Laisva vieta reklamai Druskonis
MIESTO ŽINIOS 2000 m. liepos 14 - 20 d. Nr. 29 (562)

PRADŽIA

POLICIJOS ŽINIOS
SPORTAS
KULTŪRA
RENGINIAI
ARCHYVAI

APIE DRUSKININKUS

TURIZMO IR INFORMACIJOS BIURASTurizmo ir
informacijos
biuras

 

 

 

 

Skaitiklis sukasi nuo 1998.02.11

| Tartasi dėl Lenkijos investicijų į mūsų miestą | Kuo mes galėtume dominti prancūzus? |
| Valstybės diena Naugarduko pilies griuvėsiuose |
| Gydytojai dalį algos skyrė medikamentams pirkti |

Tartasi dėl Lenkijos investicijų į mūsų miestą

Liepos 1-ąją Druskininkuose viešėjo Lenkijos ambasadorė Lietuvoje E.Teichman su vyru Ježiu, gen. konsulas M.Jackevičius, Lenkijos respublikos patarėjas R.Rojekas ir Lenkų instituto direktorė M.Kasner. Svečiai, susitikę su miesto vadovais, pirmiausia aptarė kaimyninės šalies investicijų į mūsų miestą galimybes. Ambasadai bus pateiktas mūsų kurorto privatizuojamų objektų albumas, svečiai apžiūrėjo privatizuojamas “Sūručio” ir “Lietuvos” sanatorijas. Susitarta dėl Lenkijos ligonių kasų pareigūnų vizito mūsų mieste, kurio metu bus numatytas kompensuojamas lenkų gydymas mūsų kurorte.

Aptartas lenkų šeštadieninės mokyklėlės įsteigimas Druskininkuose. Su Lenkų instituto direktore M.Kasner kalbėtasi dėl kultūrinio bendradarbiavimo. Pažadėtas Vilniaus kamerinio orkestro kurorte koncertas. Svečiai susitiko su kurorte poilsiaujančiais lenkais, kurie pageidavo daugiau Druskininkuose informacijos lenkų kalba.

Po Lenkijos atsakingų pareigūnų delegacijos viešnagės Grūto parke ilgėliau pabūta Druskininkų vaikų dailės galerijos, garsios ryšiais su Lenkija, ypatingoje atmosferoje. Galerijoje dažnai vyksta lenkų vaikų piešinių parodos, ji turi nuolatinius savo rėmėjus M.Borkovską-Flisek iš Gdansko, J.Golcą iš Sopoto, Lenkijos Seimo narius. Anot galerijos direktoriaus R.Žukausko, jeigu ne galerijos finansiniai rėmėjai iš Lenkijos, ji neišsilaikytų. M.Kasner galerijai įteikė dovaną – paveikslą su Krokuvos senamiesčio vaizdu. R.Žukauskas svečiams suteikė galerijos bičiulių titulus. Susitikę su Lenkų sąjungos vietinio skyriaus nariais, svečiai išvyko.

“Druskonio” inf.

| Į viršų |


Kuo mes galėtume dominti prancūzus?

Prancūzijos ambasadorius Lietuvoje Michelis Touraine pasirašo “Atgimimo” vidurinės mokyklos garbės svečių knygoje.
Prancūzijos ambasadorius Lietuvoje Michelis Touraine pasirašo “Atgimimo” vidurinės mokyklos garbės svečių knygoje.

Neseniai Druskininkuose viešėjo Prancūzijos ambasadorius Lietuvoje Michelis Touraine, kuris atsakė į “Druskonio” klausimus.

- Koks Jūsų vizito Druskininkuose tikslas?

- M.Touraine. Svarbiausias mano vizito tikslas - toliau plėtoti ryšius su visais Lietuvos rajonais. Svarbu aplankyti Lietuvos miestus ir kaimus, susitikti su atsakingais asmenimis, kad geriau suprasčiau vietines problemas. Aš dar niekuomet nebuvau Druskininkuose ir jau buvo metas užpildyti šią spragą, juo labiau seniai buvau pažadėjęs poniai Andrikienei, atsakydamas į jos kvietimą, kurį gavau jai esant Europos reikalų ministre.

- Kuo įdomus Jums buvo mūsų miestas, ir kuo jis, tarkim, galėtų sudominti Jūsų šalies turistus?

- M.T. Druskininkai yra įdomūs trimis labai svarbiais aspektais. Pirmiausia, šis miestas yra turtingas gydomaisiais vandenimis, jis patrauklus savo gamtos grožiu ir puikiai pritaikytas “žaliajam” turizmui. Be to, sanatorijų gausa sudaro nepaprastas galimybes priimti žmones. Ir pagaliau geografinė padėtis – šalia yra siena su Baltarusija – ypač svarbi žinant, jog po keleto metų ši siena taps Europos Sąjungos.

Esant tokioms turizmo galimybėms, manau, reikėtų pritraukti turistus iš Prancūzijos ir kitų Europos šalių. Ko jie ieško? Ko nors naujo ir kažkiek egzotikos. Galima, pavyzdžiui, pagalvoti apie turizmą žirgais, ilgus pasivaikščiojimus miške ir ypač apie žiemos poilsį (slidinėjimą, pasivažinėjimą rogėmis ir t. t.). Be abejonės, galimybių yra.

- Kokią mūsų miesto-kurorto perspektyvą regėtumėte pro sudėtingos mūsų situacijos, su kuria, matyt, supažindino Druskininkų vadovai, šydą?

- M.T. Be turizmo, galima vystyti ir plėtoti sanatorijų veiklą. Daugelis mažų Prancūzijos kurortinių miestų tokiu būdu sugebėjo modernizuotis ir susirasti naujų klientų, netgi patraukti jaunimo. Meilė gamtai, susidomėjimas “švelnios” medicinos formomis, derinant jas su tradicine medicina, paskatino mano šalyje tikrą sanatorijų atgimimą. Po sunkoko laikotarpio gydomųjų vandenų kurortai dažnai vėl grįžta į madą (pavyzdžiui, Vichy, Vittel). Nematau priežasčių, kodėl Druskininkai negalėtų ateityje taip pat suklestėti.

- Kokia Jums pasirodė prancūzų kalbos mokymo metodika “Atgimimo” vid. mokykloje?

- M.T. Neturėjau daug laiko išsamiau susipažinti, tačiau aš galiu pasakyti, jog geras prancūzų kalbos dėstymo lygis Druskininkuose, kaip ir visoje Lietuvoje, yra svarbus ne tik dvišaliams mūsų šalių santykiams, bet ir tarptautinei Lietuvos ateičiai. Nuo šių metų jūsų šalis stebėtoja Frankofonijos organizacijoje, tai atveria jai dideles bendradarbiavimo galimybes su frankofoniškomis šalimis. Aš taip pat primenu, kad prancūzų kalba, kaip ir anglų, yra Europos Sąjungos ir NATO darbo kalba.

- Kokias mintis sukėlė viešnagė M.K.Čiurlionio memorialiniame muziejuje?

- M.T. Aš esu didelis Čiurlionio gerbėjas, kurio, dailininko ir kompozitoriaus, talentą atradau vos atvykęs dirbti į Lietuvą. Todėl man buvo labai įdomu apsilankyti muziejuje Druskininkuose. Čia galėjau geriau susipažinti su jo jaunyste, jo laikmečiu ir jo menu. Jūs žinote, kad lapkričio mėnesį Paryžiuje, Orsay muziejuje, rengiama didelė jo darbų paroda. Tai unikali proga prancūzams geriau pažinti šį kūrėją ir jo dėka geriau pažinti Lietuvą ir Druskininkus.

| Į viršų |


Valstybės diena Naugarduko pilies griuvėsiuose

Violeta KLIMAITĖ

Mokytojas Jonas Jančiulis su Gardino sekmadieninės lietuvių mokyklos auklėtinėmis Lena Tolkunova (kairėje) ir Elvyra Dulkyte.
Mokytojas Jonas Jančiulis su Gardino sekmadieninės lietuvių mokyklos auklėtinėmis Lena Tolkunova (kairėje) ir Elvyra Dulkyte.

Būrelis druskininkiečių praėjusią savaitę Baltarusijoje, Naugarduke, drauge su lietuviais iš Gardino, Pelesos, Ozerkų ir kitų lietuviškų kaimų minėjo Valstybės (Mindaugo karūnavimo) dieną. Šventiniame renginyje dalyvavo ir Lietuvos ambasadorius Baltarusijoje J.Paslauskas.

Jau tradicija tapo Druskininkų “Atgimimo” vid.mokyklos mokytojų pastangos šią svarbią mūsų tautai datą pažymėti Lietuvos praeities žemėse. Kaip žinia, Mindaugas Lietuvos karaliumi buvo karūnuotas būtent Naugarduke. Čia, pasak padavimų, jis ir palaidotas.

“Mes, Baltarusijos lietuvių bendruomenė, esame be galo dėkingi šiam ketvertukui, nuo 1996 m. gyvenančiam be sekmadienių”, - taip Gardino lietuvių susivienijimo “Tėvynė” pirmininkas A.Dirginčius įvertino mūsų “Atgimimo” vid.mokyklos direktoriaus J.Paparčio, mokytojų J.Jančiulio, J.Jančiulienės bei V.Šedienės 5-erių metų darbą Gardine, sekmadieninėje lietuvių mokykloje. Pačiame Gardino centre įsikūrusioje lietuvių susivienijimo “Tėvynė” būstinėje kiekvieną sekmadienį būrys Baltarusijos lietuvių nuo 6 iki 54 metų amžiaus laukia šių druskininkiečių, mokančių juos lietuvių kalbos ir etnokultūros. Šįmet mokslus sekmadieninėje lietuvių mokykloje baigė pirmoji laida.

| Į viršų |


Gydytojai dalį algos skyrė medikamentams pirkti

Vitas ŠIMKONIS, Druskininkų ligoninės direktorius

Druskininkų ligoninės problemos svarstytos įvairaus rango pasitarimuose. Miesto taryboje ši problema aptarta vos ne pirmumo teise, ir šiais metais jai suteikta 347 tūkst. Lt parama. Tačiau vien šios pagalbos neužtenka įveikti ligoninės gilią krizę, todėl ieškoma ir kitokių galimybių, ypač vidinių rezervų taupiai naudojant skirtas lėšas.

Nemažino etatų pagal finansavimą

Kurorte žymiai mažėjant poilsiautojų srautui, kiekvienais metais mūsų ligoninėje mažėjo lovų bei darbuotojų. Šiuo metu čia yra 223 lovos ir 297 darbuotojai, iš jų 59 gydytojai ir 134 bendros praktikos slaugytojos. Ligoninės finansavimas biudžeto lėšomis kiekvienais metais taip pat mažėjo. Šių metų ligoninės biudžetas - tik šiek tiek daugiau nei 4 mln. Lt. Kadangi darbuotojų skaičius nebuvo mažinamas proporcingai pagal mažėjantį finansavimą, 1999 m. 69 proc. metinio mokos fondo buvo skirta darbo užmokesčiui. Šiais metais valstybinei ligonių kasai 12,2 proc. sumažinus finansavimą, darbo užmokestis sudarytų 84 proc. mokos fondo. Žinantys ekonomikos dėsnius gali iškart pasakyti, kad tokia įstaiga negali turėti jokių iliuzijų dėl savo rentabilumo.

Tikslingas skubus reorganizavimas

Kadangi ligoninė buvo orientuota į 500 lovų, atskirų pastatų išdėstymas, ilgi koridoriai su pagalbinėmis patalpomis, daug tunelių neigiamai atsiliepia šiluminės energijos taupiam naudojimui. Dabartinės šildymo ir elektros išlaidos yra 12 proc. visų ligoninės išlaidų.

Druskininkų ligoninės 1999 m. veiklos rezultatas - 0,6 mln. Lt nuostolio.Šiais metais sumažėjus finansavimui, gautume 606126 Lt mažiau negu pernai. Todėl nieko nekeičiant, šių metų nuostolis būtų daugiau nei 1,2 mln. Lt. Kadangi metų pradžioje skola buvo 3,5 mln. Lt, bendra skola šių metų pabaigoje būtų daugiau kaip 4,7 mln. Lt.Todėl tikslingas skubus ligoninės reorganizavimas, principingas didelių išlaidų už šilumą, elektrą ir t.t. problemos sprendimas, naujų paslaugų, duodančių įplaukas į ligoninės biudžetą, paieška.

Ligoninė - ne darbo birža

Visais šiais klausimais Sveikatos apsaugos ministerijai ir Valstybinei ligonių kasai paruošti projektai prašant papildomo finansavimo jiems įgyvendinti. Š.m. birželio 23 d. jie buvo svarstyti PSDF Tarybos posėdyje. Pirmajam ligoninės reorganizavimo projektui be didelių svarstymų buvo pritarta. Jį įgyvendindami, neapsieisime be etatų ir atlyginimų mažinimo politikos. Be abejo, tai skausmingas procesas, ir aš, kaip vadovas, būsiu nepopuliarus, kritikuojamas, netgi keiksnojamas, tačiau reikėtų suprasti, kad ligoninė nėra darbo birža. Turėdama kuklų biudžetą, ji negali toliau bristi į skolas, išleisdama atlyginimams 84 proc.savo pajamų. Be to, dalies ligoninės darbuotojų atlyginimai yra tikrai maži, vos ne minimumas, o dalies (santykinai) aukšti. Tai sukelia įtampą kolektyve.

Manyčiau, reikėtų mažinti daugiau ūkio skyriaus bei kito aptarnaujančio personalo etatų, paliekant dirbti medikus, tačiau mažinant jų darbo krūvį arba pasiūlant jiems darbą naujai steigiamuose padaliniuose (gavus papildomą finansavimą iš ligonių kasų).

Paramos ir labdaros fondas

Dauguma medikų supranta sunkią ligoninės situaciją, todėl atsisako pavadavimų, priedų ir kt., išeina nemokamų atostogų iki vieno mėnesio per metus.Mūsų paskaičiavimu, tokiu būdu sutaupytume beveik 400 tūkst.Lt. Ligoninėje sudaryta griežta ūkinių išlaidų taupymo programa, kurios dėka turėtume sutaupyti daugiau kaip 100 tūkst.Lt. Tačiau visų šių priemonių per mažai ligoninei atsikratyti krizės, turint 3,5 mln. Lt skolą bei papildomai prognozuojant šiais metais 1,2 mln. Lt nuostolį (dėl nepakankamo Valstybinių ligonių kasų finansavimo bei ligoninės nerentabilumo). Todėl birželio 6 d. bendrame gydytojų susirinkime nuspręsta, kad gydytojai š.m. 3-ąjį ketvirtį atsisako nuo 6 iki 15 proc.savo atlyginimo (priklausomai nuo jo dydžio). Šiuos pinigus jie skiria medikamentams bei kitoms med. priemonėms pirkti, kad būtų užtikrinta teikiamų medicinos paslaugų kokybė. Ši graži medikų iniciatyva būtų paramos ir labdaros fondo Druskininkų ligoninei užuomazga. Manau, kad į šią akciją geranoriškai įsijungs ir miesto gyventojai, ir verslininkai, firmos ir t.t. Šis fondas privalėtų turėti atskirą sąskaitą bei aktyvių mūsų bendruomenės narių tarybą, kuri užtikrintų racionalų bei sąžiningą sukauptų fondo lėšų naudojimą. Nemanyčiau, kad šias lėšas reikėtų skirti skoloms padengti, o pagal kiekvieno aukotojo norą ar pageidavimą tam, kam, jo nuomone, jos reikalingiausios. Pageidaujantys dalyvauti fondo veikloje gali kreiptis tel. 53435.

| Į viršų |


REDAKCIJOS ADRESAS: Vilniaus al. 32, 4690 Druskininkai; E-paštas: vija@elnet.lt
TELEFONAI: Redaktorius - 55116, Korespondentai - 55123, 53631. FAKSAS: 55113