Pirmas

Šiame numeryje
Miesto žinios
Savivaldybės žinios
Policijos žinios
Kultūra
Sportas
Klausimas
Renginiai
Horoskopai
Skelbimai
Archyvas

Druskininkai
Organizacijos
Sanatorijos

Redakcija
Informacija


 


  Bedarbiai noriai talkino
  52 darbo neturintys žmonės gegužės 9 d. savanoriškai susirinko į Savivaldybės Socialinės paramos skyriaus organizuotą talką. Jos metu pusdienį bedarbiai tvarkė Druskininkų gydyklos ir Sveikatingumo parko aplinką. 
   Soc.paramos skyriaus darbuotojos teigė nesitikėjusios, kad žmonės, prašantys Savivaldybės finansinės paramos, pirmą kartą kviečiami taip noriai priims pasiūlymą padaryti bendruomenei naudingą darbą. Savivaldybės taryba prieš 3 mėnesius priėmė sprendimą, kad asmenys, padirbėję organizuojamose bendruomenės talkose, turės daugiau galimybių gauti ir moralinės teisės prašyti socialinių pašalpų, mokamų iš vietinio biudžeto. Savivaldybės Soc.paramos skyrius turi teisę prašantiems 1 kartą per metus skirti vienkartinę 125 Lt pašalpą bei išimties tvarka – socialinę pašalpą, mokamą 3 ar 6 mėnesius pagal Savivaldybės patvirtintą tvarką, jei vienam šeimos nariui per mėnesį tenka mažiau kaip 135 Lt gaunamų šeimos pajamų. 
   Iki šiol Savivaldybės organizuotos švaros talkos didelio visuomenės dėmesio nesulaukdavo. Šįkart prie Savivaldybės tarybos pastato rinkosi ne tik druskininkiečiai, bet ir Vieciūnų bei Leipalingio seniūnijų gyventojai, šeimomis, po vieną ir poromis. Dauguma savanorių talkininkų buvo moterys, grėbusios žolę prie kolonados, Grožio šaltinio, aplink gydyklos pastatą, tvarkiusios Sveikatos parką. Vyrai ėmėsi sunkesnių darbų: krovė šiukšles į mašinas. Planuojama, kad tokios visuomeninės talkos vyks kartą per metus, taip pat Vieciūnuose ir Leipalingyje. 
   Pirmą kartą kviečiami į talką, bedarbiai ne be reikalo atsinešė savo asmens dokumentus. Registruojami visi talkose dirbę žmonės, kurių duomenis kaups ir saugos Soc.paramos skyrius. Žmogui atėjus prašyti paramos, bus atsižvelgiama į tai, ar jis atliko ir kiek kartų bendruomenei naudingą darbą. “Darbo neturintys žmonės šią iniciatyvą priėmė tikrai geranoriškai. Nemažai prašančiųjų pašalpos jaučiasi nepatogiai, lyg atėję išmaldos. Išgirdę, jog bus organizuojamos tokios talkos, dauguma sutiko ateiti. Manome, kad ši idėja pasiteisino”, - teigė Soc.paramos skyriaus darbuotojos. Gegužės 1 d. duomenimis, Druskininkų darbo biržoje buvo užregistruoti 3 tūkst.236 bedarbiai. 

“Druskonio” inf.



    Miškus gelbsti lėktuvai
  Gegužės 22 d. Dzūkijoje pradėti būtini pušynų gelbėjimo darbai. Druskininkų ir Varėnos urėdijų bei Dzūkijos nacionalinio parko miškus, siaubiamus drugio - pušinio pelėdgalvio, gelbėjo 2 Klaipėdos avialinijų lėktuvai An-2 ir sraigtasparnis, pakilę į dangų 4 val.ryte ir pušynų kenkėjus naikinę Kanadoje pirktu cheminiu preparatu “Arivo” bei olandišku biologiniu preparatu “Foray 48 B”. Šiuos darbus buvo planuota pradėti praėjusį penktadienį, tačiau dėl stipraus vėjo ir lietaus jie buvo atidėti iki antradienio. Pasak Druskininkų miškų urėdijos urėdo pavaduotojo Sauliaus Adomavičiaus, atšalęs oras pristabdė kenkėjų vikšrų vystymąsi, todėl pušynus gelbėti pradėta ne per vėlai. Pagal sudarytą grafiką per savaitę turi būti apipurkšta 20 hektarų pušyno. Šie miško kenkėjai, čia pasirodę prieš pora metų, jau išplito beveik 40 hektarų plote. Pernai Dzūkijos nacionaliniame parke ir Druskininkų miškų urėdijoje buvo apipurkšti 4100 ha, kuriuose pušiniai pelėdgalviai pasirodė pirmiausiai. Kovai su šiais miškų kenkėjais šiemet Dzūkijos miškininkai, Vyriausybės prašę skirti 3 mln. Lt, gavo tik 1 mln. Lt. Todėl nupirkta daugiau cheminio preparato, o 10 kartų už ji brangesnis biologinis bus purškiamas tik apie Druskininkus ir Dzūkijos nacionalinio parko teritorijoje esančius kaimus bei vandens telkinius. Balandį iš kokonų, kurie šiemet labai gerai peržiemojo, išsiritę pušinių pelėdgalvių drugiai sudėjo maždaug po 300 kiaušinėlių. Išsiritę vikšrai gegužę sparčiai vystosi ir nenaikinami per porą savaičių nugraužia užpultų pušų pumpurus bei spyglius. Antrą kartą pamečiui apgraužtas medis nebesugeba užauginti naujų pumpurų ir spyglių, todėl toks miškas žūva. 

“Druskonio” inf. 



   Pasiūlymai dėl Autobusų parko
   Gegužės14d. Alytaus krovinių gabenimo bendrovė “Daisotra”, pareiškusi pretenzijas įsigyti dalį UAB “Druskininkų autobusų parkas” akcijų, Savivaldybei pateikė savo siūlymus. Juos svarstys Tarybos komitetai, Privatizavimo komisija, kurie pateiks savo siūlymus ir nuomonę. Alytiškiai siūlo perimti mūsų bendrovės skolas, tačiau neaišku, ar tai bus skolų padengimas ar perėmimas, ir kokiomis jis vyks sąlygomis. Taip pat “Daisotra” siūlo lizingines investicijas, be to, Druskininkuose atidaryti stambaus autotransporto dalių parduotuvę bei garažą jam remontuoti. Kol kas šie pasiūlymai aptarinėjami, derinami, ir yra tik preliminarūs. 
   UAB “Druskininkų autobusų parkas” turi beveik 2 mln. Lt nuostolio. Gruodžio mėnesį bendrovei pradėjęs vadovauti V.Viščinis ėmėsi konkrečių įmonės reorganizavimo planų, tačiau bendrovę prikelti iš finansinės duobės gali tik stambios investicijos.

“Druskonio” inf. 



   Prieš mašalus kovojama ir šiemet

Rasita BOČIENĖ

   Praėję pora metų, kai kraujasiurbių mašalų lervoms naikinti buvo pradėtas naudoti Amerikoje gaminamas biologinis preparatas “Vecto Bac 12AS”, Dzūkijoje vadinami ramesniais. Tačiau su nerimu visi prisimena mašalų, lotyniškai vadinamų Byssodon maculatus, siautėjimo dešimtmetį, kai nuo šių įkyrių vabzdžių kentėjo ir žmonės, ir gyvuliai. 

   Gegužės 16-ąją ties Varviškės kaimu, Lietuvos-Baltarusijos pasienyje, į Nemuną buvo išpiltos 4 tonos preparato “Vecto Bac”. Iš viso šiemet buvo nupirkta daugiau kaip 8 tonos šio kraujasiurbių mašalų lervas naikinančio preparato. Lietuvos Vyriausybė šiam reikalui skyrė 390 tūkst. Lt. 10,5 tūkst. Lt jos įvaizdį gadinantiems mašalams naikinti paskyrė Druskininkų savivaldybė. 
   Biologinis preparatas į Nemuno vandenį buvo pilamas toje vietoje, kur srovė jį galėjo nunešti į upės vidurį. Aplinkosaugininkai kateriu suko ratus upėje, kad preparatas kuo greičiau pasklistų. Mokslininkai nustatė, kad mašalų lervų tankumas šiemet buvo mažesnis nei ankstesniais metais, tačiau kai kuriose vietose jų pastebėta labai daug. 
    Dabar maždaug kas pora dienų kraujasiurbių mašalų veisimąsi tiriantys mokslininkai ima mėginius ir stebi, kaip šių vabzdžių lervas paveikė į Nemuno vandenis supiltas biologinis preparatas. Šį pirmadienį, gegužės 21-ąją, Aplinkos agentūros viršininkas A.Petkevičius kartu su mokslininkais 4 tonas “Vecto Bac” išgabeno į Baltarusiją. Visi preparatui išvežti reikalingi formalumai Lietuvoje buvo sutvarkyti gan greit, tačiau keblumai laukė Baltarusijos pasienyje. Išvažiavę ryte, preparatą į Nemuno upę Baltarusijos teritorijoje mokslininkai galėjo supilti tik apie 20.30 val. vakaro. 
Atsargoje nenumatytam atvejui dar pasilikta apie 2 tonas biologinio preparato, kuris saugomas UAB “Druskininkų komunalinis ūkis” sandėlyje.
   Tikimasi, kad laiku lietuviškoje ir baltarusiškoje Nemuno dalyse į vandenį supylus lervas naikinantį preparatą, mašalų antplūdžio šiemet pavyks išvengti. Užpernai mašalų veisimosi vietose buvo išpilta 9 tonos “Vecto Bac”. 2 tonos jo į Nemuną buvo supiltos Baltarusijoje. Pernai mašalų antplūdis buvo žymiai sumažintas, į upės vandenį išpylus 5,5 tonos preparato. Dzūkai nuo šiol vasaros laukia jau ne taip nerimaudami.



  Po širdies operacijos - 14 metų jaunesnis
Nijolė Paserbskienė


Druskininkuose atgaunantis jėgas po širdies persodinimo operacijos Feliksas Stankevičius (viduryje) su centro “Dainava” Gydymo dalies vadove Vilija Gavėniene ir centro direktorium Zenonu Streikumi. 

Donoro širdis prigijo

   “Svetimos širdies visiškai nejaučiu, matyt, mano organizmas su ja susibičiuliavo. O sava sunkiai dirbo, kartais atrodydavo, kad iš krūtinės iššoks”, - sakė 54 metų kaunietis Feliksas Stankevičius, centro “Dainava” pacientas, nuo gegužės 4 d. Druskininkuose atgaunantis jėgas po širdies persodinimo operacijos. Tai pirmasis transplantaciją ištvėręs ligonis, kurio sveikata patikėta rūpintis mūsų kurorto medikams.
   “Dainavos” specialistai, pasitarę su F.Stankevičių operavusiais Kauno medicinos universiteto klinikų kardiochirurgais, parengė jam skirtą reabilitacijos programą - specialų gydymo, slaugos, psichoterapijos, fizinių pratimų kursą.
   “Kas 2 – 3 dienas atliekame tyrimus, jų rezultatai geri”, - F.Stankevičiaus sveikatos būklę įvertino centro Gydymo dalies vadovė Vilija Gavėnienė. Savo pacientą ji apibūdino kaip be galo kantrų pavydėtino psichologinio tvirtumo žmogų.
   Donoro širdies funkcionavimą, organizmo adaptaciją nuolat stebi ir Kauno kardiologai. Praėjus dviems sanatorinio gydymo savaitėms, F.Stankevičiui Kaune bus padaryta penkta pooperaciniu laikotarpiu biopsija – paimta širdies raumens dalelė. Atlikus jos tyrimą, ligonis sugrįš į Druskininkus.

Nulėmė gera nuotaika 

   “Prieš operaciją vos kojas vilkau, o dabar Vilniaus alėja, Nemuno pakrante, lydimas kineziterapeutės, kasdien ne mažiau kaip kilometrą nužingsniuoju”, - neslėpė optimizmo pašnekovas.
1994 m. F.Stankevičius patyrė 2 infarktus, metams prabėgus – trečiąjį. 1999 m. jam buvo operuotos širdies kraujagyslės, tačiau ir po to savijauta nepagerėjo. Be nitroglicerino nė dienos negalėjo gyventi, dažnai gulėdavo ligoninėje, greitajai atgabenus iš namų ar poliklinikos. Medikai, nustatę, kad rizikinga antrą kartą operuoti ligos nualintą širdį, pasiūlė pacientui ją pakeisti “nauja”. Davęs žodinį sutikimą, F.Stankevičius mėnesį buvo rengiamas operacijai. Ligai nustojus progresuoti, gydytojai jį išleido į namus. Laimė, donoro ilgai laukti neteko, tad “paremontuotas” organizmas dar nespėjo nusilpti.
   “Palatoje, į kurią nuvedė, radau vazelėje pamerktas gėlytes. Jų buvo porinis skaičius, tačiau tai manęs nenuliūdino. Paklausiau mane atvežusį brolį: “Eidamas į svečius, kiek gėlių neši?” “Vieną, tris ar penkias,” – atsakė šis. “O į kapines kiek?” Supratęs užuominą, brolis vieną gėlytę tuojau pat iš vazelės išmetė. Be to, tą vakarą sesutė lašelinę sudaužė, o šukės juk laimę neša”, - pašnekovas vardino operacijos sėkmę nulėmusius ženklus. Pavykusios transplantacijos tikruoju “kaltininku” jis pavadino Kauno širdies centro vadovą docentą Rimantą Benetį, kurio vadovaujama chirurgų grupė padovanojo jam antrąjį gimtadienį.
F. Stankevičiui širdies persodinimo operacija buvo atlikta kovo 22 -ąją, o sąmonę jis atgavo po 4 parų. “Kai atsimerkiau, ėmė blyksėti dešimtys fotoaparatų. Nesitikėjau tokio žurnalistų antplūdžio”, - prisipažino kaunietis.
   F.Stankevičius Druskininkuose lankosi antrą kartą. Prieš tai buvo atvykęs 1999 metais, kai po širdies operacijos medikai rekomendavo reabilitacinį gydymą. “Džiaugiuosi, kad mieste nėra muselių nei uodų. Jų įkandimų bijau, nes tampu gumbuotas”, - juokavo kurorto svečias.

Jauna širdis neleis pasenti

   Į “Dainavą” atvyksta ligoniai atgauti sveikatos po širdies vožtuvų, kraujagyslių pakeitimo bei kitų sunkių operacijų. Širdies kraujagyslių ligų gydymas – pagrindinė šios įstaigos specializacija. Su Kauno kardiochirurgais “Dainava” bendradarbiauja jau 10 metų. “Stengiamės išlaikyti aukščiausią gydymo lygį, netaupome ligonio sąskaita. O Širdies centro gydytojų pasitikėjimas mumis – tai ne tik rimtas darbo įvertinimas, bet ir įpareigojimas pateisinti lūkesčius. Mūsų pacientas F.Stankevičius jaučiasi puikiai, atrodo, kad mes daugiau už jį nerimaujame”, - teigė centro “Dainava” direktorius Zenonas Streikus.
   Paklaustas apie savijautą, krūtinėje plakant 14 metų jaunesnei donoro širdžiai, F.Stankevičius atsakė: “Visuomet jaučiuosi jaunas”.



  Seneliai stengiasi anūkams pakeisti tėvus
Arūnas ZURLYS

Prijungus prie mūsų Savivaldybės Vieciū-nų seniūniją, Druskininkų vaikų teisių apsaugos tarnyba iš Varėnos rajono perėmė savo žinion 13 seniūnijos probleminių šeimų, 72 daugiavaikes šeimas. Šioje seniūnijoje laikinoji globa įsteigta 2-iems vaikams, kuriuos globoja seneliai. Valstybės globos namuose apgyvendinta 11 vaikų, 8 iš jų Merkinės internate, 3 - Valkininkų globos namuose “Spengla”. Gegužės 18-ąją Vaikų teisių apsaugos tarnybos socialinė darbuotoja Genovaitė Rutkauskienė, talkinant Vieciūnų seniūnijos socialinio darbo organizatorei Irenai Valentukevičienei, domėjosi laikinosios globos situacija Vieciūnuose, aplankė problemines šeimas, idant išnagrinėtų situaciją ir sąlygas, geriausiai atitinkančias vaiko interesus. Tai itin svarbu pratęsiant laikinąją globą.


Seneliai anūkams pakeičia tėvus Vanda ir Algirdas Sarnauskai išaugino du savo dukters vaikus. 

Gilmantas Janukevičius nori gyventi su močiute. 

Vieciūnų seniūnijos socialinio darbo organizatorė Irena Valentukevičienė puikiai žino vieciūniškių šeimų bėdas.

Išaugino dukters vaikus 

   Vieciūniškiai 65-erių ir 67-erių metų Vanda ir Algirdas Sarnauskai augina savo dukters vaikus: nuo 2-os klasės dabar jau devintokę Akvilę ir nuo 4 dienų amžiaus dabar jau 20-metį Raimondą. Nors pastarasis mokosi Kaune, beveik kas savaitę aplanko senelius, kurie jau seniai jam atstoja tėvus. Akvilė senelių bute turi atskirą kambarį. Kadangi išgyvena paauglystės metus, ne visuomet seneliai patenkinti jos elgesiu. Tuose pačiuose Vieciūnuose gyvena jų motina Jūratė Ščepkauskienė, tačiau savo vaikams visiškai nepadeda. Tėvai sako, jog greičiau jai pačiai reikia padėti, nes pamėgusi alkoholį ir skurdžiai gyvena viename iš Vieciūnų bendrabučių. Apsilankius 41-erių metų J.Ščepkauskienės vieno kambario butelyje Verpėjų g.2, kur ji gyvena su 58-erių metų vyru Edvardu, I.Valentukevičienė iškart pastebėjo, jog jis tvarkingesnis nei anksčiau, šviežiai ištapetuotas. Abu sutuoktiniai noriai dirba viešuosius darbus, grybauja, rūgštyniauja. J.Ščepkauskienė sako, jog turi kuo maitintis: yra bulvių maišas, kruopų, rūgštynių... Dvi jų dukterys, 2-okė ir 5-okė, visiškai valstybės išlaikomos Valkininkuose, “Spenglos” vaikų globos namuose. Per Velykas buvo parvažiavusios, tėvai tikisi, jog netrukus vėl atvažiuos. Sunku įsivaizduoti, kaip 4 žmonės sutilps tokiame mažame kambarėlyje. 

Vargo kvapai bendrabutyje 

   Gretimame bendrabutyje Verpėjų g.4, kur taip pat vargo kvapai tvoskia jau laiptinėje, gyvena Danutė Kalėdienė su 4 vaikais. Vyriausiajai – jau 13 metų, mažiausiajai – 7 mėnesiai. Problemine šeima tampa, kai motina stikliuko imasi ir pamiršta savo pareigą mažamečius pamaitinti. Neseniai ji buvo teismo įspėta už vaikų nepriežiūrą. Socialinės darbuotojos pastebėjimu, probleminės Vieciūnų šeimos visiškai pakrinka ir vaikus palieka likimo valiai, kai užgeria, po to ilgainiui vėl ramu, po pertraukos – vėl viskas iš naujo. 
   D.Kalėdienė už 550 Lt nusipirko šalia esantį bendrabučio kambarį, tad šeima gyvena erdviau. Iki tvarkos dar toli, nes spintos reikia drabužiams susidėti, šaldytuvo, geresnės skalbimo mašinos. Mažuosius dargi vėjaraupiai kamuoja. 

Anūkas nori gyventi su močiute 

  
Visiškai kitaip, t.y. tvarkingai ir kultūringai, Jaunystės gatvėje gyvena Julija Janukevičienė, jau 8-erius metus auginanti anūką Gilmantą. Druskininkų savivaldybės šeimos reikalų komisija neseniai pratęsė jai anūko laikinąją globą 6-iems mėnesiams dėl sunkių šeimyninių aplinkybių. Tačiau ponios Julijos veide džiaugsmo maža. Sunkiai sergantis 51-erių metų vyras iš lovos nesikelia, o 11-metį Gilmantą šienligė jau 5-erius metus kamuoja. Vaikas šiuo metų laiku į kiemą tik kai lyja ir vakarop gali išeiti. Rūpestinga močiutė, paaukojusi savo darbą vaikų darželyje, kad galėtų anūką auginti, visur vaiką gydyti vežiojo. Netgi didelę vaistų siuntą iš Amerikos per gimines gavo. Vilties, kad Gilmantas pagis, močiutė neprarado – gali būti, jog jį teks užjūryje gydyti. Globos pašalpą už Janukevičių sūnaus, esančio kažkur Nedzingėje, sūnų Gilmantą ponia Julija tik 1,5 metus gauna, anksčiau seneliai vien savo lėšomis jį augino. Tai dar ne visi rūpesčiai, beveik tuo pačiu metu užgriuvę moterį. Senelių globai pradėjo prieštarauti motina, nemačiusi Gilmanto apie 9-erius metus ir juo nesidomėjusi. Ji per migracijos tarnybą neseniai buvo surasta Trakų rajone, kur augina net 5 vaikus. Gilmantas raštiškai pateikė valdžios institucijoms savo norą gyventi pas močiutę J.Janukevičienę. Ponia Julija jau kreipėsi į advokatus, ir gins savo anūko norą gyventi su ja iki galo, nors ir teismuose tektų ilgai kovoti.

70 proc. vieciūniškių neturi darbo

  
Apie vieciūniškių gyvenimo būdą, ypač dabar, kai daugelis iš jų prarado darbą “Drobės” fabrike, šnektelėjome su Vieciūnų seniūnu Alvydu Varaniu. Jis informavo, jog šiuo metu tik 30 proc. vieciūniškių turi darbą. Likusieji 70 proc. neturinčių darbo žmonių praradę socialinio stabilumo pojūtį ir garantijas, jog jų būklė pasikeis. Tad Savivaldybės planai atnaujinti veiklą fabriko patalpose gyvenvietės žmonėms labai svarbūs. Seniūnas nepastebi, kad padidėjus nedarbui, gyvenvietėje būtų padaugėję asocialių šeimų ir nusikaltimų. Girtaujančių šeimų skaičius išlieka beveik toks pats – tai tų pačių žmonių ratas su tomis pačiomis problemomis. 
   Socialinio darbo organizatorė Irena Valentukevičienė pateikė faktus, kad iš “Drobės” atleista 91 šeima, kurių abu sutuoktiniai dirbo fabrike. Iš viso tarp atleistųjų iš fabriko - 15 šeimų, auginančių 3 ir daugiau vaikų, apie 80 auginančių 2 vaikus ir daugiau. Nedarbas ypač skaudus tvarkingoms šeimoms, kurių gyvenimo būdas, atleidus iš fabriko, iš esmės pasikeitė. Apie 20-30 metų išdirbusieji fabrike nedrąsiai praveria seniūnijos duris teiraudamiesi, gal kokios nors valstybės pašalpos jiems priklauso. Visą gyvenimą energingai dirbusiems žmonėms labai sunku pagalbos prašyti. Šiuos dar palyginti jaunus žmones itin veikia neveiklumas ir lėšų stoka. Pasiguodžia socialinei darbuotojai moterys, jog sugrįžusiems namo studentams negali jokio sotaus maisto pasiūlyti ir į krepšius neturi ką įdėti. Pagaliau nuolatinis žiūrėjimas pro langą veikliems žmonėms tik ašaras išspaudžia. Daugelio vieciūniškių bene vienintelis išsigelbėjimas - pašalpos, viešieji darbai, parama drabužiais, batais, daiktais.



  “Dainavos” šventę paįvairino lietus
Rasita BOČIENĖ


Pergalingas Z.Streikaus šokis plačiajai publikai.

   Gegužės 18 d. paminėjęs jau tradicine tapusią “Dainavos” dieną, šio centro kolektyvas dar sykį įrodė, jog ne tik moka linksmintis patys, bet ir surengti šventę kitiems. Į 5-ąjį kartą vykusį “Dainavos” dienos paminėjimą buvo pakviesti centro darbuotojai, anksčiau čia dirbusieji, kolegos iš kitų Respublikos mokymo centrų, ministerijų, “Dainavos” centrui teikiančių paslaugas, tiekiančių prekes įmonių atstovai, centro bičiuliai bei miesto valdžia.
Dideliam būriui svečių aikštelėje prie “Dainavos” centro buvo paruoštos vaišės, šokiams groti pasiruošę “gyvi” muzikantai, sutemų laukė sukrautas laužas, fejerverkai ir kitokios staigmenos. Tačiau vos džiugiai susijaudinę vakarėlio svečiai susikaupė klausytis Muzikos mokyklos jaunųjų smuikininkų griežimo, netikėtai pliūptelėjo liūtis. Smarkus pavasarinis lietus pakoregavo kruopščiai rengtą šventės scenarijų. Susirinkusieji sugriuvo į vaišėms parengtą palapinę, ėmė poškėti šampano butelių kamščiai. Netrukus apšilę svečiai susiruošė į ekskursiją po “Dainavos” centrą. Išsipuošusios ponios lengvais bateliais stypčiojo per balas ir šlapią žolę. Tačiau drėgnos kojos nesutrukdė įvertinti “Dainavos” pasiekimų – per metus suremontuotų gydomųjų kabinetų, salių, naujai įrengtų mokymo centro bei buhalterijos kambarių.
   O paskui prasidėjo tikros linksmybės, kurioms lietus buvo nė motais. Šventė su visomis vaišėmis persikraustė į “Širdelės” kavinę, kur buvo pjaustomas didžiulis “Dainavos” tortas, pats centro direktorius Z.Streikus, pasidabinęs šviečiančiais ragais, nekompleksuodamas sudalyvavo mokinukėms demonstruojant madas, o vakarėlio dalyviai taip norėjo šokti, kad į jų užtvindytą salę nė uodas nebūtų snapo įkišęs.

 

Reklama


Labai gera vieta Jūsų reklamai. Daugiau informacijos čia >>




Anekdotas


© 1997-2001 Druskonis.lt . Visa medžiaga pateikta šiame puslapyje yra laikraščio "Druskonis" nuosavybė.
Kopijuoti, platinti informaciją be laikraščio "Druskonis" sutikimo DRAUDŽIAMA!
Visas teises gina LR įstatymai

Dizainas ir programavimas - Mantas S.