Pirmas

Šiame numeryje
Savivaldybės žinios
Miesto žinios
Policijos žinios
Savas gylis
Klausimas
Sportas
Renginiai
Horoskopai
Skelbimai
Archyvas

Druskininkai
Druskininkų TIB
Organizacijos
Sanatorijos
Menai

Redakcija
Informacija


 


  DRUSKININKIEČIŲ MĖNUO
SPALIS 

   Susituokė 10 porų: 8 - lietuvių, 2 - skirtingų tautybių. Jauniausioji nuotaka turėjo 21 metus, jaunikis - 19 metų, vyriausioji ištekėjusioji - 79 m., vyriausias vedęs - 77 metus. Ištekėjusių moterų amžiaus vidurkis - 40 m., vedusių vyrų - irgi 40 metų. 
   Susituokusiųjų išsimokslinimas: aukštasis - 1 moteris, spec. vidurinis - 5 moterys ir 3 vyrai, vidurinis - 5 vyrai ir 3 moterys, nebaigtas vidurinis - 1 moteris ir 2 vyrai. 
   Pirmąjį kartą susituokė 6 moterys ir vyrai, 2-ąjį kartą - 3 moterys ir 4 vyrai, 3-ąjį kartą -1 moteris. Šeimas sukūrė 5 dirbančios moterys ir 5 vyrai, 1 studentė, 1 bedarbė moteris ir 2 bedarbiai vyrai, 3 pensininkų poros. Santuokas įregistravo 8 druskininkietės ir 4 druskininkiečiai, po 1 vyrą ir moterį iš Lazdijų rajono, 1 moteris iš Alytaus raj., Vokietijos pilietis, Druskininkų savivaldybės teritorijoje gyvenantys 4 vyrai. 

   Išsituokė 9 poros. Jauniausioji išsiskyrusi turėjo 21, vyriausioji - 56-erius metus. Vyriausias išsituokė - 54 metų, jauniausias - 26 m. Išsituokusiųjų moterų amžiaus vidurkis - 36 m., vyrų - 38 m. 8 poros išsiskyrė teismo sprendimu, 1 - bendru prašymu. 1-ąjį kartą išsituokė 9 moterys ir 7 vyrai, 2 vyrai - 2-ąjį kartą. Ilgiausiai santuoka tęsėsi 31 metus, trumpiausiai - 4 metus. 2 poros turėjo po 1 vaiką, 2 - po 2 vaikus. Pagal tautybę visos poros - lietuvių. 

   Įregistruota 14 naujagimių - 5 mergaitės ir 9 berniukai: Karolina Burbaitė, Emilija Kravčenko, Aušra Kazakevičiūtė, Titas Šleinotas, Rugilė Mikalopaitė, Daumantas Ruckus, Aistė Dagytė, Rytis Janeika, Gytis Kupčinskas, Nojus Oleinikas, Arnas Upstas, Ričardas Bielskas, Justinas Bleizgys, Vaidas Kurlovičius. 
   1-ojo vaiko susilaukė 2 šeimos, 2-ojo - 8, 3-iojo - 4 šeimos. 13 naujagimių - lietuviai ir 1 baltarusė. Jauniausia motina buvo 19-os metų, jauniausias tėvas - 22 m. Vyriausia motina - 39 m., tėvas - 41 metų. Motinų amžiaus vidurkis - 28 m., tėvų - beveik 30 m.   Tėvų išsimokslinimas: 3 vyrai - aukštasis, 8 moterys ir 4 vyrai - spec. vidurinis; 5 moterys ir 5 vyrai - vidurinis; 1 moteris ir 2 vyrai - nebaigtas vidurinis. Susilaukusių vaikų šeimose buvo 13 dirbančių mamų ir 11 turinčių darbą tėvų, 2 bedarbiai vyrai, 1 studentė, 1 pesnininkas. Abu dirbantys - 10-yje šeimų. 

   Mirė 33 žmonės - 15 moterų ir 18 vyrų: druskininkiečiai 85-erių metų Petronė Klonienė, 59-erių metų Ivanas Marčinskas, 59-erių metų Eugenijus Meizneris, 67-erių metų Albertas Gudkovas, 95-erių metų Morta Liutkienė, 72-iejų metų Pranciška Kiauleikienė, 71-erių metų Vytautas Baradinskas, 77-erių metų Galina Mantickaja, 69-erių metų Ona Gaidžiūtė, 89-erių metų Ona Balčiuvienė, 71-erių metų Aleksandras Burba, 64-erių metų Adelė Žaptorienė, 68-erių metų Jonas Mikelionis, 43-ijų metų Vasilijus Mancevičius, 68-erių metų Antanas Jonas Kuleckas, 90-ies metų Elžbieta Lukošiūnienė, 81-erių metų Vincas Miliauskas, 77-erių metų Juozas Maskeliūnas, 89-erių metų Konstantinas Gajauskas, 72-iejų metų Vladas Grigas, 79-erių metų Vytautas Brazas; Druskininkų savivaldybės gyventojai leipalingietė 55-erių metų Janė Skripkaitė, randamoniškis 59-erių metų Juozas Čiras, 68-erių metų Albertas Antanas Būbnelis iš Diržų kaimo, 85-erių metų Bolius Šimkonis iš Ricielių, 72-iejų metų Jonas Kuliešius iš Leipalingio, 92-iejų metų Adolfas Jaskelevičius iš Leipalingio, 38-erių metų Rima Kundelienė iš Paseirės kaimo, 81-erių metų Vladislava Janulevičienė iš Vieciūnų, 70-ies metų Ona Malakauskienė iš Mažonių kaimo, 60-ies metų Aldona Antanina Sabalienė iš Leipalingio, 91-erių metų Ona Šoliūnienė iš Jovaišių, Alytuje registruota 82-iejų metų Marė Lukoševičienė. 
   Jauniausioji velionė turėjo 38 metus, jauniausias - 43 metus.    Vyriausioji mirė, sulaukusi 95-erių, vyriausias - 89-erių metų. Mirusių moterų amžiaus vidurkis - 74 m., vyrų - 70 m. Ligoninėje mirė 13 asmenų, namuose - 19, kitur - 1. Iš jų - 31 lietuvių, 1- lenkų, 1 - rusų tautybės. Anapilin išėjo 1 dirbantis, 3 bedarbiai, 29 pensininkai. 
   Nuo išeminės širdies ligos mirė 5 moterys ir 9 vyrai, nuo vėžio - 1 moteris ir 4 vyrai, nuo arterinės hipertenzijos - 1 moteris, nuo inkstų ligų - 3 moterys, nuo plaučių ligų - 2 moterys ir 1 vyras, nuo aterosklerozės - 2 moterys ir 3 vyrai, nuo cukrinio diabeto - 1 vyras, 1 moteris nužudyta.



  Mūsų miestą atrado iš naujo 

Dovilė NORKEVIČIŪTĖ 
Savivaldybės atstovė spaudai 

   Š.m. lapkričio 23 d. centre "Dainava" įvyko Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) išplėstinis posėdis. Pirmą kartą į posėdį kartu susirinko LTOK VK nariai, Kūno kultūros ir sporto departamento atstovai, visų olimpinių sporto federacijų vadovai, daugelio šalies savivaldybių kūno kultūros ir sporto skyrių vadovai, Lietuvos olimpinio sporto centro atstovai, mokslininkai ir žurnalistai. Posėdyje taip pat dalyvavo ir Druskininkų savivaldybės vadovai.

Meras apdovanotas diplomu

   LTOK prezidentas A.Poviliūnas merui R.Malinauskui už svarbų indėlį į Lietuvos sportą įteikė Tarptautinio olimpinio komiteto (TOK) diplomą, pasirašytą Pasaulinio olimpinio komiteto prezidento A. Samarančo. Kūno kultūros ir sporto skyriaus vedėjas J.Jazepčikas už aktyvią veiklą apdovanotas LTOK garbės raštu, o A.Gedminas trenerio darbo 40-mečio proga - LTOK taure.

Puikios perspektyvos 

   Po apdovanojimų meras R.Malinauskas pristatė Druskininkus, pabrėždamas puikias perspektyvas sportui plėtoti, kadangi Tarybos sprendimu sporto sritis patvirtinta prioritetine. Papasakojo apie įgyvendinamus bei būsimus investicinius projektus. 
Gruodžio viduryje bus atidaryta šiuolaikiška sporto salė, pradėta įrenginėti prieš 12 metų. Tik šios kadencijos Tarybos pastangomis, skiriant lėšas salei įsigyti ir rekonstrukcijos darbams atlikti iš ir taip nedidelio biudžeto, ji bus pabaigta. Nors ir dabartinėmis sąlygomis Druskininkuose nuolatos treniruojasi keletas stiprių Rusijos komandų, tačiau duris atvėrus vienai geriausių sporto salių, sportininkų antplūdis turėtų dar padidėti. Meras R.Malinauskas pristatė Olimpinio miestelio įkūrimo viziją, kuri turėtų būti įgyvendinta Savivaldybės žinion perėmus sanatoriją "Vilnius" su Sveikatingumo parku. Kad tai neliks tik vizija, akivaizdžiai įrodo realybe tampantys planai ir projektai miesto infrastruktūrai gerinti.

Sporto krypties link 

   Parodytas trumpas filmas, pristatantis Druskininkų miestą ir apylinkes, kuris svečiams paliko labai gerą įspūdį. Kaip daugelis vėliau sakė: "Atradome Druskininkus iš naujo". Buvo pritarta Druskininkų vystymui sportinės krypties link, o šalies sporto organizacijų pagalba Druskininkai galėtų tapti Lietuvos sporto centru. Šiuo metu daugelis sportininkų treniruojasi užsienyje, kur, deja, yra brangiau ir gamtos sąlygos ne tokios geros kaip mūsų kurorte.

Rengiami kursai 

   Kitą dieną vykusiame LTOK VK posėdyje apsvarstytas pasirengimas Solt Leik Sičio žiemos ir Atėnų vasaros olimpinėms žaidynėms. Tai, jog Druskininkai nebus pamiršti, įrodo TOK ir LTOK gruodžio 5-7 d. kurorte organizuojami kursai Lietuvos olimpinės rinktinės treneriams, gydytojams, mokslininkams ir administratoriams. Kursų lektoriai bus svečiai iš Graikijos, Bulgarijos, Lietuvos docentai ir profesoriai. Kursų tema - programos "Atėnai 2004" įgyvendinimas.




  Sunku kirsti sveiką medį 
Violeta KLIMAITĖ

"Sveiką medį kirsti labai sunku", - teigia vicemerė Kristina Miškinienė, kelias savaites su švietimo sistemos darbuotojais diskutavusi, ką atrinkti Pasaulio banko finansuojamam pavyzdinės pagrindinės mokyklos konkursui, ir kaip mūsų mokykloms gyventi toliau. Šių diskusijų metu vėl iškilo ginčas, ar laikas druskininkiečiams griauti įprastą mūsų mokyklų gyvenimo ritmą. 

Laikas problemos neišsprendė

   Švietimo reforma, reikalaujanti Savivaldybėje palikti tik vieną gimnaziją, kurioje mokytųsi 9-12 klasių moksleiviai, o kitas vidurines mokyklas paversti pagrindinėmis, t.y. 5-10 klasių mokslo vieta, bendruomenėje dar šį pavasarį sukėlė tikrą aistrų kamuolį. Nors gimnazijos statuso jau seniai siekė ir ją neseniai gavo "Ryto" vidurinė, diskusijos tąkart baigėsi nuostata apsispręsti, kokiose patalpose - "Ryto", "Atgimimo", o gal Senamiesčio mokykloje geriausia kurti vienintelę Druskininkų savivaldybėje gimnaziją. Į ginčus įsijungė ne tik mokytojai, nerimaujantys dėl savo ateities, bet ir moksleivių tėvai. Jei keturmetė "Ryto" gimnazija pasiliktų savo patalpose, 5-8 klasių vaikai iš labiausiai apgyvendinto Ateities rajono turėtų važinėti į kitas mokyklas - tapsiančias pagrindinėmis. Nerimas dėl ateities tada buvo prigesintas sutarimu, jog laikas bei Švietimo ir mokslo ministerija galbūt išves iš šios socialinės aklavietės. 

Konkuravo 3 mokyklos

   Neseniai buvo paskelbta apie Pasaulio banko finansuojamą projektą, kurio metu visose Lietuvos savivaldybėse atrinktos pagrindinės mokyklos, tapsiančios pavyzdinėmis ir mokysiančios šiuolaikinės švietimo kokybės kitas mokyklas. 
   Savivaldybės tarybos patvirtinta Švietimo komisija atrinko ir mūsų Savivaldybės mokyklą, pageidaujančią tapti Pasaulio banko finansuojama dešimtmete mokykla. Kol kas nežinoma, kiek milijonų ketinama investuoti į šį projektą, tačiau tiksliai aišku, jog šio 4 metų projekto 25 proc. išlaidų turės dengti Savivaldybė.
   Tokia pavyzdine švietimo įstaiga panoro būti trys Druskininkų mokyklos - Senamiesčio, Vieciūnų ir Leipalingio. Šio pasiūlymo sąmoningai atsisakė "Atgimimo" vid. mokykla, kadangi ji renovuota šiais metais. Nors pagal skelbiamus projekto nuostatus dalis lėšų bus skiriama pasirinktos dešimtmetės mokyklos dėstymo kokybei, švietimo tinklo pertvarkos metodams diegti, mokytojų kvalifikacijai, 63 proc. lėšų bus skirta mokyklos pastatui renovuoti paverčiant jį moderniu mokymo centru. 

Laimėjo Leipalingis

   Vicemerė K.Miškinienė pripažino, jog šio konkurso nugalėtoja galėjo būti ir Senamiesčio vidurinė mokykla, nes abi mokyklos surinko vienodą balų skaičių pagal Švietimo ministerijos vertinimo kriterijus, tačiau atrinkta vis dėlto Leipalingio vidurinė.
   - Kodėl Švietimo komisijai taip sunku buvo apsispręsti dėl pavyzdinės pagrindinės mokyklos konkurso nugalėtojo? 
   - Pasaulio banko finansuojamas projektas turėtų būti įgyvendinamas pakankamą moksleivių skaičių turinčioje ir jį turėsiančioje ateity mokykloje, kuri jau turi suformavusi aukštos kvalifikacijos pedagogų kolektyvą. Investicijos, kurias Pasaulio bankas skirs pasirinktai mokyklai, Senamiesčio vidurinės atveju būtų kur kas svaresnės dabar ir ateičiai. Leipalingyje mažėja gyventojų, todėl pagrįsta ir nuomonė, kam skirti tokius pinigus natūraliai mažėjančiai auditorijai. Tačiau komisija vis dėlto pasirinko Leipalingį. Viena, jog pagal statybos metus, patalpų šildymo sąnaudas ir kitus faktorius šią mokyklą Pasaulio banko investicijos pasieks kur kas greičiau nei Senamiesčio vid. mokyklą. Antra, ši mokykla jau turi renovavimo projektą, o tapti pagrindine, t.y. dešimtmete, neišvengiamai lemia demografinės šio miestelio sąlygos. Trečia, ir viena iš svarbiausių priežasčių yra mūsų įsitikinimas, jog Senamiesčio vidurinę mokyklą nuo kitų metų paversti dešimtmete ir neišvengiamai pradėti švietimo reformą viso miesto vidurinėse mokyklose, dar yra per anksti. Tokiu atveju jau kitąmet 100 Senamiesčio vienuoliktokų turėtų pasirinkti "Atgimimo" mokyklą ar "Ryto" gimnaziją, o 150 dabartinių "Saulės" pradinės mokyklos ketvirtokų, - Senamiesčio arba "Atgimimo" vidurines mokyklas. O juk visos mokyklos perpildytos, dirbama po dvi pamainas, tuo tarpu Leipalingio vid. mokykloje yra tik 33 dešimtokai, iš kurių tik apie 50 proc. renkasi profesines mokyklas. 
   - Pagal Švietimo ministro įsakymą jau nuo kitų mokslo metų vidurinėse mokyklose, tapsiančiose pagrindinėmis, nebus formuojamos vienuoliktos klasės. Ar pavyks įtikinti švietimo reformos prievaizdus, jog mums dar reikia laiko? 
   - Bandysime įtikinti. Bendruomenė privalo išsiaiškinti reformos esmę ir prasmę. Kelias iki kardinalių sprendimų turi būti prieitas diskusijų ir apklausos būdu. Reforma reikalauja didelių pokyčių. Nesaugūs šiose permainose ir mokytojai. Kaip žinia, skaidant klases mokyklose, skelbiant mokytojų konkursus, kažkas liks nuskriaustas. Tačiau privalu įsisąmoninti, jog švietimo reforma daroma vaikų labui. Mūsų tikslas - neskubėti ir gerai apgalvoti kiekvieną žingsnį, nes švietimo reforma liečia beveik visus.

Būtina aiškinti bendruomenei

   "Švietimo reforma yra labai sudėtingas klausimas, - pridūrė vicemerė K.Miškinienė. - Šįmet, rugsėjo mėn., neliko vaikų Ricielių mokyklos 8-9 klasėse, nes šio kaimo vaikai pasirinko miestą. Atleidom 2 mokytojas, o skundai plaukia iki šiol. Prisimenam diskusijas dėl nykstančios 2-osios vid. mokyklos. Dėl nežinojimo, baimės, abejonių dėl ateities kyla itin daug emocijų. Turi būti nustatyta labai aiški ir konkreti reformos eiga, kad bendruomenė su ja supažintų nuodugniai, o ne taip, kaip dabar - aišku, kad niekas neaišku". 
   Tačiau neoficialiai mokyklų direktoriai pripažino žiną, jog alintis ginčais ir šaudytis kritika, ar tikrai geriausias tas, kuris geriausias, neverta. Pagal Švietimo tinklo pertvarkymo iki 2010 m. projektą 2005 m. visos mokyklos, norinčios tapti gimnazijomis, turės praeiti akreditaciją. Taigi kodėl gimnazija negalės būti "Atgimimo" ir Senamiesčio vid. mokyklos? Juolab, kad tiek "Ryto" gimnazija, tiek šios turi maždaug vienodą moksleivių skaičių (daugiau kaip 1 tūkst.) ir panašiai kvalifikuotų pedagogų. Beveik visi pritaria, jog švietimo permainos, skaidant moksleivius, tėvams nerimaujant dėl mažamečių vaikų saugumo keliaujant į mokyklas kitame miesto gale, transporto problemos, dabar kelia daugiau nerimo nei tikėjimo reformos sėkme. 
   "Ryto" gimnazijos direktoriaus J.Samuchovo nuomone, sprendimas neskubėti draskyti kurorto mokyklas, o Pasaulio banko pinigus atiduoti Leipalingiui yra racionalus. Pasak jo, dėl pastaraisiais metais itin sumažėjusio gimstamumo Druskininkuose kasmet į mokyklas rinksis vis mažiau vaikų, todėl ateity švietimo reforma vyks kur kas sklandžiau ir be tokių skausmų.

Reforma Lenkijoje

   Švietimo reformą ką tik išgyveno Druskininkams giminingas miestas Lenkijoje Strelce Opole. Kaip "Druskoniui" teigė neseniai kurorte viešėjęs šio regiono švietimo direktorius J. Kampa, permainos Lenkijoje prasidėjo 1999-aisiais, tačiau vyko be didelių aistrų. "Visiems buvo aišku, kad reforma vykdoma vaikų, o ne kažkieno kito labui ir interesams. Buvo dalelė mokytojų, nepatenkintų permainomis, tačiau jų abejonės nesukliudė vykdyti švietimo sistemos permainų. Mokytojai žinojo ir rengėsi reformai. Beveik visi jie mokėsi ir gavo antrą specialybę, pavyzdžiui, chemijos mokytojas - dailės, fizikos mokytojas - darbų ir pan. 50 proc. jų mokymo apmokėjo Savivaldybė", - patirtimi dalijosi J.Kampa.

 

  Susibūrė apskrities lituanistai 
Rima PAKALIENĖ
"Atgimimo" vid. mokyklos vyr.mokytoja

  Druskininkų savivaldybės lietuvių kalbos mokytojų metodinis būrelis lapkričio 17 d. "Atgimimo" vid. mokykloje organizavo apskrities mokytojams metodinį seminarą. Senamiesčio vid. mokyklos mokytojas metodininkas P.Stočkus akcentavo, kad lietuvių kalbos stojamojo egzamino neišlaikė tik 16,5 proc. moksleivių, kai anksčiau jo neišlaikydavo net 40 proc. moksleivių. "Ryto" gimnazijos mokytojos ekspertės I.Ūsienės iniciatyva jau antri metai vyksta tobulinimosi seminarai mūsų mieste. Mokytoja, turinti ilgą ir turtingą darbo patirtį, tobulai sieja teoriją ir praktiką. Mokytoja patarė, kaip atsirinkti informaciją, pamokė, kaip galima kuo daugiau darbų atlikti pamokoje. Žavi tai, kad mokytoja sudėtingiausius dalykus sugeba paversti paprastais. "Ryto" gimnazijos vyresn. mokytoja L. Zdančiuvienė patiko klausytojams dikcija, pasirinkto kūrinio įdomiu interpretavimu. Seminaro vadovė, "Atgimimo" vid. mokyklos mokytoja metodininkė D.Časienė kalbėjo apie projektinio darbo vietą lietuvių kalbos lavinimo procese. Didesnioji mokyklos projektų dalis - tarptautiniai projektai, vykdomi pagal SOCRATES programą. Įvykdyti uždaviniai ir tikslo pasiekimas džiugina grupinio darbo sėkme tarpmokyklinėse konferencijose (jų buvo 2). Būsima tarptautinė konferencija kartu su užsienio partneriais vyks pavasarį - tai 3 projektinės veiklos metų apibendrinimas. "Atgimimo" mokyklos pažintiniuose projektuose dalyvauja apie 600 moksleivių (7-16 metų) ir 40 mokytojų.
   Tą pačią dieną, prieš 97-erius metus, gimė poetė Salomėja Nėris. Šiai datai paminėti buvo skirta kūrybinės saviraiškos valandėlė. Prie židinio skambėjo dainos S.Nėries tekstais (dainavo V.Šedienė, A.Stanikienė, I.Gudelionytė), savo eiles skaitė mokytojos V.Vyšniauskienė, O.Balčiūnienė, D.Balčienė. Praskaidrino nuotaiką režisierė A.Padegimaitė, mokytojų I.Urbonienės, R.Pakalienės skaitoma poezija, mokytojų pasisakymai.

 

  Sėkmė loterijoje
   TV3 studijoje vykstantis Teleloto lošimas atnešė sėkmę ir druskininkiečiams. Praėjusią savaitę atsiliepė prekybininkų šeima iš Druskininkų, prieš menėsį laimėjusi dalį didžiojo Teleloto prizo - 25 tūkst. 868 Lt. Laimingą bilietą vyras pirko Varėnoje. Laimėtojai sakė, kad pinigai jiems labai palengvins buitį: jie remontuos butą, pirks baldus, buitinės technikos. Vyras prasitarė, kad dabar jie galbūt pirks ir antrą vaiką. 

"Druskonio" inf.

 

   Atidaryta nauja biblioteka 
Julija BLIŪDŽIUVIENĖ 

   Penktadienio popietę Viečiūnų pagrindinėje mokykloje M.K.Čiurlionio muzika visus kvietė į salę, kur vyko Lietuvos patriarcho dr.J.Basanavičiaus 150-ųjų gimimo metinių minėjimas. Jau visą savaitę apie jo darbus buvo kalbama pamokų metu, bibliotekoje vyko paroda, skirta J.Basanavičiui.
   Šioje popietėje, kuri buvo visų J.Basanavičiui paminėti skirtų darbų baigiamasis akcentas, mokiniai skaitė Jo gyvenimo knygos puslapius, J. ir E.Basanavičių laiškų bei dienoraščių ištraukas, incenizavo Ožkabalių kaime užrašytas pasakas. Druskininkų ansamblis "Vėlungė" dainavo J.Basanavičiaus gimtinėje užrašytas lietuvių liaudies dainas.
   Labai reikšminga, kad jo gimimo dieną duris atvėrė nauja, šiuolaikiškai įrengta mokyklos biblioteka. Šio didelio darbo iniciatorius buvo mokyklos direktorius A.Bolys, kuris mokyklos bendruomenės vardu padėkojo įmonės "Apona" savininkui A.Bubneliui, pagaminusiam ir padovanojusiam baldus bibliotekai (beveik už 800 Lt), taip pat mero pavaduotojai K.Miškinienei, savivaldybės administratorei A.Vičiulienei, Švietimo skyriaus vedėjui V.Gintučiui, be kurių paramos būtų buvę sunku visa tai įgyvendinti.
   Moderniai įrengtoje bibliotekoje galima vesti pamokas, susipažinti su naujausia mokomąja medžiaga, ieškoti informacijos internetu, naudotis vaizdo ir audio aparatūra. Naujoji biblioteka jau spėjo tapti vieta, kurioje nuolat girdisi kūrybinis mokinių ir mokytojų šurmulys.

 


Reklama


Labai gera vieta Jūsų reklamai. Daugiau informacijos čia >>




Anekdotas


© 1997-2001 Druskonis.lt . Visa medžiaga pateikta šiame puslapyje yra laikraščio "Druskonis" nuosavybė.
Kopijuoti, platinti informaciją be laikraščio "Druskonis" sutikimo DRAUDŽIAMA!
Visas teises gina LR įstatymai

Dizainas ir programavimas - Mantas S. ir Dana M.