Pirmas

Šiame numeryje
Miesto žinios
Savivaldybės žinios
Policijos žinios
Kultūra
Sportas
Klausimas
Renginiai
Horoskopai
Skelbimai
Archyvas

Druskininkai
Organizacijos
Sanatorijos

Redakcija
Informacija


 


  Tiltas tarp lenkų ir lietuvių
 Arūnas ZURLYS

   Nė pati Lietuvos ir Lenkijos vaikų ir jaunimo kūrybos parodos “Vaivorykštės tiltai”, atidarytos Druskininkų vaikų dailės galerijoje gegužės 19-ąją, pagalbininkė iš Gdansko Marija Borkovska-Flisek nesitikėjo, kad jai pavyks sukviesti į mūsų miestą šitiek svečių. Lenkijos žiniasklaidos, Seimo narių, dailės pedagogų dėmesys parodai pranoko ne tik ponios Marijos lūkesčius. 


Druskininkų vaikų dailės galerijos direktorius R.Žukauskas (kairėje) Lenkijos ambasadoriui Lietuvoje J.Bahrui aprodė visą galerijos ekspoziciją.

   Gegužės 18-19 d. didelė grupė svečių domėjosi ne vien tik puikia paroda ir jos organizatoriumi Vaikų dailės galerijos direktoriumi Robertu Žukausku, dalinusiu interviu Lenkijos radijo, televizijos, laikraščių žurnalistams, bet ir pačiais Druskininkais. Be abejo, mūsų kurorto reklama kaimyninėje šalyje bus vienaip ar kitaip pastebėta. 
   Gegužės 19 d. ta proga mūsų mieste viešėjo ir naujasis Lenkijos ambasadorius Lietuvoje Ježis Bahras. Tai pirmoji ambasadoriaus išvyka iš Vilniaus. Po susitikimo su mūsų miesto vadovais Savivaldybėje J. Bahras dalyvavo parodos “Vaivorykštės tiltai” oficialioje dalyje “Saulutės” sanatorijoje, kur abi pusės pasikeitė apdovanojimais. Vien Vaikų dailės galerija apdovanojo apie 50 asmenų, parodos dalyvių, talkinusių galerijai arba ją rėmusių. Lenkijos Seimo narių įgaliotieji asmenys Vaikų dailės galerijos direktoriui R.Žukauskui įteikė padėkos raštus, Garbės konsulo mama padovanojo taurę. Atidarant ekspoziciją Vaikų dailės galerijoje, pakeltos šampano taurės už tolesnį bendradarbiavimą, už mūsų dailės galeriją. “Bet kokiu atveju Lenkijos ambasadorius pažadėjo galerijai paramą,” – džiaugėsi susitikimu R.Žukauskas. Beje, š.m. vasario 16-ąją panaši paroda atidaryta Gdanske, kurioje eksponuota daug kūrinių iš Druskininkų vaikų dailės galerijos fondų. Tuo tarpu bendroje parodoje Druskininkuose eksponuojama daugiau kaip 2 tūkstančiai lenkų ir lietuvių kūrinių.



  19 amžiaus Druskininkų fenomenas
   Balandžio 24 d. “Atgimimo” vid. mokykloje įvykusioje konferencijoje Istorijos instituto 19 amžiaus istorijos skyriaus vyr. mokslinė bendradarbė R.Griškaitė perskaitė įdomų pranešimą “Druskininkų fenomenas, arba 19 amžiaus vidurio intelektualų pastangos sukurti dar vieną kultūros židinį Lietuvoje”.

 
1854 m. Druskininkuose poilsiavęs Daugpilio tvirtovės karininkas V.fon Rotkirchas parašė knygutę “Užrašai apie Druskininkus”, kuri gausiai iliustruota 19 amžiaus vidurio kurorto vaizdais. 

   Pasak istorikės, Druskininkai intensyvaus protinio darbo tradiciją paveldėjo nuo 19 amžiaus vidurio, kuomet pagal intelektualų gyvenimą mūsų kurortas buvo bene antrasis miestas Lietuvoje, po Vilniaus. Tai patvirtino 1844 m. pradėtas leisti Druskininkuose žurnalas “Druskininkų šaltinių undinė”, kurį sumanė ir redagavo žymus vietos gydytojas Ksaveras Volfgangas. Tokio intelektualaus švietėjiško leidinio neturėjo nė vienas tuometinės Lietuvos provincijos miestas. Žurnale, kurio rėmėjai buvo apie 5 gydytojai, koja kojon žengė medicina ir literatūra, t.y. straipsniai šiomis temomis. Leidėjai stengėsi, kad įvairių sluoksnių poilsiautojai gautų ne tik laisvalaikio pramogų, bet ir pramogų protui. Gardine spausdinamas žurnalas pagal tuometinius kriterijus ėjo gana ilgai – per 3 metus pasirodė leidinio 8 sąsiuviniai. Jį buvo galima užsiprenumeruoti netgi Sankt Peterburge. “Undinė” ne tik plačiai reklamavo vietinio mineralinio vandens stebuklingą poveikį, pasakojo apie kurortinį gyvenimą - su žurnalu bendradarbiavo ir autoritetingi to laikotarpio gydytojai, poetai, istorikai, literatai. Nuo 19 amžiaus 2-osios pusės Druskininkai tapo Lietuvos vasaros sostine, kur suvažiuodavo tuometinės visuomenės žiedas – garsūs aristokratai, “auksaburniai”, intelektualai, jaunimas. 
   Praktiškai “Undinė” atsirado kaip garsaus gydytojo K.Volfgango ir žymaus istoriko, Druskininkų entuziasto Teodoro Narbuto bendradarbiavimo rezultatas. Bene autoritetingiausias 19 a. lietuvių istorikas parašė “Undinėje” apie 15 straipsnių. Kurorto patriotu jis tapo nuo 1813 metų, kai stipriai pasiligojęs atvyko gydytis į Druskininkus, pakliuvo Sūručio globon ir per kelias viešnages 1814 m., 1815 m., 1816 m. visiškai pasveiko, t.y. atsistojo ant kojų. Jo pagijimo istorija tapo bene didžiausia Druskininkų mineralinio vandens reklama. “Undinę”, leidinį ne tik kūnui, bet ir sielai, jis rėmė ir platino. Žinoma, jog kurorto žurnalą jis siuntė kitam žymiam istorikui Simonui Daukantui. 
   Kitas Druskininkų entuziastas žymus to laikotarpio literatas Juozapas Ignotas Kraševskis į kurortą atvyko 1847 m., kai “Undinė”, neatradusi rėmėjų ir vangiai perkama, 1846 m. nustojo eiti. Tačiau jis kartu su susikrimtusiu dėl protinio gyvenimo nusilpimo Lietuvoje K.Volfgangu išleido knygą “Druskininkai”, išsamų ir įtaigų liudijimą apie to laikotarpio kurorto kasdienybę. Beje, žurnalas “Druskininkų šaltinių undinė” Druskininkų mylėtojų draugijos pastangomis atgimė tik po 83 metų, t. y. 1929 m. ir ėjo iki 1939 m. 
   1847 m. J.I.Kraševskis tapo Adomo Mickevičiaus artimo draugo, poeto Jano Čečiotos mirties liudininku. Kaip žinia, jis palaidotas Ratnyčios kapinėse. Knygoje “Druskininkai”, aprašydamas gausiai suplūdusių poilsiautojų aktyvias ir pasyvias pramogas, šokius, balius, pasivažinėjimus bei kurorto teatro spektaklius, koncertus, lošimą kortomis ir kt., jis negailėjo ironijos aristokratijos atstovams – jų neskoningai išorei, abejingumui protiniam gyvenimui, poreikiui apkalboms ir kt. Pastebi, jog Druskininkų vasaros pasilinksminimai visiškai užgožia poreikį literatūrai, pavyzdžiui, Druskininkų knygyne nuperkama vos keletas prancūzų romanų. Moralinis dvasios atgimimas terūpi poilsiaujantiems muzikams, dailininkams, literatams. 
   Be straipsnyje paminėtų ir nepaminėtų kurorto privalumų, Druskininkų svarbą tuometinei Lietuvai liudija tokie faktai, kaip 19 a. viduryje mūsų mieste veikęs teatras bei 1854 m. pirmąkart Lietuvoje užfiksuotas fotografijos seansas, iš Gardino atvykusio fotografo skirtas norintiems savo nuotraukų poilsiautojams. 

Paruošė Arūnas ZURLYS



   Jaunųjų poečių trečioji knyga
Kamilė KONDROTAITĖ


Kompozicija pagal “Ryto” vid. mokyklos jaunųjų poečių eiles.

    Gegužės 11-ąją “Ryto” vid. mokykloje vyko jau tradicinis “Poezijos pavasarėlis”, kaskart vis būnantis truputėlį kitoks. 3-ąjį “Pavasarėlį”, kurio iniciatorė yra pavaduotoja M.Kriščiūnaitė, pradėjo 1-os humanitarinės klasės merginos, paruošusios kompoziciją pagal jaunųjų “Ryto” vid. mokyklos poečių eiles “Mintimis augti į saulę”. Savo eilėraščius skaitė ir pačios R. Janulevičienės vadovaujamos poetės bei abiturientė A. Petrauskaitė. Koncertavo studija “Mikutis” ir Ronatos populiarios muzikos ansamblis.
    Renginyje svečiavosi Druskininkuose išaugęs poetas J. Endrijaitis, kuris pristatė savo naują eilėraščių rinkinį “Vėjų rožė”. Jis dėkojo mokytojai I. Ūsienei, kad išmokė literatūros. Savo ruožtu jaunosios literatės pristatė jau 3-ąją savo knygutę “Uždek man saulę delnuose”. Jos dėkoja R.Janulevičienei už redagavimą, R. Lynikui už maketavimą, M. Turauskaitei už iliustravimą. 
   “Poezijos pavasarėlio” išvakarėse, gegužės 9-ąją, “Ryto” vid. mokyklos prieš trejus metus susikūręs jaunųjų poečių būrelis, kurį lanko 7 merginos, savo poezijos knygelę pristatė Viešosios bibliotekos filiale, renginyje “Ką reiškia knyga tautai”. Čia pristatytas ir “Ryto” vid. mokyklos laikraštis “Po aštuonių dešimt”, pradėtas leisti 2000 m.rudenį.



  Tarp stipriausiųjų šalies šokėjų 
Zita VALENTUKONYTĖ

Neseniai įvyko konkurso “Pora už poros” zoniniai turai. Konkurso tikslas išaiškinti tautinių šokių pretendentų į Pasaulio lietuvių dainų šventę, įvyksiančią 2002-ųjų vasarą, skaičių ir pajėgumą.


“Ryto” vid. mokyklos “Senjorai”. 

   Zonos ture Prienuose vidutinio amžiaus šokėjų kategorijoje dalyvavo 2 Druskininkų savivaldybės kolektyvai: Vieciūnų tautinių šokių kolektyvas (vad. I.Čaplikienė) ir “Ryto” vid. mokyklos “Senjorai” (vad. I.ir A.Stanioniai). Pastarieji komisijos atrinkti į respublikinį konkurso “Pora už poros” turą Vilniuje, kur gegužės 12 d. varžėsi tarp 8 stipriausių vidutinio amžiaus šokių kolektyvų. Respublikinio turo laureatams mūsų senjorai nusileido visiškai nedaug, nors kitiems kolektyvams talkino savos kapelos. Druskininkiečiai, kurių pagrindą sudaro vienos mokyklos mokytojai, grįžo patenkinti, nes rimtai konkuravo su šalies miestų ir rajonų centrų šokėjų klubiniais kolektyvais. 

 

Reklama


Labai gera vieta Jūsų reklamai. Daugiau informacijos čia >>




Anekdotas


© 1997-2001 Druskonis.lt . Visa medžiaga pateikta šiame puslapyje yra laikraščio "Druskonis" nuosavybė.
Kopijuoti, platinti informaciją be laikraščio "Druskonis" sutikimo DRAUDŽIAMA!
Visas teises gina LR įstatymai

Dizainas ir programavimas - Mantas S.