip, pašalpa yra nemenka - 700 Lt, bet ją gauna absoliučiai visos mamos, nepriklausomai nuo to, kelintas vaikas. Ar dėl to visas jas kaltinsim, kad gimdo tik dėl pinigų? O kaip po to vaiką auginti, kiek tai kainuoja, pagalvojot? Tos, kurios nepalieka vaikų, bet kantriai augina, prižiūri juos, tikrai nusipelnė daugiau pagarbos. Tai nuostabios moterys, dirbančios be atlyginimo ir be atostogų 24 val. per parą, 7 dienas per savaitę, ištisus metus. Jų turtas pinigais nepamatuojamas, triūsas - pinigais neįvertinamas. Jų turtas - nuostabūs vaikai. Jie lyg žydintis, jaunas sodas, kuris kada nors duos daug puikių vaisių. Jei žmogui 100 kartų sakysi, kad jis kiaulė, tai jis pagaliau ims kriuksėti. Taip ir daugiavaikės motinos, turbūt jau pradeda mąstyti, kad yra nevykėlės, nabagėlės, visų atstumtos ir pasmerktos skurdui. Tai netiesa, jos pačios gražiausios, moteriškiausios! Tai jų nuotraukos turi puikuotis laikraščių ir žurnalų viršeliuose, jos vertos daugiau pagarbos ir meilės! Jos stiprios ir drąsios, nenužudo savy užsimezgusios gyvybės, nepalūžta ir nesikaria, užgriuvus sunkumams, bet stengiasi juos įveikti. Jos aukoja savo grožį, gražius drabužius, laiką ir sveikatą dėl vaikų, kad užaugintų juos dorais žmonėmis. Skiria jiems savo meilę, kurios už jokius pinigus nenupirksi. Tai pastangos, vertos grožio karalienės karūnos! 

 

Reklama


Labai gera vieta Jūsų reklamai. Daugiau informacijos čia >>


 

© 1997-2002 Druskonis.lt . Visa medžiaga pateikta šiame puslapyje yra laikraščio "Druskonis" nuosavybė.
Kopijuoti, platinti informaciją be laikraščio "Druskonis" sutikimo DRAUDŽIAMA!
Visas teises gina LR įstatymai

Dizainas ir programavimas - Mantas S. ir Dana M.