Laisva vieta reklamai Druskonis
MIESTO ŽINIOS 2000 m.gegužės 12 -18 d. Nr. 20 (553)

PRADŽIA

POLICIJOS ŽINIOS
KURORTO PLĖTRA
SPORTAS
KULTŪRA
RENGINIAI
ARCHYVAI

APIE DRUSKININKUS

TURIZMO IR INFORMACIJOS BIURASTurizmo ir
informacijos
biuras

 

 

 

 

Skaitiklis sukasi nuo 1998.02.11

| Didės šilumos energijos kainos, didės ir skolos | Žmonės šneka… |
| Olandai pažadėjo labdaros | ŽIV nešiotojų ratas užsidarė |
| Antradienį pradėtos naikinti mašalų lervos |

Didės šilumos energijos kainos,
didės ir skolos

Sigitas KUDARAUSKAS Druskininkų miesto butų
savininkų asociacijos pirmininkas

Gegužės 4 d. savivaldybėje teko dalyvauti miesto vadovų ir AB “Druskininkų šilumos tinklai“ vadovų susitikime. Vyko gana aštrios, ne visada korektiškos diskusijos. Ne kartą merui jas teko nutraukti.

Susipažinau ir aš su vietinių šilumininkų darbo rezultatais ir pelno paskirstymu. 1999 m. Druskininkų šilumos tinklų bendrovės pelnas buvo 1 mln. 120 tūkst. 485 Lt. Galutinis pelno paskirstymas bus svarstomas miesto taryboje gegužės 17 d. Iš dviejų apačioje pateiktų lentelėje variantų Tarybai teks pasirinkti vieną.

Į klausimą, kodėl mes už šiluminę energiją mokame PVM ir 6 proc. privalomo pelno mokesčio, nors kitose valstybėse to nėra, gavau atsakymą, kad taip nustatė respublikos Vyriausybė. Dėl to ir turime rezultatą, kad pabrangęs kuras šiluminės energijos mokestyje tesudaro 35,5 proc., nors pasaulyje kuras yra 50 proc. šiluminės energijos kainos. Išeina, kad šilumininkų darbas ir kitos sąnaudos pas mus kainuoja apie 65 proc., o kitose šalyse tik 50 proc. Dėl to toks pelnas, nors pasaulyje kainos keičiasi, pabrangus kurui, o ne kitais mums būdingais atvejais. Dėl to kaltinu mūsų centrinę valdžią, žlugdančią žemės ūkį, pramonę, vidutinį ir smulkų verslą, o dabar norinčią biudžetą papildyti keliant šiluminės ir elektros energijų kainas. Jau patvirtinta nuo liepos 1 d. įsigaliosianti nauja šilumos energijos kaina už 1kw/h - 0,115 Lt bei dar 18 proc. PVM. Tai sudarys daugmaž 0,1357 Lt už 1 kw/h. Jeigu už apšildymą be šilumos energijos skaitiklio mokėjome 4,796 Lt už 1 kv. m, tai kitą šildymo sezoną mokėsime jau 5,428 Lt už 1 kv. m. Vyriausybei maža 6 proc. pelno mokesčio - dabar be PVM normatyvinis pelno mokestis padidintas iki 7 proc.

Nemaža mūsų miesto namų dalis karštą vandenį gauna iš centrinių boilerinių. Nuostoliai šilumos tinkluose nuo jų iki gyv. namų, kuriems tiekiamas karštas vanduo, yra 3400 MW. Padidėjus šilumos energijos kainai ir PVM, nuostoliai jau bus 461380 Lt. Šiuos nuostolius apmoka visi miesto gyventojai, turintys gyv. namuose boilerius, kadangi tokie nuostoliai įkalkuliuoti į šilumos energijos kainą.

Pagal Vyriausybės 1999 m. spalio 19 d. nutarimą mums, be nuostolių mūsų namo karšto vandens sistemoje, dar teks apmokėti ir centrinių boilerinių nuostolius, jeigu su šilumos tinklų bendrove atsiskaitysime pagal namo įvadinio šilumos energijos skaitiklio parodymus. Mokėsime už save ir savo kaimynus. Neturėdami darbo ir pajamų, lįsime į skolas, o kai parduos mūsų butus, apgyvendinsim sąvartynus.

2000 m. balandžio 1 d. duomenimis, miesto įmonės ir gyventojai už šilumos energiją SP AB “Druskininkų šilumos tinklai“ buvo skolingi 6 mln. 299 tūkst. 625 Lt.

Pagrindiniai skolininkai:

1. UAB “Druskininkų autobusų parkas“ - 49 tūkst. 628 Lt.;
2. UAB “Druskininkų butų ūkis“ - 556 tūkst. Lt;
3. Miesto ligoninė - 730 tūkst. 380 Lt.;
4. VĮ “Druskininkų kultūros centras“ - 8 tūkst. 963 Lt;
5. UAB “Druskininkų komunalinis ūkis“ - 56 tūkst. 359 Lt;
6. Gyventojai - 914 tūkst. 580 Lt;
7. AB “Vilniaus komprojektas“ - 25 tūkst. 929 Lt;
8. AB “Vilniaus sanatorija“ - 119 tūkst. 807 Lt;
9. VĮ “Nemuno sanatorija“ - 158 tūkst. 334 Lt;
10. Vaikų reabilitacijos sanatorija “Saulutė“ - 88 tūkst. 565 Lt;
11. Fizioterapijos gydykla - 297 tūkst. 757 Lt;
12. Sveikatingumo centras - 12 tūkst. 305 Lt;
13. VĮ “Druspolis“ - 17 tūkst. 162 Lt;
14. VĮ sanatorija “Baltarusija“ - 200 tūkst. 48 Lt.
15. AB “Lietuvos kuras“ - 16 tūkst. 583 Lt;
16. Priešgaisrinė tarnyba - 17 tūkst. 311 Lt;
17. Bendrijos - 520 tūkst. 693 Lt
18. Kiti mokėtojai - 629 tūkst. 447 Lt;

Druskininkų savivaldybė už kompensacijas skolinga 1 mln. 437 tūkst. 626 Lt.

Didės šilumos energijos kainos, didės ir skolos. Galima pagalvoti, kad šilumos tinklų bendrovė specialiai vedama prie bankroto. Vėliau bus galima ją parduoti už 1 Lt arba privatizuoti kaip UAB “Lietuvos kuras“, arba parduoti primokant solidžią sumą, kaip “Mažeikių naftą“. Tokių privatizavimų ir pardavimų specialistų su patirtimi Lietuvoje yra.

Druskininkiečiams noriu priminti, kad šiuo metu SP AB “Druskininkų šilumos tinklai“ darbas tikrinimas komisijos. Jo rezultatai bus aiškūs daugmaž po mėnesio.

| Į viršų |


Žmonės šneka…

kad savivaldybei priklausanti UAB “Druskininkų komunalinis ūkis” greitai turės naują direktorių, o į šią kėdę numatytas miesto Tarybos narys, centristas Romas Stašinskas. Ar tikrai R.Stašinskas, dėl Tarybos nario mandato atsisakęs valstybės tarnautojo – vyr.instruktoriaus darbo Savivaldybės Sporto skyriuje ir praėjusiame “Druskonio” numeryje pasivadinęs bedarbiu, vadovaus šiai savivaldybės įmonei, kol kas nežinia. Tai – vieša paslaptis. Savivaldybės Miesto ūkio skyriaus viršininkas G.Skirkevičius R.Stašinsko kandidatūrą pavadino gandu, kurį, beje, ir jis girdėjęs. Ne paslaptis tik tai, kad su komunalinio ūkio direktoriaus kėde atsisveikino buvęs įmonės direktorius V.Petrauskas. Praėjusią savaitę jis parašė pareiškimą, jog šias pareigas palieka dėl nuolatinių sveikatos problemų ir prašo jį perkelti į mažiau atsakingas pareigas. Savivaldybės administracijos darbuotojai jau anksčiau viešai minėjo, kad įmonei trūksta geros vadovo rankos. Ne vieną dešimtmetį kurorto komunaliniam ūkiui atidavęs V.Petrauskas nebus paliktas likimo valiai. Sutapimas ar ne, tačiau V.Petrauskui apsisprendus palikti direktoriaus kėdę, komunalinio ūkio įmonėje įsteigtas naujas – vyr.inžinieriaus etatas, kurį ir turėtų užimti buvęs įmonės vadovas. Kam savivaldybės bendrovei deficitinio biudžeto laikais reikalingas dar vienas etatas, aiškiausia bendrovės valdybai (savivaldybės administracijos darbuotojams G.Skirkevičiui, G.Grigorui, Tarybos nariui A.Petkevičiui, komunalinio ūkio įmonės direktoriui V.Petrauskui bei jo pavaduotojui M.Švėgždai), kurie ir nusprendė įsteigti šią pareigybę. “Gamta vakuumo nemėgsta”, - juokavo laikinai direktoriaus pareigas užimantis M.Švėgžda, paklaustas, ar greitai įmonė sulauks naujo vadovo. Savivaldybė konkurso šioms pareigoms užimti neskelbs, kadangi tokia procedūra, pasirodo, neapibrėžta bendrovės įstatuose (nėra patvirtinto sąrašo pareigybių, kurios priimamos konkurso tvarka). Kadangi laikas nelaukia, o įstatus taisyti – ne vienos dienos darbas, naujasis vadovas “bus ieškomas bendra tvarka” ir pagrindinis vertintojas kandidatų atrankoje bus miesto meras R.Malinauskas. Tai patvirtino Savivaldybės Miesto ūkio skyriaus viršininkas G.Skirkevičius. “Druskininkai toks miestas, kur labai greitai gandai sklinda”, - atsakė G.Skirkevičius, paklaustas, kaip vis dėlto protingiems miestelėnams sužinoti, jog ieškomas žmogus, galintis vadovauti miesto komunaliniam ūkiui.

kad liaudies balsas vis dėlto gali pasiekti aukščiausiųjų ausį. Reaguota į Druskininkų bendruomenės aktyvo raštus dėl milijoninio SP AB “Druskininkų šilumos tinklai” pelno ir abejonių, ar ne per daug šiai įmonei milijonierei mokame už šilumą. Pagal Varėnos PK nutarimą nuo gegužės pradžios bendrovėje “Druskininkų šilumos tinklai” dirba revizorius. Revizijų departamento prie Finansų ministerijos atstovas šilumos tinklų įmonėje įsitaisė ne mažiau kaip mėnesiui.

kad protingiems vyrams, norintiems rasti padorų darbą, amžius ne riba. Štai Leonas Apulskis, buvęs įmonės “Druskininkų prekyba” direktorius, vadovavęs BĮ “Druskininkų komercija” iki jos likvidavimo, ilgai be darbo nesėdėjo. Šiandien jau vilnietis L.Apulskis vadovauja valstybės įmonės “Lietuvos geležinkeliai” personalo skyriui. Buvęs Druskininkų policijos komisariato vadovas Vytas Kalėda perėjo dirbti į Varėnos pasienio policiją, tačiau šį darbą turėjo palikti dėl sveikatos problemų. Dabar V.Kalėda vadovauja Lietuvos banko darbuotojų tobulinimosi ir sveikatingumo centrui (iki gegužės 1 d. jis vadinosi tiesiog poilsio namais) Druskininkuose.

kad Druskininkų policijos komisariate beliko vienas jaunimas. Pagal Policijos Statutą iki 2000 m. sausio 1 d. į pensiją galėjo ruoštis policijos pareigūnai, peržengę 45 metų ribą. Nuo š.m. sausio 1-osios įsigaliojo Statuto pataisos, leidžiančios policininkams dar padirbėti 5-erius metus ir į užtarnautą poilsį išeiti nuo 50-ties metų. Nuo gegužės 1 d. pensininku tapo 47 metų Vaclovas Biekša, vadovavęs kelių policijai. Kaip teigė PK personalo skyriaus darbuotojas, pareigūnas į pensiją išėjo dėl ligos. Pernai su policininko uniforma atsisveikino savivaldybės policijos vyr.inspektorius 45 metų J.Peleckas. Į pensiją išlydėtas policijos pareigūnas šiandien sėkmingai dirba LTB Druskininkų skyriaus apsaugos viršininku. Gerai visiems pažįstamas buvęs kelių policijos inspektorius J.Žuraulis pernai taip pat tapo pensininku. 50 metų J.Žuraulis, parašęs prašymą ir išėjęs į pensiją, toliau dirba valstybės įmonėje “Regitra”, registruojančioje transporto priemones. Druskininkų policijos komisariate vyriausias amžiumi darbuojas beliko pats komisaras - 47 metų J.Narkevičius.

| Į viršų |


Olandai pažadėjo labdaros

 Hannie van Dijk (dešinėje), Wim van Dam bei konsultantė Asta Balčiūnaite-Helsper kiekvienąkart į Druskininkus atveža naujų draugystės projektų bei idėjų.

Hannie van Dijk (dešinėje), Wim van Dam bei konsultantė Asta Balčiūnaite-Helsper kiekvienąkart į Druskininkus atveža naujų draugystės projektų bei idėjų.

Rugpjūčio mėnesį olandai į kurortą ketina atvežti didelę medicinos labdarą – ligoninės lovų, uniformų ir t.t., taip pat dėvėtų drabužių socialiai remtiniems mūsų vaikams. Tai pranešė gegužės 1-7 dienomis čia lankęsi mūsų draugai iš Voorschoteno – Druskininkų draugystės miesto Olandijoje. Energingoji Voorschoteno -Rytų Europos fondo pirmininkė Hannie van Dijk šį kartą pas mus atvyko su fondo nariu, bendrosios praktikos gydytoju Wim van Dam bei fondo konsultante Asta Balčiūnaite-Helsper, lietuvaite, gyvenančia Olandijoje. Svečiai lankėsi “Ryto” vid. mokykloje, kur aptarė mokyklų bendradarbiavimo galimybes, diskutavo dėl druskininkiečių vaikų piešinių parodos Olandijoje, Dienos užimtumo centro vaikams padovanojo suvenyrų. Ateityje pagal specialų slaugos darbuotojų mokymo projektą Olandijoje turi stažuotis mūsų PSPC 3 atstovės.

Hannie van Dijk į Druskininkus atvežė 350 guldenų (apie 245 Lt) už Voorschoteno gėlių parduotuvėje pardavinėjamas velykines puokštes, sukomponuotas panaudotuose medžio sakų indeliuose iš Druskininkų pušynų. Šie pinigai skirti socialiai remtiniems Druskininkų vaikams. Į namus ir šįkart olandai išsivežė sakų indelių iš kurorto pušynų.

Druskininkų-Voorschoteno draugijos nariai olandams surengė smagią vakaronę Grūte, gėlininkų Budrių sodyboje, kelionę į Zervynas. “Esu nustebusi dėl jūsų šiandieninės ekonominės būklės, - “Druskoniui” prisipažino Hannie van Dijk. – Pastebėjau, kad žmonės tapo šiek tiek piktesni ir turi mažiau vilties”.

| Į viršų |


ŽIV nešiotojų ratas užsidarė

Metų pradžioje skelbėme, kad Druskininkuose išaiškintas 10-asis ŽIV nešiotojas, o dar 3-ijų druskininkiečių narkomanų, priklausančių rizikos grupei užsikrėsti AIDS, mėginiai pristatyti respublikiniam AIDS centrui ištirti. Jo gydytoja Julija Rakickienė informavo, kad įtarimai dėl pastarųjų 3 asmenų nepasitvirtino - jie neužsikrėtę ŽIV. Tad galima teigti, jog ŽIV nešiotojų ratas mūsų mieste savotiškai užsidarė. Anot gydytojos, tai ir vietinių narkomanų, ŽIV nešiotojų, kurie tarpusavyje puikiai tvarkosi, kad neužkrėstų kitų, nuopelnas.

| Į viršų |


Antradienį pradėtos naikinti mašalų lervos

Rasita BOČIENĖ

Pilant biologinį preparatą į Nemuną, triūsė dvi dešimtys žmonių.

Pilant biologinį preparatą į Nemuną, triūsė dvi dešimtys žmonių.

S.Kvaraciejaus nuotr.

Supilta upių santakoje

Gegužės 9-ąją, antradienį, į Nemuną pradėtas pilti biologinis preparatas “Vecto Bac”, skirtas naikinti kraujasiurbių mašalų Byssodon maculatus lervas. Aplinkos apsaugos pareigūnai, komunalininkai, kurorto sanatorijų darbininkai, padedami Krašto apsaugos pajėgų savanorių, Nemuno ir Juodosios Ančios santakoje, prie Varviškės kaimo, į vandenį supylė 5 tūkst. 440 litrų preparato, nupirkto už Vyriausybės šiais metais skirtus pinigus.

Praėjusių metų patirtis parodė, kad netikslinga biologinį preparatą pilti ilgoje upės atkarpoje. Jį srovė greitai išskleidžia ir nuneša tolyn. Todėl ir buvo nuspręsta “Vecto Bac” supilti į vandenį toje vietoje, kur suteka dvi upės ir geriausiai maišosi vanduo. Aplinkosaugininkai į vandenį supiltą preparatą dar papildomai išsklaidė savo kateriu.

Tikimasi, kad antradienį Nemuno ir Juodosios Ančios santakoje supiltas “Vecto Bac” per penkias dienas turėtų pasiekti Birštoną.

Preparato bus atvežta papildomai

Pirmadienį į Druskininkus turėtų būti atgabenta dar 540 litrų šio biologinio preparato. Jis bus pilamas tose upės vietose, kurias nurodys vabzdžių veisyklas ištyrę mokslininkai. Jie kas antrą dieną ima mėginius ir daro tyrimus, todėl tikimasi nustatyti vietas, kur anksčiau išpiltas preparatas mažiau paveikė ar yra susikaupusios didelės mašalų lervų sankaupos, ir papildomai jas apdoroti.

Šį pavasarį atliktų tyrimų duomenimis, kai kuriose Nemuno vietose kraujasiurbių mašalų lervų beveik nėra, o kai kuriose jų yra pusantro karto daugiau nei pernai.

Baltarusiai nenaikins

Pernai gegužės pradžioje 120 kilometrų Nemuno atkarpoje buvo išpiltos beveik 9 tonos “Vecto Bac”. Daugiau kaip 2 tonos preparato, pavadinto humanitarine pagalba, buvo nugabentos į Baltarusiją ir išpiltos 22 kilometrų Nemuno atkarpoje. Tai buvo daroma, norint apsaugoti save, nes išsiritę iš lervų mašalai gali nuskristi apie 70 kilometrų.

Tačiau šiemet lietuviai biologinio preparato į Baltarusiją negabens, nes didesniam jo kiekiui nupirkti trūksta pinigų. Patys baltarusiai nenaikina kraujasiurbių mašalų lervų, nes neturi pinigų.

Aplinkos apsaugos agentūros viršininkas A.Petkevičius šį penktadienį turėjo lankytis Baltarusijoje, iš kur ruošėsi parsivežti mėginių mašalų lervų paplitimo tyrimams.

“Vecto Bac” turės ir atsargai

Mokslininkų apskaičiavimais, norint pasiekti maksimalų efektą, mašalų lervas kompleksiškai reikėtų naikinti 3-ejus metus iš eilės. Pernai į Nemuną išpylus beveik 9 tonas preparato “Vecto Bac”, kai kuriose vietose buvo sunaikinta net 90 proc. lervų. Upinių mašalų reguliavimo programoje buvo numatyta, kad šiemet vabzdžių veisimosi vietose reikėtų supilti apie 10 tonų biologinio preparato, kainuojančio apie pusę milijono litų.

Didžiąją dalį kovai su mašalais reikalingų pinigų buvo tikimasi gauti iš Vyriausybės. Tačiau šiemet ji skyrė tik 150 tūkst. Lt. Dar 71 tūkst. Lt iš savo biudžetų skyrė kelios Pietų Lietuvos savivaldybės.

Pasak Aplinkos apsaugos agentūros viršininko A.Petkevičiaus, papildomai 2 tūkst. 300 litrų biologinio preparato už savo pinigus nupirko UAB “Biopolis”. Šis preparatas jau keliauja į Lietuvą. Susitarta, kad šis papildomas biologinio preparato kiekis bus panaudotas, susiklosčius nenumatytai situacijai. Pasak A.Petkevičiaus, šiemet tokie orai, kad gali vykti nenumatomi procesai pačioje upėje ar išsiristi antroji mašalų generacija, todėl gerai yra turėti “Vecto Bac” atsargai. Tik, anot A.Petkevičiaus, dar neaišku, kas UAB “Biopolis” sumokės už nupirktą preparatą.

Mašalai ligų neplatina

Gegužės 1-5 dienomis Druskininkuose vyko entomologų seminaras “Upiniai mašalai”. Jame dalyvavo Visuomenės sveikatos centrų atstovai iš visos Lietuvos.

Nors tokio mašalų antplūdžio, koks būdavo ankstesniais metais, šiemet tikimasi išvengti, tačiau šiek tiek jų gali atskristi iš Baltarusijos, kur jų naikinti nesiruošiama. Pasak Alytaus Visuomenės sveikatos centro Druskininkų filialo epidemiologės G.Sinkevičiūtės, upiniai mašalai ligų sukėlėjų neplatina. Įkandimo metu jie su seilėmis suleidžia nuodus. Stipriai sukandžiotam žmogui gali išsivystyti simuliotoksikozė. Jos simptomai: žmogus sutinsta, jaučia nerimą, sutrinka judesių koordinacija, sumažėja kraujospūdis, sutrinka širdies ritmas. Tokiam žmogui būtina lėtai pareiti namo, nusiprausti šaltu vandeniu, išgerti stiprios kavos, atsigulti ramioje, vėsioje vietoje. Ant galvos galima užsidėti šaltą kompresą, kojas – sušildyti.

Kraujasiurbiai mašalai mažiau puola apsirengusius margais ar baltos spalvos drabužiais. Mašalus atbaido preparatai “Taiga-1”, “Taiga-2”, gvazdikėlių aliejus.

| Į viršų |


REDAKCIJOS ADRESAS: Vilniaus al. 32, 4690 Druskininkai; E-paštas: vija@elnet.lt
TELEFONAI: Redaktorius - 55116, Korespondentai - 55123, 53631. FAKSAS: 55113