Laisva vieta reklamai Druskonis
MIESTO ŽINIOS 2000 m. rugsėjo 29 - spalio 5 d. Nr. 40 (573)

PRADŽIA

POLICIJOS ŽINIOS
SPORTAS
KULTŪRA
RENGINIAI
ARCHYVAI
SKELBIMAI

APIE DRUSKININKUS

TURIZMO IR INFORMACIJOS BIURASTurizmo ir
informacijos
biuras

 

 

 

 

Skaitiklis sukasi nuo 1998.02.11

| Dienų tėkmė savivaldybėje | Katechetės likimą spręs Taryba |
| Darbo birža informuoja ir telefonu | Atgaivinti kurortą |
| Valstybė turi tarnauti žmogui, o ne žmogus valstybei | 10 klausimų save pasmerkusiam... |
| Lietuvos krikščionių demokratų sąjunga kartu su dr. Kaziu Bobeliu pasisako už "Sąžiningą, sveiką, skaidrią politiką" | Ką tai galėtų reikšti | LADRUVOS naujienos |
| Kandidatas į Seimo narius pasirūpino M.K.Čiurlionio muziejumi |
| Rinkimų kadrilis |  "Didelis "ačiū" ligoninei padėjusiems" |
|  Socialdemokratinės koalicijos desantas Druskininkuose |

Dienų tėkmė savivaldybėje

  • 2000 m. rugsėjo 4 d. mero potvarkiu buvo sudaryta darbo grupė Druskininkų savivaldybės narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimo prevencijos 2000 - 2001 m. programai parengti (pirmininkė - K.Miškinienė). Ši programa š.m. rugsėjo 22 d. buvo svarstoma ir patvirtinta valdybos posėdyje.
    Bendrojo lavinimo vidurinėse mokyklose nuspręsta sudaryti prevencijos tarybas, įsteigti Savivaldybės prevencijos tarybą, kuri koordinuos prevencinį darbą visoje savivaldybėje.
    Svarbiausia šios programos dalis - apmokyti apie dvidešimt švietimo įstaigų pedagogų-konsultantų, kurie vėliau dirbs švietimo įstaigose, teiks konsultacijas, apmokys vaikus ir jaunimą, tėvus bei visą mokyklos bendruomenę. Kadangi mokymas yra brangus, rugsėjo 18 d. darbo grupės posėdyje mero pavaduotoja paprašė visuomenines organizacijas teikti projektus įvairiems vyriausybiniams ir nevyriausybiniams fondams dėl tokio mokymo finansavimo. Bendraamžių psichologinės paramos centras ir Druskininkų visuomeninės pagalbos kenčiantiems nuo narkomanijos, sergantiems AIDS ir ŽIV viruso nešiotojams draugija “Išlaisvinimas” pateikė programas Jaunimo reikalų tarybai. Pagal Druskininkų savivaldybės narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimo prevencijos 2000 - 2001 m. priemonių planą numatoma atlikti narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimo analizę, tiksliau nustatyti vartojančių narkotikus ir psichotropines medžiagas jaunuolių skaičių.
    Visų ugdymo įstaigų darbuotojai bus supažindinti su pagrindinėmis narkotikų bei psichotropinių medžiagų vartojimo prevencijos priemonėmis, rengiamos ir platinamos metodinės rekomendacijos ir informacija prevencinio darbo klausimais. Labai svarbu organizuoti jaunuolių savanorių mokymą, todėl numatoma skatinti vaikų ir jaunimo savivaldą, organizuoti įvairius renginius narkomanijos prevencijos tema, teikti psichologinę pagalbą vaikams ir jaunimui, informuoti apie socialinės ir psichologinės pagalbos galimybes mieste, apskrityje, šalyje. Planuojama organizuoti įvairių formų mokymus tėvams, informuoti, kur kreiptis, pastebėjus vaiką vartojant narkotikus.
    Darbo grupės nariai dalyvavo Sveikatos apsaugos ministerijos organizuojamoje renginių savaitėje “Lietuvos ateitis: į XXI a. be narkomanijos ir AIDS”. Savaitės metu vykęs tarptautinis kongresas “Narkomanija ir AIDS - vienykime atsaką” priėmė rezoliuciją. Kongreso dalyviai pasiūlė kovos su narkomanija ir AIDS bendrojo atsako priemones. Šio renginio pavyzdžiu Druskininkuose buvo organizuotas vietos kongresas, kuriame dalyvavo penkių savivaldybių atstovai. Jaunimas aktyviai dalyvauja narkomanijos ir AIDS prevencijoje.
    Pradėtas nelengvas prevencinis darbas. Manome, jog bendruomenė neliks abejinga, o patvirtinta programa bus tiesiogiai nukreipta patekusiam į bėdą.

  • Nuolat vyksta gražus Druskininkų savivaldybės ir Lenkų instituto bendradarbiavimas. Šie metai Lenkijoje paskelbti žymaus lenkų literato Stanislovo Reimonto metais.
    Šia proga Mokymo centre “Dainava” įvyko iškilmingas lenkų dailininkės Malgožatos Černik parodos atidarymas. Dailininkę įkvėpė S.Reimonto kūriniai, kuriuose vaizduojamas paprastas kaimo žmogus, širdžiai artima gamta. Tai jau trečioji lenkų dailininkų paroda, kurią Savivaldybės kvietimu organizuoja Lenkų institutas Vilniuje. Parodą atidarė Lenkų instituto direktorė, dailininkę sveikino Lenkijos kultūros departamento direktorius, mero pavaduotoja, Vaikų dailės galerijos direktorius. Švelniomis spalvomis nutapyti įdomūs paveikslai žavi ypatingu nuoširdumu, plastiškumu. “Kiekvienas žmogus nuo pat gimimo iki mirties neša jam patikėtą simbolinį bagažą (emocijas, prisiminimus, sutiktus žmones, knygas, laiškus, sapnus) - viską, kas jam be galo svarbu ir brangu. Tas bagažas metams bėgant keičiasi, keičiasi ir pati bagažo forma. Būtent tai yra mano kūrybos esmė”, - minėjo Malgožata Černik.
    Tikimės, kad pasaulinio pripažinimo sulaukusios dailininkės kūrybos parodai neliks abejingų. Paroda iki spalio 15 d. eksponuojama centro “Dainava” didžiojoje salėje.

  • Š.m. rugsėjo 20 d. Druskininku meras R.Malinauskas priėme Danijos ambasadorių Lietuvoje Perą Carlseną, Farum (Danija) merą Peterį Brixtoftę bei Farum savivaldybės darbuotojų delegaciją. Farum savivaldybė susidomėjusi turistų iš Danijos atvykimu į Lietuvą, o ypač į Druskininkus. Susitikimo metu buvo aptartos galimybės sukurti sporto kompleksą, kuriame galėtų sportuoti tiek profesionalai, tiek mėgėjai. Delegacija apžiūrėjo apleistus Druskininkų pastatus, kuriuose galėtų pradėti remonto darbus.
    Danijos delegacija jau lankėsi Druskininkuose š.m. gegužės 3 d. Meras Peteris Brixtofte asmeniškai labai domisi sportu. Farum savivaldybėje populiarus futbolas bei stalo ir lauko tenisas, todėl minėtos Danijos savivaldybės meras labai norėtų įrengti futbolo aikštę bei teniso kortus Druskininkuose.

  • Sprendžiamas klausimas dėl kino filmų demostravimo “Eglės” sanatorijoje. Išankstinė informacija kitame numeryje.

| Į viršų |


Katechetės likimą spręs Taryba

Kristina MIŠKINIENĖ
mero pavaduotoja

Savivaldybė beatodairiškai priversta taupyti kiekvieną centą. Iki šiol taip nebuvo. Ankstesnioji valdžia iki rinkimų išdalino apie 160 tūkst. Lt biudžeto laisvųjų lėšų likučio. Naujam merui buvo palikta tik apie 1200 Lt. Taigi jokių papildomų lėšų nėra, nežinia, ar gausime visas suplanuotas pajamas. Išlaidas iki šių metų pabaigos planuojame tik būtiniausiems poreikiams patenkinti. Dėl to esame priversti taupyti ir to reikalauti iš visų. Tą daryti mus ir ankstesnė valdžia įpareigojo - 1999 m. gruodžio 29 d. priimtas 2000 m. Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymas.

Daugeliui žmonių, kurie buvo įpratę negailėti “valdiškų” lėšų, sunku persitvarkyti, suvokti realią dabartinę situaciją. Šviesaus atminimo S.Lozoraitis sakė, kad turime išmokti gyventi pagal galimybes. Pats laikas dabar visiems tą suprasti.

Savivaldybės kontrolierius J.Kudarauskas atliko daugybę patikrinimų Savivaldybės biudžetinėse organizacijose, siekdamas išaiškinti, ar pagal paskirtį naudojamos biudžeto lėšos. Ypač didelį susirūpinimą Savivaldybei kelia švietimo sistemos išlaikymas, kuriam 2000 m. patikslintame biudžete skirta 53,1 procento (keturiolika milijonų keturi šimtai dvidešimt keturi tūkstančiai keturi šimtai litų ) lėšų. Viskas daroma tam, kad mokytojai ir visi savivaldos sistemos darbuotojai laiku gautų atlyginimus, nesutriktų iš Savivaldybės biudžeto lėšų išlaikomų įstaigų veikla. Šį sunkų laikotarpį privalome išgyventi, kai ką atlikti ir savanoriškais pagrindais, ieškant rėmėjų arba panaudojant asmenines lėšas.

Po savivaldybės kontrolieriaus patikrinimo Švietimo skyrius aiškinosi, ar Savivaldybės ugdymo įstaigų etatų sąrašai atitinka patvirtintus tipinius Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos sąrašus. Paaiškėjo, kad yra nenumatytų etatų. Į šį nelemtą sąrašą pateko ir 0,5 katechetės etato“Bitutės” lopšelyje – darželyje. Švietimo ir mokslo ministerijos norminiuose dokumentuose dėstyti tikybą darželyje nenumatyta. Minėto darželio katechetei E.Raubaitei buvo įteiktas įspėjimo lapelis. Po to, matyt, buvo sukelta visa Druskininkų katalikiškoji bendruomenė.

Į mane kreipėsi grupė moterų, iš kurių ir sužinojau apie gresiantį skandalą. Kadangi buvo paliktas tėvų prašymas, bandžiau padėti išsaugoti susiklosčiusias darželio tradicijas. Savivaldybėje jau ne vieną kartą apsilankė Ratnyčios parapijos klebonas A.Kibirkštis, su kuriuo ilgai diskutavome šia tema. Prašiau bažnyčios ir jos aktyvo pagalbos, kad surastų savanorių, galėsiančių tęsti tikybos pamokėles darželyje, siūliau tėveliams surinkti po keletą litų, jeigu jie nori, kad vaikai mokytųsi tikybos.

Rugsėjo 25 d. Ratnyčios klebonui apsilankius pas merą, nežiūrint į Švietimo komiteto rekomendaciją panaikinti katechetės 0,5 etato, pasiūliau, ir klebonas sutiko, kad Tarybos rugsėjo 29 d. posėdžiui būtų teikiamas svarstyti klausimas dėl 2 tūkst. Lt skyrimo “Bitutės” lopšeliui – darželiui iš religinėms organizacijoms numatytų lėšų katechetės 0,5 etatui išlaikyti iki šių metų pabaigos. Kartu su meru rugsėjo 27 d. susitikome su Ratnyčios klebonu ir aptarėme iškilusias problemas.

| Į viršų |


Darbo birža informuoja ir telefonu

Druskininkų darbo biržoje, Vilniaus al. 30, veikia Informacijos ir konsultacijų centras. Jame dirbantys, bedarbiai ar besimokantys druskininkiečiai gali rasti informaciją apie laisvas darbo vietas, įsidarbinimo galimybes kituose miestuose ir rajonuose bei užsienyje, apie reikalingas profesijas darbo rinkoje, galimybę įsidarbinti sezoniniuose darbuose, apie darbo biržos teikiamas paslaugas, savo verslo kūrimą, patarimus, kaip bendrauti su darbdaviu ir pan. Informacijos ir konsultacijų centro darbuotojas atsakys į visus su darbo rinka ir darbo biržos veikla bei teikiamomis paslaugomis susijusius klausimus. Šis centras įrengtas taip, kad pirmą kartą Darbo biržoje apsilankęs klientas pirmiausiai patektų į centrą ir tik po to būtų nukreiptas į Darbo biržą.

Nuo šiol Darbo biržos Informacijos ir konsultacijų centras siūlo naują paslaugą ieškantiems darbo asmenims – informaciją telefonu 55999. Kiekvieną dieną nuo 13 iki 15 val. paskambinę šiuo telefonu, gausite atsakymus į jums rūpimus klausimus, kuo gali padėti darbo birža, kaip joje registruotis, informaciją apie bedarbio pašalpą ir t.t.

“Druskonio” inf.

| Į viršų |


Atgaivinti kurortą

Mieli druskininkiečiai,

Tikrasis pasitikėjimas kuriamas viso gyvenimo darbais, o ne rinkimų pažadais ar plakatais. Vienas svarbiausių būsimo Seimo darbų – atgaivinti Druskininkų kurortą, išsaugoti sanatorijas ir gydyklas. Tai – raktas bedarbystei mažinti ir darbo vietoms kurti.

Nuoširdžiai jūsų – Alvydas Baležentis

Dzūkas. Gimė 1949 m. sausio 10 d. Lazdijų rajone, Šventežerio apylinkėje, Straigių kaime, ūkininko šeimoje. Mokėsi Janėnų pradinėje ir Seirijų vidurinėje mokyklose.
Baigė Smalininkų žemės ūkio mechanizacijos technikumą (1967), Kauno politechnikos institutą (1973), Odesos žemės ūkio instituto aspirantūrą (1976). Apgynė disertaciją Maskvos M.Lomonosovo universitete (1979). Žemės ūkio ekonomikos ir kaimo plėtros klausimais stažavosi Vokietijos, Danijos, Airijos, Švedijos universitetuose.
Dirbo pedagoginį darbą Balbieriškio kaimo profesinėje technikos mokykloje (1967-1970), Lietuvos mašinų bandymų stoties inžinieriumi (1970-1973), Lietuvos žemės ūkio akademijoje asistentu, vyresniuoju dėstytoju, prodekanu, docentu, prorektoriumi, Inovacinio centro direktoriumi (1977-1992).
Lietuvos Respublikos Seimo narys (1992-1996).
Lietuvių tautininkų sąjungos narys.
Lietuvos Respublikos žemės ir miškų ūkio ministerijos Kaimo vystymo ir mokslo departamento direktorius (1996-1998), Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto Kaimo plėtros skyriaus vedėjas (nuo 1998).
Knygų, brošiūrų, straipsnių autorius ir sudarytojas.
Vedęs, žmona Ligita dirba Žemės ūkio universitete docente. Dukra Rasa ir sūnus Tomas mokosi vidurinėje mokykloje.

| Į viršų |


Valstybė turi tarnauti žmogui, o ne žmogus valstybei

Mieli druskininkiečiai, nuoširdžiai spaudžiu ranką visiems, kurie mane palaiko rinkimuose į Seimą. Druskininkuose gyvenu trisdešimt metų. Tai - pakankamai, kad mane pažintumėte.
Būsiu ar ne išrinktas Seimo nariu, dirbsiu šia kryptimi.

TURIZMO SRITYJE:
1. Toliau dirbčiau su Peterburgo, Maskvos, Varšuvos ambasadomis ir konsulatais dėl poilsiautojų srautų į Druskininkus (Maskvoje mano darbo Druskininkų savivaldybėje laikotarpiu buvo įkurtas informacinis centras).
2. Stengiausi įkurti konsulinį skyrių Gardine. Reikia spartinti jo veiklą.
3. Siekčiau, kad pagerėtų įkurto Turizmo informacijos biuro darbas Druskininkuose.
4. Neleista Druskininkų savivaldybei būti sanatorijų steigėja, todėl pritariu kuo skubesniam sanatorijų privatizavimui.
5. Didelį dėmesį skirčiau turizmo paslaugų įvairių kvalifikacijų specialistų rengimui.
6. Reikia aktyvinti mikroregiono ”LADRUVA” darbą.
7. Reikia kuo skubiau priimti kurorto įstatymą.
8. Ypatingai remčiau miesto ir kaimo turizmu užsiimančius verslininkus.
9. Turi veikti kurortų asociacija.
10. Didžiulis dėmesys - informacinės sistemos kūrimui.

ŠVIETIMO SRITYJE
1. Padėti gimnazijos steigimui.
2. Ieškoti būdų, kaip išsaugoti papildomo ugdymo įstaigas.
3. Siekčiau, kad nebūtų mažinamos biudžeto lėšos švietimui.

KULTŪROS IR SPORTO SRITYJE
1. Padėti steigti Druskininkų miesto muziejų.
2. Ieškoti lėšų M.K.Čiurlionio muziejaus Druskininkų mieste tvarkymui.
3. Nepritariu Druskininkų kultūros centro naikinimui ir pastato “Aidas” privatizavimui ar ilgalaikei nuomai.
4. Pritariu ir remiu, kad Druskininkų savivaldybėje atsirastų sporto kompleksas. Tai padėtų savivaldybei gauti papildomų lėšų.

SOCIALINĖJE SRITYJE
Ypatingą dėmesį skirčiau vaikams: padėčiau dienos centrų veiklai - socialiai remtinų šeimų (Gardino gatvėje) ir vaikų su negalia (Vytauto gatvėje).

SVEIKATOS SRITYJE
1. Per mažas dėmesys skiriamas kurortų ligoninėms. Siekčiau, kad kurortų ligoninės gautų išskirtinį statusą ir didesnį finansavimą per ligonių kasas.
2. Reikia atgaivinti gydomąjį fizkultūros parką (kuo greičiau spręsti profsajungų turto panaudojimo problemas).
3. Savivaldybė turėtų kontroliuoti mineralinio vandens išteklių naudojimą.

Šiandien negaliu pateikti recepto, kaip galėčiau skubiai padėti Vieciūnams ir Leipalingiui. Aišku viena, kad tai mūsų pramoniniai rajonai ir be investicijų darbo vietų neišsaugosi, nesukursi naujų.Tikiuosi šį skaudulį spręsti su jumis kartu.

Mieli druskininkiečiai, jei būčiau išrinktas Seimo nariu, tikiuosi prisidėti prie daugelio šalies problemų sprendimo, kartu padėdamas ir savo miestui bei atstovaudamas Jums –mano rinkėjams.

Jūsų kandidatas - Vytautas Dabrukas

| Į viršų |


10 klausimų save pasmerkusiam...

Alfonsas ŠULIAUSKAS

Prieš kiekvienus rinkimus į Druskininkų savivaldybę arba į Seimą buvau agituojamas stoti į vieną ar kitą partiją, kandidatuoti į valdžią arba palaikyti kurios nors partijos programą. Mandagiai atsisakydavau, motyvuodamas, kad niekada jokiai partijai nepriklausiau, kad manosios partijos (gražių moterų paišymo partijos) Lietuvoje kol kas nėra, todėl aš mielai remsiu “angelą arba velnią”, jeigu jis stengsis ką nors daryti vegetuojančių Druskininkų labui.
Politika man - bjaurus dalykas, tačiau negalima jos visai ignoruoti, jeigu ji kasdien - apie tave. Neseniai teko kalbėtis su druskininkiečiu Algirdu Rimgaila, ekonomistu, UAB “Draugystės sanatorija” direktorės pavaduotoju, kuris daug prisidėjo prie šios bendrovės progreso ir kurio mintys man pasirodė įdomios. Kai sužinojau, kad A.Rimgaila rengiasi balotiruotis į Seimą, pateikiau jam keletą klausimų:

1. Lazdijų-Druskininkų rinkiminėje apygardoje kandidatuoja daugiau nei dešimt asmenų. Tarp jų - žinomi politikai, turtingi verslininkai. Kaip Jūs rengiatės juos nugalėti?

A.R. Vilčių ir pinigų turiu mažai. Dovanėlių ir pigių pažadų rinkėjams nesiruošiu dalinti, nes neturiu už ką ir ko duoti, esu toks pat kaip visi - eilinis žmogus, gyvenantis iš atlyginimo, nedalyvavęs jokioje politinėje veikloje ir neturintis jokios rinkiminių pažadų švaistymo praktikos. Didelių šou neturiu už ką daryti, todėl manau, kad būsiu mažai ir išgirstas. Čia gyvenu. Žinau kurorto bėdas, suprantu vargstančius, negaunančius atlyginimo, neturinčius darbo, už ką pavalgyti, nemokius žmones, todėl bandysiu su jais atvirai kalbėti, bandysiu išaiškinti jiems, iš kur tos bėdos ir kaip jas spręsti. Oponentų šmeižimas man nepriimtinas ir neetiškas, visi juk turi kažką gero. Tai pagrindiniai mano argumentai.

2. Jūsų programos kertinis akmuo? Kas gali pralaužti ledus atsigaunant kurortui?

A.R. Mano tikslas – veikiantis kurorto įstatymas su aiškiai išdėstytu kurorto statusu, valstybiniu prioritetu, valstybiniu finansavimu, mokesčių lengvatomis ir pan. Nepriėmus šio įstatymo, kalba apie kurorto atgaivinimą beprasmiška. Kitas dalykas pakeisti 1998 metų turizmo įstatymą taip, kad jis galėtų veikti, nes ši jo “versija” ne tik neskatina atvykstamojo ir vietinio turizmo, bet net neleidžia jam veikti. Atvykstamasis ir vietinis turizmas itin svarbus Dzūkijos regionui, kur nėra nei išvystytos pramonės, nei derlingų žemės ūkio laukų, kur yra tik nuostabi gamta ir darbštūs krašto žmonės. Be to, turizmas yra viena iš perspektyviausių, greičiausiai besiplečiančių, greičiausiai atsiperkančių ekonomikos šakų. Tai yra paslaugų eksportas savo pačių šalyje.

3. Kaip Jūs žadate atstovauti Druskininkams? Jau tiek daug politikų jiems atstovavo, o naudos jokios.

A.R. Čia mano namai. Čia aš gyvenu. Suprantu, kad Lietuva nesibaigia Vilniumi ar Klaipėda. Suprantu, kad yra dar ir šiuo metu tikrai mūsų politikų užmirštas Lietuvos kampelis, kuris vadinasi Dzūkija. Suprantu, kad čia gyvena be galo geros, atviros sielos, darbštūs žmonės, kurie myli šį kraštą. Myliu šį kraštą ir aš, myliu krašto žmones. Suprantu, kad jeigu būčiau išrinktas, tektų vykti laikinai gyventi į Vilnių, bet aš juk grįšiu. Nežadu pirkti namų ar sklypų Vilniuje, aš ne to ten važiuočiau, aš ten važiuočiau dirbti.

4. Kokiomis savo savybėmis žadate remtis ir formuoti savo kompetenciją? Kaip Jūs bendrausite su visuomene?

A.R. Manau, kad svarbiausia būti atviru ir sąžiningu. Neįsivaizduoju, ką gali padaryti vienas Seimo narys be žmonių... Iš kur jis gali žinoti apie Jų problemas, iš kur jis gautų moralinį palaikymą sprendžiant klausimus. Aišku, kad nuolat bendraučiau su visais ir kiekvienu atskirai.

5. Ar aprėpsite tą aibę problemų, kurios egzistuoja Druskininkuose? Bedarbystė, nemokumas, sanatorijų statusas, investicijos, kultūros, socialiniai klausimai.

A.R. Vienas? Aišku, kad ne. Tik su krašto žmonių pagalba. Pirmiausiai, mano manymu, spręsti reikia strateginius klausimus, nuo jų sprendimų priklausys ir kitų problemų sprendimai. “Atskirų skylių lopymas” – pražūtingas ir neefektyvus kelias. Kaip jau minėjau, kurorto įstatymas, turizmo įstatymas, tarptautinis gydymo įstaigų akreditavimas, ligonių srautų sureguliavimas, investicijos kurorto ir kaimo turizmo plėtrai – tai gausūs poilsiautojų srautai į mūsų miestą ir regioną, tai naujos darbo vietos, tai kultūrinių ir socialinių problemų sprendimas.

6. Kaip žadate dirbti su savivaldybe, nuo kurios daug priklauso? Kaip kalbėsite su įvairių partijų atstovais?

A.R. Labai gerbiu Druskininkų miesto merą R. Malinauską, matau jo pradėtus gerus darbus kurortui, suprantu kaip Jam sunku. Visokeriopais būdais stengsiuosi Jam padėti. Tam ir balotiruojuosi į Seimą, kad dirbčiau savo krašto labui. Užsidaryti vienos partijos ribose, tai reiškia sužlugdyti savo partiją. Nesvarbu, kokių partijų yra žmonės, man svarbiausia, kad jie sąžiningai dirbtų bendram labui.

7. Ką manote apie partijų bendradarbiavimą, poziciją ir opoziciją? Ar tai įmanoma?

A.R. Mano manymu, Lietuvoje partijų skaičius natūraliai sumažės iki dviejų – trijų partijų... Keliasdešimt partijų Lietuvoje - tai tik postų paskirstymas. Pereiti iš vienos partijos į kitą, susijungti kelioms ne visai artimos ideologijos partijoms - įprastas dalykas Lietuvoje. Kad tik būtų išsaugotas postas. Manau, kol nepasikeis seni partijų veikėjai, kol nesupras, kad reikia dirbti, o nežiūrėti sau naudos, kol nesupras, kad ne įstatymų kiekybė, o kokybė yra pagrindinis faktorius – Lietuvos žmonėms ir valstybei bus sunku.

8. Ar nemanote, kad po savo kadencijos, jeigu būsite išrinktas, Jūsų gyvenimas bus “suėstas” ir nieko gero nepadaryta?

A.R. Kad gyvenimas bus “suėstas” – abejonių nėra, aišku, kad taip. Dabar, kai šitaip sugriautas Lietuvos ūkis, ne pats palankiausias metas eiti į Seimą. Bet tam ir yra gyvenimas, tam jis ir “ėdamas”, kad kažkas būtų padaryta. Reikia gi kažkam pradėti rūpintis kitais - ne vien savimi, o be to, jeigu krašto žmonės padės, tai ir rezultatai bus.

9. Kaip reaguoja į Jūsų pasirinkimą žmona, draugai?

A.R. Sužinojusi žmona buvo šokui artimoje būsenoje. Draugai visi palaiko, suteikdami jėgų, paramos, pasitikėjimo savimi, sako, kad sugebėsiu, kad reikia kažkam tą daryti.

10. Ką manote apie Lietuvą apskritai?

A.R. Manau, kad ekonomiškai silpna Lietuva gali greitai tapti sudedamąja stiprių kaimynių dalimi, prarasti savo valstybingumą. Stipri karine galia, bet silpna sugriuvusia ekonomika buvo ir Sovietų Sąjunga, ir kitos galingos imperijos, - sužlugo neišvengiamai. Reikia keisti Lietuvos įvaizdį. Kokie mes atrodėme pasauliui seniau? Garsėjome kaip darbščių, sąžiningų, kūrybingų, nagingų žmonių tauta. Kaip mes atrodome dabar? Pasauliui užsirekomendavome kaip vagių, sukčių, korumpuotų valdininkų tauta. Visa tai yra dėl nenuoseklios, silpnos ekonomikos. Reikia baigti negausinamų resursų skirstymą ir perskirstymą, reikia kurti, dirbti nuosekliai siekiant savo tikslo. Tik tada galėsime tikėtis gerų rezultatų.

Vos neužmiršau paklausti, kokiai gi partijai priklauso Algirdas Rimgaila. Man pasirodė, kad kalbu su eiliniu mąstančiu žmogumi, o ne partiečiu - nuosaikiuoju konservatoriumi, kaip išaiškėjo pokalbio pabaigoje.

| Į viršų |


0

Lietuvos krikščionių demokratų sąjunga kartu su dr. Kaziu Bobeliu pasisako už “Sąžiningą, sveiką, skaidrią politiką”

Šį kartą jūs galite pasirinkti ir savą žmogų.

Algina RAŽANSKIENĖ

 

| Į viršų |


Ką tai galėtų reikšti?

Egidijus ŽIČKUS

Aš puikiai žinau, kad valdant iškiliajai, dieną naktį tautos gerove besirūpinančiai konservatorių partijai, mūsų šalyje kiekvienam žmogui yra užtikrintas darbas (Lazdijų rajone ir Druskininkuose daugiau kaip 20 procentų darbingų žmonių – bedarbiai, tai liūdniausi rodikliai Lietuvoje). Aš taip pat matau ir skaitau, kokios darnios Lietuvoje šeimos (kiekvieną dieną spauda, televizija, radijas praneša apie kruvinas tragedijas šeimose, pagal savižudybių skaičių pirmaujame Europoje). Šiomis dienomis aš taip pat turėjau puikią progą įsitikinti, jog Lietuvos pensininkai negali atsidžiaugti sulaukę tokios ramios senatvės (gaudami apie pora šimtų litų ir norėdami sumokėti mokesčius, jie – badauja, metų metais nesulaukia savo kruvinu prakaitu uždirbtų pinigų už pieną, gyvulius).
Na, o kad mes turime klestinčią valstybę nė kalbėti nereikia (vargšai Seimo nariai sau pasiskyrė po keliasdešimt tūkstančių litų dydžio pašalpas, ministrai “auksinėse” vietose dalijasi sklypus, visų žmonių uždirbtas Lietuvos turtas išparduotas, o gauti milijardai “išgaravo”).
Visa tai puikiai žinome ir gerai jaučiame.
Tik štai ko aš nežinau.
Vieną gražią dieną ėjo pro mano ir Artūro Paulausko plakatą konservatorių aktyvistai iš Krosnos ir Šeštokų, ir – lept, priklijavo lipduką su savo mylimu 6-tu numeriu. Bet man, kaip gimusiam sausio 7-ąją dieną, tikrai geriau tinka Naujosios Sąjungos sąrašo Nr.7. Dėl to dabar ir kankinuosi.
Ką tai galėtų reikšti? Ar konservatoriai nori, kad jų ištikimi gerbėjai balsuotų už Naująją Sąjungą, A.Paulauską ir mane? O gal jie nusprendė prisijungti prie mūsų ir nori būti kartu? Bet man atrodo, kad žodžiai “Naujoji Sąjunga” skamba gražiai ir jų keisti nereikia. “Naujosios tėvynės sąjungos” ausis nepriima, tai nenatūralu ir svetima. Juk Tėvynė priklauso visiems mums, o ne vienai partijai. Ji - nei nauja, nei sena. Tėvynė – amžina, Tėvynė – vienintelė, Tėvynė – Lietuva.

| Į viršų |


Kandidatas į Seimo narius pasirūpino M.K.Čiurlionio muziejumi

E.Žickus (kairėje) M.K.Čiurlionio dailės muziejaus Druskininkų skyriaus vedėjui T.Mickoniui perdavė labdaros už 3 tūkst. Lt.

E.Žickus (kairėje) M.K.Čiurlionio dailės muziejaus Druskininkų skyriaus vedėjui T.Mickoniui perdavė labdaros už 3 tūkst. Lt.

Praėjusią savaitę prie M.K.Čiurlionio memorialinio muziejaus Druskininkuose privažiavo Naujosios Sąjungos (socialliberalų) kandidatas į Lietuvos Respublikos Seimo narius Egidijus Žičkus. Iš automobilio jis iškraustė daug gražių dovanų Lietuvių tautos genijaus muziejui paremti: savaeigę žoliapjovę, dulkių siurblį, universalų grąžtą, stalinių lempų, lempučių ir kitokių buitinių dalykų už 3 tūkstančius litų.

- Kokiam lietuviui nebrangus Čiurlionis? Taigi žinokite, Čiurlionį myli, juo žavisi ir akcinės bendrovės “Pasidaryk pats” vadovai. Mano paprašyti paminėti šio nepranokstamo menininko 125–tąsias gimimo metines ir paremti Druskininkų muziejų, jie maloniai sutiko,- paaiškino E.Žičkus.

| Į viršų |


LADRUVOS naujienos

Spalio 1 d. į Druskininkus atvyks 45 asmenys iš Švedijos, renginio “Švedijos dienos” Kaune, kuris užbaigiamas ekskursija į Druskininkus, dalyviai. Stengsimės, kad delegacijos sudėtyje esantys politikai, valstybės tarnautojai, turizmo agentūrų savininkai bei verslininkai susidomėtų mūsų miestu ir sugrįžtų su pasiūlymais investicijoms ar bendriems turizmo projektams.

Italijos Altamura miestelio jaunimo organizacija ieško partnerio bendriems projektams pagal “Jaunimas Europai” programą. Adresas: Cooperativa Sinergie, via Trapani 17, 70022 Altamura - Ba – Italy, tel/fax + 39 080 314 8400, www.altanet.it/eutropia.

LADRUVOS biuras gavo kvietimą dalyvauti Lietuvos viešojo administravimo instituto seminarų cikle “ Europos Sąjungos finansuojamų programų valdymas”. Jame dėmesys skirtas projektiniams pasiūlymams rengti bei projekto biudžetui sudaryti laikantis bendrųjų ES reikalavimų. Seminaras vyks spalio 10 – 12 d. Lietuvos VAI, Žemaitės g. 21. Jo kaina - 78 Lt. Seminarą ves ekspertai iš Danijos anglų kalba ( be vertimo ). Registruotis tel. (8-22) 39 58 09 arba faksu 39 58 11. Programa yra LADRUVOS biure.

Jaunimo organizacijoms su projektais siūlome dalyvauti konkurse “Jaunimo narkomanijos prevencija”. Paraišką galima gauti LADRUVOS biure.

Rugsėjo 29 d. “Atgimimo” vidurinėje mokykloje Švedijos Tomelilos savivaldybės mokyklos vaikai rodys savo sukurtą miuziklą.

| Į viršų |


Rinkimų kadrilis

0

Prof. Justinas KAROSAS
LR Seimo ir Druskininkų savivaldybės tarybos narys

Bendraujant su rinkėjais, ne iš vieno jų teko išgirsti, kad kai kurie šiandieniniai kandidatuojantys į Seimą politikai rinkėjus laiko tiesiog paprasčiausiais kvailiais. Jie mano, kad pakanka prieš rinkimus parodyti ypatingą dėmesį kaimo bei miesto žmonėms, pakalbėti apie jų bėdas bei rūpesčius, ir šito jau užtenka rinkėjų simpatijoms užsitikrinti. O kad toks užsitikrinimas būtų stipresnis, plačiai naudojamas kadaise laukiniuose Vakaruose paplitęs indėnų papirkimo būdas. Iš kino filmų bei nuotykių romanų visi prisimename, kaip ateiviai europiečiai dovanodami čiabuviams indėnams įvairiausius blizgučius, mėgino įgyti jų simpatijas. Beje, kartais šitokiu būdu jas ir įgydavo.

Norisi paklausti, kuo skiriasi anksčiau paminėtos simpatijų ir palaikymo įsigijimo būdas nuo dabartinėje Seimo rinkimų kampanijoje paplitusio rinkėjų apdovanojimo? Gal tik tuo, kad dovanos žymiai įvairesnės ir šiuolaikiškesnės. Teko girdėti, kad vienas kandidatas į seimūnus žemdirbiams dovanojo 10 tonų trąšų, o kitas - keliasdešimt kilogramų pasibaigusio termino sriubos koncentratų. Anądien važiuodamas iš Lazdijų į Krosną pavežėjau tik ką iš ligoninės išėjusią Papečių kaimo gyventoją. Ji pasakojo, kad apsilankiusi Lazdijų ligoninėje viena konservatorių kandidatė į Seimą besigydantiems dalijo puodelius arbatai. Tikriausiai supratusi, kad konservatorių-krikdemų bei iš dalies ir centristų valdžios į skurdą nustumti žmonės gryno vandens gali atsigerti ir iš saujos, vėliau minėta kandidatė pradėjo rinkėjus vaišinti alumi. Tiesa, norint, kad daugiau rinkėjų jo paragautų, buvo pilstoma labai saikingai. Tik labai daug pinigų turintys ir dėl to skurdžius labai gerai suprantantys (!) pretendentai į Seimą gali skirti nemažas pinigų sumas Lazdijų krašto garsių žmonių kalbinimui ar vaikų poilsio stovyklai bei televizoriams sporto varžybų laimėtojams nupirkti (nepamirštant apie tai plačiai informuoti visuomenės).

Dar vienas rinkėjų kvailinimo būdas - priešrinkiminis partijų keitimas. Šiuo atveju tariama, kad fariziejiškumas gali pakelti autoritetą žmonių akyse. Deja, politinė išdavystė mūsuose labai paplitusi. Ji populiari tiek tarp valstybės masto politikų, tiek ir tarp savivaldybės lygio veikėjų. Tai savotiška tradicija Lietuvoje nuo pat pirmųjų Nepriklausomybės atkūrimo dienų. Lygiai taip pat, kaip ir tiesiog chuliganiškas konservatorių elgesys provincijoje. Sakykime, Lazdijuose jie ant A.Brazausko socialdemokratinės koalicijos plakato, kuris reklamuoja 9 koalicijos sąrašo numerį, užlipdo savo 6 numerį.

Iš istorijos mes žinome, kad indėnus anksčiau paminėtais triukais suvilioti dažnai pavykdavo. Tačiau bent jau iki šiol Lietuvos žmonių šitaip apmulkinti niekam nepasisekė. Esu tvirtai įsitikinęs, kad ir šįkart tie politikai, kurie mano, kad pakankamai primityviais triukais ir įkyriu lindimu gali apmulkinti Lietuvos žmones, patys atsidurs juokdarių vietoje.

| Į viršų |


“Didelis “ačiū” ligoninei padėjusiems”

Į korespondentės klausimus atsako Druskininkų ligoninės direktorius Vitas ŠIMKONIS.

- Druskininkų ligoninei buvo iškilęs realus uždarymo pavojus. Kokia situacija šiandien?

V.Š. Tikrai Jūs teisi.Nuomonė, kad Alytaus apskričiai 4-ių ligoninių - per daug, yra ir dabar. Druskininkų ligoninė su savo ekonomine krize - 3,5 mln.Lt skola buvo pirmoji pretendentė kristi konkurencinėje kovoje. Šiuo metu situacija stabilizuota, žmonės laiku gauna atlyginimus, sugebame sumokėti visas einamąsias išlaidas, po truputį grąžiname senas skolas.Bendra pusmetį grąžinta skolų suma - beveik 0,5 mln.Lt.

Keičiasi ligoninės interjeras: pakeistos visos med. lovos, spintelės ir t.t. Įvairiais keliais gavome naujos medicinos įrangos, stengiamės užtikrinti teikiamų med. paslaugų kokybę. Vienkartinių priemonių, pvz. švirkštų, naudojimą padengia ligoninė, o ne pacientai, kaip buvo anksčiau.

- Kaip Jums pavyko sušvelninti situaciją ir kieno didžiausios pagalbos susilaukėte?

V.Š. Pirmiausia tiek Druskininkų savivaldybės taryba, tiek ligoninės darbuotojai suprato, kad priėjome liepto galą, juokų nėra, ligoninei gali būti iškelta bankroto byla. Imtasi radikalių priemonių - savivaldybės taryba sutiko paremti ligoninę finansiškai, o ligoninės darbuotojai, suprasdami sunkią ligoninės situaciją, išeidavo nemokamų atostogų, mažino savo darbo krūvius, griežtai apribojo einamąsias ūkines išlaidas. Todėl jiems visiems “ačiū”.

Be abejo, buvo daug asmeninės iniciatyvos. Pirmiausia norėčiau paminėti miesto merą R. Malinauską, kuris jau antrą savo darbo dieną, mano didelei nuostabai, paskambino ir paklausė, kuo konkrečiai gali padėti ligoninei.Labai greitai buvo sudarytas veiksmų planas, į kurį aktyviai įsijungė LR Seimo narys, Druskininkų savivaldybės tarybos narys prof. J. Karosas. Jo dėka buvo organizuoti susitikimai su aukščiausio rango valdininkais Finansų, Sveikatos apsaugos ministerijose, Valstybinėje ligonių kasoje. Vienam man tai padaryti būtų praktiškai neįmanoma. Aišku, skolų mums nieks nenubraukė, tačiau besilankydami minėtose institucijose, gavome papildomos informacijos, kad galime gauti finansavimą iš įvairių programų, todėl mums beliko daug ir kruopščiai dirbti. Tai mes ir padarėme, paruošę du projektus ir gavę papildomą 360 tūkst.Lt. finansavimą iš restruktūrizacijos fondo. Asmenine prof.J.Karoso iniciatyva buvo organizuoti susitikimai su Santariškių klinikos direktoriumi A.Vinkumi dėl šių klinikų pagalbos mūsų ligoninei įvairiose srityse - tiek gaunant papildomos medicinos įrangos, tiek plėtojant kitokius medikų bendradarbiavimo ryšius.Be to, gerbiamo J. Karoso dėka nuimtas beveik mėnesį trukęs mūsų ligoninės sąskaitų areštas bei atidėtas fizinių asmenų pajamų mokesčio skolos 1.300 tūkst.Lt mokėjimas. Todėl šiems žmonėms taip pat tariu didelį “ačiū”.

Noriu pabrėžti, kad šiuo metu nusistovėjo geri darbingi santykiai su Tarybos Sveikatos komitetu, kuriame apsvarstome mūsų problemas, jaučiame geranorišką šio komiteto ir ypatingai jo pirmininko konstruktyvią pagalbą ligoninei. Svarią paramą ligoninei inventoriumi, vaistais bei kita medicinos įranga gavome iš Vokietijos, Olandijos, Amerikos. Dėkingi šių šalių labdaringoms organizacijoms bei privatiems asmenims.

- Kokių veiksmų numatote imtis artimiausioje ateityje?

V.Š. Taupyti, taupyti ir dar kartą taupyti, aišku, nenukenčiant gydymo kokybei.Šiuo metu mums skirtas ligoninės biudžetas 3,5 mln. Lt leidžia tik egzistuoti ir yra nepakankamas, todėl mes turime siekti, kad būtų padidintas finansavimas iš ligonių kasų, teikiant naujas medicinos paslaugas: steigiant Psichiatrijos skyrių, atnaujinant ortodontijos pagalbą Druskininkuose ir t.t. Be abejo, mums svarbi ir tolimesnė Savivaldybės tarybos pagalba bei ligoninės darbuotojų susikaupimas dirbti, taip pat supratimas, jog turime galvoti ne apie asmeninius, bet apie bendrus ligoninės interesus.

| Į viršų |


Socialdemokratinės koalicijos desantas Druskininkuose

Gal kiek simboliška, tačiau A.Brazausko socialdemokratinės koalicijos atstovams Č.Juršėnui, J.Karosui ir A.Sysui atvykus į susitikimą su rinkėjais į „Lietuvos“ sanatorijos salę, prie įėjimo į pastatą ant žemės ilsėjosi visiškai nusigėręs jaunuolis. A.Sysas su J.Karosu „pavargėlį“ perkėlė ant suolelio ir jis neužilgo atsigavo.

Susitikimas prasidėjo prof. J.Karoso prisistatymu. Kalbėdamas jis pasakė, kad jo nuomone, vertinant kandidatus svarbiausia ne jų pažadai, bet konkretūs darbai. Ir, suprantama, ne tokie priešrinkiminiai triukai kaip rinkėjų vaišinimas alumi bei saldainiais ar net nemažomis piniginėmis dovanomis. Vertinant atliktų darbų požiūriu, sakė J.Karosas, iš visų trylikos kandidatų išsiskiria du - I.Degutienė ir jis. Apie I.Degutienės „gerus“ darbus socialinės politikos srityje jis nekalbėjo. Jos veiklą, kaip mažai padėjusią Lietuvos žmonėms, plačiai įvertino A.Sysas. O prof. J.Karosas trumpai pasakė, ką konkrečiai padarė per praėjusius ketverius metus druskininkiečių labui. Čia jis paminėjo buvusios ties uždarymo riba Druskininkų ligoninės bei geležinkelio ir Vieciūnų dirbančiųjų gelbėjimo kryžiaus kelius. Kartu su meru R.Malinausku jiems teko belstis į daugelio valdžios institucijų duris - pradedant Premjeru A.Kubiliumi ir baigiant daugelio ministrų kabinetais. Esama konkretaus rezultato - Druskininkų ligoninė pradeda atsigauti, išsaugotas krovininis geležinkelis ir dėl to vos ne trečdaliu nepadidės gyventojų butų šildymo kaštai. Pamažu pradeda atsigauti ir Vieciūnų įmonė. J.Karoso iniciatyva jau projektuojama benzino kolonėlė Leipalingyje, o po gero pusmečio turėtų susitvarkyti ir leipalingiškių telefono ryšys su Druskininkais.

LDDP partijos ir frakcijos vadovas Č.Juršėnas, kviesdamas rinkėjus palaikyti prof. J.Karoso kandidatūrą, atkreipė dėmesį į pretendento aktyvią veiklą Seime. Jis vienas iš tų, kuris ruošia įstatymų, palankių eiliniam žmogui projektus, kreipimusis į Konstitucinį Teismą, įvairius politinius pareiškimus, spaudos konferencijas ir t.t. Č.Juršėnas pabrėžė, kad darbo Seime patyrimo neturintys žmonės, patekę į Seimą, mažiausia pora metų turi „apsitrinti“ ir tik po to gali imtis tikros parlamentinės veiklos. Jis sakė, kad prof. J.Karosas, būdamas Druskininkų savivaldybės tarybos bei LR Seimo nariu ir gerai žinodamas centrinės valdžios koridorius, gali ir ateityje daug padaryti tiek druskininkiečių, tiek ir visos Lietuvos žmonių labui. Kartu Č.Juršėnas akcentavo ir socialdemokratinės koalicijos sąrašo Nr.9 solidumą. Iš keturių partijų, sudarančių koaliciją, yra geresnė galimybė suformuoti Vyriausybę. Juo labiau, kad koalicijos kandidatas į Premjerus A.Brazauskas, pasirengęs kviestis į Vyriausybę ir kvalifikuotus specialistus, nepriklausančius koalicijai. Tai leistų sukurti sąlygas pamažu kilti Lietuvai iš tos duobės, į kurią ją nustūmė konservatorių, krikdemų bei iš dalies centristų valdymas.

Labai šiltai apie prof. J.Karosą susitikime kalbėjo ir mūsų savivaldybės meras R.Malinauskas. Jis tiesiai pasakė, kad šalia daugelio garsiai kalbančių ir save reklamuojančių apie tariamai nuveiktus darbus žmonių prof. J.Karosas yra tas, kuris mažai kalba, bet daug daro, kad nors kiek pagerėtų Druskininkų kurorto bei druskininkiečių gyvenimas. Po daugiau negu pusantros valandos A.Brazausko socialdemokratinės koalicijos atstovų pokalbio su druskininkiečiais įvyko garsių Lietuvos operos solistų E.Kaniavos ir V.Prudnikovo koncertas. Beje, E.Kaniava yra šeštas Socialdemokratinės koalicijos sąraše.

| Į viršų |


REDAKCIJOS ADRESAS: Vilniaus al. 32, 4690 Druskininkai; E-paštas: druskonis@is.lt
TELEFONAI: Redaktorius - 55116, Korespondentai - 55123, 53631. FAKSAS: 55113