Laisva vieta reklamai Druskonis
  2000 m. lapkričio 10-16 d. Nr. 46 (579)

MIESTO ŽINIOS

POLICIJOS ŽINIOS
SPORTAS
KULTŪRA
RENGINIAI
ARCHYVAI
SKELBIMAI

APIE DRUSKININKUS

TURIZMO IR INFORMACIJOS BIURASTurizmo ir
informacijos
biuras

 

 

 

 

Skaitiklis sukasi nuo 1998.02.11


“Galbūt Lietuvos indėnai yra paskutinieji romantikai”

Kiekvieną vasarą miškuose, netoli nuo Druskininkų, išdygsta palapinių (tipi) miestelis, kuriame apsigyvena Lietuvos indėnai.

Su druskininkiečiu dailininku Vidmantu VĖLYVIU apie jo neįprastą gyvenimo būdą kalbasi Arūnas ZURLYS.

- Kiekvieną vasarą netoli nuo Druskininkų, mūsų miškuose, susirenka į savo stovyklas Lietuvos indėnai su žmonomis, vaikais, pavieniui. Įvairių specialybių žmonės, studentai, moksleiviai savo atostogų metu gyvena indėniškose palapinėse, vadinamose “tipi”, dėvi įspūdingus Šiaurės Amerikos indėnų drabužius, dainuoja jų dainas, šoka jų šokius, šaudo iš lankų, žaidžia “bizono kamuolį”… Šios berods vis gausėjančios bendruomenės narys esi ir pats. Iš šalies stebint, atrodo, jog toks stovyklavimas yra gyvenimo būdas, kuriam ypač svarbi žmogaus ir gamtos vienovė, kasdienybės ritualai, vienminč ių bendrumas, atsipalaidavimas ir grūdinimasis be civilizacijos nuolat siūlomo vartotojiškumo…

Vidmantas VĖLYVIS. Iš karto galiu pasakyti, kad ši Lietuvos indėnų bendruomenė nėra jau tokia gausi. Lietuvoje mūsų – ne daugiau kaip 30. Pavyzdžiui, Rusijoje tokių žmonių tikrai yra žymiai daugiau, ir jų veikla – įspūdingesnė, gilesnė, aprėpianti platesnes Šiaurės Amerikos indėnų gyvenimo, istorijos, filosofijos ir etninio palikimo sritis. Vien tik jų kasmetiniuose susibuvimuose, vadinamuose “Pow-Wow”, prie Sankt Peterburgo galima priskaičiuoti daugiau kaip 50 tipi.
Lietuvos indėnai savo amžiumi ir veikla yra labai skirtingi, tačiau tikrai įdomūs žmonės. Čia rasi studentų ir darbininkų, dailininkų ir netgi mokslo žmonių. Amžius svyruoja nuo 20 iki 43 metų. Miškų prieglobstyje stovyklaujame ne tik pavasarį ar vasarą, bet ir rudenį, žiemą. Taigi metų laikai svarbos neturi. Gamta Motina yra ta terpė, kuri mus vienija ir sutalpina mūsų dvasinius siekius į vientisą formą. Daugelis iš mūsų gyvename miestuose, tad su ypatinga pagarba ir virpuliu žvelgiame į mus supančią natūraliąją aplinką. Paprastai daugelis nešiojame ilgus plaukus. Tai duoklė indėniškai madai, nes, jų supratimu, čia glūdi antgamtinės dvasinės jėgos.


Druskonis klausia skaitytojų

Jau vyksta individualių vandens skaitiklių, įrengtų gyventojų butuose, patikra. Už ją ir pakeičiamus naujais skaitiklius moka gyventojai. Tačiau, anot Vyriausybės nutarimo, tai turėtų daryti vandenį tiekianti įmonė, esanti savivaldybės įtakoje. Ši gi aiškina, kad neturi pinigų.

Kam gi, Jūsų nuomone, priklausytų rūpintis vandens skaitiklių tikrinimu?

Antanas MAZIUKAS Vitas MARTINONIS Leonardas SUCHANKA

Antanas MAZIUKAS,
Leipalingio vid. mokyklos direktorės pavaduotojas:

- Vandens skaitiklius savo bute įsirengiau prieš 3-ejus metus. Kiek žinau, juos tikrinti ir keisti naujais turėtų vandens tiekimo įmonė, o ne gyventojai. Tačiau, jei lieps, teks pirkti pačiam, ką čia išsiaiškinsi. Prieš vėją nepapūsi, nes atjungs vandenį ir tuo baigsis.

Vitas MARTINONIS, bedarbis:

- Jaučiuosi saugiai. Nei aš, nei mano pažįstami nebuvom nei apvogti, nei sumušti. Apie tokius atvejus dažniausiai sužinome iš “Druskonio”. Skaitydamas įsitikinu, kad dažniausi nusikaltimai Druskininkuose yra vagystės iš butų.

Leonardas SUCHANKA,
darbininkas:

- Esu įsitikinęs, kad skaitiklius gyventojams turėtų keisti vandentiekio įmonė. Jie užsiima vandens tiekimu, tinklų priežiūra, ir rūpintis skaitikliais taip pat jiems priklauso. Be to, nepasitikiu tų tikrintojų darbu – kas žino, gal jie atveš mano seną skaitiklį ir įdės kaip naują. Manyčiau, kad žmonės neturėtų skubėti mokėti pinigų už skaitiklių patikrą.


REDAKCIJOS ADRESAS: Vilniaus al. 32, 4690 Druskininkai; E-paštas: druskonis@is.lt
TELEFONAI: Redaktorius - 55116, Korespondentai - 55123, 53631. FAKSAS: 55113