Laisva vieta reklamai Druskonis
MIESTO ŽINIOS 2000 m. spalio 13 - 19 d. Nr. 42 (575)

PRADŽIA

POLICIJOS ŽINIOS
SPORTAS
KULTŪRA
RENGINIAI
ARCHYVAI
SKELBIMAI

APIE DRUSKININKUS

TURIZMO IR INFORMACIJOS BIURASTurizmo ir
informacijos
biuras

 

 

 

 

Skaitiklis sukasi nuo 1998.02.11

| Druskininkuose rinkimai į Seimą praėjo ramiai | Lankytojų srautas |
| Diabeto klubas laukia paramos | Į balą išmesti šimtai tūkstančių litų |
| Pristatome Druskininkų savivaldybės Tarybos narius | Ratnyčios bažnyčiai aukojama vangiai |


DIENŲ TĖKMĖ SAVIVALDYBĖJE

  • Vilnos AB “Drobė” nuo š.m. spalio 2 d. Viečiūnų gyvenvietėje nutraukė karšto vandens tiekimą. Savivaldybė nuolat raštu ir telefonu imasi iniciatyvų derėtis su “Drobe” dėl Viečiūnų verpimo fabriko katilinės, vandenvietės ir vandenvalos tolesnės eksploatacijos. Spalio 6 d. “Drobės” technikos direktorius D.Pranskevičius informavo savivaldybę, kad vilnos AB “Drobė” nagrinėja iš savivaldybės gautus sutarčių projektus ir š.m. spalio 11-12 d. ketina atvykti į Druskininkus su savo pasiūlymais. Deja, šią savaitę Drobė”nežadėjo atnaujinti karšto vandens tiekimo. Savivaldybė informavo vilnos AB “Drobė” pirkėjus bei LR prezidentą apie padėtį Viečiūnuose.

  • Lietuvos Respublikos Prezidentui V.Adamkui
    Dėl Viečiūnų gyvenvietės problemų

    Kreipiamės į Jus praradę viltį po kreipimųsi į visas įmanomas valstybės institucijas dėl galimybės socialiai apsaugoti Viečiūnų gyventojus nuo nesėkmingo Viečiūnų verpimo fabriko privatizavimo pasekmių. Šiuo metu visai gyvenvietei ( darželiui, mokyklai, ambulatorijai, gyvenamiesiems namams), kurioje gyvena apie 2 tūkstančiai žmonių, šio fabriko pirkėjai, atstovaujami vilnos akcinės bendrovės “Drobė” generalinio direktoriaus V.Gubavičiaus, nutraukė karšto vandens tiekimą. Savivaldybė gavo vilnos akcinės bendrovės “Drobė” įspėjamąjį raštą, kad spalio 15 d. bus nutraukta ir šalto vandens tiekimo sutartis. Tokių veiksmų naujieji “Drobės” savininkai imasi neatsižvelgdami į tai, kad Savivaldybė patenkino visus “Drobės” reikalavimus: apmokėjo kreditorinius įsiskolinimus, pateikė galimų sutarčių dėl tolesnio Viečiūnų verpimo fabriko energetikos objektų naudojimo projektus.

    Vilnos akcinės bendrovės “Drobė” privatizavimas, po kurio atleidžiami visi 496 Viečiūnų verpimo fabriko darbuotojai, sukėlė katastrofiškas pasekmes ne tik Viečiūnų gyvenvietei, bet ir visai Druskininkų savivaldybei, kurioje nedarbo lygis ir taip yra vienas didžiausių Lietuvoje – 20,6 %. Viečiūnų problemų negalime išspręsti be valstybės valdžios institucijų pagalbos. Pavasarį pardavus valstybei nuosavybės teise priklausantį vilnos akcinės bendrovės “Drobė” akcijų paketą, Viečiūnų katilinė, vandens tiekimo, biologinio valymo įrengimai tapo privačia nuosavybe. Todėl Savivaldybė neturi jokių galimybių įtakoti šių vienintelių Viečiūnų gyvenvietės energetikos objektų panaudojimą aprūpinant gyventojus šiluma ir vandeniu.

    Nors po Savivaldybės tarybos kreipimosi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 08 18 nutarimu Nr. 945 buvo sudaryta Vyriausybinė komisija Viečiūnų verpimo fabriko gaivinimo ir su tuo susijusiomis nedarbo ir kitomis socialinėmis problemomis išnagrinėti, tačiau artėjant šildymo sezonui, Viečiūnų gyventojai lieka be aiškaus Vyriausybės atsakymo ne tik dėl prarasto darbo, bet ir dėl karšto bei šalto vandens ir šilumos tiekimo.

    Privatizavimo metu neįvertintos Viečiūnų gyvenvietės, kuri visapusiškai susijusi su fabriku, socialinės problemos, sukėlusios šio fabriko dirbančiųjų ilgalaikius protestus, verčia peržiūrėti privatizavimo sutartį, nubausti kaltus asmenis ir imtis neatidėliotinų priemonių šios gyvenvietės žmonių teisėms užtikrinti. Priešingu atveju sunku sustabdyti žmones nuo neatsakingų veiksmų kovoje už savo vaikų, savo šeimų būvį ir išlikimą.

    Gerb. Prezidente, tikimės Jūsų pagalbos atstatant teisingumą, sugrąžinant niekuo nenusikaltusiems žmonėms pasitikėjimą savo valstybe.

    Meras Ričardas Malinauskas

| Į viršų |


Druskininkuose rinkimai į Seimą praėjo ramiai

Druskininkiečiams Seime atstovaus J.Karosas. Nuotraukoje- su vaikaičiais ir žmona.

Druskininkiečiams Seime atstovaus J.Karosas. Nuotraukoje- su vaikaičiais ir žmona.

Rasita BOČIENĖ

Buvom aktyvūs

71-ojoje Lazdijų-Druskininkų rinkimų apygardoje įregistruoti 39 tūkst. 199 rinkėjai. Spalio 8-ąją vykusiuose rinkimuose į Lietuvos Respublikos Seimą dzūkai dalyvavo gana aktyviai – balsuoti atėjo 23 tūkst. 719 rinkėjų. Tai yra 60,80 proc. bendro rinkėjų skaičiaus.
Balsadėžėse rasti negaliojantys 1074 (4,53 proc.) vienmandatės ir 1660 (6,97 proc.) daugiamandatės apygardų biuleteniai. Galiojančių biuletenių buvo atitinkamai 22 tūkst. 645 (95,47 proc.) ir 22 tūkst. 165 (93,03 proc.).

Nugalėjo J.Karosas

Vienmandatėje apygardoje daugiausiai balsų – 5957 surinko LDDP iškeltas prof. Justinas Karosas. Gavęs 26,31 proc. visų rinkėjų balsų, jis nuo šiol atstovaus druskininkiečiams ir lazdijiškiams Seime.

Antroji likusi Irena Degutienė, iškelta Tėvynės sąjungos (Lietuvos konservatorių), gavo 3690 (16,29 proc.) balsų, tačiau daugiamandatėje apygardoje ji pakilo iš dešimtos į šeštą vietą ir taip pat pakliuvo į Seimą. Egidijus Žičkus, iškeltas Naujosios sąjungos (socialliberalų), surinko 2920 (12,89 proc.) balsų; Jonas Matulevičius, kandidatu išsikėlęs pats, gavo 2392 (10,56 proc.) balsus. Kitiems kandidatams rinkėjų atiduoti balsai pasiskirstė taip:

Juozas Šarkus, Lietuvos centro sąjunga, - 1561 (6,89 proc.);
Sigitas Daugirda, Lietuvos liberalų sąjunga, - 1420 (6,27 proc.);
Alvydas Baležentis, Lietuvių tautininkų sąjunga, - 1310 (5,78 proc.);
Vidmantas Dambrauskas, Laisvės sąjunga, - 1017 (4,49 proc.);
Algina Ražanskienė, Krikščionių demokratų sąjunga, - 661 (2,92 proc.);
Algirdas Radvila, Lietuvos partija “Socialdemokratija 2000”, - 640 (2,83 proc.);
Vytautas Dabrukas, Moderniųjų krikščionių demokratų sąjunga, - 606 (2,68 proc.);
Algirdas Rimgaila, Nuosaikiųjų konservatorių sąjunga, - 315 (1,39 proc.);
Jonas Truska, “Jaunosios Lietuvos”, naujųjų tautininkų ir politinių kalinių sąjunga, - 156 (0,69 proc.).

Kaip visoj Lietuvoj

Balsavimas daugiamandatėje apygardoje nedaug skyrėsi nuo visoje Lietuvoje vyravusių tendencijų. Daugiausiai balsų – 7553 surinko A.Brazausko socialdemokratinė koalicija. 4418 balsus gavo Naujoji sąjunga (socialliberalai). Lietuvos konservatoriams dzūkai atidavė 2825 balsus. Lietuvos liberalų sąjunga surinko 2528 balsus.
Nuo lyderių atsiliko Krikščionių demokratų sąjunga, gavusi 968, ir Lietuvos centro sąjunga, surinkusi 954 balsus. Už Lietuvos valstiečių partiją balsavo 782 rinkėjai.
Mažiausiai balsų dzūkai atidavė Lietuvos liaudies sąjungai “Už teisingą Lietuvą” – 103 ir Lietuvos lenkų rinkimų akcijai – 41.

Pažeidimai - menki

Pasak Lazdijų-Druskininkų apygardos rinkimų komisijos pirmininko Alvydo Dirsės, kurorte rinkimai į Seimą praėjo ramiai. Tiesa, ankstų sekmadienio rytą, dar prieš rinkimų pradžią, “Atgimimo” apylinkėje Centro sąjungos stebėtoja pastebėjo, kad agitacinis plakatas, kviečiantis balsuoti už liberalą S.Daugirdą, kabo per arti apylinkės būstinės. Atstumas buvo išmatuotas – iki leistinų 50 m pritrūko 8 m. Apie tai buvo pranešta ir atėjusiam budėti policininkui. AB “Druskininkų komunalinis ūkis” direktorius R.Stašinskas sakė, jog pagal sutartį plakatas turėjo būti nukabintas spalio 9 d., o be S.Daugirdo sutikimo niekas neturi teisės to daryti anksčiau, nes užsakovas, neįvykdžius visų užsakymo reikalavimų, gali atsisakyti už jį sumokėti. A.Dirsė pasakojo, kad teko skambinti į Liberalų sąjungos štabą Vilniuje, ir plakatas po pietų buvo nuimtas.
Taip pat kitos partijos stebėtoja pastebėjo, kad balsavimo metu Leipalingio rinkimų komisijos pirmininkė vaikščioja po salę ir kalbasi su rinkėjais. Tačiau, pasak A.Dirsės, į tai nepažiūrėta, kaip į rimtą pažeidimą, nes buvo nuspręsta, kad pirmininkė tokiu savo elgesiu įtakos rinkėjų valiai neturėjo.
A.Dirsė sakė pastebėjęs, jog suskaičiavus biuletenius, buvo matyti, kad druskininkiečiai labiau rėmė Justiną Karosą, o lazdijiečiai – savo merą Joną Matulevičių.
Pasak rinkimų komisijos pirmininko, dzūkai balsavo gana kultūringai – nerašė ant biuletenių nešvankių žodžių, nepaišė ir neplėšė.

| Į viršų |


Lankytojų srautas

Antanas LANKELIS
“Girios aido” direktoriaus pav.

Akivaizdus jaunimo antplūdis prasidėjo rugsėjo 27-ąją, Turizmo dieną. Pagal “Girios aido” apskaitą tądien muziejuje apsilankė 409 žmonės, kai rugsėjo mėnesio vidutinis lankytojų srautas – 155 asmenys per dieną. Rugsėjo 30 –ąją labai gausiai važiavo mokiniai ir studentai iš Alytaus, Marijampolės, Kauno, Kėdainių, Grigiškių, Neringos, Vilniaus. Priėmėme net 14 ekskursijų. Iš viso Turizmo savaitės metu miško muziejuje apsilankė 1580 žmonių - bene pusė viso mėnesio lankytojų. Didžiausia jų dalis (net 65 proc.) yra vaikai, nors lankytojų srautas “Girios aide” yra labai įvairus. Jį galima būtų grupuoti pagal amžių, interesus ir pomėgius, pagal svetingumą ir išdaigas. Mažųjų mokinukų, netgi darželinukų, grupės taipogi tarpusavyje skiriasi. Mažiesiems smalsuoliams susikaupti nuolat padeda mokytojos. Nenustygstantys vietoje, tikri nenuoramos dažniausiai būna šeštokai – devintokai, iškrečiantys visokių išdaigų. Pasitaiko, kad valdingos šių klasių ar grupių vadovės švilpuku komanduoja žiūrėti kairėn arba dešinėn, lipti laiptais aukštyn arba žemyn. Laimė, toks “auklėjimo” būdas - kol kas retas. Vyresniųjų klasių mokinių grupės “Girios aide” lankosi palyginti retokai. Muziejuje nevengia lankytis menų, gamtos specializacijų studentai, moksleiviai. Su tokiais maloniausia dirbti, nes jų požiūriai - gilesni, interesai - subtilesni. Pastaraisiais metais padaugėjo socialiai remtinų vaikų grupių, mokyklų – internatų klasių, kurių lankymą remiame, nes šie vaikai neišgali nusipirkti bilietuko, kainuojančio 1 Lt. Tokios grupės - labai specifinės: vieni vaikai abejingi bet kam, kiti – kuklūs, suvokdami savo nedalią, vargiai atsipalaiduoja bent vienam klausimui ar atsakymui. Kaip labai ryškią priešingybę reikėtų paminėti sostinės jaunesniųjų ir vidurinių klasių paauglius, apsikarsčiusius aukso grandinėmis (ne grandinėlėmis), auskarais ir kt.

Suaugusiųjų grupės išsiskiria savitais interesais. Subtilesnio būdo lankytojai žavisi eksponuojamų darbų išraiškingumu, originalumu. Nemažai lankytojų užklysta vien todėl, kad galėtų pasakyti “ir aš ten buvau”. Visiškai kitoks bendravimas su panašių profesijų žmonėmis, kurie ateina žinodami, ką nori pamatyti, gauti juos dominančios informacijos. Didžiausias bendravimo barjeras su užsieniečiais yra kalba. Dalis lankytojų visiškai nenori bendrauti kuria nors populiaria, labiau paplitusia kalba. Dar vienas svarbus akcentas – eksponatai ir kita informacija turi būti paruošta kokybiškai ir tvarkingai, deja, šiuo atžvilgiu mums dar reikia daug padirbėti.

| Į viršų |


Diabeto klubas laukia paramos

Rasita BOČIENĖ

Diabetu mūsų mieste serga 260 žmonių. 45 iš jų susibūrę į klubą “Atgaja”.

Bergždžiai spalio 3-osios vakare susirinkę “Vilniaus” sanatorijos bibliotekoje diabeto klubo “Atgaja” nariai laukė į susitikimą pakviestų Savivaldybės atstovų. Juolab Soc. paramos skyriaus vedėja V.Grigorienė ir Tarybos Sveikatos apsaugos ir socialinių reikalų komiteto pirmininkas V.Stašinskas buvo pažadėję tikrai atvykti. Pasak diabeto klubo pirmininkės Jelenos Šimonienės, diabetikai tikėjosi paprašyti valdžios atstovų paramos. Jie norėtų, kad nors vieną kartą per metus savivaldybės lėšomis klubo nariams būtų apmokėtas glikuoto hemoglobino tyrimas. Diabetikai tokius tyrimus, kainuojančius apie 14 Lt, turi atlikti 4 kartus metuose.

Vasarą diabeto klubas norėtų surengti respublikinę vaikų diabeto mokymo stovyklą “Dainavos” centre. Vieno vaiko išlaikymas joje kainuotų 600 Lt. Klubo nariai prašys miesto valdžią apmokėti 3-jų vietinių vaikų diabetikų kelialapius.

Praėjusiais metais savivaldybė klubo nariams nupirko 8 aparatus gliukozės kiekiui kraujyje nustatyti. Diabetikai norėtų, kad tokie aparatai, kainuojantys 160 Lt, būtų nupirkti ir naujai įstojusiems klubo nariams.

Klubo sekretorė Rima Smirnova papasakojo apie “Atgajos”, lapkričio 13-ąją švęsiančios 3-jų metų sukaktį, veiklą. Spalio 18 d. “Saulės” pradinėje mokykloje gydytoja endokrinologė iš Kauno vaikams paskaitys paskaitą apie diabetą, bus tikrinamas gliukozės kiekis vaikų kraujyje, vyks piešinių konkursas, skirtas Pasaulinei diabeto dienai. Spalio 19 d. “Ryto” vidurinėje mokykloje paskaita apie diabetą bus skaitoma pedagogams. Spalio pabaigoje planuojamos akcijos – gliukozės kiekis kraujyje norintiems bus tikrinamas “Raigardo” prekybos centre ir poliklinikoje.

Ta pačia proga klubo pirmininkė J.Šimonienė pranešė, kad turi aparatų “Precision” ir “Glucotrend” gliukozės kiekiui kraujyje nustatyti. Norintys juos nusipirkti gali kreiptis į ją.

Diabeto klubas “Atgaja” kviečia naujus narius į susitikimus kiekvieną 1-ąjį mėnesio antradienį, nuo 16.30 val. vykstančius “Vilniaus” sanatorijos bibliotekoje.

| Į viršų |


Į balą išmesti šimtai tūkstančių litų

Violeta KLIMAITĖ

Žlugęs projektas

Druskininkų senelių globos namų idėja, kurią bandė įgyvendinti net dviejų kadencijų miesto tarybos nariai, žlugo taip ir nerealizuota. Iš miesto biudžeto į balą išmesta beveik 200 tūkst. Lt. Nei vienas dabartinės Druskininkų savivaldybės tarybos narys, dirbęs ir praėjusiose kadencijose, nepanoro garsiai suskaičiuoti, kiek mokesčių mokėtojams kainavo šis žlugęs vietinės valdžios projektas. Kaltų ir šį kartą nėra. Nesėkmė nurašyta biudžeto pinigų stygiui, nors užkulisiuose toks Tarybos darbo stilius vadinamas trumparegiškais politiniais žaidimais.

Nutarta likviduoti

Per 3 metus dėl miesto tarybos narių nekompetencijos, neįsigilinus, ar pakaks sumanymui įgyvendinti lėšų, senelių globos namų projektams, darbuotojų algoms ir kitoms šių namų kūrimo išlaidoms išleista beveik 200 tūkst.Lt, tačiau šie globos namai taip ir nebuvo įkurti. Druskininkų savivaldybės taryba rugpjūčio 25 d. posėdyje vis dėlto nutarė senelių globos namus likviduoti, pripažinusi, jog šis brangiai kainuojantis sumanymas neperspektyvus dėl lėšų stygiaus. Globos reikalaujantiems seneliams kurorte liko vienintelė užuovėja - socialinių paslaugų centras, veikiantis buvusio ligoninės infekcinio skyriaus patalpose. Čia jie ir gyveno tuos 3 metus, kol miesto valdžia dalijo projektinius užsakymus senelių globos namams ir dengė kitas neįkurtų globos namų išlaidas.

Globos namai kurti ligoninėje

1997 m. kovo 19 d. tuometinio kurorto mero V.Janonio vadovaujama miesto taryba priėmė sprendimą steigti Druskininkų senelių globos namus. Tada Tarybos Sveikatos apsaugos ir soc.reikalų komiteto pirmininko, buvusio miesto ligoninės vyr.gydytojo A.Žemaičio iniciatyva pasiūlyta ir nuspręsta, kad geriausias bei pigiausias variantas senelių globos namams kurti – patalpos buvusiame ligoninės vaikų skyriuje. Šis pasiūlymas motyvuotas ne tik nedidelėmis finansinėmis injekcijomis remontuojant patalpas, bet ir nuolatine medikų priežiūra. Tuometinė Druskininkų taryba šį pasiūlymą priėmė vienbalsiai. Senelių globos namų ligoninės patalpose projektas, kurį atliko UAB “Druskininkų projektas”, miesto biudžetui kainavo 78 tūkst.Lt. Senelių globos namų direktoriui, kuriuo konkurso būdu tapo A.Primagovas, nuo pat šių namų įkūrimo nustatyta 850 Lt mėnesinė alga, vėliau – 892,50 Lt tarnybinis atlyginimas. Nuo 1999 m. balandžio mėn. A.Primagovas direktoriumi dirbo jau pusę etato. Kuriamų senelių globos namų finansininkei iš pradžių mokėtas pusės etato, t.y. 370 Lt, o vėliau pilnas - 777 Lt mėnesinis atlyginimas.

Užsienio fondai nepadėjo

Senelių globos namus finansuoti bandyta užsienio fondų lėšomis, tačiau žadėti eurai Druskininkų seneliams taip ir neatiteko. Laikas bėgo. Tiek laukiant užsienio fondų malonės, tiek apskritai geresnių laikų, “popieriuje” įsteigtų globos namų išlaidų skaitiklis nepaliaujamai sukosi: algos, priskaitymai “Sodrai”, ryšių išlaidos, komandiruotės, pokalbiai mobiliuoju direktoriaus telefonu ir t.t. Negana to, 1998 m. pavasarį, neturėdamas atitinkamų savivaldybės leidimų ir pakankamo finansavimo, direktorius A.Primagovas leido pradėti ligoninės patalpų remontą. Netrukus darbai buvo nutraukti. Jų buvo atlikta maždaug už 30 tūkst.Lt. Nors iš ligoninės perimtos patalpos neeksploatuotos, globos namai mokėjo ligoninei už šildymą, taip pat telefono abonentinį mokestį. Vien per 1999 m. už mobiliojo ryšio paslaugas sumokėta 2 tūkst.420 Lt. Nors globos namų vizija realiai teturėjo tik sienas, skubėta rūpintis technine baze – vienas pirmųjų pirkinių kažkodėl buvo kompiuteris. Globos namų direktoriui A.Primagovui miesto taryba turėjo nemažai priekaištų, apie šių namų kūrimo procesą buvo diskutuota ne viename Tarybos posėdyje, finansinę-ūkinę globos namų veiklą 2 kartus tikrino savivaldybės kontrolieriaus tarnyba.

Po 2 metų, jau mero A.Maknio vadovavimo metu, nuspręsta ligoninės variantą mesti į šalį, kadangi globos namams steigti būtinų reikalavimų akivaizdžiai neatitiko sąlygos - būtų tekę eksploatuoti tik vieną aukštą užkonservuotame 4-ių aukštų ligoninės pastate.

Veltui – ir antrasis variantas

1999 m. rugsėjo 16 d. miesto taryba vėl vienbalsiai apsistojo prie namo Ratnyčioje. Tačiau valdžios norams, kad šiame name, netoli nuo bažnyčios, vieniši senukai padoriai nugyvens paskutines savo dienas, taip ir nebuvo lemta išsipildyti. Specialiai šiam tikslui iš Varėnos savivaldybės buvo perimtas pastatas Ratnyčios g.4, už 22 tūkst.Lt bendrovei “Druskininkų projektas” užsakytas naujas senelių globos namų projektas. Ir vėl – darbas bei pinigai išmesti veltui. Po metų senelių globos namus nutarta likviduoti, pripažinus, kad pinigų vakarietiško standarto vienišų senukų prieglaudai artimiausiu metu tikrai neturėsime.

Šiuo metu globos reikalaujantys senukai gyvena socialinių paslaugų centre, ligoninės teritorijoje esančiame namelyje (buvusiame infekciniame skyriuje). Geresnių gyvenimo sąlygų ir priežiūros pageidaujantys vienišiai iš Druskininkų kol kas be problemų patenka į senelių pensionatą Veisiejuose.

| Į viršų |


Pristatome Druskininkų savivaldybės Tarybos narius

J.Šarkus su žmona Janina Slovakijos kalnuose.

J.Šarkus su žmona Janina Slovakijos kalnuose.

Abėcėlės tvarka supažindiname su Savivaldybės tarybos Lietuvos centro sąjungos frakcijos pirmininku, Kurorto plėtros komiteto nariu 53-ejų metų ekonomikos mokslų daktaru Juozu ŠARKUMI. Jis – LCS Ūkio komiteto pirmininkas, Pietų Lietuvos verslininkų konfederacijos viceprezidentas.

Šiuo metu J.Šarkus yra Lietuvos kabelinės televizijos grupės direktorių valdybos pirmininkas, telekomunikacijų UAB “TELE 2” valdybos narys. Jo žmona Janina dirba Prezidentūroje ponios A.Adamkienės patarėja, dalyvauja A.Adamkienės labdaros ir paramos fondo veikloje. Vienas sūnus dirba finansų analitiku užsienio kapitalo įmonėje, kitas – besimokantis universitete verslininkas.

  • KNYGOS. Labai mėgau ir mėgstu knygas, tačiau dabar vis mažiau laiko lieka paskaityti grožinę literatūrą. Visą dėmesį skiriu specialiai ekonominei literatūrai tiek savo gimtąja kalba, tiek anglų ir rusų kalbomis. Kadangi dalyvauju rengiant įvairias programas ir projektus, tenka perversti daug literatūros, įvairius straipsnius smulkaus ir vidutinio verslo, finansų, valdymo, inovacijų ir kitų sričių. Pastaruoju metu su dideliu susidomėjimu susipažinau su Lenkijos ekonomikos stratego L.Balcerovičiaus darbais, liberalios ekonomikos teoretiko Friedrich A. Von Hayek knyga “Teisė, įstatymų leidyba ir laisvė”, žymaus tarptautinio politologo Roberto Gilpino studija “Tarptautinių santykių politinė ekonomija”. Dabar aktyviai studijuoju politinę literatūrą.
    Skaitau daugiau grožinės literatūros istorine tematika. Neseniai perskaičiau generolo Stasio Raštikio raštus, išleistus Čikagoje. Taip pat turiu sukaupęs žymių žmonių biografijų bibliotekėlę. Šiuo metu skaitau Majos Pliseckajos knygą “Aš, Maja Pliseckaja”, o taip pat Alinos Fernandez knygą “Alina-Fidelio Kastro dukters atsiminimai”.
    O kur dar įvairi techninė literatūra telekomunikacijų klausimais, susipažinimas su naujovėmis šioje srityje…

  • MUZIKA. Su žmona Janina dalyvaujame įvairių muzikos rėmimo klubų veikloje: Trakų festivalio, Operos ir baleto teatro paramos fondo, Muzikų rėmimo fondo. Tad taip pat turiu galimybę pasiklausyti savo mėgstamos muzikos. Mėgstu estradinę muziką, kurioje yra ir gražūs žodžiai, ir gili poetinė prasmė, ir lyriška muzika. Patinka prancūzų, italų estrados dainos. Geriausia mano patarėja muzikos klausimais – Muzikos akademiją baigusi marti Jurgita.

  • TEATRAS. Ilgą laiką buvau nuolatinis teatro premjerų lankytojas. Pastaraisiais metais nebėra nei tiek daug premjerų, nei laiko, kurį galėčiau skirti teatrui.

  • KINAS. Galimybių spektras žiūrėti kino filmus namuose tiek per kabelinę televiziją, tiek per satelitinės televizijos programas yra gana didelis. Tačiau realiai gerų kino filmų šiuo metu rodoma ne tiek jau daug, o ir tiems patiems pažiūrėti vėlgi trūksta laiko.

  • SVARBIAUSIAS GYVENIMO ĮVYKIS. Gyvenant dinamišku gyvenimo ritmu, svarbių įvykių yra labai daug, todėl sunku išskirti svarbiausią. Apsigyniau disertaciją tuometinėje aukščiausio lygio mokslinėje institucijoje – Sąjungos Mokslų akademijos Ekonomikos institute. Tai buvo tikrai svarbus mano gyvenime įvykis. Ten susipažinau su daugeliu įžymių ir progresyvių Rusijos ekonomistų: Abalkinu, Popovu, Taksiru, Aganbegianu ir kitais.
    Prasidėjus Sąjūdžiui, organizavau pirmąją Lietuvoje konferenciją rinkos ekonomikos ir lietuviškų pinigų klausimais su žymiausiais ir demokratiškai nusiteikusiais Rusijos mokslininkais – ekonomistais. Po nepriklausomybės atstatymo kartu su bendraminčiais organizavau pirmąjį Lietuvoje Pasaulio lietuvių mokslo ir kūrybos simpoziumą. Verslininkų asocijuotų struktūrų veikloje dalyvauju visą pastarąjį dešimtmetį. Tai irgi ištisas ir labai svarbus gyvenimo tarpsnis. Buvau išrinktas Druskininkų savivaldybės tarybos nariu – irgi svarbus įvykis. Žmogiškąja prasme svarbus įvykis buvo anūko Karolio atsiradimas šiame pasaulyje.

  • VERTA DĖMESIO ASMENYBĖ. Kiekviename gyvenimo tarpsnyje keičiasi ir asmenybės, į kurias bandai lygiuotis. Kaip jau minėjau, domiuosi žymių pasaulio žmonių, politinių veikėjų biografijomis. Todėl kalbant apie asmenybės etaloną, prieš akis iškyla ne vienas žmogus, o daugelio iškilių asmenybių mozaika. Jaučiu didžiulę pagarbą muzikui profesoriui S.Sondeckiui, filosofui profesoriui A.Šliogeriui, daugeliui žymių mokslo žmonių, vadybininkų, politikų, verslininkų, sportininkų, su kuriais tenka bendrauti. Su daug ženklių asmenybių, įdomių žmonių bendrauju ir Druskininkuose, Lazdijuose.

  • LAISVALAIKIS. Laisvalaikį, kiek jo turiu, skiriu sportui, turizmui, kelionėms. Nuvažiuoti prie jūros, gulėti, degintis aš galiu daugiausiai dvi tris dienas. Po to jau turiu ką nors veikti. Praėjusią vasarą buvau Slovakijos kalnuose, išbandžiau įvairius kalnų turistinius maršrutus. Nuostabus poilsis, vadinamas aktyviuoju. Na, o būnant sodyboje ant Grūto ežero kranto, visada yra ką veikti. Praėjusią vasarą pasodinau naujų veislių obelaičių, įvairių rūšių serbentų ir agrastų.

  • POMĖGIAI. Esu didelis pirčių mėgėjas. Turiu daug literatūros kūno profilaktikos klausimais. Rytais darau mankštą pagal Tibeto vienuolių metodiką. Vieną kartą per savaitę bėgioju ristele 4-5 kilometrus. Dalyvauju pirmojo Lietuvoje Rotary klubo veikloje nuo pat Nepriklausomybės atstatymo. Medžioju, tačiau nesu medžiotojas tikrąja šio žodžio prasme. Man svarbiau pabūti gamtoje, pabendrauti su draugais. Na, ir ,žinoma, jaučiu didelę aistrą kelionėms. Pastaruoju metu pradedu domėtis autoturizmu.

  • VIRTUVĖ. Esu sveiko gyvenimo būdo šalininkas. Subalansuota mityba turi poveikį sveikatai, todėl valgau daug daržovių ir lieso maisto. Juolab tokios mitybos aktyvi propaguotoja yra mano žmona. Geriu daug įvairių arbatų – nuo žalios iki vaistinių augalų, augančių čia pat, šalia mūsų. Ypač vertinu dzūkišką viržių, pušų ir grikių medų. Tariu nuoširdų “ačiū” dzūkų bitininkams, kurie pateikia gerą ir kokybišką gamtos ir savo triūso sukurtą produktą.

| Į viršų |


Ratnyčios bažnyčiai aukojama vangiai

Redakcija sulaukė priešta-ringų skambučių dėl Kalviškių mikrorajone ir Vieciūnuose renkamų lėšų Ratnyčios bažnyčiai. Viena vieciūniškė teigė, jog tokiu atveju negalima tapatinti neturėjimo su netikėjimu, neetiška teirautis pavardžių tų, kurie neturi ką duoti. Druskininkietė guodėsi, kad daugeliui šeimų stingant lėšų, galbūt bažnyčiai reikėtų organizuoti rinkliavas būtent jas paremti.

Idant apie šį aukų rinkimą žmonės būtų geriau informuoti ir neįtarinėtų rinkėjų piktnaudžiavimais, kreipėmės į Ratnyčios kleboną Almantą Kibirkštį. Jis papasakojo, jog Ratnyčios parapijos tarybos sprendimu nutarta jubiliejiniais 2000-aisiais metais sutvarkyti bažnyčios šventorių, pastaruoju metu – parapijos namus, todėl tuo tikslu renkamos parapijiečių lėšos. Pastaroji taryba nusprendė, kad kiekviena Ratnyčios parapijos šeima turėtų skirti Dievo ir parapijos namų atnaujinimui 20 Lt. Tai jokia prievolė, o tiesiog sprendimas, kurį kiekviena šeima gali pakoreguoti pagal savo materialinę būklę, t.y. skirti šiam tikslui, kiek gali – mažiau arba daugiau. Gyventojai, apsilankius pas juos aukų rinkėjams, turėtų pasiteirauti specialių kortelių, kurios rinkėjams išdalintos. Aukų sumos surašomos į specialius parapijos klebono antspauduotus lapus, kuriuose nurodyti aukojimo tikslai. Klebonas supranta vieciūniškių varganą būklę, tačiau iki šiol nesulaukė nė vieno druskininkiečio, kurie aukų rinkėjams sakė, kad aukas atneš į bažnyčią patys, be tarpininkų.

“Druskonio” inf.

| Į viršų |


REDAKCIJOS ADRESAS: Vilniaus al. 32, 4690 Druskininkai; E-paštas: druskonis@is.lt
TELEFONAI: Redaktorius - 55116, Korespondentai - 55123, 53631. FAKSAS: 55113