Pirmas

Šiame numeryje
Miesto žinios
Policijos žinios
Savas gylis
Kultūra
Klausimas
Sportas
Renginiai
Horoskopai
Skelbimai
Archyvas

Druskininkai
Druskininkų TIB
Organizacijos
Sanatorijos
Menai

Redakcija
Informacija


 


  Įkurtas Sporto centras
Rasita BOČIENĖ

   Iki Naujųjų metų planuojama užbaigti įrengti naująją miesto sporto salę Vytauto g. 27. Todėl Savivaldybėje aktyviai buvo svarstomi įvairūs variantai, kam galėtų priklausyti ši salė, kaip joje bus dirbama. Po ilgų aptarimų liko du pasiūlymai. Pirmasis - sujungti Savivaldybės Kūno kultūros ir sporto skyrių su Sporto mokykla, šitaip įkuriant vieną sustiprinto sporto mokymo įstaigą. Tačiau tokiu atveju naujoji sporto salė taptų paprasčiausia sportininkų ugdymo įstaiga, visi jos darbuotojai turėtų būti pedagogai, o išlaidos jų darbo užmokesčiui tik dar labiau padidėtų. Be to, Sporto mokyklos ir Kūno kultūros bei sporto skyriaus sujungimui prieštaravo Švietimo skyrius, jam pritarė ir Švietimo ir mokslo ministerija. Taigi turint omenyje, kad Sporto mokykla dirba vadovaudamasi kitokia metodika nei Kūno kultūros ir sporto skyrius, nutarta palikti Sporto mokyklą dirbti kaip ir anksčiau, tik su sąlyga, kad visokios vaikų sportinės varžybos - miesto, zoninės ar respublikinės - vyks naujojoje salėje.
   Dėl išvardintų priežasčių apsistota ties antruoju sprendimo variantu. Nutarta įkurti naujojoje sporto salėje biudžetinę įstaigą, galėsiančią tenkinti ne tik vietinių, bet ir atvykstančių sportininkų poreikius. Biudžetinė įstaiga, pavadinta "Druskininkų sporto centru", perims Savivaldybės Kūno kultūros ir sporto skyriaus funkcijas. Numatoma, kad, be buvusių skyriaus darbuotojų, sporto centre dirbs ir dar keli nauji personalo darbuotojai. Visi naujai kuriami etatai bus svarstomi Tarybos posėdyje. "Druskininkų sporto centro" direktoriaus pareigoms bus skelbiamas konkursas.


  Svarbiausia - salės danga 

   Su sporto kompleksu Vytauto-M.K.Čiurlionio gatvių sankryžoje, kurį AB "Druskininkų statyba" žada užbaigti iki Naujųjų metų , siejamos viltys, jog Druskininkuose, kaip ir anksčiau, treniruosis šalies bei užsienio sportininkai, bus patenkinti iki šiol neturėję patalpų vietiniai sporto aistruoliai. Kol kas Savivaldybė skaičiuoja, kiek šiam centrui reikės pinigų, mat statybos eigoje atsirado papildomų darbų, kurie nebuvo įskaičiuoti į šio projekto sąmatą. Sąmatinė Sporto centro vertė iš pradžių buvo 3 mln. Lt. Statybos konkurso metu darbų kaina nukrito iki 1 mln. 160 tūkst.Lt. Dabar paaiškėjo, jog reikės 200 tūkst.Lt papildomų lėšų užbaigti remontui bei specialioms grindims. Savivaldybės Ūkio skyrius aplankė 5 garsiausias Lietuvos sporto sales, kur išgirdo vienodą atsakymą - svarbiausia yra danga. Jei pagailėsim grindims, iš sporto salės nebus jokios naudos. Meras R.Malinauskas, klausydamas vietinių sportininkų džiaugsmo šūksnių, kaip čia žais krepšinio, tinklinio ir kitų sporto šakų komandos, Tarybos posėdyje spalio 26 d. vis dėlto paprašė grafinio salės grindų vaizdo. "Kad nuo visų šių sporto šakų riboženklių grindys nepasidarytų panašios į voratinklį", - pajuokavo jis.

"Druskonio" inf.



  "Vilnius" bus mūsų
   Savivaldybė sutinka perimti viešąją įstaigą "Vilniaus" sanatoriją. Steigėjo bei valdymo funkcijos bus perduotos, Vyriausybei priėmus nutarimą valstybei priklausantį VšĮ "Vilniaus" sanatorijos naudojamą turtą perduoti nuosavybėn Druskininkų savivaldybei. Kaip Tarybos posėdyje spalio 26 d. teigė meras, finansinė situacija šioje sanatorijoje viena prasčiausių. Perėmus sanatoriją, čia galvojama kurti savotišką olimpinį miestelį. Pasak R.Malinausko, reikia išnaudoti K.Dineikos fizkultūros parką ir M.K.Čiurlionio g.27 baigiamą statyti Sporto centrą. Mero nuomone, tokio sporto komplekso vienoje vietoje - viešbučio, sporto salės, erdvės relaksacijai, labai pasigenda Lietuvos sporto komandos, rinktinės, todėl kurortui bus puiki proga susigrąžinti miesto-sporto globėjo šlovę. Kaip teigė R.Malinauskas, Sveikatos ministerijos politika yra mažinti Lietuvoje sanatorijų skaičių. Neišvengiamai, atrodo, jų mažės ir Druskininkuose, jas pertvarkant į viešbučius, jungiant į bendrus kompleksus ir pan.

"Druskonio" inf.



  Patvirtintos direktorių algos
   Savivaldybės tarybos nariai spalio 26 d. patvirtino švietimo įstaigų vadovų tarnybinių atlyginimų koeficientus. Direktorių atlyginimai nustatyti, atsižvelgiant į moksleivių skaičių, pedagoginio darbo stažą ir vadybinę kvalifikacinę kategoriją. Vieciūnų pagrindinės mokyklos direktoriaus Algio Bolio (moksleivių skaičius - 211, I vadovo kvalif.kateg., 18 m. pedagoginis stažas) priskaičiuotas atlyginimas - 1 tūkst. 249 Lt 50 ct, "Atgimimo" vid. mokyklos direktorės Danutės Časienės (moksleivių skaičius -1300, I kateg., 20 metų darbo stažas) - 1 tūkst.596 Lt, Laimos Dabrukienės, lopšelio-darželio "Bitutė" vedėjos (11 vaikų grupių, 20 metų pedagoginis stažas) - 960 Lt 75 ct. Sporto mokyklos direktorė Bronė Draginienė (302 moksleiviai, I kateg., 24 metai pedagoginio stažo) gauna 1 tūkst.249 Lt 50 ct priskaičiuotą atlyginimą, V.J.Jonyno dailės mokyklos vadovė Aušra Grigaliūnienė (230 moksleivių, I kateg., 17 darbo metų) - 1 tūkst. 170 Lt 75 ct, Aldona Jarmalienė, lopšelio-darželio "Linelis" vedėja (3 vaikų grupės, I kateg., 29 darbo metai), - 1 tūkst. 249 Lt 50 ct, Eugenija Kardokienė, lopšelio-darželio "Liepaitė" vadovė (3 vaikų grupės, I kateg., 21 darbo metai), - 1 tūkst. 249 Lt 50 ct, M.K.Čiurlionio muzikos mokyklos direktorė Antanina Laurenčikienė (325 moksleiviai, I kateg., 40 darbo metų), - 1 tūkst. 249 Lt 50 ct. "Saulės" pradinės mokyklos direktorės Onos Malaškevičienės (588 moksleiviai, I kateg., 33 darbo metai) priskaičiuotas darbo užmokestis - 1 tūkst. 328 Lt 25 ct, Leipalingio vid. mokyklos direktorės Angelės Rudžionienės (370 moksleivių, I kateg., 29 darbo metai ), - 1 tūkst. 249 Lt 50 ct, "Ryto" gimnazijos direktoriaus Jevgrafijaus Samuchovo (1114 moksleivių, II kateg., 25 darbo metai), - 1 tūkst. 743 Lt. Lopšelio-darželio "Žibutė" vedėja Jūratė Šišlienė (14 vaikų grupių, I kateg., 27 darbo metai) gauna priskaičiuotą algą - 1 tūkst. 412 Lt 25 ct, Ricielių nepilnos pagrindinės mokyklos vadovė Nijolė Zdančiuvienė (41 moksleivis, 11 darbo metų), - 861 Lt, Senamiesčio vid. mokyklos direktorius Gintaras Žaldokas (1069 moksleiviai, I kateg., 19 darbo metų), - 1 tūkst. 506 Lt 75 ct.

"Druskonio" inf. 

  Vieciūnuose nori vyti lynus
   Vyriausybėje vyksta diskusijos, kokiomis valstybės lėšomis iš AB "Drobė" išpirkti Vieciūnų verpimo fabriką, o jų reikės daugiau kaip 2 mln. Lt. Kaip Tarybos posėdyje spalio 26 d. tvirtino meras R.Malinauskas, jam pavyko įtikinti Ūkio ministeriją, kad Valstybės Turto fondas, iš "Drobės" nupirkus Vieciūnų verpimo fabriką, šį turtą Savivaldybei perduotų ne patikėjimo, o nuosavybės teise. Turėdama tokią teisę, Savivaldybė fabriką galėtų siūlyti užsienio investuotojams, kurie gana aktyviai domisi galimybe čia užsiimti įvairiomis lengvosios pramonės šakomis. Viena realiausių idėjų - danų noras čia vyti lynus žuvininkystei ir įkurti apie 100 darbo vietų. Pasak mero, šiandienos technologijų sąlygomis, įdiegiant naują, pažangią įrangą, svajoti apie 500 darbo vietų jau yra nerealu. Savivaldybė taip pat yra sulaukusi ir pageidavimo čia 19 tūkst. kv.m plote atidaryti audimo fabriką. 
   Dabar pagrindinis uždavinys - įrodyti Vyriausybei, jog Vieciūnų verpimo fabriką būtina kuo greičiau išpirkti iš AB "Drobė", kuri už savo turtą Vieciūnuose reikalauja daugiau kaip 2 mln.Lt. Savivaldybė tikisi, kad verpimo fabrikas bus išpirktas Vyriausybės fondų lėšomis. Šiuo metu vyksta aštrios diskusijos su Finansų ministre, kuri nusiteikusi Vieciūnų problemas užkrauti Druskininkams. Ji siūlo Savivaldybei suteikti kreditą labai mažomis palūkanomis, už kurį ji iš AB "Drobė" ir įsigytų pastatą. 

"Druskonio" inf.

 

  "Senokai supratau, kad nesu visagalis…"

J.Karosas teigia esąs bet kokių privilegijų priešininkas
Spalį suėjo metai, kai Seime druskininkiečiams atstovauja jų išrinktas socialdemokratas Justinas KAROSAS. Ta proga Seimo narys sutiko atsakyti į keletą "Druskonio" klausimų.

   - Jūs jau ne pirmą kadenciją esate renkamas į Seimą. Tačiau pirmąjį kartą dirbate aukščiausios valdžios institucijose kaip mūsų, druskininkiečių, tiesiogiai išrinktas kandidatas. Kaip galėtumėte apibūdinti metus, prabėgusius Seime atstovaujant kurorto gyventojams?

  - Seime dirbu jau trečią kadenciją. Nors tiesiogiai druskininkiečių ir lazdijiečių esu išrinktas pirmą kartą, bet su šiuo Dzūkijos regionu bendrauti pradėjau jau buvusios Seimo kadencijos pradžioje. Nuolatinis bendravimas su druskininkiečiais bei lazdijiečiais per ketverius metus tikriausiai nemažai prisidėjo prie mano laimėjimo Seimo rinkimuose. Per tuos metus ne vienam buvau nors kiek padėjęs.
Metai, prabėgę man atstovaujant Seime kurorto gyventojams, prabėgo labai greitai ir buvo pilni rūpesčių. Kaip parlamentaras, atstovaujantis druskininkiečius, savo veiklą vysčiau dviem kryptimis. Pirmiausia - konkreti pagalba konkretiems žmonėms sprendžiant konkrečias problemas. Antra - įstatymų ir kitų teisės aktų pataisos bendresnėms kurorto gyvenimo problemoms spręsti. Tai buvo nemažai pastangų ir kartais nemažai nervų kainuojanti veikla. Tačiau viską atpirkdavo pozityvūs rezultatai. Kartu su meru R. Malinausku ir naujuoju ligoninės direktoriumi V.Šimkoniu nemažai nuveikėme, gelbėdami nuo bankroto Druskininkų ligoninę, rūpindamiesi kitais miesto išlikimui svarbiais reikalais. Kartais net ir nelabai dideliais. Aš tikrai džiaugiuosi, kad Liškiavos g. namo, nukentėjusio nuo gaisro, gyventojams pavyko gauti tam tikrą finansinę paramą. Džiaugiuosi ir tuo, kad Druskininkų ir Lazdijų mokykloms padovanojome 20 iš Suomijos gautų naudotų kompiuterių.

   - Nuolat susitinkate su rinkėjais Druskininkuose. Ar daug per šiuos metus į Jus tiesiogiai kreipėsi druskininkiečių, prašiusių padėti išspręsti jų problemas? Kokiais reikalais į jus kreipiasi Savivaldybės gyventojai? Ar daugeliui pavyko pagelbėti?

   - Reguliariai du kartus per mėnesį priiminėju rinkėjus asmeniniais klausimais. Su jais bendrauja ir mano padėjėja L.Rakauskienė, kiekvieną ketvirtadienį priiminėjanti interesantus. Vieną kartą per mėnesį dalyvauju Savivaldybės Tarybos posėdyje. Per metus priėmiau apie 150 druskininkiečių, kurie kreipėsi pačiais įvairiausiais klausimais. Bene dažniausiai - dėl nuosavybės atstatymo bei darbo paieškų. Priimdamas gyventojus ir įsigilindamas į jų problemas, aš pirmą kartą pamačiau, kiek daug neatidumo žmogui esama įvairiose mūsų valdžios institucijose. Neretai užtekdavo tik mano paraginimo arba pasidomėjimo, kad vieno ar kito klausimo sprendimas pajudėtų iš vietos. Rinkimų kampanijos metu esu sakęs, jog seniai supratau, kad nesu visagalis. Todėl ne visada galiu žmonėms padėti. Tokiais atvejais belieka paguosti bent geru žodžiu. Tiesa, neretai į mane kreipiasi ir tokiais klausimais, kurie priklauso Savivaldybės kompetencijai. Pavyzdžiui, visai neseniai vienas druskininkietis atėjo prašyti, kad padėčiau išspręsti problemą, kad kaimynas po jo langais nelaikytų automobilio. Manau, kad daugiau negu trečdaliui į mane besikreipusių pavyko padėti.

  - Liūdna realija ta, kad Druskininkai tapo bedarbių miestu. Prognozuojama, jog šią žiemą nedarbas pas mus dar labiau padidės. Kaip jūs manote, kuo kurortui turėtų padėti respublikinė valdžia, o ko nedelsdami turėtumėm griebtis patys?

   - Deja, ne tik Druskininkuose, bet ir visoje Lietuvoje bedarbystė yra didžiausia bėda. Būtent jos sprendimui, mano manymu, ir reikia skirti didžiausias pastangas. Šia linkme šiandien dirba Savivaldybė, kuriai aš, kaip Seimo ir Savivaldybės Tarybos narys, kiek pajėgdamas talkinu. Mano iniciatyva Seime įkurta grupė kurortų problemoms spręsti. Esu vienas iš šios grupės vadovų. Mūsų dėka įstatymiškai pavyko įteisinti kurorto statusą. Sudarant kitų metų biudžetą, buvo atsižvelgta į kurorto statusą, ir Druskininkų savivaldybei numatoma puse milijono didesnė biudžeto dotacija negu šįmet. Dabar inicijuojame Kurortų įstatymo parengimą ir priėmimą. Netrukus turėtų išsispręsti Vieciūnų fabriko likimas. Vyriausybė numačiusi jį išpirkti ir perduoti Savivaldybei. Jau esama investuotojų, kurie nori kurti čia kito profilio įmonę, taigi ir naujas darbo vietas. Priėmus mano inicijuotą įstatymo pataisą, kuri leidžia perduoti valstybės turtą Savivaldybei, atsiveria kelias tikram šeimininkui atsirasti iki šiol beveik mirusiuose Druskininkų kurorto objektuose.
   Manau, kad Respublikos valdžia turi pripažinti (o tai jau prasidėjo), kad kurortai yra ypatingos reikšmės regionai ir todėl turi būti specialiai globojami, specialių įstatymų ginami. Gi patys druskininkiečiai, nelaukdami malonių iš valdžios, irgi turi rodyti visokeriopą iniciatyvą. Gal ir netipiškas, bet tokios iniciatyvos pavyzdys yra V. Malinausko įkurtas Grūto parkas.

   - Ar tikitės, kad pagerės sanatorijų finansinė būklė, Seimui pritarus Jūsų pasiūlytai Alkoholio kontrolės įstatymo pataisai, kuria numatyta sanatorijų kavinėms leisti prekiauti stipriais alkoholiniais gėrimais?

   - Nesu toks naivus, kad galvočiau, jog sanatorijų finansavimo reikalai pagerės, jų kavinėse pradėjus prekiauti ne tik silpnais, bet ir stipriais alkoholiniais gėrimais. Siūlydamas tokią pataisą, aš atsiliepiau į sanatorijų vadovų prašymus. Būtent jie ieško nors ir mažiausių galimybių pagerinti savo įstaigų būklę. Juk šiandien sanatorijose ne tik gydomasi. Jose vyksta konferencijos, simpoziumai ir t.t. Trumpai tariant, jos neretai atlieka ir viešbučio funkciją. Tai viena. Antra, daug jose užsieniečių, kurie nepratę prie tokių keistokų apribojimų. Ir pagaliau trečia. Jokie draudimai nesulaikys žmonių nuo gėrimo, jeigu jie patys neturės vidinio stabdžio.
   - Buvusio profsąjungų turto likimas jaudina ne tik šiuose objektuose dirbančius žmones, bet ir visą miesto bendruomenę. Kokio galime tikėtis aukščiausios valdžios sprendimo dėl "Nemuno" sanatorijos ir Sveikatingumo centro nuosavybės?

   - Priėmus jau mano minėtą įstatymo pataisą dėl valstybės turto perdavimo Savivaldybei, leidžiančią Savivaldybei būti valstybės (ir profsąjungų) turto savininke, atsiveria kelias tą turtą normaliau panaudoti. Praėjusiame posėdyje Savivaldybės taryba priėmė sprendimą perimti savo žinion "Vilniaus" sanatoriją. Tikiuosi, kad jos žinion pateks ir Sveikatingumo centras. Būtų didžiausias nusikaltimas prarasti tokį centrą arba paversti jį siauro biznio viena. Jis turi tarnauti pirminei savo paskirčiai - žmonių sveikatos atstatymui bei palaikymui. 
   
   - Kaip, Jūsų manymu, dirba mūsų miesto valdžia? Ar visi  Savivaldybės tarybos, kuriai Jūs taip pat priklausote, sprendimai atitinka kurorto siekius išbristi iš jį apėmusios krizės?

   - Atsakysiu trumpai. Jeigu ligšioliniai savivaldybės vadovai būtų dirbę taip, kaip dabartiniai, o ne politikavę, šiandieninė situacija kurorte neabejotinai būtų kur kas geresnė. Man labai malonu, kad tam tikra politinė trintis, vykusi šios kadencijos Savivaldybės tarybos veiklos pradžioje, išnyko. Vietoj to vis labiau matau visų bendrą susirūpinimą kurorto reikalais ir konkrečiomis druskininkiečių problemomis.

   - Norėtumėme sužinoti Jūsų nuomonę dėl Savivaldybės darbuotojų protarpiais šiuo visuotinio skurdo metu išsimokamų priemokų bei premijų.

   - Visuomet vadovaujuosi nuostata, kad valdininkų atlyginimai turėtų būti tokie, kad galėtų konkuruoti su privačiose struktūrose dirbančiais. Tačiau visuomet būtina atsižvelgti į realią situaciją, į bendrą mūsų piliečių gyvenimo lygį. Man atrodo, kad visi mes, išlaikomi iš biudžeto ir mokesčių mokėtojų pinigų, turime būti ir kažkiek idealistai. Esu bet kokių privilegijų priešininkas. Vienaip ar kitaip elgdamiesi, turime matyti žmones, mūsų bendrapiliečius ir jų bėdas. Būtent todėl pirmadienį mūsų frakcijos Seime posėdyje pasiūliau Seimo posėdžių salei remontuoti numatomų lėšų dalį skirti Drobės fabriko Vieciūnų filialui išpirkti.

   - Leipalingio seniūnija jau senokai prijungta prie Druskininkų savivaldybės. Tačiau šio miestelio bei aplinkinių kaimų gyventojai iki šiol priversti skambinti į Savivaldybės centrą Druskininkus tarpmiestiniu telefono ryšiu. Kas daroma siekiant išspręsti šią problemą?

   - Šį klausimą pradėjau aiškintis dar prieš rinkimus. "Telekomo" vadovai tuomet pažadėjo, kad per pusmetį bus keičiami visų savivaldybių tarpmiestiniai kodai. Galiausiai buvo pažadėta, kad Leipalingio abonentus prijungs prie Druskininkų iki liepos 1 d. Bet kol kas tai nepadaryta. Nauja Susisiekimo ministerijos vadovybė ėmėsi veiksmų, kad artimiausiu metu ši problema iš esmės būtų išspręsta visos valstybės mastu.
   Aš džiaugiuosi bent tuo, kad įvykdžiau savo priešrinkiminį pažadą, ir netrukus bus atidaryta degalinė Leipalingyje bei kad keletas leipalingiečių galės ten gauti darbą.

   - Ar jūsų iniciatyvos, veiklos, asmeninio gyvenimo nevaržo partiniai marškinėliai? Juk politikas, paklusdamas bedrapartiečių valiai ir atstovaudamas partijos interesams, dažnusyk savo nuomonę privalo pasilikti vien sau. 

   - Demokratinėje valstybėje demokratiškais principais, o ne autoritariškai organizuotoje partijoje visuomet užtenka vietos laisvai iniciatyvai. Mūsų socialdemokratinei partijai iš esmės svarbūs socialiniai žmonių reikalai. Todėl spręsdamas konkrečias žmonių problemas, niekuomet nesusiduriu su partinių marškinėlių, kaip jūs sakote, ankštumu. Kaip žmogus ir pilietis savo veikloje vadovaujuosi ne kokiais nors iš šalies nustatytais kanonais, o savo galva ir sąžine.

   - Politikai, žinoma, įpratę skelbti, jog daug dirba rinkėjų labui. Gal paminėtumėte druskininkiečių reikalus, kurių jums nepavyko ar niekaip nepavyksta atlikti?

   - Tie, kurie mane geriau pažįsta, žino, kad nemėgstu nei girtis, nei būti giriamas. Dirbu tai, kas man pagal pareigas priklauso, ir stengiuosi padėti žmonėms bei kurortui tuo, kuo galiu ir kaip sugebu. Toks mano darbas. Džiaugiuosi, kai pasiseka ką nors gero žmonėms padaryti ir būna labai liūdna, kai žmogui padėti negaliu. Iki šiol, nežiūrint ir mano, ir mero R.Malinausko pastangų, nepavyko išspręsti konsulato Gardine bei lengvatinio įvažiavimo į Druskininkų kurortą žmonėms iš Rytų problemos. Per daug lėtai sprendėsi profsąjungų turto priklausomybės bei galimybės juo disponuoti Savivaldybei klausimas. Dėl to kenčia pirmiausia "Nemuno" sanatorijos darbuotojai, atsidūrę tiesiog beviltiškoje būklėje. Ir dar, labai gaila, bet kartais smulkiuose kasdieniniuose rūpesčiuose paskęsta labai svarbūs bendresni reikalai.


Reklama


Labai gera vieta Jūsų reklamai. Daugiau informacijos čia >>




Anekdotas


© 1997-2001 Druskonis.lt . Visa medžiaga pateikta šiame puslapyje yra laikraščio "Druskonis" nuosavybė.
Kopijuoti, platinti informaciją be laikraščio "Druskonis" sutikimo DRAUDŽIAMA!
Visas teises gina LR įstatymai

Dizainas ir programavimas - Mantas S. ir Dana M.