Druskininku kurorto savaitrastis
Druskininkų miesto savaitraštis. 11-ieji leidimo metai. 2000 m. sausio 1 - 7 d. Nr. 1 (534)

| Miesto žinios | Policijos žinios | Kurorto plėtra | Sportas | Kultūra | Renginiai | E-paštas | Archyvai |

Skaitiklis sukasi nuo 1998.02.11


“Jeigu galvoji, kad esi laimingas, tai ir esi laimingas“

Arūnas ZURLYS

“Trumpai ir tvirtai tariant,  sėkmingo bendravimo ir laimingesnės būties pagrindas yra loginis mąstymas, aplinkybių ir savęs įvertinimas. To linkiu visiems druskininkiečiams Naujaisiais 2000-aisiais metais, “ - sako žinomas  psichoterapeutas Algimantas Kačergius, sėdėdamas šalia 14-mečio paciento iškirpto iš popieriaus ir padovanoto angeliuko.

“Trumpai ir tvirtai tariant, sėkmingo bendravimo ir laimingesnės būties pagrindas yra loginis mąstymas, aplinkybių ir savęs įvertinimas. To linkiu visiems druskininkiečiams Naujaisiais 2000-aisiais metais, “ - sako žinomas psichoterapeutas Algimantas Kačergius, sėdėdamas šalia 14-mečio paciento iškirpto iš popieriaus ir padovanoto angeliuko.

- sako žinomas Lietuvoje gydytojas Algimantas Kačergius, nuo 1980 metų kaip gydytojas psichoterapeutas padedantis žmonėms galvoti, susigaudyti savyje, vystyti asmenybę, talkinti pacientams keičiant įpročius, darbo režimą ir galiausiai pasveikti. Iki gydytojo psichoterapeuto praktikos, kuri pacientui padeda arba nieko nepadeda ir tuokart niekam nepakenkia, jis dirbo ginekologu, Fizioterapijos gydyklų vyr. gydytoju. Dėl nesutarimų su valdininkais statant Fizioterapijos gydyklą, nes norėjo, kad jos būtų pritaikytos lankstesniam darbui pagal metų sezonus, 1978 m. ne savo noru paliko vyr. gydytojo pareigas ir išvyko į Vilnių, 1980 metais sugrįžo į Druskininkus kaip psichoterapeutas.

Noras daugiau turėt negu gali

Žinomas psichoterapeutas pritaria, kad dauguma įpratę darniai ir graudžiai kniaukti, kad blogai, tačiau nesusimąsto, kad gali būti kitaip ir tai priklauso nuo kiekvieno individualaus gyvenimo būdo. Į “Druskonio“ klausimą, kodėl dabar tiek nelaimingų randasi, gydytojas atsako, kad kolektyviai visus ugdant, buvo ir išliko kiekvieno asmens individuali erdvė suardyta, todėl žmonės, praradę savastį, metėsi į netikrus dalykus - pradėjo nepasitenkint tuo, ką turi, norėt daugiau negu gali turėt, vienas kitą palaikyt įtampoje. Išplito destruktyvi kritika, kuri ardo žmogaus gyvenimą arba apskritai nieko nesiūlo. Kai tokie realių galimybių ir norų prieštaravimai atsiranda, žmogus pykčiu, nerimu, baime, uždarumu ir dar kitokiais sveikatai kenksmingais veiksniais save naikina. Tarpukariu žmones gyvenimui, kaip Dievo valiai, buvo stipriai paruošusi bažnyčia. Deja, tai buvo atimta, o vietoje jos nieko stabilaus žmogui taip ir nebuvo duota. Kodėl dabar tiek bedarbių? Kita vertus, žmonės dirbti atprato, nori daug turėt už dyką, ne taip kaip tarpukariu, kai žmonės dirbdami netgi patrūkdavo. Tiek įžangos minčių, kurios išplėtotos pagal psichoterapeuto pastebėjimus.

Susergama nuo nuosavų minčių

A.Kačergiaus gydymas vyksta be vaistų, atsipalaidavimo treniruotėmis, individualiais ir grupiniais pokalbiais. Jie vyksta 8 temomis. Pirmoji prasideda klausimu, ar nuo nuosavų minčių žmogus gali susirgti? Be abejo, taip. Juk psichika veikia kūną, o kūnas - psichiką. Jei žmogus galvoja, kad jis yra nelaimingas, jis ir tampa nelaimingas. Antra tema susijusi su minčių valdymu jutimais. 3-ioji - apie gyvybės laikrodį: kodėl tiek dirbantis, tiek nedirbantis privalo laikytis paros bioritmų, kuriuos diktuoja saulės sistemos ir kosmoso poveikis žemei ir žmonėms ir šio ryšio išvengti niekaip negalim. Jeigu savo gyvenimo būdu žmogus suardo bioritmus, jis negali būti sveikas. 4-oji tema apie miegą: ką reiškia miegant patiriama baimė, kodėl žmogus bijo užmigti ir kt. Žinoma, lengviausia užmigti tablečių dėka, t. y. psichiką gydyti kūno sąskaita, tačiau tai tik laikina pagalba sau, vienkartinis nerimo užslopinimas. Šiuo atveju psichoterapeutas nuteikia pacientą atvirai psichoanalizei ir psichikos treniruotėms. 5-oji tema - apie streso poveikį, kaip žmogui atsiranda stresinė būsena. Gal dėl įtampos, savigraužos, baimės, sunkaus gyvenimo, savęs sureikšminimo? 6-ojo užsiėmimo metu aiškinamasi, kaip su mūsų širdies ir kraujagyslių sistema susiję kosmoso bioritmai, miegas, stresai ir visa kita.

Dabar, kai dėl nepritekliaus nelaimingųjų gerokai padaugėjo ir viltys dėl gerovės nusikėlė toli į ateitį, žmonės pasimetė, papiktėjo, nusivylė. Valdžiai pradėjus pūstis ir iš žmonių paskutinius syvus spausti, galutinai supratom, kad niekas daugiau mumis nepasirūpins, jei patys savimi neužsiimsime. Belieka kiekvienam save stiprinti ir grūdinti, dar neišnaudotas vidines galias atrasti ir įjungti... Kaip tai padaryti, bene geriausiai išmano ir kitiems pataria būtent psichoterapeutai. Simboliškai Naujųjų išvakarėse, idant būsimaisiais metais dėl savęs šiek tiek vilčių turėtume, “Druskonis“ ir kalbina druskininkietį A.Kačergių, pas kurį sveikatos atvyksta visos Lietuvos žmonės.

Išlieka tie, kurie vienas kitam padeda

7-asis nagrinėja žmonių tarpusavio bendravimą, kiekvieno santykį su bendruomene. Ar gali būti sveikas žmogus, nemokantis bendrauti? Aišku, negali, nes sveikatos pagrindas yra geras bendravimas, kurio metu nejaučiame nei baimės, nei įtampos. Taip yra ne tik žmonėms, bet visiems gyviams. Tiek vieni, tiek ir kiti instinktyviai jaučia poreikį nuolatos bendrauti su į save panašiais, tuo tarpu su kitokiais bendrauti reikia išmokti. Bendravimą lemia tėvų pavyzdys, iš vaisiaus būsenos ar vaikystės paveldėti tėvų pykčiai, išgąsčiai, saugus miegas, judėjimas į tikslą, loginis mąstymas, vertybių hierarchija (kas gera, kas bloga), poreikis darbui. Pagal tai atskirais vaiko amžiaus tarpsniais formuojasi jų psichoemocinės pakopos, išliekančios visą gyvenimą.

Žinios ir civilizacijos komunikacijų išmanymas toli gražu nelemia žmogaus išsivystymo. Bendravimas susiformavo gamtos žiaurios atrankos sąlygomis, kur išryškėjo, jog išlieka tik tie, kurie moka vienas kitam padėti. Tuo tarpu dabar tarpusavio santykiai tesiremia norais kuo daugiau nutvert, įžeidumu, pykčiu, skubėjimu, kurį lemia baimė ir nerimas. Bene pagrindinis bendravimo sutrikimas yra tikslo nesupratimas ir neturėjimas, dėl ko žmogus jaučiasi nereikalingas. Bendraujant pagrindas - išmintis, kantrybė, atsakomybė, pasitikėjimas, nieko nedarymas per prievartą. Į pastarąją organizmas atsiliepia dideliais sutrikimais, augliais, uždegimais. Žinoma, išoriškai žmogus gali susitaikyti su nenormaliu bendravimu, tačiau tai sukelia sutrikusį miegą, įtampą, nerimą. Pesimistai kalba, kad blogai, optimistai - kad dar bus blogiau, todėl jau dabar reikia džiaugtis ir šypsotis.

Daugelis ėda, o ne valgo

Galiausiai 8-ąjį kartą psichoterapeutas aiškinasi su pacientais, kaip žmonės nuosavais dantimis išsikasa sau duobę, t.y. kaip ėda, ryja, o ne valgo. Persivalgymas, dažna mūsų bėda, sutrikdo organizmo savireguliavimą, užslopina natūralius procesus... A.Kačergius priminė kažkada sanatorijoje atliktą apklausą, kiek laiko poilsiautojai pietauja. O varge, iš 100 apklaustųjų 22 pietus sutaršydavo per 2 minutes, iš jų dauguma jausdavo nuolatinę įtampą ir baimę. Išvada: kuo žmogui didesnis nerimas, tuo greičiau valgo. Po šių atvejų keistoka priminti senas tiesas, kad dera išmokti pajusti, kada organizmui gana, kad sotumą patiriame praėjus 17 minučių nuo valgymo pradžios.

| Į viršų |