Laisva vieta reklamai
MIESTO ŽINIOS 2000 m. vasario 24 - kovo 2 d. Nr. 9 (542)
rek2.jpg (12950 bytes)

 

 

Dienų tėkmė savivaldybėje

Bus finansuojamas investicinis projektas

Europos Komisijos Regioninės plėtros direktoratas svarstė Druskininkų miesto savivaldybės pateiktus investicinius pasiūlymus „Druskininkų vandenvalos sistemos atnaujinimas ir išplėtimas” ir nusprendė skirti lėšų investiciniuose pasiūlymuose numatytoms reikmėms: Druskininkų miesto biologinio valymo įrengimams statyti, Ratnyčios gyvenamojo kvartalo nuotėkų tinklams bei Gailiūnų inžineriniams tinklams tiesti. Bendras investicijų poreikis - 24,468 mln.Lt. Europos investicijų banko paskola sudarys 30 % projekto vertės (7,340 mln. Lt), Europos Sąjungos ISPA struktūrinio fondo subsidija (negrąžintina paskola) - 50 % ( 12,234 mln. Lt), likusius 20 % - Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Druskininkų miesto savivaldybės biudžetų lėšos (4,894 mln. Lt). Numatyta, kad techninio projekto užduotį, o vėliau ir patį projektą parengs PHARE Aplinkos apsaugos konsorciumo specialistai. Vasario 21 d. Druskininkuose lankėsi šio konsorciumo atstovai iš Danijos. Jie domėjosi UAB „Druskininkų vandentiekis” ūkine veikla, apžiūrėjo miesto nuotėkų mechaninio valymo dabartinius įrengimus, nagrinėjo jų techninę dokumentaciją.

Ketinama dalyvauti jaunimo projektų konkurse

2000-ieji metai paskelbti Jaunimo metais. Druskininkų miesto savivaldybė ketina dalyvauti Valstybinės jaunimo reikalų tarybos, Baltijos ir Amerikos šalių partnerystės programos ir Šiaurės šalių informacijos biuro organizuojamame projektų „Jaunimas bendruomenei” konkurse. Tokiu būdu galima būtų gauti lėšų vietinių nevyriausybinių jaunimo organizacijų, moksleivių savivaldos institucijų projektams įgyvendinti - kiekvienai konkursą laimėjusiai savivaldybei numatoma skirti po 10 - 25 tūkst. Lt.

Dėl atlyginimų priemokų

Savaitraščio „Druskonis” korespondentė Violeta Klimaitė kreipėsi į miesto merą dėl 1999 m. pabaigoje kai kuriems savivaldybės administracijos darbuotojams išmokėtų darbo užmokesčio priedų. Paaiškiname, kad Valstybės tarnybos įstatymo, galiojančio nuo 1999 m. liepos 30 d., šeštojo skirsnio „Darbo užmokestis ir kitos išmokos” 34 straipsnyje „Priemokos” numatyta: valstybės tarnautojams mokamos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytos priemokos už darbą poilsio bei švenčių dienomis, taip pat už pareigybės aprašyme nenurodytą ar įprastą darbo krūvį viršijančią veiklą, atsiradusią dėl kito valstybės tarnautojo laikino nedarbingumo ar papildomų užduočių. Papildomos užduotys turi būti suformuluotos valstybės tarnautojui raštišku pavedimu. Priemokų už straipsnyje nurodytas sąlygas suma negali viršyti 50 % pareiginės algos. Priemokų skyrimo tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.

Vadovaujantis Vyriausybės 1997 m. balandžio 14 d. nutarimo Nr. 357 „Dėl biudžetinių įstaigų ir organizacijų darbuotojų darbo apmokėjimo sąlygų dalinio pakeitimo” p. 4.2., neviršijant darbo užmokesčiui skirtų lėšų, darbuotojams galima nustatyti priedus už aukštą kvalifikaciją, skubių, svarbių ar sudėtingų darbų (užduočių) vykdymą, priemokas už laikinai nesančių darbuotojų funkcijų (pareigų) arba raštišku darbuotojo sutikimu - papildomų darbų vykdymą.

Miesto mero 1999 03 31 potvarkiu Nr. 182 yra patvirtinta kitų išmokų (pašalpų) mokėjimo savivaldybės darbuotojams iš darbo užmokesčio fondo ekonomijos tvarka.

1999 m. pabaigoje, savivaldybės administracijos darbuotojams išmokėjus darbo užmokestį ir nurodytais juridiniais dokumentais leidžiamas mokėti papildomas priemokas, darbo užmokesčio fonde dar liko 11,2 tūkst. Lt darbo užmokesčio fondo ekonomija. Tarybos sprendimu savivaldybės administracijos darbo užmokesčio fondo ekonomijos lėšos buvo perskirstytos: 8,9 tūkst. Lt skirta viešosios įstaigos Druskininkų kultūros centro darbuotojų darbo užmokesčiui (Tarybos 1999 12 29 sprendimas Nr. 520), o 2,3 tūkst. Lt liko savivaldybės biudžete nepanaudota.

Vyks miesto Tarybos posėdis

Druskininkų miesto tarybos posėdis vyks š. m. vasario 29 d. Tarybos posėdžių salėje (Vasario 16-osios g. 7). Pradžia 9 val.

| Į viršų |


Skandinavai siūlosi bendradarbiauti

Rasita BOČIENĖ

Vasario 17 d. miesto savivaldybėje vyko Druskininkų, Lazdijų bei Varėnos savivaldybių ir visuomeninių organizacijų atstovų susitikimas su darbo grupe, atstovaujančia keturių nedidelių miestelių Skandinavijos šalyse - Norvegijoje, Danijoje, Švedijoje bei Suomijoje - savivaldybėms.

Bendradarbiavimas tarp šių Skandinavijos miestelių vyksta jau nuo 2-ojo pasaulinio karo pabaigos. Praėjusių metų birželio mėnesį šie bendradarbiaujantys miestai nusprendė sustiprinti savo ryšius, santykius išplečiant į Rytus. Pirmiausia buvo ieškoma partnerių Baltijos šalyse, todėl bendradarbiauti buvo pasiūlyta Pietų Lietuvos savivaldybėms. Skandinavai sukūrė darbo grupę, kuri praėjusią savaitę ir atvyko į Druskininkus. Svečiai sakė manantys, kad bendradarbiavimui pasisekus, naudos turės ir lietuviai, ir skandinavai.

Kurorto meras A.Maknys pristatė svečiams Druskininkus, jų esamą ir būsimą teritoriją, gyventojų skaičių, papasakojo apie miesto biudžeto paskirstymą, mineralinio vandens išteklius, kurorto bendravimą su kitais užsienio šalių miestais ir pan. Svečius sudomino, kaip Druskininkų teritorijos išplėtimas atsilieps jų gyventojams. Pasak mero, problemų druskininkiečiai turės, nes naujosiose teritorijose infrastruktūra nėra pakankamai išvystyta, tačiau, anot jo, džiugina tai, kad geriau bus prijungtųjų teritorijų gyventojams - valdžia bus arčiau žmonių ir žmonės bus arčiau valdžios. Be to, policija, medikai bei mokyklos ir iki šiol aptarnavo didelę dalį šių teritorijų gyventojų.

Skandinavai pristatė savo parengtą bendradarbiavimo projektą. Šiame projekte prioritetas teikiamas aplinkos apsaugai, taip pat nemažą dėmesį skiriant rajonų kompiuterizavimo tobulinimui bei informacinės technologijos komunikacijos sistemų diegimui ir vietinės savivaldos tobulinimui, į šią veiklą įtraukiant tiek politikus bei verslininkus, tiek eilinius gyventojus. Buvo siūlomos dvi pagrindinės projekto darbo kryptys: aplinkosaugos reikalai bei savivaldybių darbas ta linkme ir organinių atliekų tvarkymas. Pasak projektą pristačiusių skandinavų, jis nėra galutinis - rengėjai pasiruošę mielai priimti Lietuvos pusės pasiūlymus. Projektas būtų finansuojamas iš trijų šaltinių: “LADRUVOS” resursų, Skandinavijos miestų skiriamomis lėšomis bei tarptautinių institucijų fondų. Tiesa, pasak svečių, bendradarbiaujantys Skandinavijos miestai ketina daugiau padėti žmogiškaisiais resursais - t.y. perduodami patirtį.

Lietuviai nedelsdami pateikė savo pasiūlymų projektui: akcentuoti jo vietas, aktualias darbui su jaunimu, agroturizmui, savivaldybių aplinkosaugos specialistų aprūpinimui informacija, galbūt netgi mašalų naikinimui.

Išsiskiriant buvo susitarta, kad Druskininkų, Varėnos ir Lazdijų savivaldybių atstovai per mėnesį raštu pateiks skandinavams savo pasiūlymus dėl projekto, o galutinis sprendimas dėl bendradarbiavimo bus priimtas birželio mėnesį.

| Į viršų |


“Neįsivaizduoju savo miesto be geros
sporto salės ir tokio pat aikštyno“

Į druskininkiečių klausimus atsako Kūno kultūros ir sporto skyriaus vedėjas Jonas JAZEPČIKAS.

Savivaldybės Kūno kultūros ir sporto skyriaus vedėjas Jonas Jazepčikas (dešinėje) su daugkartiniu Druskininkų sportinio ėjimo tarptautinių varžybų taurės laimėtoju latviu Aigaru Fadejevu.

Savivaldybės Kūno kultūros ir sporto skyriaus vedėjas Jonas Jazepčikas (dešinėje) su daugkartiniu Druskininkų sportinio ėjimo tarptautinių varžybų taurės laimėtoju latviu Aigaru Fadejevu.

- Kodėl nėra biudžeto lėšomis išlaikomo lengvosios atletikos trenerio mūsų mieste, kadangi vien sportinis ėjimas dar nėra visa lengvoji atletika?

Jonas JAZEPČIKAS. Taip. Lengvajai atletikai, sporto karalienei, kurią sudaro ieties, disko, kūjo metimai, rutulio stūmimas, šuoliai į tolį, aukštį, su kartimi, trišuolis, trumpų, vidutinių ir ilgų nuotolių bėgimai, sportinis ėjimas, penkiakovės bei dešimtkovės, estafetės, mūsų iki šio nebuvo ir nėra reikiamos treniruoči ų bazės, stadiono, lėšų treneriams išlaikyti. Todėl lengvoji atletika pas mus pamiršta. Pastaruoju metu visuomeniniais pagrindais ją bandoma atgaivinti. Su grupele moksleivių dirba visuomenininkas Martinas Gasparianas. Tačiau nereikia pamiršti, kad siekiant aukštesnių rezultatų, būtina trenerių specializacija. Mūsų mieste yra puikios sąlygos užsiimti ilgų nuotolių bėgimu ir sportiniu ėjimu. Todėl pastarasis ir pasirinktas.

- Kodėl Druskininkų ėjimo klubą finansuoja ir Švietimo skyrius, ir Sporto skyrius? Šį klubą lankančius moksleivius turėtų finansuoti Sporto mokykla.

J.J. Švietimo skyrius ėjimo klubo nefinansuoja. Savivaldybė Kūno kultūros ir sporto skyriui skiria tik dalį lėšų sporto klubams paremti. Jie, pateikę savo veiklos programas, arba laimi, arba pralaimi konkursus. 1999 m. savivaldybės sudaryta komisija konkurso būdu atrinko tik 6 miesto sporto klubus, tarp kurių ir ėjikų klubas. Šie klubai gavo lėšų savo veiklai finansuoti. Moksleiviai ėjikai lanko Sporto mokyklą ir už tai ten treneris gauna atlyginimą.

- 1999 m. ėjimo klubui skirta 20 tūkst.Lt, suaugusiųjų krepšinio komandai “Tobis” - 33 tūkst.Lt. Ar tai nesusiję su tuo, jog šių klubų prezidentas yra savivaldybės Kūno kultūros ir sporto skyriaus vedėjo J.Jazepčiko brolis Kęstutis Jezepčikas?

J.J. Šiems klubams neatsitiktinai skirtos tokios lėšos, nes jie pateikė atitinkamas programas, kurios atitiko miesto visuomeninių organizacijų programų finansavimo ir miesto savivaldybės nustatytą tvarką. Komisija, nagrinėjusi programas ir skyrusi joms lėšas, rėmėsi Lietuvos kūno kultūros ir sporto departamento rekomenduota ir nustatyta vietose tvarka. Pagal ją atsižvelgta, kaip buvo atstovaujamas klubas pasaulio, Europos čempionatuose, taurių varžybose, kiek narių yra Lietuvos rinktinėse; kiek miesto žmonių (komandų) dalyvauja Lietuvos, miesto, apskrities čempionatuose, tos ar kitos sporto šakos varžybose; koks gaunamas papildomas finansavimas ne iš miesto biudžeto, kokie ryšiai su rėmėjais ( savivaldybė skiria tik 50 proc. lėšų); kiek žiūrovų, sirgalių susirenka stebėti vienas ar kitas varžybas. Reikia priminti, kad kuo aukštesni rezultatai, tuo daugiau reikia lėšų.

Man labai skaudu, kad yra žmonių, kurie, siekdami įgelti, klausia, kodėl aš savo broliui Kęstučiui, ėjikų klubo prezidentui, skiriu papildomai lėšų. Tuo tarpu klubui skiriama tiek lėšų, kiek savivaldybės skirta klubo programai vykdyti. Skaitytojams tikslinga priminti, kad brolis, buvęs vienas iš kandidatų į Barselonos olimpines žaidynes, įkūrė Druskininkuose pirmąjį Lietuvoje ėjimo klubą. Jo nariai, atstovaujantys mūsų miestui, sudarė Lietuvos rinktinės pagrindą Atlantos olimpinėse žaidynėse. Šis klubas Europos stipriausių ėjikų klubų čempionatuose 1997 ir 1998 metais užėmė 3-iąsias vietas, jo auklėtiniai tapo Baltijos šalių daugelio varžybų nugalėtojais. Kasmet vykstančios Druskininkų ėjimo sporto taurės varžybos įtrauktos į Europos lengvosios atletikos varžybų sporto kalendorinius planus. Man belieka džiaugtis ir didžiuotis savo broliu, siekiančiu maksimalių tikslų ir garsinančiu mūsų miestą savo treniruojamų sportininkų pasiekimais.

- Kokia tvarka ir konkrečiai kokie asmenys miesto sporto klubams skirsto pinigus?

J.J. Miesto taryboje patvirtinama visuomeninių organizacijų klubų programų finansavimo tvarka. Jos turi būti pristatomos iki nustatyto laiko. Gavus programas, mero potvarkiu sudaroma komisija, kuri savo posėdžiuose nustato jų vertinimo kriterijus ir atrenka geriausias. Pastarąsias pateikia svarstyti miesto tarybai, kuriai programas aprobavus, surašomos sutartys. Tik tuomet skiriamos lėšos, o už jų panaudojimą būtina laiku atsiskaityti.

- Ar reikalingas Sporto skyriui automobilis “Ford Transit”, kuris naudojamas ėjimo klubui ir dažnai asmeniniais tikslais? Kiek konkrečiai per metus kainuoja šios mašinos išlaikymas?

J.J. Savivaldybės Kūno kultūros ir Sporto skyriaus automobilis naudojamas pagal administratorės įsakymu patvirtintas taisykles. Juo sportininkai nemokamai vežami į įvairaus rango varžybas (respublikos, tarptautines, apskrities), vykstančias pagal Kūno kultūros ir Sporto skyriaus liniją. Kolektyvai, klubai, komandos ir delegacijos, norinčios vykti šiuo automobiliu į įvairias varžybas, gali automobilį ir išsinuomoti. Nuomos lėšos pervedamos į spec. sąskaitą. Be ėjikų, į varžybas vežėme bėgikus, šaškininkus, šachmatininkus, slidininkus, tinklininkus, futbolininkus, krepšininkus ir kitų sporto šakų atstovus. Automobilis skyriaus darbuotojų asmeniniais tikslais naudojamas tik nelaimės atveju, jiems patiems apsimokant benzino ir amortizacijos išlaidas. Veždami šiuo mikroautobusu, sutaupome nemažai lėšų. Pavyzdžiui, juo vežant sportininkus į Pasvalį, kelionės išlaidos buvo 220 Lt, tuo tarpu panašią transporto priemonę nuomojant, tektų mokėti 600 Lt. Kadangi skyrius negali turėti savo vairuotojo, aš pats, vairuodamas automobilį darbo dienomis bei šeštadieniais ir sekmadieniais, kai vyksta daug sporto varžybų ir renginių, lyg sudarau įspūdį, kad juo naudojuosi savo poreikiams.

- Ar negalvojate, kad Druskininkuose, kur gyvena apie 20 tūkst.gyventojų, 4 etatai Savivaldybės Kūno kultūros ir Sporto skyriuje yra lėšų švaistymas, kai, pavyzdžiui, Alytuje, kuris turi apie 80 tūkst.gyventojų, yra tik 2 etatai?

J.J. Kiekviena Savivaldybė turi savo kūno kultūros ir sporto organizavimo sistemą. Lyginti mūsiškio skyriaus su Alytaus miesto Savivaldybės sporto taryba, kur dirba tik 2 etatiniai darbuotojai, nederėtų. Jų ne tokios pareigybinės funkcijos. Pagrindinį kūno kultūros ir sporto darbą Alytuje atlieka prie Sporto rūmų esantis Sporto skyrius, kuriame yra 23 etatiniai darbuotojai. Apskrities centre veikia 2 Sporto mokyklos. Apskritai Alytuje yra 301 sporto darbuotojų etatas.

- Kodėl metinėse ataskaitose neatsiskaitote, kiek konkrečiai kiekvienam sporto klubui ir Sporto skyriui išlaikyti skirta pinigų?

J.J. Kūno kultūros ir sporto skyrius miesto savivaldybės administracijai pateikia ataskaitas kas mėnesį, ketvirtį ir už metus, o Lietuvos Kūno kultūros ir sporto departamentui - tik už metus. Klausimą pateikęs pilietis nenurodė, kam mes dar neatsiskaitėme. Kai miesto taryba skiria mums lėšas ir jas panaudojame, atsiskaitome savivaldybės administracijai, o pastaroji - miesto tarybai. Lėšų panaudojimą tikrina ir Savivaldybės kontrolės tarnyba. Kiek lėšų miesto taryba skiria programoms įgyvendinti, klubas privalo žinoti, o ne įtarinėti mūsų skyrių, kad jis neatiduoda visų lėšų. Juolab praėjusiais metais skyrius negavo planuotų 26 tūkst. 900 Lt.

- Kodėl kai kuriuose biudžeto lėšomis remiamuose sporto renginiuose (pavyzdžiui, kultūrizmo čempionate) už įėjimą reikia mokėti?

J.J. Apie tai, kad už įėjimą į kultūrizmo čempionatą bus imamas mokestis, sužinojau tik prieš pat čempionato atidarymą, nes tuomet sirgau, todėl įtakoti “Sakalo“ klubui bei Lietuvos kultūrizmo federacijai dėl jų sprendimo pakeitimo jau nebuvo galima. Miesto gyventojai galės nemokamai dalyvauti sporto renginiuose tuomet, kai juos finansuos tik Kūno kultūros ir Sporto skyrius.

- Ar Sporto skyriaus vedėjas tarpininkavo, kai buvo skirti 2100 Lt iš mūsų miesto biudžeto Lazdijų rajono Leipalingio miestelio gyventojui p.Mikelioniui, vykusiam į rankų lenkimo varžybas Vladikaukaze?

J.J. Tokiais atvejais pagal veikiančius įstatymus neprivalu būti prisiregistravusiam Druskininkuose. Tačiau šią situaciją neišsamiai išsiaiškinau ir buvo priimtas skubotas sprendimas, todėl savo klaidą pripažįstu. Tačiau nereikia pamiršti, kad Leipalingio miestelis jau yra mūsų savivaldybės dalimi, ir jo gyventojai atstovaus Druskininkams.

- Dėl biudžeto lėšų stygiaus buvo apkarpytas sporto klubo “Sakalas” programos finansavimas, nes pinigų paprasčiausiai nėra. Atrodo, klubo prezidentui V.Lučinskui pavyko įtikinti miesto valdžią, kad jam skirtų lėšų. Gal visiems mums, biudžeto lėšomis finansuojamų programų autoriams, reikėtų taikyti tas pačias sąlygas?

J.J. Kūno kultūros ir Sporto skyrius dėl biudžeto lėšų stygiaus 1999 m. negavo 26 tūkst. 900 Lt, o klubai - 11tūkst. 500 Lt. Todėl ir “Sakalo“ klubo programai realizuoti trūko 2000 Lt.

- Kokią vietą tarp kurorte plėtojamų sporto šakų užima tinklinis? Ar užsiima kas nors mieste jaunimo tinklinio propagavimu? Kokiu būdu druskininkiečių jaunimas, mėgstantis žaisti tinklinį, galėtų dalyvauti ne tik miesto tinklinio pirmenybėse, bet ir respublikinėse šios sporto šakos varžybose?

J.J. Šiuo metu tinklinis nėra prioritetinė sporto šaka mūsų mieste. Jį žaidžia mažokas sportininkų skaičius. Tai nepailstantys sporto veteranai, 2-osios ir kitų vidurinių mokyklų moksleiviai. Norint paruošti aukštesnės klasės tinklininkus, kurie galėtų sėkmingai dalyvauti respublikinėse varžybose, reikia nuolatinio trenerių darbo, tinkamos sporto salės. To pas mus nėra. Galbūt Sporto mokykloje galėtų atsirasti tinklinio grupės ir treneriai, kurie ruoštų mūsų veteranų pamainą.

- Ar planuojama pastatyti (suremontuoti) modernią miesto sporto salę?

J.J. Druskininkuose yra 2 nebaigtos įrengti sporto salės. Vieną iš jų kooperuotomis ir savivaldybės lėšomis reikėtų nusipirkti ir, laikui bėgant, sutvarkyti. Tačiau dar nežinia, kaip tai pavyks įgyvendinti. Neįsivaizduoju ateityje savo miesto be geros sporto salės ir tokio pat aikštyno. Jau dabar įvairios varžybos esančiose salėse pasibaigia apie 23val. Jų reikėtų organizuoti dar daugiau, tačiau kur?

- Kodėl kurorte nėra žiemos čiuožyklos?

J.J. Esant nenuspėjamoms žiemoms ir dažniems atolydžiams, pamiršome čiuožti. Mažai tai mokančių, todėl ir nedaug norinčių naudotis čiuožyklos paslaugomis. Kita vertus, čiuožyklą išlieti reikia lėšų, o ją įrengti ant miesto vandens telkinių yra pavojinga.

- Kada turėsime miesto baseiną?

J.J. Plaukimo baseiną turime Sveikatos rūmuose, tačiau jame “plaukioja“ profsąjungų veikėjai bei buvusio Seimo nariai, pasistengę, kad šis objektas netaptų savivaldybės turtu. Utopija pasistatyti naują baseiną.

Kita rubrikos “Pareigūnas atsako skaitytojams“ pašnekovė - Savivaldybės Socialinės globos ir rūpybos skyriaus vedėja Violeta GRIGORIENĖ. Jai klausimus redakcijos telefonais skaitytojai gali pateikti visą mėnesį.

| Į viršų |


REDAKCIJOS ADRESAS: Vilniaus al. 32, 4690 Druskininkai; E-paštas: vija@elnet.lt
TELEFONAI: Redaktorius - 55116, Korespondentai - 55123, 53631. FAKSAS: 55113