Laisva vieta reklamai Druskonis
MIESTO ŽINIOS 2000 m. rugpjūčio 25 - 31 d. Nr. 35 (568)

PRADŽIA

POLICIJOS ŽINIOS
SPORTAS
KULTŪRA
RENGINIAI
ARCHYVAI
SKELBIMAI

APIE DRUSKININKUS

TURIZMO IR INFORMACIJOS BIURASTurizmo ir
informacijos
biuras

 

 

 

 

Skaitiklis sukasi nuo 1998.02.11

| Gal padės baltarusiai? | Vieciūnų bėdos bus nagrinėjamos teisme |
| Paslaugų kainos didėja, o aptarnavimas nesikeičia | 128 gramų voveraitė |
| Sako pailsėję: “Sveikas, rugsėji!” |

Gal padės baltarusiai?

Violeta KLIMAITĖ

Nuo rugpjūčio 21 d. SP AB “Lietuvos geležinkeliai” nutraukė keleivinių traukinių eismą ruožu Druskininkai-Valstybės siena. Krovininiai traukiniai Druskininkus pasieks iki 2001 m. pavasario, t.y. šildymo sezono pabaigos. Jeigu mazutą į kurortą reikėtų atsivežti autotransportu, šildymo išlaidos šeimai padidėtų vidutiniškai 35-iais Lt.

“Savivaldybė susirūpinusi tolesniu minėto geležinkelio ruožo likimu ir ieško galimybių pratęsti ir toliau, o ne tik iki 2001 m. gegužės 1 d., krovininių traukinių eismą, kad būtų galima atsivežti krovinius ir mazutą. Esame suinteresuoti geležinkelio ruožo Druskininkai – Valstybės siena išsaugojimu, jį atnaujinant, kad galėtų važiuoti ne tik krovininiai, bet ir keleiviniai traukiniai, - rašte Soc.apsaugos ir darbo ministrei I.Degutienei dėl šio geležinkelio ruožo išsaugojimo teigia Druskininkų meras R.Malinauskas. - Prašome Vyriausybės pritarimo, kad Baltarusijos Respublikos geležinkelio darbuotojų jėgomis būtų rekonstruotas geležinkelio ruožas Druskininkai –Valstybės siena, mažinant šios valstybės skolą Lietuvai už elektros energijos tiekimą”. Rugpjūčio 2 d. Seimo pirmininkas V.Landsbergis išreiškė nuomonę, jog reikėtų tartis valstybės lygiu su Baltarusijos Respublika, kad už elektros energijos skolas Lietuvai šios šalies geležinkelio darbuotojų jėgomis būtų rekonstruotas minėtas geležinkelio ruožas.

Druskininkų savivaldybės delegacija rugpjūčio 8 d. lankėsi Gardino miesto savivaldybėje, kur buvo aptartas klausimas dėl geležinkelio ruožo tolesnio likimo, kadangi abi šalys suinteresuotos jo išsaugojimu ir būtinu atnaujinimu. Druskininkuose lankėsi Baltarusijos Respublikos ambasados atstovai ir šios šalies Prezidento reikalų valdytojas V.Gončerenka, kurie pritarė, kad minėtas geležinkelio ruožas būtų rekonstruotas.

| Į viršų |


Vieciūnų bėdos bus nagrinėjamos teisme

Violeta KLIMAITĖ

Rugpjūčio 14 d. baigėsi Vieciūnų verpimo fabriko darbuotojų atostogos, tačiau darbas taip ir neprasidėjo. AB “Drobė” vadovų įsakymu nuo rugpjūčio 17 iki 31 d. fabriko darbuotojai – vėl priverstinėse pravaikštose.

Gavę neterminuotą leidimą piketui, toliau prie fabriko vartų budi vieciūniškiai, saugodami jo turtą. Liepos 25 d. atsitiktinai pamatę, jog iš Kauno AB “Drobė” atvažiavę darbininkai ruošiasi išsivežti Vieciūnų verpimo fabriko įrenginius, žmonės iš savo darbo vietos nutarė nesitraukti dieną ir naktį. Tai – atsakas į netikėtą AB “Drobė” vadovų įsakymą nuo lapkričio 11 d. likviduoti savo padalinį – Vieciūnų verpimo fabriką. Iki valstybei priklausančių AB “Drobė” akcijų pardavimo užsienio pirkėjams jie tvirtino, kad pagrindinės investicijos bus nukreiptos į Vieciūnų verpimo fabriką.

Kilus skandalui dėl Vieciūnų verpimo fabriko, AB “Drobė” privatizavimu susidomėjo teisėtvarkos organai. Praėjusią savaitę Teisingumo ministerija, teisiškai įvertinusi valstybei priklausiusių “Drobės” akcijų pardavimą ir įmonės administracijos veiksmus, pateikė išvadas, kad dėl “Drobės” filialą Vieciūnuose ištikusio nedarbo yra atsakingas įmonės privatizavimą vykdęs Valstybės turto fondas bei “Drobės” savininkai. Atleidžiamų vieciūniškių interesams ginti praėjusią savaitę sudaryta Vyriausybinė komisija. Joje yra ir Druskininkų meras R.Malinauskas bei fabriko profsąjungos pirmininkė B.Janušauskienė.

Pirmadienį Lengvosios pramonės profsąjungų federacija kreipėsi į teismą dėl neteisėto Vieciūnų fabriko darbuotojų atleidimo. Rugpjūčio 16-17 dienomis Vieciūnų fabrike AB “Drobė” juridinio ir personalo skyriaus atstovai įteikinėjo atleidimo lapelius likusiems fabriko darbuotojams, tačiau juos paėmė tik keli žmonės, išsigandę gąsdinimų, jog priešingu atveju negaus išeitinių kompensacijų ir į bedarbių sąrašą nebepriims Darbo birža. Negavusi fabriko profsąjungos sutikimo atleisti iš darbo žmones, ją į teismą ketina paduoti AB “Drobė” vadovybė.

| Į viršų |


Paslaugų kainos didėja, o aptarnavimas nesikeičia

Arūnas ZURLYS

Danguolė Gailevičiūtė-Mads su mažuoju Oskaru į Druskininkus iš Danijos atvyko kelioms savaitėms, ieškodama ramybės miškų prieglobstyje. Kol susirado, kur apsistoti, sanatorijose patyrė rūškanus atsakymus, kad visos vietos užimtos. “Per 10 laisvės metų jau galima išmokti šypsotis,  – sakė viešnia. -  Antraip poilsiautojų nesulauksite”. Turizmo informacijos biurui tarpininkaujant, su šeima apsigyveno Sveikatos parko poilsiavietėje. Išvykdama į Daniją, mūsų miestą pavadino “rojaus kampeliu” ir pažadėjo jį reklamuoti tenykštėje šalyje.

Danguolė Gailevičiūtė-Mads su mažuoju Oskaru į Druskininkus iš Danijos atvyko kelioms savaitėms, ieškodama ramybės miškų prieglobstyje. Kol susirado, kur apsistoti, sanatorijose patyrė rūškanus atsakymus, kad visos vietos užimtos. “Per 10 laisvės metų jau galima išmokti šypsotis, – sakė viešnia. - Antraip poilsiautojų nesulauksite”. Turizmo informacijos biurui tarpininkaujant, su šeima apsigyveno Sveikatos parko poilsiavietėje. Išvykdama į Daniją, mūsų miestą pavadino “rojaus kampeliu” ir pažadėjo jį reklamuoti tenykštėje šalyje.

Besibaigiant vasarai, susitikome su Druskininkų turizmo informacijos biuro direktore Aušra Ramoškiene, idant išgirstume, kokių šiemet poilsiautojų ir turistų sulaukė mūsų kurortas, kas juos labiausiai domino, ko jie pasigedo.

Nebuvo kur sustoti

Pradėjome nuo kelio ženklų, kurie draudė sustoti prie autobusų stoties pastato. Juo drauge su autobusų parko bendrove dalijasi informacijos biuras. Šie ženklai išdygo savivaldybės sprendimu, kad apsaugotų Autobusų parką nuo konkurentų privatininkų, kurie į savo automobilius susiviliodavo keleivius. Kelių policininkai uoliai saugojo autobusų bendrovės verslą, o Turizmo informacijos biuro darbuotojai vis skųsdavosi, kad apie jų ir turistų interesus negalvojama, kad šitokia padėtis yra gėdinga svečių atžvilgiu, o kartais maldaudavo uniformuotuosius, kad jų klientų, sustojusių prie biuro, nebaustų. Šie ženklai neseniai nuimti mero potvarkiu.

Daugėja lietuvių

Pagal statistiką gegužės-birželio mėnesiais miesto turizmo informacijos biuras per dieną priimdavo apie 20 turistų, o liepą – jau netgi 30-40. Vasaros mėnesiais turistai iš Lietuvos, kurių pastaruoju metu gerokai padaugėjo vien dėl Grūto sovietinių skulptūrų parko, dažniausiai teiraujasi apie jį, kur pigiau kurorte apsistoti, kaip praleisti laisvalaikį ir kt. Klientai nori iš anksto žinoti Druskininkų kultūrinių renginių datas, tačiau mūsų biuras tokios informacijos negali pateikti, nes tiesiog jos negauna prieš 2-1 mėnesius. Informacijos biure neretai apsilanko ir druskininkiečiai, išsiunčiantys savo bičiuliams jų pageidaujamą informaciją. Užsieniečiams, dažniausiai vokiečiams, žydams, rusams, lenkams, labiausiai rūpėjo sanatorijų ir poilsio namų kainos, informacija apie gydymą ir transportą (judėjimo grafikai, bilietai, kainos, tarptautiniai reisai, keltai iš Klaipėdos, Rygos, Talino). Šį vasaros sezoną biuras pradėjo teikti poilsiautojams naujas interneto ir elektroninio pašto paslaugas.

Apsistoti 1-2 paroms?

Svečiai konstatuoja, jog apsigyvenimo, gydymo, procedūrų kainos vis didėja, tačiau aptarnavimo lygis nė kiek nesikeičia. Besiteiraujantys apie poilsį Druskininkuose reikalauja konkrečios informacijos, kokios procedūros kiekvienoje sanatorijoje pagrindinės, kokios papildomos, kur galima apsistoti 1-2 paroms. Šios informacijos pateikimas labai ribotas, nes sanatorijos sezono metu nesuinteresuotos teikti tokią paslaugą. Tūlas vokietis teiravosi, kur Druskininkuose galima paragauti šviežios žuvies, ir labai nustebo, kad ežeringoje mūsų vietovėje tokios kavinės nėra. Skandinavai gi užsimanė paplaukioti mineralinio vandens baseine, kiti klausė, kaip išsinuomoti automobilį, ar yra mūsų kurorte gydymas dieta norintiems sulieknėti. Vieni iš įdomiausių biuro klientų buvo danai, kurių automobiliui šalia Druskininkų baigėsi benzinas, todėl atėjo paklausti, koks benzinas tinka jų markės mašinai. Bene paradoksaliausia situacija atsitiko JAV pilietei, kuriai baigėsi vizos galiojimo laikas, tačiau miesto sanatorijoje, kur poilsiavo, ji buvo nuraminta, jog gali gyventi nelegaliai. Tokiais atvejais užsieniečiams net nereikia toli vykti – vizas gali pratęsti mūsų migracijos tarnyba.

Blogas maitinimas

Neseniai Turizmo informacijos biuras išdalino anketas su klausimais 300-ams įvairių sanatorijų poilsiautojų. 80 proc. apklaustųjų ypač blogai atsiliepė apie maitinimą sanatorijose. Anot direktorės, pačios sanatorijos privalėtų organizuoti tokias apklausas, tačiau gal joms nereikia nepalankių atsiliepimų? Dauguma protarpiais į Druskininkus atvykstančių atsako, jog sanatorijose niekas nesikeičia, nepastebi jokio tobulėjimo. Bene kebliausia poilsiautojų iš Vakarų šalių problema – absoliutus sanatorijų aptarnaujančio personalo nemokėjimas nei angliškai, nei vokiškai, todėl nesuprastas svečias mūsų aplinkoje tampa absoliučiai vienišas. Į klausimą, kaip praleidžia laisvalaikį, dažniausiai mini pasivaikščiojimus pėsčiomis, pasivažinėjimus dviračiu. Praėjusiais metais išleidęs Druskininkų ir apylinkių dviračių takų schemą turizmo informacijos biuras netrukus ketina paleisti apyvarton trijų dviračių takų “Žilvino”, “Saulės” ir “Žvaigždžių orbitos” atskiras detalias schemas su pavėsinių, laužaviečių ir kitų lankytinų objektų vietomis.

Nakvynės namai

Pravažiuojantys pro Druskininkus turistai, dažniausiai skandinavai ir vokiečiai, kurių pastaruoju metu itin pagausėjo, noriai pasiima biuro platinamus Dzūkijos nacionalinio parko, Lietuvos miestų ir vietovių bukletus su schemomis. Mūsų biuras sulaukia didelio užsieniečių noro pigiai apsigyventi jaunimo nakvynės namuose, kurie itin populiarūs užsienyje. “Ar ne laikas vietiniams verslininkams apie jų įkūrimą pagalvoti?” - siūlo A.Ramoškienė. Juolab 1-2 dienoms apsistoti sanatorijose, kur galima būtų maitintis pagal savo norus, o ne pagal režimą, beveik neįmanoma. Druskininkų kempingas taip pat uždarytas, todėl pakeleiviams belieka su savo ratuotais nameliais prie miesto įstaigų įsikurdinti, kaip rašėme apie vokiečius, apsistojusius prie “Dainavos” centro.

Valdos – į pogrindį

Nors buvo šiokių tokių vilčių, kad atsigaus poilsis privačiose valdose, tačiau pasirodžius Vyriausybės reikalavimui butų, namų savininkams, priimantiems poilsiautojus, įsigyti patentus, ši paslauga tapo pogrindine. Turizmo informacijos biuras, anksčiau kaupęs privatininkų adresus, dabar nieko pasiūlyti negali, nes nėra savanorių, norinčių tik pusei metų išsipirkti brangius patentus ir įsigyti Druskininkų turizmo paslaugų komisijos sertifikatus, leidžiančius teikti apgyvendinimo paslaugas.

Aimanos vietoj darbo

Direktorė A.Ramoškienė pateikė kitą aktualią mūsų kurorto problemą – reklamavimąsi. Pinigų atskirų miesto objektų, turinčių savo šeimininkus, reklamavimui – lankstinukams, iškaboms, kelio rodyklėmis ir kt. - biuras neturi ir neprivalo to daryti, tačiau dėl to susilaukia nepelnytų priekaištų, ypač iš tų, kurie patys nesirūpina savireklama. Direktorės pastebėjimu, privačios įstaigos rodo gerokai daugiau iniciatyvos negu valstybinės, kuriose mažiau dirbama, o daugiau aimanuojama.

Ligoniai ar poilsiautojai?

Informacijos biuro pagrindinė paskirtis – teikti ir platinti informaciją. Neseniai Turizmo informacijos biuro išleistą ketvirtą leidinuką - informatyvų ir estetišką bukletą “Kviečiame į Druskininkus” noriai perka svečiai, jį pagirdami. Kurorte viešėjusi varšuvietė J.Siedlecka, išleidusi ne vieną informacinę knygelę apie Druskininkus lenkų kalba, teigė, jog tokio leidinuko seniai reikėjo. Būtų labai naudinga, jeigu sanatorijų asociacija centralizuotai išleistų profesionalų leidinį apie vietinius gydomuosius faktorius. Ne visos kurorto sanatorijos turi savo bukletus, kai kurios Turizmo informacijos biurui pateikia tik primityviai atšviestą savo informaciją, kurią gėda svečiams parodyti. Anot direktorės, iki šiol poilsiautojai mūsų sanatorijose dažniau ligoniais pavadinami negu poilsiautojais.

| Į viršų |


128 gramų voveraitė

Pradinės mokyklos ketvirtokė Daiva Lapinauskaitė, gyvenanti Neravų gatvėje, savaitgalį su tėčiu grybavo prie Randamonių. Prie raisto, ant kalvos, akyla mokinukė pastebėjo dideles voveraites, kokias retas kuris iš mūsų atranda. 10 voveraičių išrovė, susikrovė ir iškart pilną kibiriuką prisirinko. Didžiąją dalį pridavę supirkimo punkte, 25 Lt užsidirbo, o pačias didžiausias atnešė į redakciją parodyti. Didžioji voveraitė svėrė 128 gr, o abi – 230 gr.

“Druskonio” inf.

| Į viršų |


Sako pailsėję: “Sveikas, rugsėji!”

Šokių studijos “Rock-rock” nariai Nidos stovykloje. Šią vasarą sportinių šokių studijos “Rock- rock” šokėjai turėjo net 3 šokių stovyklas. Jos prasidėjo birželį, o baigėsi liepos viduryje. Pirmoji stovyklėlė vyko jaunesniems šokėjams. Kai kurie iš jų pirmąkart 2 savaites aktyviai sportavo, maudėsi, mokėsi naujų šokio judesių. Po to vyresnieji šokėjai jau ketvirtą kartą stovyklavo Nidoje. Už tai jie dėkingi Druskininkų savivaldybei. Šios stovyklos tikslas – kad šokėjai labiau fiziškai sustiprėtų, būtų ištvermingesni, lankstesni. Paskutinėje stovykloje druskininkiečiai ruošėsi rudens šokių sezonui kartu su Alytaus miesto “Vėtrungės” kolektyvo poromis.

Mes jau pasiruošę ir pailsėję, todėl, sveikas rugsėji! Visų “Rock-rock” studijos narių jų vadovė B.Levanaitienė laukia rugsėjo 4 d. 19 val. šokių salėje, Vytauto g. 27.

| Į viršų |


REDAKCIJOS ADRESAS: Vilniaus al. 32, 4690 Druskininkai; E-paštas: vija@elnet.lt
TELEFONAI: Redaktorius - 55116, Korespondentai - 55123, 53631. FAKSAS: 55113