Laisva vieta reklamai Druskonis
KULTŪRA 2000 m. rugsėjo 15 - 21 d. Nr. 38 (571)

MIESTO ŽINIOS

POLICIJOS ŽINIOS
SPORTAS
PRADŽIA
RENGINIAI
ARCHYVAI
SKELBIMAI

APIE DRUSKININKUS

TURIZMO IR INFORMACIJOS BIURASTurizmo ir
informacijos
biuras

 

 

 

 

Skaitiklis sukasi nuo 1998.02.11

| Pristatome Druskininkų savivaldybės Tarybos narius |
| Dzūkiškais patiekalais pasistiprinus, lengva šokti ir suktinį, ir krakioviaką |
| Įprasti tikslai ir naujos viltys | M.K.Čiurlionio jubiliejus memorialiniame muziejuje |

Pristatome Druskininkų savivaldybės
Tarybos narius

11.jpg (21523 bytes)

Vytas Sukackas su anūkais Redu ir Iveta.

Toliau abėcėlės tvarka supažindiname su Druskininkų savivaldybės tarybos nariais. Šįkart mūsų pašnekovas - 49 metų Vytas Sukackas, nepartinis, Centro sąjungos rėmėjas, savivaldybės tarybos Ūkio komiteto narys, savivaldybės smulkaus ir vidutinio verslo rėmimo fondo narys, AB “Leimesta” vyr. mechanikas.

KNYGOS. Jaunystėje perskaičiau daug įvairaus žanro knygų. Labiausiai patiko skaityti knygas iš serijos “Drąsiųjų keliai”. Šiuo metu grožinei literatūrai nelieka laiko. Norint neatsilikti nuo tobulėjančios technikos, tenka daug skaityti techninės literatūros.

MUZIKA. Pats nuo vaikystės groju klavišiniais instrumentais, todėl man prie širdies daugiau liaudiškos melodijos. Esu tos kartos žmogus, kada nei vienas poilsio vakaras nepraeidavo be liaudies dainų, humoro, armonikos muzikos. Patinka estradinės melodijos: M.Noviko, B.Gorbulskio, Šabaniausko ir kt. Saviveiklininkų pasirodymuose dalyvaudavau ir pats.

TEATRAS. Esu žiūrėjęs ne vieną spektaklį, tačiau tai buvo jau senokai. Su žmona ir dukromis mielai nuvažiuodavome į Kauną arba į Vilnių pasižiūrėti vieną ar kitą spektaklį. Šiuo metu teatrui nelieka laiko.

KINAS. Vaikystėje ir jaunystėje labai mėgau žiūrėti įvairius kino filmus. Dabar žiūriu filmus per televiziją, kai tik turiu laiko. Nemėgstu žiūrėti meksikietiškų serialų, kurie sukurti pagal vieną scenarijų, ir vieną pažiūrėjęs gali pasakyti, ką rodys kitame. Patinka kino komedijos, nuotykių filmai, kuriuose vaidina aktoriai: J.Nikulinas, Morgunovas, Vicinas, Lui de Fiunesas, Ž.P. Belmondo. Labai patinka V.Žalakevičiaus sukurti kino filmai.

SVARBIAUSIAS GYVENIMO ĮVYKIS. Negalėčiau pasakyti, kad tai buvo koks nors vienas ir svarbus. Vedybos, dukrų gimimas. Šįmet svarbiausias įvykis – anūkę palydėjau į pirmą klasę.

VERTA DĖMESIO ASMENYBĖ. Daug yra iškilių asmenybių, tačiau įvardinti kurios nors vienos negaliu.

LAISVALAIKIS. Visas mano laisvalaikis šiuo metu prabėga sodo namelio statyboje. Kadangi melioratorių darbas yra specifinis, todėl laisvalaikio lieka labai mažai.

POMĖGIAI. Nuo mažumės esu užkietėjęs žvejys. Vasarą tam neturiu laiko, tačiau žiemą sulaukęs savaitgalio nuo ežero negrįžtu iki sutemų.

ATOSTOGOS. Jų kaip ir neturiu. Kaip jau minėjau, toks darbas. Anksčiau mėgau daug keliauti. Su žmona ir dukromis kur tik nepabuvojome! Labai smagu nakvoti palapinėse, kūrenti laužus, pažvejoti.

VIRTUVĖ. Kulinarinių sugebėjimų neturiu, tačiau iš bado nenumirčiau. Artimųjų manymu, maistą paruošiu neblogai. Valgau viską (išskyrus žuvies patiekalus, kadangi esu žvejys).

| Į viršų |


Dzūkiškais patiekalais pasistiprinus,
lengva šokti ir suktinį, ir krakoviaką

Nijolė PASERBSKIENĖ

8.jpg (27364 bytes)

L.Dudulienės folkloro ansamblis “Racilukai”.

Praėjusį savaitgalį kurorto gatvėse mirgėjo tautinių drabužių raštai, skambėjo muzika, aidėjo tarmiška šnekta - vyko tradicinė Dainavos krašto folkloro šventė. Simboliška, kad 10-ajame renginyje dalyvavo 10 kolektyvų. Vietinių meno saviveiklininkų gretas gražiai papildė Ricielių etnografinis ansamblis. Dzūkams atstovavo dar 4 kolektyvai iš Varėnos, Lazdijų ir Alytaus rajonų. Vienas jų, „Susiedais” pasivadinęs, įdomus tuo, kad savo būrin mažus ir didelius telkdamas, tokiu būdu rūpinasi senolių tradicijas jaunimui perduoti. Šventėn atskubėjo dzūkų kaimynai - „Sūduviai”iš Vilkaviškio, Birštono „Raskila”, su kuria jau keletą metų gražiai bičiuliaujasi mūsiškė „Stadalėlė”. Šio ansamblio ir miesto dailininkų bendras projektas „Daina Čiurlioniui” tapo šventės preliudija. Kompozitorius mėgo liaudies dainas, jas rinko, harmonizavo, motyvus pritaikė kūryboje. „Oi lekia lekia gulbių pulkelis”, „Ant kalno gluosnys” ir kitos, etnografiškai „Stadalėlės” interpretuotos, skambėjo muziejaus sodelyje, o čia pat, po obelimis, kūrė dailininkai. Taip gimė įdomi paroda, eksponuota V.K.Jonyno galerijoje.

9.jpg (23300 bytes)
Kultūros centro folkloro ansamblis “Stadalėlė”.

Šventė tradiciškai tęsėsi Vilniaus alėjoje: liejosi muzika, sukosi poros, pasakoriai garsino žinias „iš pirmų lūpų” ir siūlė receptus, kad sveiki kitais metais tokiame pat renginyje vėl susitiktume. Tautodailininkų darbus įvertinę, lauktuvių įsigiję, ansambliečių paraginti, miesto svečiai raitė polkaites aplink fontanus, grojančių ir dainuojančių saviveiklininkų fone fotografavosi. Nemažai žiūrovų būriavosi liaudiškų žaidimų alėjoje, kur vaikai lankus ant šakotų taikinių vėrė, greitakalbe springdami, zigzagais klaidžiojo, vienas kitą nuo kelmo stumdė, šieno prikimštais maišais nugaras vanodami. Prasidėjęs lietus prekeivius išblaškė, tačiau nepajėgė nustelbti vaikų susidomėjimo piešinių ant grindinio konkursu. Netrukus visi kavinės „Nostalgija” pastogėn sugužėjo, žaidimais ir dainomis dzūkiškų patiekalų pristatymą paįvairino. Vėdarų, grikių šutininės su bulvių tarkėmis, žirnių su spirgučiais, bulvinių blynų su silke, grybų keliolikos patiekalų užkirtę, gira užgėrę, saldžiu sūriu užkandę, jėgų pabaigos koncertui įgavo. Prie paminklo Lietuvai šventės dalyvius sveikino savivaldybės administratorė A.Vičiulienė, Kultūros skyriaus vedėjas V.Rekevičius, žodį tarė etnokultūros patriarchė, Druskininkų miesto garbės pilietė E.Kvaraciejienė. M.K.Čiurlionio 125-osioms gimimo metinėms artėjant, buvo prisimintos jo sąsajos su folkloru, kalbėta apie būtinybę saugoti, puoselėti liaudies tradicijas. Koncertas tęsėsi iki sutemų.

| Į viršų |


Įprasti tikslai ir naujos viltys
“Ryto” vid. mokyklai – 25-eri metai

“Ryto” vid. mokyklos mokytojai.
“Ryto” vid. mokyklos mokytojai.

Valerijus VORONINAS
3-iosios vid. mokyklos auklėtinis

Ant gimtojo kaimo žemės

1935 08 03, 15-ais lenkų okupacijos metais, Neravų sodžiaus gyventojai, sunerimę dėl vietinės “Ryto” pradinės mokyklos uždarymo, Lietuvos švietimo draugijos “Ryto” valdybai rašė: “Sužinoję, kad “Ryto” pradžios mokykla šiais mokslo metais švietimo valdžios parėdymu yra uždaroma, kuri mokino ir auklėjo mūsų vaikus savo gimtoje kalboje ir dvasioje. Tai buvo mūsų vienintelė švietimo ir tautinio supratimo įstaiga prie garsaus kurortinio Druskininkų miesto. Skelbė ji mums: kas mes esame, kuo mes turime būti ir kokiais keliais eiti. Nors veikimas jos buvo suvaržytas ir siauras, bet vis dėlto mes gerokai pažengėme pirmyn…” Ar galėjo šio nelinksmo laiško autoriai pagalvoti, kad kada nors jų vaikaičiai ir provaikaičiai, ieškantys pašaukimo, mokytojų ir draugų supratimo, mokysis dviaukštėje ir erdvioje lietuviškoje vidurinėje mokykloje, pastatytoje gimtojo kaimo žemėse.

Vietą parinko miesto vadovai

8-ojo dešimtmečio pradžioje Druskininkai buvo perspektyvus, sparčiai besiplečiantis miestas- kurortas, kurio gyventojams 2-iejų mokyklų nepakako. 1970-1976 m. liaudies švietimo plėtros plane numatyta 3-iosios vidurinės statyba, kuri vėliau įtraukiama į penkmečio planą. Iškilus klausimui, kur ją statyti, lemiama buvo miesto vadovų nuomonė ir sprendimas 1973-74 m. suprojektuotą naują mokyklą statyti būsimajame dideliame Neravų gyvenamajame kvartale. Statybai skirta 60 tūkst. rublių. 1974 m. rudenį pažymėta statybos aikštelė, rausiami pamatai. Pagal valstybinį planą mokyklą reikėjo atiduoti eksploatacijai 1975 m. rudenį, todėl statybininkai stengėsi kaip įmanydami. 1975 m. liepos 1 d. LTSR švietimo ministro įsakymu direktoriumi paskirtas vadovo patirtį turintis vietinis pedagogas Vladas Skvernys. 1975 m. vasarą, kai jau buvo suręstos mokyklos sienos ir vyko apdailos darbai, pastebėta, kad rašomosios lentos montuojamos atvirkščiai, šviesa krenta iš dešinės pusės. Pasirodo, kalti projektavimo instituto inžinieriai, apvertę projektą veidrodiniu būdu. Ir nors vėliau instituto vadovas padarė reikiamas pataisas, statybininkai tebedirbo pagal seną projektą, darė paaukštinimus, kuriuos vėliau vis tiek reikėjo griauti.

Atidarymas - rugsėjo 20-ąją

Mokykla komisijai atiduota laiku – rugsėjo 1-ąją dieną. Statybininkai gavo premijas. Po mokslo metų atidarymo 3-iosios vid. mokyklos vyresniųjų klasių mokiniai su laužtuvais rankose, kruvinais delnais ardė prieš kelias dienas suklotą, jau visiškai išdžiūvusį betoną, rankomis jį mėtė pro langus, mokytojų ir tėvų vadovaujami montavo suolus, komplektavo baldus, tvarkė mokyklos patalpas.

Mokyklos atidarymas įvyko 1975 m. rugsėjo 20 d. Buvo labai šilta diena. 3-iosios vid. mokyklos kolektyvas, susirinkęs į 1-osios vid. mokyklos stadioną, vora patraukė naujosios vidurinės link. Po trumpų sveikinimo kalbų ir simbolinio rakto įteikimo perkerpama juosta, pasigirsta skambutis, groja maršas, pro plačiai atvertas duris mokiniai ir mokytojai, tėvai sueina į mokyklą. Prasideda pirmoji pamoka. Tais metais mokykloje dirbo 59 mokytojai ir 14 aptarnaujančio personalo darbuotojų, mokėsi 1171 mokinys.

Sustiprintas matematikos mokymas

Iniciatyvus ir nuolatinių ieškojimų šalininkas direktorius V.Skvernys, mokytojų remiamas, siekė, kad mokykla išsiskirtų, surastų savo profilį. Nuo 1978 m. mokykloje patraukli mokiniams ir jų tėvams naujovė – automobilizmo mokymas. Šioje srityje iki šiol darbuojasi mokytojas J.Šaulys. Nuo 1980 m. mokykloje pradedamas sustiprintas matematikos mokymas. Ir ankstesnis direktorius V.Skvernys, ir 1992 08 19 naujuoju direktoriumi paskirtas J.Samuchovas – matematikai. Tad neatsitiktinai mokyklos profilis – sustiprintas tiksliųjų mokslų (matematikos, informatikos, fizikos) mokymas – tuo tikslu formuojamos matematinės klasės. 1984 m. mokykla viena iš pirmųjų respublikoje įkuria kompiuterių klasę. V.Skvernys prisimena “kryžiaus kelius” ir sunkius “pramušinėjimus”, kuomet buvo išprašyti naujutėlaičiai japoniški kompiuteriai “Yamaha”. Moderniais kompiuteriais apsirūpinusi mokykla vasaros metu turėjo tapti gabiausių Pabaltijo, Leningrado, Baltarusijos, Ukrainos vaikų stovykla. Atsiskleidė mokytojo G.Binderio sugebėjimai, didžiuotasi programuojančiais mokiniais, kuomet kitų respublikos mokyklų vaikai dar tik mokėsi kompiuterio abėcėlės. Šiuo metu tobulesniais amerikietiškais kompiuteriais mokykloje tebedirba gerai savo amatą išmanantys E.Vilkas ir G.Rudzys.

Gimnazijos klasių statusas

Nors mokykla išlieka mokinių, labai gerai išmanančių tiksliuosius mokslus, kalvė, didžiuojamasi ir saviškiais, pasirinkusiais humanitarinius mokslus: menotyrininku A.Uždaviniu, TV prodiuseriu S. Basijoku, muzikos programų vedėju S.Jovaiša, o taip pat žinoma rankininke A.Miklušyte-Fridrikas, tam tikrą laiką mokykloje besimokiusiu Seimo nariu R.Pleikiu. Be abejonės, tai ir aukštos kvalifikacijos mokytojų –humanitarų nuopelnas.

1993 m. rugsėjo 1 d. pradinės, o vėliau specialiosios paruošiamosios klasės persikėlė į atskiras patalpas. Mokyklai pradėjus siekti gimnazijos statuso, miesto savivaldybė suteikė buvusio lopšelio-darželio “Dobiliukas” patalpas. 1995 12 04 LR Švietimo ir mokslo ministerijos kolegijos nutarimu kelioms klasėms suteiktas gimnazijos statusas.

Atmintis ir sugrįžimai

“Ryto” mokyklos kolektyvas ir jį palaikanti visuomenė siekia mokyklai gimnazijos statuso. Tačiau šio tikslo nelaiko vieninteliu. “Ryto” vid. mokykla taip pat nepamiršta mokytojų veteranų, vis dar apsilankančių mokykloje, prisimena ir tuos, kurie, atidavę savo gyvenimo patirtį ir meilę kolegoms, vaikams, per anksti išėjo Anapilin. Dalis 3-iosios vid. mokyklos mokytojų dirba kitose miesto, respublikos mokyklose, dalis savo pašaukimą surado kitose gyvenimo srityse. Į mokyklą sugrįžta mokytojauti iš jos išėję abiturientai. Trumpai tariant, neįmanoma visų paminėti. Štai tik keletas pavardžių: sutuoktiniai T. ir A. Budeliai, B. ir A. Mizarai, K.ir B. Aukštuoliai, E ir A. Rapkauskai, S. ir P. Karlonai, B.Balčius, B.Vaškelienė, H.Pugačiauskienė, E.Levulienė, A.Levulienė, J.Mikelionienė, E. Leonienė, A.Garjonienė, D.Bolienė, M.Gvazdaitienė, V.Skvernys, I.Ūsienė, V.Vaikšnoras, J. ir B.Samuchovai, D.Rutkauskienė, M.Gavėnienė, M.Kriščiūnaitė, T.Pavlova, R.Griškonytė, Z.Aleksonienė.

1998 /1999 mokslo metų pradžioje buvo 1522 mokiniai, dirbo 167 darbuotojai, iš kurių 118 dėstantys mokytojai, iš jų 13 metodininkų, 3 ekspertai. 26-uosius mokslo metus mokyklos kolektyvas pasitinka senais tikslais ir naujomis viltimis.

| Į viršų |


M.K.Čiurlionio jubiliejus memorialiniame muziejuje

Tomas MICKONIS
Nacionalinio M.K.Čiurlionio dailės muziejaus Druskininkų skyriaus vedėjas

Šiais metais Druskininkuose jau vyko renginiai skirti Čiurlioniui. Liepos – rugpjūčio mėn. Čiurlionio muziejuje vyko tradicinis 35–asis fortepijoninės muzikos koncertų sezonas, keli smuiko muzikos festivalio “Druskininkų vasara 2000” koncertai.

Rugsėjo 17 d. 15 val. LMA fortepijono katedros studentų koncertų sezoną pradės profesorės B. Vainiūnaitės studentės V. Pečiukonytė, A. Bernatavičiūtė, S. Venckutė ir A. Pranculytė. Koncertai vyks visus mokslo metus, kiekvieno mėnesio 3-ią sekmadienį nuo 15 val.

20 d. 17 val. Lietuvos rašytojų sąjungos parengta poezijos ir muzikos valanda “M.K.Čiurlioniui lenkiasi poetai”. Dalyvaus pianistas J. Karnavičius, aktorė E. Zizaitė, poetai O. Baliukonytė, J. Jekentaitė bei A. Bukontas. Tądien, suremontuotoje pirmojo namelio patalpoje, duris atvers muziejaus skaitykla. Ilgai brandinta idėja pagaliau realizuota - čia sukauptos knygos apie Čiurlionį, jo kūrybą, reprodukcijų albumai, šalia jų – bendresnio pobūdžio literatūra apie dailę įvairiomis kalbomis, senų meno žurnalų komplektai, dabartiniai “Kultūros barai”, “Šiaurės Atėnai”, “Literatūra ir menas”, “7 meno dienos”.

21 d. 15 val. M.K.Čiurlionio muzikos mokyklos mokiniai ir mokytojai kviečia prie Čiurlionio paminklo pagerbti menininko atminimą. 15.30 val. Memorialiniame muziejuje vyks miesto vid. mokyklų ir M.K.Čiurlionio muzikos mokyklos mokinių koncertas, kalbės Čiurlionio draugijos Druskininkų skyriaus pirmininkas A. Nedzelskis, o 17 val. Čiurlionio fortepijoninę muziką skambins pianistas iš Vokietijos N. Lahusen. Atlikėjas rengia 5-ių kompaktinių diskų seriją “M.K.Čiurlionis. Visi kūriniai fortepijonui”. Vakare bus pristatyta pirmoji šios serijos kompaktinė plokštelė. Vienoje iš ekspozicijų salių bus atidaryta fotografijos paroda “Čiurlionio laikų Lietuva”. Joje – XX a. pradžios Druskininkai, Plungė, Vilnius, Kaunas, Palanga – vietos, kuriose buvojo Čiurlionis.

Du sodrius renginiais vakarus papildys Čiurlionio gimimo dieną - rugsėjo 22 d. 17 val. vyksiantis vaidinimas pagal Sofijos ir Konstantino laiškus “Ilgėjimosi sonata”. Scenarijaus autorė ir režisierė D. Anevičiūtė. Vaidina : Sofija – D. Anevičiūtė, Konstantinas – A. Kazanavičius, M.K.Čiurlionio kūrinius skambina J. Aidukaitė. Dviejų žmonių meilei skirtas vaidinimas sukurtas Čiurlionio namuose Vilniuje. Ant spektaklio plakato rašoma : “Dievas yra Meilė, o įsikūnijusi Meilė – Žmogus. Meilė ir Ilgesys – du artimieji, vienas kitame bręstantys Žmogaus Jausmai. Meilė ir Liūdesys – Žmogaus Sielos Para, jos Rytas – Džiaugsmas, o Vakaras – Ilgesys ...”.

Dėkoju visiems druskininkiečiams, Lietuvos žmonėms, aukojantiems lėšas M.K.Čiurlionio memorialinio muziejaus remontui, ir maloniai kviečiu į Čiurlioniui skirtus jubiliejinius renginius. Įėjimas laisvas ir nemokamas.

| Į viršų |


REDAKCIJOS ADRESAS: Vilniaus al. 32, 4690 Druskininkai; E-paštas: druskonis@is.lt
TELEFONAI: Redaktorius - 55116, Korespondentai - 55123, 53631. FAKSAS: 55113