Druskininku kurorto savaitrastis
Druskininkų miesto savaitraštis. 11-ieji leidimo metai. 1999 m. gruodžio 18 - 24 d. Nr. 51 (532)

| Pirmas puslapis | Policijos žinios | Kurorto plėtra | Sportas | Kultūra | Renginiai | E-paštas |

Miesto žinios


| Dienų tėkmė savivaldybėje | Druskininkų miesto ekonominei ir socialinei būklei pakeist | Ką Druskininkai gali pasiūlyti išrankiam poilsiautojui? |

| Druskonis klausia skaitytojų | Žiemos negalios | DruskoniS klausia skaitytojų |


Dienų tėkmė savivaldybėje

Dar vieneri metai glaudžia savo sparnus, ir švenčių nuojauta jau taip arti. Pakilkime iš kasdienybės dulkių - tegul nuprausia mus vilties rasa. Šv. Kalėdų rytas tebrėkšta mums šviesus, džiaugsmingas, nuteikiantis kilnioms idėjoms ir geriems darbams. Per metų slenkstį ženkim, pamiršę rūpesčius ir nerimą. 2000-aisiais būkim stiprūs, dideli sumanymais ir siekiais. Tegul Naujieji dovanos sveikatos ir sėkmės. Tikėkim - laimė mūsų neaplenks.

Miesto meras Algimantas Maknys

Gruodžio 10 d. prie šventinės miesto eglės susirinkusį gausų vaikų būrį aplankė Kalėdų senelis. Pasakęs sveikinimo kalbą, jis puolė savo stebuklingos lazdos galią demonstruoti. Tačiau lempučių girliandos ant skarotosios šakų sužibo tik tuomet, kai burtų lazdą palietė miesto meras. Senelis ilgai neužtruko: išklausęs choru deklamuojamą tradicinį eilėraštį „Eglutė skarota” ir pažadėjęs per šv. Kalėdas sugrįžti, jis savo kaukiančia gaisrine mašina išvažiavo į kitus miestus. Renginio vedėja susirinkusiems papasakojo, kad šventinę eglę apie trisdešimt metų augino Jonas ir Alvyra Činikai, o padovanojo ją druskininkiečiams Roma Rėkaitė.

Gruodžio 10 d. savivaldybės kontrolierius A. Aleksandravičius Lietuvos savivaldybių kontrolierių asociacijos konferencijoje skaitė pranešimą apie Alytaus apskrities savivaldybių kontrolierių darbą. A. Aleksandravičius yra apskrities savivaldybių kontrolierių koordinatorius. Be to, jis vėl išrinktas asociacijos valdybos nariu.

Nuo gegužės mėnesio miesto mokytojai, bibliotekininkai, mokiniai rinko buvusių tremtinių, politinių kalinių, pasipriešinimo okupaciniam režimui dalyvių prisiminimus. Gruodžio 14 d. Tarybos posėdžių salėje buvo apibendrintas šis darbas. Į renginį atvyko Seimo narys J. Galdikas, apskrities viršininkas I. Aleškevičius, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Memorialo departamento atstovai - akcijos organizatoriai bei jų talkininkai druskininkiečiai, užrašiusieji tremtinių ir rezistentų prisiminimus. Mūsų mieste ir jo apylinkėse vykusią apklausą koordinavo Lilia Žukauskienė ir Gintautas Kazlauskas. Pastarasis papasakojo, kad pagal sąrašus buvo numatyta apklausti 430 asmenų. Užpildytos 342 anketos, duomenis apie tremties bei kalinimo vietas papildomai pateikė dar 76 gyventojai, pirmųjų giminaičiai ir pažįstamieji. Kai kurie žodinę informaciją iliustravo nuotraukomis, pagrindė dokumentais. Visa medžiaga bus perduota Memorialo departamentui, liks ateities kartoms, istorijai. Tai aktyvių ir nuoširdžių prisiminimų rinkėjų nuopelnas. Seimo pirmininko V. Landsbergio bei Pasipriešinimo okupaciniams režimams dalyvių ir nuo okupacijų nukentėjusių asmenų teisių ir reikalų komisijos pirmininko A. Stasiškio padėkos įteiktos mokytojoms Z. Aleksonienei, E. Smaidžiūnienei, D. Urniežienei, moksleiviams M. Barkauskui, A. Dailydei, Ž. Kalpokui, R. Navickaitei, V. Zdanavičiūtei. Miesto meras A. Maknys įteikė dar 39 padėkas mokytojams, bibliotekininkams, moksleiviams pažadėjo ekskursiją į Vilnių. Memorialo departamentas, Alytaus apskrities viršininko administracija miesto mokyklų bibliotekoms, Rezistencijos ir tremties relikvijų muziejui padovanojo knygų. Susirinkusiems koncertavo Kultūros centro Pagyvenusių žmonių meno saviveiklos kolektyvas (vad. R. Mikalčienė), mokytojų trio (vad. V. Šedienė), „Ryto” vidurinės mokyklos folkloro ansamblis „Racilukai” (vad. L. Dudulienė).

Miesto mero 1999 12 15 potvarkiu Nr. 676 leista R. Gvozdiovo komercijos firmai atidaryti parduotuvę ir barą „Laisvė” nuomojamose patalpose Laisvės a. 9.

| Į viršų |


Seimo Ekonomikos komiteto pasiūlymai

Druskininkų miesto ekonominei ir socialinei būklei pakeisti

Apsvarsčius Druskininkų miesto ekonominę ir socialinę būklę, konstatuota, kad ją lemia sanatorijų, gydyklos ir kitų sveikatos priežiūros įstaigų veikla. Šiuo metu ji yra sunki. Nedarbo lygis mieste pasiekė 14,5 % ir toliau auga. Tik neatidėliotinas sveikatos priežiūros įstaigų problemų sprendimas sudarys prielaidas krizei įveikti.

Nuspręsta pasiūlyti Vyriausybei:

1. Neatidėliotinai parengti ir pateikti LR Seimui Kurortų įstatymo projektą ir jo kontekste - Nacionalinę kurortų koncepciją.

2. Spartinti valstybinių sanatorijų ir poilsio namų privatizavimą.

3. Spartinti Druskininkų miesto apylinkėse išlikusio nekilnojamojo turto grąžinimo procesą.

4. Fizioterapijos gydyklą neatidėliotinai perduoti Druskininkų miesto savivaldybei arba VĮ Valstybės turto fondui. Nustačius Druskininkų kurorto interesus atitinkančius reikalavimus bei garantijas, gydyklą privatizuoti.

5. Kartu su Specialiojo fondo veikiančioms ir besisteigiančioms profesinėms sąjungoms remti taryba teikti siūlymus LR Seimui dėl VĮ Druskininkų sveikatingumo centro efektyvaus panaudojimo.

6. AB „Minera” privatizuoti tik su sąlyga, kad įmonės veikla po privatizavimo atitiktų Druskininkų miesto interesus.

7. Išnagrinėti galimybę supaprastinti NVS šalių asmenų, turinčių kelialapius į Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigas, atvykimo į mūsų šalį tvarką.

8. Spręsti turizmo, kaip perspektyvios verslo srities, infrastruktūros vystymo klausimus, numatant 2000-aisiais metais Druskininkų mieste įsteigti turizmo mokyklą, tam skiriant reikiamų lėšų.

Albertas Šimėnas
Komiteto pirmininkas

| Į viršų |


Ką Druskininkai gali pasiūlyti
išrankiam poilsiautojui?

Kazimiera Prunskienė Profesorė, Seimo narė

Neseniai kartu su kitais LR Seimo Ekonomikos komiteto nariais lankiausi Druskininkuose. Čia įvykusiame mūsų komiteto posėdyje, dalyvaujant Druskininkų savivaldybės atstovams, buvo svarstomas klausimas “Dėl kurortinių-sanatorinių miestų ekonominės būklės”. Buvo tikrai apmaudu įsitikinti, kad nuo 1990-ųjų kurorto plėtros strategijos parengime ženkliau nepasistūmėta, o tikrovė daugeliu požiūriu dargi niūresnė nei sovietmečiu.

Kurortų plėtros strategiją pradėjome rengti dar pirmosios Vyriausybės metais. Respublikiniai pasitarimai vykdavo Vilniuje, Druskininkuose, Birštone. Buvau pasitelkusi partnerių iš Vokietijos kurortų. Gerai pamenu to meto idėjas, nes ir pati dalyvavau jas brandinant ir formuojant. Šiandien vis dar atradinėjami jau seniai “atrasti” dalykai. O tuo tarpu nepriimtas LR Kurortų įstatymas, nėra Lietuvos kurortų plėtros programų, neegzistuoja ir ilgalaikė Druskininkų kurorto plėtros strategija bei jos realizavimo programa. Vis dar tebevykdomos analizės, tebediskutuojama dėl bendros koncepcijos ar atskirų kurorto ateities klausimų. Viena pagrindinių to priežasčių – aktyvaus ir vaisingo bendradarbiavimo tarp Vyriausybės ir savivaldybių, tarp valdžios institucijų ir verslo nebuvimas. Kiekviena naujai išrinkta valdžia per ilgai sugaišta “kojų apšilimui”, o kai šiek tiek susipažįsta su situacija, žiūrėk, jau ir nauji rinkimai ateina. Vėl prasideda naujos diskusijos, nauji “atradimai”. Tai, kad Lietuva per 10 metų nesugebėjo Druskininkų paversti patraukliu kurortu, bet ir apsispręsti dėl jo ateities strategijos - yra daugiau nei aplaidumas. Sanatorijose dirba tik 1,5 tūkst. žmonių, o bedarbystė yra net 15,4 proc. (žymiai aukštesnė nei vidutiniškai Lietuvoje). Žmones slegia didėjančių mokesčių našta, kurių jie nepajėgūs apmokėti, didėja skurdas. Tai be galo skaudus reiškinys, kurį savo straipsnyje, išspausdintame “Druskonio” 49-ame numeryje, analizuoja Kristina Miškinienė.

Savivaldybės vadovai posėdyje abstrakčiai ir teisingai išvardijo Druskininkų prioritetus: sanatorinį gydymą, turizmą, sportą. Be abejonės, būtent šių sričių plėtotė turi daugiausiai galimybių. Tačiau ką šiuo metu Druskininkai pasiūlytų vis išrankesniam poilsiautojui ar sportininkams? Tiek kurorto infrastruktūra (transporto, komunalinė, rekreacinė, gamtosauginė, kultūrinė ir t.t.), tiek ir tiesioginiai turizmo objektai: gydyklos, sanatorijos bei sporto salės yra apleisti, atrodo gana nepatraukliai paslaugų vartotojui iš bet kurios šalies. Besikeičiančios Vyriausybės, nors ir minėdamos turizmą tarp svarbių Lietuvai sričių, turėdamos jau parengtą ir šiemet priimtą Nacionalinę turizmo programą, deja, nesuranda investicinių lėšų nors 3-4 –ių svarbesnių kurortų infrastruktūros plėtros finansavimui paremti.

Privataus kapitalo atėjimas į Druskininkus praktiškai užblokuotas, nes vis dar iki galo neišaiškinti nuosavybės santykiai – kam priklauso sanatorijos. Absurdiška, kad iki šiol LR Vyriausybė tebėra sanatorijų “Lietuva”, “Sūrutis” savininkė, o “Eglė” (turinti net 1100 vietų) priklauso Žemės ūkio ministerijai. Ne koks savininkas ir profsąjungos. Joms priklausančių sanatorijų ateitis dar labiau miglota. Mat teoriškai Vyriausybės turto likimą galima spręsti kur kas efektyviau – t.y. jį privatizuoti. Tuo tarpu profsąjungų turto statusas, kaip ir jo perspektyva, kol kas gerokai neaiškus. Beje, Seime pagaliau jau svarstomas profsąjungoms priklausančių daugelio Druskininkų sanatorijų turto perdavimas LR Vyriausybei. Po to galėtų sekti ir privatizavimas.

Druskininkus dar supurtys neišvengiama privatizavimo banga. Būtų gerai, kad ji išjudintų kurortą naujam kvėpavimui, o ne išsikvėpimui, nunykimui. Be išmintingos strategijos, kurortas ir jo gyventojai, kaip ir visa Lietuva, gali patirti dar vieną “šoką be terapijos”, jei privatizavimas ir investicijos nesirems gerai apgalvota strategija ir projektais.

Artimiausiu metu, mano manymu, nereikėtų privatizuoti unikalių gydyklų, mineralinio vandens šaltinių. Šių sričių privataus monopolio susikūrimas ypač pavojingas, nes užblokuotų konkurencijos sąlygų formavimąsi kitiems kurorto subjektams.

Savivaldybė kalba apie investicinių projektų rengimą. Klausimas – kokių? Jos pagrindinis rūpestis turėtų būti savivaldybės funkcijas atitinkanti infrastruktūros plėtra, bet ne visa turizmo objektų įvairovė, kuria pasirūpins patys privatūs investuotojai. Savivaldybės parengtų investicinių projektų šiems objektams tikrai neprireiks. Jei savivaldybė užsimos investuoti (klausimas – kokiomis lėšomis) į įvairias gydyklas, sanatorijas, būtinų paslaugų sferą, kitus objektus, tai praras galimybę konsoliduoti lėšas toms sritims, kurios priskirtinos prie savivaldybės funkcijų, tokioms kaip kurorto infrastruktūros kūrimas: gatvių, vandens ir energetikos ūkio, rekreacinės sferos, gamtosauginių objektų plėtra, kultūros paveldo tvarkymas, o taip pat ir specialistų kurorto įmonėms rengimas, informacinio centro veiklos ugdymas ir kt.

Jau dabar laikas rengti specialistus kurorto įstaigoms. Tačiau lėšų tam nenumatyta. Kol nėra deramos sąveikos tarp skirtingomis kryptimis žiūrinčių ir politinius santykius besiaiškinančių valdžios vyrų įvairiose valdžios pakopose ir institucijose, smulkios problemėlės kaip tie muselių spiečiai užgožia gražaus kurorto žavesį ir jo ateitį. Norėtųsi tikėti, kad bent 2000 – ųjų metų dveji rinkimai: (savivaldybių ir Seimo) sukurs palankesnę politinę terpę Druskininkams ir kitiems kurortams plėtoti, kaip ir visam Lietuvos ūkiniam bei socialiniam gyvybingumui.

| Į viršų |


Žiemos negalios

Algirdas PETKEVIČIUS Tarybos narys

Žiemos pradžia - ne tik šventės, bet ir ligų bei negalavimų metas. Pusė bėdos, kai suserga žmogus, o ką daryti, kai pradeda sirgti valdžia? Sunkios ligos požymiai nūnai apniko ir mūsų savivaldybės vadovus. Kitaip nepavadinsi, pamatęs “Valstybės žinių“ priede paskelbtus 11 konkursų miesto tvarkymo ir priežiūros darbams atlikti. Ligotus požymius ir nepakankamą kompetenciją svariai iliustruoja 1999 09 29 Vyriausybės nutarimo Nr. 1079 7-as punktas apie konkursų tvarką. Esminė pastaba apie tai, kad konkurso rengėja informaciniame priede konkursus skelbia tik tada, jeigu “nežino, kiek gali prireikti tiekėjų (rangovų) darbams atlikti“. Išeitų, kad mūsų miesto valdžia nežino, kiek jai reikia rangovų miesto tvarkymo darbams atlikti. Gal savivaldybės Miesto ūkio skyriuje nėra darbuotojų, gebančių suskaičiuoti spec. paskirties įmones Druskininkuose? O gal gi mūsų valdžia nežino Vyriausybės 1995 04 14 nutarimo “Dėl specialiosios paskirties bendrovių statuso suteikimo“ ir šio nutarimo punktų, kurių esmė yra ta, kad savivaldybė nustato šių įmonių atliekamų darbų bei prekių (paslaugų) kainas arba jų skaičiavimo taisykles?

Įsisenėjusią sklerozę liudija be jokio atsako iki šiol likę SP UAB “Druskininkų komunalinis ūkis“ vadovų raštai ir valdybos posėdžių protokolų išrašai dėl miesto tvarkymo darbų politikos. Nebyliai ir keistai pamiršti AB “Druskininkų šilumos tinklai“ vadovų raštai dėl mazuto pirkimo. Tai nėra mažmožiai, bet miesto prioriteto sritys - švara ir jaukumas. Jei tai prarasime, atsisveikinsime su kurorto funkcijomis, darbu ir mūsų palikuonių šviesesne ateitimi. Ar ne laikas įvardinti sergančius mūsų valdžios atstovus, kurie savo veiksmais ar neveiklumu sukuria sąlygas nedarbui ir praranda miesto biudžeto lėšas? Kas šiandien gali garantuoti, kad konkursų nelaimės galingos Alytaus ar kitų miestų įmonės? Taip atsitikus, visi mokesčiai “išvažiuos“ į tų miestų biudžetus. Juk panašiai atsitiko su muitinės ir pasienio apsaugos darbuotojų pinigais.

Paradoksalu, kad be jokio politinio Savivaldybės tarybos sprendimo skelbiami tokie konkursai, kad nuolankiai tyli didžiosios politinės partijos ir valdančioji dauguma.

Druskininkų savivaldybės tarybos Centro frakcija ir LCS Druskininkų skyrius š. m. gruodžio 22 d. 16 val. Tarybos posėdžių salėje kviečia visas politines partijas, Savivaldybės tarybos narius, merą, administracijos atsakingus darbuotojus, visuomenę ir žiniasklaidą į atvirą diskusiją “Kurorto aplinka 2000 metais“. Susitikime dalyvaus Lietuvos komunalininkų ir komunalinių atliekų tvarkytojų asociacijos direktorius A.Brazas, SP UAB “Druskininkų komunalinis ūkis“ vadovai, darbuotojai ir profesinės sąjungos atstovai.

| Į viršų |


DruskoniS klausia skaitytojų

- Kiek pinigų ketinate išleisti Kalėdų ir Naujųjų metų šventėms?

5.jpg (13499 bytes) 6.jpg (13986 bytes) 7.jpg (12546 bytes)

Danutė LAZAUSKIENĖ, ūkininkė iš Leipalingio:

- Šiemet tikrai nedaug. Tikriausiai mūsų šeimai teks apsieiti be dovanėlių, o šventiniam stalui, ko gero, skirsime apie 250 Lt. Nuo birželio mėnesio valstybė ir perdirbėjai mums skolingi apie 20 tūkst. Lt, todėl galima sakyti algos negaunam nuo šių metų birželio.

Bronius Serbenta, vadybininkas:

- Nežinau, gal teks išleisti maždaug 400-500 litų. Kai pradedi apsipirkinėti prieš šventes, piniginė tiesiog nejučiomis tuštėja. Ir kalėdinių dovanėlių nemažai teks pirkti - kokiems 5 žmonėms. Kai kuriems dovanas jau nupirkau, tačiau kitiems dar teks paieškoti. Ar dovanosiu sau ką nors Kalėdų proga? Ne, sau dovanos nepirksiu.

Vaclovas Biekša,

kelių policijos vyr.inspektorius:

- Šįmet šventės bus daug liūdnesnės. Kadangi vėluoja atlyginimai, už lapkričio mėnesio algą reikės pragyventi ir gruodį. Jokių šventinių premijų, kaip anksčiau, šįmet policijos komisariato darbuotojai negaus, todėl kalėdinės dovanos artimiesiems šį kartą bus smulkesnės. Naujųjų metų naktį būsiu atsakingas už PK darbą mieste, todėl nors per šią šventę sutaupysiu pinigų.

| Į viršų |