Laisva vieta reklamai
MIESTO ŽINIOS 2000 m. kovo 17 - 23 d. Nr. 12 (545)
rek2.jpg (12950 bytes)

 

 

Dienų tėkmė savivaldybėje

Apdovanojimas

Mero pavaduotojas Vytautas Dabrukas už miesto kūno kultūros ir sporto pasiekimus apdovanotas Lietuvos kūno kultūros ir sporto departamento atminimo medaliu. Apdovanojimą vicemerui įteikė departamento skyriaus „Sportas visiems” vedėja Milda Lauritėnaitė.

Paminėtas Nepriklausomybės atkūrimo dešimtmetis.

Kovo 11 d. paminėtas Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dešimtmetis. Tradiciškai po šv. Mišių druskininkiečiai rinkosi į Kultūros centrą, kur juos pasitiko linksma kapelos muzika. Oficialiąją renginio dalį pradėjo mokytojas Eduardas Milius. Perskaitęs 1990 m. kovo 11 ąją paskelbtą Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo aktą, pranešėjas apibendrino šio lakoniško, bet prasmingo dokumento istorinę reikšmę, apžvelgė laisvos Lietuvos 10 metų kelią. Minėjimo dalyvius sveikino miesto meras Algimantas Maknys. Pranešime buvo akcentuota, kad šis dešimtmetis - tai ilgai užsitęsęs pereinamasis iš socializmo į rinkos ekonomiką laikotarpis, deja, dar nepakeitęs mūsų mąstymo bei suvokimo, kad laisvė - tai kartu ir didžiulė atsakomybė. Kalbėjusi Genovaitė Čiurlionienė paragino gerbti tautinę simboliką: pakeisti nublukusias valstybines vėliavas.

Renginio dalyviai delegavo Krašto apsaugos savanoriškų pajėgų Druskininkų kuopos karius prie paminklo Lietuvai padėti gėlių žuvusiems už Lietuvos laisvę.

Pasibaigus minėjimui, koncertavo Kultūros centro meno saviveiklos kolektyvai, „Atgimimo” vidurinės mokyklos moksleiviai.

Svarstytas Vieciūnų fabriko likimas

Įstatymu numatyta išplėsti Druskininkų miesto savivaldybės ribas, prijungiant aplinkines gyvenvietes, tarp jų ir Vieciūnus. Kartu su teritorija mūsų savivaldybė perims ir šios gyvenvietės problemas. Akcinės bendrovės „Drobė” Vieciūnų verpimo fabriko darbuotojai nerimauja dėl ateities: ar naujasis bendrovės savininkas investuos Vieciūnuose? O gal sumanys likviduoti filialą, atleisti darbuotojus? „Drobės” privatizacijos procesas užtruko, kolektyvą slegia nežinia. Pasak darbuotojų, blokuojami užsakymai, išvežami įrengimai.

Gyvenvietės ekonominės ir socialinės problemos kovo 10 d. buvo aptartos savivaldybės administracijoje, miesto mero Algimanto Maknio kvietimu į Druskininkus atvykus ūkio viceministrui Gediminui Rainiui ir ministro patarėjui Anicetui Ignotui. Viceministras informavo, kad Kauno įmonė kartu su filialais perduota Valstybės turto fondui (VTF). Valstybė ketina parduoti jai priklausančias bendrovės akcijas (68,39 %). 1999 m. balandį „Drobės” privatizacijos konkursą laimėjo amerikiečių bendrovė. „Drobę” ketina pirkti amerikiečių bendrovei atstovaujanti Suomijos firma, šiame sandoryje dalyvauja ir pirkėjo akcininkas - Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas, taip pat Pasaulio banko padalinys - Tarptautinė finansų korporacija bei Vilniaus bankas. Vyriausybė „Drobės” pirkimo bei pardavimo sutarčiai pritarė jau 2 kartus: 1999 m. lapkričio ir 2000 m. sausio mėnesiais. Sutartyje numatytos didelės investicijos. Pasak ministro, pirkėjas įsipareigoja per 3 metus į „Drobę” investuoti ne mažiau 60 mln. dolerių (iš jų 40 mln. dolerių - naujais įrengimais), per tą laikotarpį išsaugoti ne mažiau 70 % darbo vietų (jei darbuotojų skaičius bus mažinamas, tai palaipsniui), išlaikyti veiklos pobūdį (vilnonių bei pusvilnonių audinių gamybą), produkciją realizuoti „Drobės” vardu. VTF tikisi, kad naujieji savininkai įmonės finansavimą užtikrins bent 5 metus. Numatyta, kad tiek pat laiko po sutarties pasirašymo VTF kontroliuos jos vykdymą. Tačiau sandoris dar nepatvirtintas - pasirašyti sutartį delsia Finansų korporacija.

Viceministras paaiškino, kad parduodamas visas „Drobės” kompleksas (su filialais). „Drobė” iki šiol dirbo pelningai, išsaugojo infrastruktūrą. Bendrovę privatizuos finansinis, o ne strateginis investuotojas, todėl gali būti, kad įmonės vadovai liks tie patys. Jie ir turės spręsti Vieciūnų filialo likimą.

Ministro patarėjas sakė, kad investuotojai turi teisę įmonę rekonstruoti pagal savo planą. Naujieji šeimininkai, siekdami pelno, skatins gamybą, tačiau neaišku, ar racionaliai panaudos filialus. Šiuo metu lyginamieji gamybos kaštai Vieciūnuose dideli, gamyba neefektyvi. Vieciūnuose galima būtų atidaryti siuvimo cechą, tam reikia įsigyti įrangos, apmokyti darbuotojus. Modernizuojant „Drobės” fabrikus, darbo rankų poreikis mažės. Bet nėra jokių ženklų, kad filialas bus žlugdomas.

Viceministras pripažino, kad „Drobės” pirkimo procedūra užsitęsė. Yra 10 % tikimybė, kad derybos su investuotojais gali nutrūkti. Šiuo metu nagrinėjami gamybos bei produkcijos realizavimo srautai, rengiamas bendrovės reorganizavimo projektas.

Dėl „Statoil” degalinės statybos

UAB „Lietuva - Statoil” užsakymu parengtas Veisiejų - M. K. Čiurlionio gatvių sankryžos (iki Ligoninės gatvės) teritorijos detalusis planas, kuriame numatoma vieta degalinės statybai.

Asmenis, pageidaujančius susipažinti su šio projekto sprendiniais, pareikšti nuomonę, pretenziją, prašome iki balandžio 17 d. kreiptis į savivaldybės Architektūros ir urbanistikos skyrių (Vasario 16-osios g. 7, 201 kab., tel. 53757). Detalaus plano viešo svarstymo data bus paskelbta.

Vyks Tarybos posėdis

Druskininkų miesto tarybos posėdis vyks kovo 21 d. Tarybos posėdžių salėje (Vasario 16-osios g.7). Pradžia 9 val.

| Į viršų |


Premjeras recepto, kaip gelbėti kurortą,
taip pat nežino

Violeta KLIMAITĖ

Premjeras A.Kubilius “Vilniaus” sanatorijoje
Premjeras A.Kubilius “Vilniaus” sanatorijoje

Stebuklų nebus

Kovo 6-osios vakare “Vilniaus” sanatorijoje su gydymo įstaigų, sanatorijų vadovais bei miesto valdžios atstovais susitikęs Lietuvos Premjeras Andrius Kubilius patvirtino, kad kurorto ateitis priklauso tik nuo vietinės valdžios ir privačios iniciatyvos. Prisipažinęs, jog nėra didelis mūsų problemų žinovas, gerą valandą A.Kubilius klausė vietinių pasakotas kurorto bėdas, šį bei tą pasižymėjo savo bloknote ir dar kartą pabrėžė savo vadovaujamos Vyriausybės darbo stilių “nežadėti stebuklų, kurių nėra ir negali būti”.

Pasak Premjero, Valstybė pinigų neturi, savivaldybė taip pat, todėl išeities reikia ieškoti privačiose investicijose. Gana skeptiškai A.Kubilius reagavo į druskininkiečių laukiamą nesulaukiamą Kurortų įstatymą. “Tačiau ar jis bus panacėja išspręsti visas problemas? Tas pats, kaip su Turizmo įstatymu, - jį priėmėm, tačiau nematau, kad kas nors pasikeistų, - kalbėjo Premjeras. - Nelabai aišku, ką į tą įstatymą įdėti?”. Pasak A.Kubiliaus, Kurortų įstatymas juk nebus vizionieriškas, ir jame nebus parašyta, ką konkrečiai reikia padaryti druskininkiečiams. Tokią savo nuostatą Premjeras pagrindė Palangos pavyzdžiu, kuri ir be Kurortų įstatymo pasirinko triukšmingo, šou-kurorto specifiką ir iš to labai neblogai gyvena. “Druskininkams reikia pereiti prie kito žodyno. Reikia orientuotis ne į pacientą, o į klientą”, - pridūrė A.Kubilius ir pajuokavo, kad į kurortą atvažiavęs žmogus turi gauti ne tik švirkštą į vieną vietą, bet ir kitų pramogų. Vienintelis druskininkiečių prašymas, kurį Vyriausybė gali išpildyti, - PVM mokesčio lengvatos kurortams. Girdėdamas vietinių skundus, kad akcinėmis bendrovėmis tapusios sanatorijos, priimdamos ligonius, privalo mokėti PVM, nors nuo šio mokesčio atleistos sanatorijos, turinčios valstybės įmonės statusą, A.Kubilius teigė, jog PVM problemą galima išspręsti.

Ateitis priklauso privačiai iniciatyvai

Sanatorijų vadovams, metų metais su vietiniais bei užsienio ekspertais kuriantiems Druskininkų vizijas, V.Kubilius leido suprasti, kad jis taip pat nėra magas, kuris burtų lazdelės mostu kurortą paverstų žydinčiu sodu. “Yra pasaulyje ne vienas toks kurortas su panašiais gydymo faktoriais. Ir jie kažkaip klesti”, - sakė Premjeras, druskininkiečiams pasiūlęs kurti pramogų industrijos parką. Girdėdamas, kad 4 tūkst.121-os “planinės lovos” (tiek vietų turi Druskininkų sanatorijos) apkrovimas yra tik 50-60 proc., A.Kubilius patarė savivaldybei drauge su vietiniais verslo lyderiais sėsti ir pagalvoti, kuo ir kaip pritraukti žmones į Druskininkus. “Per šimtą premjeravimo dienų aš įsitikinau pats, kad valstybė yra pats prasčiausias šeimininkas iš visų galimų”, - teigė A.Kubilius. Jo manymu, investicijos, privatus kapitalas ir greitai prasidėsianti 3 kurorto sanatorijų privatizacija (“Sūručio”, “Eglės” bei “Lietuvos” sanatorijų) pakoreguos Druskininkų perspektyvą.

Į “Druskonio” klausimą, kada vis dėlto bus priimtas įstatymas dėl lošimo namų, ir kurorte galėsime atidaryti kazino, siūlantis kurti pramogų industriją A.Kubilius atsakė, jog šis Seimas ir Vyriausybė šį klausimą kažin ar svarstys.

“Nežinau, ar pasakiau ką nors paguodžiančio?”, - susitikimo pabaigoje šypsojosi A.Kubilius. Premjeras apdovanotas reklaminiais lankstinukais, “Istoriniu Druskininkų kalendoriumi”, mineralinio vandens gertuve.

| Į viršų |


Švedai siūlo kurortą padaryti naujuoju Holivudu

Violeta KLIMAITĖ

Į Druskininkus atvykstantys ekspertai iš užsienio vietos valdininkams pažeria neįtikinamiausių
idėjų, kurios, jų nuomone, galė- tų prikelti kurortą iš ekonominio sąstingio. Kovo 13 d. miesto savivaldybėje apsilankę Jončiopingo apskrities (Švedija) regioninio planavimo ekspertai patarė druskininkiečiams pasisiūlyti pasaulinei kino pramonei ir tapti naujuoju Holivudu.

Tai jau antrasis šios Švedijos apskrities ekspertų vizitas Druskininkuose. Švedų projektą “Regioninės plėtros planavimas Lietuvoje”, kurio trukmė - 2 metai, finansuoja Švedijos vyriausybė. Pernai liepą prasidėjęs projektas (į Lietuvą iš Švedijos atvyksta įvairių sričių specialistai, siūlantys savo žinias ir patyrimą) gavo 600 tūkst.Lt finansavimą. Tai ne materialinė, bet konsultacinė švedų pagalba įgyvendinant Alytaus apskrities regioninės plėtros programą.

Šį kartą į kurortą vienos dienos vizitui atvyko švietimo sistemos ekspertai bei Jončiopingo apskrities savivaldybės verslo ir pramonės, kaimo plėtros specialistai. Kurorte švedai susipažino su “Ryto” vidurine ir Amatų mokyklomis, aplankė gydyklas bei A.Česnulio sodybą Jaskonyse. “Leiskite jaunimui fantazuoti, ką galima padaryti Druskininkuose”, - savivaldybės pareigūnams siūlė švedų delegacijos narys. Pasak vicemero V.Dabruko, šviežesnes mintis atveža užsieniečiai (siūlo tapti sporto, pramogų, vaikų miestu ir pan.), o vietiniai šiandien galvoja, kaip išgyventi iki rytojaus.

Švedų ekspertai, siūlantys savo žinias ir patirtį, pažadėjo tarpininkauti, kad kitąmet Ekovast organizuojama tarptautinė konferencija kaimo plėtros klausimais įvyktų Druskininkuose. Pasak jų, tokio lygio seminaras su dalyvaujančiais ES šalių narių ir kandidačių atstovais sukurtų atitinkamą kurorto įvaizdį.

| Į viršų |


Priešrinkiminis pamfletas

Alfonsas ŠULIAUSKAS

Kiek pamenu, nesiseka Druskininkams su valdžia. Tuoj po karo mieste tvarką darė pistoletais daužydami stalus “išvaduotojai“, kurie savaitgaliais prisišvampę baltašiškiečių krūminės granatomis miestelėnų ir vaikų akivaizdoje Ratnyčėlės žiočių daubose sprogdindavo tada dar negausias Nemunėlio žuvis. Vėlesnioji “vienbalsiai“ išrinkta tarybinė valdžia laikė miestą savo daržu, statė, ką liepė vyresnysis brolis, prigrūdo miestą gigantiškų sanatorijų, kino teatrų, restoranų, ligoninių, baseinų, kurie kaip priešistoriniai dinozaurai riogso subtilios Druskininkų žalumos apsupti. Vienodos blokinės gyvenamosios “dėžutės“ir lietuviškai ukrainietiški “kreščiatikai“, vietoj jų išpjovus daugelį puikių medžių, supanašino kurortą su kitais miestais.

Paskelbus Nepriklausomybę, Druskininkai pakaitom priklauso vis kitoms partijoms ir valdžioms. Jos desperatiškai gaivina, renovuoja, ieško turtingų sponsorių, rengia grandiozines kurorto atkūrimo konferencijas ir toliau jau dešimt metų po gabalėlį remontuoja prestižinę M.K.Čiurlionio gatvę. Visų partijų atstovai tik ir rūpinasi, kaip padėti savam arba gimtajam miestui. O kiek ministerių paruošėme Lietuvai! Ir jie, rodos, padeda, kiek gali. Viena iš buvusių druskininkiečių net spaudoje pareiškė tiksliai žinanti, kaip pagelbėti kurortui, tačiau visa tai bus padaryta, jeigu savivaldybių rinkimuose balsuosime už partiją konkrečiu numeriu. Taigi kiek pastangų...o Druskininkai toliau silpsta kaip kurortas, nyksta kaip miestas, virsta pūvančių medinių namukų kaimu, kuriuos lyg kažkas nupirkęs, lyg ne, o vyriausias urbanistas už juos “deda galvą“, kaip už didžiausią, nors ir nykstančią vertybę. Kažkaip netyčia praradom pelningą krašto apsaugos tarnybą, atiduodami ją gudresniems varėniškiams, nejučia praradom miesto-kurorto statusą...Gal taip patarė Vilniuje reziduojančios partinės viršūnės?!

Ir vėl naujas priešrinkiminis šurmulys. Kokie spalvingi plakatai, kokie gražūs ponai, kokie saldūs pažadai.. Ir ateis Šlapjurgis su merga Susukate, ir nežinos, už ką balsuoti...Kas jau kas, o po balsavimų tvoros ir sienos dar ilgai mirgės agitaciniais draikalais, kurių dabar ir nuvalyti nebus kam, nes taupydami atsisakėme valytojų ir kiemsargių.

Senovės graikai, pasitelkę Sokratą, Pitagorą, Platoną, Aristotelį ir Archimedą, sugalvojo demokratiją, kuria šiandien taip išradingai naudojamės, tačiau jie žiauriai bausdavo nepateisinusius bendruomenės lūkesčių valdininkus, kuriuos, beje, rinkdavo tik porai metų. Juos paprasčiausiai nustumdavo nuo olos į Jonėjos jūros vandenis. Tačiau mes ne kokie laukiniai graikai (nors jie ir padėjo pasaulio kultūros pagrindus). Mes - 21 amžiaus valstybė ir savo deputatus, kuriais nuolatos nusiviliame, galime pagąsdinti nebent simboliniu Mindaugo, liūdnai stovinčio prie savivaldybės, kardu arba V.Malinausko sovietinių monstrų skulptūrų parke atsirasiančia vieta tiems išrinktiesiems, kurie svajoja apie dar laisvus individualios statybos buvusio aerouosto plotus, gerus atlyginimus, blizgančias mašinas. ...Kalbasi 2 potencialūs deputatai: “balotiruokis, brolau, nes priešingu atveju mūsų planui - šakės“...

Įdomiausia, kad naujai atėjusieji vieningai tvirtina: “Ką mes galime padaryti, savivalda apribota, biudžetas centralizuotas, gal kiek duos, o gal ir ne“. Kaip anais senais laikais.

| Į viršų |


Rinkimų komisijos pirmininkės likimas
dar sprendžiamas

Rasita BOČIENĖ

Nesitarė su partijomis

Kovo 3 d. numeryje “Druskonis” rašė apie tai, kaip miesto rinkimų komisijos pirmininkė Milda Klybienė, nepasitarusi su politinių partijų atstovais, jų rinkiminėms programoms paskelbti Valstybės skirtus pinigus pervedė savo bendrapartietės socialdemokratės Rimos Viniarskaitės įmonei. Be to, pinigų pervesta kelis kartus daugiau, nei iš tiesų kainavo rinkiminio biuletenio išleidimas.

Šešių rinkimuose į miesto savivaldybę dalyvaujančių politinių partijų atstovai pasirašė kreipimąsi į Vyriausiąją rinkimų komisiją, prašydami patikrinti ir įvertinti Druskininkų rinkiminės komisijos darbą bei sustabdyti M.Klybienės, kaip komisijos pirmininkės, įgaliojimus.

Kovo 10 d. į Druskininkus atvyko du Vyriausiosios rinkimų komisijos nariai Živilė Verbylaitė ir Algimantas Sapiega. Su jais susitikti buvo pakviesti miesto rinkimų komisijos nariai bei politinių partijų atstovai.

Sutartis - staigmena

Kaip jau buvo skelbta, Vyriausiajai rinkimų komisijai M.Klybienė pateikė vasario 24 d. miesto rinkimų komisijos posėdžio protokolą, iš kurio matyti, kad komisija svarstė klausimą dėl sutarties, ir niekas iš komisijos narių dėl jos sudarymo neprieštaravo. Protokole atsispindi, jog devyni tąkart komisijos posėdyje dalyvavę jos nariai balsavo “už”, o prieštaravimai buvo iškilę tik dėl smulkmenų. Vyriausiosios rinkimų komisijos narių paprašyti prisiminti vasario 24-osios posėdį, visi miesto rinkimų komisijos nariai patvirtino, jog su jais dėl sutarties su R.Viniarskaitės įmone pirmininkė M.Klybienė nesitarė. “Buvau pastatytas prieš įvykusį faktą ir tiesiog likau išsižiojęs”, - sakė komisijos narys Z.Arnašius. “Ši sutartis buvo staigmena ir man pačiam, - kalbėjo rinkimų komisijos pirmininkės pavaduotojas J.Burokas. - Be to, kaip teisininkui, ji man kėlė abejonių”. Pasak J.Buroko, M.Klybienė veikia taip, kad atrodo, jog rinkimų komisija visai nėra reikalinga.

Gavę žodį, politinių partijų atstovai priekaištavo rinkimų komisijos pirmininkei M.Klybienei, kad ji atsisakinėdavusi susitikti ir pasitarti su partijų atstovais, nesileisdavusi su jais į kalbas. Dėl to partijų atstovai jaučiasi užgauti. Pasak kai kurių partijų atstovų, jie abejoja, ar M.Klybienė, būdama komisijos pirmininkė, objektyviai organizuos rinkimus.

Partijos pretenzijų nereiškė

Paprašyta pakomentuoti susidariusią situaciją, miesto rinkimų komisijos pirmininkė M.Klybienė pasakė, jog žmonių pavydas yra nekomentuojamas. Pasak pirmininkės, sutartį išleisti rinkiminį biuletenį ji sudariusi neatsiklausdama kitų komisijos narių, nes laiko save administratore, įgaliota tokius klausimus spręsti savarankiškai.

M.Klybienė pareiškė nusprendusi išleisti politinių partijų rinkimines programas atskiru biuleteniu dėl to, kad abiejų miesto savaitraščių bendras tiražas nesiekia 10 tūkst. egzempliorių, o be to, biuletenį galima buvo išplatinti ir naujai prie Druskininkų prijungtų teritorijų gyventojams.

Pirmininkės teigimu, rengiant šį biuletenį spaudai, nė vienos partijos atstovai jokių pretenzijų nereiškė.

Keisti - per vėlu

Vyriausiosios rinkimų komisijos nariai pažadėjo politinių partijų atstovams, gavę atliktų darbų sąmatą, nuodugniai ištirti, ar racionaliai ir taupiai buvo panaudotos valstybės skirtos lėšos. “Didžioji dalis partijų rinkiminėms programoms skirtų pinigų išnaudota, o partijos liko nepatenkintos”, - sakė A.Sapiega.

Pasak Ž.Verbylaitės, Vyriausiajai rinkimų komisijai bus siūloma pakeisti Druskininkų rinkimų komisijos pirmininkę. Ar M.Klybienė bus pašalinta iš rinkimų komisijos narių, ar tik iš pirmininkės posto, nulems tai, kokie duomenys bus gauti iš R.Viniarskaitės įmonės. “Vyriausiosios rinkimų komisijos nuomone, miestų rinkimų komisijos nariai neturėtų konfliktuoti su vietiniais partijų lyderiais”, - sakė ji.

Paprašyti pasisakyti didelė dalis rinkimų komisijos narių pareiškė nuomonę, jog keisti pirmininkę per vėlu - per mažai laiko liko iki rinkimų dienos. Atvykusieji pažadėjo informuoti Vyriausiąją rinkimų komisiją apie miesto rinkimų komisijos narių sprendimą.

Kovo 14 d. vykusiame Vyriausiosios rinkimų komisijos posėdyje galutinis sprendimas dėl Druskininkų rinkimų komisijos pirmininkės M.Klybienės nebuvo priimtas. Šis klausimas dar kartą turėjo būti svarstomas vakar, kovo 16-ąją, vykusiame posėdyje. M.Klybienės poelgį Vyriausioji rinkimų komisija laiko rimtu pažeidimu.

| Į viršų |


REDAKCIJOS ADRESAS: Vilniaus al. 32, 4690 Druskininkai; E-paštas: vija@elnet.lt
TELEFONAI: Redaktorius - 55116, Korespondentai - 55123, 53631. FAKSAS: 55113