Druskininku kurorto savaitrastis
Druskininkų kurorto savaitraštis 1999 m. spalio 4 - 10 d. Nr. 40 (521)

| Miesto žinios | Policijos žinios | Kurorto plėtra | Sportas | Kultūra | Renginiai | E-paštas | Archyvai |

Skaitiklis sukasi nuo 1998.02.11


Žvejybos azartas aistruolius
nubloškia net į tolimąją Šiaurę

Violeta KLIMAITĖ

Su meškere - 30 metų

8.jpg (15000 bytes)38 metų druskininkietis Rimas Ramonas, parduotuvės “Žūklės reikmenys” savininkas, su meškere nesiskiria jau 30 metų. Pašnekovas, daugelį metų užsiimantis sportine žūkle, svajoja kurorte įkurti bedraminčių klubą ir Druskininkų garbę ginti Lietuvos sportinės žūklės varžybose. Rimas pažįsta nemažai druskininkiečių, norinčių tapti “žvejais sportininkais”, tačiau stebisi jų neryžtingumu nusipirkti profesionalią meškerę ir išbandyti savo ranką bei sėkmę tarp idėjos draugų. “Yra tikrai čia kam gaudyti, bet žmonės kažko bijo, - stebisi Rimas kurorto žvejų profesionalų nenoru dalyvauti sportinės žūklės varžybose. - Norėčiau, kad į mūsų klubą ateitų jaunimas, kadangi žvejojančių savo malonumui žinau ne vieną”. Pašnekovas teigia, kad sportinė žūklė - ne vienišių užsiėmimas, o bendraminčių klubas. Į Lietuvos žvejų-sportininkų varžybas visi suvažiuoja šeimomis, žmonės susipažįsta, vakaroja prie laužo, linksmai leidžia savaitgalius. Rimas patvirtina, kad šis azartas daugelį gąsdina dėl nemažų finansinių investicijų, tačiau vyrai, dalyvaujantys varžybose, turi ryšių ir galimybių daug ką nusipirkti pigiau, o sėkmę žūklėje, teigia pašnekovas, daugiau lemia patirtis ir žvejo nuojauta. Sportinei žūklei reikalingos plūdinės meškerės metras kainuoja beveik 100 Lt. Ilgiausia, 9 metrų, meškerė kainuoja apie 900 Lt. Varžybose dalyvaujančiam žvejui reikia 7 įvairaus ilgio klasikinio stiliaus meškerių be ritės.

Vieni lošia, kiti - žvejoja

Rimas su žmona Daiva keliauja Ūlos upe.
Rimas su žmona Daiva keliauja Ūlos upe.

Žvejybinį azartą pašnekovas vadina tokia pačia nenugalima trauka, kokia suserga kalnų alpinistai ar prisiekę kazino lošėjai. Paklaustas, ar toks entuziazmas kilęs dėl noro sugauti kuo daugiau žuvų stalui, Rimas nusijuokia, kad už pinigus, kuriuos jis išleidžia specialiems sportinės žūklės įrankiams ir žuvų pašarams, galėtų, be jokio vargo, kiekvieną dieną parduotuvėje nusipirkti lašišos.

Rimas pastaruoju metu dalyvauja įvairiose Lietuvos žūklės varžybose drauge su 27 metų Alvydu Stasiulioniu. Deja, abu druskininkiečiai kol kas gina ne savo miesto, o Alytaus klubo “Meškerės broliai” garbę. Rugpjūčio 28 d. pasibaigusioje Lietuvos sportinės žūklės lygoje Rimas ir Alvydas su “Meškerės brolių” komanda užėmė 2-ąją vietą. Keturis mėnesius žvejai varžėsi 5-iuose turuose, kurių kiekvienas truko po 2 dienas. Rusnėje, Kėdainiuose, Kaune, Alytaus rajone pamerkę į vandenį meškeres, žvejai po 3 valandas kovojo, kuriam daugiau pasiseks ištraukti žuvies.

Sportinės žūklės varžybose gali dalyvauti tik tam tikros sudėties komanda: 5 suaugę vyrai, 1 moteris ir 1 jaunuolis iki 18 metų. Varžybos vyksta vidury dienos, blogiausiu metu kibti žuvims, nesvarbu - plieskia saulė ar pila lietus. Žvejų elgesį varžybų metu pagal tarptautines sportinės žūklės taisykles stebi teisėjai. Burtų keliu ištraukę numerius, 10 m atstumu vienas nuo kito žvejai įsikuria prie vandens. Nugalėtojų laimikis dažnai skiriasi tik keliais gramais. O rezultatai būna stulbinantys: per 3 valandas profesionalas gali sužvejoti net 9 kg aukšlių. Tačiau pasitaiko ir nesėkmingų dienų - tik po 300 gr. “Nesam mes kokie stebukladariai, negalvokit, kad žuvys pačios mums į kibirus sulipa”, - juokiasi pašnekovas.

Žūklė - ne vienišiaus sportas

Alvydas Stasiulionis sportinės žūklės varžybose gaudo Nemuno žuvis.
Alvydas Stasiulionis sportinės žūklės varžybose gaudo Nemuno žuvis.

Sportinės žūklės entuziastas Rimas Ramonas tvirtina, kad žvejoti varžybų metu yra kur kas įdomiau ir sudėtingiau nei kiurksoti vienam paežery. “Vienas, sėdėdamas su meškere prie vandens, poilsiauji. Kai nustatomas laikas, o šalia tavęs sėdi varžovas, atsiranda psichologinė įtampa, - tvirtina pašnekovas. - Turi galvoti, kokią meškerę ir žvejybos taktiką geriausiai pasirinkti konkrečioje situacijoje. Apima toks azartas! Išmoksti techniškai gaudyti, jaukinti žuvį, turi optimaliai apsispręsti, ar ploninti valą, kokį pasirinkti pašarą ir t.t. Malonu pačiam, kai ilgametis patyrimas dažnai būna rezultatyvus”. Į sportinės žūklės varžybas susirenka visas Lietuvos žvejų elitas. Tarp žvejų profesionalų yra daug žinomų žmonių - politikų, medikų, teisininkų. Žūklė lyg užkrečiama liga. Jau pradėjo žvejoti Rimo žmona, meškerę bando ir dukra.

Į miesto tarybą - žvejus!

Lietuvos sportinės žūklės varžybose dalyvaujantys klubai turi savo rėmėjus. Be finansinės paramos žvejai negalėtų įsigyti profesionalios žvejybos įrankių, sumokėti starto mokesčių. Druskininkiečiams, ieškojusiems paramos tarp kurorto verslo žmonių, padėjo vienintelis V.Kuneika, LTB Druskininkų skyriaus valdytojas. “Jis pats žvejas, todėl mūsų entuziazmą puikiai suprato, - sakė pašnekovas, juokaudamas, jei tarp valdžios vyrų būtų aistringų žvejų, klubui Druskininkuose tikrai atsirastų lėšų. Kėdainių žvejų klubui priklauso jų miesto tarybos narys, todėl paramos žvejams gauti nesunku. “Lifosa” jiems - 10 tūkst.Lt paramą, o žvejai - nemokamą reklamą varžybose.

Rugsėjo 5 d. į Kupiškio mariose vykusias spiningavimo varžybas Rimas su Alvydu įkalbėjo važiuoti ir druskininkietį Juozą Paulėką. Iš 53 komandų mūsų vyrai ten užėmė 2-ąją vietą. Pernai Šiauliuose organizuotoje poledinėje žūklėje druskininkiečių komanda (Rimas Ramonas, Alvydas Stasiulionis, Juozas Paulėkas ir Almantas Trainavičius) buvo 4-ta.

Raktas į žuvų širdis

Varžymasis tarpusavyje žvejus skatina tobulėti. Ruošdamiesi varžyboms, vyrai treniruojasi, ieško naujų taktinių žvejybos manevrų. “Tarp miesto žvejų mėgėjų, nesigirsime, lygių nėra, - tvirtina sportinės žūklės entuziastas, motyvuodamas technišku gaudymo greičiu, žiniomis apie žuvų pašarus. - Todėl ir noriu, kad druskininkiečiai turėtų savo žvejų profesionalų klubą, suprastų, koks malonumas gaudyti profesionaliais žvejybos įrankiais, o ne pirktų trišakius ir tinklus. Lietuvos žvejai asai su malonumu atvažiuotų į parodomąją žūklę, paaiškintų ir patartų, kaip rasti raktą į žuvų širdis”. Rimas stebisi, kodėl kurorte niekas neorganizuoja žvejų varžybų, ypač vaikams ir jaunimui. “Koks bankas ar verslininkas galėtų įsteigti šimto litų prizą, o jaunimas turėtų ką veikti”, - mano druskininkietis.

Rimas per savaitę važiuoja žvejoti 3-4 kartus. Renkasi Ančią arba Švendubrės senvagę, kadangi žvejyba miesto vandenyse prie minios žioplių, apžiūrinėjančių išdėliotus įrankius ir patarinėjančių, kaip ką geriau padaryti, jau įkyrėjusi.

Rimas pripažįsta, kad sportinė žūklė - dažnai turtingų ir fanatikų žvejų sportas, tačiau paneigia, jog tam reikia labai daug pinigų. Pasak Rimo, kai kas jį pavadina keistuoliu, kadangi pinigus, kuriuos “išmeta” žvejybos įrankiams ir žuvims į vandenį, galėtų kur kas naudingiau panaudoti, pavyzdžiui, nusipirkti geresnį automobilį.

Tortai “žuvų gimtadieniui”

“Ką, Rimai, vėl gimtadienis?” - eilinį kartą jį, perkantį torto biskvitą, klausia pardavėja. “Taip, žuvų gimtadieniui ruošiuosi”, - šypsosi žvejys profesionalas, varžyboms gamindamas specialius biskvitinius žuvų pašarus.

Rimas, vardindamas sportinės žūklės privalumus, tvirtina, kad šiam sportui joks amžius - ne riba. Tarp žinomų Lietuvos žvejų nemažai yra buvusių žinomų sporto meistrų. “Vieni medžioja, kiti bėgioja, o mes - su meškerėm, - apie savo pomėgį sportinei žūklei pasakoja Rimas, per savo meilę žvejybai suradęs daugybę draugų buvusios sąjungos šalyse. Druskininkietis meškeriojo ir su buvusiu Latvijos premjeru, žinomais latvių profesoriais, garsiais Baltarusijos žmonėmis.

Susirgęs Šiaurės liga

Rimo aistra žvejybai nesibaigia Lietuvos ežerais. Kasmet druskininkietis, radęs draugų, ištikimų žvejų, kompaniją, važiuoja į tolimąją Šiaurę žvejoti lašišų. 100 km prie Murmansko tyvuliuojančiame Lovozere vyrai, sumokėję 20 dol. dienos licenciją, pamerkę meškeres, laukia šios raudonosios žuvies. Per dieną žvejui leidžiama sugauti tik vieną lašišą, antraip laukia tūkstantinės baudos. Daugiau kaip 2 tūkst. kilometrų nuo namų, tundroje, uodų apsėsti lietuviai žvejai kulniuoja 7 valandas iki sunkiai prieinamų upių, knibždančių rečiausių žuvų. Valandą pasimėgavę žūkle, vėl 7 valandas keliauja atgal. Aprašyti istorijas, kokios Rimui ir jo draugams nutiko Šiaurėje, uodų, uogų, žuvų ir pigios karčiosios karalystėje, neužtektų kelių laikraščio puslapių. “Čia yra liga, “šiaurinių” liga”, - nostalgiją laukinei Šiaurės gamtai, pradedančiai jį kirbinti kiekvieną pavasarį, vadina Rimas. Šįmetinė druskininkiečio kelionė į tundrą gaudyti šlakių ir kirkšlių primena Robinzono Kruzo istorijas. Rimas, užsidegęs pažvejoti neprieinamoje Šiaurės upėje Jokangoje, taip ilgai derėjosi su omonininkais dėl malūnsparnio, kad praradę viltį jo sulaukti draugai su besibaigiančiomis vizomis pasuose ir asmeniniais Rimo dokumentais išdūmė namo. Džiugią žinią, kad Rusijos kareiviai 100 km iki Jokangos juos kitąmet nuskraidins ne už tūkstantį dolerių, o už kelis degtinės butelius, Rimas draugams iš tundros nešė savaitę...pėsčiomis.

Grįžo kaip piligrimas

Be dokumentų, išleidęs paskutinius pinigus, druskininkietis per savaitę namus pasiekė pėsčiomis ir autostopu. Jei ne dosnūs rusai, paskolinę pinigų ir pamaitinę, šią egzotišką kelių tūkstančių kilometrų kelionę į Lietuvą šiandien Rimas turbūt prisimintų ne kaip linksmą gyvenimo nuotykį. 2 savaites gyvenęs tundroje tarp uodų, savaitę kaip vargšas piligrimas keliavęs iki Sankt Peterburgo, druskininkietis ilgai įtikinėjo Lietuvos konsulą, kad ir padoriam žmogui kartais nutinka kvailos istorijos. Rimas į Lietuvą grįžo su nauju, laikinu pasu. Tačiau ir tokios nesėkmės Rimo traukos Šiaurei nenugalėjo. Jau perkami nauji žygio batai į tundrą.

| Į viršų |