Druskininku kurorto savaitrastis
Druskininkų miesto savaitraštis. 11-ieji leidimo metai. 1999 m. gruodžio 4 - 10 d. Nr. 49 (530)

| Miesto žinios | Policijos žinios | Kurorto plėtra | Sportas | Kultūra | Renginiai | E-paštas | Archyvai |

Skaitiklis sukasi nuo 1998.02.11


Kuo daugiau krizių pasaulyje, tuo mums geriau”, -

Violeta KLIMAITĖ

tvirtina 36 metų Valdas Adomavičius, UAB “Eja” direktorius, bandydamas populiariai paaiškinti, kas yra tarptautinė valiutų birža, kurioje jis savo kompiuteriu Interneto ryšyje dalyvauja lygiai vienerius metus.
tvirtina 36 metų Valdas Adomavičius, UAB “Eja” direktorius, bandydamas populiariai paaiškinti, kas yra tarptautinė valiutų birža, kurioje jis savo kompiuteriu Interneto ryšyje dalyvauja lygiai vienerius metus.

Kokiomis emocijomis gyvena žmogus, matydamas, kaip jo akyse investuoti pinigai vienu sėkmingu kompiuterio klavišo spustelėjimu atneša milžinišką pelną, o nevykęs valiutos pirkimo ar pardavimo sandoris - tokį patį nuostolį? Šį biznį pašnekovas linkęs vadinti rimtu darbu, o ne žaidimu ar laimės loterija, kaip tai įsivaizduoja daugelis iš mūsų.

Ar kelia nuobodulį pinigai?

Brokerių šūksniai biržos prekybos salėse, švieslentėse mirgantys skaičiai, valiutų kurso svyravimų sukeltos biržos dalyvių aistros - visa tai mes matome tik filmuose, daugeliui sukeliančiuose paaiškinamą nuobodulį. Tas, kas visiškai nesuprantama, be abejo, yra nuobodu.

Tarptautinė valiutų birža - stambiausias pasaulio valiutos prekybinis centras, jungiantis tris finansinius banginius - Londoną, Tokijų ir Niujorką, pulsuojantis visą parą penkias dienas per savaitę. Vidutinė dienos apyvarta tarptautinėje valiutų biržoje - 8 milijardai dolerių.

Informacija apie tuos, kurie čia perka ir parduoda valiutą, visuomenei sukelia tik du jausmus - pavydą, sužinojus, jog kai kas dėl valiutų kurso svyravimo per naktį tapo milijonieriumi, ir gailestį, jog kažkas per sekundę dūmais paleido savo ar šeimos santaupas. Paprasčiausias pavyzdys - turtuolio Sorošo fenomenas. Per dvi savaites žmogus, dėl svaro sterlingų ir dolerio kursų svyravimo valiutų biržoje uždirbęs milijardą dolerių, vadinamas didžiausiu pasaulio spekuliantu. Toks apibūdinimas neturi nei mažiausio ironijos krislo. Sorošo, kaip ir statistiškai devynių iš dešimties dalyvaujančiųjų valiutų biržoje atlikti sandoriai finansine kalba vadinami spekuliatyviniais ir su turgaus perpardavinėtojų bizniu neturi nieko bendro.

Jokio azarto, tik juodas darbas

Startuoti sudėtingoje prekybinėje sistemoje, kalbančioje griežtai anglišku finansiniu slengu, reikia ne tik pinigų, žinių, bet ir drąsos. Valdas, baigęs medicinos studijas Vilniaus universitete, mano, kad jo, kaip mediko, išsilavinimas turi daug ką bendro su šiuo užsiėmimu. “Žinojau ir anksčiau, kad yra tokia valiutų birža. Pernai “Lietuvos ryte” perskaičiau straipsnį apie ją. Susiradau firmą Lietuvoje, kuri konsultuoja šio biznio klausimais. Taip ir pradėjau”, - prisiminė Valdas, paklaustas, kas buvo pagrindinis stimulas atsidaryti valiutinę sąskaitą ir Amerikoje susirasti brokerinę firmą, aptarnaujančią tarptautinės valiutų biržos klientus.

Jis pažįsta dar du lietuvius, aktyviai dalyvaujančius valiutų biržoje. Vienam sekasi gerai, kito biznis labai pelningas. Šiandien jis yra kažkur Floridoje, planuoja ten atsidaryti savo investicinį fondą. “Dalyvaudamas biržoje esi absoliučiai nuo nieko nepriklausomas. Gali būti kur nori. Tereikia tik prijungti prie ryšio savo kompiuterį, - teigia Valdas, šį užsiėmimą vadindamas rimtu pajamų šaltiniu. - Daugelis tai vadina žaidimu, nors jokio azarto čia nėra. Jeigu kas galvoja, kad valiutų birža yra paprastas lošimas, geriau tegul nepradeda, kitaip bus labai liūdnos pasekmės”. Valdas niekada nelošė kazino. Kortas mėgo tik studijų metais.

Patarimas vienas - mokytis

Kiek reikia turėti pinigų norinčiam tarptautinėje valiutų biržoje turėti savo prekybos “langą”? Jeigu tikiesi stebuklų su tūkstančiu dolerių, žinok, jog keliausi tiesiu taku į bankrotą. Biržoje minimalus kontrakto dydis - 100 tūkst.dolerių, todėl be dvidešimties tūkstančių “startinio mokesčio” nėra ko ir pradėti. Taip profesionalai vadina pradinę sumą, kadangi nei vienas biržos naujokas dar neišvengė skaudžių nuostolių.

“Skaičiau knygas, - atsako pašnekovas, paklaustas, kur mokėsi valiutų biržos darbo metodų. - Yra daugybė gerų leidinių anglų kalba. Niujorko finansų institutas leidžia knygas profesionalams, kainuojančias po kelis šimtus dolerių. Nėra žmogaus, kuris patartų, kada geriausia investuoti ir kada sustoti. Be to, kodėl sėkmingai biržoje dalyvaujantis žmogus turėtų kažkam iškloti savo darbo metodiką, kuri jam kainavo nemažą kapitalą (mokymuisi praleistas laikas, išlaidos knygoms, kursams (maždaug po 5 tūkst. dol.), mokesčiai už “Telekomo” paslaugas ir t.t.). Svetimo žmogaus laimingu nepadarysi. Vieni šį mokslą perkremta greičiau, kitiems prireikia viso gyvenimo”. Druskininkuose Valdas pažįsta dar kelis žmones, besidominčius valiutų birža. Kartą gatvėje prie jo pripuolė vietinis entuziastas, užsidegęs prašyti Valdo pagalbos. Patarimas buvo vienas - mokykis.

“Šalto dušo” pojūčiai

“Iš pradžių aš, kaip ir visi, sėdėjau prie kompiuterio per naktis. Kai tik “įšoki”, darai visokias nesąmones, negali suvaldyti emocijų. Klasikinis variantas, kurį patiria visi: jautiesi lyg būtum įkritęs nuogas į dilgėles, - savo startą tarptautinėje valiutų biržoje prisimena Valdas. - Buvo visko. Ir nusispjauti į viską norėjosi. Visiems tas pats. Mano pažįstamas lietuvis, kuris per kelias dienas biržoje gauna po 20-60 tūkst.dolerių pelno, iš pradžių buvo puolęs dar ne į tokią neviltį. “Įmerkęs” ne vieną dešimtį tūkstančių, galvojo, jog atėjo galas, šeima neturės ką valgyti”.

“Iš pradžių esi įsitikinęs, jog viską žinai, - šypsosi pašnekovas. - Kuo ilgiau sėdi prie kompiuterio, tuo labiau įsitikini, kad nieko nežinai. Gauni “šalto dušo”, o po 5-10 mėnesių pradedi dirbti rimtai. Dabar stengiuosi kuo mažiau laiko praleisti prie kompiuterio. Per dieną pakanka prisijungti prie “Interneto” kelis kartus, pasižiūrėti rinkos naujienas, o tai užtrunka maždaug valandą. Dabar laiko jau lieka ir kitiems malonumams, pavyzdžiui, meškerei”.

Reikia ne tik žinių, bet ir sveiko proto

Tikslių statistinių duomenų, kiek lietuvių tarptautinėje valiutų biržoje bando pirkti ir parduoti valiutą, niekas nepasakys. Rimti valiutų biržos dalyviai viešai nepasakos ne tik apie savo biznio pajamas, bet ir apie savo darbo metodiką. Ji yra didžiausia paslaptis.

Pagal visas taisykles šio biznio pelnas, pasirodantis maždaug po metų, siekia nuo 100 iki 300 proc. investuoto kapitalo. Bet iki tokių rezultatų reikia bręsti ne vienerius metus. Kad vienas kompiuterio klavišo spustelėjimas atneštų tūkstančius pelno, reikia trijų dalykų: turėti savo darbo metodą, išmanyti pinigų menedžmentą ir turėti sveiką protą. Sugebėjimas valdyti savo emocijas šiame biznyje yra ne mažiau svarbus už profesionalias žinias, kiek galima pralošti, kada reikia pasitraukti, uždaryti kontraktą. Statistika žiauri: iš dešimties pradedančiųjų biržoje prasilošia visi, tik du iš jų, išanalizavę savo klaidas ir padarę išvadas, grįžta atgal.

Čia laimės žvaigždės nežiba

“ Kuo čia dėti artimieji? - nusistebi pašnekovas, išgirdęs klausimą, kaip jo entuziazmą tokiam užsiėmimui vertino aplinkiniai. - Žmona mane palaiko, ji ir pati tuo domisi”. Šio darbo Valdas nevadina ir rizikingu. “Rizika yra visas gyvenimas. Juk rizikuoji net pirkdamas dažus sienoms”,- sako jis.

“Jei rinka rami, pasaulyje - jokių krizių, tada tarptautinės valiutų biržos dalyviams būna pats nuobodžiausias metas. Valiutų kurso pokyčiai priklauso ne tik nuo akivaizdžių ekonominių permainų, bet ir nuo daugybės nenuspėjamų faktorių, kaip netikėti politikų pranešimai”, - teigia Valdas, neatmesdamas galimybės, jog šis užsiėmimas ateity gali tapti rimta alternatyva jo pagrindiniam darbui.

Dalyvaujantys tarptautinėje valiutų biržoje “Internete” sužino visas pasaulio naujienas daug anksčiau nei mes apie jas perskaitom spaudoje. “Čia yra nulis sėkmės ir šimtas procentų darbo”, - teigia Valdas, įsitikinęs, kad šiame biznyje savo laimės žvaigžde gali pasikliauti tik absoliutus kvailys. Paklaustas, į kokią valiutą šiandien būtų geriausia investuoti, jis prognozuoja, kad tendenciją kilti turėtų Šveicarijos frankas ir Vokietijos markė. “Su minia reikia skaitytis, - šypsosi pašnekovas, kalbėdamas apie masines psichozes valiutų rinkoje, kai dėl neaiškių priežasčių staiga ima kilti vienos valiutos kursas ir visi puola ją pirkti. - Principas “daryk viską priešingai” čia nelabai tinka”.

| Į viršų |