Laisva vieta reklamai Druskonis
  2000 m. spalio 13 -19 d. Nr. 42 (575)

MIESTO ŽINIOS

POLICIJOS ŽINIOS
SPORTAS
KULTŪRA
RENGINIAI
ARCHYVAI
SKELBIMAI

APIE DRUSKININKUS

TURIZMO IR INFORMACIJOS BIURASTurizmo ir
informacijos
biuras

 

 

 

 

Skaitiklis sukasi nuo 1998.02.11

“Kaip ir Jūs, taip ir klebonas moka
absoliučiai už viską”

Į “Druskonio” skaitytojų klausimus atsako Druskininkų parapijos
klebonas kunigas Vytautas RUDIS.

- Ar seniai rašote eilėraščius? Ar tai vienintelis jūsų laisvalaikio pomėgis?

V.R. Jeigu mėgėjišką pasikalbėjimą popieriaus lape galim vadinti rašymu… Išliko 1969 m. datuotas lapas. Ši liga jau gerokai įsisenėjusi, bet poreikis tokiu būdu išsikalbėti nepraeina. Šiaip jau laisvalaikio neįsivaizduoju be knygos ir klasikinės muzikos.

- Kodėl mūsų bažnyčioje skriaudžiami lenkai? Ar negalėtų bent 2 kartus per savaitę ir vakarais bažnyčioje šv. Mišios vykti lenkų kalba? Kodėl lenkiškų mišių metu būna bažnyčioje išjungtos šviesos?

V.R. Nebuvo tokio atvejo, kad lenkų kilmės parapijiečiui jo prašymu nebūtų aukojamos šv.Mišios. Iš viso parapijoje - apie 50 lenkų šeimų (tiek Šeimos maldynėlių lenkų kalba buvo išdalinta). Ar pastoraciniu atžvilgiu tikslinga aukoti šv.Mišias lenkiškai, kai šiokiadienio vakarais bažnyčioje apypilniai suolai lietuvių ir 3-5 lenkai? O dėl šviesų… Matyt, klausiančiojo sąžinėje patamsiai.

- Kodėl prieš pirmųjų Parapijos namų metines nesugebėta išsiravėti piktžolių po šių namų langais? Gėles pasodinome, tač- iau jas prižiūrėti prie Parapijos namų nėra kam. Apleistai didelei klebonijos teritorijai pavyzdžiu turėtų būti senojo klebono atidumas aplinkai…

V.R. Geras klausimas. Tik skirtas jis turėtų būti ne man. Pasodint pasodino, o prižiūrėt pamiršo. Tai parapijos namai, tad parapijiečiai, pirštais į kitus nebaksnodami, galėtų ir pasirūpint gražia šių namų aplinka. Labai norėčiau klebonijos kieme įrengti baseiną, gražią pievutę, pavėsinę, išgrįst trinkelėm, bet… Tikiuos pastebėjote, kad visą laiką vyksta vienokie ar kitokie darbai: klebonijos ir bažnyčios remontai, parapijos namų statyba ir jos aplinkos tvarkymas, sumontuoti vargonai. Visa tai, beje, kainuoja. Ir tik labai mažą išlaidų dalį sudaro parapijiečių aukos. Tad kažkuriuos darbus vis tenka atidėliot.

- Džiaugiamės, kad buvote žmonių ir naminių gyvūnų šventės “Aš ir mano augintinis” iniciatoriumi. Žinodami jūsų pomėgį gyvūnams, norim paklausti, kokius gyvūnus namuose laikote?

V.R. Labai myliu šunis. Ypatingai senbernarus. Kai sausio mėnesį savo amžių nugyveno senoji Aura, buvo labai liūdna, tačiau dabar jau po kiemą laksto “pusmetinis” Grafas.

- Kadangi Parapijos namuose įsikūrusi Centro sąjungos būstinė, gal šiai partijai priklausote arba jai prijaučiate?

V.R. Nesu jokios partijos šalininkas. Taip jau yra, kad miesto taryboje Druskininkų parapijos interesus nuosekliausiai gina Centro ir krikdemų (dabar – moderniųjų) atstovai. Buvusio vicemero V.Dabruko, R.Stašinsko ir V.Stašinsko konsultacijos ir konkreti parama buvo ir yra svari ir labai laiku. Nelabai tiksliai pasakyta, kad “parapijos namuose įsikūrusi Centro sąjungos būstinė”. Situacija šiek tiek kitokia. Sudaryta panaudos sutartis su į Seimą kandidatavusiu p.J.Šarkumi, kad iki rinkimų pabaigos jis naudosis vienu parapijos namų kambariu.

- Kokie reikšmingi asmeninio ir visuomeninio gyvenimo įvykiai jums buvo svarbūs klebonaujant Druskininkų parapijoje?

V.R. Tokių nebuvo.

- Kiek kartų pasielgėte kilniai kaip dvasininkas, neimdamas už patarnavimus pinigų laidojant neturtingą žmogų?

V.R. Jeigu kas ir kam padaryta gero, lai tai lieka slaptoje. Kiek pamenu, tik vieną sykį per 7-erius metus kartu su Socialinės paramos skyriaus tarnautoja laidojome tikrai visų apleistą vargšą žmogų. Pasakykite, ar galime pavadinti vargšais tuos mirusiųjų artimuosius, kurių malone duobkasiai dažnai vos bepastovi ant kojų? Kodėl gi tad antra tiek nepaaukojus Bažnyčiai? Juolab laidotuvės kai kuriems katalikams kaip tik ir yra ta reta proga, kai užeinama į bažnyčią.

- Kaip vaikai ruošiami Pirmajai komunijai? Kokio amžiaus? Kada prasidės registracija?

V.R. Visą informaciją suteiks katechetai per tikybos pamokas.

- Ar nemanote keisti pirmosios komunijos ceremonijos? Juk bažnyčioje tuo metu būna tokia kamšatis, kad nei vaikai, nei tėvai ar giminės nemato ir negirdi, kas vyksta, nejaučia šventiškumo. Reikėtų mažesnių grupių…

V.R. Ačiū. Jūs klausiate to, apie ką kasmet galvoju. Reikės tartis su besiruošiančių vaikų tėvais, kaip geriau organizavus šią iškilmę.

- Kokiems tikslams panaudojote pinigus, gautus už redakcijos “Kronika” ir Centro sąjungos būstinės patalpų Parapijos namuose nuomą?

V.R. Pasikartosiu. Ir vienu, ir kitu atveju buvo sudaryta ne nuomos, bet panaudos sutartis. “Kronika” apmokėdavo eksploatacijos išlaidas, o mainais už kambarį atidavė parapijos reikmėms savo leidinio puslapį. Gi p.J.Šarkus įvedė telefoną, įtaisė žaliuzes, apmoka visas parapijos namų elektros sąnaudas, prisidėjo prie krepšinio aikštelės įrengimo bei skyrė 5000 Lt vaikų vasaros stovyklai. 27 vaikai ilsėjosi “Šilaičių” poilsiavietėje prie Gaileko ežero.

- Ar ne per didelius pinigus imate už patarnavimus?

V.R. Kiekvienam, kuris klausia, “kiek skolingas”, atsakau “milijoną dolerių”. O jeigu rimtai, gal tai Jus ir labai šokiruos, bet aukos už skirtingus patarnavimus turėtų būti 3-6 kartus didesnės. Paskaičiavus, pvz., visas išlaidas, Mišių “savikaina” šiuo metu būtų 103 Lt. Kaip ir Jūs, taip ir klebonas moka absoliučiai už viską. Ir kreidelės, kuriomis vaikai piešia parapijos namuose, ir krikšto pažymos, ir šventintas vanduo, ir Trijų karalių kreida, ir religinis paveiksliukas vaikams – viskas, beje, kainuoja. Tik tai tarsi nematoma ledkalnio pusė. Bet ir tai, kas nematoma, iš Jūsų, brangieji, aukų. O taip jau yra mūsų Bažnyčioje, kad ir kunigas gyvena tikinčiųjų išlaikomas. Jam, kaip bebūtų keista, irgi reikia valgyt ir apsirengt, atlaidų ar rekolekcijų metu priimt ir pavaišint parapijiečiams patarnavusius svečius kunigus, bendraut su parapijoje vykstančių darbų rėmėjais. Šis ar panašus klausimas iškyla nuolat. Tik pastebėjau vieną dalyką: niekad jo neužduoda tie, kurių aukomis išties išlaikoma bažnyčia ir kunigas. Tie, kurie aukoja sekmadieninei rinkliavai ar už patarnavimus, yra dosnūs. Tikrai dosnūs. Pirmiausia savo meile Dievui ir Bažnyčiai. Ir puikiai suvokia, kad aukoja Dievui ir Bažnyčiai, o kokia to dalis tenka kunigui – kiekvieno kunigo sąžinės ir atsakomybės prieš amžinybės Viešpatį reikalas (žinoma, yra finansinius klausimus reglamentuojantys bažnytinės teisės reikalavimai ir Ordinaro dekretai). Gi tie, kurie kartą metuose užsukę bažnyčion atsilygins už patarnavimus 20 ar 50 Lt, linkę manyti, kad “bažnyčioje plėškaujama” ir skuba skaičiuot kunigo turtus. Nors patys, beje, už panašią sumą kažin ar sutiktų bent bažnyčios grindis išplaut…

- Kada bažnyčioje bus pastatyti naujieji vargonai? Ar darbai bus finansuojami tik parapijiečių aukomis?

V.R. Vargonai jau groja. Rugsėjo 10 d. tarptautinių konkursų lauretas Aleksandras Isakovas po Sumos koncertu atsidėkojo savo aukomis prie vargonų montavimo prisidėjusiems parapijiečiams. Jų aukos sudaro beveik ketvirtadalį darbų kainos. Esu skelbęs pamaldų metu, kad parapijos vardu, leidus Arkivyskupui, yra paimta 20000 Lt paskola. Aš stebiuos ir man liūdna, o galiausiai net nesuprantu, kodėl taip yra. Į miestą (bažnyčia, beje, stovi miesto centre ir yra jo gyvenimo dalis) atkeliavo vargonai, kurių rinkos vertė šiandien 260000 Lt. Ir tai niekam neįdomu. Nei miesto kultūros darbuotojams, nei valdžios atstovams. Atkeliavo koncertinio lygio vargonai. Unikali galimybė Druskininkuose rengti vargonų muzikos savaites. Šią idėją jau puoselėja L.Digrys, L.Stulgienė, mano minėtas A.Isakovas, o Druskininkuose – niekam neįdomu. Tesižino sau klebonas ir bažnyčios angelai. Klausiu: kas tai – kultūra (?), intelektas (?), ar arogancija, visiškas neišmanymas ar patologinė žodžio “bažnyčia” baimė. Dėl finansavimo kreipiausi raštu į beveik visas Druskininkų organizacijas. Kaip toj dainoj: “…anei dūdos, anei skripkos, anei pyragėlio…”

- Kurorto gatvėse praeiviams nuolat dalijami Jehovos liudytojų, “Tikėjimo žodžio” leidiniai, skelbimų lentose pasirodė babtistų kvietimai burtis. Kaip vertinate šių organizacijų veiklą?

V.R. Man nepriimtina bet kokia destruktyvi veikla. Supraskime viena. Sektos nekelia jokio pavojaus Bažnyčiai. Ji nenugalima. Sektos daugeliu atvejų sužlugdo asmenybę, traumuoja žmogų. Tai netoleruotina. Teisėtvarkai čia – nearti dirvonai.

- Kodėl Druskininkuose per sumą vyksta mišios už numirusius?

V.R. Bažnytinės teisės kodekso 534 kanonas reikalauja, kad kiekvienas klebonas sekmadieniais ir šventėmis vienerias šv.Mišias aukotų už savo parapijiečius. Druskininkuose sekmadieniais Eucharistija švenčiama 3 kartus, ir šis kanoninis įpareigojimas būna išpildomas. Dažniausiai tai vyksta šv.Mišių lenkų kalba metu, kadangi nebūna pageidaujama, kad jas aukočiau kažkieno intencija. Gi 9 ir 12 val. šv.Mišios daugeliui yra vienintelė proga savaitės eigoj pasimelst už savus mirusiuosius.

- Kodėl klebonas lanko ne visus ligonius?

V.R. Gandų lygio klausimas. Bet naudojuos proga visiems priminti, kad kunigą reikia kviest būtent pas ligonį. Pas susirgusį žmogų, kuris galėtų išsikalbėt su savo dvasios tėvu ir išgirst jo paguodą bei padrąsinimą, gaut nuodėmių atleidimą ir Ligonių sakramentą. Vienas Dievas žino, kiek yra dvasinės naudos, kai kunigas vežamas pas sąmonę praradusį. Būna net kuriozų. Ligonis kategoriškai atsisako kunigo (jis nepasiruošęs Dievo malonėms ir jų nenori), bet artimieji, šiam jau kalbantis su anuo pasauliu, veža kunigą, kad “pateptų”. Nereikia šito. Beprasmiška. Kunigo reikia ligoniui. Sąmoningam ir to pageidaujančiam. Be abejo, nekalbu apie nelaimingus atsitikimus.

Kitas "Druskonio" skaitytojų klausimų-atsakymų rubrikos pašnekovas -
Druskininkų savivaldybės Švietimo skyriaus vedėjas Vytautas GINTUTIS.   Klausimus skaitytojai jam gali pateikti visą mėnesį redakcijos telefonais.


REDAKCIJOS ADRESAS: Vilniaus al. 32, 4690 Druskininkai; E-paštas: druskonis@is.lt
TELEFONAI: Redaktorius - 55116, Korespondentai - 55123, 53631. FAKSAS: 55113