Laisva vieta reklamai druskonis.jpg (16846 bytes)
KULTŪRA 2000 m. kovo 24 - 30 d. Nr. 13 (546)
ŠIAME NUMERYJE
 
rek2.jpg (12950 bytes)

Vaikų sėkmė

Arūnas ZURLYS

Mokytoja Natalija Sokolenko su savo mokiniais Laurynu Kudžma ir Rūta Andruškevičiūte, B.Dvariono konkurso laureatais.
Mokytoja Natalija Sokolenko su savo mokiniais Laurynu Kudžma ir Rūta Andruškevičiūte, B.Dvariono konkurso laureatais.

Tarsi atgarsis į 125-ąsias M.K.Čiurlionio gimimo metines, 5-ąsias M.K.Čiurlionio vardo suteikimo muzikos mokyklai sukaktuves, šios mokyklos 40-ąjį jubiliejų tapo miesto muzikos mokyklos auklėtinių ir jų mokytojų sėkmė Respublikiniame B.Dvariono pianistų ir smuikininkų konkurse. Jo laurus iš Vilniaus parsivežė mokytojos Natalijos Sokolenko auklėtiniai - 11-metė Rūta Andruškevičiūtė,trečiąkart tapusi laureate bei apdovanota už romantinės muzikos pojūtį, ir 8-metis Laurynas Kudžma, taip pat ne pirmąkart tapęs laureatu. Kolegės tvirtino, jog mokytoja Natalija itin pažįsta vaiko vidų, parenka ugdytiniams groti kūrinius pagal vaikų charakterį, moka išryškinti stipriąsias pianistų puses. Mokytoja Sondra Milušauskaitė konkurenciją tarp pianisčių - savo auklėtinės 12-metės Rimantės Lukošiūtės, irgi pelniusios konkurso laureatės vardą, ir R.Andruškevičiūtės apibūdino itin

Sondra Milušauskaitė su savo auklėtine Rimante Lukošiūte, konkurso laureate.
Sondra Milušauskaitė su savo auklėtine Rimante Lukošiūte, konkurso laureate.

sveika. Abi mergaitės viena kitą palaiko, tačiau groja skirtingai: pirmoji - linkusi į santūrumą ir loginį mąstymą, kita - emocionalesnė. Neblogai konkurso baigiamajame ture pasirodė ir kitas S.Milušauskaitės ugdytinis - 8-metis universalus muzikantas Saulius Sakavičius. Eglės Sakavičienės mokinė 7-metė smuikininkė Viltė Ambrazaitytė (koncertmeisterė Aušra Vilčinskienė) tapo B.Dvariono konkurso diplomante. Neblogai baigiamajame konkurso ture pasirodė ir kita mokytojos Eglės mokinė 8-metė Zofija Avdiūnina.

Besidžiaugdama laimėjimų derliumi, mokyklos direktorė Antanina Laurenčikienė išvardijo, kas lėmė vaikų sėkmę: talentą, aukštą pedagogų kvalifikaciją, tėvų požiūrį, koncertų patirtį. Direktorę nudžiugino ir kita gera žinia: į 4-ąjį konkurso “Dainų dainelė“ turą kartu su “Ryto“ vid. mokyklos mokytojos Renatos Balkaitienės mokiniais Deividu Mankevičiumi ir Anatolijumi Oleiniku pateko ir Druskininkų M.K.Čiurlionio muzikos mokyklos merginų Ingos Akstinaitės ir Kristinos Žaldokaitės duetas (vadovė Sonata Kudžmienė).

 

| Į viršų |


Meno mokyklose nėra pilkos masės

Zigmas ŪKSAS
M.K.Čiurlionio muzikos
mokyklos mokytojas metodininkas

Norėdamas išsiaiškinti muzikinio ugdymo problemas, Druskininkų gyventojams išplatinau anketą.

Kodėl meno mokyklos perpildytos?

Druskininkų M.K.Čiurlionio muzikos mokyklos moksleiviai - 4-ojo Lietuvos akordeonistų konkurso dalyviai: akordeonistų kvintetas (vad. G.Andruškevičienė) ir jaunučių vokalinis ansamblis (vad. S.Kudžmienė).
Druskininkų M.K.Čiurlionio muzikos mokyklos moksleiviai - 4-ojo Lietuvos akordeonistų konkurso dalyviai: akordeonistų kvintetas (vad. G.Andruškevičienė) ir jaunučių vokalinis ansamblis (vad. S.Kudžmienė).

Pirmasis jos klausimas buvo toks: jeigu jūs būtumėte valdžios atstovas, kaip pasielgtumėte su muzikos ir meno mokyklomis? Uždarytumėte jas, žymiai sumažintumėte mokinių skaičių jose, padidintumėte mokestį už mokslą? Atsakymai buvo apgalvoti, išreiškiantys susirūpinimą dėl jaunimo auklėjimo ir ateities. Į klausimą, kodėl respublikoje tiek daug muzikos ir meno mokyklų perpildytos, atsakoma, jog jos labai reikalingos. Apklaustieji kategoriškai teigia, kad apie muzikos mokyklų uždarymą negali būti ir kalbos. Respondentai sako, jeigu uždarysime muzikos mokyklas, tai gal tada tose mokyklose atidarysime kalėjimus. Muzikos, meno mokyklos - tai ne tik paauglių užimtumas, bet ir jų asmenybės saviraiška. Šias mokyklas lankantys vaikai yra savarankiškesni, pasitikintys savimi, pareigingesni. Tėvai, leisdami savo vaikus į muzikos mokyklas, dažniausiai nekelia tikslo ugdyti muzikos profesionalus, bet siekia, kad jo vaiko interesų ratas būtų kuo platesnis, o laisvalaikis nebūtų beprasmiškas. Be to, vaikai, lankantys muzikos ir meno mokyklas, neretai turi atlaikyti ir bendraamžių pašaipas, nes muzikuojančiųjų klasėje būna tik po keletą. Atlaikę visa tai, vaikai užsigrūdina, turi tikslą ir jo siekia. Jaunuolis, besimokantis muzikos mokykloje ar ją baigęs, visada ras kuo užsiimti: koncertuos, dalyvaus meno saviveikloje, skaitys knygas, klausysis muzikos kūrinių.

Susirūpinimas dėl didėjančio mokesčio

Druskininkiečiai jautriai reaguoja į blogėjančią švietimo būklę. Jie stebisi: nejaugi meno mokyklos - našta valstybei? Ko vertas žmogus, jei jam nesvarbūs dvasiniai poreikiai? Išreiškiama viltis, kad ir valdžioje yra dalis pareigūnų, tikinčių, kad menas žmogus - būtinas. Ką daryti žmogui, jei mūsų valstybėje tokios sąlygos, kad jis nepajėgus mokėti už mokslą muzikos mokykloje? Atsakiusieji išreiškia susirūpinimą dėl mokesčio už mokslą padidinimo, nes menkas pajamas turinčių šeimų gabūs vaikai tokiu atveju negalėtų lankyti muzikos mokyklos. Tačiau respondentai neprieštarautų, jei mokestis už mokslą būtų didesnis. Didesnioji dalis atsakiusiųjų į anketos klausimus stengtųsi remti ir pasiturinčių, ir nepasiturinčių šeimų talentingus vaikus.

Atsakant į klausimą, ar pakankamas muzikinis auklėjimas bendrojo lavinimo mokyklose, kas jose nepatinka, paminėta daugelis priežasčių. Niekas nekaltina ten dirbančių pedagogų, kurie esamomis sąlygomis atlieka didelį darbą. Respondentai mano, kad nevykusiai sudarytos mokymo programos, muzikai skiriama mažai pedagoginių valandų. Jei 1-8 klasių pamokose muzikuojama, mokomasi muzikos rašto, solfedžiavimo, dainavimo, tai 9-12 klasėse - tik sausos teorinės žinios, biografijų pamokos, kurių moksleiviai nemėgsta. Yra samprotavimų, kad į muzikinį ugdymą bendrojo lavinimo mokyklose žiūrima kaip į antraeilį dalyką, tuo tarpu muzikos pamokos turėtų būti lygiavertės kitoms, nes jos tarnauja bendram tikslui - asmenybei formuoti. Tėvai norėtų, kad jų vaikai išmoktų groti vienu ar dviem instrumentais, gautų išsamesnių žinių, sugebėtų pažinti įvairius muzikos stilius. Tėvai paprasčiausiai pasigenda gražaus dainavimo ir apibendrintai sako, kad daugeliui bendrojo lavinimo mokyklų moksleivių liaudies daina - nepažinta oazė.

Vaikai nori būti pastebėti

Atsakydami į klausimą, ar pakankamas muzikinis ugdymas muzikos ir meno mokyklose, kas jose gerai ir kas taisytina, apklausos dalyviai gražiai ir šiltai atsiliepė apie šių mokyklų veiklą, jų pedagogus. Juos džiugina Druskininkų muzikos mokyklos aukšti pasiekimai konkursuose, aktyvi moksleivių ir pedagogų koncertinė veikla. Jie pateikia ir konkrečių pasiūlymų - kad gabūs moksleiviai būtų mokomi pagal atskiras programas, o vaikams, kurie nori išmokti muzikuoti tik savo malonumui ir bendram išsimokslinimui, panaikinti egzaminus, nes jie tokius vaikus atgrąso mokytis. Respodentai pageidautų, kad egzaminą pakeistų koncertai tėvams, kur būtų matomas mokytojo ir mokinio darbas. Be pagrindinio instrumento, vaikai norėtų pasirinkti antrą papildomą instrumentą ar kitą dalyką. Tačiau dėl tam tikrų priežasčių pasirinkimo laisvė ribojama. Muzikos mokyklų pedagogams reiškiamas pageidavimas būti atidesniems ir jautresniems silpnesnių muzikinių gabumų vaikams. Prašoma juos pagloboti, sudaryti sąlygas dažniau pakoncertuoti, kitaip paskatinti. Šie vaikai taip pat nori būti pastebėti.

Bendraująs su muzika - jautresnis

Atsakiusieji į anketos klausimus druskininkiečiai tvirtina, kad dauguma jaunuolių, lankančių ar jau baigusių muzikos mokyklas, bendrojo lavinimo mokyklose gerai mokosi. Tai reiškia, kad muzikos mokyklos lankymas ne tik netrukdo, bet ir ryškiai formuoja asmenybę. Meno mokyklose nėra tos pilkos masės paauglių, kuri nedorai mąsto ir elgiasi. Visus muzikos mokyklos mokinius gaubia kažkokia graži aura, turtinanti jų vidinį pasaulį. Druskininkiečiai teigia, kad apie muzikinio ugdymo teigiamą reikšmę galima kalbėti labai daug. Bendraująs su muzika jaunuolis - jautrus ir seneliui, ir silpnesniam draugui, ir gyvūnui. Jis turi ypatingų pojūčių, stipriau jaučia gyvenimo virpesius. Meno mokyklos - tai tarsi šulinys, kuriame galima atsigerti gaivinančio kūną ir dvasią vandens. Nors dabartinė valstybės situacija sudėtinga, norisi tikėti, kad nueinantys ir ateinantys valdžios žmonės neleis tam šuliniui išdžiūti.

| Į viršų |


REDAKCIJOS ADRESAS: Vilniaus al. 32, 4690 Druskininkai; E-paštas: vija@elnet.lt
TELEFONAI: Redaktorius - 55116, Korespondentai - 55123, 53631. FAKSAS: 55113