Laisva vieta reklamai
KOVAS 2000 m. kovo 24 - 30 d. Nr. 13 (546)
ŠIAME NUMERYJE

 

rek2.jpg (12950 bytes)

 

 

Sveikuolė keliasi saulei netekėjus

Arūnas ZURLYS

Sveikuolė Izelė Galkantienė sako, kad pagyvenęs žmogus, neturintis nieko vaikiško, negali būti optimistas.
Sveikuolė Izelė Galkantienė sako, kad pagyvenęs žmogus, neturintis nieko vaikiško, negali būti optimistas.

Jau 10 metų praktikuojanti sveiką gyvenimo būdą druskininkietė Izelė Galkantienė neslepia savo metų, tvirtindama, jog jos užgyventi 68-eri - pagrindinis turtas, kuriuo dera didžiuotis.

“Ruonių“ vis daugėja

10 metų ji priklauso Drus- kininkų pagyvenusių žmonių klubo “Optimistas“ sveikuolių grupei, kurios kelios moterys kasdien keliasi apie 5 val. ryto, apie 6 val. susirenka pasimankštinti ir pabėgioti prie Vijūnėlės, o paskui nuogos maudosi tvenkinyje. Maudynėms, kurias pradeda balandžio mėnesį ir užbaigia lapkričio pradžioje, pasirinkusios vadinamą “Floridos“ užutekį - ne Vijūnėlės pagrindinį paplūdimį, sveikuolių pramintą “Kalifornija“. Druskininkų sveikuoliams vadovauja gydytoja Palmira Degutienė, prieš 10 metų grįžusi iš sveikatingumo mokyklos Palangoje ir subūrusi pirmuosius kelis “ruonius“. Ponia Palmira, net ir sirgdama gripu, maudėsi, tikėdamasi, kad pasveiks, ir tai greitai įvyko. Tolydžio sveikuolių vis gausėjo. Praėjusių metų gegužės mėnesį jie visiems miesto žmonėms organizavo Sveikatos šventę, kuri prasidėjo ankstyva bendra mankšta, bėgimu aplink Vijūnėlę, maudymusi, o pasibaigė paskaita apie sveiką mitybą “Dainavoje“. Sveikatos dieną klubo “Optimistas“ sveikuoliai ketina organizuoti ir šiais metais.

Pensininkės pasirinkimas

Sveiko gyvenimo būdo  šalininkų rytmetinė mankšta prie Vijūnėlės.
Sveiko gyvenimo būdo šalininkų rytmetinė mankšta prie Vijūnėlės.

Iki sveikuoliško gyvenimo būdo ne itin stiprios sveikatos buvusi I.Galkantienė dabar visiškai ligas, taip pat gripus ir slogas, pamiršo. Gamtos malonėmis, pavyzdžiui, garsiojo Druskininkų “Grožio“ šaltinio vandens įtrinimais netgi išsiplėtusias venas išsigydė. Iš žinovų girdėjusi, kad šio šaltinio vandens druskingumo koncentracija didesnė nei Negyvosios jūros Izraelyje, kur dėl didelio druskos kiekio ir nemokantys plaukti vandens paviršiuje plūduriuoja.

Žiemą I.Galkantienė parsitempia iš kiemo sniego maišą ir apsitrina kūną vonioje. Kaip dauguma sveikuolių, ji gulasi miegoti saulei nenusileidus, t. y. apie 21 val., o keliasi jai dar netekėjus - 5 val. Toks paros ritmas, pasak pašnekovės, suteikia daug energijos, budrumo, gyvasties. Ponia Izelė sveikuole tapo po 36-erių metų pedagoginio darbo išėjusi į pensiją. Toks jos apsisprendimas, ko gero, užkoduotas nuo vaikystės, nes tėvelis, garsiojo Karolio Dineikos mokinys, irgi buvo sveikuolis. Daugsyk su gausia 8 vaikų šeima kilnodamasis iš vieno miesto į kitą, jis stengėsi įsikurti užmiesčiuose prie vandenų, kad kasryt šaltame vandenyje galėtų gaivintis, basas per sniegą lakstyti, grūdintis. Tokiu būdu pats žaizdą dvylikapirštėj žarnoj išsigydė. Ponios Izelės tėtis turėjo stiprų nusiteikimą menui - grojo, režisavo, todėl 5-erių metų duktė jau pasirodė scenoje.

Nepasigenda televizoriaus

“Prisivažinėjau vaikystėje, todėl dabar nesinori keliauti, - sako I.Galkantienė, mėgstanti Druskininkų gamtos privalumus. - Man reikia daug oro, grožio ir gamtos“. Be abejo, ir vandens, nes pagal horoskopą Vandenis esanti. Nors gyvena viena ir vien tik iš pensijos, vargu ir nuoboduliu nesiskundžia. Maitinasi taupiai daržovėmis ir košėmis, grūdus daigina ir juos “lesa“, kaip pati sako, iš nieko daug ką išspausdama. Primena patarimą, jog reikia mažiau valgyti, o daugiau kramtyti. Tenkinasi tuo, ką turi. Jau 2 metai nepasigenda televizoriaus. Nemėgsta kitų apšnekėt, nejaučia pykčio ar pavydo. Vėlgi sako, jog dera mažiau kalbėti, o daugiau pasakyti. Draugių nedaug turinti - labiau mėgsta namuose medituoti, klasikinės muzikos klausytis, kurti eilėraščius. Poreikį muzikai realizavo dainuodama choruose, solo, dabar kasdien klausosi muzikos. Ypač malonus prisiminimas - 50-mečio proga jai bičiulių dedikuota E.Grygo “Solveigos daina“.

Pagyvenusiųjų optimizmas

Ponia Izelė sako, jog nebūtų gadinusi popieriaus eilėraščiams kurti, jei ne vyro žūtis autoavarijoje 1974 m. Tuomet tai padėjo skausmą numalšinti, o vėliau pati susikūrė savo mūzą, tiesa, vyriškos prigimties, kuria tapo jaunystės laikų draugas. Nors jam adresuota daug eilėraščių, apie platoniškos meilės emocijas ir jausmus jis niekad nesužinos. I.Galkantienės mūza galėtų būti ir pagyvenusiųjų optimizmas, kuriam paskyrė ne vieną savo eilėraštį. Juose įrodinėja, kad neturintis nieko vaikiško, nesiliaujantis svajoti, nesusikuriantis idealų, nesinaudojantis visu gėriu, kurį teikia mums žemė dosni, negali būti optimistas. Kita, ko gero, pagrindinė I.Galkantienės eilių mūza - gamta. Eilėraščius rašydavo sau, tačiau praėjusiųjų metų gruodį “Dainavos“ centro salėje vykusio medikų poetų vakaro metu viešai perskaityti savo eilėraščius ją paskatino Filomena Taunytė. Iki šiol ponia Izelė parašiusi apie 130 eilėraščių, nors buvo laikas, kai jos mūza tylėjo: reikėjo šeimą išlaikyt, pinigus uždirbt, rūpintis pačiais artimiausiais - savo vaikais. Dabar, kai sūnus atsitiesė ir silpnesniems padeda savo dvasingumu, valia ir žiniomis, ponia Izelė gali drąsiai pasakyti, kad yra laiminga.


REDAKCIJOS ADRESAS: Vilniaus al. 32, 4690 Druskininkai; E-paštas: vija@elnet.lt
TELEFONAI: Redaktorius - 55116, Korespondentai - 55123, 53631. FAKSAS: 55113