Laisva vieta reklamai Druskonis
  2000 m. rugpjūčio 25 - 31 d. Nr. 35 (568)

MIESTO ŽINIOS

POLICIJOS ŽINIOS
SPORTAS
KULTŪRA
RENGINIAI
ARCHYVAI
SKELBIMAI

APIE DRUSKININKUS

TURIZMO IR INFORMACIJOS BIURASTurizmo ir
informacijos
biuras

 

 

 

 

Skaitiklis sukasi nuo 1998.02.11

Žvejyba numalšina netekčių skausmą

Arūnas ZURLYS

12.jpg (16852 bytes)
Patyrusi žvejė Angelė Goberienė visokius žvejybos būdus išbandžiusi.

Su 65-erių metų Angele Goberiene, nuo praėjusių metų rugsėjo gyvenančia Druskininkuose, susipažinome Ratnyčios upės žiotyse. Akys apsiprato su žvejojančiais vyrais, tačiau moteris su meškere rankose – vis dar neįprasta. Tądien jai, žvejojusiai dvejomis meškerėmis, ne itin sekėsi – prigaudė žuvų tik savo katei. Po trijų vaikų ir vyro netekties poniai Angelei beliko tik nuosavais gyvūnėliais – šuniuku Rikučiu ir persų kate Malvina pasirūpinti. Žvejyba jai taip pat padeda didelių praradimų skausmą numalšinti, nors šiek tiek užsimiršti.

Boba šalia - žuvų bus

Šnektą apie žvejybą pradėjome nuo Angelės gimtųjų vietų – Paliūnų ežero, netoli nuo Seirijų, kur ją vaikystėje žvejoti senelis pasiimdavo. Kadangi 1953 m. likimas ją į Kaliningradą nubloškė, ten jau solidaus amžiaus savo vaikystės patirtį pratęsė. Vienąsyk prieš vyro valią nutarė ant Kuršmarių ledo kovo 8-osios vaišėms pasižvejoti. Nors gausiai į poledinę žūklę susirinkę vyrai burnojo, kad “boba ant ledo – žuvų nebus”, Angelė, visai netoli nuo kranto iškirstoje eketėje kantriai blizgute tabaluodama, per 4 val. apie 85 ešerius, kurie visi svėrė apie 30 kg , sužvejojo. Vyrams gerokai prasčiau sekėsi, todėl tylėjo it musę kandę, nuo ledo moters laimikį vilkdami. Po šio atvejo jau nereikėjo vyrams įrodinėti, kad į žvejybą ir ją pasiimtų. Dar kelis kartus sėkmingai ant Kuršmarių žvejojo. Ne vien tik pažįstami nuolatos Angelę kamantinėdavo, kaip jai pavyksta vyrus žvejyboje nurungti.


Druskonis klausia skaitytojų

Rugpjūčio 25 d. miesto tarybos posėdyje turėtų būti pateiktas savivaldybės projektas likviduoti Kultūros centrą, kuriame veikia kino teatras, organizuojama etnokultūros veikla ir kt. Kokia jūsų nuomonė šia tema?

10.jpg (12118 bytes) 11.jpg (9886 bytes)

Virginija ŽĖKAITĖ, mokytoja:

- Kultūros centras reikalingas kaip vieta, kur galėtų susiburti įvairių kultūros sričių atstovai, centras, kuris juos visus vienytų, koordinuotų kultūros ir jaunimo darbą. Juo labiau Druskininkų kultūros darbuotojai labai išsibarstę. Neįsivaizduoju miesto be Kultūros centro. Kita kalba – ar tokias savo funkcijas Kultūros centras vykdė. Kino teatras taip pat reikalingas – į kino seansus galbūt daugiau žmonių susirinktų, jei jie būtų rodomi rečiau – nors 2 kartus per savaitę. Kita vertus, ar netaps uždarytas didelis pastatas – dar viena griuvena?

Nera PRAKAPIENĖ, mokytoja iš Vilniaus:

- Prisimenu prieš kokius 3 metus Druskininkų kultūros centre organizuotą seminarą dzūkų folkloro tema visiems šalies etnografams. Buvo gana įdomu, dalyvavo Vieciūnų ir kiti vietiniai folkloro ansambliai. Aš dalyvavau kaip istorijos mokytoja ir dzūkė. Manau, kad Druskininkų kultūros centras reikalingas kaip regiono folkloro veiklos koordinatorius ir organizatorius, dzūkų etnokultūros propaguotojas, regiono etnografinių ansamblių, kurie yra plačiai išsibarstę, vienytojas. Juo labiau jis yra šalia Dzūkijos nacionalinio parko.

Danutė PLATONOVIENĖ:

- Druskininkų kultūros centrui buvo skiriamos didelės lėšos, kurios neatitiko palyginti daug darbuotojų mažos veiklos, todėl manau, kad Kultūros centrą likviduoti yra tikslinga. Į kino seansus neidavau, nes jie neatitinka šiuolaikinių reikalavimų. Kultūros poreikius galima patenkinti ir ne Kultūros centro pastate, o sanatorijose, turinčiose savo sales.


REDAKCIJOS ADRESAS: Vilniaus al. 32, 4690 Druskininkai; E-paštas: vija@elnet.lt
TELEFONAI: Redaktorius - 55116, Korespondentai - 55123, 53631. FAKSAS: 55113